Žemiau esančius tekstus parašiau vos per savaitę, nes buvo ganėtinai lengva rašyti apie tai, kas patirta.
Apžvelgiu temas:
2 būdai gyventi 2 mokinių grupės Patyčių šaknys- Mokslas prieš materialistiškumą Patyčios kitaip - bobų pliotkai Tai kaip pasiekti to, ko nori
Mano rašliava padės tiems paaugliams, kurie save laiko nenormaliais ir nelabai gali pritapti visuomenėje.
Dar pridedu šią puikią dainą, kuri atitinka mano rašomą turinį.
2 būdai gyventi
Gyvenimas yra tai, ką mes darome ir kaip darome. Jis yra matuojamas laiko atkarpomis. Tiek paauglio tiek suaugusiojo žmogaus gyvenime, vyrauja 2 gyvenimo būdai: socialinis ir asmeninis.
Socialinis gyvenimas tai mūsų laikas, praleidžiamas viešumoje. Mažam vaikui - darželis, paaugliui - mokykla ar draugų būrys, suaugusiam žmogui - darbas. Socialiniame gyvenime vyrauja tam tikros normos, kurios žmones vienija arba apriboja. Iš vienos pusės, gal ir gerai, nes jeigu ne socialinės normos, tai neturėtumėme net elementaraus etiketo. Iš kitos pusės, socialinės normos kai yra taikomos per daug stipriai, suvaržo mus pačius ir sunaikina mūsų individualumą, bei daro mus bukesniais.
Socialinių normų pavyzdžiai:
Tikras vyras turi išgerti kuo daugiau alkoholio. Tokios šventės kaip Naujieji Metai, Šv. Kalėdos būtinai turi būti švenčiamos su alkoholiu. Alkoholis nepaisant savo blogybių, „ramina“, padeda atsipalaiduoti.. Rūkymas padeda susikaupti bei malšina stresą. Tikras lietuvis privalo žiūrėti krepšinį ir jis jam turi būtinai patikti. Ką jau kalbėti apie krepšinio žaidimą. Kiekvienas lietuvis (kalbama apie vaikinus) turi domėtis sportu ir žinoti dabartinius rezultatus sporto šakose. Na, bent jau futbolo ar krepšinio. Darbas neturi teikti malonumo, priešingai, jis turi būti katorga. Užsienyje žymiai geresnės galimybės gyventi ir dirbti nei Lietuvoje. Kubilius yra gai**s, ož*s (Visai neseniai pusė Lietuvos tai skandavo. Nesvarbu, kad pusė jų, t.y. vaikai bei paaugliai, nežino, net kokias pareigas jis užima).
Prisiminkite savo situacijas, kai, pavyzdžiui, bijodavote būdami kompanijoje pasakyti ką nors netinkamo ir būti išjuokti - patylėdavote. Atsiminkite tuos laikus, kai mokykloje mokytojas paklausdavo visos klasės, ar jie suprato pamoką, o pastarieji linkčiodavo galvas. O atėjus žinių patikrinimui, vos keletas mokinių galėdavo pasigirti aukštesniais nei teigiamais įvertinimais. Visus juos vienija ne tik etiketas, elementarus mandagumas, tačiau ir baimė. Baimė pasirodyti kitokiam negu kiti. Mokiniai bijo net paklausti mokytojų to, ko jie nežino ir viskas dėl pernelyg didelio socialinio gyvenimo sureikšminimo. Visiška priešingybė socialiniam gyvenimui - asmeninis gyvenimas.
Grįžus namo po įtemptos darbo dienos atsidūstama - prasideda asmeninis gyvenimas. Čia, savoje aplinkoje, galime elgtis kaip norime, nesilaikydami jokių normų (nebent savo pačių normų). Mūsų pačių reikalas, kokiais žmonėmis apsupsime save asmeniniame gyvenime. Kodėl asmeninis gyvenimas svarbesnis už socialinį gyvenimą? Todėl, jog visas vertybes atsinešame iš asmeninio gyvenimo, t.y. iš savo tėvų, brolių, seserų ar kitų giminaičių. Būtent šios vertybės mus pamoko, kaip atskirti juodą nuo balto, gėrį nuo blogio ir leidžia pasikliauti savo galva, o ne būti pilkąja mase kaip elgiasi daugelis paauglių.
Paauglio gyvenime vyrauja chaosas, nes socialinis gyvenimas susipina su asmeniniu gyvenimu. Jaunas žmogus nebežino ką rinktis. Pavyzdžiui, iš vienos pusės, nuėjęs užsirūkyti su draugų būriu jis jaučiasi priklausantis kompanijai. Nes tas bendrai daromas užsiėmimas juos visus vienija. Kita vertus, grįžus namo tenka klausyti tėvų moralą dėl netinkamo elgesio. O kitas vaikinas ar mergina, kurie klauso savo tėvų, būna palaikomas balta varna kai kompanijoje atsisako užsirūkyti. Esant tokiam chaosui, nelabai lieka laiko ir mokytis. O turėtų.
