PRO

kaune dariausi zemuosiuose sanciuose, nebuvo labai daug, po menesio pasiimt

Galbūt kažkam pravers.
Nesu tikras kiek laiko galioja ir kad veiktų, reik pridėt kreditinę iš kurios nuskaičiuoja 1$ (gražina).
 
Puslapis: porkbun.com
Kodas: dndigest
 
Įvedus kodą, domenas + paštas metams nemokamai.

Kokia programavimo patirtis? :) Nes kaip programuotojui 1300 eur neatrodo labai įspūdinga suma :D

Intro
 
Sveiki,
 
Esu šiame forume jau beveik dešimtmetį, per tą laiką perskaičiau daugybę naudingos informacijos, susirinkau nemažai kontaktų, galbūt ne visuomet pateisindavau kontaktų lūkesčius, o bet tačiau, visi tobulėjam ir mokomės iš klaidų :) Bėgant laikui pradėjau jausti, jog esu skolingas šio forumo bendruomenei ir nusprendžiau, jog reikia įnešti ir savo indėlį į forumo sukuriamą vertę, ypač dabar, kai forumas pakankamai apleistas. Paskutinį kartą kažką rimčiau rašiau brandos egzamino metu, be to labiau mėgstu dėti kablelius nei taškus, tai jei bus kažkokių nesuprantamų vietų, komentuokit, pataisysiu. Po tokio ilgo ir nenaudingo intro, galima pradėti straipsnį :D
 
 
Kas yra UX (Intro 2)
UX - User Experience, galima versti "naudotojo patirtis". Tai galima apibūdinti paprasčiausiai tuo, ar žmogui buvo patogu, gera naudotis jūsų sistema. Beveik visi tikrai puikiai žino jausmą, kai apsilankius kokiam nors puslapyje ištinka emocinė krizė, nes atrodo, kad niekada nerasi to, ko norėjai, pvz.: daugybėje valstybinių tinklalapių naršyti yra tikras hemorojus (juk kam leisti pinigus papildomai, kai net elementariam funkcionalumui neskiriamas reikalingas dėmesys: Internete plinta atviras „Sodros“ tinklalapio kodas su keiksmažodžiais). Taip pat turėtų būt ir pažįstamas jausmas, kai atsidarius puslapį jautiesi lyg namie - atrodo nė nereikia galvoti, ką spausti, kad rastum norimą informaciją. Taigi, sąvoka yra labai plati, bet sukonkretinus galima teigti, kad gero UX siekis - kad naudotojas norėtų lankytis jūsų tinklapyje. Šiame straipsnyje ne tik apžvelgsiu dažnai daromas klaidas, bet aplamai paaiškinsiu apie panaudojamumą, kad paprasčiausiai atkreiptumėt dėmesį ar jūsų kuriamas produktas atitinka išvardintus punktus (daug klaidų galima išmąstyti ir logiškai, be papildomo išsilavinimo).
 
 
Kodėl UX yra svarbu
UX yra svarbu, nes dar labai daug tinklalapių, ypač Lietuvoje yra neitin draugiški naudotojui. Vis dar populiaru programuoti taip, kad "svarbu veikia" ir daryti dizainus taip, kad "svarbu gražu". Perpildytoje rinkoje UX dažnai yra vienas tų aspektų, kuriuo lengva nugalėti konkurentus ir susirinkti lengvus pardavimus (ypač el. parduotuvėse). Vis dar netikit? Paskaitykit, kaip paprasčiausias UX sprendimas Amazonui pridėjo papildomus 300 milijonų dolerių per metus. The $300 Million Button
 
UX susideda iš daug dalių, tačiau toliau narpliosiu tik vieną - panaudojamumą: iš ko tai susideda, taip pat apžvelgsiu keletą dažniausiai daromų klaidų ir kaip jas reikėtų taisyti.
 
Panaudojamumas - kas tai?
Trumpai: (sistemos, įrenginio ar kt.) naudojimo patogumas.
 
Kiekvieno tinklapio, e-shopo, ar bet kokios kitos internetinės sistemos (taip pat ir daiktų, bet apie tai neišsiplėsiu) panaudojamumą galima įvertinti. Nėra kažkokio oficialaus įvertinimo mato skalėje nuo 1 iki 10, tačiau bent jau subjektyviai galime pasakyti ar tinklalapio panaudojamumas yra blogas, pakankamas, geras, puikus ir pnš. T.y. naudojant bet kokį tinklapį, galima įvertinti - ar juo naudotis patogu ar ne - tai ir bus panaudojamumo įvertinimas.
 
Iš ko susideda panaudojamumas?
 
Panaudojamumas susideda 6 pagrindinių parametrų:
 
Atpažįstamumas - kaip lengvai galima pradėti naudotis sistema, turint analogiškos sitemos naudojimo patirties. Pvz.: įprasta, kad įvairūs langai kompiuteryje yra išjungiami viršutiniame dešiniajame kampe esančiu X. Jei apsilankius jūsų tinklapyje iššoks modalinis langas, kurį užverti galima tik paspaudus kairėje esantį O simbolį, bus labai blogai.
Vienas geras pavyzdys - programų instaliavimas. Esame pripratę visada spausti "Next", "Next", o norint grįžti - kariau esantį "Back" arba dešiniau esantį "Cancel":

klaida, kurią padarė Microsoft:

t.y. nurodo spausti mygtuką "Back", tačiau grįžti atgal buvo galima tik spaudžiant rodyklę kairiame viršutiniame kampe. Galbūt interneto naršyklėje tai atpažįstama, tačiau instaliuojant programas tikrai ne.
 
Taip pat dar vienas geras, t.y. blogas pavyzdys - šis forumas ir failų prikabinimas jame. Labai logiška galvoti, kad įkėlus failus jie bus automatiškai pridėti publikavus pranešimą, tačiau reikia spausti "Pridėti šį failą", kas yra visiškai neintuityvu ir bent jau man, niekur kitur neregėta praktika. Geriausia būtų - aplamai leisti CTRL+V pagalba tiesiogiai įklijuoti paveikslėlį į tekstą.
 
Dar vienas LABAI BLOGAS pavyzdys - delfi.lt portalas (tai tik parodo, kad net didieji tinklalapiai UX neskiria pakankamo dėmesio ir nukonkuruoti juos šiuo atžvilgiu pakankamai nesudėtinga). Mobilioje versijoje įėjus į kokį nors straipsnį iš pagrindinio puslapio logiška manyti, kad viršuje paspaudus delfi nuorodą grįšite į pagrindinį puslapį. Bet ne - grįžtate į konkrečios skilties pagrindinį puslapį ir "paprastuoju būdu" atgal į pagrindinį negrįšite - reikia spausti kairėje pusėje esančią piktogramą (kas irgi blogai, žr.: dažniausiai pasitaikančios klaidos) ir pasirinkti "Pagrindinis puslapis".

