Arvydas

šis klausimas buvo diskutuotas, galiausiai buvo nuspręsta palikti tik teigiamus vertinimus, kad žmogus galėtų atnešti naudą bendruomenei savo pasisakymais - stengtūsi rinkti teigiamus taškus. Beto yra nemažai narių, kurie yra nusiteikę priešiškai vienas kito atžvilgiu. Tad net nariui pateikus itin naudingos informacijos, yra nemaža tikimybė, kad daugelis gali balsuoti neigiamai.
 
Šiaip čia toks pat principas, kaip ir facebook (yra tik LIKE mygtukas) - kuo mažiau neigiamų emocijų :D

čia iš tos pačios serijos, kaip ir A. Avulis už 5000 lt neranda darbuotojų :rolleyes:
http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/a-avulis-neranda-darbuotoju-uz-5000-lt-alga.d?id=62016315
 
Kiekvienas dabar šoks nuo kėdės ir sakys - aš, aš galiu, duokit man. Aš ir už 4000 lt galiu dirbti, tik duokit. Tik vat kažkaip, tokie, sąlyginai didelių atlyginimų Lietuvos mastu, darbdaviai šį tą nutyli :) Kad į tokias pareigas ieškomi žmonės, iš gatvės netinka. Jie turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, atestatus, darbo patirtį ir t.t. Ir minėtos algos, yra ženkliai per mažos, nei realiai turėtų būti, tokiems specialistams. Todėl A. Avulis ir neranda darbuotojų, su tokia kvalifikacija, nes moka tik (geriausiu atveju) puse specialisto norimos algos :)
 
Todėl pastaraisiais metais jaučiamas didelis spaudimas priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, kad būtų galima įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Pagrinde argumentuojama specialistų trūkumu, tačiau ar taip išties yra? Mano subjektyvia nuomone bandoma kaip tik įsivežti mažai kvalifikuotų darbuotojų, kurie pakeistų brangesnę vietinę darbo jėgą.
 
Paprastas pavyzdys - Mažeikių naftą nusipirkus lenkams, kieno specialistai dirbo atliekant remonto darbus, vietiniai - lietuviški, ar įsivežtiniai - lenkai, olandai, vokiečiai ir t.t.? Štai ir atsakymas, dėl specialistų trūkumo ir galimybių juos įdarbinti. Čia tik A. Avuliui vis reikia specialistus "įsivežti", kai kiti tuo metu sėkmingai dirba ir vargo nemato įdarbindami užsieniečius. Bet, kaip jau minėjau, "įdarbinkim užsieniečius" banga keliama ne dėl specialistų trūkumo, o dėl juodadarbių poreikio.
 
o aš už tai, kad algos būtų mokamos pagal gebėjimus ir kvalifikaciją, nesvarbu kas toks, lietuvis ar užsienietis. Jei lietuvis specas, tai ir mokėkite, kaip tos srities specialistui. Jei šūdarankis, tai mokėkit minimumą. Jei ukrainietis gudresnis už lietuvi, mokėkite jam daugiau. Koks skirtumas, kokia darbuotojo tautybė, svarbu, kad jis neštų nauda darbdaviui ir valstybei :)

O koks skirtumas? :huh: Jei gali ir sugeba, tegul dirba. Tik nepradėkite verkšlenti, kad atims darbą iš lietuvių :)

čia iš tos pačios serijos, kaip ir A. Avulis už 5000 lt neranda darbuotojų :rolleyes:
http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/a-avulis-neranda-darbuotoju-uz-5000-lt-alga.d?id=62016315
 
Kiekvienas dabar šoks nuo kėdės ir sakys - aš, aš galiu, duokit man. Aš ir už 4000 lt galiu dirbti, tik duokit. Tik vat kažkaip, tokie, sąlyginai didelių atlyginimų Lietuvos mastu, darbdaviai šį tą nutyli :) Kad į tokias pareigas ieškomi žmonės, iš gatvės netinka. Jie turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, atestatus, darbo patirtį ir t.t. Ir minėtos algos, yra ženkliai per mažos, nei realiai turėtų būti, tokiems specialistams. Todėl A. Avulis ir neranda darbuotojų, su tokia kvalifikacija, nes moka tik (geriausiu atveju) puse specialisto norimos algos :)
 