Vienintelis kelias, kuris padės išsigelbėti iš šių dviejų gyvenimų maišalynės yra patirtis. Ji ateina darant klaidas ir iš jų besimokant. Todėl padarykite eksperimentą: savaitę laiko klausykite savo tėvų ir skirkite kas dieną bent keletą valandų mokslams ir savo pomėgiams. Kaip sakoma, gyvenkite asmeninį gyvenimą. Taupykite pinigus. Apsiribokite nuo savo draugų, bendraudami tik su artimiausiais iš jų. Tai padaryti nebus labai sunku, nes žinosite, jog jūsų laukianti sekanti savaitė bus visiškai priešinga dabartinei. Antrą savaitę, gyvenkite tik socialinį gyvenimą, grįžkite namo labai vėlai, arba apskritai, kitą dieną. Pamirškite namų darbus. Darykite tai, ko dar nesate darę. Žinoma, proto ribose, juk gyventi visi dar norime ir kuo ilgiau. Po dviejų savaičių suprasite, kokį gyvenimą jums gyventi yra maloniau. Kitas dalykas - suprasite savo vertę.
Socialinis gyvenimas yra skirtas dalintis informacija, t.y. susisiekti, tobulėti. Tačiau šiais laikais mokyklose, jis atlieka neigiamą vaidmenį. Visai neseniai ne kur kitur, o mūsų Lietuvoje, mergaitė pasirinko užbaigti savo gyvenimą, palįsdama po traukiniu. Viskas dėl to, jog ją niekino jos klasiokai. Ką blogai padarė mergaitė? Atsakymas paprastas: sureikšmino socialinį gyvenimą ir save, t.y. savo padėtį mokykloje. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tai, jog ji nusižudė vien dėl to, jog neįtiko trisdešimčiai, gal penkiasdešimčiai paauglių, kurie patys dar nežino, ką daro? Ką ji turėjo daryti? O kaip dabar elgiasi dabar visų „mėgiamas“ Justinas Bieberis, kurio nemėgsta šimtai tūkstančių žmonių? Jis apsiriboja, ieško išeities. Bendrauja su tais žmonėmis, kurie jį myli, palaiko, supranta. Jis neišeina pasivaikščioti į didelį miestą, nes žino, jog visiems neįtiks ir bus užgauliojamas. Todėl reikėtų pradėti kovoti už save paprastais, konstruktyviais būdais, o ne destruktyviais - save sunaikinant.
Dabar šiek tiek banalios beletristikos jums, pabaigai.
Visi esame skirtingi, tačiau lygūs. Atsiminkite tai, kai kitą kartą save žeminsite, nes kaimyno Petro nuomone, esate protiškai atsilikę, kadangi vakar nežiūrėjote krepšinio čempionato. Nesvarbu, jog Petras mokosi vos vos teigiamai, juk mokslai - ne rodiklis. Atsiminkite ir tai, jog iš prigimties blogų žmonių nėra, yra tik blogi veiksmai. Kuo daugiau stengsitės ieškoti informacijos, bei išeičių iš savo padėties, tuo daugiau turėsite patirties ir savimi labiau pasitikėsite. Bėdos, problemos yra paskutinės bailės, nes puola mus tik tada, kai esame vieni. Todėl pasistenkime susirasti žmonių, kurie mus suprastų ir padėtų pažvelgti į savo situaciją gyvenime kitu kampu.
2 mokinių grupės
Visus moksleivius galėtume suskirstyti pagrinde į dvi grupes: darbštieji ir talentingieji.
Darbštuoliai tai žmonės, kurie daro visa, ką paliepia mokytojai. Jie išmoksta eilėraščius, perskaito visas reikiamas knygas (net jeigu tai neteikia malonumo ir iš to nėra naudos). Darbštieji visada ruošia namų darbus ir mokosi teoriją, todėl gauna gerus pažymius. Jie dar kitaip vadinami vidutiniokais. Tuo tarpu talentams kiek lengviau. Bent jau pradinėse klasėse.
Talentingieji moksleiviai neturi laiko skaityti knygų. Tačiau jie visada turės laiko paplepėti su geru draugu ir jo užklausti bent jau apie knygos, kurią reikėjo perskaityti pradžią, vidurį, pabaigą bei pačios knygos esmę. Talentingieji neruošia namų darbų: jeigu yra namų darbų kontrolė, jie pasiruošia jog namų darbai būtų vietoje(juos nusirašo). Šita žmonių grupė ruošia namų darbus nebent tada, kai namuose dingsta elektra o už lango pliaupia lietus, bei paros laikas dar nėra tinkamas miegoti. Dar ir kitu atveju - tada, kai dalykas, kurį reikia mokytis domina patį talentingąjį.
