Tw1stex

Badykit mane pirštais, bet Trump'o "Art of the deal" yra jėga. Gali mokytis iš milijonierių, bet kai skaitai milijardieriaus mintis - supranti, kad ten dar visai kitas lygis. Nes milijarderių yra tik 2200. Ir tik jie gali taip kalbėti. Jokio milijonieriaus mintys neprilygs milijardieriaus mintims. Ypač tokio, kaip Trump'o atveju, kuris sugebėjo savo gyvenime būti 9 milijardus $ skoloje, išsikapstyti, ir dar ištaškyti kitiems smegenis su savo storžievišku charakteriu. Tad jeigu turi didelius tikslus gyvenime (pirmas milijonas - ne galutinis tikslas, o dviejų pirštų ap...) - Trumpą skaityti verta. O kiti gal ir nesupras Trump'o ir toliau badys pirštais. Bet ir nereikia kad suprastų.
 
Ir dar: Napoleon Hill "Think And Grow Rich" 2 valandų audiobook'ą klausau ant repeat'o mašinoje dažnai. Pradėjau, kai perskaičiau vieno turtingo žmogaus istoriją, kuris 189 kartus perklausė šį audiobook'ą. Iš tikro, galiu pasakyti, jog verta. Per vieną kartą supranti gal tik 10%. Kiekvieną kartą klausydamas vis kažką naujo suvokiu. Ir programuoju smegenis, žinoma, kas yra tik į naudą. Po to smegenys man dirba pakišdamos geresnes mintis.

Kursai populiarėja, nes yra didelis susidomėjimas ir mada persikvalifikuoti į programuotojus. Mada yra cool, atėjo iš vakarų ir yra daug kam reali galimybė pagerinti savo gyvenimą.
 
Kita priežastis yra darbo biržos metami pinigai į "jaunimo užimtumą". Programa nutaikyta į nedirbančius, nesimokančius ir šūdą malančius U30 jaunuolius. Įvairiausi kursai, suagusiųjų mokymas, etc, įskaitant programavimo kursus. Visai neblogos sąlygos, pats pažįstu bent kelis skirtingus žmones atsistojusius ant kojų šitos programos pagalba. Daugiau https://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Puslapiai/esf_atrask_save.aspx
 
amQaz, labai teisingai įvertinai programas. Dažniausia jos yra entry lygio susipažinimui su dalykais. Norint pasiekti lygį kai būsit samdytini ir darbdavių geidžiami, turėsit dar nemažai darbo įdėt arba baigti kitas jų programas.
 
Atsiliepimai apie kursus geri tų, kurie juos baigė senokai, kai dar nebuvo konvejerio. Taip pat atsiliepimai geri tų, kurie stengėsi, įdėjo daug darbo. Tie žmonės realiai būtų buvę tokie pat sėkmingi ir be kursų, gal tik šiek tiek ilgiau užtrukę.
 
Mano galva, reikia pirma įvertinti savo būdą ir pasitikrinti savo motyvaciją.
 
Jei esi toks žmogus, kuriam reikia už nugaros stovinčio prievaizdo, o su vidine motyvacija gan sunku, tai geriau jau eik į tuos kursus. Sumokėk 1k ar kažkiek, bet už tai priversi save mokytis ir dirbti bent jau iš pradžių.
 
Jei viskas ok su vidine motyvacija, gali skippinti tuos kursus. Pramok pagrindus, o tada žiūrėk į didelių devshopų (programavimo įmonių) mokymo programas, internshipus, akademijas ir panašius dalykus. Ten jau reikia šiek tiek mokėti dalykų, tikėtinai bus kažkas panašaus į stojimo testą.
 
Tos programos yra tiesioginis tramplynas į pirmą programuotojo darbą. Tos programos dažniausia yra nemokamos, jos vykdomos įmonių kurios ieško motyvuotų pradinukų, kuriuos galėtų užsiauginti. Kano jau šitai aprašė.
 
Tokias programas turi Devbridge (https://www.devbridge.com/sourcery/academy/developers/), NFQ (https://www.nfq.lt/apie-akademija/), turi ir daugiau, reikia researcho.
 
Kiekvienas gali pramokti programavimo pagrindus, šiek tiek HTML/CSS, JavaScript'o, PHP ir MySQL. Šitie yra pagrindų pagrindai ir juos žinant galima tolimesnius sprendimus priimti teisingiau nei be tų skillų.
 
Pritariu Gary Vee patarimui apie raumenis, gali skaityt apie kačialką ir sixpack'ą kiek nori, bet kol nepradėsi kelnot svorių, nieko nebus. Turi sėst, rašyt kodą, kankintis kaip mes vis, kol galiausia išsikankinsi ir patapsi programeriu :)
 
*** Begėdiška reklama:
 
Pats išmokau programuoti prieš kelis metus, prieš atsirandant krūvai akademijų ir kursų. Apie tai, kaip mokytis ir būti programuotoju rašinėju bloge. Jei patinka tokie rašinėliai, ateik, tikėtina rasi ką nors naudingo http://kodinu.lt/patapimo-programuotoju-planas

Tai žmogus į kurį atkreipiau dėmesį dar prieš šį viral video:
 
 

 
Keletas įdomių video:
 

 

 

 

 
Internete rasite begalę įdomių video, tad šioje temoje dalinsimės jais bei kitu turiniu.
 
If you try to be good, you might be good and, sometimes, happy. If you strive to be happy, you are unlikely to be good and you will rarely be happy, either.

Padaręs begalę apsipirkimų internete ir dažnai kontaktuodamas su ten prekiaujančiais pardavėjais susidariau įspūdį apie kliento svarbą ir kokiais būdais ten ar kur kitur prekiaujantys pardavėjai turi išlaikyti, nustebinti savo klientus bei taip pat užtikrinti jog nesklandumams atsitikus jų neprarastų. Pastaruoju metu padarius šimtus apsipirkimų per Ebay bei pastebėjus, kad tiek Lietuvoje tiek užsienyje ne daug individualių pardavėjų, o dažnai net ir galingų prekinių ženklų stengiasi žengti tą papildomą žingsnį jog klientas susidarytų ''wow'' įspūdį, nors tai ir turėtų būti kiekvieno tęstinę veiklą vykdančio individualaus pardavėjo, o tuo labiau solidaus prekinio ženklo tikslas.
 
