Dainius

Esu moteris, žadėjau rašyti mergina :D , bet tik dabar susizgribau, kad derėtų rašyti moteris, nes šendiena švesiu 32-ąjį gimtadienį, o ne 22-ąjį :blink:
 
Čia atsidūriau, turbut kaip ir daugelis, nes kažko ieškome. Ieškome tai kas leistų jaustis laimingais, tvirtais, pasitikinčiais ir t.t. Ieškome minties už kurios užsikabinę galėtume įgyvendinti savo tikslus, tobulėtume ar išmoktume... Nesame visi vienodi ir nevisi galime būti verslininkais ar menininkais, sodininkais ar gaisrininkais. Kas ieško patarimo kurti verslą, kas ieško darbo, kas ieško budo kaip įveikti visokias baimes, kas nori pasidalinti savo patirtimi.
 
Taigi ir aš ne išimtis, esu nuolatiniuose ieškojimuose. Šį puslapį atradau, nes ieškojau informacijos apie temą kuri buvo neseniai ir ne vienam aktuali, tai žalios kortos loterija į JAV. Bet atradusi šią temą radau ir kitų gerų minčių ir informacijos.
 
Esu baigus ir profesinę mokyklą ir aukštąją, dirbusi esu ir Lietuvoj ir Airijoje ir Anglijoje. Teko dirbti ir geresni darbą ir juodą darbą. Keičiau ir profesiją, nors esu baigusi dizainą sukau į grožio sritį. Vis nesijaučiu, kad esu vėžiose,nes kas patinka nežinau kaip tą išrutulioti, nes atsimušu arba į kažkokius Lietuvos valdžios nepalankius sukurtus barjerus, arba piniginius dalykus arba savo trukumus. O kai apsoliučiai visi aplinkui draugai ir pažystami jau gyvena įprastus gyvenimus sukurę šeimas dirbantys vienokius ar kitokius darbus, o pati vis ant vietos trypiu, tai labai supurto ir priverčia dar labaiu viską apmastyti.
Tai ir mano tikslas čia pasidalinti savo patyrimais ir atradimais ir taip pat rasti čia kažką kas gal būt padėtu man susidėlioti savo siekiuose ;)
 
"Gyvenime nebūna klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybė tobulėti, mokytis ir eiti saviugdos keliu. Kovojant randasi tvirtybė. Net ir skausmas gali būti nuostabus mokytojas" (Robin Sharma)
 
Visiem sėkmės igyvendinant savo tikslus ;)

Sakai, būdavo 800 norinčių per metus, kurie norėjo 3 mėn BKM (BAZINIAI kariniai MOKYMAI, primenu). O čia kalbam apie PRIVALOMĄJĄ karinę TARNYBĄ. Skiri žodžius BAZINIS ir PRIVALOMAS? Ir - MOKYMAI bei TARNYBA?
 
Kiek suprantu, po BKM esate įrašomi į rezervą. Jeigu taip - labai puiku, ačiū jums, galit eit savo keliais. BET mokyti kitus ir aiškinti "nekakokit į batą, buvau BKM, nebūkit bobos", tai čia virš naglumo.
 
Tu ėjai į BKM, tai GALĖJAI planuotis, kada tai darysi ir pasirinkimo LAISVĘ ten neiti, jeigu kažkas nepavyks. Supranti, kad šioje temoje kalbama apie tai, kad LAISVĖS neiti TARNAUTI neturės žmonės? Supranti, kad jie galės būtų patraukti BAUDŽIAMOJON atsakomybėn, jeigu atsisakys?
 
Šitoj temoj labiausiai nuvylė Creatium su savo desperatišku bandymu ginti savo tiesą, kuri tik jam pačiam atrodo tiesi. Bankai jau pasakė, kad paskolas sustabdys, nukels, bet palūkanos - čia jau šauktinio reikalas. Kažkuriam straipsny buvo kalbėta, kad davai pakeliam šauktinių atlyginimą nuo 38€ iki 138€ ir nebemokam kompensacijų už komunalines išlaidas ir pan. Tai šiuo atveju, žmogus ne tik kad turės kentėti šaltyje (žiemos metu pratybose), bet dar ir žinos, kad jo butas yra šildomas bei turės už tai susimokėti iš tos pašalpos 138€. Ai, turi lizingą? Nieko tokio, anstoliai atskaičiuos ir be tavęs. Artimuosius rėmei, kurie neturi pakankamų pajamų? Nu ir? Taigi 138€. Turi kitų įsipareigojimų: kabelinė, internetas, sporto klubas? Pats kaltas, galėjau nuspėt ateitį, kad pašauks. Beje, primenu, kad gauni 138€. Čia begalybė, leisk kur nori.
 
