Vis matau kaip influenceriai reklamuoją šią idėją, kad karantino metu padėtume savo draugų, savo rato ar bent jau pažįstamų verslams. Pirkime prekes ar paslaugas iš savų ir taip palaikykime karantino metus vienas kitą. Visi šitam forume esame daugiau mažiau kolegos.
Pirmojo karantino metu vieni stipriai sprogom ir išėjom į priekį, kitiems teko susiveržti diržus. Tad antra bangą pasitinkam visi pakeldami pelną ir plėsdami klientų ratą :)
Padarykime temą skirta reklamuoti savo prekes ar paslaugas, taip pat ieškoti tai kas reikalinga mums.
Mano paslaugos: Patikrintasauto.lt *Automobilio patikra prieš pirkimą *Kliento atstovavimas perkant automobilį *Konsultacija *Jūsų seno automobilio pardavimas
Ieškau: Nešiojamo dėvėto kompiuterio iki 250e, arba naujo iki 400e. Už simbolinę kainą norėčiau keliais klausimais pasikonsultuoti su namų interjero dizainerių. (gali būti studentas)
Siandien pats radau tai ir su jumis dalinuosi. (Ref linkai ne mano)
The Complete Python 3 Course: Beginner to Advanced!nuoroda Learn to Code with Python 3! Build Your Own Custom Computer!oda The Complete Ethical Hacking Course for 2019! Linux for Absolute Beginners! The Complete Front-End Web Development Course! The Complete Full-Stack JavaScript Course! Master Ethical Hacking with Python!
Man panašiai yra, tik, kad paskirtį ne kodą, o tiesiog žodžiais parašiau, bet kiek girdėjau tai turėtu būti viskas normaliai, tiesiog atsispausdink išrašą, kad galėtum įrodyti, kad pervedei.
Nesiparinkit del to informatikos egzo. Pats net nesimokiau nieko jam (nes jau mokykloje gyvenau is programavimo) tai nuejau pasaudziau testa surinkau 17 is egzo ir viskas. Neuzteko laiko padaryti programavimo uzduociu nes joms visiskai nesiruosiau :D Ir ka, vistiek istojau i VF ir po to gerai apmokama darba gavau :D
MMO-RTS browser žaidimas, veikinatis per PC, telefonus, naršyklėje, ant bet kokio lango dydžio. Šiuo metu neveikia per apple (taisysiu). Žaidimas apie šachmatų realybę. Kuriamas 3 metus. Dizainas neseniai užsakytas, daromas, bet dar nebaigtas. Žaidimo gameplay baigta, liko pridėti daugiau content. Yra bugų, bet nelabai trukdo žaidimui. Žadu už pusmečio kelti į Kongregate. Galima išbandyti :) Pagrindinis puslapis dar prastas, images ir video outdated.. Tutorialas yra, nesunkus, neerzinantis. Navigacija dar daroma, tai čia placeholderis.
ATNAUJINTA. Šioje temoje rašysiu ir kitus marketingo patarimus komentarų skiltyje. Šio pranešimo apačioje bus nuorodos į komentarus.
Sveiki, kolegos.
Esu Aurimas - marketingo specialistas. Savo Instagram paskyroje "marketingoguru" nuolatos rašau konkrečius marketingo patarimus. Nuolatos ieškau auditorijos, kuriai būtų įdomi ši tema ir patarimai. Manau, kad kai kuriais patarimais galėčiau dalintis ir čia.
Pirmas įrašas būtų apie tai, kaip planuoti reklamos biudžetą ir preliminarius rezultatus.
Šis labai paprastas instrumentas gali jums sutaupyti daug laiko ir padėti pasiekti nusistatytus tikslus. Kitaip tariant, papasakosiu apie tai, kaip aš planuoju savo reklamą.
Tam, kad pasiektumėte pagrindinį tikslą, turite jį suskaidyti į mažus žingsnelius, kuriuos galite kontroliuoti.
Tarkime jūsų užduotis yra per savaitę padaryti 3 paslaugų pardavimus. Jūs parduodate savo paslaugas susitikimo metu. Jūs žinote, kad jūs parduodate savo paslaugas tik per kas antrą susitikimą – konversija iš susitikimų į pardavimus yra 50 proc. Prieš susitikimą potencialūs klientai užpildo užklausos formą jūsų tinklapyje. 3 iš 5 užpildę užklausą, sutinka su jumis susitikti – 60 proc. konversija. Remdamiesi turimais duomenimis, jūs taip pat žinote, jog konversija iš tinklapio paspaudimų į užklausą yra apie 1 proc., o paspaudimas į tinklapį vidutiniškai kainuoja 0,10 euro. Ką galite padaryti su šiais duomenimis? Padaryti dekompoziciją. Štai kaip ji atrodo:
3 pardavimai 6 susitikimai (konversija 50 proc.) 10 užklausų (konversija 60 proc.) 1000 paspaudimų į tinklapį (konversija 1 proc.) Reklamos biudžetas 100 eurų (vid. paspaudimo kaina 0,10) Tai reiškia, jog per savaitę jūs turite padaryti 1000 paspaudimų į savo tinklapį, tada gausite 10 užklausų, iš kurių 6 sutiks su jumis susitikti ir 3 nupirks jūsų paslaugas.