 
Išmokstamumas - kaip lengva išmokti naudotis sistema. Viskas turėtų būti kuo paprasčiau ir aiškiau, kad išmokti naudotis pvz.: nauja buhalterine programa būtų kuo paprasčiau.
 
Apsauga nuo klaidų - vienas iš svarbiausių kriterijų aplamai, kuomet susiduriama su kritiškai svarbiu informacijos tikslumu: verslo valdymo sistemose, įvairių įrengimų valdymo sistemose ir pan. Šis aspektas dažnai ignoruojamas ir pasikliaujama naudotoju, kad jis klaidų nedarys. Tai yra labai blogai, nes klaidas daro visi ir nuolatos. Niekada negalima galvoti apie sistemos naudotojus kaip apie save: jeigu galvojate, kad "tikrai visi supras, kad...", tai labai smarkiai klystate. Pvz.: kuriate skelbimų portalą, skelbimo įdėjimo lange yra laukelis "kaina". Jo nevaliduojate, nes galvojate, kad "visiems ir taip aišku, kad čia kaina skaitmenimis", tačiau tikrai atsiras kokia nors Marytė iš Pagėgių rajono, kuri įrašys "penkiolika eurų, galime derėtis". Geriausiu atveju naudotojas gaus programinę klaidą, kad į integer tipo laukelį bando įrašyti string'ą, blogiausiu atveju, jei duombazėj kaina saugoma kaip tekstas - užluš kainos pasirinkimo slaideris paieškoj ir bus nepasiekiamas visas tinklapis. Dėl to, kad nepadarėt vienos validacijos.
 
Veiksmingumas - šis kriterijus nurodo, kad kuriama sistema turi būti veiksminga. T.y. naudotojas turi ne tik aiškiai, bet ir kuo paprasčiau/greičiau atlikti norimus veiksmus. Svarbu visur, kur įmanoma sumažinti naudotojui reikiamų atlikti paspaudimų kiekį (kol tai neprieštarauja kitoms UX taisyklėms). Šioje vietoje dažnai susiduriama su požiūriu "svarbu veikia". Kaip ir atpažįstamumo atveju, geras pavyzdys - šio forumo paveiksliukų įkėlimo sistema. Kur kas veiksmingiau būtų padaryti multi-upload, kuris sukeltų visus paveiksliukus skelbiant įrašą. Dabar norint įkelti 10 paveiksliukų reikia atlikti net 30 paspaudimų - "choose file" -> parinkti failą iš kompiuterio -> "pridėti šį failą". Gal forume problema ir nėra labai aktuali, bet pvz.: verslo valdymo sistemoje, kurioje gali tekti įkelti šimtus dokumentų per dieną, tai būtų visiškas efektyvumo žudymas.
 
Prienamumas - galimybė naudotis sistema nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir žmogaus negalių. Geras ir man labai patinkantis pavyzdys - 15min mobilioji versija ir labai patogi galimybė keisti šrifto dydį.

 
Estetika - paprasčiausiai reiškia tai, kad dizainas turi būti patrauklus akiai. Spalvos turi būti suderintos, dizainas negali būti per daug apkrautas - dažniausiai (bet ne visada!) - minimalistinis dizainas yra geriausias. Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį (ir net ne vieną) - jei toks poreikis bus, gali laukti ir antra šio straipsnio dalis :)
 
 
Dažniausiai daromos klaidos
Taigi, apžvelgėm, kas sudaro panaudojamumo sąvoką. Daug klaidų galima išvengti vien tik galvojant ar tai yra pvz.: lengvai išmokstama, veiksminga ir t.t. Tuo pačiu metu, daug problemų galima išvengti ir mokantis iš svetimų, o ne tik savo, klaidų. Žemiau - dažniausiai daromų klaidų sąrašas, kurį galite papildyti komentaruose (pridėsiu į straipsnį).
 
* Mobilioje versijoje meniu - kairėje pusėje. Telefonas dažniausiai naudojamas dešine ranka. Didelių matmenų telefonuose kairys viršutinis kampas nykščiu tampa paprasčiausiai nepasiekiamas ir tenka pasitelkti kitą ranką, kad išskleistumėme meniu. Kairėje pusėje viršuje geriausia įdėti įmonės logotipą ar panašią informaciją.

 
* Viršutinė juosta (header) visuose puslapiuose turėtų būti vienoda. Žr. atpažįstamumo pavyzdį Delfi portale.
 
* Automatiškai iššokantys modaliniai langai. Taip, automatiškai iššokantys pop-up langai padeda susirinkti naujienlaiškių prenumeratorius, tačiau bendruoju UX atveju - tai blogis. Ypač, kai jie iššoka kiekvieną kartą. Prisegu vz.lt pavyzdį - modalinis langas iššoko pagrindiniame puslapyje, buvo uždarytas, tačiau iššoko dar 3 kartus naršant po straipsnius.

 
* Elektroninėje parduotuvėje - apmokant krepšelį draudimas grįžti atgal. Apmokant prekių krepšelį visuomet turėtų būti galimybė grįžti, pakoreguoti jau atliktus žingsnius. Prikabintas pigu.lt pavyzdys. Logiška manyti, kad esant mokėjimo stadijoje ir norint pakeisti pristatymo būdą, turėtų užtekti spragtelti ant užrašo "Pristatymas". Tačiau užrašas - tik tekstinis. Jei persigalvojote dėl pristatymo, teks visą procesą kartoti iš naujo, nes grįžti atgal - neįmanoma.

 
* Neinformatyvūs klaidų pranešimai.

Naudotojui pateikti klaidų pranešimai turi būti aiškūs ir suprantami. Visokie "Įvyko klaida", "Įvesti neteisingi duomenys" yra blogai. Labai populiarus blogasis pavyzdys - prisijungimo formos. LABAI dažnai suvedus blogus duomenis gauname pranešimą "Įvesti neteisingi duomenys". Reikėtų parašyti - ar blogas slapyvardis, ar slaptažodis. Dažnai bandant jungtis prie senų account'ų sunku prisiminti slapyvardį ir tokios klaidos viską tik dar labiau apsunkina. Aišku, čia programuotojų tingėjimo pavyzdys, nes kur kas lengviau patikrinti vartotojo vardą ir slaptažodį bendrai negu atskirai.
Papildymas - kritinio saugumo sistemose (el. paštas, finansiniai instrumentai ir t.t.) apibendrintas klaidos pranešimas "neteisingi duomenys" prideda saugumo - tad tokiu atveju saugumas > UX.
 