Ims visus tinkamo amžiaus? O kaip politinės pažiūros? Jeigu ne dėl pinigų viską darom, o dėl Tėvynės? Didelė dalis tokio amžiaus asmenų pritaria Mother Russia vertybėms ir ideologijai. Aš nenorėčiau su tokiu vienam apkase sėdėt. Kaip priversti ginti Tėvynę tą, kuris tėvyne laiko priešą? Jam kad ir 400€ duok - nepadės.
 
Valdžiai reikėtų pripažint, kad padarė klaidą ir nebegali paimti tarnauti tų, kurie jau pradėjo kurti gyvenimą. Šįkart tauta planą turėjo, o valdžia - ne. Bet bandoma tautos planus griauti, kad būtų taisomos keliasdešimties žmonių klaidos. Liūdna.
 
Pritariu tik didelei reklamos kampanijai ir LAISVEI rinktis, nori tarnaut, ar ne.
 
P.s. man jau 27+, tai į loteriją turbūt nepatenku.

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Ar bent jau paskaitei ka tau zmones parase, nuorodas dave? Su tokiu poziuriu nieko nepasieksi jei lauksi kad kazkas uz tave viska padarytu. Vien pakurti temu su klausimais neuzteks.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Gal galėčiau sužinoti keletą "rimtų" forumų? Galima ir AŽ.
 
 
Gaila, bet narys galės tau atsakyti tik minimum po savaitės.

Žiauru. Pasakiai viską tai, ko nederėtų mokintis.
 
Temos autoriau neklausyk tokių nesamonių, nes niekad gyvenime neišmoksi tos anglų. Dauguma amerikiečių net nemoka tos gramatikos, mes už juos ją geriau iškalę, bet kalbėt taip ir nemokam gerai.

Po šitiek metų blevyzgų skaitymo pirma tema kurioje matau nuoširdžius žmones, pamiršusius visus sarkazmus ir autoriaus žeminimą už kvailą klausimą, ir tiesiog nuoširdžiai bessistengiančius padėti. Taip turėtų būti visos temose. Kaip gera tikrai, net neįsivaizduojat, vis dėl to teisybė egzistuoja!!! Daugiau tokių iniciatyvų!!! Autoriau, galiu 100% užtikrinti, tavo bėdas su tokia komanda čia išspręsim "viens du", arba bet jau rasi atsakymą ką daryt :) pakilo ir man motyvacija iškart :D
 
EDIT #1: aš gal tikrai skaitau per mažai šio forumo įrašų, todėl galėjo toks požiūris susiformuot, bet šita tema yra pavyzdys, kaip turėtų vykt problemų sprendimas, būtent tai ko klausiantis žmogus ir nori, o dažniausiai (kiek aš pastebiu) žmogus negauna tų klausimų ir situacijų, kurios jam padėtų susigaudyt savo problemoj. Visiems dalyvavusiems + karmos taškų nuo manęs!!! Nors aš tikrai nesu tas sensėjus, kuris gali sakyti "tu gerai atsakei, tu gerą, teisingą pagalbą suteikei ir pan.", bet čia viskas tikrai teisingai!!!
 
EDIT #2:Pauliusr7, autoriau, rėžk čia ką galvoji, pasakok ko dar nesupranti, ta bėda yra tokia mažytė, net neįsivaizduoji kaip lengva ją išspręst! :) jei nenori daryt iš savęs "bėdų turgaus" parašyk asmeniškai bet kuriam iš čia pasisakiusių - gausi gaires kaip spręst tą bėda. Man taip pat gali rašyt, padėsiu kuo galėsiu.
 
EDIT #3: šiek tiek pasitikėjimo savimi, apsidairyk kas vyksta, muzikinės pamokėlės:
 
M.O.P Cold As Ice
 

0/10

Kas bus jei visi prades rodyt savo 5min logotipus?