Visais laikais vyravo tendencija, jog pradinėse klasėse darbštingieji nuo talentingųjų praktiškai nesiskiria. Vyresnėse klasėse labiau įtakos pažymiams turi įdirbis, t.y. kiek pats moksleivis stengiasi dėl to, kad gautų didesnį pažymį. Todėl iškyla problema: talentingieji nepaisant to, jog gerai gaudosi moksluose, nežino detalių, kurios atsiskleidžia tik sunkiai dirbant. Atsiveria praraja tarp talentingų mokinių ir darbštuolių, kurie gal ir praleidžia dvi valandas studijuodami teoriją, kurią talentingieji suprastų per pusvalandį, tačiau yra pranašesni už tingius talentinguosius, nes šie nedaro iš viso nieko. Galima drąsiai sakyti, jog talentingųjų moksleivių traukinys po truputį nuvažiuoja.
Šitie tinginiai primena per daug savimi pasitikinčius žmones, tačiau kiekvieną dieną pasitikėjimas savimi juk teorinių žinių neatneš. Todėl po keleto metų, praleistų vien nusirašinėjant bei praleidinėjant pamokas, gali tekti praleisti nemažai laiko užpildant spragas, susidariusias dėl tingėjimo. Šioje vietoje tiktų puikus posakis: nepaisant to, kokį gerą protą žmogus turi, jeigu jis jį nukreipia netinkama linkme, iš to jokios naudos. Taip ir su sugebėjimais orientuotis bei apdoroti informaciją: jeigu juos naudosite tam, kad nusirašinėti, praleidinėti pamokas vardan neišmoktų kontrolinių bei to slėpimui nuo tėvų, nieko gero neišeis.
Nepaisant to, visada buvote darbštuolis ar talentas, mokslai yra tokie, jog į juos gali gilintis visi. Kartais tenka visą dieną „zubrinti“ sąvokas ir gaudyti esmę, kartais viską suprantate iš karto. Bet kokiu atveju, valstybiniai egzaminai yra sukurti taip, jog juos išlaikyti galėtų dabrštuoliai. Todėl anksčiau ar vėliau turėsite pradėti dėl savo tikslo - aukštesnių vbe įvertinimų pradėti uoliai dirbti. Kuo anksčiau - tuo geriau.
Patyčių šaknys- Mokslas prieš materialistiškumą
Mokslas kovoja prieš materialistiškumą jau nuo seniausių laikų. Visi žinome posakį: „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ arba kitą, šiomis dienomis ypač žmonių pamėgtą pasakymą „visokie sinusai einant į parduotuvę pirkti dešros nereikalingi.“
Pirmas posakis - „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ atskleidžia tai, jog svarbiausia yra žinios. Pagalvokite apie žmogų, kuris yra nemažai išsilavinęs ir turi pasiekimų įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, Leonardo da Vinčis. Atimkite iš jo viską - tačiau jo žinios liks ir jos yra neįkainojamos. Sakysite jog jis viską užmirš? Nieko tokio, mokslas šiais laikais jau spėjo įrodyti, jog žmogus dalykus, kuriuos buvo anksčiau mokėjęs, iš naujo išmoksta kelis kartus greičiau. Tuo tarpu antras posakis: „visokie sinusai einant į parduotuvę pirkti dešros nereikalingi“ akcentuoja paprastą gyvenimą. Paauglio gyvenime ši kova tik prasideda.
Dar atrodo visai neseniai, vaikystėje, kai visi buvome maži, daugiau ar mažiau visi buvome lygūs. Staiga atėjo paauglystė. Keli klasiokai pradeda nešioti tik „Nike“ firmos drabužius. Šie skarmalai jiems suteikia pasitikėjimo savimi - taip veikia materialistiškumas. Tačiau jis turi ir vieną neigiamą savybę. Dirbtinas džiaugsmas trunka vos porą dienų ir kuo toliau tuo reikia arba gerinti savo padėtį, arba žeminti kitus, kas irgi, tikrai neblogina savo esamos padėties. Ta padėtis gali būti išreiškiama kaip garbė prieš kitus. Čia slypi visų patyčių pradžia, nes „Nike“ ženkliuko neturėjimas tave „silpnina“. Pamažu atsiveria šiokia tokia praraja, tarp vaikų, kuriuos tėvai vos išgali aprengti ir tų vaikų, kurių tėvai jiems gali viską leisti. Išeitis iš tokios padėties paprasta: tik jūs galite kažką pakeisti. Anksčiau ar vėliau. Geriau būkite tie pirmieji.
