Uždaras žmogus

Sveiki aš vis toliau vis atrodo labiau pradedu bijoti žmonių nežinau sėdi su draugais ir nežinai ką sakyti ką daryti ką čia protingiau pasakyti, poto kyla vien blogos mintys tada save išvis nuvertinu. Atrodo niera kur dėtis kur dingti, turiu kariauti su savo mintimis aš nežinau kokios čia problemos ar kad mažai žinių neturiu ką kalbėti ar praaityje įvykusių nesmagių atsitikimų ar del tėvu auklėjimo, kartais atsigaunu jaučiuosi gerai, bet dažniausiai aš pavargstu nuo savęs o ypač, kaip būnu tarp kitu žmonių. Tėvai sako čia kompiuterio pasekmes, bet yra daug žmonių kur sėdi prie pc ir yra visai kitokie žmones. Aš su žmonėmis bendraudamas niekada nėšaukiu, nesipykstu neprieštarauju, o tik šypsaus, kaip durnelis net nežinau ką pasakyti, aišku nevisada taip būna, bet labai dažnai. Aš dabar manau, kad man reikia važiuoti pas psichologa ir viską išsipasakoti, tik nežinau ar jis man padės ar kas pasikeis? Nežinau ką man daryti noriu išsilaisvinti iš savęs tokio koks dabar esu. Nelabai tvarkingai surašiau sorry.

O kai tik su vienu žmogumi kalbiesi, irgi tas pats?

Šiaip rimtai nuo pc. Man irgi taip buvo vienu momentu. Paauglysteje visa vasara pamenu prie pc prasedejau, kai gryzau rudeni i mokykla buvau kaip vilkas... laukinis patapau :D Visko bijojau, pasakyt net kazka bijojau, lyg kitam pasaulyje esu. Tada supratau, kad reikia daugiau laiko praleisti tarp žmoniu. Ir nuo to laiko viskas pasikeite.

 

Mažiau pc, daugiau bendravimo ir viskas pasitaisys.

Na jei su draugais nejaukiai jautiesi, tai ne tokie ir artimi tie draugai manau.

Na, aisku jeigu visada uzdaras buvai, tai niekas cia nepades. Toks jau esi.. Siaip yra tame ir privalumu. Kartais geriau patylet, nei istisai vapaliot nesamones.

O KAI ISGERI IRGI TYLI?

Turiu prigerti turbut iki komos, kad jausčiaus gerai ir kad būtu idomu bendrauti.

Nereikia savęs nuvertinti, jei esi uždaras. Tu, manau, esi intravertas ir tai nėra blogai. Bėda ne tavo būde, o tame, kad tu savęs nelaikai pilnaverčiu. Kuomet pradėsi savimi pasitikėti, tai ir kitiems imsi patikti. Bendravimo įgūdžiai yra praktika, tad jei bendrausi, kad ir po truputį, manau viskas pagerės. Nebijok eksperimentuoti, o veik. Kalbėk tuo klausimu, kuriuo turi ką pasakyti ir nebijok nusišnekėti, tai taipogi yra bendravimas.

O kai tik su vienu žmogumi kalbiesi, irgi tas pats?

Su vienu žmogumi ir dažnai tyliu nu buna pora žodžiu bet siaip tokie be jokios prasmes bandau apsimesti kad neesu nuoboda.

Su vienu žmogumi ir dažnai tyliu nu buna pora žodžiu bet siaip tokie be jokios prasmes bandau apsimesti kad neesu nuoboda.

 

Nemanau, kad reikia kažkuos apsimetinėti. Gali būti, kad ir nuo kompo, jeigu daug bendrauji virtualiai. Turiu vieną klasioką, kuris nieko nekalba, o jei ir kalba tai tyliai ir dažniausiai jo niekas negirdi, bet jis vistiek šneka, atrodo lyg su kuo šnekėtūsi. Taip pat dag laiko praleidžia skaitykloje ir prie savo išmaniojo.

