Įdomu ar bankas nesiims kokių veiksmų prieš šį forumo veikėją (Leader)dėl masinio psichozinio informacijos skleidimo. (tikriausiai ne, bet būtų gera pamoka tokiems gudručiams)
Bet kokia neigiama informacija gali stipriai pakenkti bankui.
Siūlau trinti temą, nes: 1. Labai maža tikimybė, kad tokio lygio bankas bankrutuotų; 2. Tokiomis temomis sukeliama masinė panika, kas nesveika nei bankui nei patiems žmonėms; 3. Jeigu ir bankrutuotų, tai nemanau, kad kas iš šito forumo laiko daugiau nei 345 tūkst.lt viename banke (t.y. nediversifikuoja rizikos).
Tokios diskusijos - nesvarbu pagrįstos ar ne, veda bet kokį banką prie likvidumo nebuvimo. Kitaip sakant, banko veikimas pagrįstas procentine klientų pasitikėjimo išraiška.
Svarbu nepamiršti, kad šiandien žiniasklaidos priemonės yra valdomos tam tikrų intereso pusių, taigi yra naudojamos teigiamai/neigiamai nuteikti visuomenei aktualiu klausimu.
Ką mes galime padaryti? : neeskaluoti tokio pobūdžio temų viešuose forumuose, remiantis delfi ir panašaus šūūūdo straipsniais. Kadangi, Lietuvoje yra mažai ekonomiškai išsilavinusių žmonių, tokios paskalos sėja paniką, ir bobutės jau aunasi kaliošus bėgt atsiimt indėlius. O KODĖL MES PATYS KALTI ? :Centrinio banko yra nustatyta procentali įnašų dalis, kurią bankas turi laikyti grynais/cb sąskaitoje. Manau Lietuvoje iki 25%. Kitos lėšos investuojamos, suteikiamos paskolos klientams. Taigi, jeigu ketvirtis klientų įnašų yra atsiimama, bankas tampa nelikvidus.
Trumpai tariant: jeigu žmonės galvos, kad bankas bankrutuos, tai jis ir bankrutuos. Nesvarbu, ar yra jame finansinių problemų, ar ne.
Taip, eilinė utopija - norima kokybiškai, pigiai ir greitai. Suprantu, visi nori sutaupyti, bet kažkada čia chebroje diskutavome, kodėl užsakovai dažnai per pigiai vertina programuotojus - iš esmės, ne todėl, kad jiems gaila pinigų ar kad jie iš tikrųjų nevertintų - tiesiog jų *projektai* arba *idėjos* negeneruoja tiek pajamų arba yra per daug rizikingi, tad ir bando sutaupyti ant kiekvieno kampo, kol pinigai neatėjo. Ir didelė tikimybė, kad pinigai ir neateis. Tai vat tokią rinką ir turime.
Iš ekonominės pusės perkantys rusiškas prekes kelia ekonomiką ne Lietuvai, o Rusijai. Tad iš ko kelti tas algas, jeigu visi pinigai iškeliauja svetur :huh: Paprastesnis variantas yra mesti rūkyti, važinėti viešuoju transportu.
Prašom citata iš dainos: ,,politinės kalės nusikabinėjo medaliais"
nu ir ką jis čia pasakė? Visiškai nieko, Tik , kad šudina situacija ir surimavo. Nu skamba gal ir gražiai, bet lyricos tai lygios rusiško bumčiko ,,davai, davai" arba ,,Liubov, liubov"
Pats rask man bent vieną prasmynga dalyką ką jis dainoj paskė, be to ką jau girdėjau iš pikto pensininko tik kitokiu ritmu.
Man patiko, geras flow, patriotine. Jokiu bling blingu, full capu. Keep it up! :)
"Va cia geras politinis repas" jis nesake, kad jo daina geriausia ar kazkas panasaus, kad reiktu lygint. Turbut mordos gabala priskiri prie "gero politinio repo" nes kubiliaus fotke uzbrauke? :D Ir cia ne tas politinis repas kur repuoja, kad Kubilius sugriove Lietuva, krize, emigruokit, tad lygint su morda nelabai tinka. O pavadinimas "Leisk man verkti" kuom tau jis juokingas? Priedainis:
Kai žus mūsų vyrai Leisk man verkti Kai grius mūsų pilys Leisk man verkti Leiski man verkti kai laisve paleisiu
Tad pavadinimas visai i tema ir nei kiek nejuokingas. :)
Šią mano žinutę, turbūt, reikėtų pradėti nuo to, kad nesu niekaip susijęs su P. Lukausku. Esu tiesiog aktyvus žmogus, kuris Lietuvoje įžvelgia potencialą ir nori, kad ji klęstėtų, kad tobulėtų mūsų verslas, kad žmonės galėtų dirbti pasauliniu lygiu, kad konkuruotų su užsienio kompanijomis ir aplamai, kad Lietuva judėtų į priekį.
