zrauzas

Monese nemato vmi, arba kaip pats sakiai cripto valiuta.
O cia kas kliedi apie zmogaus pridavima tai nusisnekat.puse jusu versliuku prakracius islystu visokie masinu atkalinejimai pas draufeli garaze uz 50 euru.Didieji mokesciu moketojai, vien paskaicius forumo pardavimu/paslaugu skilti viskas aisku.
Zmogus paklause, bukit mieli atsakykit, ir palikit tai jo sazines reikalui

Užimtumo tarnyba siūlo courseros pasirinktus mokymus nemokamai bet kam. Nereikia būti prisiregistravusiam užimtumo tarnyboje, galioja ne tik bedarbiams.
Daugiau apie pasiūlymą:
 
Užimtumo tarnyba pradeda bendradarbiauti su tarptautine internetinių mokymų platforma Coursera.org. Nuo birželio visiems Užimtumo tarnybos klientams galima pasiūlyti įgyti naujų arba atnaujinti turimas kompetencijas dalyvaujant nemokamuose nuotoliniuose mokymuose Coursera.org, kurie skirstomi į 3 kategorijas: ateities įgūdžiai, paklausios profesijos ir suteikiantys profesinius pažymėjimus.
 
Coursera.org – lyderiaujanti pasaulyje mokymų platforma, vienijanti 61 mln. vartotojų, yra šiuolaikiškas mokymosi būdas, suteikiantis galimybę internetu įgyti arba kelti turimą kvalifikaciją pagal mokymo programas, sudarytas daugiau nei 200 įvairių pasaulio universitetų ir profesinių mokyklų, todėl dauguma mokymų kursų yra anglų ir rusų kalba. Norintys gali registruotis iki šių metų rugsėjo 30 d., mokymų pabaiga – gruodžio 31 d. Internetiniai mokymai yra nemokami, juos sėkmingai baigus išduodamas sertifikatas.
 
Coursera.org platformoje galima tobulintis ir įgyti kompetencijų įvairiose srityse: verslo, sveikatos apsaugos, informacinių technologijų, humanitarinių mokslų, kalbos, socialinio darbo ir t.t. Mokymo programų pasiūla – daugiau nei 4000.
 
Ateities įgūdžių programų kategorijoje yra braižyba (jutikliai, modeliavimas), dirbtinis intelektas, duomenų analizė, verslas, kibernetinė sauga, projektų valdymas, sveikatos apsauga ir t.t.
 
Paklausios profesijos: tinklo kūryba, visokiausi programavimai (programų, žaidimų, JAVA), rinkos analizė, COVID apsauga ir t.t.
 
Profesinius pažymėjimus suteikiantys: Google IT palaikymas, debesų valdymas, SAS programuotojas, kibernetinė sauga.
 
E. mokymuose taip pat siūloma įgyti soft skills (minkštuosius įgūdžius) – startuolių kūrimas, skaitmeninis raštingumas, anglų verslo kalba.
 
Paruošiamieji kursai turintiems vidurinį išsilavinimą: įvadiniai kursai (chemija, rašyba, statistika, IT, matematika, projektų rašymas, komunikacija, teisė ir t.t.).
 
Norintys dalyvauti mokymo programose, turi kreiptis į aptarnaujantį konsultantą Užimtumo tarnyboje, kuris norintiems mokytis asmenims išsiųs kvietimus elektroniniu paštu.
 
El. p. - [email protected]
 
P.S. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos facebook puslapyje teigiama, jog pasiūlymu gali naudotis visi norintys, priešingai, nei rašo užimtumo tarnyba.

Sveiki,
 
Uzmaciau, kad bus galima pasiimti GTAV PC kopija.
Placiau https://www.indiegam...es-store-gta-v/
 
Bus galima pasiimti is Epic Games nuo siandien 18h iki 21 geguzes.
Tam reikia free account ir 2FA enabled. :)

Sveiki, visi uždarbiečiai, galbūt dar ankstoką rašyti, bet dauguma mūsų pradėsim vakare švęsti ir baigsim tik kitą rytą.
Sveikinu visus su naujais metais, linkiu bei tikiu, kad 2020, toks gražus skaičius, atneš mums daug laimės, pasiekimų bei pripažinimų!

