Lietuvos tikslai (žvilgsnis į ateitį)

6. Sugerinti santykius su Rusija.

6. Sugerinti santykius su Rusija.

Gaila, kad Grybauskaitė tuo nesuinteresuota. Jei mūsų žmonės kažkam dirba, tai manau Amerikai.

6. Sugerinti santykius su Rusija.

Juokauji?

Siūlau padiskutuoti apie tai, ko Lietuvai reikia, kokie valstybės tikslai ir siekiai turėtų būti įgyvendinami tiek viduje, tiek ir išorėje, netolimoje ateityje.

 

1. Siekti narystės tarptautinėje ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje

2. Pastatyti elektros (svarbu mums) ir dujų (labai svarbu Latvijai) jungtis į Lenkiją

3. Labiau liberalizuoti darbo santykius - leisti lengviau įdarbinti užsieniečius

4. Pasiekti 2 proc. BVP finansavimą kariuomenei

5. Pritraukti užsienio investuotojus (A. Kubiliaus nemėgstu, bet jo iniciatyvos šiuo klausimu buvo itin pagirtinos)

 

bendrai apie viziją, galima pasiskaityti čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2

Pridėčiau dar Rail Baltica projekto įgyvendiną.

Kodėl išskyrei 4 punktą? Aš kažkaip, manau, kad Lietuvai jis nėra svarbus. Kadangi nesvarbu ar mes skirsime 1 ar 5 procentus, jei mus puls Rusija - vistiek neatlaikysime. Todėl, mano nuomone, yra netikslinga investuoti į kariuomenę Lietuvai.

Tik ne santykiai su rusija... deficitas, blogos darbo sąlygos, prastas gyvenimo lygis :/

Investuoti ir pritraukti investuotjų iš vakarų europos ir amerikos, va kur turi būt pagrindinė lt vizija

Netenkam daug protingų ir stiprių žmonių, pradžioje reikia mažinti savižudybių skaičių, nieko naujo kad Lietuvos statistika šiuo atveju siekia tarptautines viršūnes.

Svarbus yra kiekvienas žmogus, nes konkrečiai tu turi imtis veiksmų, ne kažkas kitas, manau kad jau akcentuojant tai yra pažanga. Žmonės nebetiki valdžia, formuojasi nuomonė, kad autoritetai meluoja, tad rezultatas - gyventojai neturi autoriteto su geromis savybėmis, į kurį galėtų lygiuotis, negaliu sakyti kad valdžia skiria pinigus ne bendram, labui, bet jei tokia nuomonė formuojasi, žmonės nebe pasitiki ne vien valdžia bet ir pavieniu žmogumi, nebe pakenčia situacijos ir savęs paties nes susikuria pasaulį apgaubtą, melo ir absurdo liūnu.

Būtinai reikia autoritetų, kuriais žmonės galėtų pasitikėti ir kurie matomai pagerintu situaciją, nes gyventojai mąsto vizualiai, maža alga ir pensija, vadinasi valdžia išnaudoja.

Didžiausią problemą matau - aukštus mokesčius. T.y. našta darbdaviui ir santykiniai maža dalis tenkanti "į rankas". Mano matymu, išsprendus sodros problemas daug kas stotų į vietas. Pragyvenimo lygis pagerėtų. Didesnę dalį galima būtų atriekti pensijoms. Dėl didesnio atlyginimo į rankas padidėtų jaunų žmonių motyvacija baigti mokslus ir LIKTI Lietuvoje. Galų gale galbūt grįžtų ir nemaža dalis emigravusių. (nors, jei atvirai, tai visa ta siemkas gliaudanti, degtinę lakanti Lietuvos darbo liaudis galėtų likt kažkur... ne Lietuvoj).

Kad ir kokiu keliu beeičiau ieškodamas atsakymo ką reikia daryti prieinu išvadą - laukti kol "išnyks" visi bradauskai ir į juos panašūs.

Taip pat būtų smagu turėti stiprią pramonę. Galbūt aukštos technologijos galėtų būti mūsų arkliukas. Bet čia jau ir švietimo bėdos įsijungia, kurioms sprendimų čia ir dabar neturiu.

Didžiausią problemą matau - aukštus mokesčius. T.y. našta darbdaviui ir santykiniai maža dalis tenkanti "į rankas". Mano matymu, išsprendus sodros problemas daug kas stotų į vietas. Pragyvenimo lygis pagerėtų. Didesnę dalį galima būtų atriekti pensijoms. Dėl didesnio atlyginimo į rankas padidėtų jaunų žmonių motyvacija baigti mokslus ir LIKTI Lietuvoje. Galų gale galbūt grįžtų ir nemaža dalis emigravusių. (nors, jei atvirai, tai visa ta siemkas gliaudanti, degtinę lakanti Lietuvos darbo liaudis galėtų likt kažkur... ne Lietuvoj).

