Rastiniu namu/pirciu statyba

Sveiki,

Is esmes nieko pats nenusimanau apie rastiniu namu statyma, samatu skaiciavima, brezinius ir t.t. todel rasau cia noredamas paklausti kaip sitoj veikloj viskas vyksta?

Zmoniu brigada, kurie ismano si darba yra, taciau jie tiesiog dirba darba, o kas liecia popierius ir kitus reikalus nenusimano ir nezino kaip ten viskas vyksta.

Is esmes klausimai pas mane paprasti-

* Kaip skaiciuojama samata?

* Kaip uzsakymas pateikiamas uzsakovuj ? (Ar projekta jis pasidaro su dizaineriais ar as tureciau ji braizyti? Galbut ir taip ir taip.)

Pradziai tiek, laukiu nuomoniu/atsakymu. Kaip ir sakiau, sitoj srity as zalias, taciau matau perspektyva uzsidirbti pinigu.

Turiu nuotrauku darbu kuriuos padare esama "brigada".

Aš žalais farmacijoje, tačiau reikia vaistų nuo AIDS, gal kas gali pasakyt, kaip jie gaminami?

O jei arčiau temos, tai norint tapti brigados vadovu, tvarkyt visus popierius vien forumo neužteks. Siūlyčiau pagalvoti apie organizuojamus kursus, mokslus, o geriausia - kažkaip įsidarbinti ar įsitrinti prie jau sukurto verslo, kur žmonės nusimano ir mokytis iš jų.

ProSama ar Sistela bandei susirast įkainį?

Projektą padaro konstruktorius architektas.

zvirblis viska pasake, tik pridesiu, kad sistela lengviau, bent man

Pirmas žingsnis, kaip kolegos sakė statybos projektas (TP (techninis projektas)arba TDP (techninis darbo projektas). Gauni iš užsakovo projektą ir paskaičiuoji darbų sąmatą: (žemės darbai, pamatai, sienos(karkasas), stogas, langai durys) įsivertini darbų kainą ir medžiagas, ir pateiki pasiūlymą užsakovui. Kai kuriais atvejais gali siūlyti kainą už 1m2 grindų ploto.

Kainos paskaičiavimui sąmatinė programa įtakos neturi tiek Sistela, Astera, Prosama, SES3 naudoja tuos pačius rekomenduojamus darbų įkainius.

Jai neturi programos ją perki ir mokaisi dirbti, arba samdai sąmatininką kuris tau suskaičiuoja būsimo objekto preliminarią kainą.

Visų pirma galiu nuliūdinti, tačiau perspektyvos dirbant su rąstine statyba Lietuvoje nedidelės. Vien dėl to, kad tvarkingai ir taisyklingai pastatytas/surinktas rąstinis namas pareikalauja žymiai daugiau pinigų, o kaip visi žinom Lietuvoje pinigais nelyja. Antra: rąstinių namų statyojų ir gamintojų Lietuvoje apstu. Vienintelė išeitis suburti komandą ir važiuot statyt rąstinių namų norvegams ir švedams. Žinoma ir ten jau konkurencija milžiniška ir paklausa nebe tokia kaip prieš du ar tris metus, bet uždirbt įmanoma.

Jeigu vis dėl to dėl kažkokių priežasčių nuspręsi dirbti Lietuvoje, tai 90% tavo pastatytų rąstinių namų ir pirčių nebus didesnės nei 80kv., todėl jokių čia techninių darbo projektų nereikia. Kaip žinom statiniai iki 80kv. yra priskiriami nesudėtingų statinių grupei ir tokiems statiniams nereikia statybos leidimo (tame tarpe ir išsamaus projekto). Užtenka tik nupieštą projektą susegti ir nunešti į savivaldybę. Toliau: susirandi klientą, pasipaišot eskizą kokios pirties jam reikia (kad ir ranka su pieštuku). Pasipaišot planus (pirmo aukšto, mansardos), fasadus ir eini paskaičiuot sąmatą. Sąmatą skaičiuoji su exeliu, o ne su jokiom Prostanom ir Sistelom, nes ten nieko nerasi rąstinei statybai. Žodžiu pagal tą savo eskizą pasiskaičiuoji medienos kūbus, siunti gamintojam ir gauni kainą. Pagal savo eskizą susirašai langų ir durų dydžius ir siunti gamintojui: gauni kainą. Pasiskaičiuoji stogui reikalingą konstrukcinę medieną, primeti grindų dangas ir t.t. Prie visos savikainos pridedi savo nustatytus darbų įkainius, dar pridedi kokius 20% prie galutinės kainos ir Voilà sąmata paruošta.