 

Prisidedu prie sveikinimu! ✌👌 Pelningu ir ramiu naujuju!

Sveikinu forumo bendruomenę su artėjančiom šventėm.
Ramaus Šv. Kučių vakaro ir smagių Šv. Kalėdų.
 
Linkiu vidinės ramybės, laimės ir bent trumpam pabėgant nuo darbų, savo dėmėsiu apdovanoti artimuosius.
 

Nusileisk ant žemės. Toli gražu ne visi žmonės tokie kaip šio forumo nariai, ne visi yra verslūs, veržlūs ir nebijantys permainų. Dauguma žmonių dirba dešimtis metų tame pačiame darbe už tą patį atlyginimą, nors galėtų gauti dvigubai daugiau kitoje įmonėje ar net toje pačioje jei vadovui pasakytų, kad išeina. Paprasti žmonės bijo permainų, bijo rizikuoti, jiems naujo darbo paieška yra rizika, geriau stabiliai prastai nei nestabiliai gerai, ypač kai slegia paskolos ir kitos išlaidos, pvz., vaikai. Visa tai tampa inkaru ir toks žmogus įsikandęs savo darbo su nors ir prastu, bet bent jau kažkokiu uždarbiu, nes mėnesį pragyventi be algos jam būtų pražūtis.
Lietuva viena mažiausiai finansiškai išprususių valstybių ES, tai ko norėt.
Net jeigu paimsim ir laisviau mąstantį žmogų, ne visada darbo sąlygos priklauso nuo jo pasirinkimo. Ateina į darbo pokalbį, jam prižada gerą algą ir geras sąlygas, pradeda dirbt, po to pasirodo, kad ne viskas taip gerai - dalį algos nuskaičiuoja už nuostolius, ne visas valandas priskaičiuoja, atlyginimai vėluoja ir pan. Pereina dirbti į kitą įmonę - o ten vėl tas pats. Trečioj, penktoj - visur prastai, tai galiausiai ir lieka toj prastoj, nes pavargsta ieškot, be to tos paieškos irgi kainuoja. Juolab Lietuva švogerių kraštas ir geri darbai pirmiausia išeina pažįstamiems.
 
Kad ir koks geras verslininkas būtum - turi suprast darbininką. Kas būtų jei nebūtų darbininkų, visi būtų verslininkais?

Sveiki, post'as bus ganėtinai ilgas, nes minčių begalė, ir šiaip, nelabai turiu kam išsipasakot, tai tiesiog nutariau viską išdėstyti čia, jeigu nedomina "background'as" galit iškart eiti prie klausimų arba idėjų, kuriuos išryškinau.
 
Esu gan jaunas (dar tik 20), todėl dar daug prieš akis. Išlaidų pagrinde neturiu apart asmeninių (drabužiai, šiaip kokie tech. daiktai ar dar kokios asmeninės užgaidos), tačiau maistas, būstas ir t.t. neapmokestinama, kadangi vis dar gyvenu su tėvais, o ir išeit esmės kol kas tikrai nematau. Tačiau vis labiau pradedu galvot kad noriu pradėt kokią nors savo veiklą. Šiuo metu esu baigęs profesinę (kompiuterinės įrangos derintojas), pastovaus darbo neturiu, šiuo metu dirbu pardavėju šventiniu laikotarpiu. Dirbau pardavėju-konsultantu vienoje telefonų bei jų priedų parduotuvėje, sekėsi gan neblogai, tačiau dėl asmeninių priežasčių teko palikti darbovietę. Alga nebuvo gera, tačiau radus kaip (legaliai) prasisukt, iš viso uždirbdavau ~600 dirbant pilnu etatu (jei čia išvis kažkam įdomu). Išėjus iš darbo pradėjo spausti tėvai, kodėl nesusirandu naujo, ko neinu kad ir laikinai dirbti į kokia maximą ar dar kur, tačiau asmeniškai, toks darbas atrodo visiškas savęs žlugdymas, kuriame neturi jokių perspektyvų karjeroje, o ką kalbėt apie asmeninį augimą. Iš mamos pusės kiek daugiau supratimo, jog neturiu motyvacijos dirbti vien tam, kad dirbčiau (ypač kai finansiškai nesu priklausomas), bet vistiek kartais tenka išgirsti replikas, jog "kažkaip per ilgai nieko neveikiu".
 
