Neužilgo vėl kelsime sparnus žiemoti į Tailandą. Ta proga sukūriau Facebooke grupę, kur žmonės gali dalintis įspūdžiais, patirtimi ar paklausti kas jiems įdomu apie šią šalį. Taip pat ten bus talpinami tiek video reportažai tiek nuotraukos bei dienoraštis :) Kviečiu prisijungti Grupė Facebooke: Tailandas savarankiškai
Na tai koks skirtumas administratorius/moderatorius ar paprstas narys? Mes bendraujame su nariais kaip su sau lygiais. O dėl to diskutavimo, tai man daugiau nebuvo ką pasakyti. Aš apie ratus, tu apie batus.
Tai suki ciklą, susikuri 6 kintamuosius, tarkim x1,x2,x3 pirmiem trim skaičiam ir x4,x5,x6 kitiems. Tada tam cikle paimi skaičių ir susiskaldai jį su DIV ir MOD, kad x1 būtų pirmasis 6ženklio skaičiaus skaičius, x2 būtų antrasis ir taip toliau. Na, ir galiausiai tikrini ar x1=x4 ir x2=x5 ir x3=x6 ir jeigu lygu prie nulinio kintamojo pridėk vienetą. Bent jau aš taip daryčiau.
Tinka ir lietuviškom sąskaitom. Naudoju jau virš metų ir sėkmingai nusiiminėju.
Ne tiesa. Tau atsiunčia kortelę, su kuria nusiiminėji pinigus, o banko duomenis gauni payoneer tinklalapyje. Tai nėra kreditinė kortelė, passiakitykite FAQ.
Kainos ribose tarp maždaug 200 Lt ir 400 Lt, tai skirtumo praktiškai nėra, kas liečia medžiagų kokybę, visa kita sudaro įvairios smulkmenos. Jeigu neplanuoji išleisti nuo 600 Lt ir daugiau, tai renkiesi bet kurią, kuri tavo akiai gražesnę ir kuri atrodo patogesnė.
Sveiki, vis neprisiruosiau pasidalint ispudziais. Sekas puikiai :D Is Bankoko patraukem i Pataja, viena nakti permiegojom viesbutyje, kita diena jau susiradom kur gyvent, apsistojom 4-iu condo komplekse centrinej Patajos daly, uzdara teritorija, daug kavinukiu, masazo salonu, skalbyklu, parduotuveliu, sporto sale, 2 baseinai, teoriskai gali is teritorijos neiseinant gyvent, pats kompleksas gana senas, bet kambarys tvarkingas, yra viskas ko reikia- saldytuvas, kondicionierius, mikrobange, darbo stalas, didele lova ir tt. kainuoja 400 lt menesiui + patarnavimai, didelis privalumas - baseinai, po 3-5 kartus i deina einu paplaukiot, po sporto sales, pries ir po darbines sesijos, pries miega, pries valgi ir tt :D Zodziu isikurem, draugas duodas po ekskursijas kuriuose as jau buves, as bandau po truputi darbuotis, kaip ir pries metus kazkokia nereali aura, pradedu manyt kad Tailandas +EV, nors pats zaidimas toli grazu ne idealus, tik pakolkas dirbu labai mazai, apskritai Omaha vis dazniau zaidziu kai susirenka stalai. Laiko juosta dirbt labai nepatogi, +4val, kartais atsikeliu 5-7 val ryte, tai su naktinetojais ir kanadieciais pagemblinu, kartais dienos metu pazaidziu, nesusidariau grafiko pakolkas. Neberandu savo masazisciu :( Turiu vienos skype, bet niekad neprisijungus, apskritai masazas man prioritetas nr.1 Tailande, Bankoke pas nerealia pataikiau, prie upes Kwai irgi ziauriai gera birmiete buvo, dabar ieskau intensyviai geros masazistes Patajoj, is tikro tai radau, buvom aklu masazistu salone, administratorius rekomendavo viena, kai ja ivede mintyse nusikeikiau, moteris garbingame amziuje, vos vos paeinanti, bet kai pradejo masazuot apakau, paskui pats pabandziau spaust sau pedoj atitinkamus taskus, tai dvigubai silpniau tepavyko, paklause ar noriu stipraus masazo, kai pasakiau kad taip - nusisypsojo ir pasake kad uz kiekviena sustenejima 10 batu bauda, zodziu prie jumoro moteriske :D Buvom prie upes Kwai, labai vykusi ekskursija, kainuoja 200 lt bet tikrai verta, truputi papasakosiu. 