Rauna stogą.

Iškart matos kad tau trūkstą žmonių sukuriais galėtum pasišnekėt, turiu omeny pasišnekėt ne apie vakarykstes razborkes ar kokią dielą prasukt. O normalei apie dalykus kurie sukelia geras emocijas. Delto, kad snapses suvartojai čia viskas labai normalei dažnai padeda, bet geriau kuo mažiau jos būtų, nes bloga savijauta ir pahmielas dar labiau kelia tas levas emocijas kurių pas tave dabar netrūksta.

Mano patarimas tau būtu: vieną ryta rimtai išsiliet salei (bokso) taip, kad ant kojų sunkei bepastovėtum. (man labai padeda net pykti nebeišein ant nieko). Ir tada tau būtina susirast, linksma kompanija, nes dabar tau jos žiaurei trūksta, nors esant tokioi sitaucijoi sunku bendraut su linsmais žmonėm, bet reikia nes kiekvieną vakarą šnapsę geriant ir razborintis su visais, ilgai tikrai neišeis, o kai atsisėsi, tai paskui gailėsies, kad nesusitvarkei savų problemų.

Jeigu paprasčiau tai turi susimastyt, ar tau gyvenime užtenka baro hebros ir nesibaigianciu athodu, ar nori nugyventi turinga gyvenimą, sukurti šeimą, pratęsti giminę, padaryti karjerą. Nes dabar iš tavo pasakymų: kaip kad, viskas ****** ir jau nesvarbu ar sėsiu. Taip mastydamas, jau esi to pusiaukelėje.

PS. Taigi viskas tavo rankose.

dsfsd

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

454

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

19 metų, sportuojantis (fiziškai stiprus) vyras negali susirasti darbo daugiau nei už minimumą? Gėda.

 

meilute pasakysiu tau naujiena, moterims darba rasti lengviau del savo vienos vietos. gal nesigirk... atsiprasau jei izeidziau, bet cia zmogui ne pazeminimu reikia o patarimu. is tavo posto aisku kad neturi ka pasakyti. ne visi turi pazystamus ir apvalius uzpakalius kad isidarbinti kur nori ir gauti kiek nori. ne visiems yra viskas statoma, tik uz tai kad po to dar ir lovoje pasilinksminsi. mes visi dziaugiames del tavo sekmes.

 

grayser

butu idomu suzinoti kokiu sportu uzsiemi, nes uzsiemant kovos menais igauni vidine ramybe. turetum iskilti auksciau smurto, gal tai tiesiog ne tavo sritis. gal tau reiketu uzsiimti kazuo kitu, artasti tai kas tau teikia dziaugsma, is to ka kalbi susidaro ispudis, kad gyveni ne savo gyvenima ir veiki ne tai ka nori.

nemegstu skustis, bet kad suprastum jog nekalbu is lempos pasakysiu. uzdirbu tiek pat kiek tu, bet atlyginimo negaunu jau puse metu, ir neesu tikras kad gausiu visus tuos uzdirbtus pinigus, jau 2 menesi dirbu be iseiginiu. net 31 diena naujuju isvakarese dirbau, bet nesijauciu nuskriaustas ar nelaimingas, nes po darbo uzsiemu dalykais kurie man teikia dziaugsma.

pamegink nestoveti vietoje ir ieskoti to kas tave sudomintu.

45

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

Taekwondo - metai

Muay-Thai - 1.5 metu.

--

Dirbau ir aš 31 nuo 8 ryto iki 1d 8 ryto. Dėjau aš ant tų švenčių, nei man jos reikalingos nei ką, dirbau ir per Kalėdas, ir kas čia tokio.. Viskas praranda prasme, kai nėra litų gyvent normaliai, kai spaudžia iš visų pusių, skubina, laiko neduoda.

 

Tenka ieškotis kitų būdų, paskutinių, likusių, ir jie ne visada būna teisingi, bet ką padarysi, ne visiems lemta angelais būti.

