Splatt

Ne kiekvienas Kaune iperka e60 ir pozuoja kartu :)
O temom sudomini, visiem ir matomas

Kol apie žmogaus gyvenimo lygį spręsi iš bmw serijos ir metų, buto dydžio ir vietos, bei išvaizdos, tol tu nebūsi protingesnis už penktoką. Keista, kad tiek daug jau nuveikęs gyvenime žmogus, dar vis apie kitus sprendžia iš piniginės storio.
 
Prieš gerus tris metus spėju dažnai tave matydavau prie ktu kašių. Mes Jus laikėm turtingų tėvelių mažaisiais maroziukais :D Dabar nuomonė apie tave kiek pasikeitus į gerąją pusę.
 
P. S. Jei nebūtų tavo Exx bmw, dingtų praktiškai visi draugeliai. Bent jau taip iš šono atrodė.

Aš ne tą turėjau omenyje. Jeigu žmogus yra pasinešęs dėl teisės. Jam tai įdomu, jis laisvu laiku tuo domisi, nėra svarbu, jog "prokuratūroje yra 0 laisvų vietų". Tokie žmonės sau vietą ras, ir nesvarbu, ar tai bus teisininkas, programuotojas, ar ekonimistas.
 
Tiesiog šiuo atveju, jo nuomonė keičiasi kas mėnesį, jeigu ne greičiau. Išpradžių bus verslininku, ir pardavinės vaikiškus drabužius, poto jau bandys "pavogti" plovyklą, dar poto automobiliais prekiaus, po savaitės jau metalais. O dabar, pabuvęs viename teismo posėdyje - užsimanė buti prokuroru.

Sveiki, perskaičius dar viena straipsnį apie tai kaip Lietuvoje truksta programuotojų pasidarė įdomu ar taip yra ištiesų. Peržvelgus programavimo paslaugų skyrelį iš pirmo žvilgnio atrodo, kad programuotjų anketų kasdien sukuriama nepalyginamai daugiau nei skelbimų, ieškančių jų paslaugų. Užsienio laisvai samdomų darbuotojų tinklapiuose situacija rodosi dar prastesnė, dėl kiekvieno darbelio pešasi ganėtinai nemažai programuotojų, dažniausiai iš trečiųjų šalių. Taippat esu sutikęs kelis lietuvoje su programavimu susijuses studijas baigusių žmonių, kurie dirba nekvalifikuotus darbus. Taip, sutinku, jie turbūt nebuvo geriausi programuotojai, tačiau jeigu egzistuotų toks didelis jų trūkumas, manau net tokie žmonės dirbtų IT srityje. Suprantu, kad geras specialistas visada ras darbo, tačiau norėčiau išgirsti asmeninių nuomonių iš jau programuotojų duoną ragaujančių žmonių. Ar sunkiai sekasi rasti užsakymus, o gal kaiptip tenka atmetinėti visus pasiūlymus dėl laiko stokos?

Siaip JAVA programeriai bene daugiausiai uzdirba aisku su tam tikrais sertifikatais ir t.t.
 
Programuotuju dazniausia liga šizofrenija, neskaitant dar visu fiziskai pesivystanciu susirgimu del akiu ir kt. Toki darba dirbant reikia pakankamai subalansuotai gyvent, mankstintis, gyvai bendraut suzmonemis ir pan.

Na iš tiesų įdomu kokio čia lygio programuotojas.
Mano aplinkoje daug programuotojų dirbančių su skirtingomis kalbomis. Uždirba dauguma ~3k. Kažkas pritraukia iki 4k. Bet 10k... :)

Lukai,
 
 
tu vaikaisi lengvų pinigų. Patariu tau nemesti mokslų, kurių pradėjai, nes su dabartiniu tavo mąstymu, tu teisės nebaigsi. Linkiu tau "susitupėti" per artimiausius keletą metų, nustoti galvtoi apie "varkes" ir lengvus pinigus, o pradėti domėtis verslu, kur tavo taip trokštami mersedesai ir namai užmiestyje, uždirbami ne per metus, prasukus eilinę "varkę", o per kelioliką metų sunkaus ir kruopštaus darbo.

Sveikas,
 
Neslėpsiu ir neneigsiu - man tu vienas iš juokingiausių forumo narių.
 
Sakai, kad automobiliai tavo hobis - tai kaip čia tas hobis pasireiškia? Patinka pirkti brangias mašinas? Kolekcionuoji mašinų foto telefone? Ar ką?

