agirdzius

turiu irgi atsiliepimą iš pažįstamo:
 
statoile paprašė naują labas kortą- turėjo tik "begalybė" naują pakuotė už ±5 €/
 
paskambino porą kartų po 20 min per savaitgalį- pirmadienį pyst toks pat sms: rinkitės kitą planą:o konsultantė 1351- žinokit iš jūsų kortelės įvyko tik vienpusis ryšys...
 
tai 1351 patrolino :D- priėjo išvados kartu su konsultante tipo perki naują labas numerį- išsiunti visiem pažįstamiem registruotus laiškus apie savo naują numerį , tada sulauki skambučių iš draugų, vėl skambini į bitę ir klausi ar jau galima pradėti "daryti išeinančius skambučius"...
 
tai neveltui tele2 per interviu ir sako, kad bitė yra mažiausias tinklas ir jiem skaudžiausia nesulaukt įeinainčiu skambučių...
 
matyt jie padėjo ant savo pre-paido... nori kažkaip atsikratyt visų :D

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Ne, ne taip supratai. Per pirmus metus vartotojai galės "nusipirkti" (nemokamai) Windows 10, ir po to jie visą gyvenimą turės jį kaip "pirkinį" savo Microsoft paskyroje, todėl galės neribotai atsisiųsti naudotis. Tuo tarpu, tie kas per pirmus metus to nepadarys, turės sumokėti ir (jau iš tikro) sumokėti tą vienkartinį mokestį.

Kreipiesi į policiją ir rašai pareiškimą už šmeižtą, grąsinimus ir t.t.
Ir dar duomenis viešini. Ir viskas. :)
 
Su tavim elgiasi kaip su skuduru, o tu dar kreipi dėmesį į atsiprašymus?
 
Tokio lygio 'verslinykam', tai tik zonoj verslaut su cigaretėm.

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Maniau bus straipsnis apie kokius nors slaptus žvėriško lygio resursų sunaudojimus ar informaciją vagiančius virusus. :angry:
 
Nebesidalinkit delfio nesąmonėmis.

ne visi yra tokie gudrus kaip jus, 90% zmoniu vis delto tiek nesigaudo kompe. reik miargynom pvz fotkes paredaguot, paguglina ar drauges pasiklausia, susiranda kokia nemokama parsisiuncia, next next next tik i vsio, fotkes i trasa. o kad papildomai sesiolika toolbaru ilindo net nepastebi. kiek tvarkiau pazystamiem pc, dar nei vieno svaraus nemaciau. ir paaiskini kas kaip parodai, kitasyk vel tas pats px :D

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

nu bl*t nesikeikiant, skaičiuojam kartu:
 
- pirma prekė kainavo 1,99Lt - įvedus eurą 1,99/3,4528 = ~0.576 ~= 0.58EUR
- antra prekė kainavo 2,00Lt - įvedus eurą 2,00/3,4528 = ~0.579 ~= 0.58EUR
 
Ar gal turėjo pirmą kainą iki 0,575Eur suapvalint? O antrą iki 0,58Eur?
 
Suprask, kad 1 euro centas yra 3,4528 lietuviško cento, ko pasekoje net jei prekės kaina būtų buvusi 1,98Lt ar 1,97Lt - ji vistiek būtų suapvalinama iki 0.58Eur. Aiškiau?
 
 
Kodėl ten abiejose vietose TURĖJO būti 2Lt? Jei prekė kainavo 1,99Lt tai ir parašyta, kad kainavo 1,99lt.

kaip visada po keliu dienu tele2 paskelbs toki pat pasiulyma tik vienu euru pigiau :D amzinas karas

Labas, Uždarbieti,
 
Praėjo 2014-ieji metai, ką per juos nuveikei?
Tikiuosi atsakymas ilgas ir metai Tau buvo tikrai geri. O aš norėčiau padėkoti visiems bendruomenės nariams, naujiems ir seniems, padėkoti už puikius ir aktyvius metus. Smagu, kad atsirado gan daug naujų narių, kurie yra tikrai aktyvūs bei keli itin aktyvūs, kurie šiuo metu varžosi Metų Forumiečio rinkimuose. Linkiu, kad visi nariai būtų aktyvesni ir turėtume daugiau įvairių iniciatyvų - konkursų, susitikimų, balasvimų, konsultacijų ir pan.
 
Manau Tau ir Tau, ir kiekvienam uždarbiečiui šis palinkėjimas būtų tiesiai į dešimtuką:
 
"Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Markas Tvenas"
 
http://happynewyear-cards.com/wp-content/uploads/2014/12/Happy-New-Year-Images-2015-3d-3.jpg

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt

Manau bus aktualu visiems važiuojantiems į užsienį, jeigu visa informacija bus vienoje temoje ir nereikės googlint valandų valandas.
Kas nuolat važinėja kurioje nors užsienio šalyje - netingėkit, pasidalinkit info apie kelius, vairavimo ypatumus ir t.t. Arba jeigu priguglinot įdomių dalykų - galit nukopijuoti.
 
