Ernisx

:lol: O ką jūs darysite?

keistai, daugumai kaip tik atvirkščiai būna :lol:

https://www.youtube.com/watch?v=6Xt941sCMXo
 
nava nauja serija :)

Tai ka, busiu prisidirbes :) Gavau darba LT ir birzeli griztu, po 9m uzsienyje. Teko net suskraidyt i Lietuva pokalbiui, bet ne veltui. Yra galimybe uzdirbti praktiskai ta pati kaip ir UK, tai kodel gi ne :)

Nesupratau aš taipogi, vienas geriausių postų, o ištrynė.
Google dar turi išsaugotą versiją, tad nukopijavau, nėra ko trinti tokių postų,nei jie kam žalos daro nei ką, kaip tik daug naudos suteikia:
Hoy, kol jūs dar turbūt sėdite kai kurie mokyklose, aš jau po sunkios darbo dienelės (turbūt ir miegot neteks šiąnakt ;D), rašau čia norėdamas vienu įdomiu dalyku pasidalinti. Nežinau, ar tai kam žinoma ar ne, bet... Ar žinojote, kad? Gerai, papasakosiu viską nuo pradžių.
 
Vykau šiandien Los Andžele į vieną vietinę bazinę mokyklą, kurios mokinių amžius atrodo nuo 14 iki 18 metų. Tikslas buvo pamakaluoti apie fotografo ir operatoriaus darbus (labiau apie techninę pusę). Viskas pavyko puikiai, dauguma liko patenkinti. Vėliau man pasiūlė pasivaikščioti po mokyklą (kaip ir vienoje žinutėje sakiau, amerikonai sup*stai draugiški ir paslaugūs, nors dažnai ir užsidarę). Neturėjau labai daug laiko, o tiksliau, paprasčiausiai nenorėjau to daryti, tad mandagiai sutikau tik pro kelias likusias klases praeiti, kurios vedė tiesiai link išėjimo iš mokyklos. Pirma klasė buvo biologijos ar chemijos, pamiršau jau. Tiesą sakant ten jokių įspūdžių nesutikau. Antroji klasė vėlgi buvo, rodos, chemijos, ir ten įspūdžių nesutikau. Vieninteliai "krūti" dalykai, kad labai daug visokių instrumentų, pvž. tų kur pilti skystį. Galima teigti, jog klasės vos ne kaip laboratorijos.
 
Liko tik viena klasė, kurią nuo išėjo skyrė keletas metrų. Kai į ją įvedė, pagalvojau, kad kokia aktų salė ar koks velnias, nes ganėtinai didelė (galbūt dėl to, kad daug mokinių sėdėjo). Tačiau kas dar keisčiausia, jog įeini į klasę ir niekas į tave nežiūri, visi dirba, nebent pradėtum garsiai rėkti. Ot motyvuoti žmonės ten... Na, ir kas svarbiausia. Spėkit ko toje paskutinėje patalpoje mokoma? Istorija, anglų? Ne. O gal informatika? Ne, juk kompiuterių nėra. Nei vienas iš šių dalykų. Ogi mokoma joje... Juoktis! Kai man pasakė tai, net pats pradėjau juoktis. Klasė išties, kaip ir minėjau, didelė, o svarbiausia - jauki - mokiniai įsitaisę arba ant tų tokių maišų arba foteliuose ir aplamai klasės fonas labai spalvingas, žaismingas. Gaila, negalėjau nufotografuoti, bet kadangi mokykla paprašė neatsisakyti bendradarbiavimo, kitą kartą grįžęs tikrai tai įamžinsiu.
 
Kas vyksta tų pamokų metu? Visų pirma, į šias pamokas įleidžiami visi mokiniai, neturintys skolų iš mokslų. Taip, kad jei tu neturi pamokos arba tavo pamoka yra būtent ta, ten tu ir žygiuoji. Tyšeris (taip amerikos lietuviai vadina mokytojus) ~45-50 metų, toks praplikęs, tačiau ŽIAURŲ humoro jausmą turintis diedas. Jis pats negrynakraujis anglas, tad kalba šiokiu tokiu akcentu ir mokiniams leidžia juoktis iš jo kalbos. Veikla ten įvairiausia: kalba juokingomis temomis, pasakoja gyvenimo istorijas, anekdotus, žiūri juokingus vaizdelius. Įdomiausia tai, jog veikia toks "premium mode". Mokiniai renka tam tikrus taškus (nežinau tiksliai už ką) ir kai surenka tam tikrą kiekį taškų bent vienas mokinys, mokytojas padaro "premium" juokelį, kurį pasirenka tas mokinys, kuris surenka tuos taškus. Rinktis galima iš įvairių variantų, pvž.: skambutis (išdurk draugą), visai kaip radistai. Šiandien jie buvo tą ir pasirinkę. Paskambino mokytojas kitai mokytojai iš mokyklos ir bandė apgauti, kad jos automobilį užblokavo, nes ne ten jis pastatytas. Tačiau ji nepatikėjo - pričiupo. Žodžiu, labai smagu. ŽIAURIAI smagu! Tiesa, nepaminėjau, kad pamokos metu nėra draudžiama valgyti. Svarbu tik tai, koks tas maistas (tačiau čia nesu tikras, man rodos galima tiek kotletus, tiek mėsainius tiek traškučius ar pan.). Mokiniai čia kultūringi - pavalgo normaliai, neprišiukšlina.
 