Bet aš juk akcentuoju, jog įklijuoti (ctrl+V) standartišką atsakymą užtrunka tik 3 sekundes, tikrai nesitikiu asmeniškai man rašyto laiško, tiesiog pranešimo, kad galiu nebelaukti skambučio. Lygiai taip pat dažnai elektroninis paštas yra vienintelis nurodytas kontaktas, taigi nėra kur skambinti ir klausti, arba paskambinus kokiu nors bendru telefonu "niekas nieko nežino". Reta kompanija sulaukia "tūkstančių" kandidatų (kalbu apie Lietuvą), o žmogus, kuris tuos laiškus skaito, juk yra, tai kodėl tas pats žmogus negali dviem paspaudimais pasiųst atsakymo? Tai vyksta net labai specifinėse srityse, kur visi kandidatai yra rimti, ir jų nebūna daug.
 
Mano akimis tokios kompanijos jau pirmame pažinties žingsnyje parodo savo tikrą veidą - žmogus joms yra px... Iš savo kuklios patirties galiu pasakyti, kad mažos ir "šiltos" firmelės atsakinėja, toliau eina visi neturintys laiko susireikšminę vadybininkai ir didelės korporacijos, kurios niekada neatsakys. Galiausiai didelės, bet nuoširdžiai rimtos kompanijos - jos dažniausiai atsakys visiems siuntėjams, nes joms nuoširdžiai svarbūs žmonės. Bjauriausios yra didelių tinklų kontoros, pvz. Kažkada ieškodamas darbo Škotijoje rašiau į Tesco (tiksliau plldžiau vieną tų asmenybes atskleidžiančių internetinių formų). Po kokių 3 mėn. gavau laišką, kad mane lyg ir permetė į kitą consideration etapą, o po dar 2 mėn. buvau atmestas. Nors laiškai buvo automatiniai, bet pati kompanija skelbia, esą žmogus jiems yra svarbiausia. Tik nematau kaip, nes pozicija buvo žemiausio lygmens (krovikas ar šiaip koks kasininkas).
 
Dėl neatvykstančių į darbo pokalbius - ne apie darbo biržą čia kalbu, visokių pasitaiko, bet man, kaip ieškančiam darbo pagal siaurą specialybę, tai atrodo kraštutinumas...

Rizikuoju supykdyti daug uždarbis.lt skaitytojų, taip pat išprovokuoti karšligiškas reakcijas ir idiotiškus pasisakymus, bet tai, ką parašysiu, turi būti parašyta.
 
Vis rečiau ir rečiau įsitraukiu į diskusijas uždarbis.lt puslapyje, nes, mano manymu, dauguma lankytojų elgiasi tarsi neišprusėliai ir nesugeba tinkamai dalyvauti pokalbiuose. Neretai matau pranešimus, kurie visiškai nepataiko į temą, autorius ne tik neatsako į temoje keliamus klausimus, bet kartais atrodo, jog jis apskritai neskaitė pirmo - paties svarbiausio pranešimo. Mano sukurta tema apie darbdavius bus mano pagrindinis pavyzdys, kaip elementari diskusija nueina šunkeliais.
 
Savo temoje labai konkrečiai klausiau
ir  
Jau trečiame atsakyme autorius 999 rašo:
Ar taip turėtų atrodyti normalus atsakymas į klausimą?  
Bet čia tik pradžia, nes toliau tema peršoka prie asmeniškų patarimų, kurių niekas neklausė, nes tema NE APIE MANE. NEO_ rašė:
 
Mr. Metanas vartodamas taisyklingą lietuvių kalbos gramatiką pridūrė:
 
Deja, tvarkinga diskusija turi turėti tam tikras taisykles, pvz. jos labai griežtai apibrėžtos debatuose. Glaustai pateiksiu kas turi būti: tema, nuomonė, argumentai, įrodymai. Tai viskas - nieko daugiau iš jūsų neprašoma, tiesiog laikytis duotos temos, išsakyti aiškią nuomonę duota tema, savo nuomonę argumentuoti ir pateikti įrodymus.
 
Štai vienas įdomesnis pasisakymas iš kyhk:
 
Jei apsimesime, kad automobilio pardavimas turi kažką bendro su mano keltais klausimais, tai galutinis argumentas yra užmušantis. Už mane yra pigesnis? nelabai suprantu, bet dėl visa ko prašau įrodymų pateiktam argumentui. Įrodymų nėra? Tuomet argumentas nėra argumentas, ir jo diskusijoje apskritai neturėtų būti.
 
