Melas gyvenimo aprašyme arba kaip pagauti melagį

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip tapti geidžiamu darbdaviu, kodėl Jums nereikalingas darbuotojo CV ir dar kelis straipsnius apie personalą bei darbdavius. Minėjau, kad greitu metu parašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašymuose. Kadangi svetainė yra labiau dedikuota žmonėms, kurie nori turėti savo verslą – parašysiu ir priemones, kaip tokius melagius sugaudyti.

Kaip vyksta melagystės gyvenimo aprašymuose

Pradžiai – šiek tiek statistikos (šaltinis):

Gyvenimo aprašymo melo statistika

Gyvenimo aprašymų, kuriuose pateikiama melaginga informacija, kiekis 53 %

Studentų, meluojančių savo gyvenimo aprašymuose, kad gautų darbą, kiekis 70 %

Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už nesunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 3 %

Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už sunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 7 %

Tyrimo autoriai nurodo, kad 46 % atvejų, tikrinant gyvenimo aprašymo duomenis (darbo vietą, išsilavinimą, rekomendacijas), pasirodo, jog pateikti duomenys realybėje skiriasi nuo įrašytų į CV

Detalesni gyvenimo aprašymų falsifikacijos duomenys

Nurodomi klaidinantys duomenys 78 %

Nurodytas melagingas išsilavinimas 21 %

Neteisingos darbo datos 29 %

Meluojama apie atlyginimo dydį 40 %

Neteisingas atliekamų pareigų aprašymas 33 %

Melagingos rekomendacijos 27 %

AOL Jobs organizuotos apklausos duomenys (18,000 dalyvių)

Ar esate melavę savo gyvenimo aprašyme?

Taip, kelis kartus 9.5 %

Taip, vieną kartą 4.1 %

Ne, bet svarstau tai padaryti 12.9 %

Ne, niekada 73.5 %

Manau, kad AOL Jobs pamiršo dar vieną klausimą savo apklausoje: “Ar meluojate atsakinėdami į šią apklausą?”.

Duomenys, kaip matote patys, yra tragiški. Gal todėl nereikia žiūrėti į gyvenimo aprašymą? Na, bet jeigu jau žiūrite, tai siūlau skaityti toliau.

Kam meluoti? Juk vis tiek pagaus…

Kaip paaiškėjo – ne visuomet. Pastaruoju metu – Google tampa Jūsų CV. Darbdaviai veda kandidatų vardus ir pavardes į paieškos laukelius, landžioja po rezultatus ir ieško “tamsiosios pusės”. Ar nustebtumėte sužinoję, kad paspaudimų kiekis ant “neigiamos informacijos” (DELFI Kriminalų skyrelis, pvz.) nuorodų yra daug didesnis, nei ant “teigiamos” (pavyzdžiui – rezultatai su Verslo Žinių nuorodomis)? Aš – nenustebčiau.

Jeigu mokate kontroliuoti viešai pateikiamą (ir prieinamą) informaciją apie save – paieškos varikliai pateiks kitiems tik tokią informaciją, kokią Jūs norite, kad jie pamatytų. Tačiau mokėjimas tokią informaciją kontroliuoti – jau atskira meno forma. Šiandien, kalbame ne apie tai.

Darbo knygelė

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/darbo-knygele-300x199.jpg

Pradingus iš akiračio “darbo knygelėms” (žr. nuotrauką), kurios buvo privalomos Sovietų Sąjungos laikais – potencialiems darbuotojams “atsirišo liežuviai” keisti informaciją apie save gyvenimo aprašymuose: nuo darbo vietų autentiškumo iki užimamų pareigų ir darbo datų. Darbo knygelėse buvo rašoma visa informacija apie tai, kur dirbote, kokiose pareigose, kiek laiko ir kodėl ten nebedirbate. Taip, atleidimo priežastys taip pat būdavo nurodomos. Ir “pametus” tokią knygelę – buvo galima išsiimti naują, tačiau… į ją vis tiek įrašydavo paskutinį ten buvusį įrašą.

Šiais laikais niekas nepasikeitė. Išskyrus tą faktą, kad darbo knygelės su savimi nesinešiojame. Tačiau duomenys apie tai išlieka SoDros duomenų bazėje ir juos būsimasis darbdavys gali labai nesunkiai pamatyti. Todėl, tarp nevykėlių (taip, tiktai taip galima pavadinti žmones, kurie meluoja apie savo darbo patirtį, mokslus ir pan.) paplitęs būdas nurodyti darbo vietas kitose Europos Sąjungos šalyse. Tipo – “dirbau Anglijoje/Airijoje/Vokietijoje, ten vadovavau įmonei vienai, paskui kitai ir išėjau, nes neįdomu buvo”. Žinoma! Ir grįžai į Lietuvą, nes čia atlyginimai didesni… Oi, palauk…

Netgi tais atvejais, kai kažkas “pralenda” su melaginga informacija – niekas nėra “apsaugotas” nuo to, kad naująjame darbe atsiras buvęs bendradarbis, kuris atskleis visą tiesą. Tačiau, nepaisant visos su teisybės pasirodymu susijusios rizikos – kandidatai vis tiek meluoja. Ir meluojama apie įvairiausius dalykus:

• 
   
  
• Aukštasis išsilavinimas (Kauno Kolegijos Studentų Gatvės Universiteto M. B. A.);
  
• Datos (1999-2002: Pravieniškių 2-oji sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija McDonald’s);
  
• Skaičių didinimas (padidinau pelną begalybę procentų);
  
• Padidintas atlyginimas (jie mokėjo man kruvinais deimantais, todėl negaliu niekam sakyti);
  
• Išpūstos pareigos (Skyriaus Vadovas; Direktoriaus dešinioji ranka; Verslo Guru… oi);
  
• Melagystės apie technines žinias (Safūlka ir Bičėzas? Jo, mokiausi tas programavimo kalbas mokykloje!)
  