Kokia iš to nauda? Aš irgi tą patį pagalvočiau. Tačiau vėliau man paaiškino, kad toks mokinių sužavėjimas, artimas ryšys su mokytojais, gebėjimas juoktis kartu padeda sukurti geresnę aplinką. Kiek žinau, tai neoficialus dalykas - mokyklą pati sukūrė tokią pamoką, kuomet kilo idėja, jog kartą per metus organizuojamų humoro festivalių neužtenka.
 
Mokiniai mokykloje draugiški, nėra kažkokio smurto, išlieka tolerancija. Kad nepiktnaudžiauti tomis juoko pamokomis, kaip ir minėjau, daromos sąlygos, norint ten patekti (pvž. negalima turėti moksle skolų). Tokia pamoka padeda ne tik gerinti mokytojų ir mokinių santykius, "išlieti juoką", tačiau ir skatinti džiaugsmą gyvenimu, nes juokiamasi ne vien iš kvailų dalykų. Kartais šios pamokos vyksta net specialiomis temomis, pavyzdžiui, susijusiomis su gyvenimu (pvž. "Kuo džiaugsmas naudingas mūsų gyvenimui?"). Iš esmės lietuviškas šių pamokų analogas būtų etika. Tačiau skirtumą vistiek įžvelgiu, nes šiuo atveju per pamoką bent 30 proc. laiko prasijuokiama, kuomet ilgiau pasijuokus per etiką, ypač Lietuvoje, mokytojai iš klasės išgintų. Tiesiog skiriasi supratimas ir kompetencijos.
 
Manau, jog Lietuvai reikia kažko panašaus, kas padėtų mokykloje jaustis ne vien kaip mokslo centre, kurioje dominuoja tik mokymasis ir nieko kito. Ir ši tema ne tam, kad rašytumėte "amerikonai daunai", o tam, kad patys pasidžiaugtumėte.

Jeigu kyla šis klausimas ir norisi kažkur lėkti - keliauk - iki tol, kol suprasi ko iš tikro reikia :) Nes užgniaužęs tą norą, tik sau kenksi. Bet taipogi būk pasiruošęs, kad kai grįši po to iš tų klajonių į gimtinę, gali jaustis kaip narkomanas nušokęs nuo adatų. Depresinis "afterglow" :) Bet abi patirtys savaip naudingos tavo asmeniniam tobulėjimui.
 
Man 25, esu apkeliavęs 40+ šalių ir pagyvenęs ilgėliau keliose (Kroatijoje: Zagrebe, Tailande: Phuket'e ir Chiang Mai, Australijoje: Melburne). Kažkokių konkrečių tikslų išvažiuoti nebuvo, tiesiog žinojimas kad ta patirtis leis kažkuria linkme patobulėti (niekada nežinai kas laukia kelio pabaigoje, kol jo nenuėjai).
 
Dabar esu Lietuvoje, ir deja taip, galiu pritarti tiems kas išvardino Lietuvos problemas. Tai akivaizdu. Bet iš tikrųjų niekur nėra tobula.
 
Net ir Melburne, kuris laikomas geriausiu miestu gyventi pasaulyje 6 metus iš eilės, mačiau daugybę problemų ir dėl daug ko nervindavausi.
 
Tam pačiam Tailande - viskas ok, gražu, bet kas iš to, kad gyvenimu gali džiaugtis tik pirmas 3 ryto valandas po saulėtekio, arba naktį? Visu kitu laiku sėdi pasislėpęs po kondiške :) Kai Lietuvoje vasara - tai bent jau gali ja mėgautis visu 100% :)
 
Esmė yra požiūryje į tas problemas kurias turime Lietuvoje. Vieniems problema - tai kažkas, nuo ko reikia bėgti, o kitiems - tai galimybė.
 
Akivaizdu, kad Lietuva ekonominiu požiūriu per kelis dešimtmečius susilygins su Skandinavija. Tuomet suplūs atgal lietuviai emigrantai (ne tik iš Anglijų ir pan., bet ir Australijų, Amerikų ir pan. - patikėkit, pabendravęs su jais, supratau kad jų noras grįžti dar 10x stipresnis). Čia kol kas viskas labai pigu, kapitalizmas dar neįsigalėjęs taip kaip Vakarų šalyse (t.y. dar ne viskas parduodama), dar labai daug neefektyvumo ir nemąstymo atvejų. Todėl labai daug galimybių tiems kas nori greitai susikurti svajonių gyvenimą - t.y. greičiau negu turtingose Vakarų šalyse, kur viskas žymiai brangiau ir reikia daugiau kapitalo, kad kažką pajudintum. Lietuva yra tiksinti bomba, bet gerąja prasme.
 