Nereikia savęs nuvertinti, jei esi uždaras. Tu, manau, esi intravertas ir tai nėra blogai. Bėda ne tavo būde, o tame, kad tu savęs nelaikai pilnaverčiu. Kuomet pradėsi savimi pasitikėti, tai ir kitiems imsi patikti. Bendravimo įgūdžiai yra praktika, tad jei bendrausi, kad ir po truputį, manau viskas pagerės. Nebijok eksperimentuoti, o veik. Kalbėk tuo klausimu, kuriuo turi ką pasakyti ir nebijok nusišnekėti, tai taipogi yra bendravimas.

Nu dažnai visi susirenkam po kašio ar susitinkam savaitgaliais aš net nežinau ka nusišnekieti jau kokie 6 metai, kaip bendrauju ir nemoku bendrauti su kitais. ###### noriu gauti kažkokį atsakymą kad susitvarkytu problemos, bet niekada nieko nesuzinau ko man reikia apie psichologa niekas nešnekA ir netikiu tokiais paistalais kad aš esu tylus ir toks turiu niekaip su šituo nesusitaikysiu geriau nusižudysiu :(

O tevai pasitiki savimi, moka bendrauti, turi draugu? Dazniausiai tas nemokejimas bendrauti yra paveldimas is seimos, jei tevai bendraujantys, tai ir vaikams gerai sekasi, o jei tevai nemoka bendrauti, tai ir vaikai zodzio neprataria.

O del kompiuterio, tai jis irgi turi itakos, bet tai tikrai ne priezastis, kodel tu nemoki bendrauti. Kompiuteris tik sustiprina viska, nes kuo sunkiau sekasi bendrauti, tuo zmogus labiau linkes pasinerti i virtualu pasauli, tada bendrauti darosi dar sunkiau ir t.t. Cia kaip su alkoholiu. Dazniausia zmones pradeda gerti del to, kad turi kazkokiu problemu, tam kartui problemas pamirsta, bet kuo daugiau geria, tuo daugiau problemu atsiranda ir tuo sunkiau su jomis susitvarkyti. Bet visu bedu priezastis nera alkoholis, jis tik padeda greiciau ristis zemyn. Nueik pas psichologa, gal pades, tik negalvok kad bus labai lengva pasikeisti.

Tėvai turi draugu moka bendrauti turi draugu tėvas turi verslą mama socialine darbą su mama galiu bendrauti su tėvu nebendrauju

Tėvai turi draugu moka bendrauti turi draugu tėvas turi verslą mama socialine darbą su mama galiu bendrauti su tėvu nebendrauju

Jeigu reikia success story -Jovani Žmonės.lt paskaityk. Irgi nevykėlis buvo. Ir yra daug tai patvirtinančių žmonių. Judėk pasroviui tiek, kol tik atsiras bent menka galimybė spirti sau į šikkną ir labai smarkiai. Visiems reikia spyrio. Tau reikia didelio.

Redagavo Vasario 28, 2013 Ramūnas

Jeigu reikia success story -Jovani Žmonės.lt paskaityk. Irgi nevykėlis buvo. Ir yra daug tai patvirtinančių žmonių. Judėk pasroviui tiek, kol tik atsiras bent menka galimybė spirti sau į šikkną ir labai smarkiai. Visiems reikia spyrio. Tau reikia didelio.

Kitiems viso gyvenimo neužtenka o jei ir man taip bus

Kitiems viso gyvenimo neužtenka o jei ir man taip bus

Negali žinot, kada atsiras proga spirt sau taip, kad užmirši, koks nelaimingas esi.

 

O jeigu to neužtenka - tikrai yra labiau gyvenimo nuskriaustų žmonių, kuris vistiek sugeba ieškoti kažko gero. Turi rankas, kojas, sveikas esi. Važiuok savanoriaut, pamatysi, koks laimingas esi. Savanorystė nekainuoja.