 
Lenkija:
Keliai: Greitkeliai "Sxx" labai geri, nemokami, leidžiamas greitis 120, bet važiuojant 140 niekas nepyksta. Autostrados "Axx" labai geros, kai kurios mokamos. Pvz., A2 Nuo Lodz iki Vokietijos sienos kainuoja ~18€. Mokėti būdelėse grynais zlotais arba eurais. Plačiau - viatoll.pl. Leidžiamas greitis 140, bet važiuojant 160 niekas nepyksta.
Žemėlapyje raudonai pažymėti užmiesčio keliai dauguma geri, bet dažnai labai apkrauti. Geltonai pažymėti laisvesni, bet prastesni. Visi keliai žiema labai gerai valomi lyginant su Lietuva.
Maršrutai: Link Varšuvos geriausia važiuoti 61 keliu iki Lomžos, po to 677, po to į 8. Stenkitės nevažiuoti pro Varšuvą piko metu, nes kamščiai dideli. Važiuojantiems link Vokietijos pietų ir nenorintiems mokėti už kelius - geriausia važiuoti pro Vroclavą. Dėmesio, daugelis kelių yra nauji, todėl vadovaukitės kelio ženklais, o ne navigacija.
Policija: Užmiesčio keliuose gali stovėti su žiūronais arba šaudyti su fenais. Taip pat gali būti pasislėpę, o ant kelio pasistatę mažą fotoradarą. Visuose keliuose, ypač autostradose važinėja nežymėti ekipažai. Ima baudas vietoje, jei neturi grynų palydės iki artimiausio bankomato. Su daugeliu galima susitarti, derėtis, kartais mėgsta pažiūrėti kiek piniginėj turi pinigų. Stacionarūs radarai fotografuoja ne visi, kiek mačiau tik geltoni, 10km/h pro juos galima viršyt drąsiai.
KET: Šviesos visą laiką. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima.
Kuras: Kuro kaina skirtingose degalinėse gali skirtis drastiškai, net iki 1zl. Brangiausia yra autostradose. Pigesnės degalinės Bliska, Lotos. Degalai šiek tiek pigesni nei pas mus. Dujos yra visur, antgalis toks pats.
Kiti ypatumai: Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Dauguma vairuotojų mandagūs, praleidžia. Bet yra daug labai lėtai važiuojančių bei lakūnų. Būkit ypač atidūs tarp Lietuvos ir Varšuvos, nes ten lietuviai pasijaučia tarsi jokios taisyklės jiems negaliotų ir laksto 200km/h kur ženklas 30, lenkia per saleles, posūkiuose ir t.t.
 
 
Vokietija:
Keliai: Autobanai beveik niekuo nesiskiria nuo Lietuvos autostradų, tik būna ir 3 juostų. Greitis juose neribojamas, jeigu nėra greičio ribojimo ženklo. Tačiau vistiek negalima važiuoti daugiau nei jūsų padangų greičio indeksas ar jūsų automobilio gamintojo nustatytas maksimalus greitis. Reikia laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios auto, stovi specialūs tam skirti fotoradarai. Užmiesčio keliai geri, leidžiamas greitis 100km/h. Gyvenvietė žymima juodom raidėm geltonam fone. Kol kas visi keliai Vokietijoje nemokami, tačiau planuojama ateityje apmokestinti autobanus.
Maršrutai: Nuolat remontuojama daug autobanų, todėl prieš šventes ar šalia miestų piko metu būna kamščių, kurie gali užsitęsti net iki 100km. Jeigu jums Vokietija tik tranzitinė šalis - geriau ją "nupjauti" naktį.
Policija: Šalikelėje stovinčių nebūna išskyrus specialius reidus. Važinėja daug nežymėtų ekipažų. Autobanuose, ypač netoli pasienio gali sustabdyti patikrinimui. Aplenkia jus, ant plafono arba už lango užsidega užrašas "STOP POLIZEI", tada reikia sekti paskui juos iki pirmo išvažiavimo. Greičio geriau neviršyti niekur daugiau nei 10km/h, visi stacionarūs radarai veikia, fotografuoja nuo 5-7km viršijimo. Taip pat daug mobilių radarų, kurie gali būti įmontuoti bet kuriame stovinčiame automobiliyje. Baudos jau ateina.
KET: Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima. Šviesos dieną nebūtinos. Yra daug stovėjimo vietų su laiko ženklu. Ten pasistačius reikia užrašyti popieriaus lapo pastatymo laiką ir padėti ant skydelio.
Kuras: Šiek tiek brangesnis nei pas mus, autobanuose brangiau. Dujos kai kur pigesnės. Su dujomis problemos nėra, jos yra apie 70% degalinių. Antgaliai dviejų tipų - vienas kaip pas mus "dish", kitas "acme". Visose degalinėse būna arba dviejų tipų pistoletai arba adapteriai.
Kiti ypatumai: Beveik visi vairuotojai mandagūs, praleidžia. Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Labiau priimta dėkoti ranka, o ne avariniu. Jeigu autobane gretimoje juostoje iš paskos važiuojantis automobilis jums pamirgsėjo - reiškia jis jus praleidžia persirikiuoti prieš jį. Norint persirikiuot autobane geriau posūki rodyti iš anksto, didelė tikimybė, kad jus kas nors praleis. Atidžiai rikiuokitės į kairiausią juostą - iš galo gali kas nors atskristi dideliu greičiu.
Papildymas: pėstieji protingesni nei pas mus, į kelią žiūri, aišku padeda tai, kad nereguliuojamų perėjų beveik nėra. Tačiau dviratininkai yra visiški idiotai savižudžiai, važiuoja kaip nori, šviesoforų nepaiso, nors yra dviračių takas, bet gali važiuoti ir šaligatviu ir keliu į kurią nori pusę. Ypatingai saugokitės kai sukate į dešinę - jis lengvai gali lenkti jus iš dešinės keliu arba šaligatviu ir net nepristabdys. Išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia sustoti du kartus. Pirmą kartą prieš pėsčiųjų taką, kad apsižiūrėt ar per ji nevažiuoja dviratis, antrą kartą prieš kelią, kad praleisti per jį važiuojančius dviratininkus ir mašinas.

