Lapinskis

Tai čia dar nieko, palauk ką aš vėliau parodysiu :)

Tai čia dar nieko, palauk ką aš vėliau parodysiu :)

Pasipūtimas, manymas jog esi geresnis už kitus, kartojimas, jog esi "laiptu aukščiau" - NEREIŠKIA, kad toks ir esi. Sakyčiau reiškia kaip tik atvirkščiai - kad esi už daugelį blogesnis, nes nevertini, negerbi kitų žmonių, esi garbėtroška ir egocentrikas, materialistas, pilnas tuštybės - tai nėra teigiami asmenybės bruožai. Jei nepakeisi požiūrio - neabejoju, kad gyvenimas privers pakeist.
 
Dvasingas žmogus (o tik tokį galima būtų pavadint esantį laipteliu aukščiau už mus visus, jei apskritai galima taip sakyti) NIEKADA nesipūs ir nesikels aukščiau už kitus, gerbs ir priims visus, nes kiekvienas yra nuostabus savaip. Kad ir ko būtum pasiekęs (nesigilinu perdedi ar neperdedi) - man nublanksta tie pasiekimai dėl tokio požiūrio į save ir kitus. Aš žmonėmis tikiu, o ne karjerizmu ir arogancija.

Nežinau visų tų teisinių dalykų, bet man užteko šito:
 
Ir po tokių dalykų kažką svaigti, jog TELE2 siekia populiarumo, kad jūs čia nuskriausti... Aš apskritai to logotipo darymo nematau - paimtas senasis PILDYK logotipas (dar kai buvo tokios spalvos) ir apkeistos dvi raidės vietom...
O ir pasikeisti vardo „Lipdyk“, TELE2, kiek supratau, neprašo. Prašo pasikeisti tik logotipą, ne domeną ar dar kažką.
 
Ir dar. Kiek ne į temą, bet
Kaip tamstelės dirbot iki 2010-ųjų? :)

Sveiki,
 
smagu atrasti įdomią diskusiją!
 
Jums leidus, atkreipsiu dėmesį į kelis svarbius dalykus.
 
Pirma, Tele2 neprašo "Lipdyk" atstovų nutraukti verslo. Antra, mes neprašome jų keisti pavadinimo - tiesą sakant, pavadinimas "Lipdyk", taikomas lipdukams, yra visai vykęs ir taiklus, čia mano, kaip su komunikacija šiek tiek susijusio žmogaus, asmeninė nuomonė.
 
Prašome paprasto dalyko: nenaudoti grafinio žymens, t.y., prekės ženklo dalies, nesusijusios su žodžiu "Lipdyk". Ji itin panaši į mūsų paslaugos, kurios populiarinimui skyrėme daug laiko, jėgų ir pinigų, grafinį žymenį.
 
Būtent tai yra mūsų ieškinio esmė - teismas, beje, pripažino, kad grafinis žymuo yra panašus tiek, kad jam būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai gali klaidinti vartotojus - jie gali manyti, kad Lipdyk yra susijęs su mumis. Savo ruožtu tai kenkia mūsų prekės ženklui - pvz., vartotojai, nusivylę Lipdyk kokybe (jei tokių yra, žinoma), gali savo nusivylimą adresuoti mūsų paslaugai, jei manys, kad mes esame susiję ir atsakingi už šį prekės ženklą.
 
Todėl ir norime, kad vartotojai nebūtų klaidinami. Kaip minėjau ir straipsnio autoriui - mes neturime tikslo teisiškai kažką persekioti. Nutraukus grafinio ženklo naudojimą ir vartotojų klaidinimą, nutrauksime ir savo teisines pastangas.
 