Pradėsiu nuo neigiamų pavyzdžių, kurie mums yra gan gerai pažįstami ir dažnai matomi forume. Narys prekiauja forume, jo pirkėjas yra kažkuom nepatenkintas (pvz. kokia smulkmena dėl kurio negrąžinsi daikto atgal), pardavėjas sako: ''taip jau buvo'', ''ne mano reikalas'' ir susilaukia neutralaus, o kartais gal net ir per agresyvaus neigiamo atsiliepimo. Ką daro pardavėjas? Jis vėl negalvoja apie klientą ir kerštaudamas deda neigiamą atsiliepimą galvodamas apie jį kaip apie kokį kenkėją, ramybės drumstėją, bet ne apie potencialų klientą ateityje. Negana to jog pardavėjas neišsprendžia situacijos pirkėjui, jis sukelia problemų sau, sukuria apie save neigiamą įspūdį (kas kainuos daug potencialių klientų) bei sugaišta daug brangaus laiko. Ir visa tai dėl ko? Dėl nemokėjimo bendrauti su klientais ir nemokėjimo išspręsti problemos (ypač menkos, kada pirkėjui nereikia grąžinti prekės).
 
Grįžtame prie Ebay, dažnai apsipirkdami Ebay pastebėsite jog dažniausite susilauksite prekės, dažnai prie jos dar bus invoice-sąskaita. Retesniais atvejais prie invoice ar ant atskiro lapo pamatysite prašymą uždėti 5 žvaigždutes bei susisiekti prieš dedant neutralų/neigiamą atsiliepimą, tai atspausdintas lapas ir aiškiai matosi jog toks yra siunčiamas kiekvienam pirkėjui. Žinoma toks dalykas padeda šiek tiek pagerinti statistiką bei padeda išvengti tokių pirkėjų, kurie deda neutralius/neigiamus atsiliepimus prieš tai nesusisiekę, bet tai ir iš esmės viskas. Prisiminkime tą ''wow'' elementą, jis ir yra jūsų svarbiausias tikslas siekiant jog pirkėjui sudarytumėte patį geriausią įspūdį.
Pasidalinsiu istorija, kartą užsisakiau labai pigų daiktą iš skandinavo pardavėjo. Pradaręs dėžutę prie to ką užsisakiau radau kai ką kas mane nustebino. Pamačiau ranka parašyta raštelį, kuris skambėjo maždaug taip: ''Mes esame sunkiai dirbantys studentai ir vertiname kiekvieną klientą'' po to padėkojo, bet ne banaliai. Atrodo paprastas dalykas, bet toks gestas yra labai teigiamas daugeliu aspektų nes:
· - Yra užmezgamas glaudus ryšys tarp pardavėjo ir pirkėjo (o tai reiškia geresni atsiliepimai ir daugiau pardavimų)
· - Pagarbos rodymas, kadangi tai ranka parašytas tekstas.
· - Tiesiog linksmas dalykas, paįvairinantis rutiną ir tavo apsipirkimą (o smagūs/netikėti dalykai taip pat prisideda prie to jog tu to pardavėjo lengvai nepamirši).
Pasidalinsiu dar viena panašia istorija.
Pirkau taip pat pigų daiktą, šį kartą iš latvio pardavėjo. Iš mažos dėžutės išsitraukiu pirkinį, bet dar jaučiu jog kažkas ten yra, o ten – saldainis. Vienas saldainis. Tai buvo pirmas kartas kada pardavėjas nuėjo tą ''extra mile'' parodydamas jog jam rūpi klientas. Atrodo kas čia tas saldainis, jo net nevalgiau, bet esmė ne pačiame saldainyje, o jo įdėjime bei netikėtumo elemento sukūrime. Kaip ir praeitame pavyzdyje tai pagyvina apsipirkimą ir net dar labiau. Tu pas tokį pardavėją norėsi sugrįžti nes žinai jog gausi papildomų dovanų ir jis tave vertins. O kas svarbiausia, tokiu gestu pardavėjas nustato ''toną'' ir jau toks pardavėjas niekada nedarys naujoko klaidų, kurias kaip jau minėjau dažnai matome forume.
Prieš keletą metų per Ebay pardaviau vieną diską, kuris buvo plastikinėje dėžutėje. Jis buvo voke su burbuliukais, bet kelionės metu dėžutė vistiek sugebėjo žymiai įskilti. Pardavėjas iškart uždėjo neutralų atsiliepimą net nesusisiekęs su manimi. Ką dariau aš? Visų pirma susisiekiau su pirkėju, paaiškinau jam situaciją jog tai buvo pašto kaltė ir tai padariau LABAI MANDAGIU tonu, nes tai yra svarbu visada, o ypač esant tokiai situacijai. Pirkėjas kažką atrašė ir pamačiau, kad vien žodžiais greitai situacijos neišspręsiu. Tad nors ir tai nebuvo mano kaltė, bet galvodamas apie savo klientą ir atsiliepimą, pasiūliau 1 euro kompensaciją už dėžutę. Nusiuntus kompensaciją pirkėjas pakeitė atsiliepimą ir pats dar pagalvojęs pasakė jog matomai tikrai čia pašto, o ne mano kaltė. Šioje situacijoje pilnai galėjau kelti bangas, sakyti, kad tai buvau ne aš, bet pagalvokite, ar verta tai daryti? Tai tik sudarys neigiamą įvaizdį klientui, sugaišins jūsų laiką bei rizikuosite gauti neigiamą/neutralų atsiliepimą ar komentarą.
Turėjau Ebay'uje ir dar vieną įdomią situaciją. Užsisakiau iš JAV daug maisto produktų, bet dabar jau pats susimokėdamas prirašiau žinutėje jog pardavėjas gali nesikuklinti ir pridėti ką nors nemokamai kadangi perku daug prekių, o ir jo antkainiai buvo nemaži. Iš pardavėjo nesulaukiau žinutės, bet kai gavau siuntas buvau nustebintas nes gavau dovanų, kurios buvo vertos apie 10 eurų, o ir pardavėjui buvo gerai, nes galėjo įdėti tai ko turėjo per daug inventoriuje/kas buvo nereikalinga. Tad čia geras pavyzdys kaip reikia elgtis tiek pirkėjams tiek pardavėjams.
Dar vienas superinis pavyzdys kai yra galvojama apie klientus bei ryšį su jais. Facebooke užmatytas pavyzdys, įkeltas 2016 metais.
LIDL atsidarė parduotuvę ir kaiminystėje gyvenantiems žmonėms į pašto dėžutes įdėjo štai ką:
https://www.15min.lt/m/id/verslas/bendroves/lidl-pirkejus-is-anksto-eme-vilioti-sokoladu-663-633445?sa=X&ved=2ahUKEwj5g7GEqfTeAhXIKlAKHTzeDmEQ9QEwAnoECAcQAw
Kokius pozityvius dalykus tai suteikia jau minėjau praeituose pavyzdžiuose, bet šiame pavyzdyje būtent išsiskiria tai jog daiktas nėra bevertis ir tai yra gauta visiškai nemokamai. Tad iškart kyla mintis jog toks gestas yra labai netikėtas ir tokia dovana tokiam būriui žmonių yra tikrai labai dosnu. Turint prekinį ženklą yra labai svarbu jog dabartiniai ar potencialūs klientai asocijuotų tave su kuo daugiau pozityvių dalykų, dar geriau jei tave asocijuoja su kažkokiu išskirtiniu teigiamu dalyku (šiuo atveju dosnumu, ko konkurentai Lietuvoje nedaro dažnai).
Dažnai matome nesutarimus, bet beveik visais atvejais vos vienas nuoširdus ''atsiprašau'' ar padovanota maža smulkmena gali kuo puikiausiai juos išspręsti. Viskas ką reikia padaryti, tai padėti savo ego į šalį, jo negali būti parduodant prekę ar paslaugą.
Visiems dabartiniams ar ateityje planuojantiems prekiauti nariam norėčiau palinkėti nežiūrėti į prekybą paviršutiniškai ir stengtis procesą paįvairinti bei pasmaginti tiek sau, tiek pirkėjui.

