Lietuvių k. VBE 2015 metų temos

1. Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėj

Autoriai pasirinkti:

Vincas Kudirka, Juozas Aputis, Jurgis Kunčinas

2. Ką gali juokas?

Autoriai pasirinkti:

Jurgis Savickis, Balys Sruoga, Marius Ivaškevičius

1. Prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje

Autoriai pasirinkti:

Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Česlovas Milošas

2. Kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje

Autoriai pasirinkti:

Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Judita Vaičiūnaitė

P.S. Kokią temą jūs pasirinkot? Kaip Jum egzaminas?

Temos šiais metais tai nesunkios, bent jau mokykliniam egzamine :rolleyes: o gal žinot kada rezultatai ir kaip sužinot rezultatus?

Rezultatai būna po 2-3 sav. pasižiūrėti bus galima nec.lt

Rezultatai būna po 2-3 sav. pasižiūrėti bus galima nec.lt

o kaip per tą nec.lt reiks pasižėt?

Gal žinot, ar fakto klaida, jei vietoj XIX a. parašai XXa. pradžia, ir kas, jei vėliau naudoji tą klaidingą laikotarpį ir dalinėje išvadoje ir paskutinėje pastraipoje?

Gal žinot, ar stipriai baudžia, jei probleminis klausimas toks kaip, kaip ir tema?

Temos buvo super. Net nesitikėjau tokių. Rašiau literatūros pirmąją temą. Manau, kad visai neblogai turėtų būti. :)

Temos buvo super. Net nesitikėjau tokių. Rašiau literatūros pirmąją temą. Manau, kad visai neblogai turėtų būti. :)

Same. Literatūros pirma tema man pasirodė pati geriausia. Tikėjausi, kad rašysiu samprotavimą, bet taip atsitiko, kad šį kartą literatūra buvo geriau :D

Kaip antrąją tema Savickiu rėmėtės? Visi parašė, kad jo kūryba įroniška, bet aš nelabai susidūriau su ironija jo kuryboje + nesupratau, kaip ten įrodomos juoko galimybės.

Pats pasirėmiau "Ad Astra", parašiau, kad iš Dalbos piemėnys pasityčiojo (manau, kad patyčios tai neigiama juoko forma), ir jis tų patyčių paveiktas priėmė neracionalų sprendimą padaryti tą savo juodą darbą iki galo.

Kaip antrąją tema Savickiu rėmėtės? Visi parašė, kad jo kūryba įroniška, bet aš nelabai susidūriau su ironija jo kuryboje + nesupratau, kaip ten įrodomos juoko galimybės.

 

Pats pasirėmiau "Ad Astra", parašiau, kad iš Dalbos piemėnys pasityčiojo (manau, kad patyčios tai neigiama juoko forma), ir jis tų patyčių paveiktas priėmė neracionalų sprendimą padaryti tą savo juodą darbą iki galo.

Aš taip pat galvojau rinktis šią temą, bet pabijojau remtis vien dėl to, kad niekur daugiau nemačiau to ironiškumo apart B.Sruogos.

Same. Literatūros pirma tema man pasirodė pati geriausia. Tikėjausi, kad rašysiu samprotavimą, bet taip atsitiko, kad šį kartą literatūra buvo geriau :D

Aš irgi buvau pasiruošęs samprotavimui, bet pamačius temas, dingo noras rašyti tą samprotavimą.. :D

Nu iš pradžių maniau, kad bus pzdc su temom. Visiškai nieko nesupratau. Bet bandžiau suktis iš situacijos pasirašiau pastraipas apie kiekvieną autorių ir bandžiau lipint į rašinį. Tai gavosi L-2 rašinys. Nu tikiuosi paeis. :)

Chebra, kaip supratot pirmą temą? Aš rašiau taip, kad kiekvienas žmogus atlieka tą inteligento vaidmenį, bet nebūtinai tas žmogus turi būt inteligentas. Pvz. rėmiausi Apučio "vakarėjant gražios dobilienos", kad tipo vaikas visuomenėje patampa inteligentiškas, elgiasi kaip subrendęs žmogus. Bet šiaip tas vaikas nebuvo gi inteligentas, aš čia pataikiau į temą, ar ne?

Chebra, kaip supratot pirmą temą? Aš rašiau taip, kad kiekvienas žmogus atlieka tą inteligento vaidmenį, bet nebūtinai tas žmogus turi būt inteligentas. Pvz. rėmiausi Apučio "vakarėjant gražios dobilienos", kad tipo vaikas visuomenėje patampa inteligentiškas, elgiasi kaip subrendęs žmogus. Bet šiaip tas vaikas nebuvo gi inteligentas, aš čia pataikiau į temą, ar ne?

Rašiau taipogi šia tema, kažkaip priimtina labiausiai buvo pagal autorius, su juoku dar galėjau, bet ten jau pritempinėt reikėtų su kokia savickiu, nelabai kaip jūs sakot ten juoko radau ir aš.