 

Kad ir kokiu keliu beeičiau ieškodamas atsakymo ką reikia daryti prieinu išvadą - laukti kol "išnyks" visi bradauskai ir į juos panašūs.

 

Taip pat būtų smagu turėti stiprią pramonę. Galbūt aukštos technologijos galėtų būti mūsų arkliukas. Bet čia jau ir švietimo bėdos įsijungia, kurioms sprendimų čia ir dabar neturiu.

kazkiek pritarciau tamstai ,bet manau kad "jaunu zmoniu isvykimas i uzsieni "nera labai blogai ,priesingai ,tas yra net labai gerai ,didzioji dalis sugrys ,pasiseme puikios patirties ,uzsidirbe gana neblogu pinigu.Jus pasiziurekit kiek tie isvyke investuoja i Lietuva ,perka NT ,kuria verslus is to ka uzdirba uzsienyje...

kazkiek pritarciau tamstai ,bet manau kad "jaunu zmoniu isvykimas i uzsieni "nera labai blogai ,priesingai ,tas yra net labai gerai ,didzioji dalis sugrys ,pasiseme puikios patirties ,uzsidirbe gana neblogu pinigu.Jus pasiziurekit kiek tie isvyke investuoja i Lietuva ,perka NT ,kuria verslus is to ka uzdirba uzsienyje...

Jei nieko prieš krepsiuos "tu". Prašau tą patį daryti ir su manim.

Tu kalbi apie dabartį, aš apie ateitį (juk piešiam viziją), kurioje mokslo ar atlyginimų lygis nenusileistų vakarų Europai.

Kultūriniai mainai be abejonės yra labai priimtinas dalykas.

Perskaičiau savo postą ir gėda - nieko nepasiūliau. Deja mano kompetencija - inžinerija. Kiek tolokai nuo finansų ir biudžeto formavimo. Bet neabejoju yra būdų optimizuoti valdžios aparatą ir mokesčių surinkimą kompensuoti kitais būdais. (šešėlis, kontrabanda, turtingųjų mokesčiai (2+ namai ar pan.), investicijų pritraukimas kuriant palankią investicinę aplinką).

- Geras pastebėjimas, kad reikia sureguliuoti mokesčių sistemą Lietuvoje. Mažiausiai uždirbantys turi turėti pačius minimaliausius mokesčius. Taip, dalinis progresiškumas. Ir tai būtų labai geras dalykas.

- Tuomet reikėtų sutvarkyti švietimo sistemą. Nesąmonė, kai mokyklą baigus ir nuėjus į universiteto tau pasako, kad reiks viską vos ne iš naujo mokytis.

- Pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę. Labai būtų naudingas dalykas Lietuvai, nes esame maža ir atvira ekonomika. Taigi kuo daugiau žmonių visada turės galimybę grįžti į Lietuvą - tuo mums bus geriau.

- Nors aplinkos apsaugoje esame pasiekę nemažai ir netgi daug, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau dar turime kur eiti. Plačiau išnaudoti geotermiją, šiukšlių perdirbimą ir deginimą.

- Didesnis finansavimas kariniam blokui. Tai nebūtinai reiškia, kad turime daugiau pirkti. Yra Lietuvoje įmonių, kurios gamina ir aprangą karinę ir smulkesnius dalykėlius. Turime potencialą patys gaminti karinę techniką, bent kažkokio lygio. Imkime pavyzdį iš Izraelio: skiria berods ~8% BVP kariuomenei, tuo pačiu patys gamina bepiločius lėktuvus ir juos eksportuoja į JAV. Kariauja jau kelis dešimtmečius, o kiek pasiekę!

- Kartu su kariniu finansavimu stiprinti ir švietimo finansavimą, į tai įeina ir inovacijų kūrimas bei patentų skaičius.

- Kiek įmanoma labiau integruotis į Vakarus. Turime perimti vakariečių mentalitetą.

- Turime decentralizuoti biudžetinį valdymą. Kitaip tariant, savivaldybės turi pačios turėti galios formuojant savo biudžetus, nustatant tam tikrus mokesčius ir juos surenkant. Kai savivalda matys, kad tik nuo jų veiksmų priklauso jos gerovė, tuomet galime tikėtis tikro regionų augimo ir vystymosi.

- Na ir beabejo daugelis jūsų išvardintų punktų.

