Kaip pakeisti asmeninį požiūrį į pinigus?

Manyčiau, jog galiu "atverti" ganėtinai įdomią diskusiją..

Tiesiog.. Per pastarus kelius mėnesius, mano asmeninis požiūris į pinigus visiškai pasikeitė. Visuomet maniau, jog kiekvienas litas - svarbus ir pati jų materialinė nauda man buvo itin "artima", jeigu būtų galima taip išsireikšti, ir savaip motyvuojanti. Nė neįsivaizduoju, kas nutiko, tačiau, kaip minėjau, nuomonė bei požiūris kardinaliai pasikeitė. Tiesiog situacija tokia, jog aš vis dar puikiai suprantu pinigų svarbą ir jų teikiamą naudą, tačiau pagrindinė motyvacija dėl jų stengtis dingo. Net ir esant situacijoms, kuriomis seniau be jokių abejonių būčiau pasinaudojęs (tarkime, kad ir darbo pasiūlymai), šį kartą, nuo jų sukuosi šalin, kad ir keistai skambėtų, nes paprasčiausiai pritrūksta motyvacijos. Būtent ir norėčiau šia tema iškelti diskusiją - ar esate susidūrę su panašia situacija, kaip ją sprendėte? Paprasčiausiai, net ir suprasdamas visus pagrindinius faktorius, jaučiuosi labai nemotyvuotas ir svarbiausia visiškai neproduktyvus - tokie padariniai neramina ir kelia papildomus galvos skausmus.

Nežinau, ar kas suprasite mano asmeninę dabartinę situaciją, bet, tiesiog, būtų įdomu padiskutuoti "šalia" ar tikslingai šia tema: ar esate susidūrę su tokiu nežmoniškai pasyviu neproduktyvumu, kai jo trūksta, realiai, vienam iš "perspektyviausių" daiktų, galinčių suteikti malonumų gyvenime - pinigų.

Norėčiau atsiprašyti, jeigu pasirinkau netikslingą sub-kategoriją temai - nors, žvelgiant iš kitos pusės, galėtų atrodyti, jog visą tai, bent mažyte dalele, susyja su asmeniniu tobulėjimu.

Nežinau, bet kažkam čia patiko, gal ir Tau padės :)

http://www.testiniaimokymai.lt/naujienos/5-ar_24_litai_gali_pakeisti_gyvenima?page=1

Nežinau, bet kažkam čia patiko, gal ir Tau padės :)

http://www.testiniaimokymai.lt/naujienos/5-ar_24_litai_gali_pakeisti_gyvenima?page=1

Perskaičiau. Puikiai supratau turinio esmę ir ją, taip pat, mielai vadovaujuosi, tačiau.. Pagrindinė esmė, kaip rasti motyvacijos? Žinoma, gali visą tai daryti sukandęs dantis, vardan geresnio gyvenimo, tačiau visuomet būsi slegiamas galvos skausmų ir "traukiamas" šalin, nes trūks motyvacijos "dozės" bei bus nekryptingas mąstymas. Va, kur yra pagrindinė bėda. :)

Niekada pinigu neturesi, jei viska darysi per prievarta. Nera motyvacijos? Nu ir nereikia. Eik uzsiimk kita veikla, susirask hobi, veiklos kokios idomios, nauju draugu susirask. Viskas prades keistis, keisis ir mastymas. Atsiras nauju ideju.

 

Jei viska ignoruosi, ir bandysi save verst but pinigu vergu, nors tokiu buti nenori, nieko nesigaus. Viskas turi buti palaipsniui, savaime. Ir maziau gilinkis ir galvok apie sitas problemas. Cia net ne problema, cia tu is nieko padarai problema. O jei nori pinigu bet neina "uzkalt", tai uzteks kalt, o eik galva pirma pravedink. Pamedituok, pagerk, parukyk, pasimusk, pakeliauk, padalyvauk, judek daugiau. Maziau neigiamu minciu, daugiau pozityvo ^_^ Viskas ir susideda is tokiu mazu dalyku :) O jei sedi gruze, kad viskas blogai..tai cia jau reikia gert antidepresantus.