Tačiau tai nėra matoma akimis, tą reikia suvokti. Akys sako - kaip gražu, šilta, ir pan. Tailande - noriu ir aš ten. Koks nuostabus gyvenimas Australijoje, noriu atgal... Bet reikia nepamiršti, kad ten nėra pačio svarbiausio - t.y. prasmės būti. Taip, prasmę tu gali susikurti, bet tai užtruks netgi ne vieną dešimtmetį.
 
Gulėti Tailande paplūdimy po tropine saule atsibosta po 3 savaičių, o ką toliau? :) Gerai, susirasi antrąją pusę tenais -
egzotika, faina, bet neturėsi su ja tokio gilaus ryšio kaip galėtum turėti su lietuve - nes kultūriniai skirtumai per dideli. Susirasi draugų, bus linksma, bet tavo artimieji Lietuvoje liūdės. Kai grįši, galbūt jau kai kurie bus iškeliavę Anapilin. Pradėsi daryti realius pokyčius toje visuomenėje, kurti verslus ir pan. - ok, gausi pripažinimą, bet tuo pačiu ateis gailestis kad "fak, galėjau tą patį padaryti ir Lietuvoje, ir jausčiausi dėl to žymiai geriau".
 
Esmė yra tiesiog nustoti gyventi iliuzijose. Kol bandysi bėgti nuo savęs, tol manysi kad geografinėje vietoje yra problema. Kai nustosi bėgti nuo savęs, suprasi kad problema yra kitur :)
 
Įmetu dar neilgą filosofinį straipsnį kurį anksčiau rašiau šia tema:
 
http://www.skraidytojas.lt/esu-kas-esu-kad-ir-kur-bebuciau/
 
Sėkmės sprendžiant Visatos mįsles :)

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Sveiki forumiečiai Lietuviai ir užseniečiai, norintys pakeisti aplinką ir norintys dirbti Olandijoje su oficialiu Olandišku kontraktu, ir visom socialinėm garantijom. Siulau Jums darbo. Darbas apmokomas nuo 430e iki 520e savaitei, už 5 darbo dienas po 8h, su galimybe dirbti viršvalandžius. Darbo atlygis priklauso nuo Jūsų patirties ir pasirinktos specialybes.
Šiuo metu OLANDIJOS įmonė ieško pastoviam darbui:
-Elektromonterių (nuo 490e iki 520e)
-Elektros spintų surinkėju (510e)
-Tinkuotojų (430e-500e)
-AUTO Mechanikų (430e-500e)
-Klojinių Montuotojų (~500e)
-Sunkvežimmių Mechanikų (~500e)
-Armatūros rišėjų (430e-500e)
-Gipskartono plokščių montuotojų (430e-500e)
-Plastikinų ir aliuminų langų montuotojų (430e-500e)
-Aliuminio stiklo fasadų montuotojų (430e-500e)
Įmonė Jums siūlo:
-NEMOKOMĄ apgyvendinimą Olandijoje darbo metu.
-Tiesioginį įdarbinimą Olandijos įmonėje, be jokių įdarbinimo mokesčių.
-Laiku mokomą atlyginimą.
Reikalavimai kandidatams:
-Mokėti komunikuoti Anglų arba Vokiečių kalba*
-Atsakingumas ir darbštumas
-Be žalingų įpročių**
-Automobilis***
*Yra išimčių, jai nemokate abiejų kalbų, įdarbinimas užtruks ilgiau kadangi mes jus kooperuosime su kandidatu gebančiu kalbėti Anglų ar Vokiečių kalbas)
**Mėgstančius praleidinėti darbo dienas, del keistai pateisinamų priežasčių ar pasirodyti darbe su kvapu, atitinkamai už tokį elgesį - nutraukiamas kontraktas tapačią dieną ir žmogus 24h valandų bėgyje turi palikti gyvenamąją vietą. Į tai žiūrima itin griežtai.
*** Privalumas, jai neturite automobilio, įdarbinimas užtruks ilgiau kadangi mes jus kooperuosime su kandidatu arba jau dirbančiu specelistu kuris turi autotransporto priemonę, važinėti i darbą. Prisiminkite čia ne Lietuviška įmonė tad, automobilio Jums nesuteiks.(būna išimčių, bet retais atvejais) Be to, apmokes kilometrus iš namų i darba ir atgal. Dažniausiai kaina už kilometrus būna nuo 10 iki 20 euro centu. priklausomai nuo įmonės kurioje dirbsit, pagal jos nurodytą sumą kontrakte. Jai darbas arčiau nei 15km darbdavys keliones už nuvažiuotus kilometrus neapmoka, bet vėl gi priklauso nuo įmonės kurioje dirbsite, pagal jos nurodyta sutrati Jusu kontrakte.
***
 
+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
 
Susidomėję specialistai, prašom rinktis specialybę atsakingai, jog atvykę i darbo vietą nestovėtumėte vietoje nieko nemokėdami ir vien tik linkčiodami galvą, supraskite išvykimas atgal namo i Lietuvą neišvengiamas. (turiu galvoje jog pildydami savo CV nurodytumėt ką tiksliai sugebate). Supratimas savo pasirinktoje specialyeje būtinas. Jai esi nepatyręs kanditatuok i pasirinktą specialybe, sukooperuosime su patyrusiu specialistu. Taip igausi patirties greičiau ir lengviau. Visada yra galimybė siekti karjieros (team leader, project manager and etc.). įmonė labai kreipia demėsį, darbščius, komunikabilius ir lanksčius, savo amatą išmanančius specialistus.
 
