Sveiki, per pastaruosius porą metų buvo keletas Uždarbiečių anketų užgrobimų atvejų nors narys neturi viruso, neatiduoda slaptažodžio, bet vis tiek susilaukia nekviestų svečių anketoje. Visų šių užgrobimų braižas tas pats, prisijungiama sėkmingai iškart, o jei nesėkmingai, tada yra mėginama maždaug kas mėnesį, su tikslu patikrinti ar tas narys pasikeis slaptažodį būtent į tą. Na, o po to, ta anketa yra naudojama ''pirkti'' bitcoinus.
Štai keletas pavyzdžių kada buvo užgrobtos narių anketos:
https://uzdarbis.lt/...aris89-sukcius/
https://uzdarbis.lt/...te-perkant-btc/
Kažkas su tam tikra duomenų baze naudojo narių informaciją bei ieškojo Uždarbyje narių su identiškais/panašiais slapyvardžiais ir jei jų automatizuota programa prisijungia prie nario su patvirtinta tapatybe - jo acc yra panaudojamas vagystei. Buvo nustatyta jog tai buvo padaryta naudojantis 2016 metų pabaigos įvairių ir gerai žinomų užsienio puslapių leakintų duomenų bazių rinkiniu. Tiesiog visi žinomi dideli užsienio puslapių leakai sudėti į vieną krūvą (2016m ir senesnė informacija). Pasitikrinti kuriuose leakuose Jūsų el. paštas/slaptažodis figūravo, galite čia: https://haveibeenpwned.com/
Nariai, kurie yra pašalinti iš forumo dėl šios ar kitos priežasties bei manantys jog turi teisę grįžti, yra raginami susikurti laikiną profilį ir sukurti pagalbos bilietą (jokiu būdu su juo nekomentuoti temose). Jei naudojantis Jūsų vartotoju buvo padaryta žala - ją reikės atlyginti (visą, nebent nukentėjusysis sutiktų su mažesne kompensacija).
Tad kaip ir visada, raginame JOKIU BŪDU nenaudoti slaptažodžių, kurie buvo naudoti bet kokiuose kituose puslapiuose.
Jei dabar naudoju visiškai unikalų ir niekur nenaudotą slaptažodį ar esu visiškai saugus? Taip, bet nepamiršk pasirūpinti ir el. paštu. Būtent šioje situacijoje niekas el. paštų nevogė, bet jei el. pašte naudojamas neunikalus slaptažodis, kuris buvo naudojamas puslapyje, kurio DB buvo leakinta (Adobe, LinkedIn, MySpace, 000Webhost ir pan.) - jis yra visiškai nesaugus.
Kitos naujienos Bankai, keityklos ir mokėjimo sistemos -> Bankai, valiutos, keityklos ir mokėjimo sistemos Papildytas forumo skilties pavadinimas kadangi joje būna daug diskusijų susijusių su kriptovaliutomis. Atnaujintos forumo šypsenėlės - emoticons (pašalintos neveikiančios, pridėta naujų).
Labas, siūlausi nemokamai padėti jums su interneto svetainemis.
Nesu profesionalas todėl ir atlygio neprašau, darau tai dėl savęs norint įgyti patirties. Galiu pasistengti padėti netgi su menkiausia problema, taip pat įtakos neturi ar tai TVS, ar tai paprastas HTML kodas.
Vienas is dalyku tas kad sodra sukciauja ir lesas i privacius pensiju fondus praveda pagal savo galimybes. Nes perziurejus 8 metu savo pensiju fondus ir zinant kad visus tos 8 metus dirbau samdoma darba + individualiai ir visus tos metus surinkdavo pinigus. Sio metu yra net keliatas menesiu kai is sodros gauta maziasnes sumos nei turetu buti. Bet kitas variantas, tai kad tie privatus fondai man per 8 metus paaugino 1000 eur profita., tai nera kazkas stebuklingo, bet jau bent padeda aplenkti inflecija. Pliusas dar vienas didelis tas kad, neisgyvenus iki pensiinio amziaus tie pinigai atiteks seimai...Cia manau kad vienas is didziausiu pliusu, Ko is Valstybines imones Sodros gaunama grazi suraityta spyga.