Visiškai be problemų.

flyby.lt ir panašūs (jei tinka angliški)
 
noriuskrist.lt
noriulekt.lt
noriupaukscioskrydiaspajusti.eu (.lt neleidžia) :D
 
 
Kažkaip nelabai daug vilties nusileisti pavadinimas žada :)

Komplikuotas dalykas chebros internetu ieškot - juk žmonės labai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingas humoro jausmas, skirtinga pasaulėžiūra, todėl kaip bebūtų gaila, šansas, kad rasi draugų su kuriais tau būtų įdomu ir smagu, tikrai mažas. :) Mano nuomone tai vienintelis variantas susirast tokią "idėjinę chebrą", pvz. kaip čia, uždarbyje, dauguma yra suinterestuotų daryti verslą, uždirbt pinigus. Tai galima būtų susirast kompaniją, su kuria vakarais susitiktum atsigert alaus ir pasidalint idėjomis, kurios domina visus, bet tuo pačiu per daug į asmeniškumus nesileisti.

Šiandien gavau SMS iš LABAS:
 
Nuo plano pratęsimo dienos vidutiniškai prakalbėta po valandą per parą. Paskambinus 1351 numeriu pradėjo suokt kažką apie sąžiningo naudojimosi taisyklę, kurios normaliai dar ir suprast neįmanoma: reiškia jei aš prakalbu valandą su kitu tinklu, tai ir man turi kažkas turi skambint iš kito tinklo ir kalbėt tiek pat......
 
Po 10 metų naudojimosi LABAS paslaugomis štai toks finalas.
 
Fu*k you BITĖ, LABAS su savo "BEGALYBĖM"
 
Sunervino.......

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Sveiki:)
Ir as nusprendziau prisistatyti prisiregistravimo proga. Pries 22 metus gavau Povilo varda. Po mokyklos baigimo norejau studijuoti grafini dizaina. I sia programa praleido tik kolegijos (ir dar i nemokamas vietas!), bet padariau didele klaida ir nuejau i VDA industrini dizaina mokama vieta. Vien del to, jog.. Na.. "prestizas". Nuejau su mintimi perstot i grafini. Po pusmecio pamaciau, jog nieko nesigaus. Paziurejes is salies i situacija supratau, jog mokausi tai, ko nenoriu ir uz tai mokejau didelius pinigus (tevu pinigus). Viska meciau ir pavasario gale, uzsimetes kuprine ant peciu, islekiau su trim draugais patranzuot po Europa. Nusigavom iki pietines Ispanijos. Iki Malagos. Kelyje praleidom du menesius iskaitant kelione atgal i Lietuva. Po dvieju menesiu Lietuvoje isvykom i Anglijos fermas uzdirbt pradiniam gygenimui Londone. Nenorejom kaulyt is tevu :) atvyke i Londona visai neblogai isitvirtinom, bet man kuo toliau, tuo greiciau viskas ritosi zemyn. Pajutau, jog Londono gyvenimo ritmas man kelia dideli stresa, su kuriuo nesugebejau susitvarkyt. Todel nusprendziau vykt atgal i Lietuva. Taip ir sedziu cia nuo praeitu metu liepos. Isejau is po tevu stogo su mintimi, jog reik kazka pradet paciam kurtis ir stotis ant koju, baigt blaskytis is vienos vietos i kita ir susikoncentruot ties pirmuoju planu - grafinio dizaino studijomis. Problema ta, kad po isejimos is VDA nebuvau paemes piestuko i rankas. Tik pries savaite pradejau vel papaisinet, eskizuot. Reik "ataugint" ranka. Dar yra mintis pradeti programuoti, mokytis programavimo kalbu (bandziau per codeacademy), gal pradet koki versliuka (nors mintis buti laisvai samdomu man labiau prie sirdies). Todel ir susizavejau siuo forumu ir jusu bendruomene. Cia tiek daug naudingos ir idomios info, kad vos atsiplest galiu nuo narsymo ir skaitymo! O ir jusu bendruomene pasirode labai draugiska ir geranoriskai atsakinejanti i klausimus, bei besidalinanti informacija. Uzsimaniau ir as buti jos dalimi :) Tikiuosi daug is jusu ismokt, o atejus laikui, gal ir as ka protingo ir naudingo turesiu pasakyti jums ;)
Tai iki susirasymo!
P.s. Tikiuosi ne per ilgas postas.