Vieni žmonės tą gėdos jausmą, kai esi nelabai turtingas, sugebėjo puikiai išnaudoti. Pavyzdžiui, visai neseniai vienas turtingiausių verslininkų pripažino, jog vaikystėje į mokyklą eidavo su violetinėmis kelnėmis, nes kitų neturėjo. Įsivaizduokite jo klasiokų minas, ir kiek pravardžių mūsų biznierius spėjo vaikystėje įgyti. Tačiau jam tas padėjo, nes vieną dieną jis atsibudo pagautas įtūžio ir nusprendė visiems parodyti, jog jis gali pats užsidirbti pinigų ir nešioti tokius drabužius, kokius jis nori. Dabar juokdamasis jis sako, jog nuveikė šį tą daugiau negu kad atsikratė violetinių kelnių. Tačiau čia yra tik materialistiškumas - nebūkite jo valdomi.
Esmė yra dvasinėse vertybėse bei darbštume. Yra žinomas puikus E. Hemingvėjaus posakis - „Tas, kuris suvaldo savo dvasią, yra stipresnis už tą kuris užkariauja miestus.“ Nes pavyzdžiui, tas užkariautojas tuos miestus gali labai paprastai prarasti, jeigu užsimanys daugiau miestų, nepasiruoš tinkamai nes skubės ir bekovodamas juos pralaimės. Ne? O kaip nutiko vienam žemo ūgio istorijos veikėjui? Taip taip. Kitas svarbus dalykas - darbas. Kaip jūs manote, kodėl net turtingiausi žmonės toliau dirba, jeigu jiems jau nėra skirtumo kiek jie uždirbs? Atsakymas paprastas - nes jiems jų darbas patinka. Taigi, kodėl nepradėjus dirbti tokio darbo, kuris irgi patiktų? Yra sakoma, jog žmogus po trisdešimties metų užmiršta viską, ką yra išmokęs per prievartą. Atsimena tik tai, ką mokėsi su malonumu.
Patyčios kitaip - bobų pliotkai
Šiais laikais daugelis paauglių kenčia nuo vadinamųjų patyčių. To priežastis nėra tame, jog paaugliai tarpusavyje yra nenormalūs ir nekenčia kitų vaikų. Labiau galima įžvelgti vadinamųjų „aukų“ mąstymą bei nesugebėjimą priešintis. Žinoma, kai kurie paaugliai niekada nesubręs, todėl nesusilaiko „nenuvėmę“ vieno ar kito pasakymo. Tokie žmonės, kurie save nuvertina ir labai įsižeidžia išgirdę kitų žeidžiančias replikas dažnai sustingsta ir nebežino apie ką daugiau galvoti. Kartais užtenka pagalvoti kaip viskas atrodo iš šono, kaip būtų vertinama pasaulyje ir suprasite savo vertę.
Pavyzdžiui, klasioko replikos mokykloje gali įžeisti. Bet juk palaukite - šunys irgi loja, ar jie ką nors įžeidžia? Nebent kates, bet šios.. Nebent išsigąsta. Bet juk yra posakis - šunys loja, karavanas eina. Tai kodėl klausytis to klasioko lojimo? Galiausiai tie žmonės, kurie pritars tokiam lojimui ir kartu los - tikrai jums nebus draugai ir tik parodo, jog jums nejaučia jokios pagarbos. Pažinkite save. Tas jausmas, kai užplūsta adrenalinas kai esate apšnekamas visai normalus. Panaudokite tą baimę, panieką ar pykti pozityviems dalykams. Kitas dalykas - nemokėjimas atskirti bobų pletkų, t.y. juokų nuo rimtų įžeidimų.
Neretai žmonės mėgsta pajuokauti, tačiau jų juokai yra pernelyg sureikšminami. Reikia mokėti pasijuokti ir iš savęs. Labai svarbu tuo metu, kai jūs manymu iš jūsų yra tyčiojamasi, mąstyti apie esamą situaciją šaltu protu (Na, tiesa, iš pradžių tas nepavyks, bet su laiku tobulėsite. Svarbu apkritai apie tai mąstyti). Pateiksiu visiškas dviejų žmonių pažiūras.
Besidarbuojant sodyboje, Tomas neša malkas ir netyčia jas visas išmeta. Jos nukrinta jo tėvui ant kojų. Kadangi tėvas iš prigimties mėgsta keiktis, jis išplūsta savo sūnų niekam tikusiu kvailiu. Tomas save tokiu palaiko, apsiverkia ir išvis nieko nebedaro. Tėvas užsirūko cigaretę, nes nemoka išreikšti jausmų (bei pats pripratęs prie vyriško auklėjimo) ir pradeda kapsėti laikas, kol jo sūnus atsigaus po šoko. Gan bloga situacija, taip?
