Gyvenimas Bostone (UK)

Bostonas – mažas Anglijos miestelis, kuriame gyvena neproporcingai daug žmonių. Aš nesiliaunu stebėtis, šeštadienio šurmulio užgožtu miesto centru. Patenki tarsi į žmonių jūra ir kranto nematyti. Aplink skamba latviški, lietuviški, lenkiški žodžiai. Kartais net pagalvoji, kad gyveni Lietuvoje, nes girdi girtą kaimyną iš gretimo namo, šaukianti lietuviškai žmoną, kad ši jį įleistų, o šis labai atsiprašo, kad tokiam stovi parėjo. Kokia didelė ironija, aš savo mamai dažnai kartoju važiavom taip toli, o Lietuva mus ir čia sutiko. Kad ir kaip visi sakytų, kad Bostonas emigrantų apdergta skylė, man jis patinka. Siauros gatvelės, seni namai išlaikantys savitą stilių, ir ta didelė bažnyčia, kuri it laisvės statula Niujorke, tarsi kelrodė žvaigždė tau rodo kelią, kai važiuoji namo, pavargęs iš naktinės pamainos.

Oficialios statistikos, kuri suskaičiuotų emigrantų kiekį Bostone nėra. Pagrindinė problema, kad mūsų tautiečiai net nebando integruotis būdami ten. Daugelis nuomojasi kambarius iš kitų emigrantu, todėl jų asmeninis vardas nefigūruoja. Jie nemoka nei už elektrą, nei už vandenį. Visą tai padaro namo šeimininkas. Mūsų darbininkai taip pat nesiregistruoja pas daktarus. Jie tiesiog dirba. Pinigai svarbiausia. Gink dieve nesmerkiu šių žmonių, aš ir pats tamsuolis, kadangi mano vardas niekur nefigūruoja. Bandau pateisinti statistikos nebuvimo faktą.

Ko nepadaro statistika, padaro akys. Šeštadienį mėgstu išeiti pasivaikščioti į miesto centrą. Kišenėje švilpia vėjai, kadangi taupau pinigus Lietuvai, dėl viso pikto nepamirštu debetinės kortelės, bet šiaip prasuku ratą pro miesto centrą ir nieko neperku. Stebiu aplinka ir tuos besišypsančius veidus, kurie tuoj nuleis savo taip sunkei uždirbtus pinigus, būtiniausiems maisto produktams. Kažkas nusipirks naujus batus, kažkas įsigis striukę. Laikina ir vartotojiška iliuzija. Visi laimingi. Tai paprasta ekonomika.

Mano akys mato itin didelius kiekius žmonių, kas leidžia daryti paprasta išvada šiame mažame miestelyje reikėtų statistikų komandos. Esu matęs ne vieną BBC laidą, kurioje kalbama apie Bostoną. Anglijos žurnalistai itin dažnai pabrėžia, kad Bostonas išsiskiria emigrantų gausa. Taigi miestas gauna bent šiek tiek dėmesio.

Tokia itin didelė sankaupa atsirado dėl to, kad Bostonas yra Linkolnšyro grafystėje. Ši Anglijos dalis, pasižymi dideliais dirbamos žemės plotais. Tuo pačiu, čia yra daug fabrikų, ypač daug netoli kito miestelio Spaldingo. Galime padėkoti šiems didžiuliams darbdaviams, kad rūpinasi mūsų tautiečiais ir mūsų kaimynais.

Šiomis trumpomis pastraipomis, bandau nupiešti Bostono paveikslą, kuris kaip matote pilkas. Darbininkų miestas, kursi tarsi didelis maišas sulaiko emigrantus. Jų nemažėja, jų daugėja. Mūsų Lietuvos politikos kursą aiškiai parodo Anglijos miestus okupuojantys lietuviai. Ačiū Lietuvos politikams.

Nors ir mažas šis miestelis turi ką pasiūlyti. Naktiniai klubai, prekybos centrai, turgus, car-boot'ai. Viskas ten yra. Tereikia užsidirbti ir gali nusipirkti tau reikiamų produktų. Deja po paskutinio karto šiek tiek nusiminiau. Reikėjo naujo muzikinio grotuvo ir ką manot? Visos parduotuvės turi tuos pačius nusibodusius modelius, netgi spalvos vienodos, bet užtad ipod pilna, kur apsisuki, pamatysi obuolio ženkliuką. Taigi reziumė paprastas kai kurių įmantresnių daiktų reiks paieškoti internete.

Šeštadieniais miesto centre vyksta turgus. Ten rasite įvairios pasiūlos, juk visgi tai turgus, tik nesitikėkite Dolce Gabana kelnių ar Diesel megztinio. Kas turi mašina nepatingi nuvažiuoti į car-bootus. Pirmą kartą išgirdęs šį žodį “Car-Boot” galvojau, kad ten parduodamos naudotos mašinos, deja klydau, ten parduodama viskas, drabužiai, avalynė, knygos, bižuterija, kompiuteriai, telefonai. Car-Bootai apsipinė legendomis, neva čia daiktai parduodami už centus. Iš dalies sutinku. Pats nusipirkau Godfather filmų trilogija už tris svarus, kai tuo tarpu parduotuvėje ją pirkčiau už 20 svarų.

