Santykiai su tevu

Čia jau nuo vaikystės yra taip, kad prie tėvo jaučiu didžiulę įtampą. Viskas prasidėjo nuo tada kiek pamena mano atmintis. Kad pastoviai pykdavosi su mama, bet tas pykimasis budavo gana brutalus - daužydavo daiktus, garsiai rėkdavo, kartais ir naktimis (bet nemušdavo) ir t.t. Intensyviausiai viskas vyko kai man kokia 10-15 metų. Nu ir dabar man pasamonė susiformavo taip, kad jis man tiesiog įtampos šaltinis. Negaliu normaliai kalbėtis (tiesiog veliasi žodžiai), negaliu juokauti (jei ir bandau tai gaunasi be jokių emocijų ir atrodo, kad veidas sustingsta), dažnai kai bunu tam pačiam kambaryje ilgiau tiesiog isitempia visi raumenys. Po ilgesnio pasikalbėjimo labai pavargstu psichologiškai. Arba pvz kalbuosi su draugu, viskas normaliai ir staiga jis prieina, o tada man jau sunku kalbėtis su draugu, nes vėl jaučiu didžiulę įtampą ir dar daug daug visokiu pavyzdžių. Bjauriausia, kad aš bandau viska atstatyti i normalias vežias ir bandau normaliai kokį pokalbį palaikyti, nu bet tiesiog neišeina nors tu ką. Panašiai kaip nuo kokio bokšto su guma šokti; nori šokti, o stoji sustinges ir nieko padaryt negali. Nei aš jo bijau, nei pykti kokį jaučiu. Tai va kazkur per 20 metų aš visą tėvų pykti sugėriau, ir vienintelis šioje situacijoje nukentėjęs aš. Jiems kas, pasipykdavo, susitaikydavo ir vėl viskas gerai, o man jau kažkoks padarinys likdavo galvoje. Tie kas turite vaikų stenkitės nesipykti šalia jų, nes ką žinote kaip jų pasamonė priims jus.

Kažkiek mūsų situacijos yra panašios

Mano tėvai yra išsiskyrę,bet su tėvu susitinku į 2 savaites 2 sykius nu kartais daugiau.

Nežinau,negirdėdavau kaip tėvai pykstasi,bet išsiskyrė kai man buvo 5 metai,tad su tėvu kartais pašnekėti normaliai negaliu.Negaliu atvirai šnekėti kaip su motiną ko nors paprašyti ar ką.Kai su tėvu išvykstu į kokia kelione (retai) ar taip pas jį pernkavoti puse dienos aš jaučiuosi nejaukiai,bet po to priprantu ir po kiek laiko atsipalaiduoju ir normaliau pradedu šnekėti.

pabandyk pasisneketi su tevu atvirai.

Labas, siūlau ramiai pasikalbėti su tėvu ir pasiūlyti kartu nueiti pas psichologę. Artimiausioje poliklinikoje jus priims visiškai nemokamai valandiniams pokalbiams ir suras psichologinę problemą.

Mano, kaip ne psichologo nuomone, turi daugiau laiko praleisti kartu. Nueikit į kiną ar dar kur, kad dviese bendrautumėte ir niekas netrukdytų. Kuo daugiau bendrausite ar būsite kartu, tuo labiau pagerės ir tarpusavio santykiai.

Linkiu sėkmės.

O tavo tėvai dabar išsiskyre ar ne?

cia gal mano situacija nepanasi, bet tevas vazinedavo uzdarbiaut ir kai buvau mazas labai retai matydavau ji, o kai gryzdavo irgi neidavos kalba nes paprasciausiai nezinojau apie ka su juo kalbet, ir kazkaip nedrasu budavo :) bet paskiau viskas susitvarke kai jau jam nebereikejo vazinet niekur nes praleisdavom daugiau laiko kartu.

O tavo tėvai dabar išsiskyre ar ne?

Ne. Esme tame, kad jau dabar beveik ir nesipyksta. Bet jau saukstai po pietu, itampa jauciu, kad ir koks geras butu man.

Ne. Esme tame, kad jau dabar beveik ir nesipyksta. Bet jau saukstai po pietu, itampa jauciu, kad ir koks geras butu man.

Patys geriausi vaistai mano nuomone, kaip ir daugelio, tai, kad reiktu daug daugiau veiklos abiems. Vat tiesiog tevas ir tu. Kur nors kartu nueinat papramogaut ir t.t. Vienas kitas pokalbis nepades, reikia kazka veikti kartu ir manau viskas per laika susitvarkytu, nes greiciausiai pamatytum, kad jis yra visai kitoks zmogus, negu tavo pasamone ji prieme.

Panasi istorija ir pas mane :(

i zukle nuvaziuokit arba buteli padarykit, prie bonkes visi atsirisa, nu aisku tik nesusimuskit.

cia dauguma su tevais blogai sutaria <_<

Pasiulyk kokia pramoga tevui, nes cia ju pilna yra ivairiausiu. Pabusit kartu pabendrausit, gal siek tiek kasnors pasikeis i geraja puse. Arba siulyciau pas psichologa apsilankyt.

Sioji situacija biski durnai gal atrodo bent jau man su psichologu, bet priklauso nuo charakterio, jeigu as pasiulyciau tarkim:

As: tevai varom pas psichologa?

Tevas: ko?

As: jauciu itampa kai tu buni prie manes.

Tevas: nebenusisnekek nesamoniu, sunau geriau varom alaus isgert. :D