Ankščiau kaip ir daugelis šios kartos jaunuolių be galo mėgau žaisti kompiuterinius žaidimus (lol'as, csgo ir t.t.), tačiau tai nebuvo beprasmiškas laiko leidimas visiškai veltui. Ištobulinau anglų kalbos žinias (sakyčiau moku universitetiniu lygiu, kadangi nekartą teko padėt ir sesei, kuri tuo metu studijavo, tačiau neturėjo tokio plataus žodyno ar buvo primiršus sakinių struktūrą). Taipogi tie patys žaidimai ir leido atsiskleist mano "verslumui", neišsiplečiant galiu teigti, jog per ~2-3m. iš žaidimų sugebėjau uždirbti gerokai virš tūkstančio eurų, kas jaunam žmogui atrodė tikrai nemaži pinigai, žinoma tais laikais finansinė gerovė ateityje nerūpėjo, o dabar pagalvojus, ta "štuka" galėjau investuoti į kokį projektą arba pats bandyt kažką sumeistraut... Na bet tuo metu buvo gerai, nuo tų pirmų pajamų pradėjau suprasti pačia pinigų vertę, vis labiau dariausi savarankiškesnis, ko pasekoje ir dabar lengviau suprasti, kad pinigų niekad nebus per daug, tačiau tuo pačiu, visų jų niekad ir neuždirbsi. Dabar žaidimai praeitis, apart, kad karts nuo karto įsijungiu kokį NBA ar runeskeip'ą pakapot, jau gerus porą metų nebesėdžiu prie csgo ar lol'o bandydamas kelti rank'ą kuris realios vertės net neturi.
 
Baigiau mokyklą pakankamai neblogai, tačiau nemeluosiu, gyvenime nesimokiau namuose (neskaitant kai jau šikna degdavo, ar pvz kalbėjimai, kurie tiek 10 tiek 12 klasės buvo išlaikyti maksimalia balų suma), nes tiesiog neturėdavau motyvacijos, dėl ko dabar gal kiek ir gailiuosi. Kadangi pažymiai neblogi (specialybės egzamino išvis puikūs), tas leido suprasti jog ta "galva" tikrai yra, o ir mokytojai dažnai gyrė kad "vaikas protingas, tik labai jau tinginys". Tačiau net ir visi tie pagyrimai jokios motyvacijos mokytis nedadėjo. Galvodavau jog esu "bigger than this" ir pinigus uždirba ne kažkoks popieriaus gabalas, o pačio žmogaus protas ir gabumai, tiesa, pastaruoju sakiniu iki dabar tikiu. Baigus susiradau pirmą pastovų darbą, iš kurio kaip ir minėjau aukščiau, teko išeiti dėl asmeninių priežaščių, tačiau darbdavė maloniai nustebino ne kartą klaususi ar nepersigalvojau, taip pagirdama mano indėlį į darbovietę (nors dirbau dar tik porą mėnesių). Iki dabar dar knibžda mintis ar nepadariau klaidos išėjęs, bet yra kaip yra, ir nieko jau nepakeisiu.
 