Taip jūs išskaidote savo tikslą iki veiksmų, kuriuos galite kontroliuoti. Šiuo atveju tai yra paspaudimai. Jei matote, kad jūs tokio reklamos biudžeto neturėsite – turite galvoti, kaip gauti nemokamų paspaudimų ir kiek jų reikės. Taip pat kartais dekompozicija atskleidžia, jog tikslai yra nerealūs ir sunkiai įgyvendinami. Tokiu atveju keliate sau kitus tikslus arba visai keičiate strategiją. Taip pat galite savęs klausti, ar tikrai jums apsimoka išleisti 100 eurų, kad gautumėte 3 pardavimus. Gal tokiu atveju jums visai neliks pelno?
Jei jums tokie įrašai pasirodytų įdomūs, galėčiau retsykiais vis parašyti čia. O jei norėtumėte pasiskaityti daugiau patarimų, galite sekti mano Instagram paskyrą "marketingoguru".
Lauksiu komentarų :)
2. Patarimas - kokius reklamos rodiklius reikia sekti kiekvieną dieną: https://bit.ly/2DB1Wue 3. Patarimas - Ką daryti, jei potencialūs klientai dažnai palieką „krepšelį“ neapmokėtą?: https://bit.ly/2TJlGl6 4. Patarimas - Kaip gauti daug užklausų? Unikalus pasiūlymas pagal 4U formulę: https://bit.ly/2LcvArG 5. Patarimas - Kaip surinkti didelę potencialių klientų duomenų bazę? Lead Magnet: https://bit.ly/2CLKuCx 6. Patarimas - Ar jūsų tinklapyje vis dar egzistuoja antraštė “Palikite užklausą”?: http://bit.ly/2lJOu0r 7 Patarimas - Tripwire - kaip padidinti pardavimus?: https://bit.ly/2WZbB5B 8 Patarimas - Core offer: http://bit.ly/2O0u13b 9 Patarimas - Profit Maximizer: http://bit.ly/34w1dEE 10 Patarimas - Kas yra Social Proof: https://bit.ly/kas-yra-social-proof
Rašau šį tekstą norėdamas paprastais žodžiais, be jokių įmantrių citatų, video, paaiškinti žmogui (ypač jaunam) ties kuom reikia susikoncentruoti galvojant ką reikia pasirinkti, kokia turi būti tavo mąstysena norint ieškoti idėjų, galvojant apie savo paties veiklą, ją vykdant ir kokia turėtų būti tavo mąstysena norint pasiekti didžiausią potencialą.
Baimė
Įsivaizduok, žmogus eina gatve, kuprinėje ar maišelyje turi maisto ir pamato benamį gyvūną. Jis jį kviečiasi rodydamas maistą, bet gyvūnas vis tiek išsigąsta ir pabėga. Šiame pavyzdyje žmogus simbolizuoja šaltinius, kuriuose gali gauti reikiamos informacijos bei bendruomenes (žmonių grupės, bendruomenės kaip Uzdarbis.lt ir t.t.). Maistas simbolizuoja gaunamą informaciją, idėjas, pažintis ir kt. Gyvūnas simbolizuoja žmogų, kuriam reikia tos informacijos, idėjos, bet jis nuo jos pabėga nors dar net nebuvo nuo ko bėgti. Ir įsivaizduok kas dabar įvyksta, tai yra labai dažnas reiškinys pasaulyje, o ypač Lietuvoje, tu išsigąsti dar net nepradėjęs. Tu neklausi draugo, nesukuri forume temos, neklausi/nediskutuoji socialiniuose tinkluose nes: bijai ką kiti pasakys/pagalvos, manai, kad tai kvaila/nesąmonė/nėra laiko/aš žinau geriau/padarysiu tai vėliau/padarysiu tai kitaip ir t.t. Tu nori pajamų (to maisto), bet nenori dalyvauti procese. Tu ne tik jog nesieki pasiekti sunkiai pasiekiamų rezultatų, bet net neimi to kas tau paduodama į rankas nemokamai. Kaip tas gyvūnas, nebijok dar nepradėjęs, o kai pradėsi, jau bus pervėlu bijoti arba bijosi ženkliai mažiau.