Kitas požiūris. Tomas nešdamas malkas netyčia išmeta tėvui ant kojų ir yra išplūstamas kvailiu bei niekam tikusiu. Tomas nepradeda apie save galvoti jog jis protiškai atsilikęs ir serga dauno sindromu, jis pamąsto apie tai, jog tėvo žodžiai „niekam tikęs kvailys“ reiškia jog jis kažką daro ne taip, neteisingai. Tada Tomas paprašo tėvo, jog jam parodytų, kaip susidėti malkas patogiau (o gal pasiimti visą karutį, kad jas vežti), jog nereikėtų daugiau apsijuokti nešant tas malkas. Tėvas nustemba, bet jam viską paaiškina - baigtas kriukis.
Kitas dalykas - savęs nesusireikšminti. Nesame mes visi tarpusavyje vienodi. Todėl skirtingus žodžius vartojame iš pažiūros tiems patiems jausmams išreikšti. Jeigu mane kas pavadina kvailiu, aš pagalvoju, ką ne taip darau ir jeigu nerandu jokio logiško paaiškinimo (net pasiklausęs to žmogaus, kodėl jis taip mano), tokią nuomonę atmetu. Viskas. Kitas dalykas - yra svarbesnių dalykų.
Gyvename trumpai. Paauglys gyvena savo mažame ar dideliame mieste. Mokosi mokykloje. Jį supa kieme gyvenantis draugai (jeigu jis gyvena daugiabutyje), klasės draugai (30 mokinių), dar bendraamžiai besimokantys kitose klasėse (dar koks 150 mokinių). Iš viso paauglį dažnai „plūsta“ arba iš jo „šaiposi“ vos 10-20 žmonių. Tai gal vertėtų susimąstyti, ar verta sau kvaršinti galvą dėl saujos žmonių? Mokėkite pasijuokti ir iš savęs. Mūsų gyvenimas galiausiai per trumpas tam, kad jaudintis dėl tokių dalykų, kaip kitų žmonių nuomonė apie mus. Taip pat atsiminkite, jog mokykla yra tik tarpinė stotelė nuo jūsų vaikystės iki suaugusiųjų gyvenime. Šeimos bėdos kur kas svarbiau, negu tai ką apie jus mano kažkoks snarglius kuris sugeba tik maukti alų ir rūkyti už kampo. Apskritai, tie žmonės, kurie „važiuoja“ ant kitų žmonių, dažniausiai neturi normalių šeimų, tai bando atsigriebti socialiniame gyvenime prieš kitus. Užjauskime ir juos..
Kad ir kaip bebūtų, palūžta net stipriausi. Todėl susiraskite būdų, kaip išsilieti. Vieni žmonės atsiriboja nuo kitų - groja gitara. Kiti rašo savo mintis į dienoraštį (labai atpalaiduojantis dalykas. Jo esmė yra ta, jog užrašote savo blogus atsiminimus, kurių niekaip negalite pamiršti, ir jų nebeprisimenate). Kiti pradeda kelti savo savigarbą: lanko sporto klubus, pradeda gerai mokytis jog užsitikrintų gerą ateitį ir jiems niekas negalėtų nė žodelio prikaišioti.
Negalvok, ką kitas galvoja apie tave, nes jis per daug užsiėmęs, begalvodamas, ką apie jį galvoji tu.
Tai kaip pasiekti to, ko nori?
Atsakymas paprastas: darbu. Sunkiu darbu. Žinoma, jeigu dirbsite dalyką, kuris jums patinka ir jaučiate jam aistrą, darbas pasidarys dešimteriopai lengvesnis.
Kaip Leonardas da Vinčis visko pasiekė? Darbu. Žymus vienas jo pasakymas: valgymas nesimėgaujant maistu yra tik tušti mityba. Mokymasis be aistros yra tik bereikalingas smegenų apkrovimas... Nepamirškime ir kito jo patarimo, jog patirtis ateina iš daugelio klaidų.
Kiek bandymų T. Edisonas savo paties rankomis darė, kol išrado lemputę? Apie keletą tūkstančių.. Be to, jis miegodavo vos po 20-30 minučių kas 2 valandas ir jo nuomone, miegas yra nereikalingas.
Užteks svajoti apie praturtėjimo būdus, kurie per mėnesį jus padarys milijonieriais. Geriau pradėti tobulinti save srityse, kuriose sekasi labiausiai, negalvojant vien apie materialistiškumą... Svarbiausia gyvenimo kelyje atrasti save, o šiais laikais tai padės padaryti tiek internetas, knygos, tiek televizija, tiek jus supanti aplinka. Viskas priklauso nuo jūsų pačių. Atminkite, jog gyvenate ne amžinai.