Dokumentus patvirtinančius specialybe yra privalumas.
Neturint dokumentu, yra žiūrima į darbo patirtį. Nuotraukos, video, patvirtinantys Jūsų darbo patirtį PRIVALUMAS.
 
+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
 
P.S. Aš nenoriu nieko apgaudinėti ir velti žmones ten kur blogai, kadangi pats esu dirbantis šioje įmonėje jau 4metai žinau kaip viskas veikia. Esu buvęs nusvilęs Lietuviškoje įmonėje, kai nesumokėjo algų, arba už nieką sugalvoja nukirsti puse algos. Esu tai patyręs ir nenoriu kad kuris nors iš kanditatuojančiu patirtu tai. Todel garantuoju čia nebus jokių nukirtinėjimų, apgavysčių ir mulkinimų. Esu pradibęs visoje Europoje, Olandija man pasirodė ir vis dar atrodo yra viena patraukliausių šalių dirbti. Taip Norvegija, Švedija, Danija puikios šalys, tačiau ir pragyvenimo lygis didesnis. Ir retai kur apmoka apgyvendinimą (kaikurios imonės moka priedu nuo 100iki150 už gyvenamąją vietą. tokiu atveju nuomojatės bustą pats) Aš asmeniškai dirbu pagal tokį kontraktą 8sav dirbu 2-1 laisva(gali pasirinkti 2-1, kartais paprašo jog grįščiau po 1 sav nes projektas baiginėjasi ir reikia užbaigti). Jūs kandidatuodami i savo pasirinktą specialybę gausite pavizdį pagal kokį algalapį Jums bus mokama alga. Dar uz pradirbtas 8sav jums yra susikaupę atostoginiai (~200e), juos galite iškarto paprašyti kad persiūstu jums į saskaitą arba taupyti. Aš asmeniškai iškart paprašau kad persiųstu, geriau jei plaukioja pas mane, nei įmonėje. Aš gaunu 510 uz 8sav*510=4080, į savaitę max išleidžiu 100e kartais nei tiek neišleidžiu. dar kartais kur nuvažiuoju prasiblaškyti, tai per 8sav išeina atsimesti visas išlaidas ir grįžti namo su 3000e. Aš manau suma nebloga. Einu į salę dar pasimankstinti, tai laikas sproginėja po darbo ir darbe, greit tuos 8sav pralekia. Dažniausiai dirbu su Olandais ir keliais Lietuviais, retai buna brigados didelės, tai nera balagano ramu :) Ankčiau ar vėliau planuoju vistiek gyventi Lietuvoje, kol dar jaunas esu, dar padirbėsiu porą metų, nes turiu tikslų kuriuos įgivendinti reikalingi pinigai. Taipat apgyvendinama dažniausiai name, vienas kamaryje, tam kad žmogus grįžęs namo turėtu savo poilsio erdvę. Wifi dušas, skalbimo mašina. Netoli perekybcentriai jog butu patogu apsipirkti. Zmonės šypsosi ir visada pasiruošę Jums padėti.
 
Susidomėję skelbimu siūskyte savo CV [email protected]. Jai kyla klausimų tai pat rašykite nesidrovėkite :) Gražios Jums dienos.
Pagarbiai, Mindaugas.

Kainu nera - praleidziu skelbima, nesivarginu net rasyt pm.

Bent jau as is principo neperku tokiu kainyte i pm zmoniu :)
 
Jei taip raso zmones mano nuomone dar nera apsisprende parduoti preke, tiesiog ikelia smalsumui patikrinti ir tiek :)

Debilizmas su tomis kainytėmis į PM. Čia uždarbyje irgi pilna tokių. Kam ta kainą slėpti ?

“Kainytė į pm” | Diskusijos ir tyrimo išvados
 
Socialiniais tinklais naudojasi daugelis, jie tampa ne tik bendravimo, bet ir verslo erdve, tačiau kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad didžioji dalis pardavėjų savo puslapius administruoja remdamiesi stereotipais, panašiais į “viena boba sakė”. Viena iš tokio elgesių pasekmių - giliai įsišaknijusi kalbėjimo apie kainas “kultūra”, kai puslapių administratoriai dėl tam tikrų priežasčių slepia kainas ir nurodo jas tik privačia žinute.
 
Brandtracker LT - visus Lietuvis kūrėjus vienijantis portalas atliko tyrimą, kurio tikslas - nustatyti tokio kūrėjų elgesio priežastis, sugriauti mitus, suprasti pirkėjų nuomonę ir padėti skyrybos ženklus sentencijoje “Skelbti ❔negalima❔slėpti”.
 
Taigi, ką mes padarėme?
1. Užklausėme nuomonės Brandtracker Facebook paskyroje. Tarp mūsų bene 4500 sekėjų renkasi būtent ta publika, kurie domisi lietuviškais prekės ženklais arba kurie patys laiko save kūrėjais. Į diskusiją įtraukėme abi puses. Visa diskusija čia https://goo.gl/aJ6CDg
2. Užklausėme nuomonės, panaudoję Instagram Stories balsavimo funkciją.
3. Atlikome slaptą tyrimą - išsiuntėme daugiau nei ? kainų užklausimų pardavėjams, reklamavusiems savo prekes Facebook’e, bet nenurodžiusiems kainų.
 