Dabartis. Įsidarbinau sezoniniam darbui (fejerverkai), dirbau ir praeitais metais, pajamos tikrai nėra tragiškos (gavau ~300 už 8 d.d.), tačiau žinoma dirbsiu tik iki naujų metų. Po to vėl prasidės tėvų spaudimas susirasti nuolatinį darbą ir kol nepaklausėt, taip, žiūriu įvairius darbo skelbimų portalus, tačiau nieko "padoraus" nesurandu, ko pasekoje iškyla mintys galbūt per daug tikiuosi? Ir kiekvieną dieną tų klausimų vis didėja, tačiau taipogi atsiranda ir idėjų kaip dirbant paprastą darbą "dasidurti" prie algos, taipogi tobulinant savo įgūdžius ir darant tai kas man patinka.
 
 
 
 
Taigi, einant labiau prie esmės, norėčiau paklausti poros klausimų, bei sužinoti čia esančių žmonių nuomonę į kelias kilusias idėjas.
 
Visų pirma klausimai:


 
Iš esmės nelabai žinau ko noriu iš gyvenimo, kas atrodo yra gan dažna problema pasiskaičius tiek šitame tiek kituose forumuose. Nežinau kokį darbą dirbti, kaip toliau tobulėti ir iš gyvenimo ištraukti vadinamą "maksimumą". Tai klausimas ir būtų, kaip (ar kokiu būdu) atrasti save, susikurti sau logiškus tikslus, kurie ne spaustų, o priešingai, motyvuotų ir verstų siekt jų. Ir žinau, kad į tokį klausimą normalaus atsakymo realiai nėra, tačiau jei turit bent kažkokių patarimų iš savo ar aplinkinių gyvenimo būtų malonu išgirsti kas padėjo jums ar kitiems.
 
Ar konsultanto darbas už 500eur. yra normalu? Žinau, pradėsit rašyt kas yra "normalu", todėl šiek tiek patikslinsiu. Ar dirbti slenkančiu grafiku, po 10h +1h pertrauka, už 500eur. yra normalus darbo pasiūlymas šiais laikais? Žinau, jog konsultanto darbui didelių žinių nereikia, tačiau vistiek, kiek teko dirbti, tie momentai kai tiesiog sėdi ant kėdės ir darbo visiškai nėra tiesiog varo iš proto. Viskas atrodytu kaip ir gerai, tačiau reta darbovietė leidžia naršyti telefone ar kompiuteryje jei duotuoju momentu iš darbo pusės tiesiog nėra ką veikti, ko pasekoje, lieki sėdėti ant kėdės ir žiūrėti į nieką kaip koks ######, kas asmeniškai, atrodo visiškai absurdiška. Tai klausimas labiau būtų ar vertą darbintis šioje sferoje, ar bandyti ieškoti kažko kito? Fizinio darbo dirbt nenoriu, kadangi dažniausiai dirbi tarp senų dėdžių arba "kaimiečių" kurių pasaulėžiūra švelniai tariant prasilenkia su tavąja. Ir šiaip, tampyti dėžes sandėlyje tikrai nėra pats patraukliausias darbas pasauly.
 
Šiuo metu vis labiau kankinu save klausimu ar verta pradėti kažką naujo (be abejonės atsakymas jog verta, tačiau nelabai susigaudau būtent ką). Keletą dabartinių idėjų pasidalinsiu kiek žemiau. Tačiau taipogi "stovi" klausimas dėl freelancinimo. Ar verta laisvu laiku tuo apsiimti? Galėčiau versti tekstus iš anglų į lietuvių bei priešingai, taipogi ir rašyti nėra problema. Dar ir garsą perteikti tekstu skamba ganėtinai realiai. Kažkokio specifinio amato nelabai moku, apart iš profesinės pusės (suprojektuoti, surinkti kompiuterį, įvesti internetą ir t.t.) tačiau nemanau, jog tokie dalykai yra paklausūs tarp freelancerių bendruomenės?
 