Vienas vaikinas svajojo nusipirkti Harley Davidson motociklą. Galų gale susitaupė reikiamą sumą pinigų ir nuvyko pirktis. Kai išsirinko geriausią motociklą, pardavėjas jam davė patarimą: "Jei paliksi Harlį lauke lyjant, tai žinok, kad chromas turi tendenciją rūdyti, todėl turėk visą laiką vazelino ir patepk, jei tik motociklas bus paliekamas lauke". Po kelių mėnesių jaunuolis susipažino su mergina, kurią įsimylėjo. Ji pakviečia jį pas savo tėvus kartu pavakarieniauti. Vaikinas sutinka ir sutartą dieną abu apžergia Harlį ir dumia pas merginos tėvus. Prieš jiems įeinant į vidų, mergina pasako, kad pas juos šeimoje yra taip sutarta: kas pirmas vakarienės metu prabyla, tas plauna indus. Po puikios vakarienės visi sėdi tyloje, laukdami, kol kas nors pirmas prakalbės ir turės plauti indus. Po ilgų penkiolikos minučių vaikinas ryžtasi paspartinti reikalus ir pabučiuoja merginą jos tėvų akivaizdoje. Bet niekas nė žodelio neprataria! Po kiek laiko jis nusprendžia imtis rimtesnių priemonių ir pasiguldęs merginą ant stalo su ja pasimyli visų akivaizdoje. Ir vėl visi tyli!!! Tada jis desperatiškai griebia jos motiną ir dar karščiau pamyli ją ant stalo. Bet vėl gi visi kaip vandens į burną.... Tyli!! Dabar vaikinas tikrai susinervina ir nebežino ką daryti, tada tolumoje pasigirsta griaustinis. Pirma jo mintis - apsaugoti motociklo chromą nuo lietaus ir jis išsitraukia vazeliną. Tada prabyla tėvas: "Gerai, , aš plausiu indus!
Manau derėtų pranešti ir mamai. Juk abu jie tavo tėvai. Abu nori tau kuo geriausio. Ramiai pasakai, kad geri energetinį kiekvieną dieną, bet nuo šiol nori šį įprotį mesti, kas ir yra sveikintinas dalykas. Jau net tai suprasti, kad esi priklausomas nuo kažko yra didelis žingsnis į priekį (kai kurie, net to nesugeba suvokti). Antras žingsnis metimo link yra konsultacijos su daktarais/specialistais. Na ir galiausiai paskutinis etapas priklauso tik nuo tavęs pačio, kas yra tikrai įveikiama. Sekmės!
Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.
Stresas, įtampa, triukšmas, didžiulis tempas, rutina ir t.t. ir t.t. Visai tai yra neišvengiama kiekvieno iš mūsų kasdienybė, kuri išsunkia didžiąją dalį mūsų gerų emocijų ir energijos. Manai, kad tavęs tai neliečia? Manai, kad tu gali neeikvoti savo energijos veltui? Jei taip, prisimink šią savo dieną. Pasvarstyk ar visą laiką šypsojaisi, ar visi ir visur šypsojosi tau. Prisimink kiek kartų susiraukei pakliuvęs į automobilių kamštį arba patekęs į pilnutėlį viešąjį transportą. Nepamiršk ir to, kaip jauteisi kažkur vėluodamas bei klausydamas viršininko, dėstytojo ar mokytojo pakelto tono. Vis dar manai, kad turi imunitetą tave veikiančiam blogiui? Jeigu vis dar gali ištarti „taip“, spaudžiu tau dešinę ir sveikinu – tu vienas iš milijono. Visiems kitiems pabandysiu patarti kaip nors šiek tiek atsigauti ir pasikrauti gyvybingumo doze.
Bene kiekvienoje motyvuojančioje psichologinėje knygoje yra vienas ir tas pats, tik skirtingai suformuluotas patarimas: Pabūkite patys su savimi, pamedituokite ir dar daug panašių sinonimų. Atrodytų paprasta ir praktiška. Tačiau kas seka vėliau? Ne kas kita, kaip begalė pompastikos. Vienos knygos siūlo kiekvieną vakarą pabėgti iš miesto ir valandą praleisti miške; kitos – stebėti ežerą ir jame įžvelgti savo svajones. Kaip pavyzdį paimkime pasaulinį Robino Sharmos bestselerį „Vienuolis, kuris pardavė Ferarį“. Šios knygos patarimas kaip atsiriboti nuo pasaulio yra – kiekvieną dieną stebėti kati pražydusią rožę. Skamba tikrai labai įspūdingai, vaizdžiai ir gražiai. Tačiau ar tai vis dar praktiška? Keli iš mūsų galės sau leisti kiekvieną dieną nusipirkti rožę, kuri bus katik pražydusi? Galbūt reikėtų patiems pradėti auginti rožių krūmus? O gal paprasčiau būtų tiesiog atsisakyti pompastikos?
