Arvydas

breivikas buvo visiškas degradas :huh:
 
Ne tik siuntimas, bet dar ir pinigų nemažai duodavo, kad negrįžtų. Pamenu kokį šaršalą buvo sukėlę rumunai, kai juos lėktuvais pradėjo vežti atgal į tėvynę :) Visokie pseudo liberalai ir teisių gynėjai prancūzijos prezidentą lygino su nacių lyderiu.
 
Gaila, kad šie išpuolii sutvirtins Marine Le Pen pozicijas valdžioje :unsure:
 
Na, JAV kišasi, bet tiek pat kišasi ir kitos valstybės ir jos teroristine neapsiverstų liežuvis pavadinti :huh:
 
Vakar per LNK žinias Degsnys "šovė" klausimą svečiui Artūrui Paulauskui - "kiek toli nueitų tokie žmonės LR Prezidentūroje arba LR Seime?". Buvo nejauki pauzė ... ir po to sekė veblenimas apie ryšio priemones ir bla bla bla.
 
Duris atidarė su asmeniniu kodu (praėjimai buvo ribojami kodais) moteris, kurios nenušovė, vien dėl to, kad ji moteris ... na, dar liepė atsiversti į islamą.
 
Realiai neįmanoma buvo apsaugoti žmonių nuo tokio lygio užpuolimo, nes niekas to paprasęiausiai nesitikėjo.
 
Tenka paskaityti ir pasiklausyti, kitaip neatskirsi kur propaganda, o kur tiesa. Net ir R. Juknevičienė skaito ir žiūri, jai galima, o kitiems ne? :)
 
Daug labiau smirdi lietuviškoje šūdasklaidoje (prof. V. Landsbergio sugalvota sąvoka).
 
Tikrai? :) Tomą Dobrovolskį tikriausiai primušė šiaip sau? Nevykusiai pajuokavo žmogus, o dundukai, DELFI srauto skaitytojai, parodė, kaip gerbia kitokią nuomonę.
 
kaip Krikščionybė + viduramžiai? :rolleyes:
Musulmonų religija pakankamai jauna, pas juos dabar "viduramžiai", tik gyvena šiuolaikiniame pasaulyje. Įdomu kaip inkviziconieriai elgtūsi atkeliavę į šiuos laikus?

Tai kad katik užmušė T.Dobrovolski dėl Putino, ir ne vienas, o visa grupuotė, matyt kaip pats vadini jie buvo tik DELFI piliečiai.

teko skaityti rusiškuose portaluose apie neva netikrus išpuolius ir holivudinius filmukus žmonėms įbauginti :) Aš jų nuomonei nelinkęs pritarti, nes ši Prancūzijos socialinė krizė, bręsta jau senokai, buvo tik laiko klausimas kada koks durnius sugalvos kažką tokio.
 
Viliuosi, kad iki Lietuvos tokie įvykiai niekada neatsiris :unsure:

Trumpai apie save ir studijų laikus Lietuvoje
 
Trumpai pradžioje prisistatysiu. Prieš porą metų buvau baigęs VGTU (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą). Dar, turbūt, kokiam pirmam kurse jau supratau, kad pagal specialybę nedirbsiu, nes visiškai netraukė ir nesudomino pasirinkta studijų programa. Kadangi aš pats žmogus, kaip sakant, prie kūrybos, tai man toks savotiškas „smegenų plovimas“ tikrai įdomus nepasirodė ir daug vilčių neteikė. Iš senų konspektų dėstytojų „dėstomos“ paskaitos visiškai nežavėjo. Na, bet visgi, mokslų nemečiau. Nemečiau dėl to, nes tuo metu paprasčiausiai nežinojau per kur savo kūryba galėčiau save realizuoti ir tiesiog, paprasčiausiai nežinojau ką noriu daryti gyvenime. Beto, pripažinkim, Lietuva tikrai nėra ta valstybė, ta terpė, kurioje „kūrybinis žmogus“ yra labai vertinamas ir kuriam yra mokami milžiniški honorarai. Tad, blaiviai pamasčius ir apsvarsčius visus už ir prieš, studijas nusprendžiau tęsti, bet nežinojimas kas bus toliau visada buvo šalia.
 

http://www.bernardinai.lt/file/e98bc57396e614a71b5bf948ac7f40cef34c69d4_article.jpg


(foto paimta iš interneto)


 
Pamenu, dar kai pirmąją rugsėjo dieną vienas dėstytojas sakė mums, visiems susirinkusiems pirmakursiams, kad mes įstojom krizės laikotarpiu (buvo 2008m.) ir sakė, kad mums, realiai, pasisekė, nes, kai baigsim mokslus, krizė jau bus prašuoliavusi. Kagi, ilgai netrukus, prabėgo tie ketveri meteliai universitete. 2012 – ieji. Bedarbių Lietuvoje 10-12% (palyginti su 2006m. kai Lietuvoje buvo apie 5-6%). Prognozės nekokios, netgi, sakyčiau, dar liūdnesnės negu buvo prieš įstojant. Baigus studijas kurį laiką nedirbau, bet po kurio laiko, visgi, pavyko susirasti vieną kitą darbelį. Keletą mėnesių padirbus supratau, kad esamame darbe toli nenueisiu, o apie kažkokį karjeros darymą nebuvo nė minties. Tai buvo tarsi paskutinis lašas jūroje, nes viduje jaučiau, kad noriu gyvenime nuveikti kažką idomesnio, kažkur išvažiuoti. Tuo metu labai pasisekė, nes kaip tik norėjau palikti esamą darbą, o viena grupiokė, iš studijų laikų, pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Prisipažinsiu, dvejonių buvo, bet velniškai norėjau kažką pakeisti.
 
