6yt1s

niekada nepirk apyvartos, o pirk pelna ir turta, kuri imone turi :) ne ta, kur balanse rodo, o ta kur tikras yra. Balansas ir pelno nuostolio ataskaita atspindi tai ka nori parodyti buhaltere, bet daznai neatspindi tikros padeties ypac parduodamu verslu.
Pagrindines pardavimo priezastys retai buna tai, kad atsibodo ar pasenau. Kurkas tikslesnes priezastys:
1. turiu kur geriau padeti tokia suma, dazniausia mano pardavimo priezastis.
2. Ne karta sitam forume esu pirkes kazka ir del to, kad is emocijos parduoda zmogus, nes jam reikia nusipirkt pvz auto siandien, o laukti 4-6-12 men ir sutaupyt ta pacia suma jis nenori :)
3. "verslas" is tikro yra darbas, kaip pvz parduoda eshop nesanti 1000e pliuso i menesi, kur dirba pats vienas 24/7
4. "verslas" nera visiskai legalus
5. Neturi pinigu pletrai
6. bijo skolintis is banku
7. bijo samdytis daugiau darbuotoju, nes skaito kad jie netike ir del to yra status quo
8. zmogaus verslas yra pirkti/parduoti versla
9. turi informacijos apie versla, kurios tau nesako: pvz yra buve, kad nusipirkau imone ir po keliu men isejo pagrindiniai darbuotojai, nes jau senai ieskojos darbo uzsienyje su kitokiom algom :) savininkas zinodamas tai pardave imone, o pats issiaiskini tai tik po fakto :) ir cia daznas atvejis, kad jei verslas stovi ant keliu zmoniu, tai labai tiketina, kad tarp savininko ir tu zmoniu kazkokia trintis, todel reikia su jais pabendrauti pries perkant
 
 
todel perkant turi tiksliai issiaiskinti priezasti pardavimo, kitu atveju gali sudegint pinigus

Viskas aišku, dažnai sulaukiu tokių atsakymų iš verslo mokytojų, motyvatorių, mentorių. Gerai, jei nenori atsakyt, neatsakinėk.

Lietuviai nori Ženkliuko ir pigiai. Todėl ir egzistuoją slaptos aliexpress nuorodos kur Gucci,Armani laikrodžiai po 9 eurus kainuoja, ir visi siunčiasi laimingi, nors tas laikrodis sveria kelis gramus, ir atrodo kaip plastiko krūva, bet gi GUCCI!!!
 
O tikros kopijos kainuoja nuo 120€ ir Lietuvoje kaip už kopija niekas tokio nepirks. (Nebent kaip originalą pardavinėsi)

Po 10eur pienburniai pirks aišku, bet už 1000eur be garantijos be nieko, man sunkiai suvokiama, kad kas nors sugalvotų pirkti.

Skaitau ne pirmą Pauliaus rašinėlį - straipsniais to pavadinti negaliu. Nereikia daug nuovokos nusipaišyti autoriaus paveikslą - narcisistas, egocentriškas individualistas, aklas liberalizmo šalininkas. Paulius dalijasi savo rašinėliais Uždarbis.lt, žinodamas, kad čia negaus argumentuoto atsakymo ir laimės - bus aukštesnis už kitus, pamaitins savo ego. Lygiai taip pat jaučiasi visi, kurie juokiasi iš 24 valandų veikėjų - jie supranta, kad yra geresni, o tai nuostabus jausmas.
 
Autorius pasirenka labai plačias temas, suprasdamas, kad bet kokias logines klaidas galės pateikti kaip savo interpretaciją. Kaip antai tekste paminėtas dirbtinis intelektas, kuris nė per nago juodymą nėra susijęs su žmogaus sąmonės tyrimais, arba kažkokios mistinės juntys tarp emocionaliosos ir racionaliosios smegenų dalies. Leisiu sau spėti, kad Paulius turėjo omeny du storo nervinio kabelio jungiamus smegenų pusrutulius, kurie vienas nuo kito skiriasi emociniu ir kognityviniu atžvilgiu, nors dėl jų skirtumo iki galo nėra aišku iki šiandien. Na bet tą irgi galima laisvai interpretuoti, ar ne?
 