Juk sakoma, kad „tobulumas slypi paprastume“. Šiuos žodžiu puikiai galime pritaikyti ir mūsų atveju. Tam kad kelioms minutėms pabėgtume nuo viso pasaulio, mums nereikia jokių ypatingų sąlygų. Mums net gi nereikia išeiti toli nuo namų. Pakanka kiekvieną vakarą po visų darbų, streso, įtampos, skubėjimo ir panašiai, su savo namiškiais skaniai pavakarieniauti ir paskirti sau vos 10 minučių. Numanau, kad ne vienas ištars, kad negali sau leisti tų dešimties minučių dėl įtemptos dienotvarkės. Visiems tokiems galiu atsakyti – nustokite ieškoti priežasčių, kuriomis galite pateisinti savo abejingumą ir pasyvumą. Para turi 1440 minučių, iš kurių 10 tikrai gali būti paskirtos tik pačiam sau. Dabar, kai supratote, kad tą laiką surasti tikrai nėra taip sunku, apsvarstykime, kaip jį tinkamai ir produktyviai išnaudoti.
Variantų yra daug. Paminėsiu kelis, kuriuos, jei norės, galės pritaikyti didžioji dalis skaitančiųjų. Pradžiai pastebėsiu, kad niekas taip neatpalaiduoja žmogaus, kaip ryšys su gamta. Bet neskubėkite nusivilti, kad gyvenate mieste. Tai nereiškia, kad aplink jus nėra gamtos. Jeigu jums gamta asocijuojasi ti su žaluma, išeikite pasivaikščioti į artimiausią parką, pažiūrėkite į žvaigždes, pakvėpuokite grynu oru, pajauskite vakaro gaivą. Tiems, kurie supras, kad gamta yra ne tik tai, kas žalia, bet ir oras, vėjas, dangus, lietus ir t.t., pilnai užteks išeiti į balkoną su puodeliu kavo ar cigarete ir 10 minučių pasėdėti ten stebint vieną kitą pravažiuojantį automobilį. Nustebsite kaip jie užhipnotizuoja! Gyvūnų mylėtojams, neabejotinai, labiausi patrauklus variantas bus 10 minučių pavedžioti šunį ar tiek laiko glostyti katę.
Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, ar kokį susigalvosite patys. Svarbiausia, kad per tas 10 minučių butumėte tik patys su savimi. Niekas neturi teisės blaškyti jūsų dėmesio, niekas neturi teisės jus kalbinti, niekas neturi teisės jums skambinti. Šis laikas priklauso tik jums! Atsipalaiduokite, girdėkite tik savo mintis, matykite tik savo mintis. Apgalvokite ką šiandien padarėte geriausio ir ko verčiau nebekartotumėte rytoj. Pagavokite ar kiti nusipelnė to, kad jūs per juos prarastumėte nuotaiką. Ar kiti nusipelnė tiek energijos, kiek jos sunaudojote jų sukeltose stresinėse situacijose. Atsakykite sau į klausimą: „Ar aš noriu ir rytoj tiek savo jėgų iššvaistyti veltui?“. Permąstykite visus savo rytdienos, šios savaitės ir šių metų tikslus. Tvirtai sau pasakykite, kad ne kas kitas, o būtent jūs privalote juos pasiekti. Prisiminkite koks nuostabus žmogus jūs esate ir kiek daug sugebate. Prisiminkite, kad jūs neturite būti valdomi rutinos ir pilkos masės. Išdrįskite būti savimi ir pasibaigus toms dešimčiai minučių drąsiai sau ištarti: „Aš esu AŠ ir rytoj aš tai parodysiu pasauliui. Aš esu laimingas!“
Rezultatus pastebėsite jau sekantį rytą. Atsibusite žvalesnis, šalčiau reaguosite į stresines situacijas ir daug daugiau šypsositės. Na, o tai išsiugdę kaip įprotį ir kiekvieną dieną 10 minučių paskirdami sau, pagerinsite savo gyvenimo kokybę. Pats metas suprasti, kad gyvenimas nėra toks blogas, kokiu jį laiko kiti. Kiekvienas iš mūsų turi teisę būti laimingas. Tokie ir būkime!
kadangi niekas neatkreipė iš administratorių į mano pranešimą šitoje temoje http://uzdarbis.lt/t170838/narys-normalus-veluoja-atiduoti-skolas/page__st__200 ir į epsaito gražų poelgį. Manau tai ne kiekvienas galėtu šitaip pasielgti. Tiesiog žmogų ištraukė iš paskolų ir jam sutvarkė gyvenimą. Sukūriau temą, kad būtų pastebėta ir imtasi veiksmų!
Seniai man brendo mintis šitą postą susukt. Dažnai susiduriu su problema - "o tai kodėl man nesiseka", "man taip nepavyktų", "aš negaliu".
Pyst per kepalą už tokius žodžius!
Forumiečiai, mano pradėtą sąrašiuką pildom ir siunčiam visiems sakantiems "negaliu, nemoku"!