Viskas labai kryptinga ir tiksliai pabrėžta, tačiau minite, jog reikia vadinamojo "Skip" laikotarpio smegenims, taškant pinigus į dešinę ir į kairę. Taip, sutinku, tai padeda, tačiau tai yra laikina. Visų pirma, tam, kad galėčiau taškyti pinigus - man juos reikės uždirbti - vėl grįžtame į pagrindinę, galvos skausmus keliančią fazę. Gavus pinigus, juos prataškome linksmai ir laimingai - o kas toliau? :) Galbūt požiūris kiek keisis, tačiau pagrindinė bėda išliks, jog neturint pinigų gyvenimas nėra toks mielas. :) Galbūt aš esu "valdomas" savotiškos dabartinės, materialius dalykus iškeliančios, visuomenės sampratos, tačiau, bėgti nuo problemų, imant "Skip" laikotarpius nėra išimtis.

Patys pinigai nemotyvuos, bet tikslai kuriuos gali pasiekt tu pinigu pagalba gali suteikt motyvacijos.

Labai tikslinga mintis. +

Labai tikslinga mintis. +

Tai dabar as tau siulyciau daryti taip. Atsisesk nusiramink ir pagalvok :) Kokie tie tavo tikslai? Gyvenimas kaip juodaodziu reperiu gangsteriu? Namas, kadilakas, auksines grandines, moterys, firminiai drabuziai keiciami vis nauji kasdien. O gal tau vis del to uztektu ir maziau? Kai nuspresi ko tu nori (labai daznai atrodo lengva tai padaryt). Tada nuspresk kokiais tai budais bandysi pasiekt. Ir siek.

Žmogus be tikslo, kaip laivas be buriu, kur papus vejas ten ir plauki.

Tai dabar as tau siulyciau daryti taip. Atsisesk nusiramink ir pagalvok :) Kokie tie tavo tikslai? Gyvenimas kaip juodaodziu reperiu gangsteriu? Namas, kadilakas, auksines grandines, moterys, firminiai drabuziai keiciami vis nauji kasdien. O gal tau vis del to uztektu ir maziau? Kai nuspresi ko tu nori (labai daznai atrodo lengva tai padaryt). Tada nuspresk kokiais tai budais bandysi pasiekt. Ir siek.

 

Žmogus be tikslo, kaip laivas be buriu, kur papus vejas ten ir plauki.

Esmė, jog nemanau, kad daugelio iš mūsų "fantastinė", ideali vizualinė ateitis labai skiriasi: gražus namas, prabangus automobilis, nuostabi žmona, sveiki vaikai, laimingi artimi žmonės, tiesa? Aš puikiai suprantu, jog tai nėra pasiekama suspragsėjus pirštais ir tai, iš dalies, galėtų būti motyvacijos pagrindas - tobulėti ir "kopti" aukštyn, siekiant šių tikslų, tačiau.. Atrodo, kad gyvenimas yra labai trumpas, tačiau, tuo pačiu, ir neįtikėtinai ilgas. Galbūt man asmeniškai sunku žiūrėti į ateitį taip rimtai, suvokiant tai, jog esu jaunas, gyvenimą mylintis žmogus, turintis laiką leisti taip, jog būtų ką atsiminti - žiūrint iš kitos pusės, galbūt tai tik dar viena, dabartinė visuomenės samprata?

Galbūt man "perdegė" troškimas ir siekiamybė iš gyvenimo išpešti kuo įmanoma daugiau, tenkinant net ne maksimalius asmeninius lūkesčius, tačiau 120%, kaip sakoma.

Nežinau, čia gal kokios fazės mėnulio ar žvaigždių užplaukusios pastaraisiais mėnesiais, nes savęs visiškai nebesuprantu. :)

Negalvok apie pinigus. Galvok apie tai, ką su jais darysi. Patys pinigai, kaip tokie, nieko verti. :) Gal planuoji nusipirkti kokį naują daiktą, nuvykti į kelionę? Mąstyk apie tai. O jei nieko nereikia, viską turi, tai ir tos motyvacijos nebus... :)

Nesupykit,draugai, bet manau kiekvienas turėti tai pamatyti ir susimąstyti. :)

http://www.youtube.com/watch?v=8nif01WZ9aI

Labai geroj psichologinej busenoj esi. Pamastyk kuo tampi kaip zmogus visu pirma, o ne kad turet pinigu.

