blablabla :)

Turiu daug apmastymu bandysiu ka nors. Kaip nepasitiki savimi tai kuom reikia pasitikieti ? PVz bandau ziureti visokiu lektoriu video klausytis visu ju patarimus bet vel visi sneka skirtingai vel paineva. Turiu visokiu noru nusipirkti gera masina toj pavyks tai pasiekti, bet gilumoje zinau kad masina nieko nepakeis as noriu ne tuo. Žinau kad noriu susirasti merginą, bet girdejau kad mergina laimes neatneš, jeigu jautiesi liudnas ir nelaimingas. Užknisa dar toks dalykas kaip pavydžiu kaip kiti draugai kur išvaro, o kaip pasiulo varyti nera noro žinau kad toje šventeje ar kur nebus idomu atsigeri alaus pašneki ir tiek. Darbas man ir visai patinka kad lengvas nereikia prakaituoti geri pinigai ir daug priklauso nuo manes paties kiek aš pats stengsiuos, bet tuo negana kas gera iš tu pinigu jeigu nesuprantu nieko. Kartais bunu namie ir tokia tustuma ar depresija ateina ir sakau sau ko jus smegenys is manes norit ka man daryti ko jus norit iš manes? Pvz kaip skaitai motyvacines ar kokias knygas kaip žinoti ka atsirinkti juk tai vieno žmogaus nuomonie, bet jei tu neturi savo nuomuones ka atsirinkti ? IR tai jeigu atsirenku dalykus kurie man patinka ar aš save pakeisiu? Iš viso galvoju mano pasauležiura sušikta ar kas? Gaila kad nera passaulio dievo kur atsakyti man rupimus klausimus :)

Su nuomonių išsiskyrimais ir aš turėjau problemų. Vieną straipsnį perskaitai, viskas gerai, kitą perskaitai prieštaraujantį pirmam skaitytam, bet geri argumentai lygtai gerai nusvereia. Taip ir lieki nesupratęs galiausiai kokios tu nuomonės, ar palaikai pirma straipsnį ar antrą :D

Tiesiog skaitai domiesi, ir kas labiausiai tinka tavo širdžiai, kas neprasilenkia su tavo morale ties ta nuomone ir pasilieki. Cia jeigu apie tai klausi...

Siaip, pergiliai kapstai, jeigu neplanuoji studijuot filosofijos, tai nekvaršink sau galvos šūdais visokiais ;)

Pabandyk pamedituot. Praeis visa tuštuma ir jausiesi kaip niekad gerai.

Tavo apmastymas, kad mergina nieko nepakeis yra labai klaidingas. :) Kai atsiranda žmogus kuris tau brangus, su kuriuo tau patinka leisti laiką į kurį pasižiūrėjus tau virpa širdis tu pradedi gyventi kitaip, gyveni dėl to žmogaus, džiaugiesi su tuo žmogumi.

Tikrai mergina gali daug ką pakeisti.

Jeigu atvirai - įtariu, kad paprasčiausiai senai gavai pi.sti. Renginiuose nematai tikslo būti, nes žinai, kad bus neįdomu. Bet kas uodegą pajudins, jei ne pats katinas? Taigi, kad būtų smagu, reikia tą smagumą PAČIAM organizuotis ir nesitikėti, kad jis iš kažkur atsiras. Kitą kartą, kai pasiūlys varyti, nedvejok ir išsikelk sau tikslą - penkioms panelėms pasakysiu, kad jos šiandien gražiai atrodo. Jokių duok numerį ar tu mergaite nežinai, kaip rugiuose bus gerai. Tiesiog labas, šiandien labai gražiai atrodai. Penkioms panelėms. Pabandyk, vėliau pats suprasi, ką turi daryti ;)

Sėdžiu susisukęs ant žemės ir mąstau: "kodėl troleibusai žali?". Tiesiog valgau vyšnaites ir jaučiu mandarinų skonį burnoje bei prisimenu bėdą, ištikusią šįryt - baigėsi sausainiai. Kartu ir limonadas. Kas būtų, jeigu būtų dar sausainių ir galėčiau dabar juos valgyti? Tikriausiai jie žali dėl to, kad ši spalva žmones ramina, bet vyšnios, kurias valgiau šį vakarą yra tobulos. Lygiai taip pat, kaip ir kebabas, kurį valgiau vakar. Kvailių prašiau neberti svogūnų, tačiau dabar smirdžiu dėl jų kaltės. Ir vėl matau pravažiuojantį troleibusą. Galva, deja, tuščia, bet pamatau sausainius, kurių ryte suvalgyti nespėjau. Tai jie nesibaigė? Keista. Manau, kad vienu pirkiniu rytoj bus mažiau - nepirksiu svogūnų, nes jų vis dar pilna burnoje. Gal reikėtų užgerti limondu? Dievaži, juk ir jis baigėsi! Kodėl "ir jis"? Juk visa, ko reikia turiu. Tuomet kyla retorinis klausimas: "o ko gi reikia?".