Rezultatai:
Diskusija mūsų Facebook paskyroje sulaukė daugiau nei 100 komentarų ir juose virė arši diskusija, kurią galima apibendrintai sudėti į šiuos punktus:
 
Pirkėjų argumentai:
✔️Vienbalsis komentaras: Nėra kainos - neklausiu, neperku, praleidžiu skelbimą. Labai reti atvejai, kad daiktas tiek sudomina, kad gaiščiau laiką ir užklausčiau kainos.
✔️Kainų nerodymas - nepagarba klientui, atrodo, kad kiekvienam kaina pateikiama skirtinga.
✔️Jeigu kaina nenurodyta - galvoju, kad ji neadekvati, per didelė ir kūrėjas nenori diskusijų apie kainą.
✔️Pardavėjui gėda skelbti kainą (abejoja prekės verte).
✔️Neturiu laiko klausinėti kainų, laukti atsakymų.
Kūrėjų argumentai:
✔️Individualiai gaminami kūriniai, nenorima klaidinti pirkėjų, nes kaina gali ženkliai skirtis nuo modelio, siūlų, detalių ir dydžio.
✔️Siekiama padidinti matomumą Facebook, nes kiekvienas komentaras “kaina| kokia kaina| kainyte” padidina skelbimo matomumą.
✔️Ne visi dirba legaliai ir taip siekiama nuslėpti pardavimo kainas, nuo kurių skaičiuojamas pelnas.
✔️Galima užmegzti kontaktą su klientu bendraujant individualiai privačiose žinutėse.
✔️Tokiu būsu vengiama konkurencijos, kad konkurentai pakomentuotų, jog gali pagaminti pigiau arba kažkam gims idėja kopijuoti pelningą produktą.
✔️Nepaisant, kad yra nurodyta kaina, vis tiek klausia, tai nenurodom iš viso.
✔️Viešai nerodant kainų galima, didėjant populiarumui ar išaugus susidomėjimui kainas padidinti.
✔️Nurodo kainas tik išpardaviminių produktų, likučių, o kad neišgąsdintų pirkėjų standartinėmis kainomis jų neskelbia.
 
Instagram stories, į klausimą “Kaip vertinate Jūs kainas į pm” balsavo
9️⃣7️⃣% balsavo “Erzina, neperku” ir
3️⃣% “Užsimezga ryšys”(visi balsavę buvo kūrėjai). Nuomonę išreiškė daugiau nei 100 žmonių.
 
Tyrimas, kurio metu buvo komentuojama ir laukiama atsakymų privačia žinute dėl kainų. Vertinome 100 išsiųstų žinučių iš 4 skirtingų profilių. Išvados:
1. Laukimo ir atsakymo reitingas:
Per valandą atsakė - 12;
Per 4 valandas atsakė - 25;
Per 12 valandų atsakė - 17;
Per 24 valandas atsakė - 9;
Per 2 paras atsakė - 18;
Per savaitę atsakė - 4;
Neatsakė - 15
 
2. Atsakymų turinys (apibendrintas):
?Laba diena, kaina x - 47 atsakymai;
?X eur (t.y. nei labas, nei viso gero) - 24 atsakymai;
?Pasisveikinimas, kreipinys, kaina - 7 atsakymai;
?Malonu, kad kreipiates, kaina X - 3 atsakymai;
?Standartinis tekstas, prisistatymas, kuriame pateikiama daugiau informacijos - 4 atsakymai
⛔️Jokio atsakymo - 15
SVARBU:
20 puslapių buvo siunčiamos žinutės iš skirtingų profilių. Net 3 kainos buvo nurodytos skirtingai‼️‼️‼️.
 