Jeigu Jūsų interneto svetainė (ar portalas, ar elektroninė parduotuvė) vis dar nepritaikyta mobiliąjai platformai – Jūs prarandate lankytojus. O prarasdami lankytojus – Jūs prarandate pinigus. Tai taip paprasta.
 
Nuo 2007-ųjų, interneto vartotojai (ir jų elgesys) keičiasi, o tai įtakoja (jau kurį laiką) išmanieji telefonai.
 
Neįtikėtini išmaniųjų įrenginių naudotojų augimo tempai
 
Praėjus jau daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo iPhone pristatymo, išmaniųjų telefonų augimo tempai buvo pritrenkiantys. Ir vis dar yra. Išmaniųjų technologijų įtaka verslui taip pat stipriai auga ir pastebimos tam tikros tendencijos.
 
Nesiremsiu pasauliniais tyrimais, kadangi mes dar dar šiek tiek atsiliekame savo „išmaniųjų technologijų skvarba“, tačiau net ir Lietuvoje atliekamų tyrimų duomenys ganėtinai įdomūs:
 


 
2012 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 17 proc. apklaustųjų (šaltinis);
2013 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 23 proc. apklaustųjų (šaltinis);
2014 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi „daugiau nei kas trečias“ (kas reiškia, kad daugiau nei 33 proc.) apklaustųjų (šaltinis).

Skaičiai kalba patys už save.
 
Svetainių lankymas naudojantis išmaniaisiais įrenginiais
 
Drįstu spėti, kad daugumos svetainių (kalbu ne tik apie svetaines, tačiau ir apie portalus, el. parduotuves ir panašius projektus) lankytojai, besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais, sudaro maždaug nuo 20% iki 40-45% visų lankytojų. Šie skaičiai dar nėra stabilūs, vis dar auga ir, manau, jog toliau sėkmingai augs. Vis daugiau žmonių naudojasi mobiliaisiais telefonais, kad susirasti pigiausią produktą „šalia“ (savo buvimo vietos) ar elektroninėje parduotuvėje. Todėl, ypatingą dėmesį į savo įvaizdį internete, turėtų atkreipti smulkusis (vadinamas „vietinis“) verslas ir elektroninės parduotuvės.
 
Technologijos
 
Šiandieninės interneto projektų programavimo technologijos suteikia užsakovui visišką laisvę pasirenkant, ko jis nori, kaip tai turi atrodyti, funkcionuoti ir panašiai. Dauguma svetainių kūrėjų siūlo adaptyvųjį dizainą (angl. – responsive design) kaip standartinį priedą prie kuriamos interneto svetainės. Žinoma, yra tokių užsakovų, kurie nori, jog jų mobilioji svetainės versija atrodytų kitaip ir rodytų tik tam tikrą informaciją (ar turėtų supaprastintą funkcionalumą) ir užsako individualius sprendimus.
 
Ko iš Jūsų mobiliosios svetainės tikisi lankytojai?
 