Gyvenimas Vokietijos bendrabutyje
 
Praėjus kelioms savaitėms atvykau į Vokietiją. Tiesa pasakius, nežinojau, kur tiksliai gyvensiu, žinojau tik tiek, kad bus barakas (bendrabutis) ir bus šiokia tokia pastogė virš galvos. Na, gerai galvoju, gerai bus ir taip, bet atvykus ir pamačius kas tai per vietelė, gera nepasidarė. Pripažinsiu – aplinka tikrai graži: grynas oras, ankstyvas pavasaris, visur medžiai... Gyvenamoji vieta tai tokia – penki bendrabučiai vidurį miško. Šalia – futbolo stadionas, krepšinio mini aikštelė (kurioje niekas nežaidė), nebloga paplūdimio tinklinio aikštelė, mediniai rastiniai suoliukai pasisėdėti, laužavietė. Virtuvė buvo skirta kokiems 15-20 žmonių, bet kadangi būdavo skirtingos darbo pamainos, tai pasigaminti kažką rimtesnio būdavo tikrai galima, nors tikrai nervindavo tas faktas, kad virtuvėj sėdi kokie 8 žmonės ir pastoviai kažką pjausto, eina, daro. Didelė „trintis“ gaudavosi. Tualetai ir dušai, tiek vyrams tiek moterims, buvo atskirai. Kadangi tualetai ir dušai buvo nesenai renovuoti, sąlygos buvo visai neblogos. Internetas praktiškai buvo tik pirmas kelias dienas. Vėliau barakų savininkas matyt pradėjo piktnaudžiauti ir internetą visiškai sulėtino. Internetas būdavo toks lėtas, kad greitis siekdavo ne daugiau kaip 2-4 kb/s. Labai dažnai interneto net nebūdavo, o nebūdavo todėl, kad atvažiuodavo vietiniai vokiečiai pailsėti į šalia esančius, specialiai jiems skirtus, barakus. Matyt, mes nebuvom laikomi „aukščiausios prabos“ žmonėmis, todėl mums tiesiog atjunginėdavo, ko pasekoje, internetas sėkmingai ir magiškai atsirasdavo tuose barakuose, kur niekada jo nebūdavo.
 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 




(Foto iš bendrabučio kambario)


 
Taip pat, kas labiausiai nervindavo, tai faktas, kad artimiausia parduotuvė yra už kokių 3-4 km. Kadangi mes atvykom ne su savo nuosavu automobiliu, tai toks dalykas mus labai erzindavo. Įsivaizduokit, eiti į parduotuvę tokius atstumus ir temti didelius ir sunkius maišus po sunkios fizinio darbo dienos. Tikrai ne kažką.
 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 




(Foto iš bendrabučio virtuvės)


 
Na, žodžiu, visumoj, vieta gal ir nebloga, bet buvo vienas BET. Gyvenom tik dviese tarp lenkų. Šiaip, pripažinsiu, teko girdėti labai daug gandų jau Lietuvoje, o ypač darbe, kad lenkai barake triukšmauja, geria ir panašiai, bet tie lenkai, kurie atsikraustė maždaug panašiu laiku kaip ir mes, tai buvo superiniai žmonės. Nei jie šūkaudavo, nei jie kažkaip trukdydavo, nei jie kabinėdavosi ar per daug išgerinėdavo. Tikrai ne. Jiems dar buvo kaip tik įdomu su mumis bendrauti angliškai ir taip, galbūt, tiesiog gilinti anglų žinias. Ne kartą kviesdavo ir į „parčius“ (vakarėlius). Aišku, toks gyvenimas ilgai nesitęsė. Bendrabutyje žmonės nuolat keičiasi: kas susiranda butą vietiniame miestelyje/kaimelyje, kas tiesiog išvažiuoja kitur geresnio darbo ieškoti. Taip ir išsiskyrė mūsų keliai, o, mes, vis dar likom gyventi ten. Per visą mūsų egzistencijos bendrabutyje laiką, pasikeitė gal 3 ar 4-ios, taip mūsų vadinamos, „gyventojų kartos“ , bet, turbūt, nė su vienais taip gerai nesutarėm kaip su pačiais pirmaisiais žmonėmis. Vėliau prasidėjo ir dažni išgėrinėjimai virtuvėje, ko pasekoje, nesinorėdavo net valgyti eiti darytis, dažnas rūkymas virtuvėje užsidarius langą (aš pats nerūkantis, bet, dažnai prisikvėpavus dūmų, jau kurį laiką atrodydavo, kad nejučiom ir pats pradėjau rukyti), šūkavimai, lėbavimai. Paskutiniomis dienomis net matėm per langus kaip lenkai kokainą uosto į eilutę sustoję. Na, vaizdelis kaip iš filmo, nors ir nelabai koks. Tačiau, nepaisant visų šitų blogybių, mums dar pasisekė, nes kiek teko girdėti iš vietinių lietuvių, tuose barakuose būdavo ir dar baisesnių atvejų.
 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 




(Futbolo aikštė šalia bendrabučio)


 
Darbas Vokietijoje („RHENUS“ logistikos sandėlyje)
 
Kadangi, manau, vis tiek čia yra nemažai skaitančių žmonių, kurie dar nėra emigravę ir galvoje, turbūt, kirba begalės klausymų, pamėginsiu kuo daugiau ir smulkiau papasakoti apie visą įdarbinimo procesą ir aplamai, tiesiog, darbą sandėlyje.
 




