Gyvenimo kelio paieškos

Sveiki, tiesiai prie temos, norėčiau padiskutuoti su kitais nariais apie tiesiog pasirinkimus gyvenime, pats esu jau įžengiantis į sąvarankišką gyvenimą, o klausimų ir idėjų tiek daug. Baiginėju paskutinius mokslų metus ir beabejo daugelis jaunimo šiuo laikotarpiu mąsto apie stojimą, atrodo kad aš vienas galvoju jog stoti kažkur reikia ne kai baigi mokyklą, o kai supranti ką nori veikti gyvenime, visi ieško kur įstot, bet tik vienetai žino kur stoti.. Ar man vienam tai atrodo juokingai? Pats manau jog sugebu daug ką, tad pasirinkti kur studijuoti būtu begalo sunku, užsiimu renginių vedimu, garsinimu, sugebu neblogai fotografuoti, groju bei šoku savo malonumui, bet puikiai gaudausi ir technikoje, domina tiek web/seo/marketingas, tiek verslas.. Žodžiu pasirinkimų turiu, bet tos "ateities" taip ir nematau, ir nemanau, kad stojimas betkur padarys mane laimingu. Ir išvis mokslo Lietuvoje tiek galimybėmis, tiek verte esu labai nusivylės ir vienintelis faktorius tai mergina, kuri nori studijuoti Lietuvoje, kuris gali mane priversti galvoti apie mokslus Lietuvoj. Taigi gal pirmasis klausimas būtu, ką galima veikti Lietuvoje?

Esmė, jog neturiu kas mane išlaikytu ar sumokėtų už mokslus, o ir darbo galimybės Lietuvoje ne pačios palankiausios, nemanau kad daugelis vertina įgūdžius, be juos pagrindžiančio popierėlio. Taigi, ar įmanoma paprastam jaunuoliui Lietuvoje kažką pasiekti, be kapitalo, mokslų, užnugario? Nekalbu apie milijonus, tiesiog kaip pabaigt mokslus kai niekas už šiluma nesumoka? kaip įkurti verslą be pradinio kapitalo? kaip gauti darba be popierėlio? Atrodo jog užsienyje tas klausimas išsprestas su žmogiškomis algomis, supaprastintu stojimu, bei daug platesnėmis galimybėmis.. Gal galite kas papasakoti kaip jūs "prasimušote" čia? Kaip išvis atsidūrėte ten kur esate dabar?

Norėčiau po mokslų baigimo pakeliaut, gal įsidarbinti laivuose ar šiaip emigruot metams, padirbti, pasidomėt kitomis kultūromis, pažint save. O ir mokytis tik kažkur kur mokoma to kas naudinga, ir pabaigus įdėtos pastangos atsiperka.. Didelis minčių kratinys gavosi, bet jei kas turės ką pasakyti manau įdomiai padiskutuosime :)

Gero vakaro ir iš anksto dėkui.

O kam apskritai kažkur stoti? Jeigu tavęs nedomina specifinės specialybės, kur būtinas aukštasis (medicina, aviacija, teisė ir t.t.), tai kam apskritai kažkoks popiergalis? Asmeniškai aš turiu tik mokyklos baigimo atestatą (tikiuosi kažkur dar yra). Baigęs mokyklą, gali pakeliauti porą metų, o tada tiesiog darbiniesi į sritį, kuri tau patinka, ir dirbi, augini patirtį. Easy- peasy :)

na gerai sakot, jei nedomina specifinė sritis, tačiau neturint mokslo, tik baigus mokyklą labai jau sunku kažkur prasimušt neturint pažystamų ar kapitalo :)

na gerai sakot, jei nedomina specifinė sritis, tačiau neturint mokslo, tik baigus mokyklą labai jau sunku kažkur prasimušt neturint pažystamų ar kapitalo :)

Ką reiškią "prasimušti"? "Prasimušti" labai jau sunku be darbo patirties, ir nesvarbu, kiek tu popieriukų su savimi turėsi.

Dėl universiteto visada bus 2 stovyklos. 1 kuri sakys, kad jo reikia, kita, kad nereikia. Abi šios pusės, be abejonės, remsis savo patirtimi ir bus subjektyviu požiūriu teisios.