 
Greito puslapių krovimo;
Prisitaikymo prie naudojamo įrenginio;
Patogaus informacijos išdėstymo
Teigiamos patirties naršant (angl. – user experience)

Žinoma, Jūsų laukia visa eilė teigiamų dalykų:
 
Teigiamas Jūsų prekės ženklo įvertinimas
 
Jeigu turite veikiančią svetainės, pritaikytos mobiliai platformai, versiją – niekas, naršydamas Jūsų svetainėje, nekeiks Jūsų įmonės. Ir sudarysite savo lankytojams stiprų ir teigiamą įvaizdį, jog esate jaunatviška įmonė, nebijote pokyčių, sekate rinkos tendencijas ir technologijas.
 
Taps lengviau su Jumis susisiekti
 
Ar žinote, kad jeigu turite mobilią svetainės versiją – lankytojui tereikia atlikti vieną (arba du) paspaudimus, kad paskambinti Jums? Beje, tikrai patariu turėti tam atskirą telefono numerį. Taip tiksliau galėsite atsekti, kaip ir koks klientas atėjo pas jus. Be to – kadangi mobiliųjų telefonų vartotojai, paprastai, jau būna prisijungę prie savo socialinių tinklų paskyrų – susijungti su Jumis jie taip pat gali vienu paspaudimu.
 
Paieškos varikliai mylės Jūsų verslą dar labiau
 
O štai čia – dėmesio!
 
Google patvirtino, kad jie išleido naujus įrankius, kurie skatins svetainių kūrėjus/prižiūrėtojus atkreipti dar didesnį dėmesį į geresnės sąsajos su mobiliųjų technologijų vartotojais sukūrimą. Kompanija oficialiai paleido „mobile friendly“ (liet. – pritaikyta mobiliesiems) prierašus paieškos rezultatuose (praėjusį mėnesį jie buvo testuojami) ir testavimo įrankius. Google taip pat „užsiminė“, jog šiuo metu yra testuojami pozicionavimo signalai, kurie paieškos rezultatuose pakels svetaines, pritaikytas naršymui naudojant mobilias technologijas.
 
Daugiau galite pasiskaityti (anglų kalba) oficialiame Google įraše.
 
Kaip nekristi paieškos rezultatuose?
 
Visu pirma – Jums reikia nustatyti, ar Jūsų interneto projektas atitinka Google keliamus „standartus“. Tai galite padaryti atlikdami pritaikymo mobiliesiems testą, kuris parodys, ko reikalauja Google ir išanalizuos Jūsų projekto (svetainę, portalą, el. parduotuvę ir t. t.) „draugiškumą“ mobiliųjų įrenginių atžvilgiu.
 
Svetainių savininkai taip pat gali pasinaudoti Google Webmaster Tools esančia „mobile usability report“ (liet. – naudojimosi mobiliaisiais) ataskaita.
 
Šie du įrankiai parodys, kas gręsia Jūsų svetainei – pakilimas ar kritimas paieškos rezultatuose.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/mobilus.jpg

 
Kada bus įgyvendinti pakilimai/kritimai paieškos variklių rezultatuose?
 
Na, šioje vietoje Google yra kaip Apple – stengiamasi išlaikyti maksimalų konfidencialumą apie tai, kada viena ar kita paieškos variklių algoritmo dalis keičiasi (ir kaip). Galime būti dėkingi, kad atskleista bent jau tai, kas surašyta aukščiau.
 
Ir nors nežinome, kada tai bus įgyvendinta – vis tiek siūlau paskubėti ir pritaikyti savo svetainę mobiliesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Kaip jau minėjau aukščiau – nuo to blogiau tikrai nebus. Daugiau lankytojų = daugiau pajamų.
 
Svarbiausia – pasieksite visus klientus, kurie ieškos Jūsų
 
Visiškai nebesvarbu, kokį įrenginį naudos Jūsų interneto svetainės lankytojas. Informacija jam bus pateikta taisyklingai, patogiai, greitai ir, svarbiausia – neerzins. Nereikės „žnaibyti ekrano“, pirštu „stumdyti visą svetainę“ vertikaliai ir horizontaliail būsite lengvai pasiekiami.
 
Ir nepamirškite – net 64 procentai „sprendimo galią“ turinčių verslininkų internete naršo naudodamiesi mobiliuoju telefonu (esu rašęs apie tai anksčiau). Pagalvokite apie tai, kokius klientus prarandate.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Sveiki,
Steven Pressfield rašė knygoje Turning Pro: „You don‘t need to take a course or buy a product. All you have to do is change your mind“
Kiekvienas žinome jog keistis nėra lengva. Ypač kaip Tavo aplinka yra demotyvuojanti pasikeisti tampa dar sunkiau. Bet tai yra įmanoma nes dauguma problemų prasideda viduje - mintyse. Mintis galime suvaldyti, bei jas pakeisti.
 