Pagalvok ar tu pinigam turi tarnaut ar pinigai del taves? (si klausima jau budamas 16 metu pats sau uzdaviau :) )

Nekesk tu tu pinigu apskritai siek gyvenime pasiekti taip kad apie juos nereiketu galvot (t.y. finansine laisve)

Pvz turtingi zmones nekalba apie pinigus apskritai susede prie stalo vakarieniai, iskylaujant ir pan. del paprastos priezasties - jiems ju netruksta, tai zmogaus psicholigija: jei tave uzdarytu i kambari, kuriame truktu oro tu galvotum apie ora, ne apie pinigus, tas pats ir su pinigais.

Ar pinigai turetu valdyti tavo apsisprendimus ar santykiai?: Isivaizduok nusiperki nama uz milijona, nusiperki automoboli uz puse milijono, bet neturi nei tikru draugau, nei artimu milimu zmoniu, nieko. Ka veiksi? :)

Pagarba vertiniausia valiuta, ja visur tarp turtingu zmoniu atsiskaitoma, ne pinigais :) todel galvok ir zavekis kazkuo buti "kaip kazkas", galvok apie zmoniu santykius, nes blogiausias dalykas gyvenime yra vienatve, ne pinigai, patikek manim.

Negalvok apie pinigus. Galvok apie tai, ką su jais darysi. Patys pinigai, kaip tokie, nieko verti. :) Gal planuoji nusipirkti kokį naują daiktą, nuvykti į kelionę? Mąstyk apie tai. O jei nieko nereikia, viską turi, tai ir tos motyvacijos nebus... :)

Iš viso, dėkoju visiems už komentarus - išties įdomu padiskutuoti šia tema.

Grįžtant prie p. Narysx komentaro, tiesą sakant, čionais išryškėja dar viena, itin keista mano asmeninė savybė - aš, drįsčiau teigti, esu visiškas materialistas, tačiau jokių būdu ne savanaudis. Ta prasme, jog kitiems galėčiau kad ir tūkstantį litų įteikti su šypsena, jeigu žinočiau, jog jiems ši suma iš tiesų bus itin naudinga ir gyvybiškai svarbi ir visiškai dėl to nesigraužti. O kalbant apie asmeninius poreikius - sutaupius sumą, pasiekus tikslą, aš nuo jo nusigręžiu, nes tikslas tampa visiškai nebūtinas (tarkime pavyzdys su nauju mobiliuoju telefonu, ar plokščiaekraniu televizoriumi) - galbūt tai ir yra esminis "kirminas" griaužiantis mano motyvacijos pagrindus. Ta pati situacija ir apie jūsų minėtąją kelionę - man jos visai nereikia, tačiau, tarkime, jeigu tokiu būdu išleisčiau pinigus ir padovanočiau šią artimiems žmonėms - esu tikras, jog taip gaučiau daugiau džiaugsmo ir patenkinčiau vidinį poreikį, tarytum, būčiau į ją vykęs pats..

Labai geroj psichologinej busenoj esi. Pamastyk kuo tampi kaip zmogus visu pirma, o ne kad turet pinigu.

Pagalvok ar tu pinigam turi tarnaut ar pinigai del taves? (si klausima jau budamas 16 metu pats sau uzdaviau :) )

 

Nekesk tu tu pinigu apskritai siek gyvenime pasiekti taip kad apie juos nereiketu galvot (t.y. finansine laisve)

 

Pvz turtingi zmones nekalba apie pinigus apskritai susede prie stalo vakarieniai, iskylaujant ir pan. del paprastos priezasties - jiems ju netruksta, tai zmogaus psicholigija: jei tave uzdarytu i kambari, kuriame truktu oro tu galvotum apie ora, ne apie pinigus, tas pats ir su pinigais.