1. Ieškok galimybių, kur atrodo jų nebėra. Nesąmonės yra labai gerai. Prieš du šimtus metų žmonės, sakę, kad žmogus išsilaipins mėnulyje, buvo vadinami debilais. Bet va, išsilaipino. Durnos idėjos yra labai gerai.
2. Koncentruokis į sprendimą, o ne problemą. "Aš neturiu ką apsirengti" - EIK IR NUSIPIRK NEVERKĘS/US.
3. Niekas ant padėklo neatneš ir į rankas nepaduos. Sėkmę kurk pats, o nelauk, kol ji "netikėtai" ateis.
4. Turi baimių? Gerai, vadinasi esi protiškai sveikas. Bijai kažką daryti? O kas blogiausia gali nutikti, jei nepasiseks? Neatrodo taip baisiai? TAI KO DAR SĖDI?
5. Nesiskųsk. Niekam neįdomios tavo problemos, be to, negatyvūs žmonės turi savybę atstumti jiems reikalingus žmones.
6. Prisiimk atsakomybę ir NIEKADA NESITEISINK. Pamatysi, viskas pradeda tvarkytis, kai nustoji teisintis. Pavėlavai, nes tingėjai keltis? Taip ir sakyk, o ne "akumuliatorius nusėdo", nes kad ir kas bebūtų, vistiek pasirodai blogai, tai geriau jau bent sąžiningam būt.
7. Geriausias laikas pasodinti medį buvo dvidešimt metų atgal. Antras geriausias laikas - dabar. Imk ir padaryk darbus, kuriuos reikia padaryti DABAR. Nieko neatidėliok, nebent būtina atidėti, tam kad pavyktų.
10. Gyvenk gyvenimą dabar. Sakai po dvidešimt metų turėsi gerovę? O kas jeigu ne? Gyvenk šiandien, neužmiršk rytojaus, bet ateitį palik ateičiai.
11. Visada mokykis. Net virtuvėj, kol daraisi arbatą/kavą, sukinėk peilį rankose, mokinkis jį valdyti. Užimsi laiką, išmoksi, nes niekada nežinai, kas gyvenime gali nutikti ir ko reikės.
12. Žinok ko nori ir turėk planą. "Noriu daug pinigų" Ką su jais veiksi? "Nežinau" Tai gal tau jų ir nereikia?; Planavimas pašalina netikėtumus ir mažina baimes, nes kai esi pasiruošęs viskam, niekas nebaisu. "O kas jeigu?" yra geriausias klausimas planuojant.
13. Visada apskaičiuok riziką. Kai perki naują daiktą, juk nesunku skirti dešimt minučių jo aprašymams ir nuomonėms paskaityti internete, negu po to gailėtis metus/du/dešimt/visą gyvenimą.
14. Eik naujais keliais - seni keliai veda ten pat, kur viskas aišku ir sėkmę pasiėmė kiti, tie, kurie tais keliais ėjo pirmi.
15. Daryk viską kaip sau ir dar pridėk. Pamatysi, "maladėc" reputacija ateis neprašant. š*do malimas garbės neprideda.
16. Venk idiotų. Jie siurbia energiją ir mintis, skundžiasi, verkia ir šiaip užknisa. Nieko gero. Next.
17. Visi mes gyvename už tą "o kaip tu čia padarei, koks tu maladėc", mums reikia to paplekšnojimo per petį, brendi per šūdą, nes poto sako "o, tau pavyko, tu stiprus, koks tu kietas, geras ir malonus". STOP. Atsisakyk šito. Gyveni sau, ne kitiems, atprask nuo pagyrų. Tikslas geras gyvenimas, o ne kitų pagyros. Čia jau aukštas pilotažas, šitą įvaldžius tampi po.chuistu (pagal kitus), bet perlipi per save ir darai tą ką reikia ir atsisakai to ko nereikia. Nerišlios mano mintys čia, bet tikiuos supratot. Nedirbk už pagyras, dirbk už atlygį.
18. IŠEIK IŠ KOMFORTO ZONOS. Ten nieko nevyksta. Nuotykiai už durų, pasaulyje. Be iššūkių netobulėsi. Netobulėsi - gyvenimas negerės. Patiko frazė - "People die when they get boring to God. Don't get boring". Kitaip tariant gyvenk aktyviai, priimk iššūkius, niekas neuždirbo milijono gulėdamas prie TV.
Tai tiek norėjau parašyt, galit su manim sutikt arba ne, bet jeigu jaučiat, kad kažko trūksta, BŪTINAI PRIRAŠYKIT.
slotas sureagavo į Nenoriu Dainų rekomendacijos
slotas gavo reakciją nuo Sul Dainų rekomendacijos
slotas gavo reakciją nuo Dainylo Priklausomybės