4 ryte startavom, kazkur 3 val vaziavom iki plaukiojancio turgaus, gana idomu, bet arhaiskumo ten nebelike, viskas orientuota i turistus, nusipirkau staline lempa - palme, gide sake kad tik ten tokiu rasi, nezinau gal ir taip - bet tikrai grazi ir sviesa labai romantiska :rolleyes: Paskui uzsukom i tiko medzio muzieju - parduotuve, grazu, bet baldu, suvenyru kainos baisios, pati mediena labai brangi, matem reljiefini paveiksla kuri daro pagal uzsakyma, jo kaina dar neaiski, bet bus kazkur apie 200 k litais, dar truputi pavaziavus uzveze i sokolado fabrikeli padegustuot ir apsipirkt norintiems. Paskui atvykom i Erevan krioklius, sudaro juos 7 lygiai, iki 4 -to uzkopia visi nes patogus takeliai, laiptai, mes pasiryzom kopt iki galo, kazkur i 2 km auksti, vietom gana sudetinga, po lietaus net pavojinga, laiko turejom 2 val, tai kopem ant tempo, lenkem visus,europieciu pasiryzusiu mazuma, pagrinde japonai - samurajai kopia iki galo, prakaitas upeliais zliauge, kylant vis aukstyn dust pradejau, dasikapstem iki virsaus , vanduo baiges, tai prisipylem is krioklio, skanus, iki dabar gyvi tai matyt ir svarus, nusimaude po kriokliu pradejom leistis pasifografuodami, 4 lygi isokom atsigaut i vandeni, o ten spa zuvytes kur valgo atserpetojusia oda nuo koju, tik "zuvytes" gerokai didesnes, maciau apie 30 cm egzemplioriu, kai jos apipuola visa kuna gana idomus jausmas :D Truko dar vienos valandos, kad ramiai parelaksuot vesiam vandeny su piranijom, paciuozinet nuo uolu i vandeni. Pakeliui i viesbuti dar uzsukom i bezdzioniu kaimiuksti, siukslynas, bezdziones "ispindejusios" bananu nebenori, duok joms riesutu, mango ... :D Zasys is vis i kisene kisa snapa. Senukas vienuolis uzdejo juostele ant rankos, gide dievagojos kad norai kuriuos sugalvoji dedannt ta juostele pildosi, matysim. Atvykom i viesbuti, viesbutis tai namukai ant pontonu, su visais patogumais, pavakarieniavom, as dar uzsisakiau masaza, irgi gide rekomendavo, tikrai nesigailejau, kas vaziuosit imkit, ten tipo is kartos i karta perduoda masazo paslaptis, nzn kiek tiesos bet man labai patiko. Po masazo kritau negyvas, dar vanduo ciurlenantis labai migdo, nakti pazadino besitusinanciu bezdzioniu burys ant stogo. Ryte po pusryciu visi norintys galejo praplaukti pasroviui upe iki drambliu kaimo, praplaukem, uzsidejom pliusiuka, vazuojam toliau. Susodino ant drambliu, pajodinejom pusvalandi, pasifotkinom, paziurejom dramliu sou, vel pasifokinom, uzsidejom pliusiuka- uraaa. Uzveze i liaudies medicinos vaistine, ten pastatytas didelis stiklinis indas, kazkokios zoles, mediena ir dar velnias zino kas uzpilta spiritu, 70 laipsniu, va cia ir pasirode rusu mentalitetas, prasidejo balius, mes neatsilikom. Isvykom su daina, nebuvo net kada kazka nusipirkt. Dar uzsukom i arbatos, ir visokiu gydomuju, raminamuju ir dar visokiu -uju produktu parduotuve, ten ivairios arbatos dave, bet spirito nebe, gerai - kazka nusipirkom nors. Papietavom ir namo. Visa kelione gerai maitino, gide labai "putiova", papasakojo daug idomaus apie Tailando istorija, mentaliteta, paprocius ir tt. Ekskurijai spaudziu like. Siaip gyvenu gerai :D Maistui isleidziu 8-15 litu i diena, ir tikrai valgau kai to noriu, svoris krenta juodai. O va kur dingsta pinigai neaisku, reiks daryt audita :D Einu isoksiu i baseina, galva braska po vakar, draugas isvaziavo i Kambodza keliom dienom, tai is neturejimo ka veikt pasislaiciau vakar. Sekmes visiems, iki susirasymo :rolleyes:
Čia tėra centai palyginus kiek jis galėtu uždirbti idėjęs daugiau laiko ir pastangų, pats žinau tą jausmą, kai ateina patys pirmieji auto piloto pinigai, bei taip pat greit ir ištirpsta :) Blogiausia yra stebėti, pavydėti ir nieko nedaryti, nežinau tokio žmogaus, kuriam būtų nepavykes šis metodas (apart tinginiai, kurie laukia kol bus spoon feed'inti).