Tai yra vatnikinis, trumparegiskas, neissilavines poziuris su menkaverciu supratimu apie pardavimus bei visisku nemokejimu skaiciuoti matematiniu formuliu kurias moko penktoje klaseje. Kai visos didziausios imones eina CS gerinimo kryptimi - tavo pazistamas renkasi visiskai priezinga krypti kuri simtus kartu irodyta kaip nenesanti naudos. Man labai gaila, kad tokios imones egzistuoja, is kitos puses su tokiomis ziauriai lengva konkuruoti. Nes as ateinu isleisti daug pinigu ir man dar taikytis prie kazko? Rimtai? :DDDDDDD
 
Vakaruose superinis, geras klientu aptarnavimas jau priimamas kaip norma, o ne kazkas grazaus ir tampa ypatingai sudetinga issiskirti. Del to bet kuri minimaliai mastanti imone visuomet prideda added value, eina extra mile ir pan, yra kuriami afterservice departamentai, mastoma apie detales, nuo kokios spalvos kaklaraiscius nesios aptarnaujantis personalas iki reikia daugiau rozeciu laukiamaja, nes klientui patogiau ir t.t.
 
Dar idomu butu:
 
esu konsultaves bei mokines kelis metus klientu aptarnavimo Londone, tikrai dideles imones. Turiu nemazai medziagos, teorijos nuo supratimo apie kas yra klientas, ju rusiavimas, skirtingu grupiu klientu aptarnavimo praktika iki vizijos, aptarnavimo modelio pasirinkimo pagal segmentus, procesu kurimo ir t.t. Maciau, kad Lietuvoje apie tai yra brangus destytojai kuriuos gali pasisamdyti, tai mano klausimas: ar butu idomu svetaine/blogas apie tai?

Visi "PROTO INDUSTRIJOS" video
 
1 laida: Kaip parduoti įmonę už 290 mln. $? Protingas stalas. Kredito unijų verslas.
https://www.youtube.com/watch?v=l1Fz2sxeXNs
 
 
 
2 laida: Motyvuoti atletai. Modernus ofisas - Ergolain. Ar sportas gali būti verslas?
https://www.youtube.com/watch?v=NK6x1RWbY7Q&t=2s

Gyvenimas Vilniuje = darbas + bambalys alaus. :D
 
Gyvenimas užsienyje = pats pasirenki klimatą, maistą, gyvenimo būdą ir žmones. Užtenka pakeliauti po kelias šalis, kad suprastum, jog LT ne pinigų nėra, bet iš vis nieko nėra, lyginant su populiariais miestais, kur viskas pritaikyta žmonėms, kad malonumas būtų dviračiu važinėti, vandenyne maudytis, sveiką maistą valgyti ir žmonės šypsosi, ieško su kuo praleisti laisvalaikį turiningai. Taip pat dirbi ir mokais iš pasaulinio lygio ekspertų, Lietuvoje viskas no name, niekam neįdomu toliau easter european pasaulio.

Labas Visiems :)
Kai pirma karta reginausi Uzdarbis.lt bendruomenei, nebuvo nei minties apie prisistatyma, bet dabar esu isvykes i netolima uzsieni (Rusija, SPB) ir sioks toks tevynes ilgesis mane priverte visgi prisistatyti, taip, kad pradesim. :)
 
Trumpai drutai apie mane, esu Valdas, grynas Kaunietis, esu baiges tik mokykla, 12 klasiu. Dabar dirbu gan eilinio atlyginimo darba (1000EUR) ir plius komandiruotes po pasauli tapo jau kasdienybe, na atrodo netureciau kuom skustis, bet visgi noras tureti daugiau ir buti finansiskai nepriklausomu nuo niekuo ima savo.
 