"Pamatai, paskaitai ir jeigu nepatinka, vadinasi ne tau ir nebeskaitai." - tiesiog žavu, kaip viskas sudėtinga Pauliaus dienoraštyje ir kaip paprasta atvirame lauke.
 
http://2.bp.blogspot.com/-rqrFMSW6fG4/TcsU_DOhOqI/AAAAAAAAAAY/sGOEOMMchYw/s1600/narcissus.png
 

Banalybė. Antraštes moki parašyti sudominančias, sutinku. Dar vienas klikbaitas.

duobes uztaisinet keliuose

bonkes galima rinkti, maziau konkurencijos naktimis

Siūlyčiau investuoti laiką į save, kažką mokytis kur atneštu naudos į ateitį.

Žinai, pasakysiu esmę, kuri slypi po visais atsakymais: būk vyras ir rizikuok. Mesk sau iššūkius, susidurk su sunkumais, degink tiltus už savęs ir statyk save į situacijas kuriose arba tu laimi arba išeini lūzeriu. Kai pasieksi atitinkamą pralaimėjimų skaičių (kiekvienam jis skirtingas) - užsiauginsi kiaušus ir suprasi kad vienintelis būdas gyventi - tai būti laimėtoju. Ir nuo tada jau jokių klausimų nebeliks - gyvenimas bus netgi per daug įdomus :)
 
Ai o jei sakei kad turi pinigų ir nežinai kur dėti - ištaškyk, bet ne ant pramogų o ant verslo. Kažką sukurk ir taškyk ant reklamos. Daug išmoksi. Ir jeigu niekas nepaeis, tai bent nesigailėsi ir jausiesi stipresniu (priešingai negu pragerdamas tuos pinigus). Po to nuvarysi į kokią verslo stovyklą ir jau turėsi ką potencialiem partneriam papasakoti. Tavo oda jau bus žaidime (skin in the game). Į tave kitaip žiūrės. Susirasi geresnių partnerių.
 
Ir geriau neik į visokius Arno Markevičiaus stiliaus seminarus kur pašokt chebra susirenka. Mokykis šokti šokių pamokose. Bent patobulėsi ir išmoksi kaip elgtis su moterimis. O jeigu eisi į seminarus, tai eik pas rimtus žmones. Kuo daugiau jie prarado versle, tuo rimtesni žmonės ir gali tave daugiau išmokyti. Visa kita - tik šou.
 
Ir nepamiršk, kad gyvenimas - tik žaidimas. Nelabai ką turi prarasti, nes nieko po mirties nenusineši. Net ir savo kūno. Taigi, viską gavai į skolą. Sėkmės

Tikiuosi tie netikintieji nešves velykų ir pirmadienį pasidarys darbo dieną?
Ar tie netikintieji dar ir DVIVEIDŽIAIS apsimeta?

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Keli mano pastebėjimai, ką aš supratau sulaukęs 30+ amžiaus:
 
1. Kad atvirkščiai, nei daug kas mano, žmonės nėra skirti gyventi poroje. Laimingai gyvena nebent tie, kurie kartu praleidžia tik ganėtinai mažai laiko kartu, kad spėti stipriai pasiilgti, vykdyti savo mėgstamas veiklas atskirai. Kitais atvejais, gyvena, nes patogu, bijo išsiskirti, turi bendrų įsipareigojimų, ar vaikų. Nors ir gražiai atrodo viešumoje, tačiau dauguma jų tikrai nesijaučia laimingi. Visi žmonės tiesiog per daug skirtingi ir nors pradžioje atrodo, kad tuos skirtumus gali maloniai priimti, ar net kaip tik smagiau, kad jų yra, po kelių metų tai pradeda slėgti. Taip pat, dažnu atveju partneriai vienas kitą blokuoja ir stabdo tobulėjimą, nes koncentruojasi vienas į kitą, ar bendras veiklas.
 
2. Daug kas sako - investuokite į save, skaitykite knygas, mokykitės naujų dalykų, sportuokite ir kitaip tobulėkite. Su šituo punktu reikia atsargiai. Turite suprasti, kad jums tobulėjant, mergina, draugai, tėvai, kolegos ir kiti artimieji tikriausiai liks savo vietoje, nes tik nedaugelis investuoja į save. Juk patogiau grįžus po darbo sėsti prie TV, nei skaityti knygas, ar mokytis naujos veiklos. Jei jūs tobulėsite, o aplinkiai ne, jums taps neįdomu bendrauti. Tai net ims erzinti ir, arba jūs bendrausite tik iš reikalo, arba ryšiai turės nutrūkti. Iš dalies tai gerai, nes tikėtina, kad susipažinsite su įdomesniais, daugiau pasiekusiais žmonėmis, bet čia vėlgi, ilga nauja diskusija. Tuomet pradedi galvoti, buvai laimingesnis tuomet, ar esi dabar.
 