 

pusantru metu su thai jau gan daug, turi galimybe ir megeju ringe pasireiksti, issilieti :)

jei nesijauti gerai, po geros treniruotes, ar sparingo, tai kodel neieskai kazko kito? laisvalaikis turi teikti dziaugsma. o jei problema tik piniguose, ir turi patirties statybose, tai galiu pameginti padeti, pazystu darbu vygdytoju, jiems visada reikia patikimu (neuzgerenciu) zmoniu.

sdf

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

statybose, negalėčiau pasakyti, kad turiu patirties. Dirbau senokai (prancūzų ambasadą Vilniuje) apdailos darbus darėm, vėliau namuose, irgi pažįstami ėme, abdailos darbams, vasara ir namą kažkiek statėm , pirtį, medžio apdaila.. statėm angarus..

 

Bet visada buvau pagalbinis, tai nemanau, kad turiu daug patirties, matęs kaip viskas daroma, turiu supratimo kažkiek, bet nemanau, kad specializuotis galėčiau jau tame..

 

nesiulau specializuotis ir sieti savo ateiti su tuom, bet laikini darbukai, proektukai, ir papildomi pinigai gali padeti atsiskaityti su skolomis. kas karta kai zmogus eina miegoti ji pradeda slegti ivairios problemos, nepadaryti darbai, skolos, ir kai jie yra nepakeliami tas miegas jei ji taip galima pavadinti stipriai sutrinka. nubraukus rupescius pasijauti daug geriau.

dsf

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

Bučiau dėkingas, už pagalbą. Domina bet kokie uždarbio būdai.

 

gerai, manau, kad pirmadieni jau galesiu kazka konkretaus pasakyti.

meilute pasakysiu tau naujiena, moterims darba rasti lengviau del savo vienos vietos. gal nesigirk... atsiprasau jei izeidziau, bet cia zmogui ne pazeminimu reikia o patarimu. is tavo posto aisku kad neturi ka pasakyti. ne visi turi pazystamus ir apvalius uzpakalius kad isidarbinti kur nori ir gauti kiek nori. ne visiems yra viskas statoma, tik uz tai kad po to dar ir lovoje pasilinksminsi. mes visi dziaugiames del tavo sekmes.

 

Nepersistenk. Turbūt visiem seniai aišku, kad dažnai tą patį darbą (tas pačias pareigas užimantiems) dirbantiems vyrams moka daugiau nei moterims. Tokia statistika. Moterų nepriims dirbti, ten kur reikia fizinės jėgos. O tokių darbų pasirinkimas yra labai labai platus. O kokių darbų negali dirbti vyrai?

 

Manęs nežemini, žemini visas moteris. Labai puiki priežastis: visos moterys darbą gauna per lovą, o vyrai vargšai nuskriausti, darbą rasti jiems be šansų.

 

Dar pabaigai pateiksiu pavyzdį: viena draugė skyrėsi su vyru. Jie turėjo bendrą vaiką. Žinoma, vaikas liko gyventi pas mamą. Vyras oficialiai uždirbo minimumą. Teismo metu kai teisėsi alimentus, priteisė 400lt (tai yra minimali galima suma) ir vyrui pradėjus verkti, kaip jis išgyvens tiek alimentų sumokėjęs jam atsakė, kad yra jaunas, fiziškai įgalus vyras, turi visas galimybes susirasti normaliai apmokamą darbą ir tik jo bėdos, kad to padaryti nesugeba.

vdsfg

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

codename47 sėkmingai viską atliko ir gavo savo 40litų..

das

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

Suprantu, kodėl taip galvoji, bet kiekvienas medalis turi dvi puses. Taip, turi skausmą, turi sveikatos problemų. Tačiau tu vaikštai, esi gyvas, dar ir sportuoji - ir tam yra priežastis. Pameni, kai gulėjai reanimacijoj, ir verkei iš skausmo bei nevilties - ar dar atsikelsi? Juk troškai atsikelti už viską labiau, ar ne? Abejoju, ar tuo metu tau rūpėjo pinigai, turtai, karjera... Vertybės buvo kitos - svarbiausia buvo išgyventi, pakilti, atsistoti.

 

O kas pasikeitė dabar? Dabar tu vaikštai, jau pamiršai apie tą būseną, kai manei, jog užteks pakilti iš patalo - ir būsi laimingas. Pakėlei savo troškimų kartelę. Nori daugiau, geriau - tai žmogiška, bet būtent tai ir trukdo mėgautis ar bent vertinti tai, ką turi.