Čia kiek kitas niuansas. Jei ne valstybės sprendimas kurti IIPPS, tai mes tų pinigų apskritai niekada nematytume. Juos seniai SODRA jau būtų išdalinusi. Valstybė sugalvojo tą daryti, nes pamatė, kad mums ateityje nesugebės mokėti pensijos,t.y. nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų, kaip kad dabar nesugeba, o dar po metų bus visai blogai. Dabar ji susimylėjo ir kelis eurus mus grąžino. Ne kiekvienas drąsus pats mestis į VP investavimą. IIPPS ir IIIPPS tokiems yra puiki alternatyva. Tad iš esmės, jei investuoji dar ir pats, tai koks tau skirtumas ką ten tie dėdės ir tetos išmano apie investavimą. Nuo jų niekas nepriklauso. Valstybė nuspręs, duos jiems darbo su fondais, valstybė nuspręs uždaryti IIPPS, atims iš jų darbą ir bedarbių padaugės. Rizika ne fondų valdytojuose, o valstybės pareigūnų fantazijoje. O kol kas viskas puikiai veikia. Kas turėjo IIPPS ir jau išėjo į pensiją, tas viską gauna, kas priklauso. Ne kažin kiek gauna, nereikia per tokį trumpą laiką tikėtis, kad iš 2% nuo 33% nuo atlyginimo bruto, kas nors gali reikšmingo priaugti. Bet vis tiek priaugo. ) Plius Sodros 98%.
Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
------------------------
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...
O tai kokios srities programuotojai tie pažįstami? spėju wordpresso webus kepa arba su kokiu php frameworku dirba, tai ten tikiu, kad nerasi triginometrijos. Koderiai o ne programuotojai, tiesiog čia iškreipta savoką tas programuotojas dabar ir labai plati :lol:
Kai kurie iš čia esančių nemato toliau savo nosies. Algoritmų jokių galvoti nereikia, jeigu programini kokį web'ą ar kokius labai paprastus servisus, kur vienintėlė paskirtis yra paimti iš varotojo duomenis ir juos padėti į duombazę, o vėliau tuos pačius duomenis grąžinti surikiuotus ar pnš. pagražintus. Tačiau egzistuoja daugybė rimtų sričių, kur ne tik kad nėra paprasta sugalvoti algoritmą, bet tam tikrais atvejais niekam dar pasaulyje nepavyko sugalvoti pakankamai spartaus algoritmo, kad problema būtų galima panaudoti praktikškiems duomenų kiekiams (pvz. boolean satisfiability problema yra NP-pilna).
Taip pat reikėtų turėti omeny, kad ne kiekviena problema priklauso tam tikrai problemų klasei. Pavyzdžiui, internete galima nesunkiai rasti algoritmą, kaip surastį trumpiausią kelią grafe. Bet jei užduotus labiau specifinė, tarkim, padalinti matricą į N mažesnių matricų taip, kad skirtumas tarp matricos su mažiausia elementų suma ir matricos su didžiausia elementų suma būtų kuo mažesnis? Šito taip lengvai internete nerasi.
Galiausiai, vien tik sužinojus užduotį dažnai sunku pasakyti, kokiai proiblemų klasei ji priklauso. Pavyzdžiui, tokia užduotis: turim daug nelygybių (be skaičių, vien tik kintamieji) xi < xj. Reikia iš jų padaryti vieną nelygybę xi < ... < xj < ... < xk taip, kad nei viena pradinė sąlyga nebūtų pažeista. Nesusipažinęs gali manyti, kad čia kažkas susiję su matematika ir nelygybių sprendimu, tačiau iš tikrųjų čia yra grafų teorijos uždavinys, sprendžiamas su topologinio rikiavimo algoritmu.