Todėl pastaraisiais metais jaučiamas didelis spaudimas priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, kad būtų galima įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Pagrinde argumentuojama specialistų trūkumu, tačiau ar taip išties yra? Mano subjektyvia nuomone bandoma kaip tik įsivežti mažai kvalifikuotų darbuotojų, kurie pakeistų brangesnę vietinę darbo jėgą.
 
Paprastas pavyzdys - Mažeikių naftą nusipirkus lenkams, kieno specialistai dirbo atliekant remonto darbus, vietiniai - lietuviški, ar įsivežtiniai - lenkai, olandai, vokiečiai ir t.t.? Štai ir atsakymas, dėl specialistų trūkumo ir galimybių juos įdarbinti. Čia tik A. Avuliui vis reikia specialistus "įsivežti", kai kiti tuo metu sėkmingai dirba ir vargo nemato įdarbindami užsieniečius. Bet, kaip jau minėjau, "įdarbinkim užsieniečius" banga keliama ne dėl specialistų trūkumo, o dėl juodadarbių poreikio.
 
o aš už tai, kad algos būtų mokamos pagal gebėjimus ir kvalifikaciją, nesvarbu kas toks, lietuvis ar užsienietis. Jei lietuvis specas, tai ir mokėkite, kaip tos srities specialistui. Jei šūdarankis, tai mokėkit minimumą. Jei ukrainietis gudresnis už lietuvi, mokėkite jam daugiau. Koks skirtumas, kokia darbuotojo tautybė, svarbu, kad jis neštų nauda darbdaviui ir valstybei :)

Labai normali reakcija, mano nuomone :)
 
Aš neturėjau galimybės kažkur pasivažinėti privačiai (tėvai buvo/yra itin neturtingi, neturėjo automobilio), tad regitros egzaminą laikiau pravažiavęs tik vairavimo mokyklos valandas. Išlaikiau, nes pavyko su loterija - kompiuteris parinko gerai žinomą maršrutą. Išlaikiau, tada po pusmečio įsigijau šiokį tokį automobilį. Kurį teko parsivaryti apie 250 km. Tada buvo baisu, nes pirmą kartą teko važiuoti Vilniaus gatvėmis ir autostrada, net kelias fūras aplenkiau :ph34r: Po tokios kelionės išlipau visas šlapias ir kaip vienas narys minėjo su susuktu sprandu ^_^
 
Antroji kelionė buvo į Kauno klinikas, buvo baisu, bet tam buvau nusiteikęs. Didžiausią baimę keldavo persirikiavimas juostomis. Bijodavau, kad kas iš galo atlėks ir nuneš mane velniop :D Tačiau instruktorius buvo sakęs, jei bijai, važiuok itin atsargiai ir lėtai (tau turi būti pofik, kad iš paskos tavęs velkasi eilė, čia jų bėda), visada rodydamas posukį gerokai anksčiau prieš sukantis ar rikiuojantis - posūkio signalas ir stabdis - didžiausias draugas vairuotojui pradinukui :)
 