Tarp savo pažįstamų turiu nemažai draugų, kurie džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tokia įstaiga kaip „Versli Lietuva“, kuri padeda Lietuvai plėsti eksportą, kuri garsina Lietuvą ir leidžia mums pagaliau realizuoti kažkokią naudingą ir pasauliui reikalingą prekę. Šiai įstaigai iki šiol vadovavo P. Lukauskas, kuris, mano manymu, savo darbą atlikdavo tikrai puikiai ir apie tai šneka rezultatai, kokių nebuvo per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau dabar B. Vėsaitė pareiškė:
"Neturime ypač daug priekaištų VšĮ „Versli Lietuva“ vadovui, tačiau faktas, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo ne „Verslios Lietuvos“ darbams, o asmeniniams verslams ar kažkokiems projektams, mus labai neramina" http://vz.lt/article/2013/5/9/lukauskas-traukiasi-is-versli-lietuva-vadovo-pareigu
, kas čia per valstybinio sektoriaus darbininko marazmas? Jeigu žmogus sugeba padaryt 5x daugiau per mažiau laiko, kodėl jį reikia pašalint? Ar pas mus Lietuvoje propaguojame tik tokį darbą, kuomet žmogus neproduktyviai sėdi visą dieną savo darbo vietoje ir krapšto nosį?!
Ką aš siūlau? Niekad nebuvau iš tų žmonių, kurie garsiai šnekėdavo apie valdžią, kurie veldavosi į politines diskusijas - iš to jokios naudos, galvodavau. Tačiau dabar mūsų, jaunimo, pareiga pareikšti savo nuomonę apie nieko neišmanančią ir valstybės ateitį gadinančią moteriškę, kuri šika reikalus. Šnekėkim apie tai atvirai, pareikškim savo nuomonę kaip tai jau padarė Paulius Valatkevičius: http://vz.lt/?PublicationId=51a8063e-42df-487b-b41c-f2f782ce0c5d
Siųskim šį laišką Birutei į pašto dėžutę, šnekėkim apie tai, diskutuokim ir nenusileiskim! Negaliu pasakyti ką tiksliai reikia daryti, kad mums būtų geriau, tačiau svarbiausia to neignoruoti ir leisti žinoti ką mes manome. Parašyk Birutei savo nuomonę, tai - mūsų pareiga!
Diskutuojam! Dar šiek tiek informacijos: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/kas-bendro-tarp-birutes-vesaites-ir-kim-jong-uno-500-334086 http://img507.imageshack.us/img507/4683/persiusk.jpg
Zmones, tikintiesiems visiskai nesvarbu visokie faktai tyrimai, kaip kad anglies atomo skilimo metodo panaudojimas ir t.t. Visa esme yra dvasingume, maldoje. Juk jus patys esat pavartoje pvz: "O Dieve!" Arba arabai su savo alach akhbar. Ta pati baznycia su savo papuosimais, tos pacios tradicijos, ta pati vargonu muzika. Cia tera jausmas, ne protas, o jausmas. Religijos nevalia aptarineti protu. Religijos jausmas nugali prota, kaip kad mirtis visuomet nugali gyvenima, kad ir ka tu bedarytum, todel Biblijos faktai priimami kaip uz gryna piniga, o visa kita tera speliones ar klaidingi faktai.
Atskirkit savyje jausma nuo proto ir suprasit apie ka as. Kai isimylit, galit pajust, kad protas truputi atsilieka ^_^
Kodel mokslininkai tiki? Tai tos pacios tradicijos, meditacijos suteikiama nauda, taip, faktas, kad mokslininkai zino, kad visata beribe ir zmones niekada visko neissiaiskins, nes egzistuoja begalybe, o ten jau viskas sutelpa ir dievas ir velnias :) Ir savaime suprantama, visi mes zmones ir nenorim mirti be tikslo.