Investavau nemažai pinigų į save - seminarams, mokymams bei knygoms saviugdos ir verslo srityse. Žinau kaip svarbu imtis veiksmų ir veikti ant savo idėjų kuo greičiau. Laikas bėga pažvelgus 3-4 metus atgal atrodo viskas tik vakar buvo. Kiek per tą laiką idėjų išgaravo kurių jau niekada nebeįgyvendinsi? Kiek išliko ar atsirado naujų svajonių? Kiek per tą laiką jų įgyvendinai?
Manau pats supranti jog niekas už Tave jų neįgyvendins. Jei ir pasiseks gauti ką nors lengvai tai Tu tikrai to neįvertinsi ir nejausi to tikro pelnyto malonumo.
 
Taigi kaip aš Tau padėsiu judėti Tavo gyvenimo kelyje? Nežinau kaip tiksliai tai įvardinti - Mentorius/nešališkas draugas. Žinau kaip kartais sunku prisiversti kažką daryti juo labiau kai dirbi sau, esi „freelanceris“ ar pan.
Su draugu domėjomės panašiais dalykais, vis judėjom vienaip ar kitaip savų tikslų link. Bet atradom tai ko nei vienas seminaras ar knyga nedavė. Palaikymas vienas kito bei atvirumas dėl savo tikslų, vidinių barjerų atradimas ir įveikimas yra didžiulė vertybė. Kai žinai kito tikslus yra gana lengva motyvuoti žmogų bei duodi spyri į užpakali jog darytu tai kas priklauso. Nevisais atvejais tai bus lengva padaryti. Viskas priklausys tik nuo Tavęs. Man tai suteikė didžiulės vertės. Išsiugdžiau naujų įpročių, bei įgūdžiu kurie padare mano diena žymiai produktyvesnę. O dienos pabaigoje apima geras jausmas, jog gyveni ir sieki savo tikslų dabar, o ne rytoj...
 
Ką veiksim kiekvieną dieną:
• Aptarsim tos dienos tikslus. Kas gali kliudyti juos atlikti.
• Mėginsim šlifuoti didesnį ateities vaizdą kuris Tave motyvuotu stengtis kiekvieną dieną.
• Ugdysimės naujus įpročius, šalinsim blogus.
Kokių žmonių ieškau prisijungti:
• Galinčiu kiekvieną dieną skirti 10-15 min aptarti savo kasdienius tikslus. (Skype pokalbiui)
• Tikėti jog įmanoma pasikeisti, ir turėti tam noro.
• Mokėti gerbti kitą žmogų.
• Nemeluoti sau.
• Būti atviru su Tave palaikančiu žmogumi.
 
Šiuo metu gali prisijungti tik 2 žmonės. Lauksiu žinučių su keliais sakiniais apie save. Bei atsakymo į klausymą: „Ko tikiesi iš viso šito?“
 
Tau nereikia laukti kitų metų, kad pradėtum keistis. Tereikia priimti sprendimą ir veikti. Pradėsim nuo Gruodžio 1d.
 
Temoje pranešiu kaip sekasi vystyti projektą, ateityje galimai prijungsime ir daugiau žmonių.
 
Iki!

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kibernetinio Saugumo įstatymo projektui, kuriame numatoma, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Lietuvoje turėtų pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Seimo nariai dar turės balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
 
Seime kalbėjęs Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad vien praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnybos CERT padalinys užfiksavo virš 20 tūkst. kibernetinių incidentų, šįmet šis skaičius dar didesnis.
 
Įstatymas dar gali būti pakoreguotas.
 
Svarstymo metu taip pat buvo pritarta ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektams.
 
Kibernetinio Saugumo centras rengtų ir teiktų siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams, ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai, stebėtų, ar valstybės informaciniai ištekliai atitinka techninius kibernetinio saugumo reikalavimus, analizuotų nacionalinę kibernetinio saugumo situaciją, rengtų ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinės gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir kt.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/seimas-po-svarstymo-pritare-kibernetinio-saugumo-istatymo-projektui-646-469079#ixzz3K6HIflP5

Sveiki,
 
Esu Justina, smagu prisijungti prie naujo rato.
 
Gyvenime mokausi, turiu keletą pajamas nešančių darbų ir užsiimu įvairiais nesiekiančiais pelno projektais, daugiau ar mažiau žinomais Lietuvoje ir už jos sienų :)
 
Domiuosi technologijomis, verslu ir jo psichologija, fotografija, sportiniu pokeriu.

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Labas,
 
Yra nevisiškai taip. Jei nuspręsi nelaikyti anglų VBE, o laikysi tik IELTS'a, tavo IELTS'o gautas balas NEBUS konvertuotas ir įrašytas į atestatą - vietoj jo bus 'ATLEISTA' tačiau jei nuspręsi stoti Lietuvoje, galėsi į LAMA BPO pristatyti savo IELTS'o pažymėjimo orginalą ir jie tau sistemoje konvertuos tavo IELTS'o rezultatą.
 
