edis2

Seriously? Niekur nieko neminėjau apie kainas, minėjau apie mažai mokius klientus. Pasakyti ar kaina yra maža, ar ji yra didelė šiuo atveju net nelabai įmanoma, nes neaišku kiek pvz mano svetainė sudegins skaičiavimo resursų. Pvz: dalyvautumėte viešajame pirkime ir kokia valstybinė įstaiga pateiktų pateiktų reikalavimams vietai ir srautui. Koks dar blin skriptų vykdymo laikas? Kaip jūs įsivertinsit viską, nes ten turi būti viskas included? :) Tai kaip įsivertinti vartotojui, ar jam nereikės dvigubai susimokėti? Visi nori mokėti tik tiek ir nei kiek daugiau. Taigi bent normalius apsrasymus su pavyzdžiais, kiek maždaug resursų naudoja svetainė su 1000 lankytojų jau bus tam tikras atspirties taškas.
 
Frustracijas? WTF? Vietoje to, kad įjungtumėte gynybinę poziciją siūlau pasiskaityti ne tarp eilučių, o pasigilinti ką sakau. Hostingo rinkoje dirbu virš 10 metų ir neįsivaizduokite konkurentų, kur jų nėra.

Žodžių kratinys apie nieką.....
 
 
 
Kam kurti PaaS jei yra jau DAUG sukurtų ir tikrai labai gerų? Pradedant nuo:
 
AppearIQ
AppScale
AWS
Cloud Foundry
CloudControl
Google
Heroku
IBM
MC
 
ir DAUG DAUG kitų....o kas svarbiausia - beveik visos jos FREE.
 
Kad sukurti stabilę ir gerą, reikės ne vienerių metų ir LABAI DAUG finansų...
 
www.rackspace.com supportas pats pripažino, kad openstack'as kurį jie naudoja nėra geras sprendimas (o ten dirba profesionalų ir finansuojama tikrai ne mažai).
 
Be to, Lietuvoje, kad ir paleidus "cloud" tai būtų tik žodžiai....vienoje lokacijoje turint išspręsta virtualizacijos sistemą - nieko nereiškia...."cloud" tam ir yra, kad turi būti paskirstyta ne vienoje geolokacijoje o bent 2 skirtingose vietose, o dar geriau netgi kontinentuose....
 
Jei jau labai noras yra kažką tokio kurti, tai imti tiesiog free vmware ir daryti, su laiku susipirkti licencijas, jos tikrai nėra brangios...
 
Aš asmeniškai jei jau daryčiau (tikrai ne Lietuvoje) tai būtų taip:
 
1. PaaS sistema - jokių būdų nekurčiau savo ir neišradinėčiau dviračio - cloudstack - geresnio sprendimo kol kas nemačiau.
2. Primary storage - SolidFire (250 000lt) už ~37tb vietos, bet taip pat, geresnio sprendimo kol kas nemačiau.
3. Secondary storage - kokį tik norit
4. Serverius - pagal norą, aš asmeniškai imčiau HP tikriausiai....na bet jei tiek investuojant tai reiktų gerų analizių, gal ir IBM/DELL praeitų.

Ką aš pastebėjau dėl aptarnavimo - tai jis vis labiau pereina iš gyvo žmogiško bendravimo į tiesiog šaltą robotišką informacijos suteikimą. Jeigu ankščiau buvo galima paplepėt, pajuokaut, pasiderėt ir pan., tai dabar dažniausiai bendravimui su klientais pasodintos atsiprašant bukos vištos, kurios apie parduodamą prekę ar paslaugą nieko neišmano, tik maloniai, su dirbtinėm šypsenom kalba iškaltą tekstą, o jeigu kažkas išeina už to teksto rėmų, tai jau niekuo padėt nebegali. Ir taip yra visose sferose. Tokiu aptarnavimu kaip ir negali skųstis, nes viskas buvo "taip kaip reikia", bet pabendravęs nejauti skirtumo tarp konsultantės ir autoatsakiklio ar internetinio katalogo.
Nesu gėjus, bet man daug maloniau šnekėti su konsultantais vyrais, dar apie pusė jų liko bendraujančių.

Labas!
 
 
Uždarbis.lt jau skaitau ir vartau daugiau nei 3 metai. Nesu didelis megėjas komentuoti, ar kurti naujas temas, bet iki šiandien vis norėjau sukurti temą, prisistatymą apie save, bet to nedariau, nes maniau, kad reikia turėti ką pasakyti apie save. Turiu omenyje, pasakyti kažką vertingo, kas duos kitiems kažkokios naudingos informacijos. Kas iš to, kad kiti perskaitis, kad aš mėgstu bėgioti?
Rašant šias eilutes, suprantu, kad nukrypau į lankas, tad prie esmės.
 
Esu optimistas studentas. Nuo mažens, bandau vis kažkaip verslauti. Pirkau pigiau, pardaviau brangiau, prekiavau kitais šūdniekiais, uždirbti pavykdavo, bet nemokėjau pinigų užlaikyti, mėgavausi gyvenimu, todėl 2013.07.17 mano piniginėje buvo tik apie 200 Lt.
 
Didžiausias mano hobis yra maisto gaminimas. Visas kompas prigrūstas Jamie Oliverio, Gordono Ramsio laidų įrašais. Praitą vasarą dirbau restorane. Svajojau, kažkada turėti savo restoraną. Restoranas gal kiek per stiprus žodis, vadinkime restoranėliu.
 
Ryt pirmadienį, važiuosiu pasirašyti nuomos sutarties, ir atsiimti raktų nuo savo restorano.
 
Skamba kvailai? Tikrai taip. Iš kai kurių artimųjų visdar dabar girdžiu pasakymus, kad kvaila, kad man nepasiseks. Gali būti. Pagyvensim, pamatysim.
 
Ne, aš nereklamuoju jokių sėkmės formulių ar kažkokių nesamonių. Aš čia rašysiu savo istoriją, žingsnius kuriuos darysiu, iki restorano atidarymo, taip pat, kaip man pavyko tai įgyvendinti.
 
Taip, tai iš dalies ir reklama, PRas mano restoranui.
 
Kiekvienos dienos pabaigoje atnaujinsiu šią temą, su naujienomis apie restorano įrenginėjimą, ir žingsniais, kaip tą daryti.
 
Sėkmės man :)
 
P.S. Milijono tikrai nelaimėjau, ir turtingų tėvų neturiu, todėl šia tema tikiuosi ir sulaukti kažkokios pagalbos iš Jūsų! Gal atsiras žmonių, kurie galėtų nemokamai sukurti interneto svetainę? Pietumis tikrai pavaišinčiau. Gal atsiras žmonių, kurie galėtų pabūti mano mentoriais, duoti patarimų ar kitos naudingos informacijos?
 