Išvados:
1. Rimtai nusiteikę pirkėjai, tikėtina, yra užimti, turintys darbus, veiklas, vertinantys kitų darbą žmonės, kuriems svarbi pagarba klientui ir jie greičiau priima sprendimą pirkti. Kaina pateikta čia ir dabar padeda pritraukti šią auditorijos dalį.
2. Komentuoja dažniausiai tam tikra socialinių tinklų naudotojų dalis, kuriems tai yra savotiška laiko praleidimo forma arba įprotis. Taip, tiesa, kad jie kažkiek pakelia Facebook skelbimų matomumą, bet reali nauda yra ženkliai mažesnė už įvykusius pardavimus, kuriuos galima pasiekti teisingai pateikus informaciją visiems mačiusiems skelbimą.
3. Legalumo klausimas. Pirkėjai turėtų vengti abejotinų pardavėjų, o pardavėjai suprasti, kad VMI visada gali užklausti kaip slaptas pirkėjas.
4. Kontakto užmezgimo argumentas - argumentas, kuris tyrimo metu labiau atrodė lyg kūrėjų melas sau, pateisinantis tokį elgesį, nes kūrėjams tiesiog pritrūksta laiko, todėl tiesiog siunčiamas šabloninis atsakymas, kuriame nurodyta kaina ir tiek.
5. Konkurentai veikia ir mato visur bei patikrina kainas visais įmanomais kanalais.
6. Jeigu kaina nurodyta ir vis tiek klausia kainos - tai nuo buko aklumo ar įpročio, kuris susiformavo po tokio įprastinio pardavėjų elgesio niekas neapsaugotas, tačiau nurodant kainą gerbiami tie, kurie moka skaityti informaciją.
7. Kainas nurodyti skirtingas pagal profilį, priklausomai nuo susidomėjimo, yra tiesiog nesąžininga ir tokie kaip mūsų keli nustatyti atvejai, kai kaina priklauso nuo FB profilio nuotraukos, gadina pardavėjo prestižą, o žinia sklinda.
8. Padidėjęs tuščių užklausų skaičius lemia ilgesnius reagavimo terminus ir juose realus pirkėjas, kuriam reikia greitai, tiesiog nesulaukia atsakymo arba sulaukia pavėluotai.
9. Kai mainos nenurodomos dėl to, kad pardavinėjama skirtingais kanalais (butikai, Etsy ir pan), kuriuose kaina skiriasi ženkliai ir nežinoma, kaip nesuklaidinti vartotojų, neįsivelti su jais į diskusijas dėl kainų.
 
Mes labai tikimės, kad šis mūsų apibendrinimas paskatins kūrėjus būti sąmoningesniais ir taupys pirkėjų laiką, o pirkėjai įvertins kūrėjų argumentus per save ir supratę, kad dažniausiai jų laikas yra išnaudojamas kažkieno matomumo didinimui arba gražus profilis netgi nulems didesnę kainą, vis dažniau praleis tokias kainyčių į pm diskusijas ir rinksis tuos, kurie nebijo savo kainų pristatyti viešai, nes tiki savo produktu ir netgi pagiežingiems komentatoriams suras linksmą atsakymą, kodėl tiek ir taškas.
 
Artėja Kalėdos - norėtųsi daugiau laiko skirti šeimai, artimiesiems, o ne pardavėjų sukurtų barjerų laužymui. Todėl mūsų vieninga išvada:
Skelbti❗️Slėpti negalima‼️
 

 
Straipsnis facebook'e: https://www.facebook.com/brandtrackerLT/posts/386269238473221

Keturis mėnesius dirbau per Headex Olandijoje, logistikos warehouse Action. Darbinantis į agentūrą iškart buvom apgauti, nes apie mėnesį laiko buvo nukelta mūsų išvažiavimo data - nesurinko pakankamai darbuotojų, nors sakė kitaip. Už visą mėnesį buvo žadėta kompensacija, bet išmokėjo tik 250eur. Galiausiai po mėnesio laiko išvažiavome, pirmas dvi savaites gyvenome kempinguose, po to buvome perkelti į tikrai tvarkingą ir naujai įrengta namą. Pats Headex žmonėmis nesirūpina nei kiek, niekas jiems neįdomu, dažniausiai net nesuteikia jokios informacijos, kad algą sumokėtų reikia priminti, apie priedus taip pat reikia priminti kas kartą, net algalapiai ir tie ateidavo savaitė po atlyginimo... Vienintelis dalykas kuris ten padėjo, tai tas kad jie turėjo tikrai gerą tarpininką Olandą, kuris mus "prižiūrėjo" ir taip pat surado mums namus - tai už tai, kad gražiai gyvenome ir už visa kita galime būti dėkingi tik jam. Pats darbas buvo nesunkus, gerai sutarėme su viršininkais. Atrodo viskas pirmus kelis mėnesius buvo gerai, bet tada prasidėjo dažnesni nedamokėjimai ir panašiai, tad pradėjome kariauti su Headexu ir to pasėkoje jie surado naują darbų vadovą, kuris jau kurį laika buvo dirbęs Headex ir dirbo tik jiems, buvo kaip žiurkė, tad atleidus mūsų darbų vadovą didžioji dalis mūsų komandos paliko darbą. Kiek teko girdėti dabar, kad ir praėjo apie ~4 mėnesius Headex dar vis nesugeba surasti pakaitinių darbuotojų, vis bando ką nors įkišti į mūsų vietas, arba siūlo sugrįžti kaikuriems kurie išėjo taikiai. Jie nesupranta, kad mums išėjus jų toks pelningas projektas sugriuvo. Mano nuomone, su jais prasidėti neverta, tai tik nervų gadinimas. Nebent neturi kur dėtis, tada gali išvažiuoti su jais mėnesiui ar dviem ir per tą laiką bandyti kažką susirasti pats jau vietoje, jeigu moki užsienio kalbą, kitaip nesiūlyčiau rizikuoti, be kalbos niekaip.