Patys rusai pripažįsta, kad pradėję statyti Baltijskaja atominę elektrinę (BAE) Karaliaučiaus srityje ir nesusitarę su kaimynais dėl reikalingų elektros jungčių tiesimo, jie pateko į gan keblią padėtį.
Taip, jie išties turi gebėjimų pastatyti gigantiškus monstrus kad ir plyname lauke, bet tai dar nereiškia, kad tie statiniai bus gyvybingi. Raktas nuo durų, kurių neatvėrus BAE negalėtų veikti, yra Lietuvoje.
Neproporcingai didelė
Esama vidinio prieštaringumo pačiame BAE projekte. Veikianti branduolinė jėgainė būtinai turi stabiliai atiduoti į tinklą visą jos pagaminamą elektros energiją, jos galia nėra keičiama. Jos stabdymas ir paleidimas yra sudėtingi procesai, kurie užtrunka, kainuoja ir yra susiję su papildoma saugumo rizika. Dėl tos priežasties branduolinės jėgainės paprastai statomos vadinamajai bazinei generacijai, kuri nekinta, o ne darbui nedidelėje lanksčioje rinkoje, kurioje vien branduolinė elektra būtų perteklinė.
BAE akivaizdžiai nepritaikyta veikti Karaliaučiaus energetinėje sistemoje, nes vien jos galia būtų tris kartus didesnė už maksimalų srities poreikį. Visiškai aišku, kad ji sumanyta dirbti užsienio rinkai, tačiau eksporto klausimai net nepradėti spręsti ir kol kas net nėra techninių galimybių elektros energiją į kitas rinkas pateikti.
Karaliaučiaus sritis turi jungtis tik su Lietuva. Viena vertus, jų pralaidumas nėra pakankamas, kita vertus, palyginti nedidelė ir pagal „NordPool“ taisykles lanksčiai veikianti Lietuvos kainų zona taip pat nėra pakankama ir tinkama rinka 2300 MW galios BAE pagaminamai elektrai parduoti.
Technologiniu požiūriu BAE statyba būtų suprantama, jei būtų įrengtos galingos ir bent jau n-1 tiekimo saugumo reikalavimus atitinkančios jungtys į Vokietiją ar Lenkiją, taip pat sudarytos ilgalaikio tiekimo sutartys su šių šalių perdavimo sistemos operatoriais ar rinkos dalyviais.
Tačiau bent jau Vokietijos atveju būtų susidurta su neišsprendžiama politiniu galvosope – kaip paaiškinti vokiečiams ir lietuviams tai, kad dėl nesaugumo uždraudusi gaminti elektrą branduolinėse jėgainėse savo žemėje, perka ją iš pardavėjo, kuris nė neketina slėpti, jog gamina ją nė kiek nesaugesnėje jėgainėje. Juolab kad ji pastatyta prie pat sienos kitos valstybės, kuri niekada nesutiko su ta statyba ir mano, kad ji statoma pažeidžiant tarptautinę teisę.
Lenkija kol kas nėra apsisprendusi dėl savo elektros gamybos galių plėtros politikos, todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu priimtų strateginį sprendimą pirkti elektrą iš BAE.
Dėl šių priežasčių net ir patys Karaliaučiaus energetikai BAE statybą vadina tiesiog avantiūra. Jų pasipiktinimą galima suprasti: nugyvento srities elektros tinklo atnaujinimui bei reikalingiems rezerviniams elektros gamybos pajėgumams pinigų nėra, o elektros eksportui skirtai BAE – jie neskaičiuojami. Milijardai, reikalingi jėgainės statybai, būtų paimami iš elektros vartotojų kišenės, nes ekonominiam jos atsipirkimui nematoma jokių galimybių.
Avarinės būklės tinklas – dar viena kliūtis Karaliaučiaus eksportinėms pretenzijoms
Puikiai suprasdami, kad BAE rezervavimui Karaliaučiaus srityje niekada nebus užtektinai galių ir reikės stiprinti išorines jungtis, jėgainės statytojai mina kelius į Lietuvą, ieškodami nors mažytės vilties išeiti iš nesmagios padėties, į kurią patys save įspraudė. Tačiau prieiga prie Kruonio hidroakumuliacinės rezervų ir papildomos jungtys su Lietuva yra tik labiausiai matomos bėdos, ne mažiau jų pačiame Karaliaučiuje.
