B2B ar B2C

Sveiki, butu idomu padiskutuoti kurioje sferoje dirbate ir kur kam labiau patinka ar verslas verslui, ar verslai klientui.

Dirbu tiek B2B, tiek B2C. Maloniau dirbti su verslu, nes dažniausiai tai klientai, kurie žino savo poreikius ir turi kompetetingus asmenis dalyvauti pirkimuose. Didesnę vertę įmonei taip pat kuria verslas.

Dirbu tiek B2B, tiek B2C. Maloniau dirbti su verslu, nes dažniausiai tai klientai, kurie žino savo poreikius ir turi kompetetingus asmenis dalyvauti pirkimuose. Didesnę vertę įmonei taip pat kuria verslas.

Vat cia taip pat labai idomi situacija, juk logiskai mastan B2C yra platesne pirkeju auditorija tiek prekes ar paslaugos. Bet aisku verslo kaip pirkejo resursai ir perkamoji galia gal didesne

Daugiau nereiškia geriau. Paprastas pavyzdys tarkim su prekėmis ir jų siuntomis. Ar lengviau administruoti vieną klientą, kuris nuperka už €10000 per mėnesį, ar 100 klientų po €100?

Daugiau nereiškia geriau. Paprastas pavyzdys tarkim su prekėmis ir jų siuntomis. Ar lengviau administruoti vieną klientą, kuris nuperka už €10000 per mėnesį, ar 100 klientų po €100?

bet kita medalio puse tai: jeigu tu prarasi B2B bent 1 klienta tai kas bus? Ir kas lengviau rasti 10 B2C klientu ar 1 B2B?

Daugiau nereiškia geriau. Paprastas pavyzdys tarkim su prekėmis ir jų siuntomis. Ar lengviau administruoti vieną klientą, kuris nuperka už €10000 per mėnesį, ar 100 klientų po €100?

Dar priklauso nuo paslaugos/prekes.

Vienu atveju antkainiai gali buti panasus, o kitu atveju b2c antkainiai ant tiek didesni, kad zmogu galetum samdyt administruot tas 100 * 100 vien is to papildomo antkainio.

Ir dar liktu daugiau nei nuo 1 b2b.

Labai plati tema. Viskas priklauso nuo sferos. Jei dirbi IT srityje, elementariausias svetainių, parduotuvių kūrimas ar SEO - tik B2B. B2C šitoj sferoj faktiškai yra B2B su išlygomis, nes jei žmogui reikia svetainės, tikėtina, jis suka link verslo. Tik skirtumas tas, kad B2B gali mokėti tiek, kiek darbas vertas, o ne "mano biudžetas XX eur, kas sukurs svetainę iki ryt"

Maisto prekių pardavime lyderiai, kaip matom, yra B2C, B2B apyvartos mažesnės.

Pats daugiau dirbu su verslo klientas, viešuoju sektoriumi, bet šalia turiu ir fizinių asmenų, mokinių, tai papildomos pajamos ir savotiškas galvos prapūtimas, paįvairinimas. Pvz. mokyt privačius ir verslo klientus skirtumas labai didelis. Kas moka savo pinigus, nors ir mažesnius, tas suinteresuotas, stengiasi, o kam apmoka įmonė ir siunčia privalomai - motyvacija nulinis, klausimas: "kam man šito reikės" yra dažnesnis nei "kodėl", "kaip" ar pan. Aišku, netaikoma 100%..

Tad kas labiau patinka labai sunku įvardint.

Esu dirbęs ir b2b, ir b2c, tai aš asmeniškai jaučiu, kad b2b pardavimuose man per daug nešvarių reikalų ir vaidybos. Žinoma, čia galioja jeigu kalbam apie normalius b2b pardavimus, už didesnes sumas ir pan., nes tada atsiranda netikros draugystės dėl naudos, privalomi "sugėrimai" ir pan. Man asmeniškai visiškai nepriimtina, kai įmonė siunčia savo geriausius pardavėjus į viso savaitgalio trukmės pasiplaukiojimą jachta, kitaip tariant - viso savaitgalio pragėrimą, tam, kad tiesiog susikurti santykius su savo klientais, t.y. įmonių/pirkimų vadovais. Nesmerkiu to dalyko, tačiau padirbęs toj srity tiesiog supratau, kad man kaip žmogui šitas dalykas yra nepriimtinas ir tikriausiai niekada nebūsiu geras b2b pardavėjas, nes nemoku būtų tuo slidžiu "čiešalu".

Kalbant apie b2c pardavimus, tai šitoj srity dirbant kartais kyla mintys "iš kur apskritai tokie žmonės atsiranda pasauly", nes nu rimtai, kartais nesuvokiama tai, kaip žmogus elgiasi, kaip vertina aplinką ir pardavėjo bei savo, kaip pirkėjo, pozicijas. Tenka taikstytis su aukščiausio lygio susireikšminimais arba problemomis, kurios tam žmogui atrodo tuo metu didžiausios jo gyvenime, nors tai yra menkniekis. Tačiau man patinka, kad b2c susikurti ryšį su žmogumi yra gerokai paprasčiau, nes tu sprendi jo asmeninę problemą, tu bendrauji tiesiai su juo apie jam aktualius dalykus ir jeigu su juo sukursi ryšį, tai ir turėsi pirkėją ilgam laikui. Čia ne kaip b2b, kad gali atsirasti tiesiog naujas darbuotojas, su kuriuo teks bendrauti, kuris atsives savo tiekėjus ir be jokių emocijų pasakys, kad sori, tavo paslaugom nebesinaudosim.

Tai trumpai tariant, abiejose srityse savi niuansai, bet man b2c daug priimtiniau.

Kalbant apie b2c pardavimus, tai šitoj srity dirbant kartais kyla mintys "iš kur apskritai tokie žmonės atsiranda pasauly", nes nu rimtai, kartais nesuvokiama tai, kaip žmogus elgiasi, kaip vertina aplinką ir pardavėjo bei savo, kaip pirkėjo, pozicijas. Tenka taikstytis su aukščiausio lygio susireikšminimais arba problemomis, kurios tam žmogui atrodo tuo metu didžiausios jo gyvenime, nors tai yra menkniekis.iau.

Būtent. Ir esu dar pastebėjęs, kad kuo pigesnius daiktus/paslaugas pardavinėji, tuo su prastesne publika susiduri.

Būtent. Ir esu dar pastebėjęs, kad kuo pigesnius daiktus/paslaugas pardavinėji, tuo su prastesne publika susiduri.

Tikrai taip.

Konkretų asmeninį pavyzdį turiu, kai įmonėje, kurioje visi klientai fiziniai asmenys, paslaugų kaina vienu metu tapo ~50 proc. mažesnė. Pradžioje buvo labai įdomu ir smalsu stebėti, kaip keičiasi klientų kontingentas, po to jau darėsi pikta ir pradėjo trūkti kantrybės, bet džiugu, kad galiausiai viskas normalizavosi. Bet tai buvo labai vaizdingas pavyzdys man asmeniškai, kaip greitai gali pasikeisti klientai kainą sumažinus per pusę.