autokill

gydykgalva.lt
prie to pačio, pridėsiu ir idėją projektui: tuščias lapas su tekstu 'jeigu čia atsiradai, reiškias, kažkam pasirodė, kad tau trūksta smegenų ir proto, tad - gydyk galvą!', na arba kaipnors panašiai. na ir tada žmonės, galėtų duoti šią nuorodą tokiems kaip tu, kurie kuria tokias nesąmoningas temas. laimėjau kebabą?

Duokite tik asmens kodą ir sodros numerį. Bet pirma įsitikinkite, ar jus norinti įdarbinti įmonė iš viso yra regisruota. patikrinti galima čia:
http://www.registrucentras.lt/jar/p/
 
ar yra įregistruota kaip draudėjas sodroje:
http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/
 
Jokiu būdu, kad ir kaip prašys, neduokite jokių banko duomenų (prisijungimų ar pan.), dokumentų neduokite, tik kopijas.
 
Banko sąskaitą duokite tik tada, kai jau rankose turėsite abiejų šalių pasirašytą darbo sutartį. Ir reikia tik sąskaitos, daugiau jokių duomenų nereikia norint pervesti algą per banką.
 
Viskas vien su asmens kodu ir sodros Nr. be banko duomenų nieko niekas nepadarys.
 
Toliau kai jau bus pasirašta darbo sutartis, pasitikrinkite sodros EGAS sistemoje ar jus įdarbino, skiltyje suvestinės ar panešimai (tiksliai nepamenu). Prie EGAS galima prisijungti per čia:
https://gyventojai.sodra.lt/faces/pages/forms/pub/Login.jspx

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

Aš tai visada įlipu į taksą ir sakau turiu paskutiniu 15 lt pavešit iki namų ten ir ten? :D
O taip tai su tokias raportais gal ir gali kažką pasiekti. Aš manau jei yra oficialus rašytas tai jie turi tikrint ar kreipt dėmesį tik vat nžn. kas ten tikrina.

Kas čia per nesąmonės? Suaugę žmonės vis dar laikosi didžiulėje tėvų priespaudoje?
Nežinau kaip jums, bet man iš šono atrodo žiauriai juokinga ir apgailėtina. :lol:

Na kaip ir baigėsi mano P90X programa, rezultatais patenkintas, ir netgi labai. Taigi ypatumai: praleista apie 10% treniruočių, kaikurie pratimai daryti netokie, kaip reikėjo daryti, maistas belenkoks, į mitybą beveik nežiūrėta (aišku alkoholio nevartota neikiek ir neėsta čipsų šmiksų ir t.t.) iš papildų tik amino rūgštys vartotos. na o jei ydomu tai svoris dabar 80kg, ūgis 178cm, apimtis 93cm(per pilvuką :D kas labiausiai ir buvo aktualu) ir keletas fotkių prieš ir po programos.
http://i1061.photobucket.com/albums/t468/P3rkuParduodu/oho.jpg
http://i1061.photobucket.com/albums/t468/P3rkuParduodu/ohoho.jpg

Sveiki, man dažnai užstringa papildinys "Adobe Flash", tarkim atverta pas mane 3 puslapiai sujungti su "Adobe Flash", ir po kažkiek laiko (dažniausiai po 30min-2h) užstringa šis papildinys. Būna visokiu variantu, bet minimaliai jis užstringa 2-3 kartus į diena. Naudoju mozilla firefox, ankščiau to nebuvo.
Foto (youtube): http://www.part.lt/img/fca69ada14bf74f73f038d1b99880e35748.png
Ir dar dažnai būna taip:
http://www.part.lt/img/5f04bf3dded70c206d6fdc5dabc2a523171.png (foto iš LM, bet dažnai nutinka ir kituose tinklalapiuose)
 
SVARBU: Prieš naujo "Adobe Flash" įsirašimą to nebuvo, kai tik įsirašiau naujausią "Adobe Flash Player" pradėjo man užstriginėt.
 
Gal kas patartu ką daryti? Jau atsibodo!

Manau, svarais?

Nors daug metu jau esu autoplius.lt vartotojas, nei kart nebuvau gaves tokio laisko ir neteko girdeti kad kas nors butu gaves... iskyla klausimas kam to reikia? negi tikisi gauti acc su daug pliusu? net ir tokiu atveju gi tik laiko klausimas kada is tikro vartotoja uzblokuos o skelbimai bus pasalinti, taigi nauda kaip ir labai menka.
 
 
 
autopiluslt.com domenas uzregistruotas tik pries 2 dienas, kazkas nesnaudzia

Sveiki mielieji,siais sunkiais laikais tik dideja bedarbyste,visi vyksta uzdarbiauti svetur,tiesa ta,kad vieniems pavyksta tai padaryti,o kiti lieka apgauti. Ne isimtis ir as...Siuo metu gryzusi is Danijos,nes baigesi darbai,reikia ieskotis kitur,o vien tik antrastes nukluotos skundais,kad nesikreipti per Lietuviu firmas. Pati patyriau savo kailiu,kad drauga nelaimeje pazinsi,kai kalba pakrypsta,kad tau padetu del ydarbinimo,visi nusisuka,manau ne man vienai sitaip,tai zmogus is tos nevilties manau ir grebiesi paskutinio siaudo-Lietuviu ydarbinimo firmos. Skaudu skaityti, kai tave zmogu istinka nelaimes ir ieskancio vilties uzsidirbti keleta varganu skatiku taip isdurineja firmos ir dar ne,bet kokios,o tavo krastieciu Lietuviu.
Galima teigti,kad greitu laiku emigracija dar labiau padides ne tik del bedarbystes,bet ir del nuzmogejimo.
 
Noreciau,kad sita tema sulauktu susidomejimo,begales komentaru ir nesavanaudisku padejimu vienas kitam darbo atzvilgiu.

