enLitas

Bene per daug aukština save temos kūrėjas. Jei jau laikai save ir draugus tokiais vunderkindais, tai įrodyk. Sakymas, jog esi protingesnis už daugelį suaugusių nieko nereiškia.

Vienintele vieta kur tuos 5lt saziningai, graziai, sventiskai, nuosirdziai panaudoti, tik tai tv3 isipildymo akcijai. Nusiperki uz 90cnt. o paaukoji 5lt ir visi lieka laimingi. O, cia sukti kazkokias makles beviltiska.

http://www.seomoz.org/beginners-guide-to-seo patys pagrindai ir naujausia informacija :)

Tiesiog tingiu kalbėti apie tokius dalykus, nepyk.
Pasiekęs ir aš nesu tiek, kad galėčiau tuo girtis ar panašiai. Tačiau! SAVO PASTANGOMIS pasiekiau tiek, kad manęs gyvenimas neprivertė emigruoti ir dirbti juodo darbo, neprivertė valgyti vien juodą duoną, neprivertė dirbti kažkam ar panašiai. Nesakau, jog vartau beproto didelius pinigus, tačiau sugebėjau viską susidėlioti į vietas taip, kad gyvenu geriau, nei statistinis lietuvis, bei, kaip jau minėjau, turiu visišką laisvę. Na, ir galiu sau leisti nekeikti valdžios.
 
O jei truputį konkrečiau nori, tai jau kažkurioje temoje esu minėjęs - tiesiog labai gerai išmanau WordPress. Skaitei Kaip ištikrųjų atrodo "darbas iš namų ofiso" bei "pasyvios pajamos"? Jei ne - paskaityk. Po tuo pranešimu rasi ir mano komentarą.
 
Ir aš nesakau, kad temos autorius nėra maladec. Šaunuolis, žinoma, kad nenuėjo šunkeliais ir dabar yra patenkintas savo gyvenimu. Aš tiesiog manau, jog jo istorija nėra ta, kuri turėtų būti moksleivių vadovėliuose su antrašte 'Mokytis ar nesimokyti? Štai kur klausimas!'.

Sveiki,
 
Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
 
 
Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
 
Trumpai apie mano gyvenima
 
Man Spali suejo 19 metų.
Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
 
Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
 
To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
 
Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
 
Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
 
Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
 
Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
 
Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
 
Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
 
Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
 
Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
 
Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
 
Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
Pabaigus mokyklą:
 
Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
 
Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
 
Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
 
Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
 
Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
 
Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
 
Reziume:
Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
 
Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
 
Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
 
Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
 
Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
 
 
P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.

Ant tiek naivus esi?

Sveiki,
 
Noriu Jums pristatyti paprastą skriptuką/apsą/puslapį laiškų siuntimui visiškai nemokamai!
 
Privalumai -
Galite naudoti laiškų sąrašą kartu su savo kolegomis;
Matysite kada išsiųsta, kokia tema/laiškas t.t. ir pan.;
Jeigu mokate programuoti, tai nebus sudėtinga pritaikyti ir daugiau funkcijų (Kada, skirtingos laiškų temos, galite prirašyti vardą atitinkamam siuntėjui);
Svarbiausia nemokamai ir paprastai;
 
Minusai -
Turi apribojimus (kažkas ~500per dieną) tiksliai negaliu pasakyti.
 
Pradedam -
Atsidarom Google docs, ir atsidarom "Skaičiuoklę" kitaip exel.
 
Pasidarom šabloną -

Laiškus paimama iš savo DB, kurią prikaupėte ar tiesiog nusipirkote ar kaip kitaip surinkote.
Kaip - pasirenkate userių laukelį, išsaugote kaip MS exel, spaudžiate ant pirmo emailo, laikote shift, spaudžiate ant paskutinio (laikydami shift) ir ctrl+c - į reikiamą vietą - ctrl+v

Pasidarę šabloną spaudžiate Įrankiai/Scenrijų rengyklė

Spaudžiate uždaryti/tuščias projektas arba daugiau pasiskaitote pagalboje.