• Melas apie užsienio kalbas (moku lenkiškai, nes Londone gyvenau, paskui dar Urdu, kinietiškai ir tą afrikiečių kalbą, kur liežuviu reikia caksėti);
  
• Išsilavinimo pažymių vidurkio pagrąžinimas (10… O ką?!)
  

Gal gana? Žmogiškųjų išteklių ir personalo atrankos specialistai, manau, dar ne tokių bajerių yra matę. Ir žino, kaip tokius žmones sugaudyti. O blogiausia – jie niekada nepasakys kandidatui, kad supranta jo CV matomą akivaizdų melą. Kad tas kandidatas ir toliau siuntinėtų savo gyvenimo aprašymą be jokių rezultatų.

O nežinantiems, kaip pagauti kandidatus meluojant – duodu kelis patarimus.

Atėjo laikas teisybei

Kaip patikrinti kandidato pateikiamus duomenis gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu? Tam yra keli patikimi būdai:

• 
   
  
• Išsilavinimas: paprasčiausia yra susisiekti su aukštojo mokslo institucija, kuri nurodyta kandidato CV ir pateikti jiems užklausą. Įprastai – Alma Mater įstaigos mielai dalinasi informacija apie buvusius studentus;
   
  
• Darbo vieta: paieškokite paminėtos įmonės LinkedIn socialiniame tinkle ir Google paieškoje. SoDra duomenų bazė taip pat Jums, kaip darbdaviui, yra prieinama (daugiau informacijos apie duomenų patikrinimą galite gauti paskambinę tel. 1883). Galite susirasti ir kandidato “buvusius kolegas”, kas veda, beje, prie sekančio punkto;
   
  
• Rekomendacijos: niekas netrukdo gi kandidatui pateikti kelias rekomendacijas – vieną savo draugo Anglijoje, kuris pasakys, kad toks pilietis tikrai dirbo Barclays banko vadovu; kitą – savo mamos, kuri būtinai paliudys, kad turėjo tokį darbuotoją ir jis vadovavo visam Statoil tinklui Pabaltijo šalyse; ir dar kokį vieną draugelį. Lengviausia (ir patikimiausia) yra ne skambinti/rašyti pateiktais kontaktais, o ieškoti kontaktų savais būdais. Ir tam labiausiai tinka tas pats LinkedIn. Šiame verslo socialiniame tinkle yra ne viena Lietuvos kompanija, o užsienio – beveik visos. Raskite įmonę, rasite jos vadovus ir darbuotojus ir parašykite jiems, pateikite jiems užklausą. Atsakymas, greičiausiai, Jus nustebins.
  

Tikrinkite informaciją, nes neteisingo kandidato pasamdymas Jūsų verslui gali kainuoti labai didelius pinigus.

Pilkoji melo zona

Yra ir informacija, kurią galima laikyti melu, tačiau galima laikyti ir teisybe. Viskas priklauso nuo kandidato apsukrumo ir darbdavio noro į pateikiamą informaciją pažiūrėti taip, kaip ją nori pateikti kandidatas. Jeigu jis nėra baigęs aukštojo išsilavinimo, tačiau turi kelis metus darbo patirties (tikros ir patikrintos) toje srityje bei baigęs kursus – ar jis netinkamas Jums? Jeigu jo gyvenimo aprašyme yra neužpildytas kelių metų laiko tarpas – ar tai reiškia, kad žmogus buvo įkalinimo įstaigoje? O gal jis reabilitavosi po avarijos?

Įvairią informaciją galima palenkti tiek savo, tiek kandidato naudai. Pavyzdžiui::

• 
   
  
• “Priimti ir įgyvendinti produktų pozicionavimo sprendimai” – užtektų parduotuvėje perstumti vieną lentyną į kitą vietą ir tai jau tampa teisybe;
  
• “Padidintas įmonės pelnas 100 %” – užtenka įkalbėti klientą pirkti dvi porcijas ledų vietoje vienos ir tai vėl tampa tiesa;
  
• “Įmonės grynųjų pinigų srautų priežiūra” – tiesiog dirbo kasininku;
  
• “Komunikacijos specialistė” – atsiliepinėjo telefonu;
  
• “Patalpų higienos specialistė” – valytoja;
  
• “Landšafto priežiūros specialistas” – kiemsargis;
  
• “Darbuotojų apmokymas naudotis įmonės technologijomis” – parodė naujam kolegai, kaip veikia kavos virimo aparatas;
  
• “Spausdinimo technologijų problemų sprendimas” – ištraukė popierių iš užsikirtusio kopijavimo aparato…
  

Ir taip toliau. Žinau, skamba juokingai. Tačiau galima prigalvoti ir pamatyti dar ne tokių perliukų. Tiesiog reikia įsitikinti, kad tai, kas rašoma – yra tiesa. O jeigu neturite laiko ar žinių tinkamo darbuotojo samdymui – ieškokite personalo atrankos įmonės, kuri tai padarys už Jus. Tiesa, esu beveik tikras, kad jie neatspindės darbo pokalbyje Jūsų interesų ir parinks tinkamiausią kandidatą “ant popieriaus”. O kokio kandidato Jums reikia: popierinio ar tikrai galinčio atlikti darbą – spręsti tik Jums patiems.

Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.