Dar vienas pavyzdys - žemiau.

Šiuo atveju - naudotojas gauna informaciją, jog blogai suvedė pašto kodą, tačiau negauna informacijos, koks tas kodas turėtų būti. Teisingas pavyzdys:
The postal code has an incorrect format. The correct format is: XXXXX
 
 
Pagrindinės taisyklės
Atsižvelgiant į panaudojamumą ir UX apskirtai, galima išskirti dvi pagrindines taisykles:
 

Negalvokite apie naudotoją kaip apie save.
Pati svarbiausia - Jei naudotojas kažko nesupranta, tai - JŪSŲ PROBLEMA, o ne naudotojo.

 
 
Outro
Straipsnį ketinu pildyti, tačiau jeigu turite kokių nors pastebėjimų, papildymų - būtinai rašykite. Nuo mūsų visų priklauso ar ši informacija išliks aktuali, ar nuguls interneto dulkėse kartu su straipsniais apie puslapio stilizavimą table tag'ais ar google PR svarbą:) Taip pat atsiprašau, jei rasite rašybos ar nedidelių loginių klaidų sakinio struktūroje - straipsnį rašiau vakarais, tad tikrai ne "šviežia galva". Taip pat straipsnį įdėjau į skiltį "Tinklapių kūrimas", nes jis netinka nei į Programavimo, nei į Grafikos skiltį, kadangi aktualus abiejų sričių specialistams. Jei adminams pasirodys kitaip - perkelkite.
 
 
Informaciją platinti ir atkurti leidžiama tik įterpus nuorodą į šaltinį - misijaverslas.lt

Bet jie ten žiaurus. Pradžioje skambino rusiškai kalbantys, tai pasakydavau, kad neznaju paruski ir atsikabindavo. Poto iš tų pačių skambino, bet jau anglų kalba kalbėjo, tai tuo metu vairavau ir pasakiau, kad perskambintu kitą dieną tuo pačiu laiku, o tada ir prasidėjo visi smagumai. Negalėjau atsiliepti, tai tada jie per kokias 20 minučių bandė kokius 15 kartų skambinti... Galiausiai nebeiškenčiau atsiliepiau ir pasakiau, kad atsikabintų.

Sveiki,
sukūriau naują projektą vyrams. Realiai šio projekto tikslas buvo dirbti su affiliate pardavinėjant įvairius papildus vyrams, bet dabar truputį nukrypau nuo pagrindinės minties.
Dabar tai žurnalas vyrams apie vyriškus reikalus.
 
http://stiprusvyras.lt
Taip pat "parduotuvė" su affiliate linkais: http://stiprusvyras.lt/parduotuve/
FB: https://www.facebook.com/StiprusVyras.Lt
 
Laukiu kritikos ;)
 
Galbūt atsirastų savanorių norinčių prisidėti prie projekto plėtojimo? PM!

Epilogas.
 
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
 
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
 
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
 
Keisti pasaulį... Kurį?
 
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?

http://1111now.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/02/better-self-better-world.png

Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
 
Kas tu?
 
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
 
Kas esu aš ir ką matau?
 
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
 
Kapitalizmas – kūrybinė destrukcija.
 

http://www.iamawake.co/wp-content/uploads/2015/11/capitalism-fish-600x350.jpg

 
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
 
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai?
Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.

http://i.imgur.com/TUG379V.jpg

N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra . Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs , kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. 
Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
 
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. 
„Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
 
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. 
Forex
 
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
 
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
 
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
 


 
Įmonė bankrutuoja;
Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.

Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
 
Kapitalo rinka
 
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
 
Baltijos rinka
 
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište

http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg

leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
 
Ką po galais aš čia dabar darau?
 
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
 
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
 
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.

http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg

Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
 
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
 
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
 
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
 
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
 
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
 
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. 
Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
 
Kodėl aš investuoju?
 
Atsakymų turiu daug.
 


 
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas.
Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu);
Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą;
Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją.
Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau.
Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas.
Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą.
Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas.
Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui.
Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.

 
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
 
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.

http://blog.elearnmarkets.com/wp-content/uploads/2016/06/Intrinsic-Value-new.png

Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
 
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
 
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:


 
Brangakmenio ieško kiekvienas;
Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.

 
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
 
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
 
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg

Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:

https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4

 
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
 
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
 
Pažintis su Bitcoin
 

http://d21ii91i3y6o6h.cloudfront.net/gallery_images/from_proof/1478/large/1402686110/bitcoin-logo-sticker.png

Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
 
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
 
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.

https://www.youtube.com/watch?v=l1si5ZWLgy0&t=1227s

 
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
 
Kuo dengtas doleris ir euras?
 
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
 
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
 
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
 
Blockchain
 
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.

https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&

 
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
 
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
 
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
 
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
 
Bitcoin plėtra
 
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu.  
Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.



 
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
 
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.



Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
 
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
 
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:

https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw

 
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus , ar . Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. 
Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
 
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
 
Pradžia.
 
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
 
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu:
1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
 
 
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.

Žodžiu čia gal skambės kvailai, nelabai išmanau politiką ir visus konstitucinius dalykus, bet kilo tokia pusiau filosofinė mintis.
 
Ar įmonama dirbtinai prastumti kokią partiją ar politinį veikėją į valdžią su tam tikra politine idealogija?
 
Tarkime esate milijardierius. Vieni investuoja į verlsus, startapus ir pan. O kažkas investuoja į kokį politinį judėjimą ir dirbtinai sukurią lyderį.
 
Turime tikslą per artimiausius 20 metų legaliu teisiniu būdų prisijungti prie Rusijos ar šiaip ten kokia nesąmonę padaryti kaip pakeisti konstituciją ir paskelbti Lietuva diktatūrine valstybe.
 
Surandame žmogų, kuris atitinka visas potencialiam lyderiui reikalingas savybes, charizmatiškas, gražus, protingas, išsilavinęs, mokantis įtikinamai kalbėti ir bendrauti su publika, na žodžiu gimęs būti lyderiu.
 
Leidžiam jam kurti nauja politinį judėjimą/partiją. Į tą partija rekrutiname tam tikrus žmones, kurie bus visapusiškai lojalūs ir atsidavę partijai. Partija turi gera finansavimą ir jai dirba geriausi savo srities specialistai politologai, sociologai ir pan. analizuojantys visuomenės poreikius bei atsakingi už visuomenės nuomonės formavimą medijoje ir spaudoje.
 
Dar geriau investuojame į kelias skirtingas partijas, kurios koncentruosis į skirtingus visuomėnės sluoksnius ir stengsis kuo geriau atstovauti jų interesus, bet realiai jos abi turės vieną bendrą tikslą.
 