3. Niekam - nei draugams, nei tėvams, nei merginai nepasakokite savo pajamų. Net jei jos jums ir neatrodo didelės. Šioje vietoje būtų galima išsiplėsti, tačiau pirmiausia jus, jūsų dovanas ir gerus darbus visi vertins žymiai labiau.

Temos autoriau, nezinau kiek tau pades, bet man buvo panasiai, kai paauglyste praleidi su draugeliais prie runeskeipo, tai apie panas perdaug negalvoji, o kai jau ateina noras tada supranti kad taip ir neturejai patirties su tom panom per gyvenima. Ir buvo taip kad uzsireginau visur kur imanoma, pazinciu svetaines, appsai ir t.t. nes nu reikia panos, visi turi tai kaip kitaip, nezinau ar man jos labiau reikejo nes tikrai reikejo, ar del to kad galeciau sakyt kad va turiu panele, as normalus. Kalbint kaip ir irgi nedrysdavau,buvau pakankamai drovus,bet turejau darba ir bmw ir buvau siektiek rimtesnis negu mano bendraamziai, ir to pakako kad pirmas variantas is pazinciu svetaines paeitu. Bet esme kame, nepasaint to kad jos isvaizda buvo tikrai netgi daugiau negu as kazkada buciau norejas, jau bendravimo pradzioje supratau kad is esmes su tuo zmogum daug bendros kalbos nerasi, bet noras tureti panele visas tas mintis stume i sona ir neleido priimt logisku sprendimu. Na ir taip ejo laikas, pirmi menesiai, pirmi kartai, viskas lyg ir normaliai, gyvenimas kartu po mazdaug metu, taip praejo 2.5 metu, ir ka? Pries kelis menesius jin nusprende kad as ne tas zmogus gyvenime. Kai gyvenime atsirado ji, su laiku atitolau nuo draugu, nuo pomegiu, nes budavo darbas o likes laikas dazniausiai jai, net nepastebi kaip nebereikia kitu zmoniu, ir cia buvo didziausia klaida, pasikliaut vien antra puse, nes atrodo ji viskas viename.. O ir skirybos ne veltui, mes tikrai skirtingi zmones, tik as nenoredavau to suprast ir niekada nebuciau pirmas iniciaves skirybu nepasaint to kad realiai budavo momentu kai as neskubedavau grizti namo nes noredavau pabut vienas. Turejau ta baime kad kitos nerasiu, bus dar blogiau ir panasiai, kai esi savim pasitikintis ir turi daug variantu, tada turbut nesuktum galvos, bet kai pasirinkimo turi minimaliai ir pagaliau turi ta, kuri lyg ir myli tave toki koks esi, tai geriau pakentesi negu kazka keisi. Ir tai yra labai blogai, nes as nebuvau laimingas, mane erzindavo jos bukumas, ji gyveno daugiau soc.tinkluose nei kad realiai, feisbukas insta snapas ir panasiai, nei minutes be situ dalyku, jokiu rimtu pokalbiu su ja, nes geriau paziures nieko vertus prankus, o ne kokia dokumentika ar bet ka kur gausi kazkokios naudingos info. Tokios ir jos drauges, taspats amzius, tokios pacios vertybes. Ir tai ziauriai uzknisdavo, bet nepaisant to kiek imanoma lepinau ja ir ji net nebutu itarus kad kazkas ne taip. Nepaisant to, kadangi jin buvo niolikine kai susipazinom, atejo laikas kai ji suprato kad yra jauna, grazi, gauna daug demesio ir kad yra daugybe variantu, turejo ji trumpus santykius pries mane,bet nieko labai rimto, kas veda prie isvados kad anksciau ar veliau mane butu permetus, nes neisivaizduoju panos kuri nuo 17 metu isgyventu su vienu vieninteliu vyru, o ypac siais laikais. Interneto deka panelems labai lengva iskelt savo ego i padanges, del labai lengvai gaunamo demesio.
 