O apie inteligentus tai kaip asmenybes paėmiau kudirką, atskleidžiau jo kaip inteligento vaidmenį, tada sruogą paėmiau, ir parašiau kad jo laikotarpiu inteligentai buvo lygūs su visais ir kentėjo tą patį kaip ir kiti, ir galiausiai Apučio pasirėmiau "Autorius ieško išeities" kur rašiau kad studentas inteligentas, ir per jo prizmę bandžiau atskleisti viso sovietmečio inteligentus. Gal ir nesigavo labai objektyviai, bet ką žinau, sovietmečio aš savo kailiu nepatyriau, tai teko įsivaizduoti. :rolleyes:

Kaip antrąją tema Savickiu rėmėtės? Visi parašė, kad jo kūryba įroniška, bet aš nelabai susidūriau su ironija jo kuryboje + nesupratau, kaip ten įrodomos juoko galimybės.

 

Pats pasirėmiau "Ad Astra", parašiau, kad iš Dalbos piemėnys pasityčiojo (manau, kad patyčios tai neigiama juoko forma), ir jis tų patyčių paveiktas priėmė neracionalų sprendimą padaryti tą savo juodą darbą iki galo.

Jurgis Savickis yra ironijos meistras. Sarkazmas ir ironija yra kitokia juoko forma. Tai rašiau, kad ten komiškai vaizduoja tą bandymą nuskandinti šunį. Bando pašiepti nedorą žmogaus prigimtį. Pasirodo, kažkiek pataikiau, nes jis tame kūrinyje pasšiepė žmonių degradaciją :D

Chebra, kaip supratot pirmą temą? Aš rašiau taip, kad kiekvienas žmogus atlieka tą inteligento vaidmenį, bet nebūtinai tas žmogus turi būt inteligentas. Pvz. rėmiausi Apučio "vakarėjant gražios dobilienos", kad tipo vaikas visuomenėje patampa inteligentiškas, elgiasi kaip subrendęs žmogus. Bet šiaip tas vaikas nebuvo gi inteligentas, aš čia pataikiau į temą, ar ne?

Rašiau, kad inteligentams, t. y. išsilavinusiems, išprususiems žmonėms sudėtinga kovoti su visuomenės brutalumu, agresyvumu. Šitą parėmiau Apučio „Autorius ieško išeities“. Dar kalbėjau apie inteligentų bandymus parodyti pasauliui (visuomenei) karo siaubus (Sruoga ir Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“). Na ir galiausiai rašiau apie inteligentijos vaidmenį vedant Lietuvos visuomenę į laisvę, tautinės valstybės sukūrimą (Čia rašiau pagrinde apie V. Kudirką, šiek tiek pacitavau himną, dar apie J. Basanavičių, „Aušrą“ ir šiaip tautinį atgimimą XIX a pab. - XX a. pradž.)

Tai tiek, man būtent ši tema pasirodė paprasčiausia, kažkaip greitai sugalvojau kuo remsiuos rašydamas. Tiesa sakant, nesuprantu, kuo daugeliui taip patiko tema apie juoką, galbūt čia tik man taip, bet, manau, nesugebėčiau parašyti rašinio apie juoką, ironiją, sarkazmą ir visa tai pagrįsti literatūra. Šeip, manau egzas buvo gan lengvas, nesitikėjau tokių temų.

Rašiau, kad inteligentams, t. y. išsilavinusiems, išprususiems žmonėms sudėtinga kovoti su visuomenės brutalumu, agresyvumu. Šitą parėmiau Apučio „Autorius ieško išeities“. Dar kalbėjau apie inteligentų bandymus parodyti pasauliui (visuomenei) karo siaubus (Sruoga ir Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“). Na ir galiausiai rašiau apie inteligentijos vaidmenį vedant Lietuvos visuomenę į laisvę, tautinės valstybės sukūrimą (Čia rašiau pagrinde apie V. Kudirką, šiek tiek pacitavau himną, dar apie J. Basanavičių, „Aušrą“ ir šiaip tautinį atgimimą XIX a pab. - XX a. pradž.)

Tai tiek, man būtent ši tema pasirodė paprasčiausia, kažkaip greitai sugalvojau kuo remsiuos rašydamas. Tiesa sakant, nesuprantu, kuo daugeliui taip patiko tema apie juoką, galbūt čia tik man taip, bet, manau, nesugebėčiau parašyti rašinio apie juoką, ironiją, sarkazmą ir visa tai pagrįsti literatūra. Šeip, manau egzas buvo gan lengvas, nesitikėjau tokių temų.

Jei nebūtų buvę Sruogos, tada sutinku, būtų sunku pagrįsti. Bet "Dievų miškas" yra akivaizdus ironijos įrodymas, tai nebuvo sunku :D Tik neaišku, ar vertintojai supras taip, kaip aš supratau.

Jei nebūtų buvę Sruogos, tada sutinku, būtų sunku pagrįsti. Bet "Dievų miškas" yra akivaizdus ironijos įrodymas, tai nebuvo sunku :D Tik neaišku, ar vertintojai supras taip, kaip aš supratau.

Žinoma, „Dievų miškas“ yra akivaizdžiai ironijos kupinas kūrinys, tačiau visgi Savickio ironija šia tema man strodo šiek tiek pritempta, o Ivaškevičiaus „Madagaskaro“ išsamiai neišsinagrinėjau (tinginys, žinau :rolleyes: ), todėl nelabai galiu pasakyti daug apie jį.