Na, ir tarkime po kokių 12 ar 16 metų daugumą seimo narių sudaro tų partijų nariai, na ir prezidentas būtų iš vienos iš tų partijų. O dabar galime priimti ir leisti įstatymus pagal savo interesus. O gal net galime pakeisti konstituciją ir paskelbti Lietuvą diktatūrine valstybe pavaldžią vienam asmeniui?
 
Net ir tas pats Hitleris nebūtų iškilęs į valdžią jei nebūtų turėjęs finansinių remėjų bei kas jį politiškai užtarė.
 
Kiek realiai skamba toks variantas? Nes manau tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje įprasta, kad partijos turi įvarių finansinių remėjų ir poto kažkiek turi atstovauti jų interesus.

Esu perejes pries 2 metus berods, nuo Saint JEan pjed de port Prancuzijoje iki Santiago de Compostella ir toliau Finisterre, tai gavos apytiksliai 1000 km. Jei turi laisvo laiko, pinigu tai eik, labai smagi kelione, labai labai smagi. Dar ir dabar kartais uzsigalvoju kaip noreciau gryzt. Ir ten nieko organizuot nereik :D Niekas uz tave nesuorganizuos. Pasiimi atostogas, Nusiperki bilietus, pasiskaitai ka susidet, susidedi daiktus ir leki :D

Sveiki,
jau kurį laiką galvoju apie tokią startapinę idėja kaip statybos darbų konkursų sistema, ir norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ;)
 
Įsivaizduokite Jūs nusprendėte statytis gyvenamajį namą Vilniuje. Kaip išsirinksite patikimiausią įmonę, kuriai galėtumėte patikėti statybos darbus?
Pirmiausia ieškosite informacijos internete, patikrinus įmonių katalogą randame, kad Vilniuje yra daugiau apie 200 įmonių užsiimančių statybos darbais. Tikrai nemažas skaičius, ir iš tokio kiekio išsirinkti patikimiausią įmonę yra gana sunku, ypač neturint jokių rekomendacijų ar atsiliepimų.
Tam į pagalba ateina mūsų sistema. Jūs sukuriate skelbimą su kuo detalesne būsimo namo informacija bei pridedate namo projektą jeigu tokį turite. Tada mes automatiškai išsiunčiame šį skelbimą visoms užsiregistravusioms statybos įmonėms mūsų sistemoje, o šių įmonių vadybinkai paruošia preliminarią sąmatą už kokią sumą galėtų atlikti darbus. O Jums lieka išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį pasiūlymą.
 
Mūsų tikslas yra sukurti platformą, kurioje vienoje vietoje būtų suburti visi statybų srities specialistai ir ne tik(interjero dizaineriai, aplinkos apželdintojai ir pan.). Mūsų sistemoje savo srities specialistai galės susikurti savo profilius ir talpinti savo darbus(pvz. Plytelių klijuotojas galės parodyti savo atliktų darbų nuotraukas), o statybos darbų užsakovai galėtų skelbti statybos darbų konkursus ir palikti atsiliepimus apie rangovus.
 
Taip pat puslapyje būtų talpinama visa informacija susijusi su statybos sektoriaus naujienomis, patarimai kaip išsirinkti patikimą statybininką ar kaip vienus ar kitus statybos darbus pasidaryti pačiam.
Ši sistema turėtų apimti viską kas susiję su statyba, interjeru bei aplinka supančia statinius.
 
Žodžiu vartotojai galės nemokamai kelti statybos darbų konkursus kaip namo nuo pamatų pastatymas ar tualeto plytelių išklijavimas, o statybos įmonės/pavieniai specialistai galės už tam tikrą mėnesinį/metinį mokestį tuos skelbimus peržiūrėti/gauti kontaktinius duomenis.
 
 
Trumpiau tariant čia būtų kažkas panašaus kaip http://www.statybukonkursai.lt/ tik mano atveju skelbimus talpintų patys vartotojai, o šitie http://www.statybukonkursai.lt/ surenka patys skelbimus iš visur ir sudeda pas save. Žinoma ir aš galėčiau pradžioje taip daryti, kad būtų kažkoks pointas statybos įmonėms/pavieniams statybininkams registruotis pas mus, bet pagrindins tikslas būtų, kad vartotojai patys keltų skelbimus ir galėtų tiesiogiai per mūsų sistema bendrauti su statybininkais ir kitais specialistais.
 
Ką manote apie tokią idėją? Turite kokių pasiūlymų? Šiaip ties šia idėja dirbu jau kurį laiką, planuoju artimiausiu metu paleisti pirmą projekto versiją ;)

Na, čia jau viskas sunkiau ;) Manau būtų galima bandyti tą visą projektą bandyti prastumti kaip startapą, dalyvauti visokiuose startapiniuose renginiuose, galbūt kažką sudomins investavimas, na bent jau nemokamos reklamos būtų ;)
 
O šiaip dėl statybos įmonių pritraukimo, tai pradžioje pirmas įmones bandytume privilioti paprastu principu, atsidarai įmonių katalogą ir perskambini visas statybų įmones, išsiunti emailus, pasiūliai kažkokių įdomių pasiūlymų joms, su kaikuriomis didžiausiomis Lietuvos įmonėmis bandytume gal gyvai susitikti, galbūt pavyktų jas sudominti ir jos norėtų investuoti į šį projektą ;)

Sveiki,
jau kurį laiką galvoju apie tokią startapinę idėja kaip statybos darbų konkursų sistema, ir norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ;)
 
Įsivaizduokite Jūs nusprendėte statytis gyvenamajį namą Vilniuje. Kaip išsirinksite patikimiausią įmonę, kuriai galėtumėte patikėti statybos darbus?
Pirmiausia ieškosite informacijos internete, patikrinus įmonių katalogą randame, kad Vilniuje yra daugiau apie 200 įmonių užsiimančių statybos darbais. Tikrai nemažas skaičius, ir iš tokio kiekio išsirinkti patikimiausią įmonę yra gana sunku, ypač neturint jokių rekomendacijų ar atsiliepimų.
Tam į pagalba ateina mūsų sistema. Jūs sukuriate skelbimą su kuo detalesne būsimo namo informacija bei pridedate namo projektą jeigu tokį turite. Tada mes automatiškai išsiunčiame šį skelbimą visoms užsiregistravusioms statybos įmonėms mūsų sistemoje, o šių įmonių vadybinkai paruošia preliminarią sąmatą už kokią sumą galėtų atlikti darbus. O Jums lieka išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį pasiūlymą.
 