Kas mane pirma menesi labai skaudino, poto dave suprast tiesa. Jeigu tu sakai kad tu nematai del ko gyvent nes nera paneles, patikek, ir susiradus ja tu nematysi del ko gyvent, o jeigu gyvensi tik del jos, bus dar blogiau. Taip, gal pirma menesi kita dziaugsies nes kazkas naujo ir panasiai, bet su laiku ateis rutina, priprasi prie jos, ir ziurek net nepastebesi kaip nieko stebuklingo pasirodo is tos paneles nera. O tas antros puses turejimas, dazniausiu atveju net pristabdo nora tobuleti gyvenime, vadinamas autopiloto rezimas, eini i darba, ir leidi laika su antra puse. Kadangi tu ja jau turi, nematai reikalo kazka keist gyvenime, rizikuot, nes esam linke buti ten kur atrodo saugu. Labai ispleciau cia ta savo istorija, bet moralas toks kad jeigu gyvenime panele sau iskelsi i pirma vieta ir galvosi kad tau butinai jos reikia ir desperatiskai ieskosi tik jos, tai nieko gero nebus.
 
 
Iskelk save i pirma vieta, daryk viska del saves, gerink gyvenimo salygas sau, pasirupink finansais, negailek pinigu sau, investuok i save, ar tai butu sporto klubas ar kazkoks pomegis reikalaujantis pinigu, daryk viska taip kad visu pirma pats gyvenime butum laimingas, kai toks busi, atsiras ir ta panele. Svarbiausia nedaryk mano klaidos, leisk sau rinktis, nepulk gyvent su pirma pasitaikiusia tam kad tureti panele. Buk toks kad jos tave kalbintu, o ne tu jas, tada ir issirinksi pagal save. Kadangi dabar esi nusivyles savim, tai jau isivaizduoju kad bus mano situacija, kad kai jin atsiras, pulsi lepint kaip tik isgaledamas, pasidarysi labai reiklus, ir galu gale tu jai atsibosi, nes panos tokios, joms demesio reikia, bet kai jo duosi labai daug, tu pasidarysi nebeidomus ir poto galvosi kaip taip gali buti, mylejau kaip galejau, o jin nusprende iseit.
Sakau, buvau ir as toks, kai neturejau paneles tai atrode kad man tik jos gyvenime ir reikia, kai atsirado, ziuri kad vistiek tos laimes nera, dabar vienas pats, atsirado tikslu, pradejau sportuoti, finansai atsigave, atnaujinau rysius su senais draugais, net laiko nebera panelei tureti, bet pagaliau gyvenime kazka veikt pradejau. Kas jau kas, bet pats saves gyvenime nepaliksi, tai i save geriausia ir investuot kiek imanoma daugiau laiko.
 
Apskritai siais laikais, mano nuomone visu soc.tinklu itaka niekas nebevertina tu santykiu kaip dare tarkim musu tevai. Seniau moteris neturejo tiek daug pasirinkimo, todel jau radus kazkoki vyruka, jeigu nemuse ir daugiau maziau mylejo tai ir gyvens kartu,o dabar kai uztenka moketi pasidazyt ir pasidazius daugmaz tvarkingai atrodyt, uztenka tinderio ir demesio eiline panele gaus sociai. Tiek visi "selebriciai" isgyvena max metus du, tiek ir is mano draugu ir pazystamu rato 20-30 metu amzius ir didzioji dalis issiskyre arba dar kolkas kartu, bet akivaizdziai matosi kad laimingi nera, ir kencia nes kartu gyvent tiesiog patogiau ir lengviau. Kiek pastebiu tai dazniausiai santykiai trunka 1.5-2 metus, jeigu pergyvena ta etapa tada jau kazkas gal ir iseis, bet faktas kad daugybe besiskirianciu ir po 5-10 metu.
 
 
Na man taip viskas atrodo po santykiu su netinkama panele, gaila kad tik po skirybu atsibudau, o jau senai galejau dirbti su savim, o pradejau tik dabar. Relationships are overrated. Nenuostabu kad labiau issivysciusiose salyse isvis vyrai moters gyvenimui iesko sulaukus 30 metu, tada galbut jau abi puses patureja tu santykiu ir nebeturi noro lakstyt, o kai tau 27 susirasi kokiu 23 metu panele turejusia vienus ar pora rimtesniu santykiu, tai geras klausimas ar nenores ir dar karta pabandyt jeigu kazkuom neitiksi.
 