(Pakeliui į vietinį kaimelį)


 
Iki darbo tekdavo važiuoti susikooperavus su kitu žmogumi. Atstumas nuo bendrabučio iki darbovietės 12-15 km.
 
Na, tenka pripažinti, pirma diena buvo tikrai nerami. Galvoje – begalės minčių, klausymų ir panašiai. Koks darbas, ar sunkus fiziškai, ar patemsiu, ar nenugriūsiu kur nors nualpęs ir panašiai, kadangi Lietuvoje nėra tekę dirbti jokio labai sunkaus fizinio darbo.
 
Atvykus į darbą, prie sandėlio tiesiog gavome laukti, kadangi taip paprastai į pastatą nepateksi. Laukėm nė pats neatsimeno ko, bet mums pasisekė, nes, pasirodo, tą pačią dieną buvo įdarbintos ir dar kelios dešimtys lenkų. Kadangi lenkų darbe buvo kur kas daugiau nei lietuvių, tai jie turėdavo kelis atstovus (žmones, kurie būdavo atsakingi už lenkų įdarbinimą įmonėje). Taigi, taip ir įėjome į darbovietę kartu su būrelių lenkų. Viduje, kiek pamenu, teko truputį palaukti. Po kurio laiko pakvietė mus, du lietuvius. Turiu pripažinti, vokiečiai – ne tie žmonės, kurie mielai mokytųsi užsienio kalbos (na bent jau taip pasirodė toje Vokietijos dalyje, kur gyvenom). Nelabai anglų mokėjo ir tie asmenys (vokiečiai), kurie mums vokiškai aiškino, turbūt, darbo taisykles ir panašiai. Laimei, mums pasisekė vėl. Kartu su mumis buvo ir dar du lietuviai, iš kurių vienas šiek tiek mokėjo vokiškai, tad, pavertėjavęs, padėjo užpildyti visus popierius. Pasirašius visus reikalingus kontraktus, buvome iššiųsti į šalia esantį kitą office`ą. Ten mums reikėjo pasiimti darbinę aprangą: kelnias, maikutes, megztinius, batus. Beje, kalbant apie batus, iš karto pasakysiu, kad darbiniai batai ne visiems “prigyja”. Man, asmeniškai, po savaitės kojų nykščiai nutirpo taip, kad jų tiesiog nebejaučiai. Taip pat pėdos labai pavargdavo, nekvėpuodavo, labai prakaituodavo, todėl teko nusipirkti kitus. Paaukojau 70 eurų, bet, užtad, koks kaifas buvo lakstyti!
 




(„Selfiukas“ iš sandėlio)


 
Tą pačią pirmą dieną pradėjome darbus. Apsirengus darbinę aprangą išskubėjom į sandėlį. Pirmas įspūdis buvo iš ties įdomus. Sandėlys buvo tikrai didelis. Visur aplinkui žmonės dirba, autokrautuvai zuja, žmonės važinėjasi taip vadinamais „longauferiais“. Na, žodžiu, veiksmas verda.
 
Mums, kaip pradedantiesiems, teko eiti į, taip vadinamą, antrą aukštą, kur darbas buvo laikomas pačiu sunkiausiu ir neįdomiausiu (nors, dabar kaip pagalvoju, koks darbas iš vis gali būti įdomus sandėlyje, dirbi ir tiek).
 
Pats darbas buvo iš ties paprastas. Turi skenerį rankoje, čiumpi tokį nemažą vežimėlį (kuriame dažniausiai būna 8 dėžės) ir varai. Pagal duotas lentynų pozicijas skenerio ekrane turi, paprasčiausiai, rinkti knygas, CD/DVD diskus ar šiaip kokius kanceliarinius niekniekius ir dėti į atitinkamas vežimo dėžes. Pripažinsiu, darbas, pirmaisiais mėnesiais, buvo iš ties monotoniškas ir labai varginantis. Kiekvieną dieną, grįžę namo, keikėm pačiais pačiausiais žodžiais. Dažnai grįžę namo net neturėdavom jėgų niekur eiti. Tiesiog valgėm ir gulėjom. Po kurio laiko su darbu apsipratom fiziškai. Plius, dar pradėjom važinėtis su, prieš tai jau minėtais, „longauferiais” (elektra varomos mašinėlės) taip vadinamam „nuliniam“ aukšte. Darbas „nuliniam“ aukšte buvo kur kas lengvesnis nei antrame. Tau nereikėjo daug vaikščioti ar sunkiai tampyti vežimus. Tiesiog, stovi, važinėji, skenuoji ir dedi. Tokio dalyko, kaip „pick`ų“ rinkimas, ten nebuvo, alga nuo tavo darbo greičio nesiskirdavo, net bonusų neduodavo už tai, kad greičiau dirbi, bet, aišku, visą dieną nestovėsi sustojęs, dirbti vis tiek reikia. Kolektyvas darbe tikrai super. Labai geri žmonės, paslaugūs, visada paaiškins jeigu kas ne taip, kad ir ne su tais „aukštaisiais mokslais“, bet vis tiek įmanoma puikiai bendrauti. Dauguma lenkų netgi stebino, nes, palyginus, daug kas mokėjo anglų kalbą ir šiaip buvo tikrai tvarkingi žmonės. Aišku, vėliau, prieš šventes, plūstelėjus didesniam darbuotojų iš lenkijos srautui, jau pamačiau, kad firmos, kurios atsakingos už darbuotojų įdarbinimą, daug dėmesio darbuotojų atrankai neskiria, bet pripažinkim, ar daug normalių žmonių, kurie yra išsilavinę ar bent kažkiek mąstantys šitam mūsų sviete norės dirbti tokį š*diną darbą? Aplamai, darbas nebuvo kažkoks ypatingai sunkus, veikiau atvirkščiai, po kurio laiko, kai jau buvom apsipratę, ganėtinai lengvas, nors turėjo praeiti nemažai laiko. Taip pat buvo galima darbo metu dažnai sustoti, pasišnekėti su bendradarbiais kur nors paėjus į šoną. Tai labai padėdavo psichiškai, nes pats darbas labai vargindavo, kadangi darai tą patį per tą patį. Darbo laikas kiekvieną savaitę skyrėsi. Vieną savaitę darbas būdavo 05:00 – 13:45, kitą 14:00 – 22:45. Aišku, būdavo visko. Buvo ir taip, kad mus valanda ar dviem paleisdavo anksčiau namo. Tuomet tu susirenki taip vadinamus „minusus“ arba tiesiog „minusines valandas“, kurias vėliau privalėdavai atidirbti. Na, bet, laimei, labai dažnai namo nepaleisdavo, tai dirbdavom tiek kiek priklausydavo.
 