Toliau jeigu taip atsitinka, kad tą tavo kainą klientas priima ir derybų metu nenumuša tų tavo pridėtų 20% sukertat rankom ir gauni avansą. Tą avansą ir ranka papaišytą eskizą neši pas rąstų gamintoją ir iš jo gauni surinkimo brėžinius (sienų išklotines ir planus). Viską patikrini ir lauki kol pagamins namą. Taip pat užsakai langus gamybai, superki stogo medžiagas ir eini daryt pamatus. Toliau viską moki turbūt ir pats :)

galų gale pastatai pirtį iš šlapios medienos, statydamas nepagalvoji, kad rąstinis namas sėda, po metų gauni skambutį, kad žmogelis negali įeiti į pirtį, nes užspaudė įėjimo duris.

galų gale pastatai pirtį iš šlapios medienos, statydamas nepagalvoji, kad rąstinis namas sėda, po metų gauni skambutį, kad žmogelis negali įeiti į pirtį, nes užspaudė įėjimo duris.

Slapia mediena tai is katik nukirsto misko?

Nes jei ne katik nukirstas tai po kiek laiko mediena lauke pastovejus turi tapti tokio pat dregnumo kokia bus ir tam namui lauke stovint.

taip, šlapia mediena vadinama šviežiai išpjauta mediena, kurios drėgnumas yra apie 50%. pastačius namą iš tokios medienos, namas sėda apie 5-6% (t.y. 5cm į metrą). Vadinas per durų angą susės daugiau nei 10cm.

Žinoma jeigu išsipjausi rąstus iš džiovintos medienos (mažiau negu 18% drėgnumas) ir kuo ilgiau juos laikysi nesurinktus statybvietėje, tuo daugiau jie prisigers drėgmės. O surinktas namas iš džiovintos medienos jau nebeužaugs:)

 

Žinoma jeigu išsipjausi rąstus iš džiovintos medienos (mažiau negu 18% drėgnumas) ir kuo ilgiau juos laikysi nesurinktus statybvietėje, tuo daugiau jie prisigers drėgmės. O surinktas namas iš džiovintos medienos jau nebeužaugs:)

Bet statybvietej laikant ta mediena taps tokio paties dregnumo kaip ir surinktam name. Ir ten ir ten juk toje pacioje atmosferoje stoves. Tai kodel blogai is ilgai lauke laikytos medienos statyt?

taip ji bus toje pačioje atmosferoje, bet namas jau bus surinktas. Perdanga, stogas (masyvus) spaus rąstus ir namas "nebeišsipūs". Todėl sės jau nebe 5-6%, o tik 3-4% dėl to, kad mediena sausa.

Žinoma reikia netempti gumos ir rąstų nelaikyti statybvietėje. Atsivežei iš gamyklos, surinkai per kelias dienas ir namas "nebepabėgs".

Statyti iš ilgai lauke laikytos medienos nėra blogai. Apskirtai iš bet kokios medienos statyti yra gerai :) Tačiau statant reikia atsižvelgti į tai ir priimti atitinkamus sprendimus.

taip ji bus toje pačioje atmosferoje, bet namas jau bus surinktas. Perdanga, stogas (masyvus) spaus rąstus ir namas "nebeišsipūs". Todėl sės jau nebe 5-6%, o tik 3-4% dėl to, kad mediena sausa.

O kiek ses statant is ilgai lauke pastovejusios medienos, kurios dregnumas bus lygiai toks pat kaip ir pastatyto namo dregnumas? Kazkur per viduri tarp siu skaiciu?

As maniau, kad optimalu naudot mediena butent tokio dregnumo kokio ji bus ir surinkus gamini. Tai yra naudot butent lauke ilgai stovejusia mediena, kad dregnumas butu lygiai toks pats kaip ir visada tam namui stovint lauke.

Kazkakip keista, kad visgi geriau naudot dziovinta mediena, kuri namui jau esant surinktam prades dregneti ir keisti savybes kai galima jau pastatyt butent is to reikiamo lauko dregnumo medienos.

Kalbu kaip diletantas, tieisog idomu :)