Pipirmete

Aš pilnai tave suprantu ir čia nėra kalba apie programuotojus ar kažką kitą. Čia eina kalba apie specialistą, kuris dirba su žmogaus pasaulio suvokimu, smegenimis ir t.t. Psichologai neburia iš piršto - yra tam tikros taisyklės, etikos kodeksai ir t.t. Psichologai tai ne kokie programuotojai, kur "praktika" yra sukurti svetainę mažam UABui. Praktika yra PAGRINDINIS dalykas ir jei nors kiek nors skaitei tą nuorodą, kuria dalinausi, ten buvo aiškiai parašyta apie supervizijas ir t.t. Net 30 metų išdirbę psichologais asmenys PRIVALO lankytis pas supervizorių. Ar tu norėtum, jog tavo draugą, išgyvenantį gyvenimo-mirties krizę konsultuotų savamokslis? Arba neduok dieve vaiką, kuris patiria mokymosi sunkumų? Kažkas čakras bandys vaikui atvert, kitas - kankins vaiką pratimais, kurie daugiau žalos padarys, trečias - remsis froido teorija ir viską pritemps iki kastracijos baimės. Čia ne juokas ir tas "popierius" reiškia ne diplomą, o vieną dalį iš būtinų reikalavimų gauti licenziją apskritai bandyti konsultuoti. Tu galvoji naujai iškepti magistrai gali konsultuot? Tokiu atveju labai klysti.

Aš pilnai tave suprantu ir čia nėra kalba apie programuotojus ar kažką kitą. Čia eina kalba apie specialistą, kuris dirba su žmogaus pasaulio suvokimu, smegenimis ir t.t. Psichologai neburia iš piršto - yra tam tikros taisyklės, etikos kodeksai ir t.t. Psichologai tai ne kokie programuotojai, kur "praktika" yra sukurti svetainę mažam UABui. Praktika yra PAGRINDINIS dalykas ir jei nors kiek nors skaitei tą nuorodą, kuria dalinausi, ten buvo aiškiai parašyta apie supervizijas ir t.t. Net 30 metų išdirbę psichologais asmenys PRIVALO lankytis pas supervizorių. Ar tu norėtum, jog tavo draugą, išgyvenantį gyvenimo-mirties krizę konsultuotų savamokslis? Arba neduok dieve vaiką, kuris patiria mokymosi sunkumų? Kažkas čakras bandys vaikui atvert, kitas - kankins vaiką pratimais, kurie daugiau žalos padarys, trečias - remsis froido teorija ir viską pritemps iki kastracijos baimės. Čia ne juokas ir tas "popierius" reiškia ne diplomą, o vieną dalį iš būtinų reikalavimų gauti licenziją apskritai bandyti konsultuoti. Tu galvoji naujai iškepti magistrai gali konsultuot? Tokiu atveju labai klysti.

Matosi visiškai neskaitėte mano nuorodos. :)
Zonoj sedėjęs tegu būna nors ir lakūnas ar politikas - man nėra svarbu. Esmė - kad jeigu jo nepripažįsta psichologų sąjunga - jis psichologu vadintis negali. Gali vadinti Hileriu ar kokiu nors dar smegenų pilotu, mąstymo keitėju, buda, pagalbos Dievu - nesvarbu :) Galima daug didesnių titulų sugalvoti tam, ką jis daro. Ir turbūt gerai daro. Nesiginčiju - padeda. Bet tik ne psichologu, kai yra aiškios gairės, kas gali taip vadintis. Dabar aš, išrovus savo katei dantį, galiu vadintis chirurge? Nu negaliu. Ir nesvarbu kiek kačių dantis išrausiu - nu negaliu ir taškas. Ir čia nereikia pulti, kad Jūsų guru (ar jus patį?) pavadinau nepsichologu. Jei jis labai nori išlaikyti tą "titulą", kurį taip ginat, tai tegu pasibaigia tuos mokslus, praktiką ir toliau daro, ką daro. Sunku?
Čia kaip pedagogai mokyklose TURI turėti pedagoginį laipsnį arba prie savo laipsnio išlaikę laipsnio nesuteikiančias pedagogikos studijas/kursą.