 

Ar pinigai turetu valdyti tavo apsisprendimus ar santykiai?: Isivaizduok nusiperki nama uz milijona, nusiperki automoboli uz puse milijono, bet neturi nei tikru draugau, nei artimu milimu zmoniu, nieko. Ka veiksi? :)

 

Pagarba vertiniausia valiuta, ja visur tarp turtingu zmoniu atsiskaitoma, ne pinigais :) todel galvok ir zavekis kazkuo buti "kaip kazkas", galvok apie zmoniu santykius, nes blogiausias dalykas gyvenime yra vienatve, ne pinigai, patikek manim.

Labai šaunus komentaras. Iš tiesų, jau kelerius metus pastebiu, jog pagrindinė mano motyvacija yra tam tikrų dalykų darymas ne dėl savęs, o dėl kitų. Aš nesu iš tų tipinių asmenų, norinčių padaryti gyvenimą geresnį, tačiau esu prieraišus ir dėl artimųjų, tikrai, padaryčiau viską. Tačiau, tokiu būdu, neįmanoma pamiršti pinigų - jie artimiems žmonėms suteiktų viską, ko jiems širdis trokštų - tokiu būdu, patenkinčiau vidinį "ego", kuris motyvuoja mane "kopti" aukštyn tam, jog manimi galėtų ne tik didžiuotis, tačiau ir džiaugtis visapusišku gyvenimu, net, jei jiems tokio materialumo net nereikia. Aš, tiesiog, noriu turėti pakankamai pinigų ne tam, jog pats patirčiau tai, ką šis gyvenimas duoda, tačiau tam, jog mano būsimi vaikai, šeima, artimiausi draugai bei svarbiausi žmonės būtų laimingi ir gyventų visapusišką gyvenimą. Būtent dėl to ir minėjau, jog kaskart perdegu troškimu iš savęs išpešti 120%, kai to padaryti, net ir teoriškai, nelabai įmanoma. Visą tai sukasi apie pinigus, tačiau, kaip pakeisti motyvacinį požiūrį į juos, jog siekiant savų tikslų nebūtų stojama?

Visą tai sukasi apie pinigus, tačiau, kaip pakeisti motyvacinį požiūrį į juos, jog siekiant savų tikslų nebūtų stojama?

Pinigai yra priesas trugdantis gyvenime gyventi visiskai pilna gyvenima kaip zmogus, o kad nugaleti priesa reikia ji pazinti, todel tenka imtis verslo ar investavimo, t.y. buti verslininku arba ivestuotoju :) Nesistengdamas buti verslininiku arba investuotoju vistiek busi prie pinigu priristas kaip suo prie budos (aisku pvz jei turi talenta kazkam tai nebutina tuo verslininku ar investuotoju but - nei viens aktorius nepradejo vaidint siekdamas uzdirbti milijona, nei viens sportininkas nepradejo sportuot noredamas uzdirbti milijona, todel praktiskai ta pati galima sakyti ir apie tikrus verslininkus , bet jau cia kita kalba siek tiek, matai milijonas budu uzdirbt milijona, bet tik vienas is ju tau tinkamas :) ). O ir negalvok kad duodamas pigigu artimieisiems visada kai jie papraso bus gerai - ta irgi reikia ismokt pastebet kad tie pinigai atnes kazkokia nauda, pades jiems tiksla kazkoki pasiekt, tai reikalauja izvalgumo ir numatymo, tai padeda padaryti santykiu valdymas. Kaip sako "I keura kibira gali pilt vandens kiek nori, vistiek neuzsilaikys ten niekas".

N atveju gi visi zinom apie sunus narkomanus ir pan.