Labiau nei jungtys su Lietuva elektros energijos perdavimą iš Karaliaučiaus riboja silpnas tinklas pačioje srityje. Perdavimo tinklas visiškai neparuoštas priimti tokios galios jėgainę. Apie trečdalį visų vidutinės įtampos linijų srityje sudaro vokiečių laikais nutiestos ir kitur nenaudojamos 60 kV linijos, trūksta šiuolaikinių ir reikiamos galios skirstyklų. Transformatoriai pasenę, jų galios trūkumas neleidžia prijungti naujų vartotojų beveik visoje srities teritorijoje.
Nepaisant to, kad nuo 2011 metų Karaliaučiaus šiluminėje elektrinėje (KŠE-2) įrengti du dujiniai 450 MW galios blokai, galintys pagaminti net daugiau elektros energijos negu reikia sričiai, būtent dėl pasenusio perdavimo tinklo „Jantarenergo“ vien 2010 metais atsisakė prijungti apie 50 MW galios naujų vartotojų. Dėl tinklų galios ribojimų stringa ir uostų plėtra Baltijos pakrantėje.
Elektros energetikos sistemos valdymo efektyvumas taip pat toli gražu nėra pavyzdinis. Jį atspindintys nuostoliai tinkle viršija penktadalį visos srityje suvartojamos elektros energijos (apie 0,8 TWh) ir jų niekaip nepavyksta sumažinti. Palyginimui, nuostoliai Lietuvos elektros tinkluose yra triskart mažesni.
Pasenusi ir kita infrastruktūra, nuo kurios priklauso stabilus elektros energetikos sistemos darbas. Nuo 2005 metų, kai buvo paleistas pirmas KŠE-2 blokas, jį beveik 30 kartų teko stabdyti vien dėl avarijų susidėvėjusiame dujotiekyje, kuriuo jėgainei per Lietuvą tiekiamos gamtinės dujos. Karaliaučiaus energetikų skaičiavimais, norint, kad elektros tinklai srityje patikimai veiktų, jiems atnaujinti ir plėtoti reikia daugiau kaip milijardo eurų. Tačiau iki 2012 m. numatyto tinklo plėtros darbų plano per pastaruosius kelerius metus įgyvendinta tik 5 nuošimčiai. Ir toliau dirbant tokiais tempais, tinklas bus atnaujintas tik apie 2050 metus.
Karaliaučiaus sritis tampa vis labiau priklausoma nuo Lietuvos
Vertinant Karaliaučiaus srities energetikos sistemą adekvatumo bei tiekimo saugumo požiūriu, jau šiandien ji yra labai pažeidžiama. Iš esmės nėra jokių rezervinių galių 900 MW Karaliaučiaus ŠE-2 blokams. Jeigu ne trys aukštos įtampos jungtys su Lietuva, bet koks avarinis atsijungimas viename iš jų reikštų visos Karaliaučiaus energetikos sistemos užgesimą.
Toks sistemos užgesimas būtent dėl avarijos vienoje iš 330 kV aukštos įtampos linijų, jungiančių Karaliaučiaus sritį su Lietuva, įvyko 2011 metų rugpjūčio 13 d. Dėl staiga išaugusių viršįtampių suveikė avarinė apsauga KŠE-2 ir srityje elektros tiekimas visiškai nutrūko. Tai buvo didžiausia, kokia tik įmanoma, sisteminė avarija Karaliaučiaus energetikos sistemoje.
Rusijoje jau dabar pasigirsta susirūpinusių balsų, kad toks Karaliaučiaus energetinis pažeidžiamumas gali turėti neigiamų pasekmių srityje dislokuotų 30 tūkstančių kariškių parengčiai bei strateginiams Rusijos interesams. Srityje dislokuoti strategiškai svarbūs karinių jūrų pajėgų, priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos, radiolokaciniai, sausumos ir desantinių pajėgų daliniai. Karaliaučiaus srities energetinis pažeidžiamumas tapo ypač matomas po to, kai 2010 m. pabaigoje Bitėnuose buvo pastatyta visiškai nauja aukštos įtampos skirstykla, kuri leidžia užžiedinti Lietuvos elektros energetikos sistemą tiesiogiai, be Karaliaučiaus energetinės sistemos dalyvavimo, ir ją visiškai atriboti nuo Karaliaučiaus. Kadangi Karaliaučiaus energetine sistema savarankiškai dirbti negali, kas tokiu atveju atsitiktų su pastarąja, buvo minėta aukščiau.