(„Longauferis“)


 
Ten, kur mes dirbom, buvo vienas vokietis ir vienas lenkas prižiūrėtojai. Jie karts nuo karto pravažiuodavo ir tiesiog patikrindavo bendrą tvarką ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, ar niekas netinginiauja.
 
Alga ir pragyvenimas
 
Alga tai taip ir nesupratau kokia buvo tiksliai „ant popieriaus”, nes vokiškame sutarties variante ji buvo nurodyta vienokia, o lietuviškame variante vėl kitokia (matyt jie taip tiesiog atspausdindavo iš seniau likusį šabloną ir paduodavo). Bet esmė tokia, kad pirmą mėnesį atlyginimas buvo 695 eurai į rankas. Nieko nesupratom nei kas nei kodėl toks atlyginimas, mėginom eiti į buchalteriją aiškintis, bet mus tiesiog gražiai „suvartė“ ir pasakė, kad likusią sumą bus galima susigrąžinti metų gale. Ką tiksliai turėjo omeny, tai net ir pati buchalterė nemokėjo turbūt paaiškinti arba mes tiesiog nesupratom. Gal su mokesčių susigrąžinimu kažką turėjo omeny, bus matyti, nes artimiausiu metu planuoju būtent tai ir padaryti.
 
Vėliau atlyginimai buvo normalūs. Mokėjo po ~1040 euru į rankas. Gal ir nedaug, bet tikrai užteko ir gyventi, ir susitaupyti, turint omeny, kad Lietuvoje tiek niekada neuždirbdavau. Per mėnesį pavykdavo susitaupyti ir atsidėti apie 2000 Lt (579 eurus) atskaičiavus pragyvenimo išlaidas. Maistui išleisdavom vidutiniškai iki 130-150 eurų per mėnesį (vienam žmogui). Labai daug į kainas nežiūrėdavom, pirkom, mano akimis žiūrint, normalų maistą. Beje maisto produktų kainos Vokietijoje yra beveik tokios pačios, kaip Lietuvoje, dažnai net ir mažesnės. Nuomos kaina, kaip tokiame bendrabutyje, buvo tikrai neadekvačiai didelė. Mokėdavom 210 eurų už galvą, vėliau nuomos kainą padidino iki 230 eurų, nes sakė, kad žada internetą „tobulinti“, bet jokio „patobulinimo“ taip ir nepajautėm. Daugelis žmonių už nuomą kokiame didesniame mieste (44 tūkst. gyventojų) mokėdavo iki 200 eurų, labai dažnai net iki 150 eurų ir mažiau. Tai, kaip matot, yra su kuo palyginti. Taip pat skirdavom apie 50 eurų neplanuotoms išlaidoms bei 30 eurų susimetimui už kurą. Taip gerai sekėsi taupyti turbūt dar ir dėl to, kad niekur daug nevaikščiodavom, tiksliau, nebuvo net kur išeiti, tai automatiškai nebuvo kur tų pinigų leisti. Na, nebent, į vietinę kavinukę pasisėdėti dėl geresnio interneto... O ir tikslas buvo nuvažiuoti, susitaupyti ir grįžti. Ilgesniam laikui net neplanavom pasilikti. Iš viso išdirbom daugiau nei pusę metų.
 
Verdiktas
 
Ką galiu pasakyti, tai, kad, jeigu esate nusiteikęs tikrai išvažiuoti į užsienį ir norite, taip sakant, pasižmonėti ir šiek tiek užsidirbti, tai nedvejokite. Tai, bet kokiu atveju, puiki patirtis žmogui, o ypač jaunam, kuris dar nelabai žino ką nori veikti gyvenime. Manau, tai puiki patirtis ir galimybė atrasti savąjį „Aš“, nors, pripažinsiu, daugelis ten jau dirbančių žmonių dirba tiesiog, kad nesedėti be darbo, o ne dėl to, kad išsiaiškintų ką norėtų veikti toliau. Taip pat tai puiki galimybė pamatyti kitos šalies kultūrą, bendravimo ypatumus bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Ką rekomenduočiau, tai, geriau, susirasti savo būstą iš anksto, nuomotis kambarį jau kokiam miestelyje arba, jeigu nėra galimybės iš karto to padaryti, tai bent jau neužsilikti bendrabutyje, nes ten, prie tokio gyvenimo būdo labai greitai galima priprasti net nepastebint kaip pats pradedi degraduoti.
 