TL;DR: kiti čia sako, kad programavime matematikos nėra, kai jų programavimas apsiriboja mokėjimu panaudoti kokią nors programavimo kalbą, duomenų bazę ar karkasą. Čia tas pats, kas sakyti, kad matematikoj matematikos nėra, nes lankai antros klasės matematikos pamokas, kur viską gali susiskaičiuoti ant pirštų.
Absurdinis tiems, kurie patys nesuvokia, kad turi to igimto talento ir galvoja, kad jie ziauriai daug stengiasi ir dirba ir tik del to pasieke kazkokias aukstumas. Puse cia rasanciu net neisivaizduoja ka reiskia ideti ZIAURIAI daug darbo, kai tavo smegenys ne bum bum negaudo apie ta dalyka. Visi tikslieji mokslai reikalauja igimto talento kaip ir sportas, menai ir dar daugybe gyvenimo sferu. Galvoji koks Slovenijos top divizione zaidziantis futbolininkas maziau treniruojasi ir stengiasi uz Messi? Tai kodel jis Messio lygio nepasiekia? Paimk paprasta iskalba. Tas, kuris gime turedamas talenta laisvai, nevarzomai, sudominanciai reiksti mintis visada bus sviesmeciais priekyje to, kuris neturi naturalios iskalbos ir viska bando dirbtinai daryt. Gali lankyt kiek nori seminaru, kursu ir praktikuotis ta viesa kalbejima, bet jis vistiek bus robotas pries auditorija, iskales kiekviena sakini, nes jam kitaip naturaliai nesigauna, jis neturi to igimto naturalumo idomiai reiksti mintis. Kai man buvo 10 metu as piesdavau i sasiuvini ir kai mano sesei buvo 10 metu ji piesdavo i sasiuvini. Mano piesinys budavo baisus visomis prasmemis, mano seses buvo tokio lygio, kad atrodo jau lankius kokia dailes mokykla 5 metus, nors to nedare. Ir ar cia tik ne talentas? Aisku, kad vien tik ant talento negali sedet, turi dirbti ir stengtis, bet galimybes pasiekti turint talenta ir idedant darbo yra neribotos, kai tuo tarpu neturintis talento ir tik dirbantis pasieks kazkoki laipteli ir ties ten sustos, nes tai bus jo naturaliu, zmogisku galimybiu riba, kuriu neimanoma toliau istreniruoti. Jeigu viska butu galima ismokti vien tik ideto darbo deka ir talentas neturetu jokios itakos, tai dabar is 7 milijardu bent 3 milijardai sunkiai dirbanciu, bet be talento tai sriciai, gautu nobelio premijas uz atliktus darbus. Buvo vienas Jordanas, buvo vienas Mocartas, buvo vienas Albertas Ensteinas. Kodel nebuvo milijono Jordanu, milijono Mocartu ir milijono Albertu Ensteinu? Ties cia galime ir sustoti.
Cia kurie taip giriasi ir puikuojasi, kad nereikia diplomu, nieko nereikia, tai patys turbut nesuvokia, kad turi igimta talenta tam dalykui, kurio 90% pasaulio gyventoju neturi.
Tai, kad tam FB vien vaikai, realiai kas susiję su tokiomis temomis kaip uždarbis FB nieko rimto nerandu. Ir tikrai nemanau kad forumai miršta, kiekis ir blevyzgos taip, bet rimtos dalys tikrai neperskelia į FB.