Pats kurei? Realiai - kažkokia nesamonė, paslėpta mintis ar dar koks velnias čia surašytas, bet man labai patiko ir susiskaitė labai gerai. Galėtum daugiau tokių pakurti ir pasidalinti. :)

Pats kurei? Realiai - kažkokia nesamonė, paslėpta mintis ar dar koks velnias čia surašytas, bet man labai patiko ir susiskaitė labai gerai. Galėtum daugiau tokių pakurti ir pasidalinti. :)

Taip, iš idėjos tiesiog. Gaila, išnaudojau nemažą diapazoną - troleibusai, sausainiai, limonadas bei kebabai yra aktualios temos. Na, kitą kartą gal ką nors apie boružėles, nusikalstamumą, gurgiantį skrandį bei granatų sultis reiks paistyti. :)

Taip, iš idėjos tiesiog. Gaila, išnaudojau nemažą diapazoną - troleibusai, sausainiai, limonadas bei kebabai yra aktualios temos. Na, kitą kartą gal ką nors apie boružėles, nusikalstamumą, gurgiantį skrandį bei granatų sultis reiks paistyti. :)

Žiūrėjau pro langą ir mąsčiau apie boružėles, kai tuo tarpu akyse šmėkštelėjo greitosios pagalbos automobilis, paskui kurį lėkte lėkė sirenų gausmas. Sako, kad garsas greitas, bet įdomu, kas greitesnis: greitosios pagalbos sirenų gausmas ar manojo pilvo gurgimas? Nejučia pagalvoju apie augantį nusikalstamumą ir mane išpila prakaitas - noriu granatų sulčių. Jos skanios, bet norėtųsi sužinoti, ar greitoji spėjo atvykti laiku. Kas bus, jei ne? Gal tai tiesiog lemtis, o mintys apie boružėles po truptėlį nyksta, lyg pavasariniai žiedai. Kodėl granatų sultys tokios skanios, o mano pilvas vis dar gurgia? Pavadinimas juk brutalus, o nusikaltėliai ir jų baisūs nusikaltimai vis stelbia mūsų mažąją šalį. Šiandien einu gatve ir pajuntu, jog ant mano peties kažkas vaikščioja. Pasižiūriu, o ten - boružėlė. Išsitraukiu granatų sultis, spjaunu ant nusikaltėlių, atsuku kamštelį, į rankas paimu boružėlę ir atsigeriu. Viskas bus gerai - greitoji tikrai spėjo, o pilvas užmigo.

Žiūrėjau pro langą ir mąsčiau apie boružėles, kai tuo tarpu akyse šmėkštelėjo greitosios pagalbos automobilis, paskui kurį lėkte lėkė sirenų gausmas. Sako, kad garsas greitas, bet įdomu, kas greitesnis: greitosios pagalbos sirenų gausmas ar manojo pilvo gurgimas? Nejučia pagalvoju apie augantį nusikalstamumą ir mane išpila prakaitas - noriu granatų sulčių. Jos skanios, bet norėtųsi sužinoti, ar greitoji spėjo atvykti laiku. Kas bus, jei ne? Gal tai tiesiog lemtis, o mintys apie boružėles po truptėlį nyksta, lyg pavasariniai žiedai. Kodėl granatų sultys tokios skanios, o mano pilvas vis dar gurgia? Pavadinimas juk brutalus, o nusikaltėliai ir jų baisūs nusikaltimai vis stelbia mūsų mažąją šalį. Šiandien einu gatve ir pajuntu, jog ant mano peties kažkas vaikščioja. Pasižiūriu, o ten - boružėlė. Išsitraukiu granatų sultis, spjaunu ant nusikaltėlių, atsuku kamštelį, į rankas paimu boružėlę ir atsigeriu. Viskas bus gerai - greitoji tikrai spėjo, o pilvas užmigo.