Man asmeniškai universitetas patiko. Ten nebuvo dėstoma tiksliai tai, ką dirbu šiuo metu (PM/PO IT srityje), tačiau buvo tikrai įdomių dalykų, kuriuos neretai panaudoju ir dabar. Netikiu, kad yra kur nors pasaulyje universitetas, kuriame mokintų tik tai, ką dirbsi jį baigęs. Jo ne tokia paskirtis. Universitetas turi pakankamai plačiai mokinti, kad surastum tai, kas tau patiks ir, ką norėsi daryti ateityje. Nors ir tai nėra garantijos, kad praėjus 5 ar 10 metų po baigimo nešaus į galvą kokia įdomi mintis, kuri bus visiškai nesusijusi su mokslais.

Be abejo, jeigu kolkas neturi supratimo, kur nori stoti, tai visiškai nereikia per prievartą kažkur stoti. Mano istorija buvo tokia, kad stojau po mokyklos ten kur įkalbėjo mane (mechanikos inžinerija), nes norėjau į ekonomiką (tuo metu visi norėjo į ekonomiką), bet nepavyko ten patekti. Viskas baigėsi tuo, kad pabaigus pirmą semestrą supratau, kad man ten visai neįdomu, tačiau supratau per programavimo užsiėmimus, kad man patinka būtent jie. Net dėstytojas kelis kartus pasakė, kad man gerai sekasi. Juokinga tai, kad mokykloje informatikos pamokos baigėsi 11 klasėje ir man jos buvo vienos iš pačių neįdomiausių :)

Taigi, pradėjau ieškoti mokslų, kur būtų dėstoma informatika, tačiau ne tik programavimas. Kalbinau ir klausinėjau savo draugus, kurie buvo 1 kursuose kituose universitetuose. Ir suradau. O tada mečiau savo senus mokslus ir įstojau ten, kur norėjau (verslo informatika). Sėkmingai baigiau bakalaurą ir magistrą, susiradau pažinčių, gavau žinių. Buvau tikrai patenkintas, kad praleidau universitete 6 metus.

Dar magistrą mokydamasis pradėjau dirbti programuotojų. Po mokslų šį darbą tęsiau toliau. Po 7 metų supratau, kad programuoti nebeįdomu ir nusibodo, tad perėjau į PM/PO. O prieš ne pilnus metus supratau, kad man žiauriai patinka vyrų stiliaus ir mados tematika ir pradėjau rašyti blogą bei vesti paskaitas.

Jokių Erazmusų, dirbimų užsienyje studentavimo metu ir kitų panašių dalykų nedariau. Viską ką dariau, dariau Lietuvoje.

Išvados, kurias aš padariau:

1. Būk smalsus ir žingeidus, naudokis progomis ir imk iš gyvenimo tai, kas tuo metu tau įdomu ir aktualu. Bet imk sąžiningai, nesimuliuok ir neapgaudinėk savęs.
2. Nekurk ilgalaikių tikslų, nes vis tiek kažkuriuo metu užsinorėsi kažko, kas bus visai ne tai, ką turi dabar. Ir tai nėra blogai, tai progresas, tai pokytis.
3. Kai užsinorėsi kažko naujo, pereik į 1 punktą :)

BET. Čia mano istorija. Tavo istorija bus kitokia. Bet pasistenk ją parašyti tokią, kad kuo daugiau jos puslapių būtų įdomūs ir tau, ir kitiems, kurie ją skaitys :)

 

BET. Čia mano istorija. Tavo istorija bus kitokia. Bet pasistenk ją parašyti tokią, kad kuo daugiau jos puslapių būtų įdomūs ir tau, ir kitiems, kurie ją skaitys :)

Ačiū, tai toks atsakymas kurio tikėjaus :) tikrai geri patarimai ir puiki pavyzdinė istorija, dėkui :)