Mūsų tikslas yra sukurti platformą, kurioje vienoje vietoje būtų suburti visi statybų srities specialistai ir ne tik(interjero dizaineriai, aplinkos apželdintojai ir pan.). Mūsų sistemoje savo srities specialistai galės susikurti savo profilius ir talpinti savo darbus(pvz. Plytelių klijuotojas galės parodyti savo atliktų darbų nuotraukas), o statybos darbų užsakovai galėtų skelbti statybos darbų konkursus ir palikti atsiliepimus apie rangovus.
 
Taip pat puslapyje būtų talpinama visa informacija susijusi su statybos sektoriaus naujienomis, patarimai kaip išsirinkti patikimą statybininką ar kaip vienus ar kitus statybos darbus pasidaryti pačiam.
Ši sistema turėtų apimti viską kas susiję su statyba, interjeru bei aplinka supančia statinius.
 
Žodžiu vartotojai galės nemokamai kelti statybos darbų konkursus kaip namo nuo pamatų pastatymas ar tualeto plytelių išklijavimas, o statybos įmonės/pavieniai specialistai galės už tam tikrą mėnesinį/metinį mokestį tuos skelbimus peržiūrėti/gauti kontaktinius duomenis.
 
 
Trumpiau tariant čia būtų kažkas panašaus kaip http://www.statybukonkursai.lt/ tik mano atveju skelbimus talpintų patys vartotojai, o šitie http://www.statybukonkursai.lt/ surenka patys skelbimus iš visur ir sudeda pas save. Žinoma ir aš galėčiau pradžioje taip daryti, kad būtų kažkoks pointas statybos įmonėms/pavieniams statybininkams registruotis pas mus, bet pagrindins tikslas būtų, kad vartotojai patys keltų skelbimus ir galėtų tiesiogiai per mūsų sistema bendrauti su statybininkais ir kitais specialistais.
 
Ką manote apie tokią idėją? Turite kokių pasiūlymų? Šiaip ties šia idėja dirbu jau kurį laiką, planuoju artimiausiu metu paleisti pirmą projekto versiją ;)

Gal aš truputi neaiškiai paaiškinau, bet viskas būtų kitaip. Na, nėra viskas jau taip paprasta ;)
 
Kad paprasčiau būtų suprasti įsivaizduok kaip kokį odesk.com ar freelancer.com tik skirta statybų konkursams(statybos tai plati sritis: elektra, dizainas, architektura, apželdinimas ir pan.).
Žodžiu viskas tas pats kaip minėtuose puslapuose, tik kad klientai įmonių ir specialistų profilius ir jų teikiamas paslaugas galės matyti nemokamai, bet įmonės norėdamos matyti klientų paskelbtus skelbimus/konkursus turės susimokėti tam tikra metinį/menėsinį/vienkartinį mokestį.
 
Na, čia truputi reikėtų padirbėti su marketingu, bet mano vizija būtų tokia, kad jeigu tu nori pirkti/parduoti automobilį tai iškart eini į autogidą/autopliusą, o ne kažkur kitur, tai čia panašiai jei pats nemoki tualete persiklijuoti plytelių tai eini į mano puslapį ir susirandi kas tai tau kokybiškai padarys.

Sveiki,
 
Labai dažnai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje forumuose, vartotojų grupėse ir kitose bendravimo terpėse susiduriu su diskusijomis apie hostingo, serverių, VPS kainas, aptarnavimą, resursus, palyginimus ir t.t. Labai dažnai matau nepamatuotus lūkesčius, ko pasekoje atsiranda neigiami komentarai apie tiekėją, pykčiai ir nesutarimai. Nutariau parašyti vieną kartą ir visiems laikams, kad galėtumėte įsivertinti ar mokate teisingą kainą už paslaugas ir ko už tai turėtumėte tikėtis. Neužsiimu reklama, todėl galite etikečių neklijuoti ir manęs su niekuo nesieti. Etikečių klijuotojų žinutes ir rėksnius prašysiu šalinti.
 
Visu pirma pradėkime nuo to, kad hostingo verslas taip pat yra verslas, kuris turi atnešti pelną, o darbuotojai užsidirbti savo algas ir uždirbti įmonei pelną. Pinigai iš oro nebyra, juos moka klientai, todėl visos įmonės dirba būtent klientams. Bet tai tikrai yra ne labdaros organizacijos.
 
Taigi, pradėkime nuo to, kad hostingo versle, kaip ir visuose kituose yra 3 scenarijai:
 
Geras aptarnavimas + Dideli resursai = Didelė kaina
Geras aptarnavimas + Žema kaina = Labai maži resursai, galbūt labai sena įranga.
Žema kaina + Dideli resursai = Prastas aptarnavimas arba jokio aptarnavimo.
 
O papildomas, nematomas parametras yra Laikas = Pinigai.
 
Pradėkime nuo to, kas yra geras aptarnavimas ir jo nebuvimas.
Geras aptarnavimas yra pati brangiausia sudedamoji dalis iš visų kitų. Tai yra pats didžiausias bet kurios įmonės turtas - žmonės, kurie žino ką daro. Turbūt ne paslaptis, kad daugelis esate girdėję apie gerų ir patikimų specialistų algas iš įvairių portalų. Tik visi dar pamiršta, jog mokant algą, valstybei mokesčiai sudaro beveik antrą dalį algos. Ir tai vyksta kiekvieną mėnesį. Taigi bet kuriuo atveju gerų specialistų komanda kainuoja brangiai, bet jie kokybiškai atlieka savo darbą. Jokio aptarnavimo arba prastas aptarnavimas reiškia arba nepakankamą specialistų skaičių arba nekvalifikuotus specialistus.
 
Resursai, serverio resursai, serverių, tinklo įranga, tinklas - tai kita sudedamoji dalis, kuri kainuoja taip pat nemažus pinigus. Gero serverio kaina prasideda nuo 15 - 20 tūkst litų. Tinklo įranga ir visa kita kainuoja žvėriškus pinigus. O jei pradėtumėme kalbėti apie Ddos apsaugos įrangą ir interneto srautą pakankamą dideliam ddos, kainos būtų 5 nuliukų zonoje + dar 4 nuliukų zona kas mėnesį.
 
Kaina - tai kita sudedamoji dalis, kurią nustato tiekėjas, kad paslaugos būtų ne nuostolingos, bet generuotų tam tikrą pelną. Kaina turi atpirkti įrangos kainą, darbuotojų algas, mokesčius valstybei, bankams, ofiso nuomai, mokėjimų tarpininkams, telefonams ir kitiems būtiniems darbui dalykams.
 
