Išgalvoti skaičiavimo ritualai kurie trugdo

Na taip apie įpročius esu skaitęs ir ten rašo knygoj, kad per 27dienas. O čia gal net ne įprotis, o liga. Bet kaip istorijoj buvo jei vaistai šalutinį poveikį blogą labai darys nes vistiek tokius gydo su kažkokiais vaistais. Išviso man jokie vaistai nepatinka. Iš dalies daug kas pasaulį sukurta kažkokių materialistų visiškų blogų žmonių kur iš pažiūros atrodo padeda, duoda naudą, ar ten koks smagus dalykas, pvž tv plauna smegenis ir tt. Esu girdėjęs, kad su skiepais kažką tokio nepastebimo blogai padaro tiesiog mažina populiaciją ir esu girdėjęs skiepai vienas iš būdų, aišku čia jie nesusiję su šita tema :D

buvo ir man taip kai buvau 15-18 metu , viska megdavau daryt po 8 kartus (pats nezinau kodel) atrode ,kad tokiu atveju seksis ir nebus bedu...bet dabar jau 20 lyg ir praejo savaime :D

buvo ir man taip kai buvau 15-18 metu , viska megdavau daryt po 8 kartus (pats nezinau kodel) atrode ,kad tokiu atveju seksis ir nebus bedu...bet dabar jau 20 lyg ir praejo savaime :D

Va va tas pats. Praėjo savaime ir kaip matau 3 metus truko tai gal ir man praeis, o jei ne. Beje man 8 irgo geras skaičius, bet nevisada kažkodėl :D kažin iš kur toks keistas dalykas atsiranda ir nemažai lyg kam

Man lygiai taip pat nebuvo, bet kai mokiausi mokykloje, užeidavo dažnai. Man buvo toks bajeris, kad kažkur užmini, tiesiog ant pliteles ar šiaip kokiu grindu, ir atrodo jog ne taip užmynei :D Ir eidamas taip, užmini ir atrodo kad ne idealiai praejai, ir jeigu ne sugriši ir nepraeisi gerai ta vieta, tai bus kažkas blogo, su pačiu arba kas baisiausia su giminem. Pora žmoniu buvo pastebeje kad tai darau, o aš kažkaip atsimazindavau :)

Taip man buvo iki kažkurios klases, gal iki 9-10. Po to kažkaip pasidariau tinginiu, ir nesugrišdavau vel praeit "taisyklingai". Tokia va nesamone. Be to pagalvojau sau kad Dievas viska mato ir kad tiketi tokiom nesamonem galvoje neverta, kad Dievas neleis kad kažkas blogo atsitiktu. Tai kažkaip po biški ir išnyko tas dalykas. Nors kartais kai sunkumai buna, kartais užeina dar tas, bet neužsiciklinu ant to, ir karta padarai ta "rituala" ir viskas, daugiau ilga laika nebedarai, neleidi sau.

Tai manau reikia patiketi kad gali nebedaryt to, ir nieko nuo to neatsitiks, nes tai velnio kišamos mintis, o Dievas pades jei ka ;)

O šiaip kažkada kažkur skaičiau apie toki dalyka, tai čia neuroze buna žmogui rodos, galbut dar generalizuotas nerimo sutrikimas. Kad šizofrenija tai abejoju. Labiausiai patarčiau kreiptis pirma pas psichoterapeuta ir pasikalbet apie tai, sažiningai, jie supras. Jei eisi iškarto pas psichiatra, tai jeigu ant "negero" užsirausi, tai irašys kokia diagnoze ir turesi vaistus gerti, tai jau bus nekažka. Bet jeigu psichoterapeutas pasakys kad vaistu reiketu ir vien žodžiais neišeis iš taves to išvyt, na tada jau kreipkis pas psichiatra...

Linkiu pačiam pasveikt nuo to, atsikratyti to, reikia tik rast savo buda :)

Dabar priminei, aš irgi taip kažkada vaikystėj darydavau, žiauriai seniai :D. Pamenu šviesą junginėdavau tuos jungtukus, lyg kažkas ne taip įsijungtų, atrodė žiauriai būtina išjungt ir vėl įjungt, lyg būčiau šviesą įjungęs neidealiai :D. Nepamenu kaip ten praėjo viskas, bet jei dabar taip būtų, tai mėginčiau valdyt save, kad taip nedaryt, kad ir kaip paskui blogai jausies.