Plati sypsena mano veide, saunuolis.

Žiūrėjau pro langą ir mąsčiau apie boružėles, kai tuo tarpu akyse šmėkštelėjo greitosios pagalbos automobilis, paskui kurį lėkte lėkė sirenų gausmas. Sako, kad garsas greitas, bet įdomu, kas greitesnis: greitosios pagalbos sirenų gausmas ar manojo pilvo gurgimas? Nejučia pagalvoju apie augantį nusikalstamumą ir mane išpila prakaitas - noriu granatų sulčių. Jos skanios, bet norėtųsi sužinoti, ar greitoji spėjo atvykti laiku. Kas bus, jei ne? Gal tai tiesiog lemtis, o mintys apie boružėles po truptėlį nyksta, lyg pavasariniai žiedai. Kodėl granatų sultys tokios skanios, o mano pilvas vis dar gurgia? Pavadinimas juk brutalus, o nusikaltėliai ir jų baisūs nusikaltimai vis stelbia mūsų mažąją šalį. Šiandien einu gatve ir pajuntu, jog ant mano peties kažkas vaikščioja. Pasižiūriu, o ten - boružėlė. Išsitraukiu granatų sultis, spjaunu ant nusikaltėlių, atsuku kamštelį, į rankas paimu boružėlę ir atsigeriu. Viskas bus gerai - greitoji tikrai spėjo, o pilvas užmigo.

Puikiai islavines paistalu mena :D

Galite sakyti, jog man F20, bet iš tiesų pagalvojau apie boružėles, o tuo tarpu pralėkė greitoji. :D Nuo to viskas ir prasidėjo...

Galite sakyti, jog man F20, bet iš tiesų pagalvojau apie boružėles, o tuo tarpu pralėkė greitoji. :D Nuo to viskas ir prasidėjo...

Super! Man patiko. :)

Žinote, šiandien susimąsčiau apie gyvenimą. Gal ir neatrodau patyręs, tačiau matau, jog gyvenime sukamės ratu, lyg būtumėm voveriukai. Ėjau link parduotuvės, bet pamiršau, ką turėjau nupirkti, todėl teko grįžti atgal. Tuo metu į galvą šovė keista mintis. Dabar, deja, ją esu pamiršęs, bet šiandienos pusryčiai buvo iš fantastikos srities. Sėdėjau ir valgiau. Ar būna geriau? Turbūt todėl ir džiaugiuosi šiuo gyvenimu. Visgi, šypseną netrukus pakeitė išgąsčio perpildytas veidas. Apie kai ką pagalvojau. Apie būrus. Mintys nuklydo dar toliau. Pskovas ir Volynė. Ech. Atsigeriu arbatos ir toliau mėgaujuosi vaizdu pro langą. Nejučia puodelis ištuštėja. Atsikeliu, išplaunu indus ir griūnu lovon. Ne. Ir vėl atsikeliu. Prieinu prie lango ir atidengęs užuolaidas išvystu naktinį miestą. Entropija?

Žinote, šiandien susimąsčiau apie gyvenimą. Gal ir neatrodau patyręs, tačiau matau, jog gyvenime sukamės ratu, lyg būtumėm voveriukai. Ėjau link parduotuvės, bet pamiršau, ką turėjau nupirkti, todėl teko grįžti atgal. Tuo metu į galvą šovė keista mintis. Dabar, deja, ją esu pamiršęs, bet šiandienos pusryčiai buvo iš fantastikos srities. Sėdėjau ir valgiau. Ar būna geriau? Turbūt todėl ir džiaugiuosi šiuo gyvenimu. Visgi, šypseną netrukus pakeitė išgąsčio perpildytas veidas. Apie kai ką pagalvojau. Apie būrus. Mintys nuklydo dar toliau. Pskovas ir Volynė. Ech. Atsigeriu arbatos ir toliau mėgaujuosi vaizdu pro langą. Nejučia puodelis ištuštėja. Atsikeliu, išplaunu indus ir griūnu lovon. Ne. Ir vėl atsikeliu. Prieinu prie lango ir atidengęs užuolaidas išvystu naktinį miestą. Entropija?