As irgi panasus i autoriu, uzdaras, nekalbus, nemoku palaikyti pokalbio, man labai sunku susipazinti su naujais zmonemis. Nepadeda net jei isgeriu. Kai bunu tarp zmoniu labai uzknisa toks tylejimas. Siaip visada noriu isiterpti i pokalbi, bet man buna labai sunku sugalvoti ka sakyti. Arba jei zinau kad su kuo nors susitiksiu kartais is anksto sugalvoju ka idomaus jam papasakosiu, bet kai susitinku tiesiog viska pamirstu ir niekaip nesuprantu kodel taip atsitinka. Vasara pora menesiu dirbau toki darba kai per diena uzkalbindavau 200 nauju zmoniu. Tada igavau pasitikejimo savimi, bet iskalbingesniu vistiek netapau. Pagrindine problema man yra ta kad tiesiog nezinau ka sakyti. Nebutinai paciam kazka pasakoti, bet ir kai manes konors paklausia ar smaikstaus pasako nesugebu normaliai atsakyti. Jei kasnors duotu minute pagalvoti tai tada galeciau, o is karto niekas nesauna i galva. Esu is tu zmoniu kurie jei kanors pasako tai tik protingo, kad ir sakysit kad tai yra gerai, vistiek komunikabilus zmogus daugelyje gyvenimo sriciu yra daug pranasesnis.

As irgi panasus i autoriu, uzdaras, nekalbus, nemoku palaikyti pokalbio, man labai sunku susipazinti su naujais zmonemis. Nepadeda net jei isgeriu. Kai bunu tarp zmoniu labai uzknisa toks tylejimas. Siaip visada noriu isiterpti i pokalbi, bet man buna labai sunku sugalvoti ka sakyti. Arba jei zinau kad su kuo nors susitiksiu kartais is anksto sugalvoju ka idomaus jam papasakosiu, bet kai susitinku tiesiog viska pamirstu ir niekaip nesuprantu kodel taip atsitinka. Vasara pora menesiu dirbau toki darba kai per diena uzkalbindavau 200 nauju zmoniu. Tada igavau pasitikejimo savimi, bet iskalbingesniu vistiek netapau. Pagrindine problema man yra ta kad tiesiog nezinau ka sakyti. Nebutinai paciam kazka pasakoti, bet ir kai manes konors paklausia ar smaikstaus pasako nesugebu normaliai atsakyti. Jei kasnors duotu minute pagalvoti tai tada galeciau, o is karto niekas nesauna i galva. Esu is tu zmoniu kurie jei kanors pasako tai tik protingo, kad ir sakysit kad tai yra gerai, vistiek komunikabilus zmogus daugelyje gyvenimo sriciu yra daug pranasesnis.

 

Jo tas pats lygiai ir man ka čia papasakojai. Sunku daros taip gyventi. Turiu tokį panašu diedi vaikystėje noriejau buti panasšus o jis ir toks ir yra gal dar baisiau matyt mano norai pildosi, bet tik kad jau seniai nebenoriu tokiu buti.

Gali būti , jog iš prigimties esi intravertas ir tau sunku persilaužti bendravime . Kas man padėjo , tai draugu rato plėtimas . Stenkis susirasti kuo daugiau įvairių žmonių kurie tave domintu kaip asmenybės . Kas svarbu bendrauk su tais kurie yra malonus ir supranta tave , bei vertina toki koks esi . Aišku tai yra sunku , įpač pradžioje , bet patikėk verta , pasikeisi , ir tikrai tai pastebėsi . Kompas dings savaime kai atsiras kitos veiklos , stenkis domėtis įvairiais dalykais , nuo muzikos iki fotografijos , kad turėtum ką pasakyti kitiems . Pradėk lankyti seminarus visokius , parodas ir t.t. Mokykloje pabandyk pasikeisti draugu ratą , kartais mus stabdo kiti žmonės ir mes to nepastebim . Tau reikia motyvacijos bendrauti , ieškok naudos kiekviename žmoguje , ne materialinės , o būtent kad pasitenkintum kažką naujo sužinojes . Tokie būtų mano patarimai :) ir šiaip lipk nuo to kompo ir eik i miestą prasiblaškyt :)

Redagavo Kovo 1, 2013 enjoy

Labai paprasti patarimai:

 

Dėl bendravimo: Jau seniai pastebėjau, kad freelancindamas ir sėdėdamas prie kompo atpranti nuo bendravimo ir darosi sunku kalbėti su žmonėmis, atsiranda jaudulys ir t.t., todėl dabar dirbu ofise, bendrauju visą dieną su žmonėm, stengiuosi turėti daugiau susitikimų, nei bendrauti telefonu arba per Skype, kuo daugiau realaus kontakto.