Tada pradėjau važinėti po Kauną, baimė praėjo po gero pusmečio, o nejaukumas po metų (nes retokai važinėjau). Baimės išvengsi tik, jei daug ir sudėtingomis situacijomis važinėsi. Jei baisu - važiuok lėčiau ir visada rodyk posūkį gerokai anksčiau nei nori atlikti manevrą, kad kiti pamatę žalią lapą ir posūkį, tavęs šiek tiek privengtų :rolleyes:
 
p.s. Regitroje kai laikiau vairavimą, buvo viena iš pastabų, kad netinkamai pasirenku važiavimo greitį - pernelyg mažą. Bet aš argumentavau, kad pasirenku saugų greitį įvertinęs vairavimo aplinkybes :D
 
p.p.s. dar šį tą prisiminiau į temą. Esu turėjęs dvi avarijas, visose buvau nekaltas. Paskutinė įvyko po Joninių ankstų rytą, stovėjau prie šviesaforo ir laukiau žalios šviesos. Užsidegus, priekyje važiuojantis užgeso, tad stabtelėjau ir ... į galą nestipriai trinktelėjo Kauno miesto savivaldybės tarnautojo valstybinis automobilis. Po smūgio mestelėjo mane į priekį, į užgesusio vairuotojo automobilio galą. Kadangi atstumas buvo gan didelis, pagreitis sumenko, susirėmė tik buferiai, skardos nesusilenkė. Išlipo vaiko veido vairuotojas visas raudonas ir sako paleiskite mane, aš be teisių, važiuoju į Regitrą vairavimo laikytis. Negi žvėrys, paleidom, tik įdomu ar po tokio streso išlaikė... :unsure:

Agroenergetikos inžinerija
 
Šiuolaikinė energetika apima ne tik elektros gamybą ir paskirstymą, bet ir naujų energijos šaltinių paiešką, saulės, vėjo, vandens ir biomasės naudojimą energijos gavybai. Todėl šioje studijų programoje suteikiamos žinios padės plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą ir naudojimą, energetinių išteklių taupymą. Studijų programos tikslas – parengti naujos kartos specialistus, gebančius projektuoti energetines sistemas, procesus ir įrenginius, automatizuoti ir valdyti technologinius procesus, diegti atsinaujinančios energijos šaltinius, analizuoti energetinių sistemų aplinkos taršą ir jos mažinimo galimybes.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti elektros ir šiluminės energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo įmonėse, atsinaujinančios energijos jėgainių projektavimo, statybos ir aptarnavimo įmonėse, energetinio audito ir konsultavimo firmose, viešo administravimo įstaigose, energetinių sistemų ir įrangos gamybos bei montavimo įmonėse, mokymo ir mokslo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Energijos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Turkija, Vokietija.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos elektros įrangos ir elektrosaugos (1 savaitė) ir agronomijos (1 savaitė) mokomosios praktikos. Technologinė praktika atliekama 4 semestre. Praktikos metu studentai susipažįsta su konkretaus objekto, kuriame montuojami elektros įrengimai ir instaliacija technine dokumentacija, darbų organizavimu, medžiagų tiekimu, brigados žmonių kvalifikacija, reikiamais įrankiais ir įranga (kėlimo mechanizamais, suvirinimo transformatoriais ir t.t.). Jie išmoksta montuoti elektros įrenginius ir instaliaciją tiek atvirai, tiek paslėptai: instaliacija plokščiu laidu ir kabeliu, instaliacija vamzdžiuose, instaliacija loveliuose, instaliacija ant lynų ir stygų, instaliacija ant ją palaikančių konstrukcijų (lovių, lentynų, kopetėlių ir t.t.), Taip išmoksta montuoti elektros apšvietimo įrenginius bei elektrines pavaras ir mašinas ir privesti prie jų galios bei valdymo instaliaciją, montuoti įžeminimo kontūrą ir išmatuoti jo varžą, taip pat potencialų išlyginimo kontūrą, bei nuotiekio srovės relę, išsiaiškinti laidų ir kabelių markes,žinoti ir vykdyti elektrosaugos reikalavimus, mokėti naudotis saugumo technikos priemonėmis, išsiaiškinti kokių reikia dokumentų priduodant objektą eksploatacijon. Inžinerinė projektinė praktika atliekama 6 semestre. Prieš išvykdamas į inžinerinę projektinę praktiką, studentas turi numatyti bakalauro baigiamojo darbo kryptį. Praktikos metu studentas išmoksta praktiškai organizuoti elektros įrenginių techninį aptarnavimą, taikant teorines žinias tinkamai techniškai juos prižiūrėti, diagnozuoti jų gedimus bei nustatyti gedimų priežastis, diegti pažangias elektros įrenginių eksploatacijos ir remonto technologijas bei surenka duomenis baigiamajam darbui rengti.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio kalba.
 