Primena lietuviu kalbos literatura kuria mokykloi mokiaus . Rasai kaip dauguma lietuviu autoriu :D

Žinote, šiandien susimąsčiau apie gyvenimą. Gal ir neatrodau patyręs, tačiau matau, jog gyvenime sukamės ratu, lyg būtumėm voveriukai. Ėjau link parduotuvės, bet pamiršau, ką turėjau nupirkti, todėl teko grįžti atgal. Tuo metu į galvą šovė keista mintis. Dabar, deja, ją esu pamiršęs, bet šiandienos pusryčiai buvo iš fantastikos srities. Sėdėjau ir valgiau. Ar būna geriau? Turbūt todėl ir džiaugiuosi šiuo gyvenimu. Visgi, šypseną netrukus pakeitė išgąsčio perpildytas veidas. Apie kai ką pagalvojau. Apie būrus. Mintys nuklydo dar toliau. Pskovas ir Volynė. Ech. Atsigeriu arbatos ir toliau mėgaujuosi vaizdu pro langą. Nejučia puodelis ištuštėja. Atsikeliu, išplaunu indus ir griūnu lovon. Ne. Ir vėl atsikeliu. Prieinu prie lango ir atidengęs užuolaidas išvystu naktinį miestą. Entropija?

Labai A. Škėmos stilių primena kažkodėl... gal dėl daug ir greitai besikeičiančių minčių... :D bet įdomiai skaitosi. Tiesą sakant, net nežinau apie ką ši tema, nes pamačiau tavo pranešimą ir viskas. :D

Oi, atsiprašau. Mintelės sutapo. -.-

Dušas. Mintys. O kas gi buvo šiandien? Gyvenu sveikai - valgau mėlynes, braškes, serbentus. Man, paikam žmogeliukui, jų gal net per daug, tačiau visai ne tai jau kelinta diena neduoda ramybės. Eidamas plentu sugalvojau smagų būdą sutrumpinti kelionę. Reikia tiesiog eiti greičiau. Visgi, toks požiūris yra ganėtinai klaidingas. Kam skubėti? Ir, apskritai, kur? Skanios uogos! Įdomu, kas šįvakar manęs laukia be jų. Visi žmonės skuba. Skubame, lekiame nesižvalgydami. Vieni skuba į darbus, kiti į mokslus, o treti - nežinia kur, tačiau visi, regis, esame pripratę skubėti ir nesuprantame, jog šitaip mažai ką ir besukursime. Greičiau tiesiog skubame pasitikti savosios lemties ir sklandome it ta mažoji, pabrėšiu, MAKROSKOPINĖ dulkelė. Gal braškės, serbentai, mėlynės ir manęs laukiantis arbūzas daro tą patį, tačiau mes esame žmonės. Mes negalime to daryti. Negalime pasitikti lemties. Turime veikti. Mums privalu ją kurti lygiai taip pat, kaip ir privalu gerbti žmones, išėjusius iš mūsų gyvenimų. Visi mylime tuos, kurie sėdi šioje durų pusėje, tačiau turėtume gerbti ir tuos, kurie jas užvėrė iš kitos pusės. Tuos, kurių nebėra, mylėkime prisiminimais. Ir, galiausiai, turėtume saugoti tuos, kurie dar tik ateina. Jie prisibijo ir vis dar puikiai žino kelią atgal.

Dušas. Mintys. O kas gi buvo šiandien? Gyvenu sveikai - valgau mėlynes, braškes, serbentus. Man, paikam žmogeliukui, jų gal net per daug, tačiau visai ne tai jau kelinta diena neduoda ramybės. Eidamas plentu sugalvojau smagų būdą sutrumpinti kelionę. Reikia tiesiog eiti greičiau. Visgi, toks požiūris yra ganėtinai klaidingas. Kam skubėti? Ir, apskritai, kur? Skanios uogos! Įdomu, kas šįvakar manęs laukia be jų. Visi žmonės skuba. Skubame, lekiame nesižvalgydami. Vieni skuba į darbus, kiti į mokslus, o treti - nežinia kur, tačiau visi, regis, esame pripratę skubėti ir nesuprantame, jog šitaip mažai ką ir besukursime. Greičiau tiesiog skubame pasitikti savosios lemties ir sklandome it ta mažoji, pabrėšiu, MAKROSKOPINĖ dulkelė. Gal braškės, serbentai, mėlynės ir manęs laukiantis arbūzas daro tą patį, tačiau mes esame žmonės. Mes negalime to daryti. Negalime pasitikti lemties. Turime veikti. Mums privalu ją kurti lygiai taip pat, kaip ir privalu gerbti žmones, išėjusius iš mūsų gyvenimų. Visi mylime tuos, kurie sėdi šioje durų pusėje, tačiau turėtume gerbti ir tuos, kurie jas užvėrė iš kitos pusės. Tuos, kurių nebėra, mylėkime prisiminimais. Ir, galiausiai, turėtume saugoti tuos, kurie dar tik ateina. Jie prisibijo ir vis dar puikiai žino kelią atgal.