Okey, dabar kodel as vel cia ir kokia turiu patirti internetiniame uzdarbyje ;)
 
Wauw, dabar apima labai ziauri nostalgija, kai buvo laikotarpis, kai dar buvo tokios svetaines kaip onbux.com bei neobux.com. kai uz kiekvinea clicka gaudavau po 0.01 USD, manau daugelis tai atsimins, kai minimaliam ismokejimui (2 USD) reikejo clicinti apie 2 menesius, ir as atsimenu kokia tai buvo laime dar vaikui (13-14 metu) gauti savo tuos pirmus 2 dolerius i paypala ir is dx.com nusipirkti svieciancia kiaulyte, poto dar laukti menesi kol tau ja atsius, bet tas jausmas kai tu tai gavai, ir supranti, kad tai realiai for free, tu tiesiog pasedejai prie kompiuterio, ir va dabar tu kaska turi savo rankose uz tai, tai yra neapsakomas to savo pirmo uzdirbto pinigo jausmas. Ir vat paskui nuo to ir prasidejo, po maza zingsneli, tada susikuriau savo svetaine pavadinima dar dabar atsimenu: justbestnews.com galvojau kelsiu visa pasaulio info ir busiu kaip 15min.lt tik pasauliniu mastu kuris uzdirba is google adsense, heh, naivu argi ne?
 
Tada aplinkybes susikloste taip, kad mano svetainei prireike Fb like, ka jus manot, uzsisakiau 1000 like is zmogelio (lietuvio) isigilinau i visas like rinkimo paslaptis ir dvieju savaiciu begyje jau pats pradejau zmonems siulyti likus, 2013-2015 metai isvis buvo tu spaminiu Liku rinkimu, nuorodu banda, tokiu kaip ( nuoga pop zvaigzde ) , ( laimek milijona euru ) paspausk penkis skaicius ir pamatysi naujiena :) O tas kiekvienas skaiciukas atnesdavo kaskam ta Like, na taip ir as pradejau uzdirbineti savo pirma tukstanteli, kita :)
 
Paskui Google adsense, keletas nesekmingu e-shopu, poto banalus darbas darbas darbas savo bosui, ir va as vel cia, bandysim kaska kurti vel, vel nuo pradziu, smagu matyti senus uzdarbis.lt narius nenuleidusius ranku sitoje nisoje ir jau pasiekusius kasko daugiau :)
 
Aciu, kad perskaitei, gero vakaro tau :)

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Sveiki, užtikau būdą, kaip užsiregistruoti lynda.com nemokamai bei gauti prieigą prie visų jų kursų, tad pasidalinsiu.
 


 
1. Eikite į http://www.fakenamegenerator.com, spauskit advanced options, ten spauskite Switch to Region, pasirinkite Virginia. Spauskit generate. Prie el-pašto spauskite Click here to activate it! Ir turėkite kažkur įsijungę tą langą, nes į paštą atsiųs prisijungimo duomenis.
 
2. Eikite į https://www.dclibrary.org/catalog/account/application , ten suveskite visus sugeneruotus duomenis (el-paštą irgi). Spauskit Request library card.
 
3. Palaukite 5-10min.
 
4. Eikite į 1 žingsnyje minėtą langą, ten turėjo atsiųsti prisijungimo duomenis. (ID ir PIN). Juos užsirašykite.
 
5. Eikite į Lynda.com , spauskite Sign in. Atsidariusiame lange spauskite Sign in with your organization portal . Į langą įrašykite dclibrary.org, spauskite Continue. Įveskite savo ID ir PIN. Pabaikite registraciją.
 
6. Viskas, dabar galite naudotis visomis lynda.com pamokomis :)
 

Sėkmės!

prieini prie betkokio businessmano kuris guli prie maximos ir paklausi patarimu

Neesu girdėjęs jog bomžai IV atidarinėtu.

Tikriausiai nemažai uzdarbis.lt žmonių yra susidūrę ir bandę uždarbiauti su adsense. Tačiau dauguma pamiršta nagrinėti kiekvienos reklamos rezultatus ir stengiasi tiesiog padidinti lankomumą ir taip uždirbti daugiau. Tačiau galima bandyti optimizuoti ir pačias reklamas. Taigi apie vieną tokį būdą papasakosiu ir aš.
 
Svetainėje https://worldrecipes.eu atlikau tik VIENĄ pasikeitimą. Ir jis labai paprastas:
 
Dešinėje 300x600 reklamą padariau STICKY, vietoje įprastai būnančios savo vietoje reklamos. Ką tai reiškia? Jog žmonėms scrollinant, reklama scrollinasi kartu, jos viewability stipriai padidėja - žmonės dažniau ant jos paspaudžia.
Rezultatas: Per mėnėsį būtent iš šios reklamos uždirbta 301 euru daugiau, nei prieš tai buvusį mėnesį.
Lankomumo skirtumas: desktop lankytojų buvo tik 15 daugiau, nei prieš tai buvusį mėnesį.
Cost per Click: išlygo lygiai toks pat koks buvo.
 
Ką Google adsense sako apie Sticky reklamas:
 
 
Rekomenduoju šį būdą kiekvienam, norintiems uždirbti truputį daugiau :) Sėkmės.
Papildymas: Wordpress turi tam specialius plugin'us, tai išvis padaroma labai paprastai. Kitoms svetainėms tai nėra sunkiai padaroma žaidžiant su .css, aš pats neprogramuoju tai neatsakysiu tiksliai, bet Google daugybe variantų kaip tai pasidaryti.

Buvimas arti gamtos kitiems duoda daugiau, nei visi tavo isvardinti dirbtiniai dalykai. Pasivaiksciojimas tusciame pajuryje, kokybiskas laikas praleistas su savo mintimis. Knygos, internetas, palydovine TV leidzia pasisemt daugiau, negu istengia zmogus apziot. Ismokt atsirinkti, ko tau reikia, o ne ka tau duoda kasnors, labai daznai turintis savanaudisku keslu.
 