Čia British council (žiūrėk komentaruose) aiškina, kaip viskas atrodys Tavo atestate, o čia, kaip suprantu, 2014 metų konvertavimo lentelė. Gal parašyk į ŠMM, jei nori sužinoti, kaip konvertuos 2015 metais.
 
Esmė ta, kad jei universitetas prašo VBE vidurkio - geriau laikyti tą anglų egzaminą, nes tikrai su juo galėsi pasikelti savo egzaminų vidurkį, bet jei gausi offerį, kuriame prašo konkrečių egzaminų (tarkime, 95 VBE balų iš matematikos, istorijos ir biologijos), tai pagalvočiau ar reikia laikyti tą anglų k. egzaminą.
 
Be to nepamiršk, kad IELTS galioja tik du metus - jei kada nors nuspręsi grįžti į Lietuvą ar perstoti į kitą universitetą užsienyje, gali atsidurti situacijoje, kurioje neturėsi nei IELTS'o, nei VBE - kas reikštų, kad turėtumei iš naujo laikyti vieną (ar abu) iš šių egzaminų.
 
Tikiuosi, kad kažkuo padėjau - sėkmės renkantis ir stojant!

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Atsiprašau, jei pataikiau ne į ta temą, bet tikslinę auditoriją manau pasieksiu.
 
Kreipiuosi į Šiaulių laisvai samdomus specialistus. Turime įkūrę HUB'ą ir kviečiame pas mus darbuotis. Ši idėja įgyvendinta su savivaldybės pagalba ir skirta jaunimo verslumui skatinti, todėl darbo vieta nekainuoja. Turime sutvarkytas patalpas, įrengtas darbo vietas, galimybę naudotis virtuvėle, konferencijų sale ir t.t. Kadangi aš pats esu narys, sąžiningai galiu pasakyti, startupas geriau neras. Vienas minusas, Šiauliuose labai sunku suformuoti bendruomenę, be kurios HUB'as netenka dalies savo žavesio. Visa info FB grupėje, kurios nuorodą daviau.

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip tapti geidžiamu darbdaviu, kodėl Jums nereikalingas darbuotojo CV ir dar kelis straipsnius apie personalą bei darbdavius. Minėjau, kad greitu metu parašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašymuose. Kadangi svetainė yra labiau dedikuota žmonėms, kurie nori turėti savo verslą – parašysiu ir priemones, kaip tokius melagius sugaudyti.
 
Kaip vyksta melagystės gyvenimo aprašymuose
 
Pradžiai – šiek tiek statistikos (šaltinis):
 
Gyvenimo aprašymo melo statistika
 
Gyvenimo aprašymų, kuriuose pateikiama melaginga informacija, kiekis 53 %
Studentų, meluojančių savo gyvenimo aprašymuose, kad gautų darbą, kiekis 70 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už nesunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 3 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už sunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 7 %
 
Tyrimo autoriai nurodo, kad 46 % atvejų, tikrinant gyvenimo aprašymo duomenis (darbo vietą, išsilavinimą, rekomendacijas), pasirodo, jog pateikti duomenys realybėje skiriasi nuo įrašytų į CV
 
Detalesni gyvenimo aprašymų falsifikacijos duomenys
 
Nurodomi klaidinantys duomenys 78 %
Nurodytas melagingas išsilavinimas 21 %
Neteisingos darbo datos 29 %
Meluojama apie atlyginimo dydį 40 %
Neteisingas atliekamų pareigų aprašymas 33 %
Melagingos rekomendacijos 27 %
 
AOL Jobs organizuotos apklausos duomenys (18,000 dalyvių)
 
Ar esate melavę savo gyvenimo aprašyme?
 
Taip, kelis kartus 9.5 %
Taip, vieną kartą 4.1 %
Ne, bet svarstau tai padaryti 12.9 %
Ne, niekada 73.5 %
 
Manau, kad AOL Jobs pamiršo dar vieną klausimą savo apklausoje: “Ar meluojate atsakinėdami į šią apklausą?”.
 
Duomenys, kaip matote patys, yra tragiški. Gal todėl nereikia žiūrėti į gyvenimo aprašymą? Na, bet jeigu jau žiūrite, tai siūlau skaityti toliau.
 
Kam meluoti? Juk vis tiek pagaus…
 
Kaip paaiškėjo – ne visuomet. Pastaruoju metu – Google tampa Jūsų CV. Darbdaviai veda kandidatų vardus ir pavardes į paieškos laukelius, landžioja po rezultatus ir ieško “tamsiosios pusės”. Ar nustebtumėte sužinoję, kad paspaudimų kiekis ant “neigiamos informacijos” (DELFI Kriminalų skyrelis, pvz.) nuorodų yra daug didesnis, nei ant “teigiamos” (pavyzdžiui – rezultatai su Verslo Žinių nuorodomis)? Aš – nenustebčiau.
 