Skaitytojas Darius Pacevičius pasakoja tapęs nepageidaujamu klientu „Swedbank“, nes bankui kilo įtarimas, jog jo pajamos gali būti įgyjamos neteisėtu būdu, jis pats gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti. Pats D. Pacevičius sako, kad apytiksliai kas mėnesį jis gauna po maždaug 100 eurų (345 Lt) iš „Google Ireland Ltd.“ už tai, kad savo administruojamuose skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklaminę nuorodą.
 
„Esu šio banko klientas apie gerus 4-erius metus ir niekad nesu turėjęs problemų. Pinigus gaunu iš Google kompanijos ir bankas puikiai žino, iš kur gaunami pinigai. Pinigus pasiimu kas mėnesį arba kas du, suma siekia tik apie 100 eurų. Įdomu, kaip su tokiomis sumomis galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus? Iš Google kompanijos per „Western Union“ perlaidas gaunu nuolat jau 3-ejus metus ir niekad nebuvo jokių problemų“, - pasakojo D. Pacevičius.
 
Savo ruožtu „Swedbank“ teigia, kad vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, tad jeigu kyla įtarimų apie galimai neteisėtai įgyjamas lėšas, nepriklausomai nuo gaunamų lėšų, bankas gali įvesti papildomų sąlygų klientui – jam su sąlygomis nesutikus, blokuojamos mokėjimo priemonės. Tiesa, bankas nepraneša, kad dėl įtarimų apie galimą kliento neteisėtą veiklą būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas.
 
„Šis konkretus klientas vengė bendradarbiauti su banku. Bankas gavo informacijos, kuri atkreipė dėmesį į klientą, todėl jo buvo paprašyta paaiškinti bei pateikti naujausią informaciją apie savo veiklą ir gaunamų lėšų kilmę, o klientas atsisakė. Dalykiniams santykiams nutraukti užtenka paties fakto, kad klientas atsisako arba vengia pateikti informaciją“, - DELFI sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.
 
Klientas: tapau vos ne nusikaltėliu
 
D. Pacevičius pasakoja, kad keliuose jo paties administruojamuose interneto skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklamines nuorodas ir už tai iš šios kompanijos Airijos padalinio kas mėnesį gauna maždaug po 100 eurų. Jo pasakojimu, pinigus „Western Union“ perlaidomis jam siunčia „Google Ireland Ltd.“, o „Swedbank“ su „Western Union“ yra sudaręs atstovavimo sutartį grynųjų pinigų pervedimo paslaugoms Lietuvoje teikti.
 
„Google“ moka arba čekiu, arba „Western Union“ perlaidomis, arba greituoju čekiu, kuris ateina per savaitę, bet už jį reikia papildomai sumokėti. Aš galiu pasirinkti iš šių trijų variantų. Čekį pasiėmus man nepatogu, nes reikia laukti mėnesį, kol jį išgrynina ir dar bankui reikia sumokėti apie 20 Lt mokestį. Man patogiau pasinaudoti „Western Union“ perlaida nueinu, gaunu pinigus per kelias minutes, už valiutos konvertavimą sumoku keletą litų ir viskas“, - teigė D. Pacevičius.
 
Pasak pašnekovo, pirmąją išmoką jis gavo 2009 m. balandžio 28 d. ir tai tęsėsi apie trejus metus, kol šių metų pradžioje atsiimant pinigus banko darbuotoja netikėtai prasitarė, jog jam, kaip klientui, taikomi apribojimai.
 
D. Pacevičius sako jokių apribojimų iš pradžių nepajutęs, bet vėliau jam buvo pranešta, kad bankas atsisako su juo sudaryti bet kokias naujas sutartis ar keisti jau sudarytas, o norėdamas atsiimti pinigų perlaidas jis turėtų kiekvieną kartą užpildyti Fizinio asmens deklaraciją bei pateikti įtikinamus paaiškinimus raštu dėl gaunamų lėšų kilmės, paaiškinti, kas jį sieja su lėšų siuntėju, už ką gaunami pinigai, pagal kokią sutartį bei pristatyti sutarties originalą.
 
Banko rašte nurodoma, kad jeigu sąlygos jo netenkina, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti su banku dalykinius santykius. Tame pačiame rašte buvo rašoma, jog „Swedbank“ turi žinių, kad per „Western Union“ pervedamos lėšos galimai yra įgyjamos neteisėtu būdų, o pats D. Pacevičius vengia nurodyti lėšų kilmę.
 
„Bankas mane pavertė nusikaltėliu, nes jeigu norėsiu pasiimti pinigus turėsiu jiems užpildyti krūvas dokumentų, panašiai kaip nusikaltėliai turi nuolat registruotis policijos įstaigose“, - piktinosi D. Pacevičius.
 
Jo teigimu, po kiek laiko nieko nepranešęs bankas užblokavo jo mokėjimo korteles bei prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos.
 
Argumentacija buvo panaši - „Swedbank“ vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei turi žinių, kad D. Pacevičius gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo mokėjimo kortelė – neteisėtai gautų lėšų išgryninimui, siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Bankas teigia, kad paprašius informacijos apie pirmąją operaciją, įvykdytą po mokėjimo paslaugų ribojimo, D. Pacevičius informacijos nesuteikė, tad kortelės blokavimas buvo būtina priemonė.
 
„ Apie tokius kaltinimus man pranešiau prokuratūrai ir policijai, nes pagal įstatymus pats bankas turi pranešti teisėsaugai apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Pinigus iš Google kompanijos gaunu už reklamą, nes turiu skelbimų svetaines. Banke „Swedbank“ dabar esu nepageidaujamas klientas“, - nusivylimo neslėpė D. Pacevičius.
 