Ir siaip nekenciu susiburimu, man jau Klaipedoje kamstyje pastovet arba po akropoli pavaiksciot uztenka, kad noreciau pabegt kuo toliau :)
 
Chill zona:

čia is serijos "susikurk pats mokykla, tada kalbėk" :) ok, atsakydamas į tavo klausimus, tai taip, pirmą dalyką kurį padariau, tai atsidariau jūsų puslapį, "About" skiltis visiškai neinformatyvi, kuria galima sutrumpint į "mes labai leaders ir profesionalai ateikit pas mus mokytis ir būsit belekaip verslininkai". ką aš gausiu po dviejų metų neaišku visiškai. patirtį? žinias? verslą? how? kažkokį baigimo diplomą, kuris kažkur kažką reikštų?
 
toliau, atsidariau lectors. pirmas lektorius: Marius King. čia bent tikras vardas ir pavardė? nes google nieko neranda. ar čia šiaip labai tylus very successful entrepreneur, kuris niekur neafišuoja?
 
kitas: Vytautas Liesionis - VDU vadybos dėstytojas. kaip ir viskas ok... dirba žmogus šimta metų dėstytojų, mokslinių darbų neradau jokių paviešintų. kaip suprantu, mėgsta karybą ir turi ūkį. that's it.
 
David Roberts - labai startup, labai verslininkas. atsidariau saitą: http://theothersideofthetracks.com/, paskui radau slide'us kažkokius: https://i.imgur.com/jmNEBa9.png aš tiesiog nieko nesakysiu ir paliksiu šita info čia...
 
Paulius Boreika - rašoma, kad investor, investment consultant ir t.t. pagal linkedin'ą buvo direktorius pora mažų įmonių kurių likimas dabar nėra visiškai aiškus. panašu, kad vis bando kažką, bet nelabai sekas, tai vis grįžta prie įmonės "Orion". gal ir viskas ok, turi patirties kažkokios. :)
 
Andrius Maziliauskas - pagal linkedin'ą baigęs Aleksandras Stulginskis University - Water management(kad ir ką tai reikštų). patirtis tiktai dabartinė įmonė, kurioje dirba - "Salesup"... ok... toliau dirbo įmonėje, UAB Tinklinio arena. google: "UAB Tinklinio arena" rezultatas: praktiškai nieko be įmonės rekvizitų puslapių. toliau "UAB PG valda" - įmonė bankrutavusi 2010. kita įmonė: "UAB Projektų gama" - bankturavusi 2012. dabar dirba: "Salesup" - kur yra kaip ir bendrasavininkas ir šį įmonė užsiima ivairiais pardavimų konsultavimais, mokymais ir t.t. "UAB Verslo vadovas" oh the irony...
 
Marius Krasauskas - baigė ISM Business Administration and Management. dirba WEB developeriu since 2011, savo įmonėje, kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra jis pats. jų tinklapis: http://laimingasverslas.lt/ kaip užsakyt paslaugas ten, aš nežinau. ką žinau, tai kad meta tokį dalyką saito apačioje: https://i.imgur.com/H5cGSg6.png tai kažkaip gėda turėtų būt webdeveloperiui.... aš nežinau ką ir kaip jis daro savo įmonėje, bet kad nekuria tinklapių, tai esu beveik tikras. ir kodėl pas jūs jis pavadintas IT expert aš nežinau taip pat. ai dar turi saitą: http://krasauskas.com/ - kur turbūt mokėsi, google maps paslapčių.
 
Valentinas Marinionokas - baigė Kauno kolegija Business management. tinklapis: http://www.grizliometodas.lt/, paklausiau youtube video... sounds like bet kokie bullshit mokymai, kurių dabar pilna. taip pats saite labai daug pagirų sau, kiek visko padarė ir nuveikė, kokius rekordus pasiekė, bet niekur tos info patikrint negalima. arba bent jau aš neradau. viską ką randa google yra jo mokymai. tik kažkaip užkliuvo viena įmonė, kurioje dirbo sales'u: http://www.laskinta.lt/ nice tinklapis. susidarė toks ispūdis, kad žmogus dirbo daug metu kaip sale'sas, paskui suprato, kad mokymus vesti lengviau, tai persimetė ant mokymų ir dabar sėkmingai pardavinėja savo mokymus.
 
Loreta Kizelevičienė - žmogus, kurio nėra linkedin'e ir apie jokius quality management(taip ji apibūdinta jūsų saite) google nieko neranda. apskritai google nelabai ka randa apie ja. bet aišku, kad turi įmonę: UAB "LINARIUS" kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra ji pati turbūt. savo tinklapio įmonė neturi, ką daro ir yra padarius, nelabai aišku.
 
tai tiek apie žmones. sorry, bet neradau nei vieno, kuris būtų iškėlęs kažkokį savo didelį verslą arba bent prisidėjęs prie kažko didelio(gali būt aišku, kad praleidau kažką). neradau nei vieno žmogaus, susijusio su kažkokiom šių laikų inovacijom. ką radau, tai grupę žmonių, kurie yra kažką kažkur savo laiku darę ir dabar labai nori mokyti kitus. nes mokymai dabar yra labai ant bangos ir easy money turbūt.
 
ir kaip suprantu, jūs tiesiog esat vienas iš "ATHE" centrų? kaip tapti tokiu centru radau info čia: https://athe.co.uk/become-an-athe-centre/ nėra labai sunku iš pirmo žvilgsnio. :) kaip suprantu baigęs, gauni ten kažkokio lygio diplomą, kuris iš esmės yra popierius. baigus kokius nors "Coursera" mokymus gauni turbūt tokios paties vertės diplomą. nes vėlgi kiek googlinau "athe", tai vienintelę info, kurią radau yra jų pačių saituose, kas turbūt nėra labai objektyvu. ir sprendžiant iš jų youtube kanalo: https://www.youtube.com/user/atheglobal tai panašu, kad nėra čia jau tokia plačiai pasaulyje žinoma organizacija. mažiau nei tūkstantis peržiūrų ir 23 subscriberiai. o ir video kokybė nėra turbūt labai jau high standard:
facebook: paskutinis atnaujinimas kovo 17 ir šiaip pilna stock nuotraukų. ~6000 puslapio like'ų, bet ant pačių postų vos vienas du like'ai. that's suspicious... twittery, tas pats, paskutinis atnaujinimas vasario 1, su tom pačiom stock nuotraukom. linkedin irgi nieko naujo. :) tai kaip ten su tais "ATHE"? kas nors juos žino, be jų pačių ir jų studentų? 
taigi išvada tokia, sukūrėt "mokyklėle", radot kažkokių random žmonių, kurie turi vieno žmogaus įmones arba kurie tariamai sėkmingai(neaišku "ant kiek" sėkmingai) dirbo kažkur kažkaip kažkada, yra kažkiek kažko matę, dėstę atrarūšiuose universitetuose. tada kreipėtes į random organizacija "ATHE", kad viskas rimčiau atrodytų, gavot "ATHE centre" vardą ir važiojat toliau. viskas kaip ir ok, kad kaip moka, tas taip sukasi. :)
 