Daug pastangu kad ja susirast, daug pastangu kad ja islaikyti salia saves, daug pastangu kad ji butu laiminga su tavim ir galu gale vistiek labai nemazai sansu kad tai nebus ta su kuria nugyvensi iki gyvenimo galo.

Kai lenda i subine, ta pana iskelia i princeses vieta ir ale ji geriausia, nuostabiausia, o jis pats ir visas likes pasaulis yra zemiau nei ji.
 
Zinau ne viena pana kuri iesko specialiai ne tokio grazaus berno, ne turtuolio, kad jis ja garbintu ir sokinetu kaip aplink princese.

...

Tau parašo botas ir čia jau kažkokia sukaupta patirtis? Tiesiog perspėti reikia ir tiek.
O ne man mama blynų iškepė, skanūs buvo, heiteriams rodau špyga.

Nu ką, pribrendo laikas viešint savo sukauptą info ir patirtį.
https://say.ventures/blogs/news/kodel-man-parase-gary-vee
 
Heiteriams atsuku vidurinį pirštą.

Tu net neįsivaizduoji kiek vyresnių žmonių ten pirkdami galvoja, kad jie čia legaliai susimoka ir jau tada gali žiūrėt, nes pinigus paima.

tau reikia bmw e60 su m paketu

Reikia tureti aistra veiklai ar prekei ir taip gimsta geras verslas.
O dabar tu matai tik finala, tai yra pelna.

Nustok but perfekcionistu. Kad pradet nauja gyvenimo etapa, nereikia dienorasciu, temu forume, uzsibreztu tikslu, 100 punktu savo bucket liste ir kitu intravertisku nesamoniu. Dabar jauti savo manija, nes naujo gyvenimo planavima tapatini su situacijos valdymu, kas nera teisinga. Valdysi situacija tik tada, kai tiesiog nebenoresi nei rukyt, nei valgyt snikeriuku valdant savo versliuka. Kai viso to nori, bet stengiesi atsisakyti, yra ne situacijos valdymas, bet bandymas save idealizuot, atsisakant tikrojo saves. Nereiketu saves idealizuot, nemanai?
 
Esi susipainiojes, ir gal tai tavo normali busena? Ar tu taip negalvoji? "Po mokyklos kazkas kazkiek pasikeite, nebejudu tiek, kiek seniau, bet nebedirbu niekam, nors ta rutina mane vargina bla bla bala zino ka" ir tuo paciu "nebegersiu, neberukysiu, sportuosiu 6 is 7 dienu, valgysiu sveikai, mylesiu tik moteris". Jei tu begi nuo rutinos, kam tau list i dar grieztesne rutina? Pasivalkiok su benamiais, ar pasimylek uz pinigus. Tai nebus rutina, nes tai kiek neiprasta tavo mamyciukiskam gyvenimo budui. Issitatuiruok ant siknos, kad tau truksta nuotykiu, nes ant kaktos tai jau parasyta.
 
Nestatyk saves i remus.
Nedrausk sau myleti keistu savo pomegiu.
Nebeziurek i laikrodzius, nebebrauk kryziuku kalendoriuje.
Nustok ieskot stabu tarp per daug sekmingu zmoniu.
Nebebendrauk su lohais.
Nustok buti perfekcionistu.

Rukyt ir gert nesveika, bet mirt sveikam tai irgi gaila.

Sveiki, uždarbiečiai.
 
Pasilabinau tam skirtoje skiltyje, parašiau jums pasiūlymą, galite pažiūrėti kokį. Kodėl ir ką rašau čia? Šis kampelis bus mano motyvacijos kampas, kartais sunku daryti ir siekti savo tikslų, rašau čia tam, kad tikiuos gal kažką pamotyvuosiu, gal ne, bet jausiu atsakomybę prieš jus. Šiai dienai turiu nemažai problemų tiek su versliuku, užsiimu prekyba ir noriu pakeisti sritį į dizainerio, tiek su psichologiniais ir fiziniais dalykais, updatinsiu šią temą manau porą kart per savaitę ir aprašysiu ko imuosi, kad keisčiau savo gyvenimą ir kaip man sekasi.
 
Linksmai, Baske.

Labai realus ir kitas variantas, kad vieno prtruko, tad idejo kito daugiau ir arba pagalvojo, kad nera taip svarbu, arba tiesiog piktybiskai taip padare, kad nereiktuj atsaukt/koreguot/vargt su uzsakymu. Tai tikrai nestebintu su kinais. :)