Jis net negali psichologu vadintis.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/psichologus-sarlatanus-tramdys-istatymu/225474
 
Aš irgi galiu pasivadint "psichologe" ir varyt velnius iš žmonių su mėtų arbata. Deja, mano psichologijos išsilavinimas net nesuteikia automatiškai man teisės vadintis "psichologu". Nepasitikėkit "savamaniais" :)

Matosi visiškai neskaitėte mano nuorodos. :)
Zonoj sedėjęs tegu būna nors ir lakūnas ar politikas - man nėra svarbu. Esmė - kad jeigu jo nepripažįsta psichologų sąjunga - jis psichologu vadintis negali. Gali vadinti Hileriu ar kokiu nors dar smegenų pilotu, mąstymo keitėju, buda, pagalbos Dievu - nesvarbu :) Galima daug didesnių titulų sugalvoti tam, ką jis daro. Ir turbūt gerai daro. Nesiginčiju - padeda. Bet tik ne psichologu, kai yra aiškios gairės, kas gali taip vadintis. Dabar aš, išrovus savo katei dantį, galiu vadintis chirurge? Nu negaliu. Ir nesvarbu kiek kačių dantis išrausiu - nu negaliu ir taškas. Ir čia nereikia pulti, kad Jūsų guru (ar jus patį?) pavadinau nepsichologu. Jei jis labai nori išlaikyti tą "titulą", kurį taip ginat, tai tegu pasibaigia tuos mokslus, praktiką ir toliau daro, ką daro. Sunku?
Čia kaip pedagogai mokyklose TURI turėti pedagoginį laipsnį arba prie savo laipsnio išlaikę laipsnio nesuteikiančias pedagogikos studijas/kursą.

Jis net negali psichologu vadintis.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/psichologus-sarlatanus-tramdys-istatymu/225474
 
Aš irgi galiu pasivadint "psichologe" ir varyt velnius iš žmonių su mėtų arbata. Deja, mano psichologijos išsilavinimas net nesuteikia automatiškai man teisės vadintis "psichologu". Nepasitikėkit "savamaniais" :)

Labas :) Labai gerai tave suprantu. Man vaikystėje buvo trauma (išsigandau iš nosies bėgančio kraujo, būdama 3 metų sodo namelyje, negalėjau atsidaryti sunkių durų ir tėvai neiškart išgirdo mano rėkimą, nuotrumpas net dabar atsimenu) ir nuo to laiko mano gražus kalbėjimas baigėsi ir pradėjau LABAI stipriai mikčioti. Vaikščiojau pas logopedą, pirmoj klasėj užsikirsdavau ant kas antro žodžio, žinoma vaikai kiti dar ir pasityčiodavo, tai tikrai nepadėdavo, dešimties metų man logopedė pasakė, kad nieko padėt man nebegali, turiu tvarkytis pati toliau. Tikrai atsimenu tai kaip sunkų etapą - garsiai klasėje skaityti buvo tragedija, nors skaityti mokėjau puikiai, labai bijojau to, kad vėl užsikirsiu.
 
Na ir pradėjau daugiau viešai šnekėt. Mokytojos siūlydavo man eiti diktuoti eilėrasčių aktų salėj, labai drąsindavo, visuomeninėj veikloj pradėjau daugiau reikštis, atradau savo pomėgius. Dabar labai retai užsikertu, nes visos šitos veiklos visų pirma išmokė nebijot mikčiot ir savimi pasitikėt. Nu nes gi nieko blogo neatsitiks, jei užsikirsiu. Klasiokai irgi užaugo, dingo vaikiški pasikabinėjimai.
 
Kam pasakau iš savo aplinkos, draugų, kolegų dabar kad mikčioju - netiki :) Kartais išlenda šitas, bet jau LABAI retai.
 