Ieškok pažinčių, idėjų, galimybių. Jei yra galimybė kažkur sudalyvauti, kažką nuveikti (kelionė, renginys ir pan.), bet nežinai kas ten bus – nepraleisk progos ir sudalyvauk. Tai mesti arba daugiau tame nedalyvauti visada turėsi galimybę ateityje. Nebūk kaip tas gyvūnas, pirma patikrink ar tai nenaudinga, o tik paskui bėk.
Aplinka
Apsupk save žmonėmis, kurie kuria, yra motyvuoti, proaktyvūs. Kaip manai, kas tave labiau motyvuos, ''draugai'' gliaudantys saulėgrąžas kieme, nieko doro neveikiantys, bent jau savaitgaliais geriantys alkoholį ar žmonės, kurie žino ko nori pasiekti ateityje? Tavo draugai yra tavo mini bendruomenė. Turėdamas tinkamą draugų ratą, galėsi su jais dalintis naudinga informacija, vienas kitą motyvuosite, gal net padėsite sunkiais momentais. Kokybė svarbiau nei kiekybė. Universitetas (ypač tarptautinis) tam yra puiki vieta jei jame atrasi bent keletą panašių į save žmonių, tad pasirūpink jog toje bendruomenėje jų būtų. Dažnai yra sakoma jog universitete užmegzti ryšiai yra svarbiau nei pačios studijos.
Dar vienas puikus būdas – keliavimas, tai nauja aplinka, motyvuoja tobulėti, keistis, treniruoja pasaulio pažinimą. Nekeliaudamas, tu gyvensi burbule ir nežinosi koks pasaulis yra iš tikro, tu gyvensi savo draugų, šeimos, kultūros gyvenimą, bet nežinosi kas yra tikra, kokia yra tikrovė už valstybės sienos ribų.
LABAI LABAI LABAI svarbus dalykas, šis dalykas yra ant tiek svarbus, jog be jo bus labai sunku/neįmanoma. Pirmiausia suteiki sau sąlygas būti ten kur tu gautumei reikiamos informacijos, matytumei bendraminčius, o tada LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei dar nesupratai, kartoju, LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei vis dar nesupratai, skaityk iš naujo kol suprasi. Daugelis aktyvių žmonių pilna ar bent puse kojos būna ten kur yra veiksmas, bet nedaugelis laiko savo akis ATMERKTAS. Tu stebi viską ir turi pamatyti tai ko nemato kiti. Prilyginčiau tai eilėraščio/dainos sukūrimui, tu stebi kažką ką mato ir kiti, bet staiga TAU ateina įkvėpimas ir iš to ką matai gimsta idėja, tavo paties idėja.
Toks stebėjimas padės ne tik su idėjų generavimu, bet ir su aktyvumu. Visko akylai nestebėdamas geriausiu atveju būsi aktyvus ir tiesiog atliksi įprastus veiksmus, tačiau tik viską stebėdamas turėsi galimybę tapti proaktyviu, ko labai reikia kiekvienos idėjos įgyvendinimui.
Idėjos
Kurk, tuo labiau jei tai yra kažkas visiškai nauja. 2010 metais Kernius savo bloge Kernius.net rašė: ''Uždarbis.lt gimė 2004 metais, kai būdamas 14–kos ieškojau bendruomenės žmonių, kurie žino daugiau už mane ir galėtų atsakyti į mano klausimus (tais laikais IRC buvo bene vienintelė informatikų sambūrio vieta ir turėjo daugybę trūkumų). Šiandien, praėjus daugiau nei šešiems metams, tokių kaip aš, – norinčių dalintis IT ir verslo žiniomis – jau daugiau nei 30 000.'' O šiai dienai tokių kaip jis jau virš 100,000 ir viskas dėl to jog paauglys pamatė ko reikia jam, pamatė jog to dar nėra ir pradėjo tai kurti. Tai ypač paprasta formulė, sukuri tai ko nėra, bet būtent tai ko reikia. Tačiau, tai turi būti kažkas kas tau patiktų, motyvuotų, nes jei tai tik idėja, kuri tavęs itin nedomins, tada nieko neišeis. Kaip Kernius minėjo tame pačiame įraše: ''Daugybė dalykų buvo sukurta pirmiausia galvojant apie save'', tad būtent ties savimi, o ne kažkuo kitu koncentruokis, iš čia augs visos šaknys.
Idėjos yra svarbiau nei pinigai ar pažintys, nes jų dėka gausi daug nemokamų galimybių. Mėgstu dažnai sakyti: ''Jei nieko neturi, tai dar nereiškia jog neturi su kuo dirbti, tavo idėjos nėra apčiuopiamos – paversk jas tokiomis.''