 

Aš manau, kad kiekvienas esame ypatingas. Ir ne pinigai valdo pasaulį. Ne pinigai paverčia mus laimingais. Kiekvienas turime savo likimo smūgius - vieni mažesnius, kiti labai didelius ir sudėtingus, bet ir tai yra ne be priežasties. Gal mano problemos tau atrodytų juokingos, bet iš tiesų jos tiesiog visiškai kitokios - kiekvienam sunkiausi atrodo jo vargai. O paradoksas yra tame, kad tie vargai nebūtų tokie sunkūs, jei mes patys pažvelgtumėm į juos kitaip: tiesiog priimtumėm save ir savo gyvenimą, koks jis yra.

 

Pavyzdžiui: kai buvau pradinukė, labai bijojau gauti dvejetą. Kartą gavau - maniau man gyvenimas sugrius... O dabar, pažvelgus atgal - matau kokia juokinga tai buvo problema, ir kiek aš pati ją išpučiau... Po kurio laiko taip nutinka su praktiškai visomis problemomis, išskyrus pačias sunkiausias - artimųjų netektį, baisias ligas ar traumas... Visos kitos problemos - veda mus kažkur, kur mums reikia. Mano problemos padėjo susiformuoti mano charakteriui, vertybėms, asmenybei. Tau yra taip pat - tik kol kas nežinai koks tas charakteris turės būti - kur tave tai nuves.

 

Bet svarbiausia: vadeles laikai tu - renkiesi kurlink pasukti. Dabar tu priėjai sieną, kurią gali perlipti, arba apeit iš kairės ar dešinės. Nuo to priklausys, kas bus toliau. Galbūt - naujos sienos, o gal ir ne. Tiesiog turi tai priimti, suprasti ir išgyventi.

Na popierius tik žmonių sugalvotas apsikeitimo būdas, kuris palengvina gyvenimą. Gali įsivaizduoti, kad gyveni dėl maisto jei tai geriau nuteikia tave. Pinigų trūkumas aišku dažnai slegia, tačiau kaip teko pastebėti kas jų ir turi pakankamai nebūna laimingi, žudosi. Iš esmės patys žmonės viską suveda į pinigus, visas problemas nukreipia į pinigus, na tavo atveju jos iš tikro dėl pinigų. Pagal mane laimingas būsi tada kai išmoksi džiaugtis tuo ką turi, o ne kai turėsi daug. Labai svarbu susidėlioti savo mintis, išsiaiškinti savo vertybes, tik tada gali tikėtis būti laimingas. Beje meditacija puikus būdas to pasiekti.

Esu girdėjas tokį posakį: Gyvenimas susideda iš problemų, ir jai jų nebūtų gyvenimnas taptu rutina ir būtu neįdomus.

7

Redagavo Rugsėjo 18, 2013 grayser

Esu girdėjas tokį posakį: Gyvenimas susideda iš problemų, ir jai jų nebūtų gyvenimnas taptu rutina ir būtu neįdomus.

 

Vienas mano megstamiausiu posakiu :)

nu krc

Redagavo Sausio 11, 2012 dizainas

"nerūkau jau antrą dieną" - cia nebloga dalis. Dabar suskaiciuok, uz kiek surukai per menesi ir pridek prie minimumo (tiek realiai butu alga, jei lyginti su nerukanciais, kurie tos sumos neisleidzia)

 

(+ visa kita, ka kiti parase...)

Nepersistenk. Turbūt visiem seniai aišku, kad dažnai tą patį darbą (tas pačias pareigas užimantiems) dirbantiems vyrams moka daugiau nei moterims. Tokia statistika. Moterų nepriims dirbti, ten kur reikia fizinės jėgos. O tokių darbų pasirinkimas yra labai labai platus. O kokių darbų negali dirbti vyrai?

 

Manęs nežemini, žemini visas moteris. Labai puiki priežastis: visos moterys darbą gauna per lovą, o vyrai vargšai nuskriausti, darbą rasti jiems be šansų.

 

Dar pabaigai pateiksiu pavyzdį: viena draugė skyrėsi su vyru. Jie turėjo bendrą vaiką. Žinoma, vaikas liko gyventi pas mamą. Vyras oficialiai uždirbo minimumą. Teismo metu kai teisėsi alimentus, priteisė 400lt (tai yra minimali galima suma) ir vyrui pradėjus verkti, kaip jis išgyvens tiek alimentų sumokėjęs jam atsakė, kad yra jaunas, fiziškai įgalus vyras, turi visas galimybes susirasti normaliai apmokamą darbą ir tik jo bėdos, kad to padaryti nesugeba.