Karaliaučiaus energetikai yra parengę plėtros planą, kuris leistų srities energetikos sistemos stabilumą gerokai pagerinti. Skirtinguose miestuose numatoma pasatyti penkias bendros 800 MW galios termofikacines anglimi bei durpėmis kūrenamas jėgaines, kurios užtikrintų geresnį sistemos rezervavimą bei adekvatumą. Bėda tik ta, kad šiam 1,2–1,5 mlrd. eurų kainuojančiam planui pinigų nėra skirta ir jis nėra įgyvendinamas.
Suprantama, kad BAE srities elektros energetikos sistemos pažeidžiamumą dar labiau sustiprintų. Veikti daugiau ar mažiau savarankiškai ji neturėtų net teorinių galimybių, priklausomybė nuo Lietuvos energetikos sistemos taptų absoliuti. Nebeužtektų sustiprinti vien esamas jungtis su Lietuva: norint, kad naujoji jėgainė dirbtų patikimai ir saugiai, turėtų būti pastatyta dar bent viena visiškai nauja galinga aukštos įtampos jungtis su Lietuva.
Čia vertėtų pažymėti, kad nuolatinės įtampos linijų tiesimas į Lenkiją ar povandeninio kabelio klojimas į Vokietiją padėties nė kiek nepataisytų. Šios jungtys neabejotinai būtų naudingos Baltijskaja AE pagaminamos elektros energijos eksportui į Lenkijos ar Vokietijos rinkas, bet nė kiek nepadidintų Karaliaučiaus srities energetinės sistemos stabilumo, kurį, kaip jau minėta, gali užtikrinti tik papildomos galingos kintamos srovės jungtys su sinchroniškai dirbančia energetine sistema, šiuo atveju – su Lietuva.
BAE pastatymas ir prijungimas prie tinklo Karaliaučiaus srities priklausomybę nuo Baltijos šalių sustiprintų dar vienu požiūriu. Šiuo metu vysta derybos tarp Europos Komisijos ir Rusijos dėl Baltijos valstybių desinchronizavimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir sinchronizavimo su Kontinentiniais Europos tinklais (KET). Kaip jau minėta, pastačius tokią galingą jėgainę Karaliaučiuje, vargu ar liktų net teorinių galimybių srities energetikos sistemai veikti savarankiškai, todėl ji turėtų sinchronizuotis su europine sistema drauge su Baltijos valstybėmis.
Atskirai derėtų paminėti, kad Karaliaučiaus srities energetikos sistemos sinchronizavimas suKET drauge su Baltijos valstybėmis neišspręstų BAE rezervavimo klausimo vien dėl tos priežasties, kad BAE ketinama pastatyti žymiai anksčiau nei įgyvendinti platų sinchronizavimo projektą.
Likimo ironija, bet elektros energijos tiekimo patikimumą Karaliaučiaus srityje dislokuotiems Rusijos kariškiams tuo atveju užtikrintų ne Maskvoje, o Berlyne sėdintys dispečeriai.
Jėgainės saugumas niekam nerūpi
Ne tik neišspręsti būtiniausi rezervavimo bei energijos perdavimo į užsienio rinkas klausimai rodo avantiūristinį BAE statytojų požiūrį. Panašiai žiūrima ir į jėgainės saugumo reikalus, nors statant branduolinį objektą, ir dar kaimynų pašonėje, tam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Apie BAE statybos pradžią paskelbta dar 2010 metų pradžioje, realiai ji pradėta statyti vėliau labai paskubomis, be patvirtinto projekto ir be Rusijos branduolinę saugą reguliuojančios institucijos leidimo. Projekto nėra iki šiol.
Iš pradžių buvo tvirtinama, kad BAE bus statoma pagal Leningradskaja atominės elektrinės projektą, tačiau dabar atsakingi pareigūnai jau tvirtina, kad tai Rusijos teritorijoje bus pilotinis projektas. Iš to turėtume suprasti, kad tai bus visiškai naujas projektas.
Viena iš priežasčių, kodėl projektavimo darbai niekaip nepabaigiami, yra jau statybų metu priimtas sprendimas įrengti ne rusiškas, o prancūziškas turbinas. Jų techniniai parametrai išties geresni, jos yra mažesnės, tačiau reikalauja turbinų salės perprojektavimo bei visų sistemų, kuriomis būtų sujungtos su reaktorių blokais, parametrų suderinimo.