verslų kūrimas, naujų produktų kūrimas, brainstormai skamba labai gražiai ir turbūt rasit naivių žmonių, kurie jumis patikės. bet man nuoširdžiai bus gaila tų žmonių, nes turbūt daugiausiai ką jie galės su jumis pasiekti yra būti lektoriumi jūsų mokyklėlėje. ties tuo ir baigsiu. sėkmės ;)

Sveiki, uždarbiečiai! Kaip jau iš temos galėjot suprasti, į jus kreipiasi jaunuolis - studentas. Jeigu baigėte mokslus ar šiaip teko ragauti studento duonos, manau puikiai mane suprasite ir žinote kokioje situacijoje esu - norai dideli , o galimybės labai ribotos. Šiuo metu esu antrakursis, o mokintis liko dar daugiau nei du su puse metų ir kol turiu daugiau laisvo laiko, turiu tikslą kuo daugiau sužinoti apie papildomus pinigus, verslą ir visa kitą, kas galėtų leisti turėti geresnį rytojų.
 
PIRMASIS NUSIVYLIMAS
 
Taigi, pradėgime nuo to, kas mane skatina ir kas mane jau nuvylė. Esu jaunas, bet gyvenimas mane jau išmokino, jog niekas nieko nemokamai neduoda, pinigai lengvai neateina, o jei ko nors nori - turi to siekti. 2016 metų ruduo. Įstojau į pirmą kursą. Nors ir svajojau apie verslo kūrimą, tačiau žinių stygius ir palaikymo trūkumas mane pastūmėjo rinktis studijas. Na ir gerai pagalvojau, visada man protingi žmonės darė gerą įspūdį, o diplomas man padės siekti karjeros, ko aš gyvenime labai norėčiau. Pamaniau, jog įmanoma gerai gyventi ir iš samdomo darbuotojo algos. praėjus vos mėnesiui įsidarbinau. Po pirmo
atlygio gavau šalto dušo. paskaičiavus valandinį atlygį jis buvo vos ~1.7euro/valandą. Taip, nusivylimas buvo didelis, jauno žmogaus dideli lūkesčiai, tačiau pagalvojau, jog Lietuvoje yra daug suaugusių žmonių, kurie už tiek dirba, na, o man studentui? Vis geriau į kišenę nei iš. Siūlo galas nutrūko po Gruodžio švenčių. Teko dirbti per šventes, kaip tuo metu visi šventė, taip pat praleidau ir naujuosius metus dirbdamas, kadangi darbas truko iki pat nakties, negalėjau nei su kuo atšvęsti, nes gyvenau kitame mieste. Gavus algą likau dar labiau sukrėstas - vos virš 1.6 euro už valandą. To man užteko, supratau, koks buvo požiūris į mane ir kitus studentus dirbusius toje darbovietėje - kuo įmanoma daugiau išnaudoti, kaip pigią darbo jėgą, tačiau aš ne iš tų, kuris sėdi rankas sudėjęs ir noriu gyventi, o ne egzistuoti. Šios kelių mėnėsių patirties man puikiai užteko suprasti, jog paprastas samdomas darbas tikrai neleis oriai pragyventi - reikia kažko siekti.
 
Gyvenimo pamokos ir lengvi pinigai
 
Geriausias mokytojas man ne mokykla, ne universitetas ar tėvai, o pats gyvenimas, kurio pamokos kartais yra begalo skaudžios, tačiau labai pamokančios. Viskas prasidėjo dar labai seniai, kai buvau vos 10-11 metų. Pradėjau pirkti bilietus "tic tac". Bilietas kainuodavo vos 50 centų, todėl nors kišenpinigių tada gaudavau vos litą į dieną ( šeimoje buvo ne pati geriausia padėtis), tie bilietėliai man atnešdavo daug daugiau. Turėjau tokią sėkmingą ranką, kad išpirkdavau didžiąją dalį bilietų "kioskelyje", o man atnešus bilietą, pardavėja išsitraukdavo padidinimo stiklą :D Kas yra priklausomybė lošimams tada negalėjau net suvokti. Bėgant metams pradėjau pirkti vis brangesnius bilietus, išleisdavau tam daug daugiau pinigų, tačiau mano sėkme buvo visi apstulbę, nes visada ištraukdavau laimingą bilietą. Blogiausia prasidėjo sulaukus 17. Vienam draugui pasiūlius, pastatėme 10litų. Paskui dar 10 ir po kelių laimėjimų patikėjau lengvais pinigais. Net negalėjau įsivaizduoti, į ką mane tai įvels. Jau po metų, sulaukęs pilnametystės patraukiau į lažybų punktus pats. kelis kartus savo sumą padauginęs dešimteriopai patikėjau lengvais ir greitais pinigais. Tada sekė nesėkmių ruožai. Po 18 gimtadienio turėjau apie truputį daugiau nei 300 eurų. Juos visus pralošiau. Pasiskolinau dar 200. Juos taip pat pralošiau. Aštuoniolikmečiui tai buvo kosminiai pinigai ir dar paleisti į vėją. Tačiau laikui bėgant, negalėjau pabėgti iš lažybų pinklių, kurios man gadino gyvenimą. Žmonės, kuriuos mačiau ten žaidžiant, kurie pralaimėdavo po 1000 eurų vos per kelias minutes ir pasakojimai, kaip jau trečią butą pralaimėjo, leido man po truputį atsipeikėti ir suprasti, kas čia vyksta. Apie lošimus turiu 100 istorijų, tačiau jų čia pasakoti tikrai nenorėčiau, svarbiausia, kad nugalėjau šį potraukį kol nespėjau pralošti daug pinigų, o gyvenimui esu dėkingas už šią pamoką, kuri mane užgrūdino ir parodė, jog lengvų ir greitų pinigų gyvenime - NĖRA.
 