 
Hosingų ir serverių situacijos:
 
Vystyti SMS hostingą kainuoja svetainė, serveriai, darbuotojai, mokėjimų rinkimai ( Dažnai gaunama tik 50% - 70% nuo SMS žinutės ). Taigi scenarijus gaunasi: "Žema kaina + Dideli resursai = Prastas aptarnavimas arba jokio aptarnavimo.". Dar pridėčiau, kad gali būti arba ne nauja įranga, arba netgi VPS serveris. Paprasčiausiai už mokamus pinigus neįmanoma suteikti jokio aptarnavimo, todėl tiekėjai atsako vieną kartą į dieną arba į 2 dienas ir tai neturėtų niekieno stebinti. Nuolat dirbantis specialistas yra prabanga, o didelis vartotojų skaičius sudaro eibę problemų. Taip pat kuo daugiau svetainių, tuo didesnė tikimybė, jog viena iš svetainių turės problemų dėl DDOS ir apskritai daug didesnė tikimybė, jog serveris neveiks. Greičausiai tai bus labai užribotas hostingas, nes reikia pritalpinti kuo daugiau svetainių už žemiausią kainą. Kodėl dažniausiai nepateikiamas telefono numeris? Nes specialisto konsultacijas turbūt kainuos daugiau, nei už paslaugas sumokėsite per metus laiko.
 
Hostingas - Tai jau kita paslauga, kuri gali kainuoti arba daug, arba mažai. Kaina gali priklausyti nuo to, kiek svetainių talpiname serveryje, koks serveris naudojamas. Taip pat aktualus tampa ir resursų paskirstymas, resursų ribojimas. Serveris su svetainėmis turi generuoti pelną, todėl tiekėjas renkasi arba pritalpinti daugiau svetainių už mažesnę kainą, arba mažiau svetainių už didesnę kainą. Taigi jeigu svetainių yra mažiau, taigi tikimybė, kad vienas vartotojas kenks kitiems ( pvz ddos) yra kur kas mažesnė. Taip pat prisideda aptarnavimas, kuris yra pats brangiausias parametras.
 
VPS - Kodėl VPS su tais pačiais parametrais vienoje kompanijoje gali kainuoti 20 lt, o kitose 100lt? Lygiai tapati situacija kaip ir su hostingu. Kompanijos renkasi kiek į serverį pritalpinti VPS serverių. Viena kompanija į lygiai tokį pat serverį gali patalpinti 15, kita kompanija 40 lygiai tokių pat planų su tais pačiais parametrais. Taip, tai įmanoma ir tai vadinama serverio overselingu. Overselingas - serverio resursų perpardavimas. Sakykime serveris turi 2 procesorius po 4 cores ir kiekvienas po 3Ghz. Vadinasi abu procesoriai turės 24 Ghz. Jeigu serveris turi 10 planų po 2.4Ghz = 24Ghz - serveris nėra perparduotas, o kiekvienas papildomas planas jau darys serverį perparduotą. Pagrindinė VPS serverių problema - kietieji diskai. Taigi VPS su tokiais pat parametrais greitis irgi gali skirtis ir kelis kartus. Taip pat prisideda aptarnavimas, kuris yra pats brangiausias parametras.
 
Serveriai. Tos pačios konfiguracijos serverio kaina gali skirtis kelis kartus. Pvz OVH ir Singlehop. OVH teikia beveik tik geležį ir į pagalbos užklausas beveik neatsakinėja, procesai automatizuoti ir savitarnos sistema veikia pakankamai gerai. Singlehop teikia gerą greitą pagalba, greiti atsakymai ir sprendimai. Jeigu talpinama svarbi informacija, kuri turi veikti 100%, kas nutiks tokiu atveju, jeigu serveris suges ir nesulauksite pagalbos? Patirsite nuostolius. Laikas = pinigai. Jeigu nuostoliai yra galimi ir neveikimo laikas nėra problema, tuomet tai yra gerai. Visi labai pasitiki, kad serveris veiks ir nieko neatsitiks. Bet kaip patirtis rodo, gali būti daugybė įvairių situacijų, kartais net komiškų, kada reikia kvalifikuotos pagalbos ir brangių kvalifikuotų specialistų, kurių laikas yra ribotas. Kuo serverio žemesnė kaina, tuo specialistas turės aptarnauti daugiau serverių, vadinasi pagalbos reikės laukti ilgiau. Arba gali būti daugiau specialistų, bet kvalifikacijos lygis žemas. Atsakymai greiti, bet nevertingi. Žinoma, serveris su KVM, kada vartotojas gali administruoti serverį yra neblogas sprendimas, bet ištikus gedimui vistiek reikės techninės pagalbos. Kaip jau minėjau, serverių aptarnavimas yra pati diždiausia dedamoji prie serverio vertės. Mažiau svarbi yra serverio geležis, kuri santykinai kainuoja pakankamai nedaug. Taip pat gali būti naudojama sena duomenų centro įranga, nors OVH viskas padaryta naujai. Taip pat gali būti įranga serverinė arba neserverinė, kietieji diskai paprasti arba enterprise. Skirtumas kainose.
 
 
Reziume:
 
Galiu pasakyti tik tiek, kad pats klientas vertina ar jam kaina yra priimtina. Nėra pigių ir nėra brangių paslaugų - yra poreikiai ir yra 3 scenarijai, o klientai vertina ką geriau prarasti - ar aptarnavimą, ar resursus, ar pinigus ( mokant brangiau už paslaugą ). Kiekvienas gali įsivertinti pagal pinigus ir mokamas paslaugas - jeigu aš įsigijau hostinga pigiau nei rinkos kaina ir turiu nelimituotus resursus, vadinasi serverio neveikimas yra toleruotinas. Jeigu reikalingas greitas aptarnavimas ir nedidelė kaina, tuomet teks tenkintis 100mb disko vietos. Kiekvienas tiekėjas suteikia visų pirma paslaugų vertę už tam tikrą kainą, o po to klientas vertina kiek jis už tą vertę gali mokėti. Skundai, nepasitenkinimas ir kiti dalykai atsiranda iš to, kad kliento lūkesčiai dažnai yra didesni, nei sukuriama vertė už mokamą kainą.
 
Jokiu būdu negalima kaltinti vadinamų "budget" tiekėjų už blogą aptarnavimą, jie atlieka labai gerą darbą ir užpildo tam tikrą rinką. Bet labai apmaudu, kai pasipila nepamatuoti lūkesčiai ir skundai jų adresu, nes sukurti aukštą vertę už mokamą kainą yra neįmanoma. Pykti galima tuomet, kada mokama kaina yra aukšta, o aptarnavimas nekvalifikuotas ir miegantis.
 