Visų pirma reikėtų reklamuoti forumą, kad užeitų naujų žmonių, užneštų pozityvumo, naujienų, skelbimų, o dabar, kai tie patys aukcionuose dalyvauja ar juos skelbia, jau net nebe juokinga, beveik čia paliko dar viena spamo vieta. O kam jis turi perleisti tą forumą? Tau? Kad kažkas gavęs, apverstų viską aukštyn kojom, ką tu žinai, gal ištrintų visiems patvirtinimo grupes ir vėl lieptų po 10 eurų aktyvuotis, gal pridėtų ant kiekvieno kampo pilną reklamų, visokių popads, kad tik išmelžti kiekvieną centą, uždarbiečiai už ačiū ar šiaip svetimam tikrai nereklamuos forumo, kad jis dar daugiau eurų gautų.
Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais, taigi mano istorija:
2000 pradziu pradzia.
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja. Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be. Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
2001 pirmas kartas amerikoj
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1 viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios eiles...
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango, atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa, paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej, visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu, kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti, mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti, kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai, na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta, jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo, mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min, ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2 merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom 7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas, i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose. Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke, sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos, bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa, isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti, tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta, ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY, ir atskridau be nuotykiu.
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1. Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
2002 atgal i Cape Cod
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka, kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju. Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per 2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas, atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
2003 bilietas i viena puse
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais, kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus, kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej, per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve, nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas :) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu. Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10 vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala, ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose lektuvo pusese :)
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir "susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo, galima paziuret cia:
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi? Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas, kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego. Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom, vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje. Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
2003 Hola Miami!
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba. is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo 600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science, Management Information Systems.
2007 naujas puslapis
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga, jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu - pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
2007 Nauji Horizontai
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko. Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume, as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2 valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami. Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju. Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau. Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu. Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese, aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos, paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke, bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4 dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday, darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais. mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai, taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka, daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
2015 Kur as gyvenu?
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos, Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje. Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)
Panašu, kad yra tekę skolintis iš Savy arba greitųjų kreditų ir nesigilinai į sutartis. Ką daryt su tais žmonėm, kurie neskaito sutarčių, kurie netikrina informacijos? Kiek gi galima šviest žmones, kad nepatikėtų bankų duomenų kitiem asmenim? Kiek bobučių praranda savo pinigus, nes "anūkas pateko į bėdą", nors net sūnaus ar dukros neturėjo gyvenime? Ką su tokiais žmonėmis daryt? Dirbt nemokamai, kad tokiem būtų geriau? Skiriasi daug kas. Kuo didesnė suma, tuo daugiau darbo, nes kruopščiau tikrinama žmogaus padėtis, atsiranda užstatai ir pan. Galų gale, mokestis gali būti ne fix'as, o procentas. Be to, jei reiks teismo keliu išieškot brangiau bus, taip savy apsidraudžia. Taip, iš savy nesiskolinčiau, nemačiau ten palankių sąlygų, net kai kurie vartojimo kreditų davėjai siūlo geriau, bet jei žmonės skolinasi, reiškia, tam yra priežasčių. Viena jų, ko gero, kiti neduoda, tai yra, kredito istorija. Deja.
Sakai neįžeidinėji? Ką tik įžeidei siųsdamas į polikliniką, nes man atrodo, kad sutarties sudarymo mokestis 360 € yra normalus. Kaip sakoma, jei žmogui tinka ne pirmos būtinybės produkto kaina, reiškia, ji yra normali. Kreditų konkurencija tokia, kad rinkdamasis sugaiši daugiau laiko nei visą sumą sutaupysi...
Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
----------------------
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?
Ačiū už susirūpinimą, tačiau darbą turiu ir nėra problemų. Hardware kiek reikia pragyvenimui suprantu, čia papuoliau į tokią geležies asų temą per klaidą matyt :lol:
Temos klausimas nėra "kas yra ramai ir kiek jų man reikia", o klausimas ar kas turi patirties su panašiais reikalavimais bei tokių kainų laptopais. Galbūt blogai supratau, kam šita forumo skiltis yra sukurta apskritai? Taip pat reikalavimai yra didesni, nei tai kad laptopas būtų pajėgus patalpinti WP failus į serverį, tai kas čia siūlė laptopą už 200 EUR, nemanau kad Jus suprantate išties reikalavimus, kuriuos aš apibūdinau. Nežinau kas čia kaip dirba, tačiau man švaistyti laiką laukiant kol pasikraus IDE išties nesinori, ir yra biudžetas nusprestas, jog nusipirkti kompiuterį pajegų viską daryti greitai. Jeigu jūs nevertinate savo laiko, nereiškia, jog visų filosofija yra tokia pati.