Su pagarba visiems diskusijos dalyviams,
Andrius Baranauskas
Viešųjų ryšių vadovas
Tele2

Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
 
 
ĮVADAS
Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
 
 
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA
Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history".
Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti.
Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu.
Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų.
Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
 
 
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE
Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu.
Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
 
 
SAVI NIUANSAI
Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI.
Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų.
Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
 
 
IŠ DABARTIES
Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti".
Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
 
 
SAVI ATRADIMAI
Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro.
Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU.
Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
 
 
TIKRASIS VEIDAS
Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
 
 
 
 
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
 
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
 
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
 
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis

Nu ką tikslas įgyvendintas :). Kelionėje užtrukom 12dienų, per tą laiką nukeliavom ~2700km ir aplankėm: Romą, Veneciją, Vieną, Prahą. Gaila, kad laikas spaudė, nes liepos 12d mum buvo išsleistuvės, todėl turėjom iki jos suspėt grįžt. Iš pačios kelionės parsvežėm begales gerų įspūdžių. Sutikom daug įdomių žmonių ir sužinojom, kad lenkai irgi žmonės :D. Vieni lenkai net namo pasikvietė, pavalgidino ir dar net į kelionę valgyt įdėjo :D. Trumpiausiai tranzuojant laukėm ~1min, o ilgiausiai 6h ( tikslaiu, tai 2 kartus laukėm po 6h ir abi Italijoj :D). Rekordas su viena mašina ~300km, o didžiausias greitis 210km/h :). Per vieną dieną daugiausiai buvom nutranzavę ~700km(Lenkijoj). Visas naktis miegojom palapinėj, tik Prahoj 2 naktis ėmėm hostely, nes norėjom atsipalaiduot ir pabalevot :D.
 
Roma užkariauta :)
http://img705.imageshack.us/img705/7617/romt.jpg
 
 
 
Ne už ilgo planuojiu varyt į Angliją dirbt ir galvojiu tranzuot iki jos, nes žiauriai patiko. Gal žinot ar normaliai ima Anglijoj tranzuotojus? :)
 
P.s. džiaugiuosi, kad atradau šitą temą, nes jei ne ji, gal niekad ir nebūčiau sugalvojęs tranzuot ir apturėt tikriausiausi geriausią kelionę savo gyvenime :). Ačiū.

Paskaičius keletą žinučių per vidurį man pasidarė gaila, o perskaičius viską man pasidarė be galo pikta. Visame pasaulyje yra gausybė žmonių, kurie ne dėl jų pačių kaltės patyrė sunkumus. Manau, kad tokių yra ir šiame forume, tik jie nuolankiai tyli ir patys bando pergyventi visus sunkumus. Tavo situacijoj, deja, aš matau daugiau verkimo, nei analizės kodėl taip iš tiesų atsitiko. Nerašei nieko apie savo išsilavimą, bet galima suprasti, kad dabar niekur nesimokai. Galbūt esi jau pabaigęs ir niekur nestojai, arba dar esi dvyliktoj klasėj. bet kuriuo atveju, priežastis, dėl kurios tu nerandi darbo esi tu pats. Galbūt tavęs tėvai neišmokė to, bet be išsilavinimo apie normalų darbą gali tik svajoti. Tu nesi ypatingas, tu niekuo nesiskiri nuo kitų žmonių, tad gali savęs neapgaudinėti, kad kiti neįvertina tavo slaptų sugebėjimų ir tavo talento. Tavęs neįdarbina dėl to, kad tu paprasčiausiai nusileidi kitiems potencialiems darbininkams. Tiek savo išsilavinimu, tiek savo erudicija, tiek savo mąstymu. Jeigu tikiesi "išeit į žmones", tai pirmas dalykas yra mokslas. Jeigu esi dvyliktoj klasėj - susikaupk paskutiniam semestrui, išsilaikyk egzaminus ir stok į universitetą, o jei jau esi pabaigęs, bet kuriuo atveju tęsk mokslus ten, kur pavyks. Tu nesi vienas, kuris gyvena už minimumą. Pusė studentų Lietuvoj ir už dar mažiau gyvena, valgo makaronus ir stengiasi vien dėl to, kad gautų diplomą ir galėtų visą likusį gyvenimą gyvent normaliai. Tad patariu ir tau sukąst dantis, ne tik pabait mokslus, bet ir pačiam domėtis viskuo, ir tada jau galėsi tikėtis tokio gyvenimo, kokio esi vertas. Patikėk, NĖRA JOKIO KITO DALYKO, kuris pakeistų status quo - tik mokslas. Tau net nebūtina pabaigt universiteto/kolegijos, gali ir pats mokytis. Tereikia įdėti daug nuoširdaus darbo ir įgyti specialybę.
 