---------------------------------------------------
2013.07.21
 
Sėdim su drauge, ir truputį nervinames prieš ryt, bet taipogi ir laukiam. Juk ryt gausiu raktus, ryt gausim raktus, ryt pradėsim remontą (laukit nuotraukų). Draugė, pats pirmas žmogus, kuris sužinojo mano idėją, jai pritarė, stumė mane į priekį, palaikė, bei davė, duoda naudingų patarimų. Interjero reikalai taip pat patikėti jai.
 
Truputis info apie restoraną (ar kaip jį vadinti). Plotas 31 kvadratinis metras. 14 sėdimų vietų viduje, ir 12 lauke. Anksčiau ten veikė kavinė-baras (Užsidarė. Klausinėjau aplinkinių offisų, tai maistas buvo prastas, ir šeip mano nuomone, norint išsilaikyti maitinimo versle, reikia turėti brandą. Geras pavyzdys JAMMI kebabai. Įsivaizduokite "Varom į JAMMI" ir "Varom į kebabinę". Kas turi didesnius šansus išsilaikyti? Prekinis ženklas ar bendrinis žodis?)
 
Baldai, įranga, taurės, įrankiai, kitka yra jau restorane. Aišku kai ko trūksta, bet viską susivežėme iš draugų, giminių.
 
Interjerą reikia keisti. Pirmas įspūdis įėjus, kad tai eilinis baras, todėl ryt su drauge vos tik gavę raktus, važiuosime į senukus, susipirksime šiokius tokius remonto reikmenys, ir pradėsim dirbti.
 
Taip pat ryt pradėsiu skambinti tiekėjams, kitoms įmonėms. Laukia daug darbų, bet labai laukiu, nors visą laiką net ir dabar jaučiu įtampą. Ryte keliuosi su mintimis apie restoraną, vakare neužmiegu, nes galvoju vien tik apie tai :)
 
Tiek šiandienai, ryt vakare idėsiu nuotraukų ir daugiau informacijos apie tikslią vietą, darbuotojus, pavadinimą :)
 
----------------------------------
2013.07.22
Šiandienos svarbiausi padaryti darbai:
Nuluptos senos sienos, užtinkuotos ir paruoštos tapetavimui.
Perdažyta 16 kėdžių.
Susitarta dėl interneto atvedimo.
Pasirašyta sutartis su kenkėjų kontrole (Priežiūra, kad nebūtų jokių musių tarakonų ir t.t. Tai yra būtina viešojo maitinimo įstaigoms, nes neturint sutarties, maisto ir veterinarijos tarnyba, nesuteiks jums maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo. Pagal sutartį, kenkėjų kontrolės įmonė pas mane apsilankis kiekvieną mėnesį, bei tada kai juos iškviesiu. O visas šitas džiaugsmas kainuos tik 35 Lt į mėn:) )
 
Mano svajonė atidaryti restoraną, taip pat susijusi su aistra maisto gamybai. Todėl atspėkit kas bus virtuvės šefas? Teisingai - AŠ. Aišku vienas nesugebėsiu suktis, todėl mano džiaugsmui man sutiko ir norėjo padėti mano nuostabioji, gražioji draugė. Ji bus barmenė-padavėja-kasininkė. Viskas. Darbuotojų sąrašas baigėsi. Atrodo romantiška ir gražu? Tikiuosi taip ir bus, tikiuosi nesusipyksim po pirmos savaitės, nes kas yra dirbęs virtuvėje, žino, kokia įtampa joje verda :)
 
Ar minėjau, kad restoranas atsidaris Vilniuje? O kad Fabijoniškių rajone, Fabijoniškių gatvėje? Būtų įdomu išgirsti nuomonių apie šį rajoną, galimybės ir visokios kitokios informacijos ir gandų:)
 
Koks restorano pavadinimas? Ilgai galvojome, ieškojome, svarstėme su draugais, prie bonkės, gamtoj, mašinoj, tualete visur, nes norėjome kažko kitokio, kažko su istorija ir su reikšme. Galiausiai pasiūlymą davė draugės tėtis, ir mes iškart jam pritarėme. Pavadinimas: TWINS. Norėjome kažkokio interjero, kur dar niekur nėra, o pavadinimas TWINS mums tai leidžia. Nenoriu atskleisti detalių, bet pagalvokite patys, kiek daug galima padaryti restorane Dvynių tema;) Gal ir patys turite kokių nors idėjų ar pasiūlymų, būtų įdomu išgirsti :)
 
Pabaigai keletas foto :)
 
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/3.JPG
http://algowork.lt/5.JPG
http://algowork.lt/6.JPG
 
-----------------------------------------------
2013.07.23
 
Džiaugsmui ir liūdesiui ši darbo diena baigėsi pakankamai anksti. Baras perdažytas, stalai, baro kėdės taip pat. Remontas greitai jau bus baigtas, nes beliko tik vieną kartą kai ką perdažyti, bei nulakuoti, o sienas išklijuoti taptetais. Bus įdomu pakviesti patalpų savininką ir pamatyti jo reakciją, nes anksčiau ši vieta atrodė kaip baras, bet dabar įgauna jaukesnės, tvarkingesnės, gražesnės ir prabangesnės vietos vaizdą.
 
Gaila, tačiau šiandien nebus jokių fotų. Šiandien dirbant fotografavau, tačiau paaiškėjo, kad fotiko atminties kortelė yra palikta laptope, nuo vakar foto kėlimo į kompą. Matyt nuo nuovargio, arba dažų kvapo koncentracijos, smegenys prisnūdo. Ryt, jau pasistengsiu įkelti bent vieną fotkę.
 
Kadangi remontas artėja į pabaigą, toj prsidės popierizmas. Pastarasis susideda iš dviejų dalių:
Licenzija prekiauti alkoholiu;
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas.
 
Licenzija prekiauti alkoholiu yra išduodama teikiant prašymą miesto savivaldybėje. Nurodoma, kad paslauga bus suteika per 30 dienų. Pats nežinau, todėl noriu pasitikslinti, ar lygiai po 30 dienų bus suteikta licenzija, ar 30 dienų bėgyje? Jei kas žinot tiksliau, būtinai parašykite:)
 
Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, leidžia Jums gaminti maistą, bei teikti viešojo maitinimo paslaugas. Su šiuo pažymėjimu vargo daug neturėtų būti, nors ir visi gasdina. Bet patalpos tvarkingos, maisto tvarkymo procesas detalus, išskirtas laike, todėl viliuosi, kad problemų nebus, ir inspektorius bus geros nuotaikos :)
 
Skaičiau komentarus, ir kelis mačiau, kur žmonės galvoja, kad restoranas (dėl pavadinimo. tai ne baras, tai ne kavinė, jei jums nepatinka žodis restoranas, vadinkite kitaip, tačiau sutarkime, kad šioj temoj, aš šnekėsiu apie restoraną :D ) atidaromas už 200 Lt. Matyt ne taip norėjau išsireikšti, arba ne taip supratot.
 