Pinigai yra priesas trugdantis gyvenime gyventi visiskai pilna gyvenima kaip zmogus, o kad nugaleti priesa reikia ji pazinti, todel tenka imtis verslo ar investavimo, t.y. buti verslininku arba ivestuotoju :) Nesistengdamas buti verslininiku arba investuotoju vistiek busi prie pinigu priristas kaip suo prie budos. O ir negalvok kad duodamas

pigigu artimieisiems visada kai jie papraso bus gerai - ta irgi reikia ismokt pastebet kad tie pinigai atnes kazkokia nauda, pades jiems tiksla kazkoki pasiekt, tai reikalauja izvalgumo ir numatymo, tai padeda padaryti santykiu valdymas. Kaip sako "I keura kibira gali pilt vandens kiek nori, vistiek neuzsilaikys ten niekas".

 

N atveju gi visi zinom apie sunus narkomanus ir pan.

Apie asmeninį verslą, taip pat, sukasi mano mintys.. Kad ir kaip bebūtų, uždirbti pradinį kapitalą reikės sukandus dantis. :)

Dėkui, dar kartą, už komentarą. ;)

nu mane pinigai irgi motyvavo maždaug visą pavasarį. tiksliau ne motyvavo, o buvo stimulas. nežinau kodėl taip maniau,bet visą pavasarį atrodė,kad kuo daugiau pinigų turėsiu, tuo smagiau bus,ar kažkas panašaus. Iš pradžių buvo smagu,kiekvieną dieną plaukdavo pinigai,praktiškai nieko nedarydavau,kad jų gaučiau. Galima sakyti krito iš dangaus. Kai pastebėjau ir supratau,kad neleidžiant jų,o tik kaupiant nėra jokio malonumo,pradėjau leisti. Iš pradžių rūbai,jau kaip buvau pasirūpinęs 3-4 sezonams į priekį nelabai liko kur leisti pinigus,taupyti nesinorėjo,tiesiog nenorėjau stovėti vietoje. Prasidėjo vakarėliai,baliai,tūsai ir taip toliau. Po kiek laiko ir tai nusibodo. Nežinau kodėl,bet pasijutau tarsi pinigai man neštų vien tą skaudžią rutiną ir nieko daugiau. Taigi čia ir prasideda įdomumas. Atsirado tikslas. Tikslas buvo surinkti xxxx sumą. Net nemąsčiau ką darysiu toliau kai ją surinksiu. Praėjo kiek laiko ir jau turėjau. Tuomet galvojau ką daryti toliau. Pirkti mašiną? Taip,pirksiu mašiną. Atsidėjau pinigus ir kadangi prasidėjo vasara išvažiavau dirbti,vis vien per vasarą sėdėt namie nėra įdomu ir dar šiokios tokios aplinkybės privertė tai padaryti. Žodžiu visą vasarą galvoje kirbėjo tik viena mintis: dirbti,užsidirbti,sukaupti pinigų ir judėti tolyn. Nu ir jau vasara eina į pabaigą ir net nepajutau,kaip sunkiai uždirbtus per vasarą pinigus baigiu išleisti... Tada supratau,kad neturiu jokios motyvacijos juos kaupti ar leisti,tiesiog visiškai pradėjau nesureikšminti pinigų. Ir visa tai privedė prie to,kad dabar sėdžiu praktiškai be pinigų,nėra motyvacijos kažką pradėti,nes žinau,kad vėl užsikabliuosiu į pinigus ir negalėsiu sustoti ir su kasdieniu mąstymu: kodėl aš taip dariau? kodėl mano požiūris į pinigus taip pasikeitė? ar norėčiau,kad taip būtų vėl? Žodžiu čia gal ir nukrypau kiek nuo temos,bet man požiūris į pinigus pasikeitė tada,kai jų nebeturėjau. Nes kol tų pinigų yra sočiai,tai požiūris į juos nesikeis,bet kaip pradėsi mąstyt: omg kodėl aš taip dariau? tai tada jau viskas bus racionaliai pasikeitę :D

Per savo gyvenimą suvokiau, jog turtintas ne tas, kas turi daug pinigų, o tas, kuriam turimų pinigų užtenka... ;)

O kodėl negali patys pinigai motyvuoti? Aš kai uždirbu jaučiu, kad save kažkaip realizuoju, esu kažkas, o ne koks nevykėlis....