Įkopijuojate skriptą -

// This constant is written in column C for rows for which an email // has been sent successfully. var EMAIL_SENT = "EMAIL_SENT"; function sendEmails2() { var sheet = SpreadsheetApp.getActiveSheet(); var startRow = 2; // First row of data to process var numRows = 225; // Number of rows to process // Fetch the range of cells A2:B3 var dataRange = sheet.getRange(startRow, 1, numRows, 3) // Fetch values for each row in the Range. var data = dataRange.getValues(); for (var i = 0; i < data.length; ++i) { var row = data[i]; var emailAddress = row[0]; // First column var message = row[1]; // Second column var emailSent = row[2]; // Third column if (emailSent != EMAIL_SENT) { // Prevents sending duplicates var subject = "Sending emails from a Spreadsheet"; MailApp.sendEmail(emailAddress, subject, message); sheet.getRange(startRow + i, 3).setValue(EMAIL_SENT); // Make sure the cell is updated right away in case the script is interrupted SpreadsheetApp.flush(); } } }
Čia nurodysit laiško temą

Čia pasirinkite, kuriuos laukelius apims skriptas

Išsaugote, įrašote dokumento pavadinimą ir spaudžiate paleisti.

Sutinkate su paskyrų priega.

 
Done :) Mokantys programuoti ir nusimanantys google aps tikrai gali daug nuveikti. Nepamirškite prisiregistruoti Google Apps ir naudoti savo [email protected] pašto, kurį sukursime kitoje temoje.
 
Naudoti šaltiniai-
1. https://developers.google.com/apps-script/articles/sending_emails
2. http://www.cloudtouch.co.uk/2012/02/21/an-introduction-to-google-apps-script-send-emails-using-spreadsheets-and-gmail/
 
P.S. Puikiai tiktų prie start up temos, kurios nėra.

Mūsų forumo dalyvis, mano klasiokas Vaclovas aka KingPin sumainė aukso žiedus su savo gyvenimo drauge Sandra :blush:
 
http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s720x720/200801_505351122824332_1187266423_n.jpg
 
Ta proga linkiu jiems gražių metų kartu.. :)

Susirask merginą. Pavogs ir laiką ir pinigus :D

Googlej lyg ir nepastebėjau prastų atsiliepimų. http://kobezoom.com http://kobeshopping.com Taip pat pastebėjau, kad šios parduotuvės priklauso vienam žmogui.
 
EDIT: Gerai pasikasinėjęs po Google aptikau daugiau info. Šitie domenai, kaip ir daugelis kitų, kuriuos paminėsiu, buvo užregistruoti 2010-06-03. Beveik visuose puslapiuose vienodas išdėstymas ir pan.
Vengtinų parduotuvių sąrašas:
http://www.kobeshopping.com
http://www.kobeshoes.org
http://www.getkobeshoes.com
http://www.getairmax.com
http://www.getairjordans.com
http://www.getairjordans.com
http://www.getsoccerjersey.com
http://www.lebron-vii.com
http://www.jordan-factory.com
http://www.air-jordans.info
http://www.airmaxcenter.com
http://www.soccerjerseycenter.com
http://www.nike-lebron-shoes.com
http://www.getlebronshoes.com
http://www.cheapjordanmart.com
http://www.jerseycenter.org
 
Visose parduotuvėse nurodoma mokėti į tą pačią PayPal sąskaitą. "Shipping & Returns" puslapyje kaip kontaktinė informacija visur naudojama: el. paštas - hangshoes @ gmail.com ir telefono numeris - 086-594-2799003. Rimtai įmonei nereikėtų kurti tiek el.parduotuvių, tuo labiau - naudotis nemokamu el.paštu gmail.
 
Sąrašas kitų įtartinų parduotuvių. Didelė tikimybė - SCAMAS.
http://www.wto-sell.com
http://www.sell-brand-bag.com
http://www.2010christianlouboutin.com
http://www.wto-store.com
http://brand-store777.com
http://www.brand-handbag.com
http://www.etosneakers.com
http://www.alltopsneakers.com
 
Sąrašas bus pildomas. :)

Puslapiai nesulipe?

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Tai taip ir tampysi savo zasi, visa gyvenima?