Tęsiant diskusiją apie freelancinimą, norėčiau paklausti, kas dabar yra paklausu? Ir būtų nesunku įsitvirtinti naujam veidui. Tiesa, mokytis programuoti noro daug nėra, kadangi žinau, jog malonumo iš to jokio negaučiau, ko pasekoje viską ankščiau ar vėliau mesčiau. Masčiau apie grafinį dizainą, bet manau jog rinkoje ir taip pilna žmonių kurie tuo užsiima, tai ar verta lysti į tokią nišą? Gal turite pasiūlymų?
 
 

O dabar keletas asmeninių idėjų:


 
Kadangi pradėjau domėtis streetwear'o kultūra, atsirado ir didelis potraukis kedams, dėl ko tapau vadinamu "sneakerheadu". Apie tai daug nepasakosiu, jei kažkam įdomu pakomentuokit ar į pm parašykit, galėsim ta tema daugiau padiskutuot. Tačiau visas tas susidomėjimas pagimdė idėją: "custom sneakers". Taip, nieko naujo tiems kas tuo domisi, bet jaučiu didelę trauką kažką daryti ir kurti būtent su kedais. Kas yra tie "custom sneakeriai"? Tai gal būti paprastas batelio spalvos pakeitimas (colorway change), tačiau dažniausiai tai būna įvairūs žmonių sugalvoti dizainai "prilipdyti" prie jau esamos avalynės. Mačiau net fiverr'į yra žmonių kurie pardavinėja savo darbus, ir jiems neblogai sekasi. Profesionalų kainos tikrai nemažos (tarkim pora batų kainuoja 100eur, norint juos išpuošti tenka "pakloti" dar papildoma 100) ir čia kalbu apie nesudėtingus dizainus. Potencialo šitoj srity tikrai įžvelgiu, tačiau kankina mintis, jog Lietuvoje šitas dalykas višikai nebus populiarus, kadangi pati kedų kultūra pas mus lengvai pavadinus skurdi. Iš to gimė idėja viską daryt tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Tačiau vėl pradedu galvoti ar apsimoka, žinant jog siuntimo išlaidos tikrai būtų nemenkos. Pačiam tai atrodo be galo smagus užsiėmimas iš kurio teoriškai tikrai būtų įmanoma užsidirbti, ar bent prisidėti prie jau esamos algos. Tačiau įdomi ir jūsų nuomonė.
 
Bet viskas čia nesibaigė. Bemąstant ar verta pradėti dekoruoti? avalynę, kilo mintis ją tiesiog restauruoti ir parduoti skelbiu ar vinted platformose (taipogi, gal susikurti kokį fb page, ir mėtyt į grupes, nes pažiūrėjus ką ten parduoda tai akys dega, o ir kainos nėr tokios žemos). Mačiau ebay'ui galima nusipirkti porą už daleiskim 2-7 eurus. Kaip pavyzdį duodų Adido Stan Smith. Panešiotų (reikėtų atnaujint odą, gal kur paklijuot, pado spalvą atstatyt) kaina įvairi, kaip ir minėjau 2-7eur. Tačiau Lietuviškose e.parduotuvėse naujų be 50eur niekaip nerasi. Tai atrestauravus, įmest už kokius 30-35eur, manau rasčiau susidomėjusių? Taipogi galėčiau sukurti ig paskyrą kurioje dalinuosi before/after nuotraukomis, ir iš to gal net klientų atsirastų, kurie norėtų savo turimus batus prikelti antram gyvenimui. BET vėlgi, siuntimas iš uk ar de kainuoja kosmosą. Naudotis tokiais puslapiais kaip eshopwedrop? Nesu niekada turėjęs reikalų su jais, todėl būtų įdomu sužinoti ar apsimoka, kokia kaina jau su parsiuntimu į Lietuvą gaunas? Ar apskritai apsimoka daryti tai, ar čia tik durnos idėjos kurios neturi ateities?
 
Taipogi, turiu keletą svetainių kurios visad keičia savo asortimentą, todėl išsiparduoda likučius, dėl ko galiu gauti avalynės perpus ar net dar pigiau (ORIGINALI, kol nepradėjot pult, tiesiog paskutiniai dydžiai ir t.t.) Ar verta siųstis ir pardavinėti skelbimuose? Pvz. Nike Air Force 1 - kaina 100eur. aš galiu gauti už 40-50. Parduočiau už 70. Taip, kapeikos, tačiau taip "dasidurti" atrodo neblogas sprendimas?