Ką aš veikiu šiandien?
 
Šiandien, be to, jog toliau tęsiu studijas, susiradau kitą darbą. Dėl paskaitų gausos sunku susirasti rimtesnį darbą, tačiau susiradau darbą savaitgaliais, kuriuo tikrai labai džiaugiuosi ir gaunu papildomų pajamų. Turiu pomėgį keliauti ir labai didžiuojuosi tuom, jog iš tėvų niekada netenka prašyti pinigų nei kelionėms nei laisvalaikiui, o viską susimoku pats bei dar dalį padengiu ir draugei. Tai mane skatina judėti į priekį ir tobulėti. Dėja, jokio verslo dar nesukūriau ar net nepradėjau, tačiau idėjų buvo nemažai, tiesiog trūko pasitikėjimo ar žinių, tačiau gyvenimas man "numetė" progą paragauti malonumo dirbti sau, o ne kitam. Žinoma, darbas gan juokingas, pjauti žolę, tačiau ne kiemo, o ištiso didelio sklypo. Susilaukiau nemažai norinčių, o uždarbis buvo daug geresnis nei dirbant kitam, todėl buvau labai motyvuotas stengtis ir dirbau su džiaugsmu žinodamas, jog atlygį gausiu tokį, kokio nusipelniau, tokį - kiek pastangų idėsiu. Kuom dar pasistumėjau? Pirmą kartą investavau pinigus. Nors ir per metus uždirbsiu vos 200 eurų pasyvių pajamų, tačiau tai man žingsnis į priekį, džiaugiuosi, jog stengiuosi kažką daryti ir judėti į priekį, siekti tikslų.
 
Taigi, ko aš noriu iš jūsų?
 
Labai trumpai ir glaustai papasakojau apie savo padėtį ir tikrai labai norėčiau išgirsti kiekvieno jūsų patirtį apie jūsų studentišką gyvenimą, bei iš kur prasimanydavot pinigų, galbūt bandėte kažkokį verslą, investavote, o galbūt duosit patarimų ne tik man, o ir kitiems skaitantiems jaunuoliams, kokiu eiti keliu link geresnio gyvenimo, o ne link emigracijos. Ačiū.

Jus nepatikėsite, bet paskaičiavau. Dar paskaičiavau, jeigu programėlę paleisti darbe. Ir dar pagalvojau, kam mokėti už elektrą kol rašau jums šį atsakymą? Tegul mano kompiuteris pats ir apmoka už elektrą. Bet nesugebėjau paskaičiuoti kiek BTC kainuos ateityje. Beje, šia programėle gali praversti naujokams, kurie surinko savo pirmą GPU Rig-a.
 

 
P.S. Kam spėlioti kiek man metų? Galima pažiūrėti ir į mano profilį.

Sveiki, iš kai kurių jūsų buvau sulaukęs pastebėjimų, kad sėkmės istoriją parašyčiau čia.
 
Apie mane:
Mindaugas Kučinskas
24 metai,
Studijos: Elektroninio verslo technologijos
Kilmės miestas: Kėdainiai.
 
www.ponaspovas.lt
www.lazerio.eu
www.dezuciugamyba.lt
 
Mintys apie verslą mano galvoje sukosi jau mokykloje. Tuomet pradėjau skaityti verslo,motyvacines knygas, bet greitai supratau, kad jos norimo rezultato neatneša. Vėliau atradau tikrai vertingų knygų su geromis įžvalgomis – viena iš jų Adam Smith „Tautų turtas". Ji padėjo susiformuoti kitokį požiūrį.
 
Pirmi produktai,kuriuos pradėjau gaminti ir parduoti, buvo sąsagos iš Lietuviškų monetų. Kai keitėsi valiuta, pradėjau supirkinėti naujas monetas ir gaminti sąsagas. Paklausa buvo didžiulė, nespėdavau gaminti, nors gamyba buvo greita ir nesudėtinga. Atslūgus bumui, plėčiau pasiūlą kitais tautiniais aksesuarais – gaminau sąsagas su Vyčiu, auskarus, pradėjau prekiauti tautiniais kaklaraiščiais, tautiniais fotoaparatųdirželiais ir t.t. Tuo metu iš draugo užsisakinėjau lazerinio pjaustymo paslaugas, taip susipažinau su lazerinėmis staklėmis. Daugiau informacijos: ponaspovas.lt
 

 

 
 
Bestudijuodamas vis svarsčiau, kokį verslą pradėti, tad domėjausi nemažai skirtingų staklių bei įrengimų. Baigiau elektroninio verslo technologijas. Pabaigęs studijas, pradėjau ieškoti, iš kur gauti pinigų verslui. Buvau nuvykęs į „InvestLietuva", į kitus projektus, gavau nemažai patarimų ir idėjų. Darbo biržoje radau programą „Sau darbo vietos kūrimas", pradėjau rašyti šį projektą. Jis užtruko gan nemažai laiko, reikėjo atlikti daug popierizmo, bet sėkmingai gavau 14 000EUR įrengimams pirkti. Tad nutariau daryti lazerinių paslaugų – pjovimo, graviravimo – verslą. Tai susisiejo su mano gaminamais produktais. Pirkau lazerines stakles. Jų laukiau apie 3 mėnesius, nes jas užsisakiau iš Kinijos. Tuomet pradėjau sukti galvą dėl patalpų ir sėkmingai per „Vilniaus kolegijo sverslumo centro" projektą gavau patalpas pačiame centre, J. Jasinskio g. Patalpas sudarė biuras ir 100 kv. m rūsys. Deja, ten lazerio įkelti nepavyko, nes būtų tekę daužyti apie metrą storos sienos. Susiradau kitas patalpas VU chemijos institute, Visoriuose, Mokslininkų g. 12 – su traukos spintomis, tad įsirengti buvo kur kas paprasčiau. Vis dėlto įkelti lazerį prireikė daug pastangų, reikėjo naktį lupti VU universiteto langą ir šiaip visas įkėlimas kainavo gana brangiai, virš 600EUR.
 