Ryt pristatysiu trumpai meniu, pačią virtuvės koncepciją, idėją, kas bus čia, ko nebus kitur. Gero vakaro:)
----------------------------------------
2013.07.24
 
Praėjo dar viena diena. Ir vėl aš geriu alų. Nežinau kodėl, bet kai vos gavau raktus, noriu vakarais alaus. Matyt padeda nuimti stresą :D Tik šį kartą geriu ne iš parduotuvės pirktą, o iš vieno uždarbiečio pilstomo alaus krautuvėlės. Susirašėm, susitikom, nes norėjau užduoti keletą klausimų dėl alkoholio licenzijos, ir nusipirkau porą puslyčių alaus pokalbio pabaigoje. O šeip mldc čiuvai, visi lėkit į Šeškinės 22 g. IKI, ir prie kasų bus alus išsineštinai. Pirkite, nes kainos labai draugiškos, o alus skanus:)
Šiandien dienos pradžioje su drauge perdažėme kai kuriuos baldus antrą kartą, kad įgautų ryškesnį juodą atspalvį. Kai viskas bus baigta, nulakuota, įmesiu foto prieš, ir po, skirtumas tikrai matysis. Vėliau pietų metu, grįžome namo ir padarėme keletą skambučių. Viską sutarėm dėl sutarties pasirašymo su ŠGP tvarkymo įmone.
 
Kas tas ŠGP?
 
Taigi, jei planuojate atidaryti kavinę, kebabinę ar kitą maitinimo įstaigą, jums reikia gauti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMĄ.
Pirmas žingsnis kurį reikia padaryti, tai į Maisto ir Veterinarijos skyrių (toliau MV) jums reikia pristatyti MAISTO TVARKYMO PROCESO APRAŠYMĄ. Kas tai per dokumentas, siūlau pagooglinti, arba paieškoti informacijos tax.lt forume. Jį nėra sunku parašyti, ir jeigu Jums reikia pavyzdžio, rašykite man, atsiųsiu. Esmė, kad šiam dokumentui parašyti, Jums reikia turėti dvi sutartis. Su Kenkėjų kontrole bei su ŠGP tvarkymo įmone. Kenkėjų kontrolė prižiūri, kad pas jus nebūtų vabalų, parazitų ir t.t., o jiems atsiradus, juos naikina. ŠGP - tai Šalutiniai Gyvuniniai Produktai. Tarkime, nusipirkote kiaulės koją su kaulu, ją apipjaustėte, ir mėsą norite kepti bei parduoti, o kaulą su oda, išmetate į šiuklšių dėžę. Tai ir yra ŠGP, o pastarajam reikia atskiro konteinerio, kurį išvežtu kas tam tikrą laiką. Nežinau kaip kitur, bet aš sudariau sutarti, kad man ŠGP tvarkis už kažkur apie 40 Lt į mėn (konteinerį duos nemokamai). Kenkėjų kontrolė kainuoja 35 Lt į mėn. Pinigai tikrai nedideli, todėl nereikia bijoti, ir geriau greičiau sudaryti sutartis, bei paspartinti MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PAŽYMĖJIMO gavimą :)
 
P.S. Jei jūs neapdoruojate mėsos, ir galvojate, kad Jums nereikia ŠGP sutarties, tai žinokit, kad į šiuklių dėžę išmestas (išsinešimas nesiskaito) mėsos produktas (kotletas, kukulis ir t.t.) taip pat skaitosi ŠGP.
 
Tikėjomes šiandien ištapetuoti visas patalpas, tačiau pasirodo tai sunkiau nei galvojome, todėl pavyko ištapetuoti tik pusę. Foto pateikta žemiau. Prieš ir po.
http://algowork.lt/1.JPG
http://algowork.lt/new.jpg
 
Dėl meniu:
 
Man pačiam patinka aštriai ir riebiai. Todėl dažniausiai ir gaminu tokius patiekalus. Panašiausia virtuvė į mano pomėgius? Taip - JAV. Dar tiksliau, Š.Amerikos virtuvė. Burgeriai, Hot Dogai, Čili, Kepsniai, BBQ ir t.t. Kas išskirtinio pas mus bus? Tai dešrainiai, arba originalo kalba HOT DOGAI. Lietuvoje tokių nėra. Taip, yra primityvus variantas Statoil ir kitose degalinėse, bet tegunie ir vadinkime juos dešrainiais. Dešrelė, padažas, garstyčios ir viskas. Tikras hot dogas yra: dešrelė ir jūsų pasirinktas toping (lietuviškai nežinau kaip versti:( ). Idedu keletą foto, kad įsivaizduotumėte apie ką šneku:
http://www.fabhotdogs.com/ChicagoRipper-web.jpg
 
 
Tikimes kuo greičiau atsidaryti, ir nenuvilti Jūsų. Gero vakaro :)
 
--------------------------
2013.07.27
 
Sugadinau gražią tradiciją ir net du vakarus neparašiau nieko naujo. Štai mano pasiteisinimas: draugė perspėjo, kad su šortais tokiu oru neprotinga vaikščioti, o rimtam argumentui, gavau temperatūrą 38,2, tai ėjau į lovą, ir blogą palikau pailsėti. Sekančią naktį grįžom į Panevėžį, ir važiavom į sodybą pas draugės tėtį, kur prie bonkės visi pageneravom idėjų, pasistatėm mintyse dvarų, prisipirkom jachtų :)
Didelis ačiū Rimvydui, kuris mums gavo mokyklinę 1x1m lentą, paskolino gražtuvą bei kitų darbams reikalingų medžiagų bei įrankių.
 
Kaip ir planavom pirma savaitė buvo skirta remontui, o antra savaitė skirta popierizmui. Pirmadienį jau važiuosime į maisto ir veterinarijos tarnybą vežti dokumentų, kad pradėtume kryžiaus kelius dėl pažymėjimo išdavimo, bei į savivaldybę vesti prašymo prekybai alkoholiui. Ryt, pabandysiu ties šiais leidimais išsiplėsti, ir parašyti ko kuriam reikia ir t.t.
 