Banko atstovė: klientas vengė bendradarbiauti
 
„Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė O. Barkauskaitė teigia, kad bankas nuolat privalo atlikti klientų piniginių operacijų ir sandorių stebėseną, be to, turi vykdyti netiesioginės ar netyčinės nusikalstamos veikos prevenciją – tai yra užkirsti kelią galimai nusikalstamoms veikoms. Todėl, anot jos, jeigu kyla įtarimas apie galimai nusikalstamą veiką, bankas turi teisę blokuoti mokėjimo kortelę ar imtis kitų priemonių.
 
Tiesa, paklausta, ar įtaręs apie kliento galimą nusikalstamą veiką bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, „Swedbank“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik pasakė, jog bankui ne visais atvejais būtina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
 
„Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas bankui draudžia teikti bet kokią informaciją apie tai, ar bankas kam nors teikė informaciją apie šį klientą. Be to, bankui ne visais atvejais būtina pranešti FNTT, tai priklauso nuo banko turimos informacijos pobūdžio – kaip esame pabrėžę, bankas vykdo bet kokios neteisėtos veiklos prevenciją, o dalykiniams santykiams su klientu nutraukti užtenka kliento atsisakymo arba vengimo pateikti informaciją“, - sakė O. Barkauskaitė.
 
Pasak banko atstovės, D. Pacevičius vengė bendradarbiauti su banku ir nepateikė prašomų duomenų. O. Barkauskaitės teigimu, bendradarbiauti su banku yra kliento pareiga, savo ruožtu bankas turi teisę prašyti informacijos ar dokumentų, nes turi vadovautis pačia naujausia ir tikslia informacija.
 
„Šiuo konkrečiu atveju bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją buvo gautos pagrįstos žinios, kad klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo turima mokėjimo priemonė gali būti panaudota neteisėtai gautoms lėšoms išgryninti siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Kliento buvo prašoma atsakyti į banko pateiktus klausimus apie lėšų kilmę ir naudos gavėją, tačiau jis atsisakė“, - teigė O. Barkauskaitė.
 
Paklausta, ar tiesa, kad D. Pacevičiaus gaunamų pinigų sumos siekė apie 100 eurų per mėnesį, „Swedbank“ atstovė teigė negalinti suteikti informacijos apie kliento operacijas, bet, jos teigimu, lėšų dydis nėra svarbus faktorius: „Bet kuriuo atveju perlaidų dydis nėra reikšmingiausias faktas kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymą. Juk bendrąja prasme klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtoms lėšoms legalizuoti, nuslepiant tikrąją naudos gavėjo tapatybę“.
 
Lietuvos bankas: klientas gali kreiptis į mus
 
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška sako negalintis komentuoti konkrečios situacijos, tačiau, jo teigimu, gali kreiptis ir į Lietuvos banką, kuris nuo šių metų pradžios nagrinėja gyventojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismine tvarka.
 
Tiesa, į Lietuvos banką galima kreiptis per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo gautas kliento netenkinantis banko atsakymas.
 
„Lietuvos banko priimtas sprendimas bus rekomendacinio pobūdžio, tai yra neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui – jiems išliks teisė kreiptis į teismą. Kaip rodo praktika, dauguma rinkos dalyvių atsižvelgia į tokias rekomendacijas“, - teigė M. Milieška.
 
Tačiau, jo teigimu, Lietuvos bankas reikalauja iš komercinių bankų ir kredito unijų vadovautis principu – pažink savo klientą.
 
„Tai būtina dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo. Bankai prieš teikdami paslaugas klientams ir vėliau privalo iš jų reikalauti ir gauti tam tikrą informaciją. Tokie reikalavimai nustatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atlikdamas bankų priežiūrą (ir per inspektavimus), Lietuvos bankas kontroliuoja, kaip tų reikalavimų laikomasi“, - aiškino M. Milieška.
 
Delfi.lt

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro...

Tie blogi instruktoriai


Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo karto mūsų vadai viršydavo savo įgaliojimus, o tada prasidėdavo įvairios nesąmonės, prasilenkiančios su paprasčiausia logika.
 
Man ypač nepatikdavo toks vienas instruktorius, kuriam labai knietėjo pakalbėti. Išrikiuos kuopą antrą valandą nakties ir šnekės gerą pusvalandį. Per naktį keltis tekdavo net keletą kartų. Miego trūkumas garantuotas!
 
Dar būtų visai nieko jeigu šis kalbėtų apie įdomios dalykus, tačiau jo pagrindines temas sudarė žemės ūkis, bei darbas jame. Žmogaus būtą didelio flegmatiko, tad kiekvienas žodis iš jo burnos išsiridendavo tarsi ilgai lauktas vištos kiaušinis.
 
Pasitaikydavo tokių drąsuolių, kurie jį pasiųsdavo ant trijų raidžių. Galite įsivaizduoti komišką vaizdą. Stovi rikiuotė, kurią sudaro 44 asmenys. Jis kalba, o iš rikiuotės sklinda trijų raidžių siuntinukai. Tas instruktorius neturėjo autoriteto, tad niekas į jį nekreipė dėmesio.
 
Paskutinę karinės tarnybos dieną, neapsikentęs, kad mes išvažiuojame, paliepė valyti tualetus. Nežinau kas apdirbo tą tualetą, tačiau sukandę dantis, mes šiaip ne taip juos išvalėme. Tas instruktorius išsišiepęs į mus žiūrėjo kaip mes dirbame. Pripažinsiu, labai nemaloni patirtis. Su tavimi elgiasi tarsi su visišku šūdu.
 
Aprašiau tik vieno instruktoriaus elgesį, tačiau jeigu imtumėm bendrai, išryškėja tos pačios tendencijos - Labai didelis susireikšminimas, nepagarba žemesnio laipsnio asmenimis, etikos normų nebuvimas.
 
Pirmą mėnesį ne vienam kareiviui teko išgirsti įvairių epitetų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, man buvo pasakyta, kad aš esu didelis kaip kaminas, durnas kaip avinas. Mano kolegai visada būdavo primenama tai, kad šis atvažiavęs iš Kuršėnų. Jūs dar prisimenate tą legendinį klausimą - "Kas į Kuršėnus?"
 