 
Kadangi kaip ir minėjau finansinio spaudimo neturiu, galėčiau investuoti dalį darbo pajamų į šitą veiklą, ir bandyti iš jos užsidirbti papildomai.
 
Apskritai, norėčiau sieti ateitį su kažkuo panašaus (tiesiog, patinka "žaist" su tais batais", tačiau ar tas turi potencialo ateityje? Pati idėja perparduoti gimė kai atsisiuntus ne ta dydį pardaviau kedus už 20eur. "pliusą", kas nėra daug, bet kai gauti praktiškai "iš oro" tai tikrai gerai. Patys kedai naujesnių kolekcijų, todėl susidomėjimo manau būtų, bet vistiek kadangi pigiau nei visur tai žmonėm kiltų įtarimas, jog klastotės. Kaip su tuo kovoti? Tiesa, siunčiuos be dėžių, kadangi pigesnis siuntimas (mokama už siuntos svorį). Tai iškeltų dar vieną klaustuką potencialiam pirkėjui. Na o dėl pačio dekoravimo, čia yra totalus brainstorm'as, tiesiog pačiam atrodo begalo įdomi ir smagi niša, tai ir mastau ar eitų kažką prasukt ir čia. Tarp kitko, mačiau Vilniuj veikia lygiai toks pats shop'as kaip čia aprašiau (restauruoja, dekoruoja). Tačiau jis tik Viliuj, kadangi esu Kaune, gal vertėtų įgyti patirties ir susisiekti su jais siūlant bendradarbiauti?
 
Žodžiu, idėja yra, tik nežinau ar verta į ją investuoti. Dėl savęs taip, bet esminis klausimas ar iš to pavyks padaryti "verslą"? O jei manote, kad ne, tuomet į kokią nišą žiūrėti? Kur plėsti žinias, kad tos žinios ateityje galėtų praversti susikuriant gerbūvį?

MANOVMI--->Mokesčių mokėtojo kortelė--->Vykdoma veikla---> Veikla---> Individualios veiklos pažyma (.pdf formatu) :)

Einate į universitetą,- šaunu, bet jei norite pasitobulinti laisvu laiku namuose...
Yra anglų, rusų ir kt. kalbomis įvairūs kursai.
https://qz.com/1437623/600-free-online-courses-you-can-take-from-universities-worldwide/

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

skaityk, domekis, orentuokis i viena, du modelius ir atkalk juos atmintinai.
Nebutina moketi paciam ardyti, tiesiog reikia suprasti ka ir kodel ardo meistras ir daznu atveju jam nurodyti.
Ismok derybu, pardavimo subtilybiu, cia viskas kitaip nei su pvz naujais daiktais.
Zaisk su tokio brangumo automobiliu, kad tau tai nebutu baisu jei islys nenumatytas defektas, jei neparsiduos, kad nesmaugtu kisenes kuras vazinejant...Na tiesiog ziurek, kad finansiskai net blogiausiam rezultate saves nenuskriaustum.
 
Nera nieko neimanomo, tik reikia daryti protingai ir su galva :]
 
 
bet jei jauti is vidaus, kad tai nera tavo sfera kam save grust i ja? Del geru pinigu?
Geri pinigai yra ten kur tu supranti ka darai, esi geras savo srities specialistas ir jautiesi maloniai tai dirbdamas.

TRUMPA ĮŽANGA
 
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
 
ĮVADAS
 
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
 
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
 
BENDRAI
 
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
 
NUO KO PRADĖTI?
 