Kantrybė
Atradęs tai ką mėgsti ir matydamas jog eini teisinga linkme, turi tobulėti ir nemanyti jog jau pasiekei viršunę (kad ir kokie saldūs rezultatai bebūtų). Nesvarbu jog tau viskas atrodo tobula, realybėje yra kitaip, o ir laikai keičiasi. Tad turi sekti tai kas vyksta aplinkui ir atnaujinti savo prekę ar paslaugą (tačiau tik tai ką reikia). Labai svarbus dalykas yra kantrybė, kol atrasi tą veiklą, kol pradės kapsėti padorios pajamos, tam reikės laiko, tad nusiteik tam ir dirbk su idėja, kuri yra to verta. Kaip jau buvo minėta, ji tave turi vežti, o kai taip bus, tu tos idėjos nemesi į šiukšlinę ir vis toliau su ja dirbsi.
Viskas yra DAUG paprasčiau nei tau atrodo, tiesiog pasirūpini savo aplinka ir leidi sau būti kūrybiškam.
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
Siūlau žiūrėt konkrečios programos stojimo balo sudėtį, nes po to gali tekti graužtis nagus. Jei mokytojai mokykloj per silpni (kaip bebūtų gaila tai vis dar aktuali problema) ir negali paruošti IT VBE, geriau tikrai nesirinkt tokio dalyko mokykloj, išnaudot tas dvi pamokas kažkur kitur ar skirt mokymuisi savarankiškai.
Atsisakiau informatikos 10kl. nes tingėjau eit į tas pamokas, nes mus ten nieko nemokino. Ateini ir nieko neveiki. O atsakymas į tavo klausimą, tai geriau mokykis fizikos ir matematikos. Stojant į informatika gali pasirinkt kas sudarys tavo 0,4 konkursinio arba matke, arba informatika. O tada jau po 0,2 eina anglu,fizika,lietuviu
Neturėdamas programavimo žinių bent kažkokių - neišlaikysi gerai, tai faktas, tačiau net ir neblogai programuojantiems mokiniams koją kartais pakiša užduočių formuluotės. Man asmeniškai jos labai nepatinka, ypač kai užduotis užima visą lapą. Realiai reikės ir programavimo žinių (yra reikalavimai, ką turi žinoti, pasižiūrėk praeitų metų užduotis, pamatysi, ką reikia naudoti, ko negalima), ir loginio mąstymo, ir teksto suvokimo.
Na bootstrap ta nėra ka mokytis :D O šiaip, tai jei sakai, kad tau labiau back-end norėtusi, tai žinoma kam kankinti save ir mokytis Javascript frameworkų, na žinoma, jeigu norėsi būti full-stack web developeriu, galėsi vėliau išmokti ir kokį nors JS frameworką, tik žinoma ne visus :D Pats pramokau html, css, sass, javascript, jquery ir dabar mokausi Laravel, taip pat planuoju po to, kai tikrai gerai jį įvaldysiu, pradėti su Vue.js arba kokiu kitu frameworku
Jei labiau link back-end krypsti, tai mokinkis back-end. O javascript framework'us pasimokysi, kai dirbsi su konkrečiu projektu, jei tau to prireiks. Mokytis visus framework'us, jei krypsti link back-end, mano nuomone, nėra prasmės.
Esu šiame forume jau beveik dešimtmetį, per tą laiką perskaičiau daugybę naudingos informacijos, susirinkau nemažai kontaktų, galbūt ne visuomet pateisindavau kontaktų lūkesčius, o bet tačiau, visi tobulėjam ir mokomės iš klaidų :) Bėgant laikui pradėjau jausti, jog esu skolingas šio forumo bendruomenei ir nusprendžiau, jog reikia įnešti ir savo indėlį į forumo sukuriamą vertę, ypač dabar, kai forumas pakankamai apleistas. Paskutinį kartą kažką rimčiau rašiau brandos egzamino metu, be to labiau mėgstu dėti kablelius nei taškus, tai jei bus kažkokių nesuprantamų vietų, komentuokit, pataisysiu. Po tokio ilgo ir nenaudingo intro, galima pradėti straipsnį :D
Kas yra UX (Intro 2) UX - User Experience, galima versti "naudotojo patirtis". Tai galima apibūdinti paprasčiausiai tuo, ar žmogui buvo patogu, gera naudotis jūsų sistema. Beveik visi tikrai puikiai žino jausmą, kai apsilankius kokiam nors puslapyje ištinka emocinė krizė, nes atrodo, kad niekada nerasi to, ko norėjai, pvz.: daugybėje valstybinių tinklalapių naršyti yra tikras hemorojus (juk kam leisti pinigus papildomai, kai net elementariam funkcionalumui neskiriamas reikalingas dėmesys: Internete plinta atviras „Sodros“ tinklalapio kodas su keiksmažodžiais). Taip pat turėtų būt ir pažįstamas jausmas, kai atsidarius puslapį jautiesi lyg namie - atrodo nė nereikia galvoti, ką spausti, kad rastum norimą informaciją. Taigi, sąvoka yra labai plati, bet sukonkretinus galima teigti, kad gero UX siekis - kad naudotojas norėtų lankytis jūsų tinklapyje. Šiame straipsnyje ne tik apžvelgsiu dažnai daromas klaidas, bet aplamai paaiškinsiu apie panaudojamumą, kad paprasčiausiai atkreiptumėt dėmesį ar jūsų kuriamas produktas atitinka išvardintus punktus (daug klaidų galima išmąstyti ir logiškai, be papildomo išsilavinimo).