Jeigu mokate kontroliuoti viešai pateikiamą (ir prieinamą) informaciją apie save – paieškos varikliai pateiks kitiems tik tokią informaciją, kokią Jūs norite, kad jie pamatytų. Tačiau mokėjimas tokią informaciją kontroliuoti – jau atskira meno forma. Šiandien, kalbame ne apie tai.
 
Darbo knygelė
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/darbo-knygele-300x199.jpg
 
Pradingus iš akiračio “darbo knygelėms” (žr. nuotrauką), kurios buvo privalomos Sovietų Sąjungos laikais – potencialiems darbuotojams “atsirišo liežuviai” keisti informaciją apie save gyvenimo aprašymuose: nuo darbo vietų autentiškumo iki užimamų pareigų ir darbo datų. Darbo knygelėse buvo rašoma visa informacija apie tai, kur dirbote, kokiose pareigose, kiek laiko ir kodėl ten nebedirbate. Taip, atleidimo priežastys taip pat būdavo nurodomos. Ir “pametus” tokią knygelę – buvo galima išsiimti naują, tačiau… į ją vis tiek įrašydavo paskutinį ten buvusį įrašą.
 
Šiais laikais niekas nepasikeitė. Išskyrus tą faktą, kad darbo knygelės su savimi nesinešiojame. Tačiau duomenys apie tai išlieka SoDros duomenų bazėje ir juos būsimasis darbdavys gali labai nesunkiai pamatyti. Todėl, tarp nevykėlių (taip, tiktai taip galima pavadinti žmones, kurie meluoja apie savo darbo patirtį, mokslus ir pan.) paplitęs būdas nurodyti darbo vietas kitose Europos Sąjungos šalyse. Tipo – “dirbau Anglijoje/Airijoje/Vokietijoje, ten vadovavau įmonei vienai, paskui kitai ir išėjau, nes neįdomu buvo”. Žinoma! Ir grįžai į Lietuvą, nes čia atlyginimai didesni… Oi, palauk…
 
Netgi tais atvejais, kai kažkas “pralenda” su melaginga informacija – niekas nėra “apsaugotas” nuo to, kad naująjame darbe atsiras buvęs bendradarbis, kuris atskleis visą tiesą. Tačiau, nepaisant visos su teisybės pasirodymu susijusios rizikos – kandidatai vis tiek meluoja. Ir meluojama apie įvairiausius dalykus:
 


 
Aukštasis išsilavinimas (Kauno Kolegijos Studentų Gatvės Universiteto M. B. A.);
Datos (1999-2002: Pravieniškių 2-oji sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija McDonald’s);
Skaičių didinimas (padidinau pelną begalybę procentų);
Padidintas atlyginimas (jie mokėjo man kruvinais deimantais, todėl negaliu niekam sakyti);
Išpūstos pareigos (Skyriaus Vadovas; Direktoriaus dešinioji ranka; Verslo Guru… oi);
Melagystės apie technines žinias (Safūlka ir Bičėzas? Jo, mokiausi tas programavimo kalbas mokykloje!)
Melas apie užsienio kalbas (moku lenkiškai, nes Londone gyvenau, paskui dar Urdu, kinietiškai ir tą afrikiečių kalbą, kur liežuviu reikia caksėti);
Išsilavinimo pažymių vidurkio pagrąžinimas (10… O ką?!)

 
Gal gana? Žmogiškųjų išteklių ir personalo atrankos specialistai, manau, dar ne tokių bajerių yra matę. Ir žino, kaip tokius žmones sugaudyti. O blogiausia – jie niekada nepasakys kandidatui, kad supranta jo CV matomą akivaizdų melą. Kad tas kandidatas ir toliau siuntinėtų savo gyvenimo aprašymą be jokių rezultatų.
 
O nežinantiems, kaip pagauti kandidatus meluojant – duodu kelis patarimus.
 
Atėjo laikas teisybei
 
Kaip patikrinti kandidato pateikiamus duomenis gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu? Tam yra keli patikimi būdai:
 


 
Išsilavinimas: paprasčiausia yra susisiekti su aukštojo mokslo institucija, kuri nurodyta kandidato CV ir pateikti jiems užklausą. Įprastai – Alma Mater įstaigos mielai dalinasi informacija apie buvusius studentus;
 
Darbo vieta: paieškokite paminėtos įmonės LinkedIn socialiniame tinkle ir Google paieškoje. SoDra duomenų bazė taip pat Jums, kaip darbdaviui, yra prieinama (daugiau informacijos apie duomenų patikrinimą galite gauti paskambinę tel. 1883). Galite susirasti ir kandidato “buvusius kolegas”, kas veda, beje, prie sekančio punkto;
 