Pradėjome gaminti įvairius gaminius, aksesuarus, medinius žaislus-konstruktorius,paveikslus, dėžutes, stendus ir t.t. Vėliau pradėjome gaminti medines dėžutes pakavimui, medinius stendus, šie produktai verslui išties pasiteisino, buvo užmezgami ilgalaikiai santykiai su buvusiais klientais.
 

 

 

 
Šiuo metu pradėjome gaminti ir holograminius stendus, ir prekybines saleles, tad atsirado daug naujų iššūkių, bet taip pat ir galimybių.
 

 

 
Stengiuosi vis tobulėti ir ieškoti naujų verslo galimybių, nes tai kelia didžiausią džiaugsmą man ir leidžia tobulėti. Kodėl rašau šią tema, noriu visus padrasinti net ir neturinčius pradinio kapitalo siekti savo tikslų ir tiesiog daryti, nes galimybių tikrai yra ir jų galima surasti visose situacijose. Pats pradėjau daryti tik pabaigęs studijas neturėdamas pinigų bei patirties.

vertė tai ne pinigai už atliktą darbą :DDD aha... turbūt dvasinis penas sumokės mokesčius, nupirks maistą, būstą, mašiną ir pan.
 
Suformuluok skelbimą teisingiau "ieškau gero programuotojo kuris dirbtų dykai, nes aš "filosofas". Tinginys tu ne filosofas, ne šitam forume durnelių reik ieškot :D
 
p.s. programuotojas dirbdamas neatlygintinai investuos ne tik savo žinias, investuos laiką ir tam tikra prasme pinigus kurių jis negalėtų uždirbti, gaišdamas laiką nemokamam darbui.

https://www.youtube.com/watch?v=YvDMA-BWOjw

Su biurokratija.

Keliavom tokiu maršrutu -
 
 

 
Iš Vilniaus per Madridą. Po ~20h gavosi Madride dar pabūti.
 
Mašina ėmiau -
 
http://www.economycarrentals.com tikrai pigiausias variantas, pigiau nebus niekur. Kompanija buvo "Prepaid" (nėra info internete). Iš komentarų ir tokio logo matosi ji.
Jokių draudimų papildomai neėmiau. Mašina buvo subraižyta visa iki *x.
Atsiėmimo punktas buvo oro uoste ant kapoto surašėm viską. Nors iš kortelės nuskaičiavo su aparatu.
Dar per kelionę kaladėlės nusitrynė ir diską sugadino, kad reikėjo keisti. Bet jie patys viską pakeitė. Pasisekė, kad kelionę užsakėm per agentūrą iki dykumos - Quarzazate, tai per dieną pakeitė. Ar imčiau dar kartą nežinau iš ten. Nors kaina nemažai pigiau buvo ir kaip ir nelabai yra kuo skųstis. Meistrą per facebook susiradau pagal NR ir suderinom, kad atvažiuos paimti mašiną ir sutaisys.
 
Patarimai:
 
* Pinigus keistis tik vietoje oro uoste. Daug žmonių sustoja prie vieno langelio, pamatysit :D Nes Madrido oro uoste api#keiksmažodis#/apsi#keiksmažodis#m ant ~20% nuo keitimo.
* Gėrimus reikia pasirūpinti iš anksto. Niekur nėra. Nors internete skaičiau, kad įmanoma surasti.
* Apsipirkti - Marjane. Pigiau ten viskas būna. Ir pats prekybos centras kaip lankytinas objektas kaip prieskoniai sudėti.

* Jeigu važiuoti per kalnus, tai nelabai patariu patiems važiuoti. Kelias tai kaip kelias bet iš galo varo vos ne su vietine fūra ir pypina pastoviai. Pakyli iki snieguotų viršūnių su sniegu reikia padangų dar normalių.


*Pinigus už stovėjimą renka žmonės su maikute ir paduoti į rankas kiek užsiprašo. Normalu čia taip.
 
Ką žiūrėti -
 
Gamta. Rasta ant kelio važiuojant gyvas -

 
Miestai negražūs išskyrus - Marrakesh. Zoo sodas nieko.

Bet čia kiekvienam turbūt asmeniškai. Įdomiau būtų per dykumą važiuoti. Bet tikroje nebuvau, tai tik spėjimas.
Jeigu kažką pirkti tai reikia derėtis. Kaina kažkur nuo 5 kart pakelta, reikia derėtis. Visur skirtingai. Maisto nenuleidžia nieko.
Casablanca labai nepatiko. Na, mečetė didelė, bet nenori net į toletą įleisti reikia grupės ale. Paineva tokia :D O ten labai daug žmonių kamščiai ir t.t.
 
 
Gal dar kažką prisiminęs papildysiu.

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Dirbau su žmonėm, kurie naudojo Mac'us, kai man tuo metu teko dirbti su Windows. Tai susidarė įspūdis toks, kad tiek Windows, tiek Mac turi savas problemas (įskainat ir tokias nęsamones, kad kartais turi pavargti, jog prisijungtum Apple pelę ar klaviatūrą prie Mac'o, ar kad Mac OS atnaujinimas priverčia neveikti el. pašto programas). O tai, ką galėjom nuveikti, nelabai ir skyrėsi nuo sistemos (kadangi šiek tiek turėjom ir C# kodo ir Microsoft'o technologijų, tai ant Windows netgi galėjai gauti nemokamų įrankių, kurie turėjo tik mokamas Mac'ines alternatyvas).
 
O šiaip reikia nepamiršti ir psichologinio faktoriaus. Turėtum būti sadistas, kad nusipirkęs itin brangų daiktą dar ieškotum prie ko prisikabinti (čia tas pats, kas bandyti save įtikinti, kad už didžiulius pinigus įsigijai šūdą – kur kas ramiau ant sąžinės visokius nesklandumus praleisti pro akis). O ir šiaip, Apple produkcija iš dalies yra prabangos daiktai, todėl vien turėdamas Apple prietaisus automatiškai esi kietas (o jei net neįsivaizuoji, kaip įmanoma su Windows'ais dirbti – iš vis kitas kietumo laipsnis).