Galiu pasakyt atvirai - gyvenimas yra sunkus. Spėju, girdėjai iš visur sėkmės istorijas, kaip visi staigiai ir nežinia iš kur praturtėja, galbūt ir iš šono viskas atrodo lengva. Bet realybė yra tokia - life's a bitch. Gyvenimas yra žiauriai sunkus, nes turi stengtis. Jeigu nesistengi, atsiduri tokioj situacijoj kaip tu dabar. Visi tie žmonės, kuriais tu nori būt - jie stengiasi. Gera naujiena yra ta, kad tau dar tik 19 metų. Gali nuo šiandien pradėt stengtis ir jau 25 metų gali tapti BET KUO. Planas paprastas - kiekvieną darbo dieną skiri po 8h mokslui, ir jau būdamas 25 metų galėsi rinktis kuriai kompanijai nori vadovaut. To ir noriu palinkėt - daugiau darbo.
 
Ir galų gale, jeigu nori, galiu mėnesio bėgyje peržvelgt tavo CV bei motyvaciją ir sutvarkyt nemokamai. :)

Kokios multilanguage problemos? Instaliuoji WPML pluginą ir turi PILNAI verčiamą TVS. Gali išverst vos ne kiekvieną raidę. Jei nemoki - čia tavo problemos, o ne WP.
 
Dėl meniu - gali išdarinėt ką nori, ir kaip nori. Net nesupratau, kokią problemą aprašei. Custom meniu sidebare? Visiškai simple ir lengvai sukramtoma. Vėlgi, jei nemoki - čia tavo problema, o ne WP.

Esmė tame, kad man tai nelogiškas tavo mąstymas pvz. Kam naudoti silpną ir ######ną tvs, kai gali naudoti normalią su neribotomis galimybėmis plėsti (jau paruoštomis)? Tam, kad sutaupyti 0,05s puslapio krovimo laiką? Kad sutaupyti 10 db užklausų? Aha, paprastam sodybos savininkui labai rūpi, kiek tu tų užklausų sutaupysi. Ir jis tikrai pastebės tą 0,05s, gal net atsibos laukti jam. O dėl backend - rankas turi - imi ir pasidarai, kaip nori - atjungi viską, palieki tik pages/posts, išverti į lietuvių kalbą ir viskas. Ar nemokės tas vadovas sodybos prisijungti prie admin panelės, paspausti 'puslapiai->redaguoti'? :)
 
p.s. taip, aš wp fanboy

http://www.nemokamiskelbimai.lt/admin.php unikali.

Tu pirma man papasakok iš kur ištraukei, kad būtent su C++ ta dauguma žaidimų sukurta? Priedo klausimas, ką laikome normaliu žaidimu...
 
On Topic: Tema ne žaidimai, o ką galima sukurti su JAVA:
Atsakymas: Viską, pradedant integruotų sistemų programine įranga, baigiant robotų dirbtiniu intelektu.

Nieku gyvu nespausčiau, nes tai atrodo kaip eilinis scam'mas.

Nieku gyvu nespausčiau, nes tai atrodo kaip eilinis scam'mas.

Aš manau kad terminai yra šventas dalykas ir jų reikia laikytis :)

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Pažįstu labai daug žmonių, kurie uždirba 7-8 kartus daugiau negu minimumas. Tačiau jų vadinti turtuoliais nedrįsčiau. Drįstu teigti, jog viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje pilna.

Aš manau kad terminai yra šventas dalykas ir jų reikia laikytis :)

Aš manau kad terminai yra šventas dalykas ir jų reikia laikytis :)

O aš siūlau uždarbis.lt Pora "trojos arklių" pakišti. Esmė tokia sukuriat koki vartotoja jam inpaišot daug komentarų, pliusų, atsiliepimų, įdedat kur nors skelbimą, kad parduodat uždarbis.lt paskyra su daug komentarų, pliusų, atsiliepimų ir pan. Galų gale sulaukiat "sukčiaus" kuris nori pirkti, parduodat ir galų gale nugriebiat būsimą apgaviką už rankos ir dar pinigų negražinat, kad pasimokytu kad taip daryti negalima :)

Aš manau kad terminai yra šventas dalykas ir jų reikia laikytis :)

mėgstat juokus...
tie 10 iš 10 užsakymų tai jaučiu:

ė plyz gali sukurt freewebs puslapį, man ten neišeina.

parašyk, kas toks, pateik pokalbius, kur pasižadėjo. Dažnai po tokių paviešinimų patys kaltininkai susiranda ir atlieka kas žadėta.