Rekomendacijos: niekas netrukdo gi kandidatui pateikti kelias rekomendacijas – vieną savo draugo Anglijoje, kuris pasakys, kad toks pilietis tikrai dirbo Barclays banko vadovu; kitą – savo mamos, kuri būtinai paliudys, kad turėjo tokį darbuotoją ir jis vadovavo visam Statoil tinklui Pabaltijo šalyse; ir dar kokį vieną draugelį. Lengviausia (ir patikimiausia) yra ne skambinti/rašyti pateiktais kontaktais, o ieškoti kontaktų savais būdais. Ir tam labiausiai tinka tas pats LinkedIn. Šiame verslo socialiniame tinkle yra ne viena Lietuvos kompanija, o užsienio – beveik visos. Raskite įmonę, rasite jos vadovus ir darbuotojus ir parašykite jiems, pateikite jiems užklausą. Atsakymas, greičiausiai, Jus nustebins.

 
Tikrinkite informaciją, nes neteisingo kandidato pasamdymas Jūsų verslui gali kainuoti labai didelius pinigus.
 
Pilkoji melo zona
 
Yra ir informacija, kurią galima laikyti melu, tačiau galima laikyti ir teisybe. Viskas priklauso nuo kandidato apsukrumo ir darbdavio noro į pateikiamą informaciją pažiūrėti taip, kaip ją nori pateikti kandidatas. Jeigu jis nėra baigęs aukštojo išsilavinimo, tačiau turi kelis metus darbo patirties (tikros ir patikrintos) toje srityje bei baigęs kursus – ar jis netinkamas Jums? Jeigu jo gyvenimo aprašyme yra neužpildytas kelių metų laiko tarpas – ar tai reiškia, kad žmogus buvo įkalinimo įstaigoje? O gal jis reabilitavosi po avarijos?
 
Įvairią informaciją galima palenkti tiek savo, tiek kandidato naudai. Pavyzdžiui::
 


 
“Priimti ir įgyvendinti produktų pozicionavimo sprendimai” – užtektų parduotuvėje perstumti vieną lentyną į kitą vietą ir tai jau tampa teisybe;
“Padidintas įmonės pelnas 100 %” – užtenka įkalbėti klientą pirkti dvi porcijas ledų vietoje vienos ir tai vėl tampa tiesa;
“Įmonės grynųjų pinigų srautų priežiūra” – tiesiog dirbo kasininku;
“Komunikacijos specialistė” – atsiliepinėjo telefonu;
“Patalpų higienos specialistė” – valytoja;
“Landšafto priežiūros specialistas” – kiemsargis;
“Darbuotojų apmokymas naudotis įmonės technologijomis” – parodė naujam kolegai, kaip veikia kavos virimo aparatas;
“Spausdinimo technologijų problemų sprendimas” – ištraukė popierių iš užsikirtusio kopijavimo aparato…

 
Ir taip toliau. Žinau, skamba juokingai. Tačiau galima prigalvoti ir pamatyti dar ne tokių perliukų. Tiesiog reikia įsitikinti, kad tai, kas rašoma – yra tiesa. O jeigu neturite laiko ar žinių tinkamo darbuotojo samdymui – ieškokite personalo atrankos įmonės, kuri tai padarys už Jus. Tiesa, esu beveik tikras, kad jie neatspindės darbo pokalbyje Jūsų interesų ir parinks tinkamiausią kandidatą “ant popieriaus”. O kokio kandidato Jums reikia: popierinio ar tikrai galinčio atlikti darbą – spręsti tik Jums patiems.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Apie Forum One:
Seminaro organizatoriai:
- Sveiki! Pradedame seminarą "Kaip per vieną dieną užsidirbti milijoną litų". Klausimas auditorijai: kiek kainavo šio seminaro bilietas?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantį litų!
Seminaro organizatoriai:
- O kiek vietų šioje salėje?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantis!
Seminaro organizatoriai:
- Ačiū, seminaras baigtas.

http://it.lrytas.lt/ismanyk/bite-keicia-kainodara-leis-nemokamai-narsyti-facebook.htm
 
http://vz.lt/article/2014/10/22/bite-leis-naudojant-facebook-nemoketi-uz-mobiluji-interneta#fprubric
 
http://www.bite.lt/privatiems/planai
labai "sueurinti" planai :)

Pats poluliariausias vaistas nuo peršalimo beveik visais metų laikais buvo ir dabar išlieka - THERAFLU milteliai. Bet paskutiniu metu jo populiarumas dar labiau išaugo. Ar tai tik sutapimas, ar, visdėlto, nemažą įtaką padarė šio vaisto atstovai?
 
 

http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/1.png 
http://vaistininkouzrasai.lt/wp-content/uploads/2.png


 
 
Klausimas išlieka retorinis...
 
Šaltinis:vaistininkouzrasai.lt/