C++ Bakterijos(Pagalbos)

Sveiki, nesigauna uždavinys. Čia kiek kodo parašiau, gal kas pagalbėsit? :) Išveda 8 7 8 7 2 2 tokius skaičius, o ne kokie uždavinio atsakymo skiltyje nurodyti.

#include <iostream>
#include <fstream>
using namespace std;
/*--------------------------------------*/
const char CDfv []="Duomenys.txt";
const char CRfv [] ="Rezultatai.txt";
const int m = 100;
/*--------------------------------------*/
void Nuskaitymas(const char fv[], int &n, int &d, int A[]);
void Veiksmas(int &n, int d, int A[]);
void Isvedimas(const char fv[], int A[], int n);
void Salinimas(int A[], int &n, int ind);
/*--------------------------------------*/
int main() {
int n, d, Bakt[m];

Nuskaitymas(CDfv, n, d, Bakt);
Veiksmas(n, d, Bakt); Isvedimas(CRfv, Bakt, n);
return 0;
}
void Nuskaitymas(const char fv[], int &n, int &d, int A[]) {
ifstream fd(fv);
fd >> n >> d;
for (int i = 0; i < n; i++) {
	A[i] = 0;
}
for (int j = 0; j < n; j++)
	fd >> A[j];

fd.close();
}
void Veiksmas(int &n, int d, int A[]){
   int nr =0;
   while(n > nr){
      if(A[nr]>A[nr+1]&& A[nr]<7){
       A[nr]+=A[nr+1];
       Salinimas(A,n,A[nr+1]);
      }
      else if(A[nr] < A[nr+1] && A[nr+1] <7){
       A[nr]+=A[nr+1];
       Salinimas(A,n,A[nr+1]);
      }
      else
       nr++;
   }
}
void Salinimas(int A[], int &n, int ind) {
for (int i = ind; i < n - 1; i++){
	A[i] = A[i + 1];
}
n--;
}
void Isvedimas(const char fv[], int A[], int n) {
ofstream fr(fv);
for (int i = 0; i <= n; i++)
	fr << A[i] << " ";

fr.close();
}

https://www.ipix.lt/image/4lf7

#include<iostream>
#include<cmath>
#include<iomanip>
#include<climits>
#include<fstream>
using namespace std;

void skaityti (int & n, int & d, int a[]) {

              ifstream f ("73-5.txt");
              f>>n>>d;
              for (int i=0; i<=n; i++)
              f>>a[i];

              f.close();
}

void skaiciuoti (int & n, int d, int a[]) {

   for (int i=0; i<=n; i++){
       for (int x=i+1;x<=n;x++){
           if (a[i]<d&&a[i+1]<d){
               a[i]=a[i] + a[i+1];
               for (int u=i+1; u<=n; u++){
                   a[u]=a[u+1];
               }
               n--;
           }
       }
   }
}

void spausdinti (int n, int a[]) {

   ofstream r ("rez73-5.txt");

   for (int i=0; i<=n; i++)
   r<<a[i]<<" ";
   r<<endl;

   r.close();
}

int main()
{
int n,d;
int a[100];

skaityti(n,d,a);
skaiciuoti(n,d,a);
spausdinti(n,a);

return 0;
}

Nežinau, ar veiks teisingai, patikrink :)

Dėkui, veikia,bet išveda taip 8 2 7 9 9 2 4660296 :D paskutinis skaičius ne prie ko :D

Išvedime cikle rašei i <=n, o reiktu i <n; Bet vistiek dėkui ;)

Su c++ jau seniai rimtai neprogramavau, tai galėjo pasitaikyti klaidų :)

Paklausiu čia. Gal galit pasakyt kaip rasti skaičius tekste? Maždaug duotas tekstas ir reik tik skaičius nuskaityt :)

Skaitai kiekvieną simboli ir tikrini (int) reikšmę nuo char, pavyzdžiui skaitmenųnuo 0 iki 9 kodai jei neklystu yra 48-57.

Kad nekurt naujos temos tai paklausiu čia. Kuo skiriasi c++ kalboje masyvas nuo vektoriaus? ir kur naudojami vektoriai?

Vektorius yra masyvas, kuris gali dinamiškai keisti dydį.

Vektorius yra masyvas, kuris gali dinamiškai keisti dydį.

pats automatiškai? :)

Vektorius yra masyvas, kuris gali dinamiškai keisti dydį.

Aš dabar nebepamenu teorijos bet šiaip tai, tai neturėtų būti teisinga, kad vektorius yra masyvas, nes masyvai visų pirmą neturi metodų, tuo labiau C++`e , o vektorius turi.

Čia būtų panašiai kad sakyti kad Listas yra masyvas, nes jis veikia kaip masyvas (galima pridėti atimti ir nepergyvent dėl dydžio), nors Listas yra klasė, kuri paveldi interfeisus, kur vienas jų suteikia galimybe pvz Add.