Visiems linkiu nuspręsti teisingai ir pasirinkti paslaugas, kurios yra optimaliausios jūsų kainos/poreikių santykiui. bet tuo pačiu noriu paraginti nepamiršti, kad kartais visur visko pasitaiko, kaip ir realiame gyvenime.

Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
 
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
 
1. Aistra ir entuziazmas.
 
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
 
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
"I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
 
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
 
2. Daug darbo
 
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
 
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
 
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
 
3. Siekimas pačio geriausio
 
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
 
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
 
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
 
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
 
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
 
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
 
5. Stumkime save į priekį
 
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
 
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
 
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
 
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
 
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
 
6. Parodykime save, bei savo veiklą
 
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
 
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
 
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
 
7. Idėjos
 
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
 
Klausykite ir stebėkite aplinką
Būkite smalsus
Dažnai klauskite kitų ir savęs
Analizuokite ir spręskite problemas
Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
 
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
 
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
 
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
 
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
 
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
 
 
Pabaigai
 
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
 
http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg

Aš nesakiau, kad tikiu ar kad netikiu. Norėčiau tikėti, bet tai nėra taip lengva... Na, nebent tikėjimu laikysim tiesiog mano žodžius "Aš tikiu...", bet tai tik žodžiai...
 
Iš viso koks skirtumas jūs tikite ar netikite?
 
Toks jausmas, kad šiais laikais juo labiau esi nusiteikęs priesiškai prieš viską juo "kietesnis" esi...
 
Pavyzdžiui man tiesiog patinka tradicijos, man tikrai nesunku kartą per metus apsilankyti bažnyčioje.
 
Ir šiaip tie visi, kurie taip priešiškai nusiteikę, kai bus jūsų vestuvės vistiek norėsite tą ceremoniją atlikti bažnyčioje? Ar kai būna laidotuvės juk nesakote kam ta bažnyčia?
 
Man pavyzdžiui patinka tradicijos ir man bažnyčia sukuria tą tokia ypatingą atmosferą...
 
http://www.loltexts.org/pictures/2013/02/29554_10151242452341840_267056369_n.jpg

Artėja nauji metai, o aš sėdžiu ir mąstau, ką gi aš gero nuveikiau per šiuos metus. Sudedu daugybę prisiminimų, vienus išbraukiu, naujus pridedu ir žiūriu kas gaunasi. Nenuostabu, bet gaunasi visiškas balaganas. Kažko ypatingo labai ir nenuveikiau. Turbūt kiekvienas esat prisižadėję sau, draugei, šeimai, kad kitais metais būsit geresnis, sėkmingesnis ir panašiai. Nebursiu labai magiškai nieko, bet keletą dienų pasvarstęs sumąsčiau keletą idėjų, kaip gi tapti geresniu, sėkmingesniu kitais metais. Žinoma nereikia visko taikyti tik kitiems metams, bet kitai dienai, savaitei ar mėnesiui.
 
1. Baigti tą ką pradėjai. Dauguma žmonių pradeda kažką daryti, bet niekaip nepadaro iki galo. Pavyzdžiui aš - pradėdavau bėgiot, bet vis mesdavau, o vėliau graužiau save, kad mečiau. Visi nori nubėgti maratonus, pasiekti žvaigždes, padaryti kažką dėl ko kiti tave gerbs ir prisimins. Paklausus gatvėj ar žinot "bėgiojantį žmogų" pasakytų, kad tai AŠ. Kad tai aš galiu nubėgti maratoną, galiu nubėgti iki žvaigždžių. Dabar bėgioju jau kurį laiką ir turiu nusibrėžęs dabar nubėgti 10km. Pradedu bėgt ir viskas būna taip: "Taip! Aš šiandien pagerinsiu savo asmeninį rekordą! Tiesiog žinau, kad tai padarysiu!". Prabėgu 3km: "Ar man viskas gerai??". Prabėgu 7km: "Aš tai padarysiu!, auch. Aš tai padarysiu!, auch. Prabėgu 9km: "Kur ta finišo linija!?!". Nubėgu visus 10km: "Buvo nuostabu! Įdomu kada pagerinsiu šį rekordą!!". Čia aš neteigiu visko tik apie bėgimą, čia tik kaip pavyzdys, nes gyvenime būna tas pats. Žmonės turi tokį kvailą padarą savyje, kuris visada tam pačiam momente sako, kad tu nori baigti. Mes nueiname taip toli, bet tuomet mūsų smegenys lyg persikrauna ir pasako mums, kad tai yra per sunku. Tu esi tam įpareigotas, bet vis baigi nepabaigęs, nes tai atrodo sunku. Projektas, darbas, santykiai. Atsimink dėl ko visa tai pradėjai ir judėk toliau. Kuo daugiau stoviniuosi ir galvosi apie pasitraukimą, tuo daugiau laiko reikės pasiekti rezultatui. Arba blogiausiu atveju, tu niekada nesužinosi ką reiškia pasiekti finišo liniją.
 
2. Nustoti būt auka. Visada verkiau, kaip ir dauguma, kad vat jis turi geresnį namą, geresnę mašiną, jis priima geresnius sprendimus, o aš neturiu kito pasirinkimo tik daryti taip kaip darau dabar. Stop. Visi turi pasirinkimą. Tu nesi toks beviltiškas, kad turi susitikinėti būtent tik su tuo žmogum. Grybauskaitė ir ekonomika neverčia tavęs pasilikti senam darbe. Yra kitų vietų kur galėtum gyventi. Ir ne tavo grafikas tau trukdo būti sveikam. Mūsų socialinės grupės labai moka skųstis. Mes visi diskutuojam apie savo problemas su draugais ir tai yra gerai, bet yra tam tikros ribos. Visi gauna galimybę paverkšlianti apie sunkumus, bet jeigu tu ieškai patarimo ir jį gauni, tai neatsakinėk "aš negaliu to padaryti" daugybę kartų, nes oficialiai tu tampi auka. Galiausiai reikėtų savęs paklausti kada gi norėjai kažką pakeisti ir sutvarkyti tą problemą.
 
3. Gana tikėtis, laikas daryt. Prieš keletą mėnesių kalbėjausi su vienu darbininku, kuris visą savo karjerą pradirbo vienam darbe, buvo pats geriausias savo darbo specialistas, bet niekaip negavo paaukštinimo nors jis ir žinojo, kad jis jam pasiruošęs. Pirmas ir turbūt vienintelis klausimas, kuris man kilo: "Ar tu prašei paaukštinimo?". Labai reta kompanija, kuri tiesiog ima ir paaukština kažką iš niekur nieko. Ypač senos ir puikiai išsivysčiusios kompanijos. Jei tu tikėsiesi, kad kompanija tave paaukštins, kai tu būsi tam pasirengęs, tai gali pralaukti 10 metų. Tavo bosas yra kaip tavo mama,tėtis, draugė ar žmona. Jis neskaito tavo minčių. Jis žinos ko tu nori tik tada, kai tu tai pasakysi. Jeigu tu tikrai kažko labai nori (kaip paaukštinimo), turi kalbėti apie tai. Jeigu tu nekalbėsi apie tai, reiškia tu paliksi spręsti viską už tave. Tikėkis.
 