Kodėl UX yra svarbu UX yra svarbu, nes dar labai daug tinklalapių, ypač Lietuvoje yra neitin draugiški naudotojui. Vis dar populiaru programuoti taip, kad "svarbu veikia" ir daryti dizainus taip, kad "svarbu gražu". Perpildytoje rinkoje UX dažnai yra vienas tų aspektų, kuriuo lengva nugalėti konkurentus ir susirinkti lengvus pardavimus (ypač el. parduotuvėse). Vis dar netikit? Paskaitykit, kaip paprasčiausias UX sprendimas Amazonui pridėjo papildomus 300 milijonų dolerių per metus. The $300 Million Button
UX susideda iš daug dalių, tačiau toliau narpliosiu tik vieną - panaudojamumą: iš ko tai susideda, taip pat apžvelgsiu keletą dažniausiai daromų klaidų ir kaip jas reikėtų taisyti.
Panaudojamumas - kas tai? Trumpai: (sistemos, įrenginio ar kt.) naudojimo patogumas.
Kiekvieno tinklapio, e-shopo, ar bet kokios kitos internetinės sistemos (taip pat ir daiktų, bet apie tai neišsiplėsiu) panaudojamumą galima įvertinti. Nėra kažkokio oficialaus įvertinimo mato skalėje nuo 1 iki 10, tačiau bent jau subjektyviai galime pasakyti ar tinklalapio panaudojamumas yra blogas, pakankamas, geras, puikus ir pnš. T.y. naudojant bet kokį tinklapį, galima įvertinti - ar juo naudotis patogu ar ne - tai ir bus panaudojamumo įvertinimas.
Iš ko susideda panaudojamumas?
Panaudojamumas susideda 6 pagrindinių parametrų:
Atpažįstamumas - kaip lengvai galima pradėti naudotis sistema, turint analogiškos sitemos naudojimo patirties. Pvz.: įprasta, kad įvairūs langai kompiuteryje yra išjungiami viršutiniame dešiniajame kampe esančiu X. Jei apsilankius jūsų tinklapyje iššoks modalinis langas, kurį užverti galima tik paspaudus kairėje esantį O simbolį, bus labai blogai. Vienas geras pavyzdys - programų instaliavimas. Esame pripratę visada spausti "Next", "Next", o norint grįžti - kariau esantį "Back" arba dešiniau esantį "Cancel":
klaida, kurią padarė Microsoft:
t.y. nurodo spausti mygtuką "Back", tačiau grįžti atgal buvo galima tik spaudžiant rodyklę kairiame viršutiniame kampe. Galbūt interneto naršyklėje tai atpažįstama, tačiau instaliuojant programas tikrai ne.
Taip pat dar vienas geras, t.y. blogas pavyzdys - šis forumas ir failų prikabinimas jame. Labai logiška galvoti, kad įkėlus failus jie bus automatiškai pridėti publikavus pranešimą, tačiau reikia spausti "Pridėti šį failą", kas yra visiškai neintuityvu ir bent jau man, niekur kitur neregėta praktika. Geriausia būtų - aplamai leisti CTRL+V pagalba tiesiogiai įklijuoti paveikslėlį į tekstą.
Dar vienas LABAI BLOGAS pavyzdys - delfi.lt portalas (tai tik parodo, kad net didieji tinklalapiai UX neskiria pakankamo dėmesio ir nukonkuruoti juos šiuo atžvilgiu pakankamai nesudėtinga). Mobilioje versijoje įėjus į kokį nors straipsnį iš pagrindinio puslapio logiška manyti, kad viršuje paspaudus delfi nuorodą grįšite į pagrindinį puslapį. Bet ne - grįžtate į konkrečios skilties pagrindinį puslapį ir "paprastuoju būdu" atgal į pagrindinį negrįšite - reikia spausti kairėje pusėje esančią piktogramą (kas irgi blogai, žr.: dažniausiai pasitaikančios klaidos) ir pasirinkti "Pagrindinis puslapis".