Jei klystu tai pataisyk mane, bet šiaip pagal logiką tai kaip?

O štai masyvas jau tada būtų tų klasių (o tiksliau jų objektų) rinkinys.

Aš dabar nebepamenu teorijos bet šiaip tai, tai neturėtų būti teisinga, kad vektorius yra masyvas, nes masyvai visų pirmą neturi metodų, tuo labiau C++`e , o vektorius turi.

 

Čia būtų panašiai kad sakyti kad Listas yra masyvas, nes jis veikia kaip masyvas (galima pridėti atimti ir nepergyvent dėl dydžio), nors Listas yra klasė, kuri paveldi interfeisus, kur vienas jų suteikia galimybe pvz Add.

 

Jei klystu tai pataisyk mane, bet šiaip pagal logiką tai kaip?

 

O štai masyvas jau tada būtų tų klasių (o tiksliau jų objektų) rinkinys.

Taip, vektorius yra sudėtingesnė duomenų struktūra, nei masyvas. Aš turėjau omeny, kad funkcionalumo (gal teisingiau būtų sakyti pritaikymo) požiūriu tai yra analogiškos duomenų struktūros. Skirtumas tas, kad vektorius gali pats automatiškai pasirūpinti savo dydžiu (galima dydį keisti ir rankiniu būdu).

Sąrašas jau nebepanašus į masyvą, nes įprastai negalima tiesiogiai kreiptis į N-tąjį elementą – turi pradėti nuo pirmo elemento ir pereiti nuosekliai kol pasieksi N–tąjį.

Taip, vektorius yra sudėtingesnė duomenų struktūra, nei masyvas. Aš turėjau omeny, kad funkcionalumo (gal teisingiau būtų sakyti pritaikymo) požiūriu tai yra analogiškos duomenų struktūros. Skirtumas tas, kad vektorius gali pats automatiškai pasirūpinti savo dydžiu (galima dydį keisti ir rankiniu būdu).

 

 

Taip

Sąrašas jau nebepanašus į masyvą, nes įprastai negalima tiesiogiai kreiptis į N-tąjį elementą – turi pradėti nuo pirmo elemento ir pereiti nuosekliai kol pasieksi N–tąjį.

 

Apie kokį sąrašą kalbi? Apie List ar kokį? Liste yra galimybė tiesiogiai prieiti prie elemento, o štai tokiose struktūrose kurios yra FIFO (First In First Out), FILO (First In Last Out) tipo, ten tai tikrai yra su dizaininta taip kad reikia eiti tiesiai per aplinkui, pvz queue.

Apie kokį sąrašą kalbi? Apie List ar kokį? Liste yra galimybė tiesiogiai prieiti prie elemento, o štai tokiose struktūrose kurios yra FIFO (First In First Out), FILO (First In Last Out) tipo, ten tai tikrai yra su dizaininta taip kad reikia eiti tiesiai per aplinkui, pvz queue.

Taip yra todėl, nes

• kai kuriuose kalbose List iš tikro nėra sąrašas (pavyzdžiui, ant C# List yra labiau vektorius, o LinkedList jau yra sąrašas; atitinkamai yra ir Java kalboje su ArrayList ir LinkedList);
  
• sąrašo duomenų struktūros turi metodus, kurie grąžina N-tajį narį, tačiau iš tikrųjų metodo viduje pereinama nuo pirmo elemento iki tau reikiamo – tokiu būdu tiesiog nematai šio proceso;
  

Pavyzdžiui, C++ kalboje list neturi metodo tiesiogiai pasiekti N-tajį elementą, nes tai yra grynas sąrašas:

Each element keeps information on how to locate the next and the previous elements, allowing constant time insert and erase operations before or after a specific element (even of entire ranges), but no direct random access.

http://www.cplusplus.com/reference/list/list/

C# ir Java kalboje yra dvi realizacijos: viena panašesnė į vektorių, kita į sąrašą.

        	Internal Implementation 	Item[i]/Find(i) 
List    	Array                    	O(1)
LinkedList 	Doubly linked list       	O(n)

http://c-sharp-snippets.blogspot.lt/2010/03/runtime-complexity-of-net-generic.html

Būtent šiose kalbose ir įdėti metodai pasiekti konkretų elementą, nes List yra kaip vektorius ir N-tajį elementą gali surasti labai greitai (sudėtingumas O(1)). Tai yra vienas iš jo pranašumų prieš LinkedList, kuris atitinkamo elemento ieško nuo pat pradžios (sudėtingumas O(n)).

Galiausiai Stack ir Queue dažnai realizuojami paimant sąrašo ar vektoriaus duomenų struktūras ir paslepiant dalį jų metodų (pavyzdžiui, jeigu paimsi LinkedList ir naudosi tik pushBack() bei popFront() metodus, gausis lygiai tas pats, kas naudoti Queue).