Dėkui, kas pasiūlėte kažką naudingo. DELL XPS irgi buvau nusižiūrėjęs, tačiau šiek tiek virš kainos man. Kas šiaip pasireikšti nori, prašau į PM parašykite priekaištus, arba susiraskite kitą temą išsireikšti, kad man patogiau būtų pamatyti naudingus komentarus. Ačiū!
O geras programuotojas privalo gaudytis kurios kompo detalės jam labiausiai tiks? Keista, galvojau programuotojai šiek tiek kitais dalykais domisi, o ne kompo hardware. :)
Mokesčius moka ne piliečiai, o gyventojai (residents). Gali būti Lietuvos pilietis, bet jeigu esi tarkim UK gyventojas, tai UK ir mokėsi mokesčius. Aišku jeigu vistiek vykdysi veiklą LT, tai ir čia bus mokesčių, bet pilietybė čia ne prie ko.
Labas, jie užstrigo Paysera banko sistemoje ir nebus priskirti tol, kol nesusisieks vienas iš asmenų. Susisiekęs, turi nurodyti iš kokio banko sąskaitos į kokią Paysera sąskaitą buvo atliekamas pavedimas. Gali būti, kad bus pritaikomas 1.45€ mokestis už priskyrimą rankiniu būdu. Taip pat, kodėl nesikreipi į pagalbos centrą per live programą? Nereikės laukti kelių dienų, kol atrašys į el. paštą.
Automobilis yra jūsų. Jūs tik užregistruojate pranešimą, kad jį naudosite IDV. Pateikdami formą FR0457 (per EDS arba fiziškai VMI). Šioje formoje pateiksite procentą kiek automobilį naudosite IDV ir nuo kada.
Pvz. nusimatote, kad automobilį naudosite 80 proc. IDV, o 20 proc. asmeniniams tikslams. Perkate kuro už 50 €, reiškia 40 € galite priskirti IDV išlaidoms. Reiškia jei jūs pasirenkate būdą rinkti išlaidų dokumentus, jūs turite turėti kuro kvitą (su savo kaip pirkėjo bent vienu rekvizitu) ir teta iš VMI per patikrinimą (jei toks bus) gali paprašyti kuro nurašymo akto, kuris turi skambėti panašiai taip: aš Kristina per spalio mėn. pas klientus vykdama pravažiavau 1500 km. , mano auto markė ABC, vals. Nr. ABC123, kuro norma X Ltr. sunaudojau XX Ltr. iš viso už 40 eurų sumą.
Kai norėsite parduoti automobilį jį parduodate be problemų, tik jei jo nebūsite išlaikę tam tikro laiko, gali atsirasti mokesčiai (jei pardavėte brangiau nei pirkote, kas mažai tikėtina su automobiliais) ne kaip IDV vykdytojui, o kaip fiziniam asmeniui (tai būtų tas pats, jei IDV ir nevykdytumėte. O pardavę automobilį, vėl pateiki FR0457, kad nuo tokios datos automobilio IDV nebenaudojate.
Pagrindinė taisyklė: visos išlaidos turi būti tokios, kurios yra susijusios su jūsų veiklos sritimi ir padeda uždirbti IDV pajamas. Na dabar manau nei vienas negalime apsieiti be kompiuterio, telefono, spausdintuvo ir pan. Tai tokie pirkiniai visiškai logiški, nes reikalingi uždirbant pajamas. Bet jei jūsų veikla yra pvz. IT paslaugos, tai cemento ir plytų įsigijimas bus gal nelabai logiškas. Teks labai pasukti galvą, kaip pagrįsti kaip toks pirkinys jums reikalingas pajamoms uždirbti.