Projekto keitimas statybų metu patvirtina blogą rusiškų projektų valdymo praktiką ir dėl to kyla grėsmė atsilikti nuo statybos grafiko. Būtent tai lėmė kitos prancūzų bendrovės „Areva“ Suomijoje statomos branduolinės jėgainės statybų vėlavimą ir pabrangimą.
Yra ir daugiau bėdų, susijusių su kritiškai svarbios technologinės įrangos gamyba. Pačius BAE reaktorius patikėta gaminti tokios patirties bei reikiamų specialistų neturinčiai ir, kaip skelbiama, bankrutuojančiai bendrovei „Petrozavodskmaš“.
BAE poveikio aplinkai vertinimas parengtas atmestinai, neatsako į svarbius klausimus ir nėra suderintas su aplinkinėmis valstybėmis, kaip to reikalauja tarptautinės konvencijos.
Nėra atlikti seisminiai AE aikštelės tyrimai, nors gan netoli statybos vietos būta žemės drebėjimo epicentro. Nėra aišku, kiek projektas priderintas prie vietos grunto ypatumų ir ar pasirinkta tinkama pamatų technologija. Yra žinoma, kad šie klausimai nebuvo tinkamai išspręsti dabar jau uždaromoje Ignalinos AE.
Aikštelė yra po tarptautiniu oro transporto koridoriumi, kuriuo skraido tiek kariniai, tiek civiliniai orlaiviai. Reaktoriaus gaubtas nepritaikytas atlaikyti krintantį lėktuvą, o tokių atvejų čia irgi yra buvę – ne per seniausiai vienas iš Karaliaučiaus atskridęs ir nuo maršruto nukrypęs karinis lėktuvas nukrito net Lietuvoje, gan netoli BAE aikštelės.
Srityje nenumatyta statyti kitų panašios galios energetikos įrenginių, kurie galėtų rezervuoti atominius reaktorius įvykus jų avariniam ar planiniam atsijungimui.
Dažnas BAE rangovų bei organizacinės struktūros keitimas taip pat nerodo šeimininkiško ir atsakingo „Rosatom“ vadovų požiūrio į jėgainės saugumo reikalus. Didžiulis politinis spaudimas statyti, skubotumas ir atsakingo šeimininko bei tinkamos darbų kokybės priežiūros nebuvimas, pasenusi infrastruktūra, nuo sovietinių laikų nesikeičianti darbo, vadybos ir saugumo kultūra yra ypač sprogus derinys šiame padidinto pavojingumo statinyje kaimynų pašonėje.
Pigi elektra iš brangios jėgainės?
Pačių Rusijos ekspertų vertinimu, BAE pagaminta elektros energija gali būti nekonkurencinga „BaltPool“ biržoje. Skaičiuojama, kad pačios BAE ir jai reikalingos pagalbinės įrangos statyba kainuotų apie 6,2 mlrd. eurų (jei būtų pastatyta laiku ir pagal ankstesnį projektą), atnaujinti srities elektros energijos perdavimo sistemą, reikalingą patikimam BAE prijungimui prie tinklo, reikėtų dar 1,2 mlrd. eurų; jungtys su kaimynėmis valstybėmis kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Bendra BAE statyba ir sujungimo su rinkomis kaina siekia 9,9 mlrd. eurų ir gerokai viršija išlaidas Visagino branduolinei jėgainei, skaičiuojant investicijas, kurių reikia 1 kW galiai įrengti.
Todėl vargu ar atitinka tikrovę ne per seniausiai Lietuvos spaudoje paskelbti „Rusatom Overseas“ viceprezidento teiginiai, kad jie pasiruošę pateikti į Europos rinkas pigios elektros energijos. Į elektros kainą įskaičiavus visas minėtas sąnaudas, BAE pagamintos elektros kaina rinkoje išties būtų nekonkurencinga.
Jeigu BAE statytojai tikisi į statybos kaštų neįtraukti į parduodamos elektros kainą, perkeliant juos ant Rusijos elektros vartotojų pečių, tuomet nesuprantama, kodėl vis dar skelbiama, kad BAE laukia užsienio investuotojo, kuris įneštų 49 nuošimčius statybos lėšų. Nėra ir nebus investuotojų, kuriems nebūtų užtikrinta investicijų grąža.