Studijų pagrindinės krypties dalykai ir su ja susiję dalykai
Matematika, Chemija, Fizika, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Medžiagotyra ir elektrotechninės medžiagos, Elektros įranga ir elektrosauga, Metrologija ir elektriniai matavimai, Techninė mechanika, Teorinė elektrotechnika, Elektros grandinių teorijos pagrindai, Termodinamika, Elektronika, Biosistemų elektrotechnologijos ir šviesos technika, Automatinio valdymo pagrindai, Šilumos energetika, Elektros energetika, Elektros mašinos, Energetinių sistemų projektavimas, Žemės ūkio technologinių procesų pagrindai, Galios elektronika, Šiluminiai varikliai, Žemės ūkio elektros pavaros, Žemės ūkio elektros sistemos ir tinklai, Agronomijos ir ekologijos pagrindai, Žmonių sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos, vadybos, teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika (7 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos (Atsinaujinančioji energetika) studijų dalykai
Atsinaujinančioji energetika, Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Studento pasirinkimui siūlomi alternatyvieji dalykai (10 ECTS): Geotermijos energetika, Saulės energetika, Vėjo ir vandens energetika (iš šių trijų renkasi vieną), Biodegalų energetika, Biodujų energetika, Kietojo biokuro energetika (iš šių trijų renkasi vieną). Atliekama Inžinerinė – projektinė praktika (5 ECTS) ir rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
 
Biomasės inžinerija
 
Pastaruoju metu biomasė vis labiau naudojama šilumos, elektros, kuro, biopolimerų ir kitų ne maisto produktų gamybai. Tai plačiausiai paplitęs ir universaliausias atsinaujinantis gamtinis išteklius, reikalaujantis specialių žinių jo panaudojimui. Žemės ūkio inžinerijos, Miškų ir ekologijos, Agronomijos fakultetų kuruojama Biomasės inžinerijos studijų programa skirta rengti atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos srities specialistus, turinčius inžinerijos žinių ir gebančius valdyti žaliavų srautus bei technologinius procesus, organizuoti biomasės gamybą bei konversiją, mažinant tradicinių gamtinių išteklių vartojimą ir žalingą poveikį aplinkai.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti biomasės auginimo, paruošimo ir konversijos – biodujų, biokuro, biodegalų ir biomedžiagų gamybos, įmonėse, šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo įmonėse, konsultavimo tarnybose ir projektavimo biuruose, mokymo, mokslo ir viešojo administravimo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Gamtos išteklių technologijų krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Yra galimybė rinktis studijas iš šiuo metu pasirašytų dvipusių ERASMUS mainų sutarčių tarp Lietuvos žemės ūkio universiteto ir 71 Europos universiteto, kurie yra Airijos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Turkijos Vokietijos šalyse.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos agronomijos (2 savaitės) ir miškų ūkio (1 savaitė) mokomosios praktikos bei technologinė (5 savaitės) ir inžinerinė projektinė praktikos (7 savaitės) žemės ir miškų ūkio įmonėse, atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos gamybos firmose arba mokslo ir mokymo įstaigose. Technologinės praktikos tikslas – pagilinti ir įtvirtinti žinias, įgytas studijuojant pirmo – antro kurso studijų krypties dalykus, įgyti praktinius, kvalifikacinius įgūdžius biomasės auginimo, derliaus nuėmimo, žemės bei miškų ūkio materialinio – techninio aprūpinimo, biomasės logistikos klausimais. Inžinerinė projektinė praktika atliekama baigus 6 semestrą ir pasirinkus baigiamojo darbo sritį. Jos metu studentas vysto biomasės gamybos, perdirbimo ir konversijos praktinius-profesinius įgūdžius, atlieka technologinio proceso analizę ir surenka baigiamajam darbui reikalingus duomenis.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio klaba.
 