"Be abejo čia ne viskas surašyta, ko reikėtu." tai net preliminarios kainos įvardint negalima, nes patys nežinote ko konkrečiai norite turite kažkokią viziją tik. Tai visu pirma jums reikia pasisamdyti analitiką, kuriam jus suprantama kalba paaiškinsite ko norite, o jis padarys samatą ir nustatys projekto kainą. Na bet reliai jeigu jus nuo 0 norite to viso projekto tai kainuos brangiai, tai kam daryti viska nuo 0 kai viskas jau yra padaryta, pilna sistemų, kurias programuotojai puikiai pritaikys pagal jūsų poreikius ir norus. Nuo 0 galima kurti labai kažkokias specifines ar unikalias sistemas - skelbimų portalas toks tikrai nėra, tai nuo 0 kūrimas laiko ir pinigų švaistymas, kuris net neatsiprks.
Pradedant tuo, kad Yii yra TVS, o ne framework - esate vienas tu klientu, kurie nezino realios rinkos. O uzbaikime tuo, kad Jusu norima svetaine gali kainuoti 1000euru pas studenta ir prades strigti gavus apkrova, iki normaliu 20-100 tukst. Euru.
Taip, vyksta varžybos, kuriose reikia programuoti. Turbūt pagrindinės varžybos yra ACM ICPC (angl. International Collegiate Programming Contest). Jose gali dalyvauti studentai. Varžybu metu duodama įvarios algoritminės užduotys (pavyzdžiui kaip čia, tik kur kas sunkesnės). Užduočių įprastai būna nuo 8 iki 12, ojas reikia išspręsti per 5 valandas. Kiekvienai iš jų reikia parašyti programą, kuri perskaitytų duomenis ir išvestų rezultatą. Be to, kad programos turi išvesti teisingą rezultatą, papildomai ribojamas programos skaičiavimo laikas (dažniausiai 1-2 sekundės) ir sunaudojama atmintis (įprastai nuo 64 MB iki 512 MB). Dėl šių priežasčių turi gerai išmanyti algoritmus – netinkamas algoritmas arba neras atsakymo, arba skaičiuos per lėtai, arba sunaudos per daug atminties.
Vienas iš įdomių dalykų yra tai, kad ACM ICPC varžybose dalyvaujama komandomis po tris, tačiau vienai komandai duodamas tik vienas kompiuteris. Dįl šios priežasties kompiuteris tampa itin brangus resursas, todėl reikia kaip įmanoma labiau tausoti prie kompiuterio praleidžiamą laiką bei atitinkamai sugebėti pasidalinti kompiuteriu tarp komandos narių.
Šios varžybos nėra vienintelės. Facebook ir Google rengia individualias varžybas, atviras visiems (Google Code Jam prizas nugalėtojui siekia 15 tūkst. dolerių). Taip pat man teko dalyvauti varžybose, kur visi trys komandos nariai turėjo po atskirą kompiuterį, tačiau varžybos trūko ištisas 24 valandas.
Turiu keistą hobi, arba ne, nežinau, bet mėgstu tai daryt. Tai važinėju miškais su motociklu ir ieškau miško ežeriuku, mano krašte tokie ežeriukai, labai retas dalykas, bet jau šiaip, ne taip 4 esu radęs, atradęs, gps užsisaugau vietą ir kitą dieną atvarau su meškere, nes labai dažnai tokiuose ežeriukuose būna gražių karosų, vėliau juos pervežu į tvenkinį šalia namų. Taip pat dievinu važinėti mišku ir viską fotografuoti, kas man gražu, kitiems tokie mano hobiai skamba keistai, bet man.. Man graži akimirka turi būti amžina, o ieškoti adatos šiene dar įdomiau!