Tokie pasišaipymai pasak instruktorių tėra nekalti juokeliai, tačiau man tai pasirodė žemo lygio kolūkiečių elgesys. Ir taip buvo elgiamasi visus tris mėnesius!
 
Nereikėtų kaltinti visų instruktorių. Kariuomenėje pasitaikė ir gerų žmonių, tačiau jų tebuvo tik trisdešimt procentų iš šimto. Dažniausiai mes pakliūdavome būtent į tų blogiukų rankas.
 
Kariuomenėje vyrauja konkurencijos atmosfera. Kiekvienas instruktorius ir žemo lygio vadukas nori įrodyti savo pranašumą. Šioje terpėje ir atsiranda įvairios nesąmonės, ko pasekoje kenčiame mes.
 
Kartais galvodavau kaip elgčiausi sutikęs vieną iš tų blogesnių instruktorių? Stuktelėčiau vieną į galvą, kad šis atsipeikėtų nuo savo galios ar visgi praeičiau pro šalį apsimesdamas, kad jo nepažįstų? Faktas - Jiems būtina kažkaip aplaužyti ragus, nes nuo galios dominavimo vyrams susisuko smegenys!

Kariuomenei ypač būdinga bukumo atsmofera


Dar vienas itin blogas dalykas Lietuvos kariuomenėje - Bukumo atmosfera. Čia ir vėl išlenda noras pasipuikuoti prieš paprastus kareivius. Esi priverstas jaustis tarsi visiškas nulis, statistinis vienetas, kurio nuomonė mažiausiai kam nors rūpi. Su mumis buvo elgiamasi tarsi su didžiausiais bukapročiais.
 
Vieną kartą valgykloje kažkas pasiėmė per daug duonos riekučių. Seržantas labai supyko ir puse valandos mums vedė paskaitą apie duonos ir batono dalybą. Jautėmės tarsi beždžionės, kurioms rodomas bananas. Ir panašių situacijų pasikartodavo ne kartą...
 
Man labiausiai įsiminusi istorija nutiko tada, kai valiau tualetus. Kiekvienas skyrius, kiekvieną vakarą turėdavo valyti kareivines. Taip ugdomas mūsų tvarkos pojūtis ir disciplina. Valiau sau niūniuodamas man patinkančią dainą, kai į prausyklą įėjo tos paros budėtojas. Kažkokiu mistiniu būdu šis pamatė skruzdėlių. Ar galite įsivaizduoti? Antrame aukšte yra skruzdėlių.
 
Šis nieko nelaukęs man paliepė surasti skruzdėlių židinį, o pats išėjo žaisti savo strateginių žaidimų. Sudėjau ir galvojau, kas per velniava? Čia bajeris ar tikra karinė užduotis? Nusprendžiau jo įsakymo neklausyti ir nuėjau prie jo stalo. Sakau jam tai, kad mes ne specialistai, tad tegu paskambina atsakingiems specialistams ir tegu jie tvarkosi su tomis skruzdėmis, bala jų nematė!
 
Jo veidą iškreipė pikta grimasa. Jis man ir sako, kaip tu šunie neklausai mano įsakymų? Greit daryk trisdešimt atsispaudimų. Su panieka veide atsiguliau į atsispaudimų padėtį ir pradėjau daryti atsispaudimus. Skaičiavau taip garsiai, kad kitas kuopos galas girdėjo mano skaičiavimą. Atlikęs bausmę paprašiau leidimo atsistoti. Šis leido, o aš nieko nelaukęs puoliau jo klausti, kokias liguistų fantazijų užduotis mes atliekame? Šimtaprocentinis bukumas. Nieko nepridursi.

Atimtos saldumynų atsargos


Aš niekad nepamiršiu tos dienos, kai iš mūsų buvo atimtos saldumynų atsargos. Pagal vidaus tvarką, jų negalima laikyti kuopoje. Kareiviai irgi žmonės, tad ne paslaptis, kad jie apeidavo šią taisyklę.
 
Vieną dieną buvo atliktos kratos, po kurių visos mūsų saldumynų atsargos atsidūrė koridoriuje. Skyrių vadukai subėgo tarsi būtų akyse neregėję saldumynų. Kiekvienas iš jų grobė tai ką norėjo. Mūsų kuopa tuo metu buvo išrikiuota koridoriuje. Ne koks vaizdas, kai tavo atsargas ima kas netingi. Jeigu tektų paskaičiuoti pagal vidurkį, tai tą dieną daugelis kareivių atsisveikino su trisdešimt litų.
 
Kratos kareivinėse pasitaikydavo ne kartą. Per laiką tampi gudresnis, tad savo gėrybes įsigudrinome slėpti ventiliacijos šachtose, po lova. Šios priemonės pasiteisino, tad mūsų vadams atitekdavo maža dalis gėrybių. Kartais protestuodavome ir ne tik, kad jiems neatiduodavome saldumynų, tačiau juos ir išmesdavome į šiukšlinę. Norėsit - Pasiimsit!
 
Dar daug kas lieka už kadro. Aš papasakojau tik mažą dalį to, kas ten dėjosi. Bus laiko, papasakosiu daugiau. Kaip visada noriu pasaugoti jūsų akis, todėl rašau mažais teksto gabaliukais. Būkit kantrūs, prižadu, kad sulauksite dar daugiau įdomesnių straipsnių iš mano tarnybos. Prisegu tą žadėtą nuotrauką, kurioje bus galima pamatyti karinį treningą. Kažkam berods buvau pažadėjęs parodyti jį.
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Sveikas, priemiesčiuose ir atokiau esančiuose rajuonuose gali tekti autobusą stabdyti ranka (kaip Lietuvoje mikriuką), kitaip nors ir stovi stotelėje, jie gali nestoti. Viešojo transporto bilietėliai nėra brangūs (kiek pamenu 1zL kainavo kelionė tramvajumi), apskritai jei yra pasirinkimas, visada keliauk tramvajumi, bus greičiau ir mažiau nesusipratimų.
 