O dėl psichologo - tikrai nebijok eiti. Pasiskaityk apie juos - http://www.psichologas.eu/
Pasižiūrėk, ką yra baigę, kokia patirtis. Gal ir atsiliepimų rasi. Pati esu baigusi psichologiją ir psichologo licenzijos bet kas negauna ir net gavus reikia ją išlaikyti (patvirtino pagaliau įstatymais, ką turi turėti psichologas).
Parašyk emeilą, papasakok su kokia problema ateini, jei jie patys neturės patirties su tavo atveju arba manys, kad kažkas kitas gali geriau padėti - parekomenduos kolegą. :)

Jis net negali psichologu vadintis.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/psichologus-sarlatanus-tramdys-istatymu/225474
 
Aš irgi galiu pasivadint "psichologe" ir varyt velnius iš žmonių su mėtų arbata. Deja, mano psichologijos išsilavinimas net nesuteikia automatiškai man teisės vadintis "psichologu". Nepasitikėkit "savamaniais" :)

Labas :) Labai gerai tave suprantu. Man vaikystėje buvo trauma (išsigandau iš nosies bėgančio kraujo, būdama 3 metų sodo namelyje, negalėjau atsidaryti sunkių durų ir tėvai neiškart išgirdo mano rėkimą, nuotrumpas net dabar atsimenu) ir nuo to laiko mano gražus kalbėjimas baigėsi ir pradėjau LABAI stipriai mikčioti. Vaikščiojau pas logopedą, pirmoj klasėj užsikirsdavau ant kas antro žodžio, žinoma vaikai kiti dar ir pasityčiodavo, tai tikrai nepadėdavo, dešimties metų man logopedė pasakė, kad nieko padėt man nebegali, turiu tvarkytis pati toliau. Tikrai atsimenu tai kaip sunkų etapą - garsiai klasėje skaityti buvo tragedija, nors skaityti mokėjau puikiai, labai bijojau to, kad vėl užsikirsiu.
 
Na ir pradėjau daugiau viešai šnekėt. Mokytojos siūlydavo man eiti diktuoti eilėrasčių aktų salėj, labai drąsindavo, visuomeninėj veikloj pradėjau daugiau reikštis, atradau savo pomėgius. Dabar labai retai užsikertu, nes visos šitos veiklos visų pirma išmokė nebijot mikčiot ir savimi pasitikėt. Nu nes gi nieko blogo neatsitiks, jei užsikirsiu. Klasiokai irgi užaugo, dingo vaikiški pasikabinėjimai.
 
Kam pasakau iš savo aplinkos, draugų, kolegų dabar kad mikčioju - netiki :) Kartais išlenda šitas, bet jau LABAI retai.
 
O dėl psichologo - tikrai nebijok eiti. Pasiskaityk apie juos - http://www.psichologas.eu/
Pasižiūrėk, ką yra baigę, kokia patirtis. Gal ir atsiliepimų rasi. Pati esu baigusi psichologiją ir psichologo licenzijos bet kas negauna ir net gavus reikia ją išlaikyti (patvirtino pagaliau įstatymais, ką turi turėti psichologas).
Parašyk emeilą, papasakok su kokia problema ateini, jei jie patys neturės patirties su tavo atveju arba manys, kad kažkas kitas gali geriau padėti - parekomenduos kolegą. :)

Labas :) Labai gerai tave suprantu. Man vaikystėje buvo trauma (išsigandau iš nosies bėgančio kraujo, būdama 3 metų sodo namelyje, negalėjau atsidaryti sunkių durų ir tėvai neiškart išgirdo mano rėkimą, nuotrumpas net dabar atsimenu) ir nuo to laiko mano gražus kalbėjimas baigėsi ir pradėjau LABAI stipriai mikčioti. Vaikščiojau pas logopedą, pirmoj klasėj užsikirsdavau ant kas antro žodžio, žinoma vaikai kiti dar ir pasityčiodavo, tai tikrai nepadėdavo, dešimties metų man logopedė pasakė, kad nieko padėt man nebegali, turiu tvarkytis pati toliau. Tikrai atsimenu tai kaip sunkų etapą - garsiai klasėje skaityti buvo tragedija, nors skaityti mokėjau puikiai, labai bijojau to, kad vėl užsikirsiu.
 
Na ir pradėjau daugiau viešai šnekėt. Mokytojos siūlydavo man eiti diktuoti eilėrasčių aktų salėj, labai drąsindavo, visuomeninėj veikloj pradėjau daugiau reikštis, atradau savo pomėgius. Dabar labai retai užsikertu, nes visos šitos veiklos visų pirma išmokė nebijot mikčiot ir savimi pasitikėt. Nu nes gi nieko blogo neatsitiks, jei užsikirsiu. Klasiokai irgi užaugo, dingo vaikiški pasikabinėjimai.
 