Bendrai imant pastebėjau, kad automobiliu važinėdamas būdavau žymiai uždaresnis, o kai sugedo ir teko ilgą laiką viešuoju transportu važinėt pajaučiau, kad daug lengviau būt šalia daug žmonių ir bendraut su pirmu pasitaikiusiu.

 

Dėl pasitikėjimo ir iškalbos: Skaityk knygas. Real shit. Kiekvienas žmogus, kuris skaito knygas bus PASTEBIMAI iškalbingesnis ir turės daug daugiau pasakyt nei tas, kuris sėdi prie kompo per dienas ir pliekia žaidimus.

 

Prie to pačio patariu ir nepastebimai "prisišlieti" ir pradėti bendrauti su protingais, komunikabiliai žmonėmis. Apie žmogų gali spręst pagal tai, kokie jo draugai. Nori nenori, aplinka ir žmonės su kuriais bendrauti daro didelę įtaką.

Gali būti , jog iš prigimties esi intravertas ir tau sunku persilaužti bendravime . Kas man padėjo , tai draugu rato plėtimas . Stenkis susirasti kuo daugiau įvairių žmonių kurie tave domintu kaip asmenybės . Kas svarbu bendrauk su tais kurie yra malonus ir supranta tave , bei vertina toki koks esi . Aišku tai yra sunku , įpač pradžioje , bet patikėk verta , pasikeisi , ir tikrai tai pastebėsi . Kompas dings savaime kai atsiras kitos veiklos , stenkis domėtis įvairiais dalykais , nuo muzikos iki fotografijos , kad turėtum ką pasakyti kitiems . Pradėk lankyti seminarus visokius , parodas ir t.t. Mokykloje pabandyk pasikeisti draugu ratą , kartais mus stabdo kiti žmonės ir mes to nepastebim . Tau reikia motyvacijos bendrauti , ieškok naudos kiekviename žmoguje , ne materialinės , o būtent kad pasitenkintum kažką naujo sužinojes . Tokie būtų mano patarimai :) ir šiaip lipk nuo to kompo ir eik i miestą prasiblaškyt :)

Tai va aš kaime gyvenu draugai visada tie patys jie nėra baisei geri draugai nu tik tiek, kad kiekvienas kita gerbiame, o ten didžiausi pokalbiai apie mašinas, traktorius :) kuriu aš nesuprantu ir šiaip nelabai aš turiu temos apie ką kalbėti nes nežinau niekas man neidomu viskas greitai atsibosta :) nežinau atrodo, kaip čia rašau vien neigiamos savybės? Ir nemanote kad reiktų išspręsti savo problemas o poto Ieškoti nauju draugu? Nes aš galvodamas apie save blogai neigiamai geru draugu nerasiu manau.

Aš irgi pastebėjau, kad kuo ilgiau būni atsiskyręs nuo žmonių tuo vėliau sunkiau persilaužti bendraujant. Va aš katik po kariuomenes iškart pajutau, kad lengviau bendrauti, nes praktiškai tris mėnesius turėjau būti tarp žmonių, bendrauti, galima sakyti nuo ryto iki vakaro. Tas tikrai padėjo.

Suprantu tavo problemas, turiu ir pats panasiu. Ir man budingas tas "visada besisypsancio durnelio sindromas". Tik gal ne tokios gilios bedos, kad isvis negaleciau bendrauti net su artimiausiais draugais. Man daugiau problemu su nepazistamais zmonemis, sunku uzmegzt pokalbi, nebent pasitaiko labai bendraujantis, komunikabilus zmogus, kuris pats itraukia i pokalbi, tada jau isivaziuoji. Ir aisku didesneje kompanijoje, kurioje yra ir zmoniu kuriais nelabai pasitiki.