Jeigu turite kokių klausymų, mielai į juos atsakysių. ;)

Jei šiuos tipus sekti, tai derėtų sekti ir A. Užkalnį, A. Ramanauską, R. Sadauską ir kitus to pačio kontingento chebrantus - UAB TS-LKD ir ko. Objektyvumas abejotinas, pateikia daug šališkos informacijos, profiliuose kryptingai formuojama nuomonė, bent kiek kitaip komentuojančius iškarto blokuoja. Kadaise TS-LKD partijos lyderis prof. V. Landsbergis buvo sugalvojęs labai tinkamą terminą šiems veikėjams - šūdasklaida :)
 
Didesnio įžeidinėjimo, kiršinimo, pamazgų pylimo ant oponuojančių iš kitų partijų neišgirsite, tik iš TS-LKD. Rimti vyrai, ką bepridursi :)

prieš pradėdamas diskusiją, norėčiau pasitikslinti, ką turi mintyje sakydamas "viešojo sektoriaus darbuotojas", na kokias profesijas (nes pradėjai kalbėti apie partijas ir jų "korešus") ir kaip tai sieji su rinkimais? :)
 
Nes po žodeliu "viešasis sektoriaus" esti daugelis piliečių, kurie su politika ir juo labiau partijomis nėra susiję. Tad tavo pasisakymas, mano subjektyvia nuomone, yra populistinis ir priešrinkiminių batalijų ir konvulsijų padarinys. Jei blogai supratau, reikia išsamesnio paaiškinimo.

Pirmą kartą Vokietijoje pabuvojau tik gerą pusmetį (praktikos reikalais), vėliau visokiuose seminaruose, konferencijose, parodose teko pabuvoti, tai dar kažkur apie menesį gausis. Kadangi iš savos kišenės nieko nemokėjau, negaliu pasigirti itin didele patirtimi išgyvenimo ar darbo srityje :)
 
Tiesiog ten nerašytas minimumas apie 1100 eurų, jei gauni mažiau esi praktiškai skurdžius arba tinginys :D Maisto kainos nesikandžioja, panašiai kaip ir lietuvoje, drabužiai netgi pigiau.
 
Gyvenau studentų bendrabutyje, kurio sąskaitas apmokėjo, mus pasikvietę vokiečiai, kambariai tvarkingi (ateina valytoja rytais apie 10 val.), patiems rūpintis maistu nereikėjo, nes davė kažkokias studento korteles, su kuriomis buvo pusryčiai, pietūs ir vakarienė nemokama :) Tad viską ką buvom užtaupę išleidavome .... na patys suprantat kam :)
 

 
Kavinėse maistas nėra labai pigus, bet galima rasti Jugoslavų ar kitų rytų europos išeivių kavinių, jose viskas gerokai pigiau. Iš pat pradžių stebindavo porcijos, nes pas mus kavinėje yra normalu užsisakyti sriubos, karštą ir kažką desertui. Vokietijoje, jei užsisakai sriubos, tai atneša puse "kibiro", jei karštą patiekalą, tai pilna lėkštę iki pat kraštų. Suvalgius viską (kaip tikras lietuvis gi nepaliksi) nelabai norisi nei deserto, nei alaus :)
 
Išpradžių užsisakinėjome "Vokišką virtuvę", bet perėjome prie mums labiau įprastos rytų europietiškos...
 

 

 
Labai neįprastas lietuviui dalykas studentų bendrabučio virtuvėje atrasti daug alaus ir vyno, už kurį susimoki pagal sąžinę :) Turėjome nemažai atlikusių pinigų, tad kaip pritrūkdavome (Parduotuvėje gėrimai gerokai pigiau) mokėdavome kaip priklauso.

 

 

 
Dar patikdavo geriamo vandens akcijos :) Kai vandens butelyje kaina būdavo mažesnė, nei paties priduoto butelio - taip net uždirbdavome kelesdešimt centų nuo pakuotės :D Savaitgaliais prie prekybcentrių nusitiesdavo eilės vokietukų su didelėmis tašėmis prikrautomis plastmasinių butelių :ph34r:
 
Dar buvo faina, kai pirmadieniais benzinas kainuodavo gerokai pigiau :)
 
čia pasidariau sąrašiuką kas patinka ir kas nepatinka toje šalyje:

Nieko panašau, jokia čia žmogiška klaida, tiesiog kiaurutės nenori mokėti pinigų, tad kelia šaršalą. Dabar madinga bangas kelti iš lempos, o gal ir nereiks mokėt :rolleyes: Viltis ... motina.

nėra jokios krūvos pluginų, hiperbolizuoji
naudoti - tik wpml

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

cia gerokai i prieki, jei laimes kazkas... bet supratimui apie pinigine puse.... (paimta ish SM)
 
Medicina:
- Tvarkiausi pas Ruta Dovydaitiene, Seimos gydytoju centre, Polocko g. 44
- Vaziuoti reikia su padarytais jau skiepais ir irasytais i tarptautini (geltona) skiepu pasa, taip pat atsivezti pasa, su kuriuo vyksite i JAV, Case number (201*EU... numeris), dvi nuotraukas.
- Is pradziu sesele paima krauja, pamatuoja, pasveria, akis patikrina, tuomet siuncia rentgena pasidaryti (Grybo g. 32). Ten uz nieka moketi nereikia, nuotraukas padaro per 10min. Su nuotraukom griztat atgal, ir tada pilnas patikrinimas pas pacia daktare - tikrina nuo galvos iki koju ir apklausia. Labai maloni daktare, kuriai Amerika patinka:) Uztruko apie 40min.
- Viska suraso, ir tada susimoketi tik reikia. Man truko dvieju skiepu (MMR, kadangi tik po viena buvau pasidares nuo tymu, raudoniukes ir paradontito, ir gripo) - tai vietoj sesele padare tuo paciu.
- Uz viska sumokejau 510lt, iskaitant ir tuos du skiepus.
- Atsakymus galejau pasiimti kita diena, bet kadangi esu is Kauno, tai vaziavau atsiimti pries pat interviu. Atidave greitai, be eiles, jokiu problemu. Jeigu kazkas norite atsiimti atsakymus is karto, tai diena pries patikrinima reik pasiskambint paciai daktarei ir susitart del to. Iki darbo dienos galo gali padaryt. Duos du vokus (baltas i interviu, rudas su savim i JAV, ir A4 lapa apie sveikata sau atsiminimui)
 