Dėl tų raidžių tarimo, tai esu skaitęs maždaug "Lenkų kalbos pradžiamokslį", tai gan paprasta, bet tikrai nebepamenu.
 
Vakarais rajonuose nepatartina slampinėti, nes situacija labai panaši į Lietuvą, su visais marozais/atmatom ir t.t.
 
Lenkai tikrai kultūringi ir labai svetingi, teko man gyventi vienoje nepažįstamoje šeimoje (mažų pajamų, pagyvenusi pora su suaugusia dukra), tai pamaitintas, istorijos paauklėtas ir alumi pagirdytas likau.
 
Labai smagu su lenkais pakalbėti istorinėmis temomis, daug ką jie iš mūsų savinasi, Vilniaus temos privengia, taipogi kaip ir mes nemėgsta rusų tautos.
 
Mano žinios poros metų senumo. Atsiprašau, kad taip padrikai išdėsčiau mintis, bet sunku rašant telefonu.

net jeigu ir atbegsi i lektuva pirmas, nieks negarantuoja, kad neatsises salia taves prisigeres statybininkas. tas begimas i lektuva yra vienas is juokingiausiu matytu dalyku, kuri zmones daro, lygiai toks pat juokingas yra lietuviu iprotis pradet plot lektuvui nusileidus ir stojimasis is sedimos vietos tik lektuvui palietus pakilimo taka.
reiktu siek tiek keist zmonem iprocius, tada gal uzsienieciai ir nelaikytu lietuvos provincija.

Skridimo su ryanair ypatumai:
 
1) Kai paleidžia pro vartus, bėgi kuo greičiau užsiimt vietą, kad nereiktų šalia sėdėt su kokius prasigėrusiu statybininku emigrantu arba stambuolių, kurio šikną per dvi vietas užkrenta.
 
2) Jei rankinis viršija svorio limitus - išimk vieną bloką cigariukų arba suvalgyk tą giminėms tempiamą dešrą. jei viršija matmenys keliais cm - neproblema - įgrūdi su koja, poto apverti tą stendą ir taip pat pasinaudojęs koja išspiri jį lauk.
 
3) kai sėsiesi, nusivalyk trupinius nuo sėdynės - Ryanairas taupo švaros sąskaita ;)
 
Tiek žinių, jei kas domina - klausk.
 
Visi patarimai išbandyti ir naudojami ;)

Keista, bet autorius privercia neatitraukti akiu skaitant :)

Keista, bet autorius privercia neatitraukti akiu skaitant :)

Keista, bet autorius privercia neatitraukti akiu skaitant :)

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Pačių pradžia


Tobulėjimui ribų nėra! - Tariau sau ir iš piniginės išsitraukiau tris šimtus litų. Rankoje buvo matyti krūva įvairių nominalų, kai kurie iš jų apiplyšę, tačiau svarbiausia, kad aš turėjau reikiamą sumą. Deja, privalėjau su jais atsisveikinti. Atidaviau šiuos pinigus pagyvenusiai buhalterei, o pats nukėblinau ieškotis sau vietos auditorijoje.
 
Šiais veiksmais į savo gyvenimą įnešiau naujų spalvų. Dvidešimt ketvirtą, du tūkstančiai dvyliktų metų savaitę pradėjau pasiryžęs gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
 
Gal ši profesija ir nėra pati geriausia, tačiau grįžęs iš kariuomenės nusprendžiau į Jungtinę Karalystę nebevažiuoti, todėl įsidarbinau į vieną žinomesnių apsaugos bendrovių - "G4S". Supratau, kad reikia pradėti formuoti kažkokius gyvenimo pagrindus, nes aš dar niekad oficialiai nedirbau Lietuvoje. Ką būčiau įrašęs į savo gyvenimo aprašymą?

Apsaugos darbuotojo kursai prasideda


Tik pradėjus dirbti, man buvo užsiminta apie policijos akademijoje organizuojamus kursus. Aš už tobulėjimą, žinių bagažo plėtimą ir nesvarbu kas tu, bankininkas ar santechnikas, visi privalo tobulėti!
 
Ta savaitė, praleista mokantis apsaugos pagrindus, taip patiko, kad panorau pasidalinti naudinga informacija su uždarbio bendruomene. Dalinuosi tuo, ką išmokau.
 
Paskaitą apie objektų apsaugą vedęs dėstytojas mums uždavė labai paprastą klausimą. "Kaip manote, per kurią namo dalį vagys dažniausiais patenka, idant įvykdytų apiplėšimą?" - paklausė jis. Auditorijoje kapų tyla. Visi laukė to grandiozinio atsakymo. Dėstytojas atsako - "per pagrindines duris". Mano veidą išmušė nuostaba.
 
Pasinaudodamas projektoriumi, dėstytojas parodė tipinio namo analizę. Ties kiekviena namo dalimi parodyti procentai, kurie rodo kaip dažnai vagys laužiasi pro tą vietą. Ties pagrindiniu įėjimu nurodyta net 40 procentų. Kyla paprastas klausimas, kaip galima taip rizikuoti? Vėliau supratau, vagys eina pro ten, kur žmonės nesitiki!
 
Objektų apsauga buvo pirmoji paskaita iš didelio paskaitų ciklo, kurios mūsų dar tik laukė šią savaitę. Dėstytojas tris valandas kalbėjo apie įvairius niuansus, liečiančius objekto apsaugą.
Truputis pavyzdžių

Ypač įsiminė vaizdinė medžiaga, kurioje rodoma kaip išlaužiamos įvairių durų spynos. Ir tam nereikia specialių įrankių. Užtenka paprasta atsuktuvo. Ar žinojote, kad mažas vaikas, rankoje turėdamas paprastą šprotų atidarytuvą, gali išdraskyti šarvuotas duris? Pasinaudojus tuo pačiu įrankiu galima gražiai išimti spyną. Žiūrėjau ir stebėjausi kaip viskas paprasta!
 