Buna, kad ir pakankamai artimi zmoniu kompanijoje neturi ka pasakyti, kai pokalbis vyksta tokia tema, kuria visiskai nesidomi. Tai jei neturiu ka pasakyti, tai ir tyliu. Pvz., kai automobilininkai pradeda diskusijas apie masinas, tai ka as galiu kalbet, jei nei vairuoju, nei turiu didesni supratima apie jas. Arba apie koki krepsini, kuriuo nors ir domiuosi, bet nesigilinu i visas plonybes, visu komandu visas sudetis, traumas ir t.t ir kitas temas kur nieko nesigaudau.

Bet is esmes, ypac jei bet kokia tema sunkiai isspausdi zodi, manau cia kalti kompleksai ir nepasitikejimas savimi. Bijai apsijuokti ka nors ne taip pasakes. Atrodo, kad visi tave stebi ir vertina kiekviena tavo zodi ir tik iesko progos pasitycioti? Sakai niekada nesiginciji ir nesauki per pokalbi. Ar del to, kad bijai jog issivystys konfliktine situacija ir nezinosi kaip elgtis? Ar nusileist(kokia butu geda), ar kibt i atlapus(ir rizikuot gaut i duda(o kaip tada butu geda))? Nes esi isitikines, kad zodines dvikovos nelaimesi, nes kitas yra iskalbingesnis. Todel koki nors juokeli savo atzvilgiu palydi tik atlaidzia sypsena, arba lepteli ka nors kvailo, mainais gauni dar kelias replikas(cia, manau, tinka pavyzdyje ir su tavo krepsinio draugais. Nes ir pas mus daznai buna, kad apsilinejant, ar jau pazaidus, bet dar nesiskirstat, kai vyksta visokie pasnekesiai, buna kad kartais kuri nors ima traukti del ko nors per danti. Ilgainiui turbut kiekvienam tenka tokiu akimirku, vieniems dazniau kitiems reciau.). Bijai kazka pasakyti(didesneje kompanijoje, bijai, kad jei tuo metu kazkas kitas ims ka nors pasakoti ir visi ims klausytis jo, o tu nezinosi ar test ka pradejai, ar nutilt? Ir bet kuriuo atveju jausiesi kvailai. Bijai atsakineti pries klase, jei mokytoja ko nors uzklausia visos klase, zinai atsakyma bet nedristi atsakyti, nes,velgi, bijai apsijuokti? O veliau tos visos nevykusios situacijos sukasi galvoje, galvoji, kad reikejo elgtis kazkaip kitaip, pasakyti kazka kito ir del tu minciu dar blogiau jautiesi?

Jei tai, ka isvardijau +- tinka, tai aisku kokios problemos. Priezastis? Tau geriau zinoti koki nemaloniu atsitikimu turejai, kurie galbut ta lemia. Mano spejimas - tevas. Dar nepaskaites, kad su tevu nebendrauji taip pamaniau. Bet as cia remiuosi savo pavyzdziu ir tik neisizeisk, gal tavo tevas saunus bicas, tik siaip nerandat "salycio tasku". O maniskis kiauras, nors ir su aukstuoju. Bet pats protingiausias(jo paties isitikinimu), o visu kitu nuomone... na visi kiti tiesiog per kvaili, kad apskritai ja turetu:) Tai man mano problemu saltinis aiskus.

O jei viskas, ka isvardijau tau netinka, tai reikia kitur ieskoti priezasciu. Gal ieskotis draugu, kuriu pomegiai labiau atitiktu taviskius, kad rastumet daugiau bendriu temu pokalbiams. Pamegink atidziau pasiklausyti pokalbiu kai kita karta busi draugu kompanijoje. Ar jie nenusisneka, ar nesikartoja, ar nepasakoja tu paciu istoriju priesingai. As pats pazistu zmoniu, kurie kartais kalba ta pati ko ne kaskart susitikus, kartais istorijos viena kitai priestarauja, o as pats nemegstu kartotis ir uzknisa klausytis tu paciu pasaku, tai kartais pokalbis del tokiu priezasciu nesirisa.