Interviu:
- Ambasadoje (Akmenu g. 6) telefona paliksite pas apsauga, su savim neisinesite, todel jeigu kazka ten uzsirase turite, geriau persirasykite ant lapelio.
- Patariu atvaziuoti geru pusvalandziu anksciau, galima ir dar anksciau (daug zmoniu prie apsaugos lauke salo). Kviecia ne pagal eile, o kas ateina pirmesis, dokumentus priduoda, ta ir kviecia sekanti.
- Su savim atsinesti reik BUTINAI: pasa, su kuriuo i JAV vaziuosite, gimimo liudijima (ir jo vertima), teistumo pazyma (ir jos vertima), teistumo pazyma is kitos salies, jeigu gyvenote kazkur ilgiau nei 2metus, tarptautini skiepu pasa (del visa ko, nors pas mane netikrino), paskutinio uzbaigto issilavinimo irodyma (brandos atestata, ar univero diploma, ir jo vertima), neatplesta voka is med. patikrinimo. Del visa ko patariu atsinesti dar dvi nuotraukas, padarytas neseniai, atitinkancias standartus, nurodytus DV loterijos puslapyje (kartais pasako, kad anksciau atsiustos i KCC netinka, ir reikia nueit nusifotografuoti per nauja jeigu neturit su savim)
- Laimejimo laiskas is KCC ir uzpildytos anksciau DS formos jusu jau bus ambasadoj, papildomai nestis nereikia.
- Prisiregistrave siuos dokumentus prie pirmo langelio (cia lietuves dirba) ir susimokeje, lauksite kol pakvies. Pats interviu bus angliskai. Daug neklaus, patikrins dokumentus, jeigu kazkas idomesnio praeity, del to gali paklaust. O siaip turekite omeny, jeigu dokumentai tvarkingi, tai pas juos jau iki interviu jusu nuspresta, gausite viza ar ne. Jeigu dokai viskas atitinka tai, kas anketoje uzpildyta ir atnesete ka reikia, vadinasi viza gaunate.
- Sumoketi reikejo uz viska ambasadoje 1162Lt. Nuo vasario 7d. sumazino kaina, tai kas siandien ejo, tiems pasiseke:)
- Po interviu, viza, bent jau man, pasake atsiimti uz dvieju dienu, nustatytu laiku prie ambasados, nepraejus apsaugos. Galima taip pat paprasyti, kad atsiustu kurjeris, uz kurio paslaugas reikes 17lt sumoketi. Tai jeigu ne is Vilniaus kazkas, taip pigiau daug.
- Visi dokumentai, kartu ir pasas, lieka ambasadoje ir juos kartu su viza atsiimt reikes.
 
Lyg ir viskas. Tikiuosi, kazkam pades:)

Rezultatu tikrinimas nuo Geguzes 5, 2015 (Sekmes)
 
Zalios kortos DV2016 registracija Baigta!!
DV-2018 NAUJA TEMA CIA!
 
Zalios kortos DV2015 Registracija : Spalio 1 - Lapkricio 3 ,2014 (BAIGTA)
Tikrninimo Laikotarpis : Nuo Geguzes 5 , 2015
 
SEKMES!
https://www.dvlottery.state.gov/
 
Visos instrukcijos ir papildoma informacija : http://travel.state.gov/content/dam/visas/DV-2016-Instructions-Translations/DV_2016_Instructions_English.pdf (DV-2016)
 
*Jaigu laimite turite viska susitvarkyte nuo: Spalio 1 2015 - Rugsejo 30 2016
*Nors ir nelaimejus, registracijos kodus rekomenduojama issaugoti bent iki Birzelio 30, 2016
 
Jaigu turite klausimu , klauskite.
*DV-2015 TEMA
*DV-2014 TEMA

„Independence“, lydimas apsaugos, jau beveik pasiekė Lietuvą
 
http://www.15min.lt/naujiena/verslas/energetika/independence-lydimas-apsaugos-jau-beveik-pasieke-lietuva-664-462263?cf=df
 
Kaip karinis laivas pasitiko Nepriklausomybę :)

nekyla :rolleyes: Švedai uolūs "Rusijos povandeninių laivų" ieškotojai - prisiminė senus gerus laikus :) Žinant, jog švedai nėra NATO nariai, jie supanikuoja ir NATO povandeninius laivus dažnai "supainioja" su Rusų. Šaltojo karo metais, didesnė dalis paieškų kildavo būtent dėl NATO veiklos, o ne dėl Sovietų sąjungos. Tai paaiškėjo nesenei, švedai piktoki buvo ant JK :)
 
Šiuo atveju - rusai bando prakišti versiją (ji mažai tikėtina) su Olandijos povandeniniu laivu, kuris nesenei prisišvartavo Estijoje. Buvo išlindęs pasidairyti ir prie Švedijos krantų ^_^
 