Dabar beveik visi stoja dėl aplinkinių spaudimo. Daugelis tėvų neturėjo tokių galimybių savo laikais kažkur įstoti, siekti, tad savo žlugusias svajones pildo stumdami savo vaikus į mokslus, norėdami, kad turėtu gerėsnį gyvenimą nei jie patys turėjo. Taip daugelis nežinodami kur stot, stoja bele, kad stoti, pasirinkdami populiariausias specialybes, kaip IT nors nejaučia tam jokio potraukio. Šaunu, kad tu kitaip galvoji ir neskubi stoti pilnai neapsisprendęs ko nori ir ar tau to reikia. Mane tėvai taip pat spaudžia stoti, nes pasak jų į žmogų su aukštuoju išsilavinimu žiūri visai kitaip visi. Ir tas tiesa tikrai, bet tau nebūtina stoti iškart po mokyklos ar stoti jei jau turi kokį verslą, sukūręs ką nors, kas turi didelę vertę ir neša naudą tau bei kitiems. Tau tiesiog neliktu laiko studijoms, o žmonės vistiek į tave žiūrėtų nenuvertindami, kad ir neturi to diplomo. Aš esu už keliavimą po mokyklos. Pasiimt laisvus metus per kurios geriau pažinsi save ir kitus taip suprasdamas kokį kelią pasirinkti. Mano atveju aš linkęs dirbti sau, nenorėčiau tikrai dirbti samdomo darbo nuo 8h iki 18h ir taip daugelį metų. Aš matau save freelacinant, bet tai nereiškia, kad nereik domėtis kitais dalykais. Universitetas tau suteiks universalų mąstymą ir galimybę tobulėti kitose srityse, nebūtina baigti studijų krypti ir eiti dirbti toje srityje. Pvz pabaigsi marketingą, tau tai padės daugelyje situacijose kuriant savo verslą ir t.t, gautas žinias galėsi daug kur plačiai pritaikyti. Į universitetą turi but kitoks požiūris nei "gerai mokysios, baigsiu aukštajį ir turėsiu daug daug pinigų".

Ką reiškią "prasimušti"? "Prasimušti" labai jau sunku be darbo patirties, ir nesvarbu, kiek tu popieriukų su savimi turėsi.

Baigiau mokyklą, įstojau, po pirmo kurso įsidarbinau, esu laborantas, nes visdar nebaigiau studijų ir neturiu diplomo. Dirbu ne valstybės tarnyboj. Kol negausiu diplomo specialisto(vyr. specialisto statuso) neturėsiu tad ir algos gauti negaliu popieriškai, nors nuo pat pirmo kurso dirbu specialisto o ne laboranto darbą. Projektuose atliktuose pavardė negali figūruoti, turi būti atsakingas vyr specialistas. Tai to popieriuko visdėlto reikia, nebent kuri savo verslą, kitur papraščiausiai reikalaujama, nesvarbu koks tiesiog svarbu jį turėti. Taip drąstiškai teigti, kad jo nereikia, yra drąsu.

Baigiau mokyklą, įstojau, po pirmo kurso įsidarbinau, esu laborantas, nes visdar nebaigiau studijų ir neturiu diplomo. Dirbu ne valstybės tarnyboj. Kol negausiu diplomo specialisto(vyr. specialisto statuso) neturėsiu tad ir algos gauti negaliu popieriškai, nors nuo pat pirmo kurso dirbu specialisto o ne laboranto darbą. Projektuose atliktuose pavardė negali figūruoti, turi būti atsakingas vyr specialistas. Tai to popieriuko visdėlto reikia, nebent kuri savo verslą, kitur papraščiausiai reikalaujama, nesvarbu koks tiesiog svarbu jį turėti. Taip drąstiškai teigti, kad jo nereikia, yra drąsu.

Tai vėlgi, gal tai kažkokia specifinė sritis. Aš įmonėje, kurioje dirbu, peršokau specialisto pareigas, ir iškarto gavau analitiko (bent jau pas mus tai skaitosi aukštesnės pareigos), dabar laukiu, kada pasibaigs finansinių metų rodiklių skaičiavimai ir tikiuosi gauti Senior Analyst pareigas (jeigu tokios Lietuvoje atsiras). O po metų-dvejų bus matyti, arba į Manager (peršokant supervisor), arba visgi 100% įsitrauksiu į verslą.