Tačiau net ir manant, kad Rusija gali jėgainę pastatyti tik savo lėšomis ir leisti sau pardavinėti elektrą į rinką neskaičiuodama statybų investicijų, vien BAE elektros gamybos kaštai nebūtų jau tokie maži.
Dėl dešimtmečiais nesikeičiančios darbo ir valdymo kultūros, Rusijos branduolinėse jėgainėse gaminamos elektros energijos kaštai yra 2 kartus didesni nei JAV jėgainėse. Be to, kaip teigia patys rusų specialistai, BAE reikalingų rezervinių galių pirkimas užsienio rinkose jų parduodamos elektros energijos kainą padidintų dar 35-40 nuošimčių.
Kokia galėtų būti reali BAE statybos ir jos parduodamos elektros kaina, galėtume matyti iš „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Atomstrojeksport“ Belenės AE statybos Bulgarijoje istorijos. Kartu su jau minėta prancūzų „Areva“ 2007 metais laimėjęs konkursą statyti 2000 MW galios jėgainę, konsorciumas po trejų metų staiga pareiškė, kad jėgainės statybos kaina didėja 60 nuošimčių. Pasiūlymo rengėjai esą neteisingai įvertinę infliacijos veiksnį.
Parduodant megavatvalandę jėgainėje pagamintos elektros už 100 eurų, jėgainė būtų atsipirkusi per 19 metų. Bulgarijai tokios sąlygos nebeatrodė priimtinos ir ji nutraukė statybos sutartį. Palyginimui, elektros kaina Skandinavijos rinkoje pastaraisiais metais siekė 40-50 eurų už megavatvalandę.
Dėl užsienyje vėluojančių statybų kiekvienais metais „Atomstrojeksport“ moka po 200 mln. eurų netesybų kasmet. Labiausiai vėluojantys bendrovės įgyvendinami projektai užsienyje – Bušero AE Irane ir Kudankulamo AE Indijoje.
Vilionėms derėtų atsispirti
Nesuprantama, kam Lietuvai reikėtų stiprinti esamas ar statyti naujas elektros jungtis į Karaliaučiaus sritį. Jokiuose Lietuvos energetikos sistemos plėtros planuose tai nėra numatyta, jų reikia tik BAE statytojams. BAE reikmėms rezervavus Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę būtų apribotos jos galimybės rezervuoti vėjo energetiką, kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, nes jiems taip pat reikalingos dinamiškos rezervinės galios.
Sutikusi suteikti BAE reikiamus rezervus, Lietuva kartu prisiimtų atsakomybę dėl patikimo ir saugaus BAE veikimo, nes pati Karaliaučiaus sritis to padaryti nėra pajėgi Karaliaučiaus sričiai tapus gerokai didesne elektros energijos gamintoja, Lietuvos energetikos sistema savaime pavirstų BAE aptarnaujančiu priedėliu, privalėsiančiu užtikrinti tiek reikiamus rezervus, tiek saugumą, neturint jokių galimybių gerinti pačios Karaliaučiaus sistemos ir BAE veikimo saugumo bei patikimumo.
Taigi šiuo atveju jau Lietuva imtų priklausyti nuo Karaliaučiaus, o per ją ir nuo Rusijos energetikos sistemos. Būtume dar giliau integruoti į sinchroninę Rusijos energetinę erdvę ir galimybės be jos sutikimo persijungti į sinchroninį veikimą su KET liktų tik teorinės.
Todėl galima neabejotinai teigti, jog Lietuvos sutikimas suteikti BAE jai reikiamas rezervines galias neatitinka mūsų šalies nacionalinių interesų ir reikštų atsisakymą integruotis į ES energetikos sistemas.
Autorius Kęstutis Škiudas, energetikos ekspertas Publikuota: Politika.lt
Kas nori, įžvelgia ir gero, kas nenori - tik bloga. Faktas, kad tai vis dar labai persipynę su dabartiniu pasauliu. Faktas, kad religijos vistiek bus. O va čia ir įdomiausia stebėt, analizuot visus tuos ryšius, istoriją, psichologiją, net evoliuciją ir žmogaus ekologiją bei sąsajas su bažnyčiom ir religijom.