 
Jau ne viena įdomi tema buvo užkasta po šiukšlėmis ir man gaila jų autorių bei visų, kurie tikėjosi normaliai padiskutuoti ar rasti informacijos. Kuo baigėsi mano tema apie darbdavius galite pasižiūrėti patys, o čia laukiu jūsų nuomonių apie tvarką jaunimo diskusijose.

Turbūt dažnas 18+ turintis šiandienos žmogus yra bent kartą bandęs susirasti darbą internetu. Turiu galvoje, kad elektroniniu paštu kreipėsi į kompanijas ieškančias/neieškančias darbuotojo, arba net turėjo įveikti skausmingą internetinės tipo-mums-nereik-tavo-cv anketos pildymo procesą (kas pildė, tie žinos apie ką kalbu). Deja, ar tik ne per dažnai tokie laiškai darbdaviams lieka neatsakyti? Reta kompanija teikiasi atsakyti, kad laišką gavo, arba kad kandidatūrą atmetė. Teko girdėti, jog stambios kompanijos vien dėl įvaizdžio kuria fiktyvius darbo skelbimus, nors naujų žmonių net nesiruošia įdarbinti (skelbimai sukuria įspūdį, jog kompanija plečiasi, keičiasi ir pan.)
 
Daug Lietuvoje matomų skelbimų turi prierašą "informuosime tik atrinktus kandidatus", t.y. mes per daug užimti net atsiųsti šabloninį atsakymą, o kitos firmos tiesiog neatsakinėja (be jokių prierašų). Man tikrai keista, kad net kreipiantis į didesnes kompanijas, kurios skelbia, kad tikrai tuo metu ieško specifinių profesijų atstovų, personalo skyrius neatsako net paprasčiausiu būdu. Kartais norisi paskambinti ir pasklausti "ar jūsų emailas veikia?", nes elementarus mandagumas sufleruotų kiek kitokią darbdavio reakciją į žmogų, norintį jam dirbti.
 
Tad kokie yra privalumai/trūkumai kompanijų, kurios tiesiog ignoruoja į jas besikreipiančius žmones? Gal kas nors studijavę tokį dalyką apšviestų mane, gal tai daroma labai tikslingai? Ar čia tiesiog žmonių ego, savęs pervertinimas ir išdidumas? Nes mano manymu, laiškui įklijuoti standartinį atsakymą yra ne ką sunkiau nei paspausti delete, tik gerokai žmogiškiau...

Eik išsimiegoti.

uzdarines konkurentus :lol:

http://www.acting-man.com/blog/media/2013/04/Poker-vs-trading-infographic.jpeg
 
Full resolution pic be kvailos uzdarbis kompresijos: http://www.zerohedge.com/news/2013-04-22/guest-post-poker-and-trading

Jau seniai pastebėjau, kad tavo komentarai yra nieko verti, bet šį kartą jau viršijai visus mano lūkesčius :D
 
Vieno passato jam nenuperka ir jau skaito, kad visa Lietuvos rinka tik opelius perka :D

tu per visa gyvenima pardaviai gal 6 masinas ir jau laikai save verslininku ? as vien siemet jau tiek pardaviau ir joks verslininkas nesijauciu :D Juokdary baik pagaliau rasinet tai ka sapnuoji cia zmones nori rimtesnes info,

Akatsaki, nu neperdek :) Gi sakiau jau tau, jeigu pats nusipirkai ta passata uz nerealia kaina tai ir vargsti dabar. Aisku, sakysi pagal bukle/komplektacija kaina buvo laabaaaaiiii gera. Tas niekam neidomu, supranti? Jeigu masina nuperka iskart nuo tralo tada kaina buna gera. Sakai grizta tralas lavonus isperka o geros masinos lieka ir kaip manai kodel? Atsakymas vienas ir tas pats KAINA. Viska perka tie lietuviai, sios paskutines savaites isvis superines buvo. Perka ir Lexus, ir opel labai puikiai, tik mokek sudomint zmones kainom :)

pastoviai skaitineju sita tema, kadangi nelabai ka zinau apie automobiliu prekyba, bet noriu zinoti daugiau. taciau tikrai atsibodo tavo komentarai, kuriuose pastoviai verki, kaip lietuvoj sunku ir neimanoma gyventi. labai noreciau, kad nustotum rasyti i sita tema, arba bent jau pradetum protingiau komentuoti.