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
 
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
 
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
 
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
 
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
 
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
 
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
 
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
 
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
 
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
 
 
STRUKTŪRA
 
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
 
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
 
1. ĮŽANGA
2. DĖSTYMAS - I teiginys,
DĖSTYMAS - II teiginys
DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą)
3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
 
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
 
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas)
III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
 
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą....
KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
 
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
 
Kaip taip padaryti?
1. Aiški, logiška struktūra
2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas)
3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
 
Kaip atrodo įžangos struktūra?
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį)
http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
 
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį.
Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip:
"Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
 
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
 
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
 
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
 
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
 
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
----------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
 
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
 
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
 
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
 
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
 
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS?
TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
 
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
 
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
 
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
 
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
 
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
 
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
 
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
 
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
 
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
 
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
 
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
 
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
 
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
 
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
 
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
 
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui.
-------------------------------------------------------------------------------------
- Ką žmogus atranda prarasdamas?
Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
 
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
 
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
 
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
 
I VARIANTAS
 
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
 
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
 
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
 
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
 
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
 
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
 
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
 
 
II VARIANTAS:
 
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
 
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
 
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
 
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
 
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - ....
-Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog...
-Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
 
DAR KELI PATARIMAI:
 
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
 
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
 
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
 
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
 
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
 
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
 
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
 
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti
sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
 
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
 
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
 
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
 
IR PABAIGAI...
 
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
 
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
 
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!

Nukeliauti galima nesunkiai, turint turistinę vizą. Tačiau, kad galėtum oficialiai dirbti, reikia turėti žaliąją kortą arba susituokti su amerikiete. Manau, kad kiti papildys. :)

Kazkam matomai vidurineje su metaforu supratimu nelabai sekesi.

Atsidariau cheminio valymo garažą, po mėnesio atėjo krizė, norėjau viską mesti. Ir tada pasakiau sau "dar padirbėsiu, kad bent išnaudot tą chemiją kurią nusipirkau". Idėjau skelbimą, netyčia užmaciau seminarą apie tai kaip bendrauti su klientais ir uzsikelti kainą. Net nepastebėjau kaip per 1 savaitę pas mane kainos pakilo nuo ~40 eurų iki ~ 65, atsirado darbuotojas, ir darėm net po 2 mašinas per dieną, užsidirbdavau nuo 50 ~ 100 eur į dieną gryno. Supratau kad bet kokia paslauga ar prekė yra gyva kol ja tiki, gali kvepalus pardavinėti labai sėkmingai jai tik tikėsi savo idėja, ir rasi būdu parduoti brangiai. Ši istorija įvyko šią vasarą, tai pirmoji vasara kai paskaiau sau "dirbsiu sau ir užsidirbsiu daugiau nei gaudavau samdomame darbe" Samdomam gaudavau 45 i diena.
 
O tavo ši mintis mane įkvepė ir vėl tęsti savo projektą, kurį jau nesekmingai vystau 3 metus ir apie 5 kartus viską mesdavau ir vel pradedavau iš naujo: madosmiestas.lt dėl programavimo žinių stygiaus.
 
Sorry už klaidas, mergina laukia ;)

Tikras faktas jog:

COCA-COLA pardavė tik 25 butelius per pirmus metus.
Šiai dienai COCA-COLA firmai priklauso daugiau nei 3000 gaminių!
Nesustokite judėti, daugelis iš mūsų meta nepraėjus nei dviem mėnesiam po pradžios, visko norime iš anksto ir kuo greičiau, be ilgo darbo, nėra ir gero rezultato. Sėkmės :)

Sveiki uždarbiečiai,
 

 
Ubisoft atšventė ir paminėjo savo 30 metų jubiliejų ir kiekvieną mėnesį dalino po vieną savo žaidimą, nemokamai. Jei nespėjote jų pasiimti, tai dar galite spėti padaryti. Ubisoft visus tuos žaidimus leidžia pasiimti iš karto. Akcija vyks iki gruodžio 18 d. 7 nemokami Ubisoft žaidimai!
 
Prisijungsite prie savo Uplay paskyros ir žaidimai taps jūsų!
 
Gerų akimirkų. :)

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)