Galėtum kokį blog'ą susikurt ir tokių perliukų pamėtyt. :D Vos ne "sąmonės srauto" literatūra... :D Nenuvalkiota ir sukelia šypseną. :>

Ledai ir lova. Mintys ir spėlionės. Kas buvo vakar? Žlugdžiau save ir aplinkinius, tačiau šiandien galvoju apie kitką. Nors lova ir nėra itin plati, tačiau čia sutilpo ir kompiuteris, ir daug kitokių gėrybių, o ką jau kalbėti apie visą kibirą ledų. Šiuo metu mąstau apie duris. Kartu ir bijau. Nenoriu jų uždaryti lygiai taip pat, kaip norėjau jas praverti. Baisu, jog užvėręs duris, nebeišvysiu tokios pat saulės. Už durų ji turėtų būti pilka ir šalta, gal netgi ne tokia įdomi, kokią esame pripratę matyti. Kaži, ištirpdytų ji ledų krūvą, kuria dabar lepinu savo skonio receptorius? Vargu. Tačiau kas mūsų laukia viduje, šioje durų pusėje? Matau kėdę ir laiptus. Kėdė nedidelė ir atrodo labai patogi, tačiau bijau suklysti. Jeigu tai - spąstai, o ant jos esti adata, kuri kaip reikiant man įdurs? Dar yra laiptai, vedantys į apačią, todėl nutariau rizikuoti - atsisėsiu. Dabar liko tik du keliai: sėdėsiu labai ilgai arba teks išeiti ir užverti duris iš kitos pusės...

Čia tas pats makaka kuris kažkurioj temo prašė visų pagalbos kaip jam nugalėt pyktį?

Vaikis pilnas problemų

paliavų prirašiau. vhahaha.

Kaip aš pasiilgau seno uždarbis.lt forumo, kai užduodavo klausimą ir net nekildavo mintis šaipytis.

Jūra. Netoliese yra vėjo malūnų, kurie kartais man primena mane patį. Šiandien vyšnios skanesnės nei vakar, tačiau skanieji leidai baigėsi, tad tiek nebesmaližiausiu. Daug mąsčiau apie kėdę, į kurią atsisėdau dar visai neseniai, bet dabar jaučiu, jog joje norėsiu sėdėti kiek tik galima ilgiau. Nenoriu keltis, nes didžiausias pakilimas - šios kėdės užkariavimas. Tik šioje kėdėje esu it tasai vėjo malūnas, kurių čia tiek daug. Jūra nerami, o mano mintys vis plaukia, bet niekaip nenugrimzta. Durys girgžda, laiptai taip pat. Ne, čia ne siaubo filmas. Tai - realybė, kurios nesapnuojame ir apie kurią daug nemąstome. Ji ateina tuomet, kai to tikiesi mažiausiai. Dažnai atėjimas būna pompastiškas, kartais net verčiantis iš koto, tačiau kone visada suteikiantis tiek daug vilčių. Šis atėjimas sukuria ir dar daugiau - norą dalintis vyšniomis ir ledais. Paradoksalu, tačiau kartu pasirodo ir baimė. Ši baimė, kaip bebūtų keista, susijusi su išėjimu. Juk niekas nenori, kad atėjimas pavirstų išėjimu, o dalybos pasibaigtų persivalgymu.

Man patinka tavo menas rašyti, netgi manau, kad turetum rašyti ir už tai gauti pinigėlių. Perskaiciau visas sias tavo istorijas ir neatsibodo. Norisi paprasyti dar ir dar. Pazistu zmogu, kuris raso kazkaip labai panasiai apie: margus skecius pas margus zmones ir mandras varnas, lyg su ordinais, apie surius, padetus lentynoj, i kuriuos seile tysta ir mintis praskysta... ir kad lempa sviecia ir sildo jo dvasini pasauli, tik kad kiek eiliuota forma. Noreciau, kad kurybingi zmones taip nedingtu is eterio. O jie kazkodel dingsta...

Labai gražiai ir šviežiai rašai, tęsk savo apmąstymus.