Kalbant realiau, gal ir praplaukė koks Rusijos mini povandeninis laiviūkštis, gal mūsų kabelį norėjo apžiūrėti tiesiamą į Švediją, ar šiaip kapitonas užgėrė ir pasiklydo :rolleyes:
 
O ir šiaip čia greičiausiai švedai tiesiog praktikuojasi. Gal parankus laikas švedų funkcionieriams grįžti prie stojimo į NATO klausimo? Čia taip bandoma visuomenę paruošti - baubas už sienos, duokit pinigų ir stokim į NATO :)
 
-------
 
P.S. šiuo metu Švedijoje kaip tyčia svarstomas finansavimo gynybai padidinimas. Koks sutapimas :rolleyes:

nekyla :rolleyes: Švedai uolūs "Rusijos povandeninių laivų" ieškotojai - prisiminė senus gerus laikus :) Žinant, jog švedai nėra NATO nariai, jie supanikuoja ir NATO povandeninius laivus dažnai "supainioja" su Rusų. Šaltojo karo metais, didesnė dalis paieškų kildavo būtent dėl NATO veiklos, o ne dėl Sovietų sąjungos. Tai paaiškėjo nesenei, švedai piktoki buvo ant JK :)
 
Šiuo atveju - rusai bando prakišti versiją (ji mažai tikėtina) su Olandijos povandeniniu laivu, kuris nesenei prisišvartavo Estijoje. Buvo išlindęs pasidairyti ir prie Švedijos krantų ^_^
 
Kalbant realiau, gal ir praplaukė koks Rusijos mini povandeninis laiviūkštis, gal mūsų kabelį norėjo apžiūrėti tiesiamą į Švediją, ar šiaip kapitonas užgėrė ir pasiklydo :rolleyes:
 
O ir šiaip čia greičiausiai švedai tiesiog praktikuojasi. Gal parankus laikas švedų funkcionieriams grįžti prie stojimo į NATO klausimo? Čia taip bandoma visuomenę paruošti - baubas už sienos, duokit pinigų ir stokim į NATO :)
 
-------
 
P.S. šiuo metu Švedijoje kaip tyčia svarstomas finansavimo gynybai padidinimas. Koks sutapimas :rolleyes:

nekyla :rolleyes: Švedai uolūs "Rusijos povandeninių laivų" ieškotojai - prisiminė senus gerus laikus :) Žinant, jog švedai nėra NATO nariai, jie supanikuoja ir NATO povandeninius laivus dažnai "supainioja" su Rusų. Šaltojo karo metais, didesnė dalis paieškų kildavo būtent dėl NATO veiklos, o ne dėl Sovietų sąjungos. Tai paaiškėjo nesenei, švedai piktoki buvo ant JK :)
 
Šiuo atveju - rusai bando prakišti versiją (ji mažai tikėtina) su Olandijos povandeniniu laivu, kuris nesenei prisišvartavo Estijoje. Buvo išlindęs pasidairyti ir prie Švedijos krantų ^_^
 
Kalbant realiau, gal ir praplaukė koks Rusijos mini povandeninis laiviūkštis, gal mūsų kabelį norėjo apžiūrėti tiesiamą į Švediją, ar šiaip kapitonas užgėrė ir pasiklydo :rolleyes:
 
O ir šiaip čia greičiausiai švedai tiesiog praktikuojasi. Gal parankus laikas švedų funkcionieriams grįžti prie stojimo į NATO klausimo? Čia taip bandoma visuomenę paruošti - baubas už sienos, duokit pinigų ir stokim į NATO :)
 
-------
 
P.S. šiuo metu Švedijoje kaip tyčia svarstomas finansavimo gynybai padidinimas. Koks sutapimas :rolleyes:

na RT tikrai nepriskirčiau prie tiesos sakytojų, jie taip pat aktyviai palaiko vieną iš pusių. Apskritai nėra tokio dalyko, kaip teisinga ir visada tiesą sakančia MEDIA. Tiesiog reikia galvoti savo galva, žinoti nemažai faktų, istorijos ir t.t., kad galėtum pats susidėlioti kas yra kas šiame pasaulyje. Tad mielai pažiūriu rusiškus kanalus (gerai suprantu rusiškai) ir pats susidėlioju faktus be tarpininkų :)
 
Grįžtant prie temos - Rusija (politikai) norėtų, kad Lietuva, Latvija ir Estija būtų jos sudėtyje - čia FAKTAS. Tačiau ar galėtų - visiškai kitas klausimas. Nes ji negalėtų, o jei užsimanytų, labai brangiai kainuotų. Čia jiems ne su Ukraina kovoti, kurią, po sovietų griūties, visi paliko LIBERALĖJIMUI ir savireguliacijai. Oligarchai užėmė valdžią ir valstybėje daro ką tik širdis nori.
 
Tad Lietuvos Rusija nepuls, taip kaip puola Ukrainą, toks puolimas būtų lygus savižudybei :)
 
Koks procentas Lietuvoje, tikinčių mūsų MEDIA pranešimais? :)

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

šis klausimas buvo diskutuotas, galiausiai buvo nuspręsta palikti tik teigiamus vertinimus, kad žmogus galėtų atnešti naudą bendruomenei savo pasisakymais - stengtūsi rinkti teigiamus taškus. Beto yra nemažai narių, kurie yra nusiteikę priešiškai vienas kito atžvilgiu. Tad net nariui pateikus itin naudingos informacijos, yra nemaža tikimybė, kad daugelis gali balsuoti neigiamai.
 
Šiaip čia toks pat principas, kaip ir facebook (yra tik LIKE mygtukas) - kuo mažiau neigiamų emocijų :D

Jei nieko prieš krepsiuos "tu". Prašau tą patį daryti ir su manim.
 