Nekreipkit jus demesio i ta atkasaki
pasata jau pardavineja puse metu tai jei niejkas jo neperka jam atrodo kad visa lt rinka zlugusi.
Pats vienoj temoj rasei kad tik viena diena tam turguj tebuvai o dabar jau teigi teiginiu kokias masians zmones ten perka,
As manauj, kad jei yra gera kaina ir atitinkamas stovis ta masina visada ubs nupirkta, aisku tokie atvejai kai masina buna parvaryta ir jau buna pardavinejama trecio perikupo kai ten viskas isblizginta ir islaizyta bet kaina uz ta nublizginima yra uzdeta 30 % didesne nei kitu nemanau kad kas nori tokios ...

Akmens amžiau tu :)) nemanai kad gali per silpnas kompiuteris būti? Gal žmogui filmam žiūrėti užteks ir win7

Chebra, turbut nuo kokiu 1992 kaip pradejo visi verkt kad sitas biznis baigiasi tai iki sios dienos taip ir verkia. Kada jus girdejot laiminga viskuo patenkinta perekupa kuris pasakytu, kad biznis einasi super? :D Tai ir nebukit patys tokie! Pardavineju masinas ne pirmus metus ir pelnas priklauso tik nuo to kaip sugebesi pigiai pats ta masina nupirkti. O dazniausiai tai pavyksta su dauztom ir ne per interneta. Seniai ta ismokau. Sakot brangesniu visai neperka, perka tik iki 2k euru. Nu visiski briedai. Parvesiu as dabar koki bmw 530d e60 2005~ metu sedana ir idesiu i interneta uz 7000euru. Uz valandos jo pas mane kieme nebebus, telefonas issikraus nuo skambuciu. Visur viska lemia kaina. Gali ir bentley varyt konvejeriu/pardavinet jeigu duosi gera kaina :). Tiesiog ziurekit ka perkat. Jeigu zaidziat ant lietuviu, tai pirkit kuo didesnius lavonus, arba dauztas. Lietuviui nesvarbu koks masinos stovis, jam svarbu kuo pigiau.
 
Akatsaki jau ir taip ta tavo b6 passato kaina nebuvo maza kiek ziurejau, o dabar sakai teks dar kazkiek nuleisti ir pardavineti ant savu. Cia ir buvo esmine klaida, kad neturejai normalaus rezervo pirkdamas sita masina. Jeigu perkant masina virs 5k euru nera rezervo bent 1k euru tai net i ta puse neapsimoka ziuret. Tarkim nupirkau Focus 2009 1.6dyzeliuka. Siek tiek patvarkyt reikejo, kol atejo jo eile, kol viska surinkau, kol viska sutvarke jau praejo ir pusmetis. Pasiziuriu dabar jau pilna privaryta ir kainos krite gan nemazai. Aciu dievui turejau gera rezerva ir vistiek bus pliusas :).
 
Vienu zodziu ziekit patys ka perkat ir nereikes skustis. Beje tikrai pritariu kazkam kas pirmas parasys jog tokiu geru variantu labai sunku nupirkti uzsienyje. Tikrai taip, bet jeigu butu lengva tai visi jau seniai milijonieriais butume :).
 
Kazkas keistoka klausima buvo uzdave, "ka perki, kokie modeliai, kokie metai". Atsakymas: viska ka iseina parduoti i pliusa :).

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Išsikvėpė :) Pirmosios mintys buvo nuoširdžios ir įdomios, o čia pagautas laikino populiarumo nuriedėjai į pakalnę :)