Šiaip buvo ir man gal toks momentas, kai kažkaip nedarbingas, bet labai trumpai, bėdų prisidariau sėdau ant milžiniškų skolų ir viskas prašom motyvacijos per akis <_<

nu mane pinigai irgi motyvavo maždaug visą pavasarį. tiksliau ne motyvavo, o buvo stimulas. nežinau kodėl taip maniau,bet visą pavasarį atrodė,kad kuo daugiau pinigų turėsiu, tuo smagiau bus,ar kažkas panašaus. Iš pradžių buvo smagu,kiekvieną dieną plaukdavo pinigai,praktiškai nieko nedarydavau,kad jų gaučiau. Galima sakyti krito iš dangaus. Kai pastebėjau ir supratau,kad neleidžiant jų,o tik kaupiant nėra jokio malonumo,pradėjau leisti. Iš pradžių rūbai,jau kaip buvau pasirūpinęs 3-4 sezonams į priekį nelabai liko kur leisti pinigus,taupyti nesinorėjo,tiesiog nenorėjau stovėti vietoje. Prasidėjo vakarėliai,baliai,tūsai ir taip toliau. Po kiek laiko ir tai nusibodo. Nežinau kodėl,bet pasijutau tarsi pinigai man neštų vien tą skaudžią rutiną ir nieko daugiau. Taigi čia ir prasideda įdomumas. Atsirado tikslas. Tikslas buvo surinkti xxxx sumą. Net nemąsčiau ką darysiu toliau kai ją surinksiu. Praėjo kiek laiko ir jau turėjau. Tuomet galvojau ką daryti toliau. Pirkti mašiną? Taip,pirksiu mašiną. Atsidėjau pinigus ir kadangi prasidėjo vasara išvažiavau dirbti,vis vien per vasarą sėdėt namie nėra įdomu ir dar šiokios tokios aplinkybės privertė tai padaryti. Žodžiu visą vasarą galvoje kirbėjo tik viena mintis: dirbti,užsidirbti,sukaupti pinigų ir judėti tolyn. Nu ir jau vasara eina į pabaigą ir net nepajutau,kaip sunkiai uždirbtus per vasarą pinigus baigiu išleisti... Tada supratau,kad neturiu jokios motyvacijos juos kaupti ar leisti,tiesiog visiškai pradėjau nesureikšminti pinigų. Ir visa tai privedė prie to,kad dabar sėdžiu praktiškai be pinigų,nėra motyvacijos kažką pradėti,nes žinau,kad vėl užsikabliuosiu į pinigus ir negalėsiu sustoti ir su kasdieniu mąstymu: kodėl aš taip dariau? kodėl mano požiūris į pinigus taip pasikeitė? ar norėčiau,kad taip būtų vėl? Žodžiu čia gal ir nukrypau kiek nuo temos,bet man požiūris į pinigus pasikeitė tada,kai jų nebeturėjau. Nes kol tų pinigų yra sočiai,tai požiūris į juos nesikeis,bet kaip pradėsi mąstyt: omg kodėl aš taip dariau? tai tada jau viskas bus racionaliai pasikeitę :D

Iš tiesų, labai artima situacija.. Didžiausia problema ir yra tokia, galbūt ne visos temos bei motyvacijos klausimu, tačiau dalinai, jog dirbti, siekiant tikslo, reikia beatodariškai ir sunkiai, o pinigus išleisti galima vienu mostelėjimu. (Ypač, kai išleidžiami pinigai būna tūsams ir kitiems, greit "išgaruojantiems" dalykams) Būtent dėl to, sekantį kartą ir tampa labai sunku save motyvuoti tam, kad juos uždirbtum..

Iš tiesų, labai artima situacija.. Didžiausia problema ir yra tokia, galbūt ne visos temos bei motyvacijos klausimu, tačiau dalinai, jog dirbti, siekiant tikslo, reikia beatodariškai ir sunkiai, o pinigus išleisti galima vienu mostelėjimu. (Ypač, kai išleidžiami pinigai būna tūsams ir kitiems, greit "išgaruojantiems" dalykams) Būtent dėl to, sekantį kartą ir tampa labai sunku save motyvuoti tam, kad juos uždirbtum..

būtent,tiesiai į dešimtuką :)

pingai tai tik tikslo priemonė, ne dėl pinigų dirbk, o dėl savo užsibrėžto tikslo, nori valgyt, gyvent patogiai, geros mašinos tai dirbk

Kai dirbi, dirbi ne dėl to, kad tai tavo hobis. Dirbi dėl to, kad pinigai tavo rezultatas.