Iš keleto filmukų supratau, kad šarvuotų durų nepirkčiau. Daugelis mano kaimynų yra susidėję būtent tokias duris, gal man reikėtų pasitreniruoti?
 
Jeigu galvojate, kad turėdami namuose šunį galite jaustis saugūs, jūs labai klystate. Rinkoje dabar yra tokių prietaisų, kurių pagalba jūsų šunelis ne tik nelos, tačiau ir pabėgs jus palikdamas akistatoje su vagimis. Ką tokiu atveju daryti? Įsigykite katę!
 
Skamba juokingai, kadangi katė neloja, tačiau praktika rodo, kad katė reaguoja agresyviai į neprašytus svečius. Ir tai nėra kažkokie svaičiojimai. Į policiją buvo pristatyta keletas beviltiškų vagišių, kuriu veidus sudraskė mažieji padarėliai. Gerbkite savo numylėtinius, kada nors jūs už tai jiems padėkosite!

Dar šis tas


Galėčiau papasakoti apie signalizacijų rūšis, jutiklius, grotas ir kitus inžinerinius sprendimus, tačiau suprantu, kad tai labai nuobodi informacija, todėl pabandykime užbaigti šį straipsnį su dar keliomis įdomybėmis.
 
Ar žinot, kad narkomanams nusispjauti į automobilines signalizacijas? Stovėjo sau žmogus devinto aukšto balkone. Mėgavosi cigarečių dūmais it senas hipis, kol nepamatė šalia jo automobilio šlitinėjančios žmogystos.
 
Ta žmogysta suko ratus aplink jo automobilį it maitvanagis, bet staiga, suradęs akmenį, išmušė automobilio langą. Pasigirdo šaižus automobilinės signalizacijos klyksmas. Žmogysta įlindo į saloną ir nieko nelaukęs griebė magnetolą. Galit įsiviazduoti to vyruko iš devinto aukšto balkono nuostabą. Jam tai buvo tarsi filmas, tik deja, čia nebuvo laimingos pabaigos - žmogysta pabėgo!
 
Pastate sukaukė signalizacija. Sargas čiupo prožektorių, lazdą ir dujų balionėlį - standartiniai apsaugos darbuotojo komponentai. Bėgte pasileido į įvykio vietą. Signalizacijos garsas sklido iš vienos auditorijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai netikras aliarmas. Užrakinęs auditorijos duris, sargas išėjo. Kad būtų žinojęs, už suolų slėpėsi vagis. Pasinaudojęs darbuotojo aplaidumu, vagis išnešė "Apple Mac Book Pro".

Pabaiga


Pirmą straipsnį nusprendžiau užbaigti. Užteks! Galėčiau papasakoti ir daugiau, tačiau jums gali ir atsibosti. Ryt manęs laukia nauja paskaita, kupina naujų potyrių ir įspūdžių. Būtinai pasidalinsiu jais su jumis!

Aš jau tarnybą baigiau, Bazinius Karinius Mokymus praėjau. Sukaupiau apie du sąsiuvinius užrašų. Surasiu laiko, tai teks pasidalinti su plačiąją visuomenę, tik vis dar svarstau kur juos publikuoti ar savo asmeniniame ar atskirame bloge.

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Neseniai grįžau iš Maljorkos todėl norėčiau pasidalinti trumpa apybraiža.
Visų lankytinų "taškų" neminėsiu, "pakūriau" puslapiuką http://www.pigikelione.com/ kur viskas aprašyta (pats ten nedalyvausiu dėl laiko stokos, dalyvaus tokia mergaitė, todėl jei "grybą nupjaus" ir į lankas nubris, labai jos "nespardykite"), ir aplamai postringaut ir pilstyti iš tuščio į kiaurą nėra ko, ten reikia važiuoti ir ilsėtis. Trumpai drūtai - idealus oras, ganėtinai šilta jūra, tobula infrastruktūra, viskas ko reikia puikiai atostogų nuotaikai sukurti, o "trinamą" Basanvičiaus gatvę su VIP personažais palikime tiems kam ji ir skirta.
Žodelis Maljorka pas mus asocijuojasi su prabangiom "elitinių produktų " atostogom, norėčiau negailestingai suplakt šį niekinį mitą kaip omleto kiaušinį.
Mes skridome keturiese, mums gavosi 60 eur skrydis (pirmyn/atgal žmogui) + ganėtinai solidžių naujų apartamentų nuoma (36 kv.m. LCD TV , pilna virtuvė, baseinai, futbolo aikštė, teniso aikštynas, teminiai vakarai ) kaina 5 eur. žmogui už parą ( 4 paros 84 eur) + auto nuoma 4 paros 47 eurai. (11 eur.žmogui)
Vienintelė neordinari situacija, kuri nutiko kelionėje, tai kalnuose, reikalui jau einant į naktį, vos nepasibaigė benzinas. Serpantinai statūs , kaip supratom mūsų naujas Fiatukas benzulį pradėjo siurbti kibirais, todėl pipiec... prisėlino labai neikėtai ir nelauktai. :)
Po "kabakus" labai nesitrainiojom, ką reikėdavo pasigamindavome namuose. Labai pravertė vokiečių parduotuvių tinklo "LIDL" iš anksto suvesti GPS geografiniai taškai. "LIDL" parduotuvių tinklo produktų kainos tai "puntuko" akmuo į mūsų persidavusių oligopolinių krautuvininkų daržą . Maljorka sala, mažmeninį produktą į salą dar nuplukdyti reikia, su bet kokia prakiurusia barža iki Balearų rojaus nenuirkluosi, automatiškai logistikos kaštai tik didėje, o kainos trinktelėjo mums visiems per galvą, kaip su šlapiu maišu, po šiai dienai aš eidamas į "Maximą" maitintoją, į sekmadieninę bažnyčią atiduoti duoklę mūsų oligarhams, neatsigaunu nuo patirto mūsų kainų "pasiutpolkės" šoko. Teko viena ausimi girdėti, kad pas "maksmistus" jei naujas prekybos taškas neatsiperka per 3 mėnesius, jiems jau galvos skausmas...
 