Nu jo nuo šiandien pradėjau rimčiau stengtis atsikratyt gal pavyks. Beje Bolik dėkui dar tos mintys apie Dievą toks mąstymas padės. Nes esu skaitęs Lev Tolstoj knygą išminčiaus gyvenimo kelias tai sakė, kad kaip dievas kiekvienam iš mūsų yra ir jis sau blogo tikrai nedarys, o nesėkmės visokios taip turi būt kažkas iš jų gero vistiek yra ir reikalinga, bet tos mintys nieko net nepadarys. Čia man atrodo, kiekvienam taip buvę, tik kažkoks keistas dalykas. Ir pastebėt, kad kažkas daro labai sunku ir manęs beveik nepastebi nebent labai retai bet randu pasiteisinimą arba tiesiog ai šeip

Nu jo nuo šiandien pradėjau rimčiau stengtis atsikratyt gal pavyks. Beje Bolik dėkui dar tos mintys apie Dievą toks mąstymas padės. Nes esu skaitęs Lev Tolstoj knygą išminčiaus gyvenimo kelias tai sakė, kad kaip dievas kiekvienam iš mūsų yra ir jis sau blogo tikrai nedarys, o nesėkmės visokios taip turi būt kažkas iš jų gero vistiek yra ir reikalinga, bet tos mintys nieko net nepadarys. Čia man atrodo, kiekvienam taip buvę, tik kažkoks keistas dalykas. Ir pastebėt, kad kažkas daro labai sunku ir manęs beveik nepastebi nebent labai retai bet randu pasiteisinimą arba tiesiog ai šeip

Džiaugiuosi jei tau tai pades. Man padejo. Yra sakoma kad blogos visokios mintys yra iš velnio. Tai reikia nugaleti savyje ta velnia ;) Pvz. gali isivaizduoti kad tau iš velnio tos mintys ateina, ir pagalvot jog Dievas apgins ir nieko blogo neatsitikt nuo to kad tu kažko nepadarysi ;)

Pasiskaitykit apie OCD arba lietuviškai obsesinį kompulsinį sutrikimą. OCD wiki, bei apie "įsibraunančias", nenorimas mintis, kurios ir su OCD asocijuojamos. Panašu, kad dalis čia pasireiškusių šitą gali turėti. Nieko baisaus nėra, Amerikoje vaikams kaip saldainius vaistus nuo šitos "ligos" dalina, daug kam diagnozuoja, bet ir be medicinos puikiai apsieina žmonės.

Pasiskaitykit apie OCD arba lietuviškai obsesinį kompulsinį sutrikimą. OCD wiki, bei apie "įsibraunančias", nenorimas mintis, kurios ir su OCD asocijuojamos. Panašu, kad dalis čia pasireiškusių šitą gali turėti. Nieko baisaus nėra, Amerikoje vaikams kaip saldainius vaistus nuo šitos "ligos" dalina, daug kam diagnozuoja, bet ir be medicinos puikiai apsieina žmonės.

Geras čia, kur OCD, rankas plauna po kelis kartus. Aš irgi plaunu po pora kartu, kad švaresnes butu, bet nemanau kad man OCD :)

eidavo kas dvi plyteles, būtent padedant koją ant antros ar pan. neužmindamas ant tarpų :dd bet šiaip čia nieko. gimiau su padidėjusiu jautrumu, tai pasireiškia - nervinis tikas (nejausdamas pats, kapoji akimis dažnai ir stipriai, tampai nosį/lūpas, pastoviai krutini koją ir pan.) su amžium lyg apmažėjo šitie dalykai. bet va sėdžiu prie pc. ir koja dešinė šokinėja išvien. lyg nerimą jausčiau pastovų.

Visų pirma nepergyvenk, tikriausiai viskas praeis savaime. Šis sindromas atsiranda praėjus kuriam laikui po didelės nervinės įtampos, o jei tą įtampą patiri ir šiandien, tuomet būk ramus, nes dar kurį laiką papsichuosi ir šaligatvio plytelias paskaičiuosi :D ką dabar gali padaryti tai kiekvieną kartą kai pasijauti įsitempęs išsitiesk patogiam fotelyje, atsipalaiduok, pradėk ramiai kviepuoti, atjunk save nuo visų minčių ir miegaukis šia akimirka. Kuo mažiau įtampos bus gyvenime, tuo greičiau atsistatys nervai ir galėsi vėl ramiai gyvent :)

Pas mane vaikystėj irgi visi tikėdavo, kad tokie stulpai yra velnio vartai. Visi vaikai apeidavom aplink, nes jei praeisi pro vidų, tai greitu metu atsitiks tau labai didelė nelaimė arba mirsi. O jei netyčia ar tyčia kas praeidavo, tai reikdavo kuo greičiau apibėgti 3 ratus aplink tą stulpą - tik taip buvo galima išsigelbėt nuo nelaimės. Būdavo labai drąsus tas, kas praeidavo ir neapibėgdavo ratų :D