Aš tai niekad nepamiršiu vieno dieduko pamokymo man kas yra meilė - "Vaikel, meilė tai lyg apsimyšt šaltą žiemą toli nuo namų. Pirmą minutę taip gera, šilta, lengva ir dūšiai malonu. Antrą minutę pradeda darytis vis šalčiau ir galvoji tik apie kitas kelnes. Trečią minutę jau ne tik viskas šalt pradeda, bet ir trinti. O tada jau leki namo kuo greičiau jas pasikeist, bet grįžus namo nutoki, kad teturi tik tas vienas kelnes.
 
Manau supratot užslėptą mano dieduko mintį. :) Be meilės negerai.

Taip, meilė. Su savają susipažinau senokai ir visai netikėtai. Jaunesnis būdamas, net negalvojau apie tuos dalykus kol jų asmeniškai pats neparagavau. Davė man ji sparnus ir laisvę. Bet deja, nėra viskas kaip pasakoje. Pykčiai neaplenkia ir mūsų draugystės, tai lyg važinėjimasis amerikietiškais kalneliais, pakilimai ir nusileidimai su skirtingais laiko intervalais. Kartais puolam į kraštutinumus, ji išeina ir negrįžta, bet laikui bėgant sugebėjau numalšint vienatvės baimę, nes žinau, kad ji pas mane visada sugrįš. Taip jau būna kai tavo gyvenimo meilė yra valiuta. :)

Tai gal draugą turi? :D

Man asmeniskai ta vadinamoji "meile" trugdo siekti savu tikslu, nukreipia mano demesi kitur visiskai i nerekalingus dalykus ir t.t. Bet nesakau kad tai yra blogai :)

Pirma išsijunk protinę negalią. Nebent tavo juokelis toks (tiesą sakant laibai nevykęs).

kur jus tokius protingus augina?

Viskas normalu čia su tomis užduotimis ir "najezdais", psichologiškai tikrina ar įgalūs kareiviai ar lodariai.
 
Nes mūšio metu lieps koks vadukas kalvą šturmuoti - atrodys lygiai tokia pati nesamonė, kaip ir skruzdžių vadavietės ieškoti ir ką tada sakysite, kad gal kokius specialistus išsikvieskime, o patys geriau šiltai ir saugiai ant sofkutės pasėdėkime? ^_^ Reikia į viską žiūrėti globaliai, viskas turi kažkokį pagrindą, kad ir tos pačios saldainių "slėpynės", galvojate, kad jie nežino kur juos slapstote? Čia gi treniruotė, jei paims į nelaisvę kur peilį pabėgimui slėpsite ir iš kur tam paslėpimui įgūdžiai atsiras, a? Toliau dėl miego trūkumo - jis kareivio palydovas, kaip išmoksi neužmigti prie kulkosvaidžio pasaloje? Tualeto valymas - žiūri discipliną, komandinį darbą. Per karą lieps išdarkytus priešo lavonus palaidoti, kad ligos neįsimestų, jau patirtis su šūdu yra, bus lengviau ir su žarnokais :rolleyes:
 
taip, kad čia ne blogumai, o ištisi privalumai, mokė jus išgyvenimo konfortinėmis salygomis.
 
Reikėjo tiesiog priimti žaidimo taisykles ir prisidėti. Tarkim pribėgęs prie to budėtojo raportuotum, kad skruzdžių štabo aptikti nepavyko, žvalgai suimami pasipriešino, teko atidengti ugnį, po aktyvaus susišaudymo, priešas nukautas, dokumentų ir kitų vertingų daiktų neaptikta, priešo tankų ir aviacijos nesimato, kuopa šią naktį gali ramiai miegoti, iš operacijos sugrįžome visi sveiki ir be nuostolių :D

Jei ką nesunkiai jį rasi :P
 
http://www.palangostiltas.lt/po+stebuklingos+avarijos+atomazgos+palangiskiai+svencia+antraji+gimima,7,2,2337.html komentarus paskaitykit

Nenoriu nieko per daug izeist, bet kai kurie vaikinukai cia visiskai be kiausu. Atrodo, kad apsizliumbs tuoj. Varzetes su zmonem, kurie laike ta pati egzamina. Kaip tarp ju pasirodet, toki ivertinima ir gavot. Ypac patiko tas pasakymas, kad del moksliuku neturetu tie kentet, kurie ateina islaikyt vidutiniskai. O kodel del visisku retardu, turetu kentet tas, kuris savo galvoj turi smegeneliu ?