Tu kalbi apie dabartį, aš apie ateitį (juk piešiam viziją), kurioje mokslo ar atlyginimų lygis nenusileistų vakarų Europai.
Kultūriniai mainai be abejonės yra labai priimtinas dalykas.
 
Perskaičiau savo postą ir gėda - nieko nepasiūliau. Deja mano kompetencija - inžinerija. Kiek tolokai nuo finansų ir biudžeto formavimo. Bet neabejoju yra būdų optimizuoti valdžios aparatą ir mokesčių surinkimą kompensuoti kitais būdais. (šešėlis, kontrabanda, turtingųjų mokesčiai (2+ namai ar pan.), investicijų pritraukimas kuriant palankią investicinę aplinką).

Tik ne santykiai su rusija... deficitas, blogos darbo sąlygos, prastas gyvenimo lygis :/
Investuoti ir pritraukti investuotjų iš vakarų europos ir amerikos, va kur turi būt pagrindinė lt vizija

Labai normali reakcija, mano nuomone :)
 
Aš neturėjau galimybės kažkur pasivažinėti privačiai (tėvai buvo/yra itin neturtingi, neturėjo automobilio), tad regitros egzaminą laikiau pravažiavęs tik vairavimo mokyklos valandas. Išlaikiau, nes pavyko su loterija - kompiuteris parinko gerai žinomą maršrutą. Išlaikiau, tada po pusmečio įsigijau šiokį tokį automobilį. Kurį teko parsivaryti apie 250 km. Tada buvo baisu, nes pirmą kartą teko važiuoti Vilniaus gatvėmis ir autostrada, net kelias fūras aplenkiau :ph34r: Po tokios kelionės išlipau visas šlapias ir kaip vienas narys minėjo su susuktu sprandu ^_^
 
Antroji kelionė buvo į Kauno klinikas, buvo baisu, bet tam buvau nusiteikęs. Didžiausią baimę keldavo persirikiavimas juostomis. Bijodavau, kad kas iš galo atlėks ir nuneš mane velniop :D Tačiau instruktorius buvo sakęs, jei bijai, važiuok itin atsargiai ir lėtai (tau turi būti pofik, kad iš paskos tavęs velkasi eilė, čia jų bėda), visada rodydamas posukį gerokai anksčiau prieš sukantis ar rikiuojantis - posūkio signalas ir stabdis - didžiausias draugas vairuotojui pradinukui :)
 
Tada pradėjau važinėti po Kauną, baimė praėjo po gero pusmečio, o nejaukumas po metų (nes retokai važinėjau). Baimės išvengsi tik, jei daug ir sudėtingomis situacijomis važinėsi. Jei baisu - važiuok lėčiau ir visada rodyk posūkį gerokai anksčiau nei nori atlikti manevrą, kad kiti pamatę žalią lapą ir posūkį, tavęs šiek tiek privengtų :rolleyes:
 
p.s. Regitroje kai laikiau vairavimą, buvo viena iš pastabų, kad netinkamai pasirenku važiavimo greitį - pernelyg mažą. Bet aš argumentavau, kad pasirenku saugų greitį įvertinęs vairavimo aplinkybes :D
 
p.p.s. dar šį tą prisiminiau į temą. Esu turėjęs dvi avarijas, visose buvau nekaltas. Paskutinė įvyko po Joninių ankstų rytą, stovėjau prie šviesaforo ir laukiau žalios šviesos. Užsidegus, priekyje važiuojantis užgeso, tad stabtelėjau ir ... į galą nestipriai trinktelėjo Kauno miesto savivaldybės tarnautojo valstybinis automobilis. Po smūgio mestelėjo mane į priekį, į užgesusio vairuotojo automobilio galą. Kadangi atstumas buvo gan didelis, pagreitis sumenko, susirėmė tik buferiai, skardos nesusilenkė. Išlipo vaiko veido vairuotojas visas raudonas ir sako paleiskite mane, aš be teisių, važiuoju į Regitrą vairavimo laikytis. Negi žvėrys, paleidom, tik įdomu ar po tokio streso išlaikė... :unsure:

straipsnio autorius padarė nemažai loginių klaidų, kurios kainavo jam telefoną. Pradžiai, sužinojus telefono buvimo vietą, reikėjo pačiam nuvykti į vietą ir skambinti 112 bei pranešti apie GALIMAI vagies atpažinimą, kuris GALIMAI naudojasi vogtu telefono aparatu. Būtų atvažiavę patruliai, sulaikę įtariamąjį, tada iškviesti kriminalistai (įkalčių surinkimui) tolimesniam aiškinimuisi.
 
Kadangi viską darė tik el. laiškais, tokį rezultatą ir gavo - atsakymą el. laišku apie proceso strigimą. Išvada - kvailį ir bažnyčioje muša :)

straipsnio autorius padarė nemažai loginių klaidų, kurios kainavo jam telefoną. Pradžiai, sužinojus telefono buvimo vietą, reikėjo pačiam nuvykti į vietą ir skambinti 112 bei pranešti apie GALIMAI vagies atpažinimą, kuris GALIMAI naudojasi vogtu telefono aparatu. Būtų atvažiavę patruliai, sulaikę įtariamąjį, tada iškviesti kriminalistai (įkalčių surinkimui) tolimesniam aiškinimuisi.
 
Kadangi viską darė tik el. laiškais, tokį rezultatą ir gavo - atsakymą el. laišku apie proceso strigimą. Išvada - kvailį ir bažnyčioje muša :)