Studijų krypties ir su ja susiję dalykai, praktikos, baigiamieji atsiskaitymai
Matematika, Fizika, Chemija, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Bendroji termodinamika, Elektrotechnika, Konstrukcinės medžiagos, Techninė mechanika, Gamtiniai ištekliai, Augalų biologija, Agronomijos pagrindai, Miškų ūkio pagrindai, Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalų auginimo technologijos, Biomasės auginimo ir nuėmimo technika, Biomasės konservavimas ir sandėliavimo sistemų inžinerija, Biosklaidžios atliekos, Biomasės konversijos pagrindai, Mikroorganizmų biologija ir biotechnologija, Cheminiai ir biocheminiai perdirbimo procesai, Biomasės perdirbimo technologiniai procesai, Technologinių sistemų projektavimas, Elektronika ir automatika, Bendroji ekologija ir aplinkosaugos pagrindai, Žmonių ir mašinų sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos ir finansų pagrindai, Vadybos ir teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika ir Inžinerinė projektinė praktika (7 ECTS) bei rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos dalykai
Iš keturių dalykų derinių, pasirenkamas vienas
Biodujų Konversijos inžinerija - biodujų inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biodujų naudojimo technologijos (4 ECTS)
 
Kietojo biokuro Konversijos inžinerija - biokuro inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biokuro paruošimo konversijai energetinis vertinimas (4 ECTS)
 
Biodegalų - biotepalų Konversijos inžinerija - biodegalų ir biotepalų inžinerija (7 ECTS), Vidaus degimo varikliai (5 ECTS), Triboinžinerija (4 ECTS)
 
Biomedžiagų Konversijos inžinerija - biomedžiagų inžinerija (7 ECTS), Medžiagu apdirbimo būdai ir technologijos (5 ECTS), Biomedžiagų utilizavimas (4 ECTS)
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
Privalumai
ASU išskirtinumas – kompaktiškas ir jaukus studentiškas miestelis, įkurtas neurbanizuotoje teritorijoje šalia Kauno miesto. Universiteto miestelį supantys natūralūs plotai kuria malonią, sveiką ir saugią erdvę darbui bei poilsiui. Čia galima džiaugtis Kamšos draustiniu, Nemuno slėnio laukais, plačiomis laukų erdvėmis.
 
Akademiniame miestelyje sudarytos visos sąlygos gyventi ir ilsėtis. Yra pakankamai viešojo maitinimo įstaigų, parduotuvių, buitinių paslaugų teikėjų. Universiteto teritorijoje veikia du pirminės sveikatos priežiūros centrai. Šalia bendrabučių yra didžiausias Lietuvoje lauko sporto aikštynas. Saugomos ir viešos automobilių stovėjimo aikštelės tenkina studentų ir darbuotojų poreikius. Geras susisiekimas su Kauno miestu leidžia greitai pasiekti miesto centrą, poilsio, pramogų ir kitus objektus. Į Kauno autobusų ir geležinkelio stotis veža 18 autobusas ir 56 mikroautobusas, o 81 mikroautobusas– pro Kauno klinikas į Šiaurės prospektą. Taip pat Universitetas yra šalia tarptautinės magistralės Via Baltica ir tik keletas kilometrų nuo automagistralės Vilnius – Klaipėda. Miestelyje nėra transporto grūsčių, visuomet būna laisvų vietų automobiliui pastatyti.
Vieta ASU bendrabučiuose, esančiuose šalia mokomųjų korpusų, suteikiama visiems to pageidaujantiems Universiteto studentams. Pirmakursiai turi pirmumą apsigyvenant bendrabutyje. ASU – vienintelis tokias sąlygas suteikiantis universitetas Lietuvoje. Šiuo metu bendrabučiuose yra daugiau nei 2400 vietų; juose gyvena dieninių ir neakivaizdinių studijų studentai.
 