Nedaryk politinės diskusijos ne tam skirtoj temoj.
Prie ruso buvo geriau tik slunkiam ir tinginiam, kai vieną malką 5 darbininkai nešdavo.
Bet gi "visi darbą turėjo"...
Apgailėtina, kai žmonės XXI a. dar taip mąsto (juolab dar jauni būdami).

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro...

Tie blogi instruktoriai


Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo karto mūsų vadai viršydavo savo įgaliojimus, o tada prasidėdavo įvairios nesąmonės, prasilenkiančios su paprasčiausia logika.
 
Man ypač nepatikdavo toks vienas instruktorius, kuriam labai knietėjo pakalbėti. Išrikiuos kuopą antrą valandą nakties ir šnekės gerą pusvalandį. Per naktį keltis tekdavo net keletą kartų. Miego trūkumas garantuotas!
 
Dar būtų visai nieko jeigu šis kalbėtų apie įdomios dalykus, tačiau jo pagrindines temas sudarė žemės ūkis, bei darbas jame. Žmogaus būtą didelio flegmatiko, tad kiekvienas žodis iš jo burnos išsiridendavo tarsi ilgai lauktas vištos kiaušinis.
 
Pasitaikydavo tokių drąsuolių, kurie jį pasiųsdavo ant trijų raidžių. Galite įsivaizduoti komišką vaizdą. Stovi rikiuotė, kurią sudaro 44 asmenys. Jis kalba, o iš rikiuotės sklinda trijų raidžių siuntinukai. Tas instruktorius neturėjo autoriteto, tad niekas į jį nekreipė dėmesio.
 
Paskutinę karinės tarnybos dieną, neapsikentęs, kad mes išvažiuojame, paliepė valyti tualetus. Nežinau kas apdirbo tą tualetą, tačiau sukandę dantis, mes šiaip ne taip juos išvalėme. Tas instruktorius išsišiepęs į mus žiūrėjo kaip mes dirbame. Pripažinsiu, labai nemaloni patirtis. Su tavimi elgiasi tarsi su visišku šūdu.
 
Aprašiau tik vieno instruktoriaus elgesį, tačiau jeigu imtumėm bendrai, išryškėja tos pačios tendencijos - Labai didelis susireikšminimas, nepagarba žemesnio laipsnio asmenimis, etikos normų nebuvimas.
 
Pirmą mėnesį ne vienam kareiviui teko išgirsti įvairių epitetų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, man buvo pasakyta, kad aš esu didelis kaip kaminas, durnas kaip avinas. Mano kolegai visada būdavo primenama tai, kad šis atvažiavęs iš Kuršėnų. Jūs dar prisimenate tą legendinį klausimą - "Kas į Kuršėnus?"
 
Tokie pasišaipymai pasak instruktorių tėra nekalti juokeliai, tačiau man tai pasirodė žemo lygio kolūkiečių elgesys. Ir taip buvo elgiamasi visus tris mėnesius!
 
Nereikėtų kaltinti visų instruktorių. Kariuomenėje pasitaikė ir gerų žmonių, tačiau jų tebuvo tik trisdešimt procentų iš šimto. Dažniausiai mes pakliūdavome būtent į tų blogiukų rankas.
 
Kariuomenėje vyrauja konkurencijos atmosfera. Kiekvienas instruktorius ir žemo lygio vadukas nori įrodyti savo pranašumą. Šioje terpėje ir atsiranda įvairios nesąmonės, ko pasekoje kenčiame mes.
 
Kartais galvodavau kaip elgčiausi sutikęs vieną iš tų blogesnių instruktorių? Stuktelėčiau vieną į galvą, kad šis atsipeikėtų nuo savo galios ar visgi praeičiau pro šalį apsimesdamas, kad jo nepažįstų? Faktas - Jiems būtina kažkaip aplaužyti ragus, nes nuo galios dominavimo vyrams susisuko smegenys!

Kariuomenei ypač būdinga bukumo atsmofera


Dar vienas itin blogas dalykas Lietuvos kariuomenėje - Bukumo atmosfera. Čia ir vėl išlenda noras pasipuikuoti prieš paprastus kareivius. Esi priverstas jaustis tarsi visiškas nulis, statistinis vienetas, kurio nuomonė mažiausiai kam nors rūpi. Su mumis buvo elgiamasi tarsi su didžiausiais bukapročiais.
 