Man dar nesuprastas vienas dalykas - kunigai, vyskupai ir visi ten aukščiau didžia dalim yra mokslo daktarai (ir ne tik teologijos, bet ir filosofijos ar pan.), neretai baigę ne vieną universitetą. Ir faktas, kad yra daug daugiau skaitę, girdėję tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų apie religiją. Išsianalizavę viską kiek tik įmanoma. Tas pats de Šardenas buvo labai rimtai išsistudijavęs evoliucijos teoriją. Ir daugelis jų, nepaisant, kad žino tikrai daug, ir visas tas mokslo 'paneigtas' dogmas, vistiek tiki ir tuo gyvena. Ir faktas, kad visas tas apeigas atlieka jie ne aklai, tikrai netikėdami tuo pažodžiui. Tai čia kaip dabar gaunasi. Ne dėl nežinojimo ir nesupratimo viskas, kažkas daugiau. Tai nėra primityvus tikėjimas, tai yra ekspertiška nuomonė apie gyvenimą žinant tikrai daug. Šito nesuprantu:)
Dėl melu betonuoto visų religijų pamato - nu netikiu kad savo gyvenimą kunigystei pašvenčiantys jaunuoliai eina su mintim kad 'va, meluosim, vaikus kirkinsim, gausim pinigų ir laimingai sau gyvensim'. Jei po to juos to išmoko, ir jie nepabėga, tada tikrai galingas aparatas ten turėtų veikti. Manau pagrindas kuriasi tikint ir siekiant gero, o nei norint pinigų ir vaikų.
Tai va, o asmeniškai visas šitas reikalas yra gera terpė pamąstyti ne apie dievų sulipdytą pasaulį, bet apie religijos įtakoje susikūrusi tokį pasaulį ir tokius žmones, tokią visuomenę. Tikiu tuo, kad mokslas dar labai daug ko nežino, daug mažiau negu mokslas žino visuomenė, ir taip atsiranda niša religjom "aiškinti", nors jų paskirtis, manau, yra "auklėti" žmogų gyventi dorai (kažkieno akimis, aišku) ir tiek.
Tų paprastų žmonių dėka tu esi sveikas, saugus, turi ką valgyt ir kur gyvent. Nereikia čia savęs per daug išaukštint. Ne visi dirba mėgstamą darbą kaip tu, gal ne dėl to, kad jie to NORI. Galų gale, visi ir negali būti vienodi, nes kitaip nebūtų nieko. Galvojimas, kad šventės - būdas pabėgti nuo rutinos nėra itin teisingas. Jei jau kapstyti giliau - tos pačios šventės irgi yra rutina, visas gyvenimas yra viena didelė rutina. Tik skirtumas kaip tu į tai žiūri, ar nuolaidžiai, su meile ir supratingumu ar su puikybe, savo ego iškėlimu ir t.t. Ir nesvarbu apie ką eina kalba: apie šventes, vaikų auklėjimą, automobilio pirkimą ar dar ką nors
O tu ten buvai? matei? ar tave pati iš3,14so kunigai? Išdulkino tave, bet ne kunigai, o žurnaliūgos išdulkino tau protą. Čia kaip su policija. Vienas vaiką nutrėškė, tai jau viskas, visi mentai asilai ir gaidžiai. O kai gauni į dūdą gatvėje kur bėgi paverkti? Taip, pas tą patį dėdę policininką, kuris už minimumą dirbą, kuris iš pašaukimo dirba, GINA ir SAUGO jus, bet ne visiems tai suprasti...
Na aš neliepiu tau nebepiratau :) Tiesiog yra žmonės kurie tai daro, yra kurie nedaro. Vieni kitus papildom kaip sakoma. Tik reik nepamiršt, jei nieks nepirktų, nieko ir nekurtų. Ir man patinka nusipirkt kažką savo malonumui :) Juk tuos Windows išleidžia ne kas mėnesį. Tai į kelis metus nemanau, jog tai didelė prabanga. O ir žaidimų mažiai žaidžiu, labiau domina hardware :) Bet savo malonumui nusipirkau naujajį SimCity, tuo metu piratai juo džiaugtis negali, priversti laukti kol jį nulauž. Kiek teko domėtis, jau paleido offline mode, tik savegame nėra. Na bet tema ne apie tai, noriu pasakyti kad viskas turi savo pliusų ir minusų. Tiek piratavimas, tiek pinigų leidimas ant tų pačių reikmių.
Crash sureagavo į !karolis Swedbank nepatikimas?