Išmokstamumas - kaip lengva išmokti naudotis sistema. Viskas turėtų būti kuo paprasčiau ir aiškiau, kad išmokti naudotis pvz.: nauja buhalterine programa būtų kuo paprasčiau.
Apsauga nuo klaidų - vienas iš svarbiausių kriterijų aplamai, kuomet susiduriama su kritiškai svarbiu informacijos tikslumu: verslo valdymo sistemose, įvairių įrengimų valdymo sistemose ir pan. Šis aspektas dažnai ignoruojamas ir pasikliaujama naudotoju, kad jis klaidų nedarys. Tai yra labai blogai, nes klaidas daro visi ir nuolatos. Niekada negalima galvoti apie sistemos naudotojus kaip apie save: jeigu galvojate, kad "tikrai visi supras, kad...", tai labai smarkiai klystate. Pvz.: kuriate skelbimų portalą, skelbimo įdėjimo lange yra laukelis "kaina". Jo nevaliduojate, nes galvojate, kad "visiems ir taip aišku, kad čia kaina skaitmenimis", tačiau tikrai atsiras kokia nors Marytė iš Pagėgių rajono, kuri įrašys "penkiolika eurų, galime derėtis". Geriausiu atveju naudotojas gaus programinę klaidą, kad į integer tipo laukelį bando įrašyti string'ą, blogiausiu atveju, jei duombazėj kaina saugoma kaip tekstas - užluš kainos pasirinkimo slaideris paieškoj ir bus nepasiekiamas visas tinklapis. Dėl to, kad nepadarėt vienos validacijos.
Veiksmingumas - šis kriterijus nurodo, kad kuriama sistema turi būti veiksminga. T.y. naudotojas turi ne tik aiškiai, bet ir kuo paprasčiau/greičiau atlikti norimus veiksmus. Svarbu visur, kur įmanoma sumažinti naudotojui reikiamų atlikti paspaudimų kiekį (kol tai neprieštarauja kitoms UX taisyklėms). Šioje vietoje dažnai susiduriama su požiūriu "svarbu veikia". Kaip ir atpažįstamumo atveju, geras pavyzdys - šio forumo paveiksliukų įkėlimo sistema. Kur kas veiksmingiau būtų padaryti multi-upload, kuris sukeltų visus paveiksliukus skelbiant įrašą. Dabar norint įkelti 10 paveiksliukų reikia atlikti net 30 paspaudimų - "choose file" -> parinkti failą iš kompiuterio -> "pridėti šį failą". Gal forume problema ir nėra labai aktuali, bet pvz.: verslo valdymo sistemoje, kurioje gali tekti įkelti šimtus dokumentų per dieną, tai būtų visiškas efektyvumo žudymas.
Prienamumas - galimybė naudotis sistema nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir žmogaus negalių. Geras ir man labai patinkantis pavyzdys - 15min mobilioji versija ir labai patogi galimybė keisti šrifto dydį.
Estetika - paprasčiausiai reiškia tai, kad dizainas turi būti patrauklus akiai. Spalvos turi būti suderintos, dizainas negali būti per daug apkrautas - dažniausiai (bet ne visada!) - minimalistinis dizainas yra geriausias. Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį (ir net ne vieną) - jei toks poreikis bus, gali laukti ir antra šio straipsnio dalis :)
Dažniausiai daromos klaidos Taigi, apžvelgėm, kas sudaro panaudojamumo sąvoką. Daug klaidų galima išvengti vien tik galvojant ar tai yra pvz.: lengvai išmokstama, veiksminga ir t.t. Tuo pačiu metu, daug problemų galima išvengti ir mokantis iš svetimų, o ne tik savo, klaidų. Žemiau - dažniausiai daromų klaidų sąrašas, kurį galite papildyti komentaruose (pridėsiu į straipsnį).
* Mobilioje versijoje meniu - kairėje pusėje. Telefonas dažniausiai naudojamas dešine ranka. Didelių matmenų telefonuose kairys viršutinis kampas nykščiu tampa paprasčiausiai nepasiekiamas ir tenka pasitelkti kitą ranką, kad išskleistumėme meniu. Kairėje pusėje viršuje geriausia įdėti įmonės logotipą ar panašią informaciją.
* Viršutinė juosta (header) visuose puslapiuose turėtų būti vienoda. Žr. atpažįstamumo pavyzdį Delfi portale.