Kam pasakau iš savo aplinkos, draugų, kolegų dabar kad mikčioju - netiki :) Kartais išlenda šitas, bet jau LABAI retai.
 
O dėl psichologo - tikrai nebijok eiti. Pasiskaityk apie juos - http://www.psichologas.eu/
Pasižiūrėk, ką yra baigę, kokia patirtis. Gal ir atsiliepimų rasi. Pati esu baigusi psichologiją ir psichologo licenzijos bet kas negauna ir net gavus reikia ją išlaikyti (patvirtino pagaliau įstatymais, ką turi turėti psichologas).
Parašyk emeilą, papasakok su kokia problema ateini, jei jie patys neturės patirties su tavo atveju arba manys, kad kažkas kitas gali geriau padėti - parekomenduos kolegą. :)

Labas :) Labai gerai tave suprantu. Man vaikystėje buvo trauma (išsigandau iš nosies bėgančio kraujo, būdama 3 metų sodo namelyje, negalėjau atsidaryti sunkių durų ir tėvai neiškart išgirdo mano rėkimą, nuotrumpas net dabar atsimenu) ir nuo to laiko mano gražus kalbėjimas baigėsi ir pradėjau LABAI stipriai mikčioti. Vaikščiojau pas logopedą, pirmoj klasėj užsikirsdavau ant kas antro žodžio, žinoma vaikai kiti dar ir pasityčiodavo, tai tikrai nepadėdavo, dešimties metų man logopedė pasakė, kad nieko padėt man nebegali, turiu tvarkytis pati toliau. Tikrai atsimenu tai kaip sunkų etapą - garsiai klasėje skaityti buvo tragedija, nors skaityti mokėjau puikiai, labai bijojau to, kad vėl užsikirsiu.
 
Na ir pradėjau daugiau viešai šnekėt. Mokytojos siūlydavo man eiti diktuoti eilėrasčių aktų salėj, labai drąsindavo, visuomeninėj veikloj pradėjau daugiau reikštis, atradau savo pomėgius. Dabar labai retai užsikertu, nes visos šitos veiklos visų pirma išmokė nebijot mikčiot ir savimi pasitikėt. Nu nes gi nieko blogo neatsitiks, jei užsikirsiu. Klasiokai irgi užaugo, dingo vaikiški pasikabinėjimai.
 
Kam pasakau iš savo aplinkos, draugų, kolegų dabar kad mikčioju - netiki :) Kartais išlenda šitas, bet jau LABAI retai.
 
O dėl psichologo - tikrai nebijok eiti. Pasiskaityk apie juos - http://www.psichologas.eu/
Pasižiūrėk, ką yra baigę, kokia patirtis. Gal ir atsiliepimų rasi. Pati esu baigusi psichologiją ir psichologo licenzijos bet kas negauna ir net gavus reikia ją išlaikyti (patvirtino pagaliau įstatymais, ką turi turėti psichologas).
Parašyk emeilą, papasakok su kokia problema ateini, jei jie patys neturės patirties su tavo atveju arba manys, kad kažkas kitas gali geriau padėti - parekomenduos kolegą. :)

Labas Auguste :) Smagu išvysti naujų žmonių ir smagu pamatyti daugiau merginų :) o jie visi nėra tokie kritiški, kaip atrodo :) nekreipk dėmesio. Arba pati susiliesi su jų kritiškumu arba tiesiog priprasi, kad tam tikri asmenys tik ir ieško, kur prikibt ;)

Tai gal egzaminus gerai išlaikyk ir nereikės mokėti? Laikyk matematiką, lietuvių valstybinį (nu nes kam laikyt mokyklinį?)
 
Nu kiek galima šitame forume klaust tokių dalykų? Nueik į League of legends grupę facebooke ir paklausk. Trint tokias temas ir autoriams įspėjimus.

Tai gal egzaminus gerai išlaikyk ir nereikės mokėti? Laikyk matematiką, lietuvių valstybinį (nu nes kam laikyt mokyklinį?)
 
Nu kiek galima šitame forume klaust tokių dalykų? Nueik į League of legends grupę facebooke ir paklausk. Trint tokias temas ir autoriams įspėjimus.

Kas tau ją užtikrins? :) Rašyt va bent išmoksi, likęs mokykloj.
Jei mest mokyklą, tai reik žinot DĖL KO, o ne ŠIAIP sugalvojau. Galvoji bus paprasta bet kada grįžt?
 