Sveikas,
 
Prieš metus dar pamenu veikė tinklalapis(forumas) "Lietuviai užsienyje" ten buvo sukaupta labai daug informacijos, kadangi daug žmonių, rašydavo dėl žalios kortos, darbų JAV, mokesčių, netgi užmegzdavo ryšius ir po to JAV tapdavo draugais, ten buvo daug istorijų ir daug patarimų, nemažai jų esu perskaitęs, kadangi pats pirmame/antrame kurse galvojau išvažiuoti į šia svajonių šalį.
 
Kad nutraukei studijas - minusas tavo svajonei ten išvažiuoti, kadangi nemažai studentų, ypatingai iš rytų Europos, pasinaudodami Work And Travel suteiktomis galimybėmis, pasilieka JAV. Kodėl būtent šiuo būdu naidojasi? Todėl, jog ši programa faktiškai tau suteikia 4 laisvus mėnesius buvimo JAV ir svarbiausia, tu gauni Social Security number (na bent jau taip buvo pries 3 metus. O SSN yra, tavo legalaus darbo ten garantas, daugybė tikrų amerikiečių, neturi nei savo paso nei ID kortelės, turi tik SSN ir driver license. Pastarasias gauti padeda tas pats Social Security number (SSN)- tačiau tai priklauso ir nuo valstijos, pvz: Illinojui (tiksliau: Čikagoje) pasinaudojus SSN gali labai daug legių dokumentų susitvarkyti, kadangi ten kontrolė nelegalų nėra tokia griežta kaip kitose valstijose arba tiesiog teisėsauga labiau ten į viską žiūri pro pirštus (Windy City). Taip daug studentu ten lieka, kaip nelegalai, tačiau tokiu atveju jie nebeturi galimybės legaliai išvažiuoti atgal į gimtinę ir vėl grįžti į JAV, kadangi gausi štampą į pasą ir viskas. Na, bet čia vėlgi yra kitos galimybės, kuriomis yra pasinaudojusi viena mano pažystama: ji susirado Amerikoną vaikiną susituokė ir pragyvenus keletą metų lauks pilietybės (jos santuoka nefiktyvi - ten, kad ir kaip banaliai beskambėtų: meilė. Tačiau fiktyvios santuokos taip pat egzistuoja, tau tiesiog reikėtų turbūt 3 metus (jei neklystu išbūti su tuo žmogum susituokus, tokių santuokų kaina JAV nuo 6k$ iki 15k$ (bent jau kiek tuomet rašė forume ir kaip kas netgi siūlydavo (galbūt pabadavęs ir daug dirbdamas sugebėtai kažkaip stebuklingai ir dar su savo atsivežtais susitaupyti tuos pinigus, tačiau šis kelias mano akim nei šioks nei toks, bet kiekvienam savaip atrodo. Taip pat nuvykęs su Work and travel ten gali bandyti ieškoti kokio koledžo kuris bandytų sutvarkyti tavo dokumentus, kad gautum studento viza, tačiau, šiems dalykams jau pradėti užkirsti keliai ir daugiausiai priimami mokytis tik patys gabiausi užsieniečiai (pataisykit jei dėl ko nors iki šiol pasakyto labai klydau). Jei jau nebesimokysi aukštojoj Lietuvoje ir Work and travel tau neatrodo geras pasirinkimas, tau lieka keli kiti būdai: Elektroninis leidimas keliauti JAV ESTAESTA (su juo JAV gali būti 3 mėnesius per metus, tai apsidairysi, pasižiūrėsi ar tai tikrai tavo šalis ar pan. o galbūt rasi antrą pusę arba rasi kokį kitą kelią ten legalizuotis (sistema spragų turi ir kiekvienam mano manymu gali rasti būdą ten legalizuotis). (Aišku dar yra keletas sąlygų, kad gautum tiek vizą tiek WT- teistumo ir užkrečiamų ligų neturėjimas (pamenu tik šiuos). Dar viena galimybė, kiekvienais metais pildyti Green Card formą ir bandyti laimėti, laimėjus ją ir tinkamai susitvarkius dokumentus- neturėsi jokių problemų nei gyvenant nei darbinantis. Žalios kortos loterijos registracijos pildymas vyksta kiekvienų metų spalio-lapkričio mėnesiais, o rezultatai skelbiami gegužę ( jei nevėluoja ). Aš asmeniškai jau du kartus nelaimėjau, šiais metais vėl užpildžiau, tačiau jau pradėjau gyvenimą kurtis čia tad nežinau, kaip būtų, tačiau manau progos pabandyti nepraleisčiau. Kaip minėjo kitas forumo kolega gali ieškotis aukštųjų mokyklų ir bandyti stoti į JAV tačiau čia daug vilčių nedėčiau, nes arba ten pažystami turi sutarti arba turi būti kažkoks talentas arba labai gerai baigęs vidurinę arba būti profesionalas kažkokios sporto šakos ar pan. (Aišku būna ir laimingųjų kurie randa aukštąją mokyklą JAV ir sugeba su ja susitarti ir neturėdami visų bent vieno iš išvardytų sugebėjimų. Dar viena išeitis būtų darbo visa, tačiau šitoje vietoje vėlgi, turi arba būti talentingas arba baigęs reikalingos JAV darbo rinkai profesijos mokslus arba turėti joje praktikos.
 