Pirmojo kurso studentams bendrabučiai skiriami jau rugpjūčio mėnesį.
 
Bendrabučių kambariuose gyvena po 2-3 studentus. Bendrabučiai nuolat atnaujinami. Vienas iš jų yra viešbučio tipo: jame gyvena daugiau patogumų ir prabangos pageidaujantys studentai. Visuose bendrabučiuose įrengtos interneto prieigos. Kasmet puoselėjama ir gražinama bendrabučių aplinka.
 
Universiteto teritorijoje yra įrengta pakankamai saugomų ir viešų automobilių stovėjimo aikštelių.
 
ASU absolventai, tapę stambių, inovatyvių įmonių ir bendrovių savininkais ar vadovais, dirbantys pirmaujančiose šalies įmonėse ir organizacijose, nenutraukia ryšių su savąja Alma Mater, o tampa ištikimiausiais Universiteto rėmėjais. Jiems prisidedant atnaujinamos auditorijos, įrengiamos modernia technika aprūpintos laboratorijos, tvarkoma aplinka. Jų vadovaujamose įmonės ASU studentai atlieka praktikas, o baigusieji – randa darbo vietas. Apie 70-80 proc. ASU absolventų įsidarbina pagal įgytą profesiją.
 
Stipendijos
 
Aleksandro Stulginskio universitete veikia studentų finansinio skatinimo ir paramos sistema. Geriausiai besimokantiems studentams mokamos skatinamosios stipendijos.
 
Už išskirtinius pasiekimus studijose ir visuomeninėje veikloje skiriamos vardinės stipendijos (pvz., Lietuvos prezidento A. Stulginskio, Amerikos lietuvių fondo, kitos specialios stipendijos).
 
Daugėja studentų, gaunančių įmonių stipendijas pagal trišales sutartis.
 
Vienkartinės stipendijos yra mokamos studentams, pasiekusiems išskirtinių rezultatų visuomeninėje veikloje, sporte, meno kolektyvuose.
 
Studentai kurių materialinė padėtis sunki, gali gauti socialines stipendijas, kurias skirsto Mokslo ir studijų fondas.
 
Studijų įmokos
 
Universitetas gali suteikti paramą studentams našlaičiams ir neįgaliems studentams, sudaro galimybę studijų įmoką mokėti dalimis.
 
Visi Universiteto studentai turi galimybę gauti paskolą gyvenimo išlaidoms ir studijų įmokoms padengti.
 
Daugiau informacijos: http://www.asu.lt/pradzia/lt/

šis klausimas buvo diskutuotas, galiausiai buvo nuspręsta palikti tik teigiamus vertinimus, kad žmogus galėtų atnešti naudą bendruomenei savo pasisakymais - stengtūsi rinkti teigiamus taškus. Beto yra nemažai narių, kurie yra nusiteikę priešiškai vienas kito atžvilgiu. Tad net nariui pateikus itin naudingos informacijos, yra nemaža tikimybė, kad daugelis gali balsuoti neigiamai.
 
Šiaip čia toks pat principas, kaip ir facebook (yra tik LIKE mygtukas) - kuo mažiau neigiamų emocijų :D

Iš dalies tiesa. Gal ne kiek tiesiogiai skriaudžiami ekstravertų, kiek tiesiog toks gyvenimas.
 
Intravertai pasikrauna jėgų būdami vieni, o daug bendraudami išsenka. Tuo tarpu ekstravertai atvirkščiai - jiems reikia dėmesio, draugijos.
Mokyklose, universitetuose, darbe grupiniai projektai, užduotys, kalbėjimas auditorijai ir pan - tai ekstravertų "arkliukai", tačiau pagal tą patį vertinami ir intravertai.
 
Kita vertus - individualus darbas yra intravertų privalumas.
 