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

R. Branson nesiraso raide d.
 
Man nelabai patiko ta vieta su pavaldiniais. Pavaldinys gal butu tinkamas zodis namuose idarbintai valytojai, bet ir tai nebutu korektiska. Atlikejai labai graziai issireiskia sia tema - dazniausiai jie neprisiima lauru sau, jie nesako "darbuotojai", jie sako "komanda"; jie sako, jog to pasieke siekdami bendro tikslo. Man nelabai patinka, kad net maziausios imones pasisako apie "joms dirbancius zmones". Tokia smulkmena, bet man atrodo labai nepagarbi zmonems, kurie dirba kartu su tavimi. Visi supranta, kad kasininke neprisidejo tiek daug, kiek prie parduotuves konkurencingumo prisidejo auksciausi jos strategai, bet kaip malonu visu nuostabai butu isgirst is tu strategu lupu, kad net maziausiai kvalifikuotu pareigu atstovai prisidejo prie pergales. Kai kurie gal net ir tapo lyderiais vien del to, kad kazkas zemindavo su poziuriu "esate mano pavaldiniai". Gana tironiskas poziuris.
 
Kas liecia tema, tai gal tinklalapyje wikipedia ir butume pasiskaite. Dabar neperskaiciau nieko naujo, ko nebuciau galejes ismastyt budamas keturiolikos.

Studijuodamas verslo vadyba sukaupiau nemažai savo rašliavos, kuri manau, gali iš naujo prigyti šiame forume, kaip įdomūs straipsniai. Dalinuosi, gal pravers informacija ;)
 
Pirmą kartą su lyderystę susipažinau, perskaitęs knygą „Lyderis be titulo", autorius – Robin Sharma. Ši knyga man parodė, kad egzistuoja visai kitas požiūris į gyvenimą. Joje sužinojau nemažai principų, kuriuos taiko pasaulio mastu žinomi lyderiai,ižymūs sėkmingi žmonės. Supratau jog kiekvienas gali būti lyderis. Reikia tik noro ir pastangų.
 
Lyderystė mane labai sudomino, nes man tai labai asocijuojasi su sėkme, kurią visi taip norime turėti. Galiu teigti, kad lyderis daugeliu atveju, tai sėkmingas žmogus. Ši įžvalga skatino mane domėtis įvairiais lyderiais. Tarp jų – R. Brandson, N.Tesla, T. Edisonas, A. Karnegis, H. Fordas, S. Jobs ir kiti. Studijavau jų biografijas tinklapyje „wikipedia", žiūrėjau dokumentines laidas, skaičiau knygas apie juos. Po tokio domėjimosi pradėjau pastebėti panašius šių lyderių bruožus:
 
· Jie visi turi savo pasekėjus
 
· Turi tikslą
 
· Turi tikslų planą kaip pasiekti tikslą
 
· Yra atkaklūs ir užsispyrę siekdami savo tikslo
 
· Geba sudominti, motyvuoti savo pasekėjus
 
· Keliasi anksti ~ 5 val ryto
 
· Tiki sėkme
 
· Dar daug kitų bruožų..
 
Visada norėjau perprasti sėkmės paslaptį, kad vieną dieną pradėtų sektis pačiam.
Ilgos paieškos nuo lyderystės link kitų populiariosios psichologijos temų mane pagaliau atvedė prie geresnės informacijos ir išsamesnių atsakymų. Radau Napaleono Hilo knygą „Mastyk ir būk turtingas" Perskaitęs šią knygą pastebėjau,kad dauguma populiariosios psichologijos autorių tiesiog kopijuoja šio autoriaus žodžius, kai kurie palieka citatas. Ši knyga yra genijaus kurinys, ji yra apie lyderystę, sėkmę, ir apie daug ką gyvenime. Autorius visą savo gyvenimą tyrė sekmingus žmones, kad atsakytų į klausimą, kodėl vieni yra sėkmingi, o kiti ne.
 
Šioje knygoje sužinojau, kad apskritai esama dviejų žmonių tipų. Tai lyderiai ir pavaldiniai. Kiekvienas galime nuspręsti kuo norime būti, lyderiu ar pavaldiniu. Nuo šio apsisprendimo priklauso mūsų atlygis. Supratau, kad nėra gėdinga būti pavaldiniu, taip pat nėra jokių priežaščių likti juo amžinai.Gyvenime gausu pavyzdžių, kad dauguma lyderių savo karjerą pradėjo kaip pavaldiniai, o lyderiais jie tapo todėl, kad buvo protingi pavaldiniai.
 
Pats dirbdamas įmonėse ir stebėdamas kolegas, galiu teigti, jog dažnai žmogus, kuris nesugeba sumaniai įvykdyti lyderio reikalavimus, pats geras lyderis būti negali. Ir priešingai, - kas moka vykdyti lyderio nurodymus, paprastai sulaukia progos vadovauti.
 
· Nesugebantis savęs kontroliuoti žmogus niekuomet nesugebės valdyti kitų.
 
· Jeigu lyderis neteisingas ar negarbingas, jis nesugebės išsikovoti pavaldinių pagarbos.
 
· Svyruojantis ir neryžtingas žmogus yra nepatikimas ir vadovauti negali.
 
· Geras vadovas turi planuoti savo darbą ir baigti savo planus.
 
· Vadovas turi būti pasirengęs dirbti daugiau nei reikalauja iš savo pavaldinių.
 
· Geras lyderis privalo suprasti savo pavaldinius ir jų rūpesčius.
 