Šeip keli pastebėjimai dėl temos. Lyg ir aiškiai parašiau, kad čia nebus kebabinė ar dešraininė. Bus normali virtuvė, kur bus ir salotų, ir kepsnių, sriubų, prijaučiant amerikietiškai virtuvei, o hot dogų nuotraukas idėjau parodyti, kas pas mus dar bus, ko kitur nėra. Todėl nesupratau, kodėl kalbos temoje pasisuko apie dešrainius, nepykit ant jų :D
 
Įdedu foto naujojo interjero. Aišku jis nebaigtinis, reikia rasti pigių rėmelių, ir sienos pasipildis mūsų fantazijos vaisiais :) Bei viena foto su mūsų hot dogų dešrelių pagrindiniu tiekėju (dešrelių kiekis ribotas)
 
http://algowork.lt/23.JPG
http://algowork.lt/65.JPG
http://algowork.lt/dyzis.JPG
 
--------------------------------
2013.08.01
 
Seniau nesuprasdavau, kaip galima nespėti kažko per dieną padaryti, juk yra daugybė laiko. Tačiau, keista, bet dabar nerandu laiko atsisėsti prie uždarbio ir pildyti blogą. Bet čia jau mano bėda, kažkaip blogai planuoju laiką :D
 
Per šią savaitę nuveikti darbai tai popierizmo pildymas, bei interjero pildymas, valymasis.
Kas liečia popierizmą, tai teko su užpildytais dokumentais važiuoti į savivaldybę dėl alkoholio licenzijos ir į maisto veterinariją dėl MTSPP (maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Ir ten ir ten nuvažiavus paaiškėjo, kad mano dokumentai nepilni, trūksta info, bei trūksta kai kurių lapų. Viską ištaisius ir papildžius, šiandien pristatėme su drauge popieriukas į maisto ir veterinarijos tarnybos, ir turime paskirtą pasimatymą su inspektoriumi trečiadienį 10.30h. Keista, nes pasirodo man reikės jį pasiimti su mašina, ir nuvežti į vietą, o vėliau parvežti. Viskas normaliai, tik pagalvojau, tam kas neturi mašinos, reikėtų važiuoti draugiškai kartu su autobusu? :D Bet pagalvojau gerai, kad vešiu su savo mašina, bus laiko susipažinti, susidraugauti, ir atleisti jam širdį bei pyktį :D
 
Kokius dokumentus pristačiau? Norint gauti MTSPP, Jums reikia pristatyti:
 
1. Liudijimą, išrašą ar kitą dokumentą patvirtinantį, kad jūs vykdote veiklą, kaip fizinis ar juridinis asmuo.
2. Kadastrinis patalpų planas, su pažymėtomis zonomis.
3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą.
(2 ir 3 punktui nepamainomas informacijos šaltinis buvo tax.lt forumas:) )
4. Įsakymą, dėl savikontrolės sistemos taikymo įmonėje.
(Labai lengvas dokumentas, kuri laisvu stiliumi reikia pasirašyti pačiam. Taip pat žiūrėti tax.lt forume:)
 
Šiuos dokumentus pristačius, paprašykite, kad juos peržiūrėtų, ir jei viskas tiks, suderins Jums laiką su susitikimu su inspektoriumi.
 
Šeip, pastarosiomis dienomis, ir savaitę, esame nuolatiniai Senukų klientai. Mūsų laimei juose vyko nemažai akcijų, todėl galėjome kažkiek sutaupyti ant reikalingų įrankių ir medžiagų.
Dar didelis ačiū visiems draugams ir artimiesiems, kurie padeda įgyvendinti šią svajonę. Vieni draugai padeda darbais, kiti patarimais, kiti patirtimi, kas liečia viešąjį maitinimą, kiti paskolina įrankius, bei gauna reikalingų medžiagų, siūlo geras idėjas ir t.t. Kas aišku, tai kad vienam viską daryti būtų sunku ir užtruktų labai ilgai, todėl sąrašiukas tų, kuriuos reikės vaišinti nemokamais pietumis tik ilgėja:D
--------------------
2013.08.08
 
Daug laiko praėjo nuo paskutinio blogo posto. Žmonės mirė badu, Meilutytė kirto rekordus, kurėsi ir žlugo įmonės, na o aš leidau savaitgalį ir visas dienas prie popierizmo, rašiau ir pildžiau dokumentus, įrenginėjome patalpas, ir taip ruošėmes trečiadienio inspektoriaus atvykimui apžiūrėti patalpas.
 
Kadangi man ir mano draugei tai buvo pirmas kartas, jautėsi nervinga atmosfera, su baimės prieskoniu. Kas bus jei nepraleis, kiek laiko dar viskas užsitęs? Tokie klausimai kamavo iki trečiaidenio, kai aš atvažiavau į inspekciją pasiimti inspektoriaus ar inspektorės. Iėjau į tarnybos biurą, ir neramiai laukiau, ką man čia reikės paimti. Ėjo pro šalį kostiumuoti vyrukai ir moteriškės, ir vis bandžiau atspėti , kuris man atiteks. Viena moteris atėjo ir paklausė ar čia aš į Fabijoniškes vešiuos ją. Pritariau, ir išsigandau, nes moteris atrodė valdinga ir pikta. Sėdome į mašiną, ir pajudėjome link restoranėlio. Vidury kelio norėjau trenktis su mašina į sieną, nes pradėjo aiškinti, kad nieko gero nebus, nes atseit per mažai kriauklių patalpose. Jos pas mane yra dvi, o ji aiškina, kad reikia mažiausiai keturių. Nepadėjo nei mano mintinai išmokti cituoti įstatymai, greitai suvartė :( Atvažiavus į patalpas, gavome velnių, kad nėra atskiros spintelės darbuotojų drabužiams, nes pasak jos, negalima darbuotojų striukių kabinti ant bendros pakabos klientams, nes juk jie gali pavogti mūsų rūbus. Pasirašėme lapą, kad taisysime šį trūkumą. Bet šeip mano ir drauges nuostabai, iš blogosios inspektorės, ji tapo geroji, pavadino mus vaikais vanagais, išvardino kas dar negerai ir ką reikia tvarkyti, ir sėdo pildyti patikrinimo akto. Galiausiai paprašė, kad ją reikia pamesti iki Aušros vartų. Nežinau, ar man tas privaloma, bet negi atsakysiu inspektoriui ne, nuo kurio priklauso mano restoranėlio ateitis :D Dar pats nesupratau, ar viskas buvo gerai, todėl išėjus klausiu inspektorės, o tai kas čia buvo ir kas dabar bus. Paaiškino, kad viskas gerai, ir gausime MAISTO TVARKYMO SUBJEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMĖJIMĄ! VALIO! Net patys negalėjome patikėti, kad iš pirmo sykio praeisime patikrinimą. Darbo įdėjome tikrai nemažai, tačiau netikėjome, kad praeisime iš pirmo karto, nes buvome prisiklausę baisių įstorijų, kaip tai gali išsitęsti iki vieno mėnėsio ar daugiau, o mums prireikė tik savaitės :) Aišku, yra niuansų, kad dėl ne per didžiausios virtuvės ploto, nebus galima tvarkyti tam tikrų produktų, todėl reikės šiek tiek keisti ir tobulinti meniu, bet tai menkniekis, nes jau ryt keliausime atsiimti MTSPP! Tai reiškia, kad jau galime gaminti maistą ir parduoti jį klientams. Tai taip pat reiškia, kad galime nešti visus dokumentus dėl alkoholio licenzijos. Nes norint gauti alkoholio licenziją, reikia pateikti ir MTSPP pažymėjimą.
Taip pat, per visas dienas labai draugavome su gražtu:) Grežėme ir kabinome paveikslus, lentynas, meniu lentas. Taip pat geras draugas buvo Fairy ir kiti dezinfikatoriai, su kuriais šveitėme ir plovėme indus, įrankius, stiklinės, bokalus, langus, grindis, baldus, stalus, viryklės,wc ir t.t.
Ateinantys darbai: visą savaitgalį paskirti galutiniam interjero įrengimui. Supirkti arba rasti reikalingas detales, rėmelius ir kt. Patobulinti meniu, nnusipirkti kasos aparatą, pasidaryti sąrašą pagrindinių produktų ir alkoholinių gėrimų, pasigaminti lipdukus ir suklijuoti juos reikiamuose vietose, patobulinti marketingo planą.
 