LIDL prekybos centro apytikslės kainos:
Natūralaus pieno litras 0.50 eur.
12 L kiaušinių 1.20
Supjaustyto girežinėliais sūrio sumuštiniams 250 gr. 1.10 Eur
Jogurtai išvis kapeikos
Sangrija 1.5 litro buteliuks 1.40
Alus 0,33 skardinė 4,7 stiprumo 0.22 eur. ,o mes gavome net "free" (pakuotę įmūšė kaip 1 "skarbonkės" kainą)
Ir t.t.
Praktiškai visos maisto pozicijos pigesnės, o kai kas net dvigubai.
 
Kitaip sakant prisikraudavome pilnus maišus, o sumokėdavome 7-11 eurų.
Kabakauose maitintis brangu, porcijų kaina prasideda nuo 7 eurų. Geras turkiškas Doner Kebabas 4,5-5 eurai. Ir neskanus, Vokietijoje skanesni.
Dar norėčiau paminėti, kad netoli oro uosto yra švedų baldų prekybos centras IKEA, tai ten tradiciškai kaip ir visuose IKEA, yra tos taip vadinamos "Carito valgyklėlės", kur kainos visur identiškos ir pažeistos agresyvaus baldų prekybos centro dempingo ir visai nepriklauso nuo parduotuvės geolokacinio taško.
Galima ir ten užkasti labai pukiai. Kompleksinia pietūs berods 3 eurai .
Bet čia tik Palmoje.
 
Sudariau šiokią tokią pigiai keliaujančio Lietuvos piliečio "gelžbetoninę" atmintinę, gal kam pravers :)
 