Dėl pačių darbų: kol neturi šeimos yra keletas neblogų darbų, kurie yra gerai apmokami ir šalies gali nemažai pamatyti: Truck Driver ir Tower Climber (turi nebijoti labai didelių aukščių) pastarasis darbas - gerai apmokamas. Truck driver svarbiausia neužsišokti ant kokio rytų europiečio -šefo. +Truck driveriu ten taip trūksta jog pasirašius darbo sutarty, pačios bendrovė apmoka mokymąsi vairuoti (aišku po darbo sutarties pasirašymo). Abu šie darbai suteikia geras galimybes užsidirbti ir pamatyti visą Amerika išnarpliojant ją išilgai, nors kaip senajam forume kažkas rašė: "Po pusės metų Romantika pasibaigia" :D.
 
Taigi kiek atsiminiau tiek parašiau. Galbūt kažką ir praleidau, manau atsiras, kas mane papildys ar pataisys, metai bėga ir taisyklės bei tendencijos keičiasi. :) O tau pačiam galiu palinkėti tik sėkmės ir užsibrėžtų tikslų siekimo, bet kokia kaina.
 
 
PS: manau reikėtų atgaivinti arba sukurti nauja Užsienio lietuvių o tiksliau JAV lietuvių ir Lietuvos lietuvių forumą ar tinklalapį, kadangi kurį laiką, tas forumas turėjo tikrai puikią bendruomenę.

##### :) nebutu lietuviai gaila nepasitaike normalaus vyro, kad per smakra kirstu :)

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Studentams geriau nieko nenuomoti ir neskolinti

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Drąsus atsakymas, bet nebūčiau linkęs nuvertinti ir Einikio.

O is kur tu zinosi kas zmogui patinka?
Sudesi prekes kurios patinka tau pagal tavo skoni? Lietuvoje 3mln zmoniu su skirtingais poreikiais, visi megstam skirtingus skanestus, dalykus ir panasiai:)

Man patinka frazė "Geriau net nebandyk vistiek tau nieko neišeis" po šitų žodžių man viskas sekasi :lol:

Sveiki, 3Ds MAX'u pradėjau domėtis senokai, tik kurdavau visokias nesąmones (sprogimai, meteoritai ir pan.) :D Kadangi nusipirkau nauja PC, tai sumąsčiau, kad su šia programa reiktų išmokti padaryti kažką naudingesnio, tad sugalvojau pamėginti sukurti interjerą. Kiekvieną elementą modeliavau pats. Pagrindiniai sunkumai kuriuos dar reikia mokintis tai apšvietimas ir specifinių tektūrų darymas, bet kaip pradžiai gavosi mano manymu visai neblogai. Įvertinkit ir jūs. Stengsiuos ir toliau kurti, gal pameginsiu vėl kažką naujo, tai papildysiu šią temą.
 
http://imagizer.imageshack.us/v2/800x600q90/15/rkxn.jpg
 
http://imagizer.imageshack.us/v2/xq90/836/9opo.jpg
 
http://imagizer.imageshack.us/v2/800x600q90/707/ee9d.jpg
 
http://imagizer.imageshack.us/v2/xq90/856/618d.jpg
 
http://i.imgur.com/HhGXGDC.jpg?1
 
http://i.imgur.com/sJYOp5V.jpg?1
 
http://i.imgur.com/YRrPYrD.jpg
 
http://i.imgur.com/lsPyVwV.jpg