Labai nekantraujame kada atsidarysime ir galėsime Jūs džiuginti arba nuodyti savo maistu, gėrimais, bei nuotaika :)
 
P.S. Gal kas turite kokių nors idėjų, kaip būtų galima dar išreikšti TWINS ar dvynių temą restorano interjere? :) Pasiūlymų? :)
 
Bei ačiū, kas rašote pasiūlymus savo mintis, labai įdomu skaityti :)
--------------------------------
2013.08.14
 
Tooooj atsidarysime!!!!...
Per šią savaitę pavyko gauti likusius dokumentus, bei pristatyti juos į savivaldybę, kas reiškia neužilgo gausime alkoholio licenziją, kas reiškia, kad greitu metu, šaldytuvas užsipildis produktais, baras nusikraus gėrimais, ir greitu metu atsidarysime. Bijau meluoti, bijau ir žadėti tačiau galvojame apie 26 d. Nebetaip ir toli? Net nepastebėjau kaip beveik prabėgo mėnuo :) Bet per tą mėnesį manau gerai prasisukom, ir tinkamai viską padarėme, kas priklausė nuo mūsų:)
Šeip labai malonu buvo tvarkant patalpas, sulaukti užeinančių į vidų žmonių, kurie domėjosi, kada gi atsidarysime :) Buvo ir kuriozų, kaip pvz., iėjo azijietiško gimio moteriškė, kuri rusiškai kažko paklausė, kaip mes galvojome, kad kavos. (Mes rūsų nemokame, ir tai yra šiokia tokia problema:( )Mes jai sakėme NIET, ji vėl klausė to pačio, mes jai vėl sakėme NIET, ir ji išėjo. Tik vėliau toptelėjo, kad gal ji klausė ar čia bus kavinė, nes rusiškai kava ir kavinė, iš dalies panašūs, tokiam kaip aš :D
 
Ką dar noriu Jums paminėti, tai šiandien su drauge vaikštant naujai atsidarusiame tarptautiniame baldų centre (spėkit kur), sulaukiau vieno skambučio. Merginos balsas prisistatė, kad ji iš LNK studijos, ir kad juos sudomino mano anketa į naują kulinarinį šou SKONIS, ir kviečia mane antradienį dalyvauti atrankoje. Ar dalyvausiu? Žinoma! Ar baisu? Taip! Ar balsuosit už mane??? :D
Dabar svarbiausia yra sulaukti skambučio iš savivaldybės, kad galiu atsiimti alkoholio licenziją. Beje labai pravartus patarimas kas kreipiasi ir nori gauti alkoholio licenziją: BŪTINAI SU DOKUMENTAIS PATEIKITE IR PAŽYMĄ IŠ VMI, KAD NESATE SKOLINGAS VMI, nes jei tą padarysite, sutaupysite apie 10 dienų pažymos gavimo laiko.
 
Jūsų užsivedęs TWINS šefas
--------------------------------------------
2013.08.31
 
Sveiki visi.
 
Laikas: 2013.09.02 (Pirmadienis) 18.00h
Vieta: Restoranas Baras „Twins“ , Fabijoniškių 2 – 156 g.
Įvykis: Atidarymas
 
Taip, pagaliau galiu su džiaugsmu ir šiokia tokia baime pranešti, kad visi darbai baigti, ir Twins atidaro savo duris, priimti tūkstantines išalkusių žmonių minias Planavome atsidaryti kiek anksčiau, tačiau užtrūko reikalai dėl alkoholio licenzijos gavimo.
Kadangi atsidarome, greičiausiai blogo nebepildysiu, todėl nusprendžiau, kai tai bus paskutinis įrašas, bet pats ilgiausias. Apibendrinsiu ir pateiksiu savo nuomone, žingsnius, ką reikia daryti norint atidaryti maitinimo įstaigą, bei remsiuos savo pavyzdžiu bei istorija. Taigi važiuojam:
 
1. Idėja. Koncepcija.
Viskas atrodo labai paprasta ir aišku. Pirmiausia gimsta idėja, tada seka veiksmai. Tačiau prie tos idėjos reikia ir padirbti. Kitaip sakant ištobulinti ją, išgryninti. Aš pats turėjau svajonę atidaryti restoraną. Man labiausiai patiko gaminti amerikietiškos virtuvės patiekalus. Nusprendžiau, kad restorano meniu bus amerikietiški patiekalai. Pradėjau domėtis situacija Vilniuje, kas yra ko ne, ir pastebėjau, kad tokios virtuvės trūksta Vilniuje, o amerikietiškų dešrainių apskritai nėra Lietuvoje.
Taigi taip susiformavo ir išsigrynino idėja.
 