Ir nė vienas nėra geresnis ar blogesnis. Manau tiesiog reikia suvokimo, jog žmonės yra skirtingi bei tolerancijos.

Sudomino, kas tie intravertai yra :) tai nuėjau ir paskaičiau ir... tai kad man viskas tinka :D Ai bet px, koks man skirtumas, ar aš intravertas, ar ekstraventas, man tai netrukdo, o ir tas žinojimas man nei šilta, nei šalta, esu toks, koks esu :)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2029d04042e611e4b328ee8724e3e13c
 
Pagal šiuos pakeitimus nuo 2015 m. sausio 1 d. reikės notariškai tvirtinti šiuos sandorius:
1. Jei parduodama daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų;
2. Jei parduodama ir mažesnė įmonės akcijų dalis, tačiau sandorio suma viršija 14500 eurų (apytikriai 50000 Lt.)
3. Jei bus teikiama paskola grynaisiais pinigais ir jos suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.).
4. Jei norėsite išrašyti vekselį kaip fizinis asmuo (arba kaip IĮ savininkas arba MB narys) kurio suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.), toks vekselis turės būti tvirtinamas pas notarą.

kad prigavo, viskas tvarkoje, tačiau trūksta rimtesnės įžvalgos į problemą (kaip minėjau rimtos tiriamosios žurnalistikos) - kad iš esmės būtų sudrebinti pamatai tokiai veiklai. Dabar parašė apgraibomis, su keliomis pavardėmis ir dar prieš rinkimus. Jei jau imasi tokias temas nagrinėti, norėtūsi, kad po žurnalistinio tyrimo, toks "įprotis" išnyktų. O kaltieji būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už lėšų švaistymą. Kodėl nebuvo užkabinti asmenys atsakingi už tokios situacijos susidarymą ir t.t.?
 
Dabar iš tokio straipsnio naudos nulis, mėnesį nevažinės, paskui vėl važinės :)
 
Kadaise už tiriamąją žurnalistiką buvo šaudomi žurnalistai ir vis tiek rašydavo. Ko dabar bijomasi? Gal atvirkščiai nebijoma, o parsiduodama, tiems, kas daugiau moka? O gal vaikomasi reitingų ir straipsniai kepami, pernelyg nesigilinant į aprašomas problemas? :huh:

RewriteRule ^([A-z0-9-]+)/([A-z0-9-]+).html$ /index.php?page=$1&action=$2 [L]

Neblogai žmonės sukasi, lygioje vietoje tiek nori uždirbti :D Čia openCartui siūlė padaryt :rolleyes:

kad prigavo, viskas tvarkoje, tačiau trūksta rimtesnės įžvalgos į problemą (kaip minėjau rimtos tiriamosios žurnalistikos) - kad iš esmės būtų sudrebinti pamatai tokiai veiklai. Dabar parašė apgraibomis, su keliomis pavardėmis ir dar prieš rinkimus. Jei jau imasi tokias temas nagrinėti, norėtūsi, kad po žurnalistinio tyrimo, toks "įprotis" išnyktų. O kaltieji būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už lėšų švaistymą. Kodėl nebuvo užkabinti asmenys atsakingi už tokios situacijos susidarymą ir t.t.?
 
Dabar iš tokio straipsnio naudos nulis, mėnesį nevažinės, paskui vėl važinės :)
 
Kadaise už tiriamąją žurnalistiką buvo šaudomi žurnalistai ir vis tiek rašydavo. Ko dabar bijomasi? Gal atvirkščiai nebijoma, o parsiduodama, tiems, kas daugiau moka? O gal vaikomasi reitingų ir straipsniai kepami, pernelyg nesigilinant į aprašomas problemas? :huh:

Sutinku, tokius klausimus būtina spręsti civilizuotai, gerai išdiskutavus ir apsvarsčius visus argumentus - tik referendumu galima spręsti, o ne ginkluotu valdžios perėmimu, vėliau imituojant referendumą, kaip buvo Kryme.
 