* Automatiškai iššokantys modaliniai langai. Taip, automatiškai iššokantys pop-up langai padeda susirinkti naujienlaiškių prenumeratorius, tačiau bendruoju UX atveju - tai blogis. Ypač, kai jie iššoka kiekvieną kartą. Prisegu vz.lt pavyzdį - modalinis langas iššoko pagrindiniame puslapyje, buvo uždarytas, tačiau iššoko dar 3 kartus naršant po straipsnius.
* Elektroninėje parduotuvėje - apmokant krepšelį draudimas grįžti atgal. Apmokant prekių krepšelį visuomet turėtų būti galimybė grįžti, pakoreguoti jau atliktus žingsnius. Prikabintas pigu.lt pavyzdys. Logiška manyti, kad esant mokėjimo stadijoje ir norint pakeisti pristatymo būdą, turėtų užtekti spragtelti ant užrašo "Pristatymas". Tačiau užrašas - tik tekstinis. Jei persigalvojote dėl pristatymo, teks visą procesą kartoti iš naujo, nes grįžti atgal - neįmanoma.
* Neinformatyvūs klaidų pranešimai.
Naudotojui pateikti klaidų pranešimai turi būti aiškūs ir suprantami. Visokie "Įvyko klaida", "Įvesti neteisingi duomenys" yra blogai. Labai populiarus blogasis pavyzdys - prisijungimo formos. LABAI dažnai suvedus blogus duomenis gauname pranešimą "Įvesti neteisingi duomenys". Reikėtų parašyti - ar blogas slapyvardis, ar slaptažodis. Dažnai bandant jungtis prie senų account'ų sunku prisiminti slapyvardį ir tokios klaidos viską tik dar labiau apsunkina. Aišku, čia programuotojų tingėjimo pavyzdys, nes kur kas lengviau patikrinti vartotojo vardą ir slaptažodį bendrai negu atskirai. Papildymas - kritinio saugumo sistemose (el. paštas, finansiniai instrumentai ir t.t.) apibendrintas klaidos pranešimas "neteisingi duomenys" prideda saugumo - tad tokiu atveju saugumas > UX.
Dar vienas pavyzdys - žemiau.
Šiuo atveju - naudotojas gauna informaciją, jog blogai suvedė pašto kodą, tačiau negauna informacijos, koks tas kodas turėtų būti. Teisingas pavyzdys: The postal code has an incorrect format. The correct format is: XXXXX
Pagrindinės taisyklės Atsižvelgiant į panaudojamumą ir UX apskirtai, galima išskirti dvi pagrindines taisykles:
Negalvokite apie naudotoją kaip apie save. Pati svarbiausia - Jei naudotojas kažko nesupranta, tai - JŪSŲ PROBLEMA, o ne naudotojo.
Outro Straipsnį ketinu pildyti, tačiau jeigu turite kokių nors pastebėjimų, papildymų - būtinai rašykite. Nuo mūsų visų priklauso ar ši informacija išliks aktuali, ar nuguls interneto dulkėse kartu su straipsniais apie puslapio stilizavimą table tag'ais ar google PR svarbą:) Taip pat atsiprašau, jei rasite rašybos ar nedidelių loginių klaidų sakinio struktūroje - straipsnį rašiau vakarais, tad tikrai ne "šviežia galva". Taip pat straipsnį įdėjau į skiltį "Tinklapių kūrimas", nes jis netinka nei į Programavimo, nei į Grafikos skiltį, kadangi aktualus abiejų sričių specialistams. Jei adminams pasirodys kitaip - perkelkite.
Informaciją platinti ir atkurti leidžiama tik įterpus nuorodą į šaltinį - misijaverslas.lt
Nu taip, dabar frontende neužtenka su HTML prirašyti, includinti jQuery ir porą skriptų, uploadinti į shared hostą per FTP iš desktopo ir be done with it.
susidiegi Node.js ir npm, gali npm install -g yarn mkdir my_project, git init, npm init pats laikas susidiegti dev dependencies, pradedant nuo Babel.js, nes šiais laikais niekas nerašo JavaScripto, rašai TypeScript arba patiurbintą JS (kad bent JSX palaikytų, dar būtinas class-properties babelio pluginas, kad nereikėtų funkcijų bindinti), pvz iš dabartinio projekto su Mithril.js (React, tik geresnis): import m from 'mithril';
import throttle from 'lodash/throttle';
class ScrollBar {
ScrollBar2;
ScrollSlab;
updateOnScroll = () => {
// ...
}
updateOnResize = () => {
// ...
}
updateOnBoth = () => {
// ...
}
oncreate(vnode) {
this.ScrollBar2 = vnode.dom.children[0];
// ...