* Skrydžio bilietus būtina užsisakinėti savarankiškai. Pigiausi skrydžio bilietai, kaip taisyklė būna su tranzitiniais persėdimais. Natūraliai kyla klausimas kodėl taip yra, juk pasirinkto kelionės tikslo atstumas tik didėja, aviakompanijų išlaidos kurui taip pat didėja, o mūsų pasirinktos kelionės kaštai pinga. Priežastis labai paprasta. Ryanair pigių oro skrydžių kompanija per dieną vykdo vidutiniškai po 1300 reisų. Kiekvienas jų lėktuvas darbo dienos metu į orą pakyla vidutiniškai po 6-8 kartus. Įmonės paslaugų pardavimo marketingo skyrius neslepia, kad nemažą pelno dalį sudaro papildomos keleivio paslaugos, tai ir kelionės draudimai, automobilių nuoma (sutartis su HERTZ ) įvairios loterijos, "tax free" parfumerija ir begalė kitų smulkių paslaugėlių.Todėl laikomasi tos nuomonės, kad lėktuvai neturi skristi apytušti. Bilietą apsimoka parduoti net po 10 eur, ar net atiduoti dykai, kad tik įkišti žmogų į lėktuvą. Todėl naudodami tą paty bilietų pardavimo algoritmą, ir tam tikru metu neužpildžius lėktuvo keleiviais , bilietai parduodami labai pigiai. Nereikėtų bijoti persėdimų, nes "Ryanair" kompanija skraido 93 proc.tikslumu", kai tuo tarpu antroje vietoje esanti vokiečių "Lufthansa" turi tik 86 proc.taip vadinamą "Flight accuracy" skrydžių statistiką. Ryanair lėktuvų parkas naujas, maksimalus lėktuvų nusidėvėjimas 3 metai, todėl visi vėlavimai priskiriami "force major" faktoriui, kitaip sakant gamtos išdaigom, kurios dažniausiai pasitaiko šaltuoju periodu.
* Bandykite skristi tik su rankiniu bagažu. Yra prekybos centruose pirkti lagaminų pažymėtų " Cabine size" logotipu. Tai reiškia, kad išmatavimai idealiai atitinka nustatytas rankinio bagažo normas. Eidami į oro uostą vien tik su rankiniu bagažu, nereikia tampyti sunkių lagaminų, ilgai laukti prie bagažo registracijos vartų, o atskridus ieškoti salės, kur atsimti bagažą. Ryanair retai kada sveria turimą jūsų lagaminą, bet dažnai kiša į tam tikrą rėmą, kuris neleis jums išskristi jei jūsų bagažo išmatavimai viršys nustatytas formas. Todėl būtina naudoti vakuminius maišus. Vakuminis maišas jūsų turimo bagažo turiny sumažina iki 75 proc., net patys nustebsite, kiek galima į jį sutalpinti. Nusipirkti jų galima "JYSK" prekybos centruose.
*Užsakinėjant bilietus reikėtų bandyti išvengti administracinio mokesčio, taip vadinamo "administration fees", kuris sudaro nemažą bilietuko kainą. Yra tam tikra kreiditinių kortelių kategorija, kurių pagalba administracinis mokestis neįkalkuliuojamas į bendrą bilietuko kainą. Todėl skrendant su persėdimu galima sutaupyti labai ženkliai.
* Būtina viešbučius užsisakinėti savarankiškai. Kelionių agentūra kaip taisyklė ima mokestį už "galvą", o užsisakius tiesiogiai, viešbutis skaičiuoja mokestį už kambarį, nepriklausomai nuo jame atostogaujančių keliautojų kiekio. Todėl 4 asmenų šeima ar bendraminčių draugų didesnė kompanija viešbučio kambario nuomos sąskaita gali sutaupyti tikrai daug. Siūlyčiau visada nuomotis apartamentų tipo kambarius, kurie retai kada būna mažesni nei 36 kv.m ir sukuria jaukią įprastą namų atmosferą. Kaip taisyklė visi jie būna su įprasta virtuve, viryklėm, mikrobangėm krosnelėm, tosteriais, lygintuvais, lyginimo lentomis, kitaip sakant viską ką turite savo namuose turėsite ir atostogų vietoje. Pasigamindami perkąsti ką nors savo namuose sutaupysite brangių kurortinių kavinių sąskaita.
* Iš anksto pasirinkti vietinius prekybos centrus, kur apsipirkinėsite. Svečiose vakarų šalyse labai didelės tų pačių produktų kainų taip vadinamos "žirklės". Teko matyti identišką ir to pačio gamintojo pieno produktą, kuris kainavo dvigubai brangiau, nei prekybos centre esančiame už 1500 m. Kaip ir pas mus, yra "Norfa" , yra ir "IKI". Kainų skirtumai daugiau priklauso nuo prekybos centro geolokacinės vietos, nuo bendrovės marketingo ar prekybos įmonės formuojamo imidžo, bet retai kada priklauso nuo pačio produkto kokybės ar pasiūlos. Pasigaminus maistą turimos virtuvėlės sąlygomis sutaupoma labai apčiuopiamai. maljorkoje tas pats pieanas litas prekybos centre "LIDL" kainavo 0.51 eur , o prekybos centre "Eroski" jau 1,05 eur.
Visada iš anksto susiplanuoti būsimas ekskursijas ir lankytinas vietas. Geriausia dar namuose susidėti prioritetus, ką norėsite pamatyti, kas bus įdomu ir kokie pojūčiai bus malonesni Jūsų kaip savarankiško keliautojo širdžiai.Bet koks planavimas jau atvykus į viešbutį tai tik bereikalingas laiko švaistymas ir nežymus galvos skausmas.
*Visada nuomotis automobilį ir nuomotis jį oro uoste tik atvykus. Nereikėtų bijoti nuomotis automobilį ir nepatyrusiam vairuotuojui, kadangi į nuomos kainą įkalkuliujamas ir pilnas draudimas (depozitai imami, tik už visokias padangas ar įbrėžimus ) o rimtesnė avarinė situacija tikrai nebus skausminga jūsų biudžetui. Savarankiškai keliaujant automobilio nuoma tiesiog būtina, kadangi, bet koks taip vadinamas "hotel transfer" su nepriklausomu "shuttle bus" nebus pigesnis nei 10 eur žmogui, kai tuo tarpu keliaujant 4 asmenims , už 40 Eur galima išsinuomoti automobily net 3 paroms. Nereikėtų užmiršti, kad skirtingos automobilių nuomos kompanijos taiko skirtingas kuro taisykles, taip vadinamas "fuel policies" Jos būna dvjeų rūšių - "Full-Full" ir " Full-Empty". Tai yra, jei paimi pilną baką, turi gražinti taip pat pilną, arba jei paimi pilną kuro baką turi gražinti tuščią, tuščia tokį, kad nors davažiuotum iki kompanijos ofiso. Situacija įdomi tuo, kad nuomos kompanija iš karto nuskaičiuoja pinigėlius už pilną kuro baką ir kuro kaina pas juos kaip visada "suapvalinta" ir skiriasi nuo kuro kainos benzino kolonėlėse. Todėl jei jūs viso kuro bako neišvažinėjate, o salose tai ganėtinai keblu, tenka sušelpti nuomos kompaniją ir sumokėti jiems už orą. Todėl mūsų patarimas būtų rinktis "compact "klasės automobilius, kurių kuro bakų talpa neviršyja 40 litrų ir kurių salonuose 4 žmonės su rankiniu bagažu jaučiasi pilnai komfortabiliai, kai tuo tarpu aukštesnės klasės automobiliuose kuro bako talpa prasideda nuo 55 litrų, kuriuos nori nenori reikės išvažinėti ir pinigėlių už nepanaudotą kurą niekas negražins. Bendrai sutaupoma apie 50 proc. nuo automobilio nuomos sąskaitos.
* GPS imtuvas keliaujant tiesiog neišvengiama būtinybė. Didžioji dali sukuriamų avarinių situacijų įvyksta kai nežinoma kur važiuoti ar pravažiuojamas reikalingas posūkis. Kiekvienas vairuotojas žino tą jausmą kai greitkeliuose pravažiuojamas reikalingas posūkis, po kurio seka konvulsiškos tragikomedijos, bandant apsisukti ir surasti teisingą vieškelį ar žvyrkelį, kurie suvalgo begalę laiko ir nervų, ko pasekoje sugadinta visa atostogų diena.

Visų pirmą, el. parduotuvei netinka verslo liudijimas, reikalinga bent jau individuali veikla pagal pažymą. Tinka ir UAB, IĮ ir pan.
 
Ar tavo konkurentai moka mokesčius ir yra sąžiningi piliečiai - tikrai neatsakys niekas, net ir VMI neteiks tokių duomenų.
Jei manai, kad pagal skelbimus parduodamas prekes gali nemokėti mokesčių - klysti. Mokesčiai mokamai nuo bet kokios komercinės veiklos. Be abejo, jei nusipirkai vieną konsolę ar dvi ir jos tau netiko, nepatiko, atsibodo - tu jas gali parduoti ir mokesčių tau mokėti nereikės, tačiau pardavinėdamas konsoles, jų priedus, žaidimus ir t.t. tu sieksi ne ko kito, bet pelno, o pelnas ir jo siekimas - apmokestinti, t. y., turi mokėti mokesčius valstybei. Kokius ir kaip - paieškok tiek šiame forume, tiek VMI tinklalapyje ir pasigilink - suprasi, o jei ne bandyk iš naujo.