Manau, kad ir tu išaugsi tas savo baimes ir prisigalvojimus :)

http://s30.postimg.org/a121dxcgh/1320748801foto4971.jpg

cia panasiai kaip buna kai melodija kokia ikyri ilenda i galva ir niekaip neatsikratysi. ''boruzele septyntaske, na na na na, apsis....'' visa diena groja, daryk ka nori :D

Nu :D nežinau lyg daug įtampos nejaučiu ar gal nepastebiu tos įtampos nemoku atpažint. Gal prie to prisideda priklausomybė nuo kitų nuomonės, bet išsikėlęs tikslą tai įveikt ir stengiuos gerai nusiteikt prieš tai ir kartais daryt, kad būtų gėda, o ne bėgt nuo tų situacijų. Neduok dieve dabar kas ką netaip dažniausia pagalvos, pamatys, ar sužinos, dar būna atrodo, kad daug kas tave stebi ir žiūri kur ką darai nors taip nėra, ir žmonės nieko blogo negalvoja kaip pačiam atrodo, nors niekam net nerūpi ten. O kartais po tokių kovų prieš tai manau netinkamai galvoju ir reaguoju nes kartais ilgokai būna keista

Prisiminiau. Enlitas pasakojo, kad bijodavo pro stulpų vidury praeiti, nes kažkas atsitikts, o aš jau daug metų nelipu ant šulinio dangčio, tipo jei užlipsi ant šulinio dangčio atsitiks nelaimė, man tas įstrigo jau nuo senai ir ilgai ant šulinio dangčio nelipu, jei pamatau, kad užlipsiu, tai didesni žingsi padarau, kad peržengčiau, arba apeinu :D

Aš tai nelipu nes bijau įkrist :D bet nevisada

Haha, tie atsakymai apie dievą tai prajuokino :) Na taip, ne be reikalo sakoma, kad tiki daugumoj silpni žmonės, kad turėtų kam suverst kaltę, kad kažkas juos "apsaugotų", na žodžiu, psichologiniai dalykai :) Jei kažkas blogo nutiko - dievo valia, arba velnias koją pakišo, jei kažkas gero - ačiū dievui :D Na, jei kažkam įsitikinimas kas dievas yra padeda - džiugu, bet irgi reikia jaust ribas, nes va pranyks šitas įprotis po kurio laiko, o tu pradėsi kaip nesveikas galvot, kad čia dievas padėjo, o ne tu pats, pradėsi kas sekmadienį į bažnyčią eit ir kunigams šimtines nešt :D čia dar baisiau, nei skaičiuot ;DD realiai jei reiktų rinktis, ar pradėt skaičiuot mintyse viską, ar tikėt dievu, rinkčiaus skaičiavimą. Nes tikintys žmonės nesuvokia, kad nekažkaip atrodo, reikšdamiesi ir tai visiems demonstruodami, o tavo atveju po kurio laiko pradedi suvokt kad čia kažkas negerai ir bandyt atsikratyt įpročio :)

Na čia aš kaip nesveikas tikrai to nedarysiu. Tiesiog prisimenu, kad mintys čia tik ir su dievu biškį. O bažnyčia ir jos tikėjimas yra vergija. Kažkoks protingas dėdė sumastė priburt visiem ir juos valdyt savotiškai ir kitą naudą gaut. Kalbu išminčiaus žodžiais kurie man patiko ir taip man tas bažnyčios tikėjimas nepatiko. Dievas bažnyčioj tai tikrai negyvena :D aišku neviskas ten taip blogai bet tikėjimui bažnyčios nereikia

Haha, tie atsakymai apie dievą tai prajuokino :) Na taip, ne be reikalo sakoma, kad tiki daugumoj silpni žmonės, kad turėtų kam suverst kaltę, kad kažkas juos "apsaugotų", na žodžiu, psichologiniai dalykai :) Jei kažkas blogo nutiko - dievo valia, arba velnias koją pakišo, jei kažkas gero - ačiū dievui :D Na, jei kažkam įsitikinimas kas dievas yra padeda - džiugu, bet irgi reikia jaust ribas, nes va pranyks šitas įprotis po kurio laiko, o tu pradėsi kaip nesveikas galvot, kad čia dievas padėjo, o ne tu pats, pradėsi kas sekmadienį į bažnyčią eit ir kunigams šimtines nešt :D čia dar baisiau, nei skaičiuot ;DD realiai jei reiktų rinktis, ar pradėt skaičiuot mintyse viską, ar tikėt dievu, rinkčiaus skaičiavimą. Nes tikintys žmonės nesuvokia, kad nekažkaip atrodo, reikšdamiesi ir tai visiems demonstruodami, o tavo atveju po kurio laiko pradedi suvokt kad čia kažkas negerai ir bandyt atsikratyt įpročio :)

plius dar "dievas atleis:)