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Sveiki,
 
taigi nusprendziau pasidalinti savo ispudziais is keliones i Anglija.
Isvykau praeita vasara liepos menesi. Tikslas buvo padirbeti 3 men. susitaupyt masinai. Kaip ir daugelis, tikriausiai zinote, lengviausia darba susirasti fabrike, tuo labiau, kad gyvenau labai mazame miestelyje Watton'e. Kadangi fabrike dirbo draugo tevas - mesininku, todel eiti i fabrika atrode priimtiniausia iseitis, tuo labiau jog dirbsime tik tris menesius.
Isidarbinti stengemes Cranswick foods fabrike - tai yra mesos fabrikas. Nuejus pirma diena i fabrika uzpildyti darbo paraiskos, mane pasitiko lietuve vadybininke ir nusivede i kambari, kuriame lauke dar daugiau darbo norinciu zmoniu, kurie buvo ivairiausiu tautybiu - lenkai, latviai, lietuviai ir t.t. Uzpildzius paraiskas ir sutvarkius visus dokumentus ta pacia diena, vadybininke paklause, kas noretu pradeti dirbti jau siandien. Iskart pakeliau ranka, kadangi tikslas buvo vienas - uzsidirbti kuo daugiau pinigu. Beje, darbintis ejau ne vienas, o su draugu - abu studentai, taciau darbo nebijojome, kadangi nebuvome baltarankiai. Tad rankas pakeleme abudu. Is visu zmoniu, norejusiu dirbti ta diena, paeme tik mus.
Vadybininke mane palydejo iki valgyklos, kur mane pasitiko anglas supervisor'ius. Nusivede mane i rubine pasake kuo apsirengti ir pranese, jog lauks manes skerdykloj. Persirengiau rubais, kuriuos duoda fabrikas - baltos kelnes, baltas dzemperis, balti batai, salmas, pirstines ir plauku tinklelis. Iejus i skerdykla iskart krenta i akis drbanciu zmoniu kiekis, visi skuba, pastovus surmulys. Susitikus su supervisor'iu sikart skerdykloje, jis mane pristato kitam lietuviui, jog sis man parodytu ka reiks dirbti.
Pirmasis darbelis nebuvo sunkus - reikejo patempti kabancias kiaules ant veikiancios linijos, kadangi pagrindine linija buvo sugedusi. Dirbau salia britu ir lietuviu, todel nebuvo nemalonu - britai buvo draugiski, patardavo, lietuviai taip pat pagelbedavo. Po 3 valandu darbo gavau pietu pertrauka (break'a). Gryzus po pertraukos priejes lietuvis pasake, jog reikes dirbti kita darba.
Naujojo darbo esme buvo tokia, jog judancias ant linijos kiaules reikedavo prapjauti, isimti ju zarnas, kad butu lengviau pradurti slapimo pusle ir imesti ju zarnas i dubeni. Darbas sikart buvo zymiai sunkesnis, kadangi ant linijos keliavo motinines kiaules, o ir pats darbas buvo nemalonus, kadangi buvau visas purviinas, slapias nuo slapimo, beto ir pats kvapelis buvo nemalonus, taciau kvapams nesu jautrus man tai nesudare jokiu rupesciu, tiesiog buvo sioks toks nemalonus kvapelis.
Baigusis pirmajai mano darbo dienai, skaudejo nugara, tikriausiai, nuo kiauliu zarnu kilnojimo, kadangi linija ejo pakankamai greitai. Dziugu buvo tik tai, jog jeigu kas nors nespedavo, sustabdydavo linija ir niekas nebudavo pries ir nereiksdavo jokiu nepasitenkinimu. Zinojau, jog kita diena dirbsiu vel ten pat, todel buvau ramus, kad zinau kad turesiu darbo.
Mano draugo pirmoji diena taip pat buvo sunki. Ji nuvede i packing'a, taciau darbas buvo sunkus. Dirbo jis latviu ir lietuviu kolektyve. Reikedavo jau sutvarkyta, ispjaustyta ir paruosta mesa supilti i dezes, kurias vezdavo moterims, o jos pakuodavo. Mesa, kuria reikedavo supilti i bin'us (tai labai dideles dezes), buvo pristatoma jam jau dezese. Pagal bendra tvarka, dezes negaledavo but sunkesnes negu 15 kg berods, tiksliai nepamenu, taciau i dezes budavo kraunama zymiai daugiau, kartais siekdavo net po 40-60 kg. Packing'e dirbo jauni vyrai kadangi ten reikejo nemazai jegos ir istvermes. Pats kolektyvas buvo ziauriai nemalonus, atejus naujam zmogui, visi kiti ziuri kreivai ir nemandagiai. Pirma taisykle - niekada nereikia leisti lipti sau ant galvos, visada turi parodyt, kad atejai cia dirbti, bet pastovet uz save taip pat gali. Siek tiek primena kalejima :D Taciau tikrove tokia, kadangi teks dirbti ne su paciais maloniausiais zmonem. Sitam fabrike, nezinau kaip kituose, buvo labai nemazai kaliniu, netik is Lietuvos, bet ir Lenkijos, bet apie tai veliau...
 
 
Rasiau paprasta buitine kalba, kad butu lengviau skaityt, klaidas pats issitaisysiu artimiausiu metu. Jeigu domina, tuomet toliau galiu pasakot savo patirti Anglijoje, tiesiog leiskit man zinot ar jums tai idomu. Beje rasiau sita istorija, tiesiog noredamas papasakot, ko tiketis zmonems, kurie zada vykti i Anglija.
 
Tai tiek, geros dienos.
 
Antra dalis