2. Verslo planas.
Turint idėją, reikia pradėti rašytis verslo planą. Tai neturi būti kažkoks oficialus dokumentas, tai tiesiog vieta, kur jūs savo mintis išrašysite ant popieriaus, kuriame pasiskaičiuosite pradines išlaidas, pasiskaičiuosite lūžio tašką, aprašysite konkurentus ir visa kita. Ir laikui bėgant šį dokumentą vis pildysite ir redaguosite, keičiantis situacijai bei idėjomis. Kam viso to reikia?
Gal atrodo kvaila, bet pradėjus viską skaičiuoti, rašytis ir grynintis, nustebsite, kad viskas sudėtingiau nei atrodo, ir kad reikės nemažai darbo, o jūsų verslo planas padės jums viską sistemingai daryti. Asmeniškai, mano verslo planas buvo vienas excelio failas, kuriame viską rašiausi, pradedant nuo skaičiavimų, baigiant marketingo planu. Vėliau pagal šį dokumentą rašiausi jau oficialių verslo planą, kurį rodžiau investuotojams.
 
3. Pinigai.
Turi pinigų, neturi idėjos. Turi idėją neturi pinigų Jei jums yra atvirkščiai, džiaugiuosi už jus, na o kiti skaitom. Turint jau idėją, ir kažkokį tai verslo planą, kuriame gali jau numatyti kiek jums reikia pinigų, metas juos gauti. Aišku, kad teks skolintis. Klausimas iš kur. Bankai greičiausiai neduos. Pirma kur reiktų kreiptis, tai į šeimą, draugus gimines. Nesurinkus reikiamos sumos, reikia ieškoti investuotojų. Parengti oficialų verslo planą, prezentaciją ir bandyti įtikinti juos investuoti. Asmeniškai perėjau visus žingsnius. Turėjau idėją, planą, tačiau suma buvo per didelė, kad surinkti ją iš šeimos, giminių, draugų. Teko ieškoti investuotojų. Ėjau į keletą susitikimų, kur man turtingi dėdės paaiškino, nusiimti rožinius akinius, ir maloniai paspaudė rankas atsisveikindami. Po tokių keletą susitikimų buvo apėmę depresingi jausmai, kad gal rimtai negaišti laiko su savo svajonėmis. Tačiau vieną dieną, atidariau aruodas.lt ir pamačiau tą pačią dieną idėtą skelbimą. Nuomuojamos patalpos, kuriose yra beveik visą įrangą, įrankiai, baldai, taurės ir t.t. Jau tą pačią dieną susitikau su nuomininku, peržiūrėjau jas. Pirmi klausimai jo buvo, kiek man metų, ir ar esu ką nors panašau daręs, ar turiu pakankamai kapitalo. Kad esu dirbęs restorane, nemelavau, tačiau pamelavau, kad turiu pinigų, reikia tik patalpų :D Tuo metu kišenėje turėjau 200 Lt., ir nežinojau, iš kur gauti pinigų. Sekančią dieną susitarėme susitikti vėl, nes man patalpos tiko, o pasako jo, aš iš nuomuotojo irgi labiausiai patikau. Taip gavosi, kad sukirtome rankomis, pasirašėme sutartį, gavau raktus. Viskas gražu, romantiška, tik beliko gauti pinigų. Šeip to nepatariu daryti niekam, nes tai buvo kiek kvailas poelgis, ir streso kainavo nemažai, ko tikrai antrą kartą nedaryčiau, tačiau vėlesni įvykiai susiklostė gerai ir pinigų atsirado. Su draugės pagalba, radome vieną žmogų, kuris sutiko paskolinti pinigų sumą. Kadangi radome tokias patalpas, kuriose beveik viskas buvo, reikalinga pinigų suma žymiai sumažėjo.
 
4. Patalpos
Yra trys sėkmingo restorano recepto veiksniai: 1. Vieta. 2. Vieta 3. Vieta
Čia gal kiek humoro forma, nes aš pats šiam teiginiui nepritariu. Gedimino prospekte ir senamiestyje yra kavinių, kurios dirba sėkmingai, bet yra tokių, kurios užsidaro po kelių mėnesių. Vieta nebūtinai garantuoja sėkmę, nes ji tik padeda atvesti žmonių srautą, tačiau vėliau klientas pagal gaunamą kokybę nuspręs ar eiti į restoraną ar ne, todėl manau kokybė svarbiau už vietą.
Taigi ieškant patalpų, galite rinktis tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pastaruosiuose nuomos mokestis bus mažesnis, tačiau ir žmonių srautai mažesni. Centre žmonių srautai didesni, tačiau ir nuomos kainos pakankamai gąsdinančios. Beje ieškant patalpų reikia neskubėti, o stengtis rasti tokias, kuriose jau anskčiau buvo vykdoma panaši veikla. Kaip mano atvejis parodė, galima rasti labai gerą sandorį, tiesiog reikia kantrybės ir kažkiek sėkmės.
 
5. Leidimai, licenzijos
Turint patalpas su maisto gaminimo įranga, iškart rekomenduoju susitvarkyti dokumentus dėl maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ir kreiptis į maisto veterinarjos tarnybą. Kuo greičiau tai pradėsite, tuo greičiau gausite dokumentus. Man pasisekė, ir MTSPP gavome per savaitę. Kiek susidarė įspūdis, per patikrinimą inspektoriai nelabai kažko ieško ir kabinėjasi, jei jau anskčiau buvo vykdoma maitinimo veikla patalpose. Todėl kuo anskčiau pradėsite popierizmą, tuo greičiau atsidarysite.
6. Tiekėjai
Kaip ir kur ieškoti tiekėjų? Klauskite pažistamų, ieškokite google. Susirandate tiekėjų kontaktus, skambinate ir klausiate kainų bei būtinai derates, vėliau išsirenkate geriausius variantus. Ką noriu pabrėžti, tai, kad būtinai reikia derėtis ir bandyti gauti geresnes sąlygas sau. Čia nesusiję su tiekėjais, tačiau reikėjo atsispausdinti lipdukus ant durų restoranui, kaina apie 60 Lt. Gražiai paprašiau, kad padarytų nuolaidėlę jaunam studentui. Atsakė, kad gali padaryti 10%, tačiau juk tai tik 6 Lt, nereikšminga suma. Nuolaidėlę padarė, o aš sutaupiau 6 Lt. Aišku, kad tai maži pinigai, tačiau derantis kiekvieną kartą, susitaupanti suma tikrai nustebins. Nereikia bijoti spausti tiekėjų dėl nuolaidų ir geresnių sąlygų, nes juk visada galite pereiti pas kitus tiekėjus, o jie tai žino, todėl visos jūsų derybos bus sėkmingos, kaip ir mano atveju, tik skirsis dydžiai ir sąlygos.
7. Marketingas.
Pati geriausia reklama kavinei yra maistas ir jo kokybė. Tačiau reikia dar atvesti ir žmonių į restoraną. Tam reikia turėti marketingo planą. Vėl gi, asmeniškai rašiausi kilusias idėjas į excelį, vėliau jas apibendrindavau išgrynindavau. Taip pat, googleje yra daug informacijos ir patarimų su gerais reklaminiais pasiūlymais, idėjomis, pavyzdžiais iš užsienio. Nereikia būti baigusiu kažkokiu mokymų ar dar ko. Jei sugebi naršyti internete, visą marketingo planą pasirašysi googles pagalba Šeip patiko vienas pavyzdys: Amerikoje atsidarė naujas restoranas, ir vos tik praverus jo duris, visos vietos buvo užimtos, ir iškart rezervuota keliems mėn į priekį. Restoranas nebuvo joks garsus prekinis ženklas. Visa sėkmės paslaptis buvo tai, kad atidarant restoraną, pirmiausiai buvo sutvarkytas išorės interjeras, vaizdas, lyg tai jau būtų veikiantis restoranas. Lauke prie jo buvo padėta lenta su užrašu „Laisvų vietų nėra“. Kol vyko vidaus remonto darbai, žmonės tą užrašą matydavo praeidami.. Paprasta, nebrangu, efektas didelis
 