Perdege smegenys, buna taip :)

Man seniau nuo taupymo taip budavo, tai tiesiog dalipinigu prametydavau, pailsedavau ir vel grizdavo noras.

Bet jau senokai tokio dalyko nebebuvo :)

Klausimas ar gyveni su tevais?

Nes as asmeniskai jau gyvenu su drauge, ir pinigu tiesiog reikia iprastiems dalykams, namamsir t.t. :)

Tai kazkaip ir stengiesi ju uzdirbti, nes nori kad namai butu jaukus, kad netruktu maisto.

Be visko norisi dar ir panele i kokia kita sali nusivesti, paatostogauti :)

Jeigu nejauti motyvacijos - vadinasi tau pinigu siuo metu nereikia, tai siulau tiesiog tobuleti, mokintis.

Skirk ta laika saves tobulinimui, ir ateis ta diena kai pajusi, kad tau reikia pinigu igyvendinti tavo tikslams :)

Garantuoju, kad poreikis ir motyvacija sugris :)

Perdege smegenys, buna taip :)

 

Man seniau nuo taupymo taip budavo, tai tiesiog dalipinigu prametydavau, pailsedavau ir vel grizdavo noras.

Bet jau senokai tokio dalyko nebebuvo :)

 

Klausimas ar gyveni su tevais?

 

Nes as asmeniskai jau gyvenu su drauge, ir pinigu tiesiog reikia iprastiems dalykams, namamsir t.t. :)

Tai kazkaip ir stengiesi ju uzdirbti, nes nori kad namai butu jaukus, kad netruktu maisto.

 

Be visko norisi dar ir panele i kokia kita sali nusivesti, paatostogauti :)

 

Jeigu nejauti motyvacijos - vadinasi tau pinigu siuo metu nereikia, tai siulau tiesiog tobuleti, mokintis.

Skirk ta laika saves tobulinimui, ir ateis ta diena kai pajusi, kad tau reikia pinigu igyvendinti tavo tikslams :)

 

 

Garantuoju, kad poreikis ir motyvacija sugris :)

Būtent - gyvenu su tėvais, kadangi vis dar mokausi dvyliktoje klasėje. Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, nors jau paskutinius kelerius metus nieko neperku iš tėvų kišenės ir būtiniausius dalykus, apart maisto, įsigyju pats. Situacija, iš tiesų, ganėtinai keistoka, kadangi pinigų reikia daug kam, o ir noras, atrodo, niekur nedingęs. Nepaisant to, panašu, jog dėl kai kurių žmonių komentarų motyvacija palaipsniui grįžta - norėčiau jiems padėkoti.

Bet kokiu atveju, manyčiau, jog šios diskusijos nereikėtų apleisti - mūsų tarpe yra kurkas daugiau žmonių, nei tie, kurie rašė, kurie, galbūt, jau buvo susidūrę su tokia situacija - visuomet yra, buvo ir bus malonu padiskutuoti.

Manau klausimas turėtų skambėti: "Koks teisingas požiūris į pinigus?".

Asmens veikla mainais už pinigus tai gyvasties faktorius lengvai suvokiamoje formoje įvardintas kaip konstanta.

Taigi, mano nuomone pakeitęs asmeninį gyvenima (veiklą ir/arba mastyseną) gal ir pakeisi požiūrį į pinigus, bet tai bus ta pati kupiūra tik kitoje rankoje. Pinigų funkcija visada ta pati, atsakymas aišku taip pat. Tas pats kaip algoritmavimas, tikslas jau aiškus, tereikia pasirinkti sprendimo kelią. Jei manai, kad požiūris į pinigus yra klaidingas - keisk gyvenimo būdą ir veiklą.