Gal kas ir randą pigių daiktų, bet man reikia specifinių dalykų, kad ir Xbox 360, kurio Car-boote neradau. Viskas ką pavyko rasti senesnis Xbox, be skaičiaus 360 ir du nuvadaloti PS2, tokie tad trofėjai. Kam patinka knygos ir moka anglų kalbą ras gerų pasiūlymų, pavyzdžiui pirk tris knygas už svarą ir nesvarbu, kokios tos knygos. Jei reikia darbinių rūbų, prašom! Viskas po svarą. Mums, komunistų okupuotiems, tokie pasiūlymai yra it saldainis, kurį davę nemokamai. Pirkdamas suprantu, kaip mūsų šaliai dar toli iki geresnio rytojaus. Gal mano Car-Bootų patirtis ir nekokia. Aplinkiniai kaimynai pasakoja, apie žmones, kurie it žvejai su meškerę išžvejoja geriausius pasiūlymus. Teks važiuoti itin anksti, gal ir man pavyks ką rasti.

Dabar turiu perspėti visus galvojančius, kad aš ten tame mieste itin gerai prisitaikęs. Deja turiu nuvilti jus. Kiekviena diena man darbas namai lova. Nežinau, gal tai mano asmeninės bėdos, bet aš visiškai nenoriu ten normalizuotis. Savo misiją žinau – Vasara Bostone ir epinis grįžimas namo. Tai nejaučiu poreikio ieškoti draugų ir vaikščioti po Klubus.

Prieš tai turėtas darbas baigėsi. Likau be darbo, laukiu naujų darbų. Mano agentūra Ambitions stengiasi manęs nepalikti ant ledo, todėl karts nuo karto nueinu į kitus fabrikus. Ten dažnai tenka sutikti merginų, kurios labai gražios, bet deja grožis ir linija labai susiderina ir kad ir kokia gražuolė būtum, dirbi kaip ir visi kiti. Visi lygus. Jos ir pradeda savo “epinius” pasakojimus, kuriuose apdainuoja savo žygdarbius ir ypač mini vieną Bostono klubą Afterdark. Ten ta degradų meka. Susirenka po darbų žmonės atsilaiduot, ir visa tai karts nuo karto pasibaigia konfliktais, Praeitais metais vienas žmogelis paliko šią ašarų pakalnę. Vargšą lenką nudūrė. Nenoriu būt tas senas pensininkas, kuris nusistatęs prieš klubus, tiesiog man ten nepatinka ir nesinori ten eit. Artem puikiai iliustravo mano požiūri apie Klubus

Aptarėm Klubus, turgų, liko parduotuvės. Pradedam prekybos centrais. Bostone rasit ASDA labai didelis prekybos centras, kurioje kainas šiek tiek padidėjo, o labai skaičiuojantys centus kišenėje ASDA nepasirinkimas. Man pačiam nepatinka jų žalia spalva visas prekybos centras šviesiai žalios ir baltos spalvų derinys. Norėdami pataupyti eikite į Aldi, Ten viskas žymiai pigiau, kažkoks vokiečių prekybos tinklas. Like prekybos centrai per brangūs žmogaus kišenei. Morrisons. Ten ko gero britų vidutiniokams. Kainos kandžiojasi. Todėl visi solidariai žygiuoja į ASDA ar aldi.

Bostone drabužių ir avalynės taip pat netrūksta. Sportsdirect rasite įvairių firmų itin kokybiškų produktų. JJB šiek tiek kvepia pigiais Kinų fabrikais. Kam patinka klasikiniai rūbai eikite į Next ar Oldrids. Prie to pačio sąrašo pridedu Coneys parduotuve. Šis triumviratas gali pasiūlyti itin kokybišką aprangą ir rūbus. Calvin Clein, La Coste, Diesel ir dar daug gerų firmų, kurių aš net nežinau. Tiesiog paėmei rubą ar batus į rankas ir pamatai kokybę, ne ta iš turgaus. Gal kainos ir atmuša norą pirkti, bet manau kad vertą. Nusipirkau praeitais metais megztinį Duck and Cover mėlyna, po metų jis vis dar atrodo kai naujas, kad ir kiek skalbiu, spalva neblunka.

Tai tik dalis to ką galima nuveikti Bostone. Žmonės socialios būtybės, todėl randasi draugų būreliai. Žmonės net didžiausiame šudę randa krisleli aukso. Bostone esu jau trečią kartą, kiekvienais metais miestas vis labiau patinka. Jeigu kas planuojate vykti į Angliją ir dar nežinote kur važiuoti bandykite į Bostoną. Noriu iškart atsiprašyti skaitytojų. Rašiau dinamiškai. Dar daug kas liko nepasakyta. Galėčiau kruopščiau dirbti, bet būna toks poreikis išleisti rašliavą ir viskas. Kol yra idėjinio parako rašymui tol rašau kas ant liežuvio. Rašiau be redagavimo. Tiesiog dinamiškas turinys. Kaip sako anglai Enjoy.

Ketinu paskelbti nuotraukų albumą ir turiu nusipirkęs bostono domeną, Jei rasiu paspirties visą tai sudėsiu į viena puslapį. Sėkmės visiems.