Šią vasarą deja nebuvau su drauge nei prie jūros, ir prie vandens galima ant pirštų suskaičiuoti kartus, kai maudėmės. Bet galiu drąsiai paskyti, kad tai viena geriausių vasarų, neįkainojama patirtis, daug malonaus darbo, svajonės įgyvendinimas, savęs realizacijos virtuvėje.
 
Maistas išdegustuotas, nušlifuotas taip sakant, viskas paruošta, beliko tik atverti Jums duris, ir pasiduoti Jūsų skonių receptorių teismui.
Labai laukiam pirmadienio, tačiau ir bijome, nes nežinome ko laukti, kiek laukti, ir kaip seksis spėti. Patirties turiu aptarnaujant didelį srautą žmonių, tačiau vistiek ta baimė išlieka ir tai yra natūralu.
 
Kai šiame forume parašiau ar kas galėtų padėti, tai nustebau kiek gavau žinučių su pasiūlymais. Tikrai netikėjau, kad tieks atsiras, ir labai maloniai nustebino mane. Gal neatrašiau visiems, nes žinučių daug buvo, ir pasimečiau tarp jų, tačiau labai didelis ačiū visiems kas rašė patarimus ir pasiūlymus, linkiu sėkmės Jums
 
Ačiū, kas kritikavot, ačiū ir asmeniui, kuris prašė, kad atsiųsčiau pinigų, ačiū kas palaikė, ačiū kas tik skaitė. Nežinau ar tęsiu blogą, nes nuo pirmadienio prasideda darbo maratonas, malonaus darbo maratonas. Kas gali būti smagiau, už hobį, už kurį gauni pinigus? Todėl su drauge laukiame visų Fabijoniškių 2 – 156 adresu (vėlgi, jei nežinote kur tai, tam yra google :D ), su kuo storesnėmis piniginėmis:D
 
Iki susitikimo, sėkmės Mums:)
 
Restorano Baro „Twins“ šefas.
 
P.S. https://www.facebook.com/twinsfood galite mus sekti:)

95 proc kad laimesi byla, o uz fake produktus ebejus banija be pasigailejimo.
Butinai parasyk susirasinejime ir byloj kad PADIELKA, ebejus neskaitys daugiau nieko:)
 
PS, man zostkai nepatinka kad ir sitam forume prekiaujama visokiais paypal ir tt acc, tiek scameriu ir kitokio plauko nuopisu privisi lietuvoj, kad viena diena uzdes bana ebejus visai LT.

Svetainėje StackSocial dalinami septyni kursai IT temomis. 93 valandų mokymai kainuoja $1000, bet dabar galite isigyti už $1 arba daugiau. Visi surinkti pinigai atiteks labdarai, ir tik nuo jūsų priklauso, kiek norite paaukoti.
 

Šaltinis:
rašo.me

 
Rinkinuką apima septyni kursai: web programavimas, web dizainas, JavaScript, jQuery, kūrybinis dizainas ir įvairios programavimo kalbos. Kiekvienas iš jų tinka tiek pradedantiesiems, tiek labiau patyrusiems žmonėms.
 
Norėdami įsigyti kursus, jums reikia paspausti Add to Cart (Pridėti į krepšelį), įvesti norimą sumą ir kortelės duomenis. Jeigu sumokate mažiau nei $6, gausite prieigą prie dviejų kursų iš galimų septynių. Jei sumokėsite $6 arba daugiau, turėsite atvirą prieigą prie viso 7 kursų paketo.
 
http://raso.me/wp-content/uploads/2014/08/it-kursai.png
 
-> Pirkti kursus <-

Nieko aš neketinu atkalbėti :) Aš kalbu apie tai, kad pirmas kartas gali labai daug kainuoti, net ir įvertinus savo galimybes :) Tiesiog kartais reikia blaiviu protu viską apgalvoti :)

Kadangi mano buvimas čia pradėjo kelti narių pasipiktinimą, bei mano atsakymai yra parengti netinkamai, noriu atsisveikinti su šiuo forumu ir palinkėti sėkmės tiems kurie šiame forume ieško ne tik atsakymų "ant lėkštutės", bet kartu ieško sprendimų, išeičių, esti platesnio požiūrio.
 
Todėl noriu pasidžiaugti su visais kuriems mano atsakymai padėjo ir atsiprašyti tų, jei atsakymai nebuvo tokie kokių tikėjotės.
 
Sėkmės forumiečiai. Smagus buvo jūsų bendravimas.
Geros vasaros, gerų verslo sumanymų ir pelningų sandorių.
 
 
Zyzuolė

O man labai patiko tas blogas.
 
Tragiška matyt kaip su purvu malamas itin jauno žmogaus darbas. OK, istorijos mergaitiskos, bet jau dabar atsiskleidžia krūva gerų dalykų:
 
- noras kažkur išdėstyt savo mintis, o tai leidžia jai pažiūrėt į save iš šalies, o tai yra vienas pagrindinių asmeninio tobulėjimo sugebėjimų, kurių labai maža dalis žmonių turi;
- gebėjimas pakankamai rišliai pasakot istorijas, kuriose ne tik atskleidžia kas kaip ir kada įvyko, bet ir bando kapstyt giliau - ką visa tai reiškia. Vėlgi - sugebėjimas, kurio pasigedau tarp kai kurių universiteto studentų;
- atsiskleidžia ir pakankamai intuityvus polinkis marketingui: radau ir postų pavadinimus į temą ir call-to-action mėginimus ir pasalūnišką savireklamą čia forume.
 