Kodėl nori atsiskirti Škotija akivaizdi, kaip ir Ispanijos atveju - pinigai, daugiau "atiduodama", nei "gaunama" :)
 
tą patį drėbteltų apie Lietuvos "draugišką" įstojimą į Sovietinių šalių sąjungą ir rusų politikieriai. Reikėtų atsargiau žongliruoti tokiais išsireiškimai, nes mes gerai nežinome, kaip ten buvo su tuo "draugišku" Škotijos ir Anglijos apsijungimu :)

žiūrėk filmus, bent jau pramoksi kalbamąją...
 
na taip, blogiau už Vilnių turbūt nebus... :D
 
P.S. J. Erlickas “Apie Vilnių ir Kauną”
 

mieste įvyksta daug automobilių avarijų, kartais žmonės žūsta, dėl to reikia kraustytis į kaimą? Nieko panašaus :) Taip ir čia, jei Rusija pas mus "ateis", tai koks skirtumas, vis tiek blogai būtų visoje Europoje. Tad nėra ko čia dėti į kojas, gyvenkime ramiai ir be panikos.

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

Tai kodėl Rusijos prezidentas Putinas, ar jo aplinkos "šaika" neima kalašo ir neina "gint rusų ukrainoje"?
Miršta tūkstančiai "paprastų žmonių" vardan geresnio gyvenimo valdininkams.
Aš garbingai mirsiu užaugines vaikus ir pastatęs namą ten kur žmonės moka apseit be karo, nereikalinga man ta rizika karo nesamonėm su visom savo politinėm sankcijom

Visada yra du pasirinkimai - kariauti arba siekti taikaus konflikto sprendimo.
 
Kariaujant žūsta kariai (abiejose pusėse), civiliai, vaikai, daugelio šeimų likimai drąskomi į gabalus. Kam to reikia? Koks durnius nori karo? Kodėl civilizuotas pasulis šias problemas sprendžia taikiu keliu (pvz.: Škotija vs Jungtinė karalystė), o slaviškos tautos nei per nago juodymą nelinkę nusileisti?
 
Toks jausmas, kad "nusileidimas" tolygus pralaimėjimui. Manote, kad Rusijai šis karas labai reikalingas, ar Ukrainai? Jis naudingas norintiems geopolitiškai perorentuoti ex Varšuvos sutarties organizacijos nares (nesakau, jog tai didis blogis, tačiau kokia kaina).
 
Rusijai, siekiančiai išlaikyti įtaką regione, šis karas brangiai atseina ir ateityje kainuos dar labiau. Atvirai pasakius neįsivaizduoju, kaip pasauliui reikės normalizuoti santykius su šia mūsų kaimyne, nepakeičiant jos valdžios. Tad tikėtina, jog mes esame tik svarbesnių įvykių rytuose apyaušryje. Tik gaila, jog dėl to kasdien žūsta eiliniai Ukrainos žmonės, kurie nori gyventi, o ne politikuoti.
 
Tad taika ten vargu ar bus ... nes, tai reikštų vienos slaviškos tautos, su dideliu ego visišką pralaimėjimą. Geriausiu atveju liks įšaldytas konfliktas.

Ačiū.
Tikiuosi Jūsų nuotaika puiki !!!
Esu jaunas 50+ metis. Labai patinka Nida, todėl ir slapyvardis susijęs ir "geriausio Žmogaus DRAUGO" vardas Nida ir t.t.. Turiu restoraną Vilniuje ir jaučiu, kad reikia kažką keisti (internetinėje erdvėje), - o ką, gerai nežinau, tad tikiuosi su UŽDARBIEČIAIS rasti tikslų atsakymą ir uždirbsime visi. Maloniai atsakysiu (kiek leidžia mano žinios) į visus klausimus. Daugiau info .
Malonios pažinties linkėdamas-Nidas.
 
P.S.
Atsiradau čia, nes rekomendavo "SEO reklama" savininkas.