}
view(vnode) {
return (
<div class="scroll-bar1">
<div class="scroll-bar2">
{vnode.children}
</div>
<div class="scroll-line">
<div class="scroll-slab"></div>
</div>
</div>
);
}
}
export { ScrollBar };
reikės webpacko, kuris suhandlintų visus importus ir subundlintų vieną failą patiurbinti webpacką - reikės dev buildų su sourcemapais, kad lengvai debugintųsi, ir prod buildo - išmest komentarus, minimizint CSS irgi niekas nerašo, tai webpackas dabar turės mokėti transpilinti SCSS į CSS. Nu ir aišku minimizint išmetant komentarus, \n, spaces ir pan. pasirenki frontend frameworką - React arba jei nesi hipsteris, Mithril.js (klausimas, kas didesnis hipsteris) kokį state containerį pasirenki susikonfigūruoji test ir prod serverius - kokį nginx, enablini HTTP2, susikonfigūruoji HTTP2 push, kad nusiųstų css ir js failus, paveiksliukus, kokį startup api callsą. aišku, dabar reikės CI pipelino laimingas rašai kodą prisimini, kad reikia unit testų, dar pakonfigūruoji stuffą kolega supushino kodą su spaces vietoj tabs - nu jo, eslint pamirštas, konfigūruoji ir integruoji eslint pasitikrini, kaip google indexuoja tavo puslapį - blank page. jptvjmt. Įsidiegiam es2015 babel presetą, subuildinam į senesnę JS versiją - vis tiek blank page. jptvjmt. Sudiegiam es6-shim, app.js pačiam viršuj `import 'es6-shim';`, pasitikrinam - viskas čiki piki.
Darbo ir žinių prieš pradedant reikia daug, bet paskui - rašai ir pushini kodą. Viskas. Ir pats kodo rašymas jėga. Iš dizaino pusės - naudoji SCSS, grid, flexbox, tai CSS šiais laikais nėra atmata, kokia buvo prieš 5+ metų. Frontendas irgi easy peasy - lengvai rašomi reusable komponentai. Ne jQuery ir random copypaste HTML betvarkė kaip seniau. React/Mithril (ir Redux?) irgi normalūs frameworkai, o ne kaip gūdžiais gaidiškais Angular/Ember laikais - evenetai, watchai, double kažkokie bindingai, nu nach. React/Mithril dead simple - turi state, turi HTMLą, kuris piešia state. State pasikeitė - viską nafik perpieši. Simple. Dead simple. Zjbs, palyginus kai su Angularu tekdavo dirbti.
Tikrai taip. Nemanau, kad šiuos dalykus galima ištaisyti per vakarą. Geriau šį vakarą apgalvok ką nuveiksi dėl savo pirmo darbo. Gali pamėginti pasirašyti planelį.
1. Gražesnis dizainas (patariu pačiam dizaino nedaryt) 2. Stipriąsias vietas pabrėžiantis ir savim pasitinčio žmogaus motyvacinis 3. Aiški naudos, kurią gali suteikti komunikacija.
Aš tavo vietoj duočiau sau laiko bent kelis mėnesius. Žinant, kad vasara yra atostogų metas, gali būti sunku rasti darbą jos metu. Už tai kartu vasara yra ir internshipų metas, gal pavyks gauti praktiką :)
Manau esi teisingam kely, bet dar reikia pasitempti.
1. CSS ir HTML moki, bet tavo dizaino skillai sucks. Žiūrėdamas į tuos sukodintus puslapius matau tik tą dizainą. Sukarpyk bent vieną moderniai atrodantį puslapį. Visad rekomenduoju Behance.com susirasti nemokamą PSD ir jį sukarpyti. 2. Motyvacinis. Sorry, bet kaip išgąsdinto kačiuko. Privalai rasti ką gali pasiūlyti potencialiam darbdaviui. Tikrai yra ką gali pasiūlyti ir kur esi stiprus. Jokių inkštimų, čia turi parduoti savo garas savybes. Pagooglink kaip rašyti motyvacinius laikškus kai neturi reikiamos patirties. Entuziazmas, noras mokytis ir/arba motyvacija turėtų taškytis per kraštus. 3. Neveikia kontaktų forma apačioj. Vien dėl to neimčiau tavęs.
Ateik paskaityti čia http://kodinu.lt/isiliejimas-i-darbo-rinka, tikrai rasi ką nors naudingo (paskaityk ir komentarus).
Nesustok. Esu visiškai įsitikinęs, kad tie 3 metai patirties yra tik mandagus atsakymas, nenorint įžeisti tavo jausmų. Įdėjai daug darbo, dabar reikia tik apšlifuoti dalykus, gražiau supakuoti savo sugebėjimus ir bus pirmas darbas :)