 

Psichologas aisku nepakenktu, gali pabandyti. Gal tai butu greiciau ir efektyviau, nei ieskotis informacijos internete ir bandyti paciam tvarkytis su savo bedomis. Bet, velgi, psichologas psichologui nelygu. Jei pataikysi pas toki, kur kazkaip netycia istempe iki to diplomo, tai gali buti tik laiko/pinigu svaistymas.

 

Pabandyk tiksliau pasakyti, ar cia kalti kompleksai, ar kazkoks(kaip minejai) ziniu trukumas, siaip nesugebejimas megzti pokalbio, tai gal kas ir konkreciau gales kazka patarti. Ar kaip kovoti su kompleksais(jei ju kalte), ar kaip patobulinti pokalbio igudzius(Pats esu mates kazkokia knyga, atrodo, How to start conversation for dummies, gal tokiu atveju padetu).

 

Bet jei jau rimtai kyla mintys apie savizudybe, sakyciau, keliauk pas psichologa. Arba gali dar pabandyti i kokia psichologines pagalbos linija paskambinti, gal ka patartu. Tai bus ir pakankamai anonimiska, nereikes akis i aki bendrauti. Nors gal ten tik tokiems, kur jau ant tilto stovedami skambina, padeda,nezinau, bet pabandyti gali.

Aš prisiminu dar kaip eidavau į pagrindine mokykla buvo dzin į klasikų nuomone. Šnekiedavau beleką nei nieko daug negalvodavau nes gal prie visų jau buvau pripratęs ir laikiau juos gerais draugais, bet jai tam tarpe atsirasdavo kitu žmonių tada aš jau tylus ir galvoju ką sakyti dabar ir panašiai su labai gerais draugais galiu šnekieti, bet tu draugų vis mažėja dabar galima sakyti tik du Lietuvoje likę. Tai va o buna daug tik kitų kurie nėra geri draugai tai ir gaunasi tyla. Taip išeina, kad turiu labai gerai priprasti prie žmogaus tik tada galiu jaustis laisviau ir bendrauti, bet šiaip neesu dar niekam atsiveres apie savo baimes problemas. Yra tokių žmonių ką galvoja ta ir šneka man su tokiais atvirAis žmonėmis lengviau bendrauti, bet aš galvoju, kad aš greit jiems atsibostu, nes jei man reikia buti su tokiu žmogumi panašiu į save būna didelė įtampa nežinai kur dėtis :)

Tai va aš kaime gyvenu draugai visada tie patys jie nėra baisei geri draugai nu tik tiek, kad kiekvienas kita gerbiame, o ten didžiausi pokalbiai apie mašinas, traktorius :) kuriu aš nesuprantu ir šiaip nelabai aš turiu temos apie ką kalbėti nes nežinau niekas man neidomu viskas greitai atsibosta :) nežinau atrodo, kaip čia rašau vien neigiamos savybės? Ir nemanote kad reiktų išspręsti savo problemas o poto Ieškoti nauju draugu? Nes aš galvodamas apie save blogai neigiamai geru draugu nerasiu manau.

Aš turiu tokia nežinau ar teigiama nusistatyma , bet man geriausi psichologai yra draugai :) Nemanau kad kaime vien tokie žmones kurie apie traktorius kalba . Turiu kursioku iš kaimo ir meninkų ir sportininkų ir t.t. Keisk draugus , kartais labiau apsimoka nuvžiuot autobusu , ar paeiti vieną kitą kilometrą iki kitų draugų negu trintis su tais kurie tau nepatinka. Mano patarimas vistiek būtų ieškotis kitų draugų. Facebook'e tikria rasi iš kaimo savo ir merginų ir vikinų kurie yra kitokie. :) Ir dar , tikrai nesigėdyk parašyt nepažystamai merginai per fb. Jeigu jau nori keist kažką tai keisk , išdrįsk , būk kitoks , bet nepasikelk. O šiaip patarčiau iš pradžių kaupti žinias , skaityk knygas jei neturi galimybės ieškoti kitų draugų . Jeigu nori parašyk PM parekomenduosiu filmų , tinklapių kurie tikrai yra idomūs ir praleidęs ten laiką kažko išmoksi , ar bent jau praleisi geriau laiką nei kalbėdamas apie traktorius apie kuriuos nieko neišmanai :)