· Komandos lyderis turi būti pasirengęs prisiimti atsakomybę už pavaldinių klaidas.
 
Turi stengtis suvienyti visų komandos narių pastangas.

Antras video kuri matau ir velgi ziauriai siaurai pazvelkta + sikarta apskritai su tiesa prasilenkenciu dalyku. Labai nesinoretu, kad zmones tokiu prisiziureje video kazka is ju pasiimtu sau.
 
Beje, visiskai pritariu apie dropshippinga su aliexpress - jop, tai nesamone ir tikrai uzsirauks ankciau ar veliau.
 
Taciau tai nera spekuliacija. Virsuje yra puikus apibrezimas kas yra spekuliacija. Vadinkim dalykus ju tikrais vardais ir nesivartykim "cia mano nuomone". Nes tuomet galima sakyti: melynes istikro yra braskes, cia mano nuomone as melyniu uogomis nelaikau, tai yra mesa. Kad ir tavo ta nuomone, bet nesamone visiska.
 
Ir mane visada priploja tokie "as to nevadinu verslu"... Nu blemba rimtai?!?!?! As gal statybu nevadinu verslu? Ir automobiliu gamyba nevadinu verslu, bet duona pardavinet vadinu verslu, mano tevo arklio brolis Vadim is Visagino verslu laiko tik organizuota nusikalstamuma, nes visa kita apgaule - bet aciu dievui jis video apie tai nekuria.
 
 
As pats tiekiu prekes rinktiniams dropshipperiams - viena is sutarties salygu, jog kaina bus tokia pati kaip pas mane. Klientas pigiau neras. Taip dirba ir ziauriai daug imoniu ir netgi labai ziauriai dideliu. Siuo atveju dropshipperis sukuria verte - padeda verslui parduoti produkta uz atlygi.

http://cdn.wegotthiscovered.com/wp-content/uploads/2016/11/amnesia-collection_td-605x300.jpg
 
Sveiki visi,
 
Norėjau pasidalinti naujiena, kad šiuo metu Humble Bundle nemokamai dalina siaubo išlikimo žaidimo kolekciją - Amnesia Collection!
 
Prisijunkite prie savo Humble Bundle paskyros, spaudžiate "Add to card", tada "Get it for free" ir žaidimo kodas atsidurs pas jus, kurį galėsite aktyvuoti Steam sistemoje.
 
Žaidimą dalins mažiau nei 48 val., tad pasiimkite kodą, kol dar dalina. :)

gal testuką?
http://carlcheo.com/wp-content/uploads/2014/12/which-programming-language-should-i-learn-first-infographic.png
http://carlcheo.com/wp-content/uploads/2014/12/which-programming-language-should-i-learn-first-infographic.png

Nenoriu nieko izeist, bet visi "prognozuotojai" arba tiksliau speliotojai atrodo kvailai :]
Nei vienas jusu cia nezino nei kas bus po valandos, nei po paros, o tuo labiau po ilgesnio laikotarpio.
Jei visi turintis tvirta nuomone ir ja patys tikintis zinotumet ateiti, tikrai pultumet i tai investuot, galbut parduot jei jau turit, bet jus tik spejat ir nevelnio nezinot :]
 
 
Atsidarau kas diena sia tema ir matau kazkokias prognozes, nes "man susisapnavo" ir noriu kazka parasyt :]
As visiskai nezinau kas btc rinkoje bus po valandos, po paros. Pripazinkit jus tikrai zinot ne daugiau uz mane, as kalbu zinoti, o ne tureti savo nuomone be jokio pagrindimo :]
 
 
Sita tema primena Delfi straipsnius apie Strazdauskaite, visiskai nieko naujo nezino, bet vistiek kas diena paraso :]
 
p.s. as taip pat lengvai nusipirkes tu btc, bet tik del idomumo, nebandau izvelgti samokslu teorijos ar rytojaus ryto :]

prieini prie betkokio businessmano kuris guli prie maximos ir paklausi patarimu

Sveiki bičiuliai,
dalinuosi dar vienu video apie derybas paslaugų sektoriuje. Kadangi esu susijęs su statybomis tai pasidalinsiu pavyzdžiais, kaip nuderėtos kainos atsisuka prieš pačius užsakovus. Iš karto turiu pasakyti, kad aš esu iš prekybos srities, bet tenka asmeniškai susidurti su šiomis istorijomis.
Tikiuosi tai bus Jums naudinga, ieškant statybininkų ar ieškant kitų paslaugų. Beje, pamiršau video pasakyti, kad šios taisyklės tinka ir IT srityje.
 

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Blyn koks tu kompleksuotas zmogus :D
As nieko visiskai pagirunisko neizvelgiau jo tekste.
Negi tu rimtai manai toks dalykas kaip britai bendradarbiai yra pagiruniskas? Ar Paryzius? Ar Balis? Ta prasme zmogus ten susizadejo ir ten susituoke, nes vestuves jam didelis ivykis iprasminantis jo tikslu siekima ir apie tai parase ir pasidalino.
 
As asmeniskai ziauriai uz ji dziaugiuosi, nors net nepazistu jo, bet malonu matyti, kad sekasi viskas