 

Galbūt ir moka mažiau moterims, bet ne be reikalo - moterys yra vidutiniškai 28% mažiau našesnės nei vyrai. Vienos iš pagrindinių priežasčių - motinystės atostogos, didesnė svarba šeimai, vaikų priežiūrai. O kai sulygini atlyginimų skirtumą su našumo skirtumu, pamatai, kad moterys gauna lygiai tokias pačias algas kaip ir vyrai.

Visą temą paskaičius tai viltis tau viena - EMIGRACIJA. Nes kiek suprantu tavo bėda pinigai, dėl jų tu ir depresuoji, nesusitinki su draugais, tau viskas nepatinka, nenori valgyti, nenori nieko daryt. Ieškokis darbo per agentūra, kurios patikimos ir tave apgyvendins ir t.t. O jeigu lieki Lietuvoje, patikėk manim "gerų" pinigų tu čia negausi. :) Linkiu tau Emigruoti ir "pasveikti"

Tie, kurie siūlo emigruot jam, atsakykit man į vieną klausimą - KUR emigruot? Visa Europa turi dabar nedarbo problemų, kai kurios šalys dar didesnių nei Lietuva. Euro zonos nedarbas lapkritį siekė 10.3% (!!!), tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas nedarbas. Tai kur jam emigruot? Į Angliją? Aukso kasyklos ten užsidarė prieš gerą pusmetį, ten gyvenantys lietuviai jau be darbo lieka ar galą su galu vos suduria prisiėmę paskolų. Į Airiją? Ten situacija ta pati, baigėsi laikai kai lietuviai galėjo socialinę sistemą melžt Airijoj. Ispaniją? Ispanija turi virš 22% nedarbą. Italiją? Graikiją? Aukso amžius baigėsi, dabar pačios prasčiausios sąlygos emigruot negu kada nors anksčiau buvo.

 

Likusi perspektyvesnė emigracijos kryptis šiuo metu Europoje yra Norvegija, tačiau ten emigruot irgi geriausia yra vasarą, o ne žiemos vidury.

 

Pačiam temos autoriui patarčiau pradėti domėtis kažkuo, susirasti veiklos. Kaip suprantu Tave ėda būtent pinigų trūkumas. Galėtum pamėginti spekuliuoti kokiomis nors prekėmis, pvz. nusiperki kokį laikrodį kinišką ir parduodi brangiau skelbimų portaluose. Kažin ko neužsidirbsi, tačiau papildomi 20-100 Lt nepakenks. Galėtum pamėginti paieškoti darbo kokiuose nors autoservisuose ("garažuose") - galėtum poliruoti ratlankius, dažyti. Tikrai galėtum gauti bent jau 1000 Lt per mėnesį. Taip pat dar ir draugų susirastum tokiu būdu - atsirastų su kuo pakalbėt, nueit retsykiais išgert alaus.

 

Svarbiausia - nestovėk vietoj. Tik kvailiai įsivaizduoja, kad nieko nedarant gali kažkas pasikeisti. Turi pradėti veikti. Galbūt netgi susirasi naują darbą, gal užmokestis ir nebus įspūdingas ar daug didesnis nei dabartinis, tačiau galbūt tas darbas teiks didesnį malonumą, turėsi geresnes sąlygas nei dirbdamas dabar apsaugoje.

 

Nenuleisk rankų ir nežalok savęs. Nepriimk emocinių sprendimų, viską gerai apgalvok. Minėjai apie kažkokį "fight club", pagalvok apie tai iš naujo - ar Tau to reikia? Ar tai galų gale nesukels didesnių problemų su nugara? Kas bus, jeigu viskas eisis ne taip, kaip galvoji? Juk Tu rizikuoji savo sveikata - tuo dalyku, dėl kurio dar apskritai turi kažkokias galimybes įsitvirtint darbo rinkoje. Suprantu, kad tai Tau padėtų išsilieti, tačiau pagalvok apie savo ateitį ir ar Tu to nedarai savo pačio ateities sąskaita.

 

Sėkmės Tau!