Pats pasiklausyk savęs.
Aš dabar pasakyčiau "Labas visiems, planuoju mest darbą, nes ai reikia dirbt, o ne šiaip dalykus daryt ir keltis dar ryte reikia, tai galvoju mest. Draugai sako, kad aš durna, kad taip galvoju. Pasakykit, ką daryt, metus darbą, nes kol kas minčių neturiu."
 
Normaliai skamba?

Na jeigu proto neturi ir tiesiog aklai darai viską kas liepiama reikia to ar ne, tai gal tada ir taip, krūvis yra.. :D Bet ar dėl to protinga kaltinti švietimo sistemą, kai mokytojai prisigalvoja savo užduočių, visai ne pagal nurodymus? :)
Yra kvaila verkti, kai tiesiog nemoki susiplanuoti laiko ir pasiskirstyti prioritetų.

LT mokslo sistemą smerkia vaikai, prisiskaitę delfio ir šiaip mėgstantys paverkti. :) Nemanau, kad normalu, kai aštuntokai dejuoja, kad jiems krūviai milžiniški ir nieko nebesuspėja.. :D Nors realiai to krūvio ten visiškai nėra, jei per pamokas klausais ir mokais, o ne nieko neveiki, kaip tuo metu būna madinga. :D Namie išvis beveik nelieka ką mokytis ir laisvo laiko į valias. :)
Yra spragų LT mokslo sistemoj, bet ji nėra tokia kraupi, kaip bandoma pateikti

Maziau reikia ziuret tokiu sekmes istoriju ir isivaizduot, kad va kazkam pasiseke, pasiseks ir man butinai, cia yra isimtys is taisykliu. Niekas neparodo, kad absoliuti dauguma tokiu baigia savo gyvenimus gatvese, bet vat kad vienas is daugybes prasimuse, tai kazkodel pasidaro vos ne siekiamybe visiems. Dar betruksta, kad atejes kas nors papasakotu, kaip Jobs'a ar Gates'a ismete is mokslu ir kaip viskas gerai isejo.

Sveiki,
 
Prieš beveik tris metus su vienu bendraminčiu užsidiskutavom, kad Lietuvoje ko gero tikrai nėra paprastos ir tuo pačiu funkcionalios paveikslėlių talpyklos, todėl ir kilo idėja sukurti projektą orientuotą būtent į vartotojo patogumą. Nors Talpix.lt jau gyvuoja nuo 2014 metų, tik dabar pribrendo mintis, kad jau galima prisistatyt jį ir viešai bei žinoma susilaukti kažkokių nuomonių ar pastebėjimų.
 
Kodėl verta rinktis? Vienu metu galite įkelti net iki 150 nuotraukų. Siūlome Drag&Drop funkciją, tad paveikslėlius galite įkelti tiesiai iš kompiuterio ekrano. Taipogi, pasinaudoję PrintScreen ir Ctrl + V mygtukų kombinacija galite kelių mygtukų paspaudimu patalpinti ekrano nuotrauką.
 
Nereikia spaudinėti tūkstančio mygtukų, norint nukopijuoti tiesioginę nuorodą. Paspaudus ant nuorodos laukelio paveikslėlio nuoroda automatiškai nukopijuojama į iškarpinę. Įkėlėte daugiau nei 1 nuotrauką ir norite gauti visas tiesiogines nuorodas vienu kartu? Ne bėda, spustelėję "Pasidalinti" galėsite visas tiesiogines ar forumo nuorodas nukopijuoti iš karto.
 
Nuoroda: http://talpix.lt/
 
Laukiu visų pastebėjimų bei pasiūlymų. :)

Kaip ir temos autorius jaunas turėjau panašių minčių. Galiu padėkoti tik tėvams, kad privertė pasibaigti mokslus - tai man leido studijuoti universitete ir užsiimti dalykais, kuriais noriu. Skirtumas tas, kad kai buvau 16-18 uždirbau tikrai daug "babkių". Manau tai skirtumas palyginti su Tavimi, nes manau, kad tokių kaip aš nėra daug. Bet nepaisant to, gal ir jeigu uždirbi, mokslų metimas yra didelė klaida - metęs mokslus realiai nubrauki didelę galimybių dalį būti sėkmingu žmogumi. Nesakau, kad tokią galimybę sunaikini - tiesiog daug galimybių tiesiog užsiblokuoji.
 