Manau, kad iš smėlio dėžės galim lipt tada, kai toj smėlio dėžėj atsibosta.
 
Man lygiai tą patį sakė, kai 8 metų būdamas savo senų žaislų "parduotuvę" kieme atidariau ir visokiais kitokiais lempiniais ekspermentais užsiimdavau. Gerai, kad į visus tokius gyvenimo aiškintojus per daug dėmesio nekreipiau.
 
Kurkit ir darykit, ne tik tu Marsiete, bet ir visi, kas turit kokių nors idėjų. Ir darykit tol, kol tai pradės atsipirkt.

Su tokia gramatika.. Turbūt kątik iš anglijos grįžai :D

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

Atrasta kritinė OpenSSL (turbūt populiariausios SSL/TLS implementacijos) klaida, kuri leidžia piktavaliui išgauti dalį serverio atmintyje laikomų duomenų (kai kada ir konfidencialių, kaip privatūs kriptografijos raktai ar sertifikatai).
 
Daugumai operacinių sistemų jau sukurti naujesnės OpenSSL versijos paketai, kuriuose klaida ištaisyta (kitose OS sukompiliuoti pataisymą teks patiems).
 
Pasitikrinti, ar jūsų (SSL naudojanti) svetainė pažeidžiama, galite čia: http://filippo.io/Heartbleed/
O paskaityti daugiau apie pažeidžiamumą - čia: http://heartbleed.com/
 
Iš tikrųjų didelė klaida. Pažeidžiamos tokios didelės svetainės, kaip Yahoo Mail, iš jų galima nesunkiai ištraukti prisijungusių vartotojų duomenis. Neabejotinai didžiausia saugumo spraga per didelę dalį IT istorijos.

MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS
Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
 
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
 
 
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
 
Daugiau nebesireklamuos
 
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
 
 
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
 
Gandų purslai dėl "Red Bull"
 
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
 
 
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
 
 
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
 
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
 
Vartotojui - aiški žinia
 
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
 
 
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
 
 
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus.
"Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
 
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
 
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
 
 
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
 
 
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
 
 
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
 
Kava ir bendravimas
 
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
 
 
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
 
 
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
 
Pabėgimai ir sugrįžimai
 
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
 
 
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
 
 
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
 
 
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
 
 
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
 
 
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
 
Realūs kraštutinumai
 
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
 
 
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
 
 
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
 
 
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
 
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
 
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
 
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
 
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
 
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
 
Išskirtinumo vertė
 
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
 
 
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
 
 
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
 
 
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
 
 
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
 
 
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
 
Kultas ir emocinis įvaizdis
 
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
 
 
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
 
 
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis.
Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
 
Sveiki atvykę į naują pasaulį
 
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
 
 
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
 
 
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
 
 
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
 
"Wrigely's" muilo nebegamina
 
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
 
 
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
 
 
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
 
Autorius Vidas Jankauskas

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Lietuviai nėra didelė tauta, bet per istoriją paliko daug paveldo už Lietuvos ribų. Tik apie didžiąją jo dalį menkai žinome.
 
Svetainėje Gabalėliai Lietuvos mėginu tai pakeisti: renku informaciją apie su Lietuva susijusias vietas užsienyje.
 
Čia sužinosite apie LDK pilis, lietuvių bažnyčias, lietuviškos kilmės vietovardžius, žymių lietuvių kapų vietas, atminimo lentas, skulptūras, memorialus, genocido/tremties vietas ir kita, kas "lietuviško" yra už Lietuvos ribų.

O su komerciniais bankais kažkas kitaip? Galbūt žmonės renkasi tokias valiutas, nes nepasitiki bankais? Nežinau, man tas straipsnis atrodo kvailai, kažkam labai gadina verslą tokios valiutos :)

Kuriant krokodilu kaimyno masina reiketu kad tavo masina irgi birbtu. Ir prisjungus laidus nekurti is karto, o parukyti bent 10 minuciu ir tik tada bandyti kurti. Vairuoju "grabus" jau 15 metu, tai is patirties sakau.
 
Siais laikais, kai masinose pilna kompiuteriu, sunkiau prikalbinti ka nors duoti "prisikurti", kadangi donoro akumuliatorius gauna soka, kompiuteris pradeda grybauti, ko pasekoje gatveje stovi 2 lavonai :) Nors visaip buna, cia jau kiekvienam savo. Jei duodu prikurti is savo mosntro, tai, del viso pikto, atjungiu akuma nuo savo masinos, nes mano 100 amperu akumas benzinines kuria "uzsimerkes".

Gaila jūsų jeigu skaitote "Hamletą" ir nieko nesuprantate, jeigu Maironis jums nieko nesako... Geriau paklauskite savęs kada buvote gerame spektaklį? Kada perskaitėte mėgstamą knygą neverčiami? Gaila tokių žmonių, kurie užauga, subręsta, o su jais rimtomis temomis pakalbėti negalima, kaip tik: "kaip miegojai?", "ką sapnavai?".
Tampame vartotojiškaja visuomene patys to nematydami :)

Pritariate tam?
 

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Iškarto pasakau, jog už nė vieną straipsnį nemokėjau nė cento!

investuok i kontrabanda , linksmu svenciu!

Gaila jūsų jeigu skaitote "Hamletą" ir nieko nesuprantate, jeigu Maironis jums nieko nesako... Geriau paklauskite savęs kada buvote gerame spektaklį? Kada perskaitėte mėgstamą knygą neverčiami? Gaila tokių žmonių, kurie užauga, subręsta, o su jais rimtomis temomis pakalbėti negalima, kaip tik: "kaip miegojai?", "ką sapnavai?".
Tampame vartotojiškaja visuomene patys to nematydami :)

Gaila jūsų jeigu skaitote "Hamletą" ir nieko nesuprantate, jeigu Maironis jums nieko nesako... Geriau paklauskite savęs kada buvote gerame spektaklį? Kada perskaitėte mėgstamą knygą neverčiami? Gaila tokių žmonių, kurie užauga, subręsta, o su jais rimtomis temomis pakalbėti negalima, kaip tik: "kaip miegojai?", "ką sapnavai?".
Tampame vartotojiškaja visuomene patys to nematydami :)