P.S. Vienas iš mūsų strateginių tikslų išorėje yra Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos gerovės kūrimas. Skamba keistai, tačiau kuo daugiau aplinkui turėsime demokratiškų (tikrai demokratiškų) ir stiprių ekonomikų - tuo daugiau galėsime pasiekti patys.

6. Sugerinti santykius su Rusija.

Aš visiškai su šituo sutinku, bet yra vienas "bet". Norint sureguliuoti santykius su Rusija, reikia, kad ir jinai suinteresuota su mumis gerinti santykius. Pas mus jau praktiškai nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų, kiekvienas atėjęs naujas politikas šneka apie šį punkta, bet nei viena valdžia nesugebėjo to padaryti, ir čia problema yra tikrai ne tik mumyse.

Pridėčiau dar Rail Baltica projekto įgyvendiną.

 

Kodėl išskyrei 4 punktą? Aš kažkaip, manau, kad Lietuvai jis nėra svarbus. Kadangi nesvarbu ar mes skirsime 1 ar 5 procentus, jei mus puls Rusija - vistiek neatlaikysime. Todėl, mano nuomone, yra netikslinga investuoti į kariuomenę Lietuvai.

Taip, kaip Šilainiai yra Kauno dalis, taip Kaunas yra Lietuvos dalis - ir kaip Kaunas Lietuvos dalis, taip Lietuva yra NATO dalis. Reikėtų tai turėti omenyje. O neinvestavimas į savo apsaugą tikrai nėra pats protingiausias sprendimas.

Istorijoje yra labai daug pavyzdžių, kaip gerokai mažesni sugebėjo apsiginti nuo gerokai didesnių. Labai geras pavyzdys būtų Suomija, kuri tuo momentu, kai buvo okupuotos Baltijos šalys - priešinosi Rusijai ir taip išsaugojo savo nepriklausomybę.

Dydis dar nėra viskas - jei esi gerokai mažesnis už savo priešininką, tai nereiškia, kad negali jo įveikti gudrumu.

Pusiau į temą, pusiau ne. Ž. Maurico pastabos fb šiandien man patiko:

Pokalbis iš serijos „O kas galėtų paneigti?“

K: Kodėl Lietuvoje bakalauro studijos trunka ketverius metus, kai tuo tarpu Estijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų ES šalių studijos trunka vos trejus?

A: Lietuvos aukštajame moksle svarbiausia yra kiekybė, o ne kokybė.

K: Kodėl kiekybė yra tokia svarbi?

A: Lietuva duoda universitetams daugiau mokesčių mokėtojų pinigų už vieną studento galvą nei Latvijoje ar Estijoje – argi tai ne nuostabu? Orientaciją į kiekybę mums leidžia geriau rūpintis savimi.

K: O kaipgi studentai? Juk daugiau nei 8% visų Lietuvos studentų renkasi studijas užsienio universitetuose, kuomet Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis gerokai mažesnis?

A: Ne bėda – išvažiuoja tik patys kokybiškiausi (gabiausi), o mums, kaip minėjau, svarbi kiekybė, o ne kokybė. Mes į jų vietas priimame ne tokius gabius (du kiekybinius už vieną kokybišką), o tokių niekada nepritrūks – juk „su aukštuoju“ ne tas pats kas „be aukštojo“.

K: O ar tai neatsilieps studijų rezultatams?

A: Ne, studentai studijų metu vis tiek nesimoko, o dirba. Jei įmonės ateina pas trečio ar ketvirto kurso studentus, tai išeina nieko nepešusios, nes visi jau turi kiekybiškus darbus. Kuo daugiau studentų turi darbus, tuo kiekybiškesnės studijos - o mes to juk ir siekiame. Be to, ir dėstytojai dirba per tris darbus, tad jiems taip pat lengviau kai paskaitų lankomumas mažesnis, o mažiau gudrių studentų ir reikalavimai mažesni.

K: O ar tokia aukštojo mokslo politika neatbaido užsieniečių, kurie norėtų studijuoti Lietuvoje – juk Latvijoje ir Estijoje užsienio studentai sudaro kone 10 kartų didesnę dalį nei Lietuvoje?

A: Atbaido, bet tame nėra problemos, nes atvykę iš Vakarų užsienio studentai dažnai būna kokybiški, o iš Rytų – negali dirbti (nes Lietuvos įstatymai jiems to neleidžia), tad didesnis užsienio studentų srautas gali padaryti nepataisomą ilgalaikę žalą Lietuvos aukštojo mokslo kiekybiškumui.

K: Dėkoju už pokalbį

http://en.wikipedia.org/wiki/Bachelor_of_Science#mediaviewer/File:BS_time.png