Na, o jei vis dėl to esi šaunuolis ir uždirbi pinigus, žinok vieną - kartais ateina diena, kai verslas nebevažiuoja ir būna pipėc. Ir tada tam tikrą laiko tarpą, reikia kažkaip pragyventi. Tad šiuo atveju tai yra savotiškas variantas B. Patikėk, juo dažnai tenka pasinaudoti net ir geriausias verslininkams, nes verslas toks dalykas.
 
Bet yra ir dar vienas variantas. Galbūt tu esi lengvą debilumo laipsnį turintis jaunuolis, kuris tiesiog tame nemato prasmės? Ir tokiu atveju turiu pasiūlymą. Išnaudok artėjančius du metus gerdamas alų. O tada, kai sueis 18 arba kai atsibosi tėvam, ir gausi išspyrimą iš namų, varyk į ukus, anglijas, italijas ir t..t. Ten būsi pigus išnaudojamas grindų skuduras, galbūt net čikenfaktorius.
 
Kuris variantas tau mieliausias, Jaunuoli?

Sveikas prisijungęs ;) Smagu, kad sieki daugiau!
Jo, čia visi mėgsta tvarkingą kalbą (pati kartais pasikabinėju), tačiau manau prisistatymui galima atleisti :)
 
Sėkmės forume ir susitiksime kitose temose.

žiūrėjai nustatymus namų wifi? Ar IP automatiniai ar rankiniai? Kituose prietaisuose gal suvesta jau ir automatiškai prisijungia.
Ir ką reiškia neprisijungia? Mato tinklų sąraše? Pavyksta prisijungt? Ryšio tik nėra prisijungus?
 
Jei visiškai nėra idėjų ir viskas yra OK (IP, prisijungia ir t.t.), gali bet pabandyt troubleshooting paleist. Nors jis LABAI retai kada normaliai parodo problemą.

Nu nebūk visiškai bukas dundukas - čia TAVO vardas turi būti parašytas ir tu turi pasirašyti. Anonimiškai nieko nepriima. Ir gerą taikinį tada vagis susirado, jeigu dėl 580e tau px. Tai ir antrą kartą galės nusiskaičiuot, nes jei pirmą px, tai kuo antras skirsis? Kam tada klausi forume, jei nenori kreiptis į policiją? Kad parodytum, jog 580e tau yra "ką padarysi"? gg.

Stok ten, kur tau įdomu. Ten, kur programa atrodo atitinkanti tai, kuo pats nori domėtis 4-6-10 metų.
 
Profesija nevisada eina kartu su studijomis. Studijuoti turi, nes NORI studijuoti. Nereikia studijuoti, jei nori DIRBTI.
 
Jei nori, kad išmokytų tave profesijos - profesinės mokyklos yra geras pasirinkimas (irgi reikia atsirinkti, kuri geresnė, kuri iš tikro išmoko, o ne krepšelius susirenka ir easy diplomą dovanoja). Jei nori pabūt akademinėj bendruomenėj ir ugdyti platesnę pasaulėžiūrą (akmuo į daržą tų, kurie nemato prasmės dalyje dalykų, kuriuos mokėsi universitete), tada universitetas yra tau. Jei nori mikso tarp pirmo ir antro - kolegijos. :)

Stok ten, kur tau įdomu. Ten, kur programa atrodo atitinkanti tai, kuo pats nori domėtis 4-6-10 metų.
 
Profesija nevisada eina kartu su studijomis. Studijuoti turi, nes NORI studijuoti. Nereikia studijuoti, jei nori DIRBTI.
 
Jei nori, kad išmokytų tave profesijos - profesinės mokyklos yra geras pasirinkimas (irgi reikia atsirinkti, kuri geresnė, kuri iš tikro išmoko, o ne krepšelius susirenka ir easy diplomą dovanoja). Jei nori pabūt akademinėj bendruomenėj ir ugdyti platesnę pasaulėžiūrą (akmuo į daržą tų, kurie nemato prasmės dalyje dalykų, kuriuos mokėsi universitete), tada universitetas yra tau. Jei nori mikso tarp pirmo ir antro - kolegijos. :)