Koks skirtumas ta tavo nuomone. Juk tiurlingistams, o ne tau sie dazai bus pardavinejami. Cia tas pats kas as sakyciau "mano nuomone cigaretes yra nuodas ir tik kavilys jas rukytu dykai, o dar didesnis uz jas moketu pinigus". Kas is to? Rinka yra.
Is verslo puses sioje temoje reikia kalbet, o ne patinka asmeniskai preke, ar ne.
Sveiki, man 17 metų, ne už kalnų 18. Itin daug nerašysiu, nes nelabai mėgstu apie save plepėti, o prisistatymą, kaip supratau, parašyti būtina.
Temos pavadinimas asocijuojasi su skaudžiu mano gyvenimo įvykiu. 2012 metų vasarį autoavarijoje netekau savo šeimos. Ilgą laiką kybojau ant kilpos, apjuosusios kaklą, tačiau nebuvau toks drąsus, kad sugebėčiau ją trūktelėti. Nuolatinis sielvartas gadino mano sveikatą, tačiau skatino kūrybingumą.
Vieną praeitų metų rudens vakarą, po pusmečio nuo nelaimės, turėjau parašyti rašinį mokyklai apie tai, kas mums brangu. Ši tema stipriai palietė mano širdį - "atsirakino" visi jausmai. Rašinyje taip išliejau mintis, viršydamas žodžių limitą 3 kartus, jog pajutau atsidėkojęs tėvams už viską, ką jie suteikė man. Rašinys buvo dedikuotas būtent jiems.
Kiek vėliau viskas aprimo. Nustojau tūnoti sielvartautojo vaidmenyje. Regis, visa padrika praeitis nuplaukė tarsi srauni upė, atvėrusi man kelią į kūrybos pasaulį. Praėjus galbūt mėnesiui po ankstesnėje pastraipoje paminėto vakaro, mokytoja apibendrino visus rašinius, tačiau apie mano nekalbėjo. Džiaugiausi, kad mane "nurašė", mat nemėgstu, kuomet žmonės apie mane kalba. Tačiau klydau. Po pamokos buvau pakviestas pasilikti pakalbėti su tamsta. Ilgą laiką jai įrodinėjau, jog tai mano rašinys. Jos teigimu, ten pateikiamos mintys buvo pernelyg "suaugėliškos". Tačiau viskas baigėsi gerai, mokytoja liko sužavėta ir tuo pačiu liūdinti dėl ten esančio teksto. Tuo tarpu aš, graibydamasis sau už galvos, galvojau - kodėl rašiau apie tėvus, juk tai pernelyg asmeniška.
Ne vieną parą mane kamavo kaltės jausmas. Juk vardan gero pažymio paaukojau tėvų atminimą, dedikavau jiems tai, ką jaučiau ir tas mintis paverčiau trišalėmis - mokytoja (vertintoja) taip pat turi akis ir gali skaityti tekstą. Tačiau... Gal tai nebuvo klaida? Galbūt dovana iš dangaus? Po šio rašinio buvau tarsi plūgas išnaudojamas dviejuose rašinių konkursuose, kuriuose labai pasisekė. Viename jų vėl buvo panaši situacija kaip ir man su mokytoja - kilo abejonių, jog tai mano paties kurtas rašinys, todėl vertintojai subūrė dar vieną vertinimo komisiją, kuri nagrinėjo rašinį (kuriozas?).
Dar nesustojau. Žengiu į priekį, kad ir kokia skaudi būtų praeitis. Tragedija mane užgrūdino kurti, rašyti. Šiuo metu baiginėju vieną knygą, ji tarsi vidinio AŠ atspindys popieriaus lapuose. Iš savo patirties supratau, kad kartais sėkmingas gyvenimas prasideda nuo skaudžių nelaimių. Arba atvirkščiai.
Turbūt, kad viskas - prisistatymas baigtas. Tačiau gyvenimas tęsiasi.
P.S. Būkite geri, jokių užuojautų nereiškite. Dar nevisai aš tvirtas, tad bijau suklupti...
Pagal IP matau, jog Lietuvoje gyveni. Gal kokiuose Šalčininkuose, kur vieni lenkai? Nes kitu atveju, būsi apsuptas vien tik tautiečių, kas "nėra joks pliusas".
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
-LeXas- sureagavo į moony Tailandas savarankiškai
-LeXas- gavo reakciją nuo Loganas Payoneer MasterCard kortelė + JAV Banko sąskaita +25$ Nemokamai!
-LeXas- gavo reakciją nuo Sleeder Motyvacijos Dienorastis, bandysiu pasiekti 100$ i diena
-LeXas- gavo reakciją nuo Tomukas Pokerio Aptarinėjimai
-LeXas- gavo reakciją nuo OutCOME Didžiojoje Britanijoje „PayPal“ sistema galima mokėti naudojantis savo nuotrauka