Vieną kartą valgykloje kažkas pasiėmė per daug duonos riekučių. Seržantas labai supyko ir puse valandos mums vedė paskaitą apie duonos ir batono dalybą. Jautėmės tarsi beždžionės, kurioms rodomas bananas. Ir panašių situacijų pasikartodavo ne kartą...
 
Man labiausiai įsiminusi istorija nutiko tada, kai valiau tualetus. Kiekvienas skyrius, kiekvieną vakarą turėdavo valyti kareivines. Taip ugdomas mūsų tvarkos pojūtis ir disciplina. Valiau sau niūniuodamas man patinkančią dainą, kai į prausyklą įėjo tos paros budėtojas. Kažkokiu mistiniu būdu šis pamatė skruzdėlių. Ar galite įsivaizduoti? Antrame aukšte yra skruzdėlių.
 
Šis nieko nelaukęs man paliepė surasti skruzdėlių židinį, o pats išėjo žaisti savo strateginių žaidimų. Sudėjau ir galvojau, kas per velniava? Čia bajeris ar tikra karinė užduotis? Nusprendžiau jo įsakymo neklausyti ir nuėjau prie jo stalo. Sakau jam tai, kad mes ne specialistai, tad tegu paskambina atsakingiems specialistams ir tegu jie tvarkosi su tomis skruzdėmis, bala jų nematė!
 
Jo veidą iškreipė pikta grimasa. Jis man ir sako, kaip tu šunie neklausai mano įsakymų? Greit daryk trisdešimt atsispaudimų. Su panieka veide atsiguliau į atsispaudimų padėtį ir pradėjau daryti atsispaudimus. Skaičiavau taip garsiai, kad kitas kuopos galas girdėjo mano skaičiavimą. Atlikęs bausmę paprašiau leidimo atsistoti. Šis leido, o aš nieko nelaukęs puoliau jo klausti, kokias liguistų fantazijų užduotis mes atliekame? Šimtaprocentinis bukumas. Nieko nepridursi.

Atimtos saldumynų atsargos


Aš niekad nepamiršiu tos dienos, kai iš mūsų buvo atimtos saldumynų atsargos. Pagal vidaus tvarką, jų negalima laikyti kuopoje. Kareiviai irgi žmonės, tad ne paslaptis, kad jie apeidavo šią taisyklę.
 
Vieną dieną buvo atliktos kratos, po kurių visos mūsų saldumynų atsargos atsidūrė koridoriuje. Skyrių vadukai subėgo tarsi būtų akyse neregėję saldumynų. Kiekvienas iš jų grobė tai ką norėjo. Mūsų kuopa tuo metu buvo išrikiuota koridoriuje. Ne koks vaizdas, kai tavo atsargas ima kas netingi. Jeigu tektų paskaičiuoti pagal vidurkį, tai tą dieną daugelis kareivių atsisveikino su trisdešimt litų.
 
Kratos kareivinėse pasitaikydavo ne kartą. Per laiką tampi gudresnis, tad savo gėrybes įsigudrinome slėpti ventiliacijos šachtose, po lova. Šios priemonės pasiteisino, tad mūsų vadams atitekdavo maža dalis gėrybių. Kartais protestuodavome ir ne tik, kad jiems neatiduodavome saldumynų, tačiau juos ir išmesdavome į šiukšlinę. Norėsit - Pasiimsit!
 
Dar daug kas lieka už kadro. Aš papasakojau tik mažą dalį to, kas ten dėjosi. Bus laiko, papasakosiu daugiau. Kaip visada noriu pasaugoti jūsų akis, todėl rašau mažais teksto gabaliukais. Būkit kantrūs, prižadu, kad sulauksite dar daugiau įdomesnių straipsnių iš mano tarnybos. Prisegu tą žadėtą nuotrauką, kurioje bus galima pamatyti karinį treningą. Kažkam berods buvau pažadėjęs parodyti jį.
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Jeigu pats rašinys neatitinka temos, už jį gausi 0.