Žydą taip lengvai nepaimsi :)

Šiandien perskaitęs naujieną, kad mirė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Il ir kaip žmonės gatvėse raudi dėl jo, sugalvojau „pagooglint“ apie jį ir apie „Liaudies Demokratinę Korėją“. Benaršydamas radau
, kaip jis su kolega buvo nuvykęs į Šiaurės Korėją. Ir net per kūną šiurpuliai bėgioti pradėjo. Nesitikėjau, kad ten gali būti taip blogai. Buvau skaitęs ir girdėjęs gandus apie tą Dievo užmirštą kraštą, bet ta informacija ir tie video pranoko visus lūkesčius. Na bet šitas „raštas“(nežinau, kaip kitaip pavadinti) ne apie tai. Pabandysiu suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. 
2008 metų duomenimis Šiaurės Korėjoje gyveno 24 052 231 žmonių. Tai reiškia, kad joje buvo 24 052 231 svajonių, 24 052 231 troškimų, 24 052 231 idėjų, bei 24 052 231 pora tikėjimų pilnų akių. Jie troško gyventi geriau, jie norėjo gyventi geriau, jie tikėjosi, kad kada nors gyvens geriau. Mes Lietuvoje verkiame, kad pas Mus gyvenimas yra prastas, spjaunam ant mylimos žemės Lietuvos. kuri Mus augino, kuri Mus supažindino su skausmu, džiaugsmu, laime, meile... O ką Mes už tai, jai duodame? Nieko, pasiimame viską ką galime ir dingstame iš čia..
 
Vos prieš 20 metų, mūsų draugai, tėvai, seneliai, dėdės, tetos, stojo priešais tankus, norėjo pasiimti nepriklausomybę į savo rankas. Jiems tai pavyko, ir praėjus sąlyginai labai trumpam laiko tarpui, mes jau spjauname į tą laisvę, į nepriklausomybę ir bėgame iš čia. Juk tik pernai metais pirmoji Nepriklausomybėje gimus karta galėjo balsuoti, juk tik po 2 metų ta karta galės eiti į savivaldybių tarybas ir priimti sprendimus, juk tik po 6 metų, ta karta galės eiti į seimą ir ten priimti sprendimus. Žinau, kad dauguma iš čia bėga ne iš gero gyvenimo, bet ar ne patys kalti žmonės? Ar ne patys pasirinkote tokį kelią? Kiek procentaliai 20-25 metų žmonių jau yra beveik degradavę? Kiek procentaliai jaunų žmonių vienintelis laisvalaikio praleidimo būdas yra eiti į gamtą ir gerti alkoholinius gėrimus ten? Jeigu Jūs kaltinate valdžią, tai Jums reiktų įsijungti televizorių ir pažiūrėti tokias laidas kaip „Klausimėlis?“ ar „Farai“. Tada suprasite, kas iš tiesų yra kalti dėl Mūsų mylimos šalies visų nelaimių..
 
Mes turime laisvę, turime sąlygas viskam. Galime mokytis, galime kurti, galime įgyvendinti savo troškimus. Blogiausiu atveju, jeigu esate labai gabus, ir matote, kad Jums Lietuva nesuteikia tokių sąlygų kokias galėtu suteikti prestižiniai užsienio universitetai, turite galimybę išvykti mokytis svetur. Tik nepamirškite, kad visada reikia grįžti namo, į gimtąja šalį, kuri vadinasi Lietuva. Tikrosios gyvenimo vertybės ir yra ne pinigai, ar šalies BVP. O sąlygos kurias Mums suteikia Mūsų mylima šalis. Mes turime sąlygas ir galimybes į mokslą, turime sąlygas ir galimybes į informacija. Mūsų šalyje nėra blokuojamas, nei vienas priėjimas prie pasaulinių paieškos sistemų. Galime viskuo domėtis, viską pamatyti kas kur vyksta duotuoju momentu. Tad nekeikime šalies, susiimkime ir patys savo iniciatyvos dėka prikelkime savo mylimą šalį, tarsi Feniksą iš pelenų.
 
Sėkmės. Nerijus.org