4. Jokių rytoj. "Pradėsiu nuo rytojaus" gana dažnai naudojama savoka šiais laikais, bet na ką rečiau "juk vakar sakei, kad rytoj". Rimtai, gana taip daryti! Atidėti ar užvilkinti kažką kas yra svarbu tau reiškia du dalykus. Tu bijai pradėti, nes tai reikš didelius pasikeitimus tavo gyvenime arba tu nori to dėl netinkamų priežasčių (privertė daryti). Taip, ta nauja sveika mityba, kurią tu nori pradėti bus labai sunki ir turbūt nemaloni. Tu kiekvieną dieną lauksi kol pradėsi maitintis sveikai, bet kitą dieną tiesiog tai nurašysi kitam kartui. Tikinsi save, kad kitas kartas bus, kai baigsiu mokyklą, pradėsiu sportuot, įsigysiu tinkamą šaldytuvą ar pasidarysiu storas, bet ar tai yra tikrai ta priežastis kodėl to turi laukti? Ar dėl to, kad to darymas nėra toks įdomus, kaip kad ką darai dabar? Ir kol tai darai, nustok aukoti pinigus sporto salėms, nes jie tavęs nematė jau keletą mėnesių.
 
 
 
Daugiau pamąstymai nei rimtas straipsnis, bet jeigu nors vienas žmogus perskaitęs susimąstys, kad gali būt sėkmingesnis ir geresnis žmogus negu yra dabar, tai bus mano sėkminga valanda :).

O as kiek girdejau, tai tie uzsienieciai kurie pirkti norejo ta zeme jau seniai susipirko tik laukia kol gales legalizuotis. Na, ta prasme susirado zmones is Lietuvos, finansavo juos, o jie viska savo vardu supirko...
 
O siaip as irgi pries zemes pardavima uzsienieciams.
 
Tarkim, kad ir toks pavyzdys, jus esate ukininkas, pleciate savo uki, ir tarkim uz hektara galite moketi 4000 lt, surandate zemes pardaveja, ir jis jums pasako, kad vokieciai uz tos pacios zemes hektara siulo 8000 lt. Tai tiems uzsienieciams zemes kaina Lietuvoje centai palyginus su kaina ju salyje....

O as kiek girdejau, tai tie uzsienieciai kurie pirkti norejo ta zeme jau seniai susipirko tik laukia kol gales legalizuotis. Na, ta prasme susirado zmones is Lietuvos, finansavo juos, o jie viska savo vardu supirko...
 
O siaip as irgi pries zemes pardavima uzsienieciams.
 
Tarkim, kad ir toks pavyzdys, jus esate ukininkas, pleciate savo uki, ir tarkim uz hektara galite moketi 4000 lt, surandate zemes pardaveja, ir jis jums pasako, kad vokieciai uz tos pacios zemes hektara siulo 8000 lt. Tai tiems uzsienieciams zemes kaina Lietuvoje centai palyginus su kaina ju salyje....

O as kiek girdejau, tai tie uzsienieciai kurie pirkti norejo ta zeme jau seniai susipirko tik laukia kol gales legalizuotis. Na, ta prasme susirado zmones is Lietuvos, finansavo juos, o jie viska savo vardu supirko...
 
O siaip as irgi pries zemes pardavima uzsienieciams.
 
Tarkim, kad ir toks pavyzdys, jus esate ukininkas, pleciate savo uki, ir tarkim uz hektara galite moketi 4000 lt, surandate zemes pardaveja, ir jis jums pasako, kad vokieciai uz tos pacios zemes hektara siulo 8000 lt. Tai tiems uzsienieciams zemes kaina Lietuvoje centai palyginus su kaina ju salyje....

O as kiek girdejau, tai tie uzsienieciai kurie pirkti norejo ta zeme jau seniai susipirko tik laukia kol gales legalizuotis. Na, ta prasme susirado zmones is Lietuvos, finansavo juos, o jie viska savo vardu supirko...
 
O siaip as irgi pries zemes pardavima uzsienieciams.
 
Tarkim, kad ir toks pavyzdys, jus esate ukininkas, pleciate savo uki, ir tarkim uz hektara galite moketi 4000 lt, surandate zemes pardaveja, ir jis jums pasako, kad vokieciai uz tos pacios zemes hektara siulo 8000 lt. Tai tiems uzsienieciams zemes kaina Lietuvoje centai palyginus su kaina ju salyje....

Na, taip galvojau apie tai. Šiaip yra freelanceriu, kurie dirba pagal individualią veiklą.
 
 
 
Žinant kai kurių rimtų įmonių darbo principus, tai ten tą pačią svetainę, kurie ją sukuria už kelis tūkstančius galima ženkliai pigiau sukurti. Ypač kai tos įmonės mėgsta pirkti dizainus iš kokio themeforest už kokius 50$, o klientui sakyti, kad mes turime sukaupe savo dizainų galeriją, iš kurios jūs galit pasirinkti dizainą ir mes pritaikysime jį jums. O tas pritaikymas apsiriboja logotipo uždėjimo ir šiaip kokiais minimaliais pakeitimais, kurie klientui atsieina ten kokį 1000lt

https://docs.djangoproject.com/en/1.5/topics/templates/#template-inheritance
 
Susikuri globalų pagrindą, tada kiekvienam apps'ui pakeiti tik tai, ką reikia.

https://docs.djangoproject.com/en/1.5/howto/static-files/

Sveiki,
norejau pasikonsultuoti del darbo sutarties su darbdaviu, kurioje rasoma, kad jeigu iseinu is darbo negalesiu uzsiimti jokia panasia veikla ar dirbti kitoje imoneje uzsiimancia panasia veikla metus laiko. O sulauzius sia sutarti privaleciau sumoketi tam tikra pinigu suma.
 
Koki teisini pagrinda turi tokia sutartis? O gal ji yra niekine?
 
Tarkime jeigu pradedu dirbti toki pat darba kitoje imoneje ar uzsiimu tokia pat veikla savarankiskai, realu, kad buves darbdavys mane gali paduoti i teisma ir issireikalauti sumoketi ta bauda?
 
Nesuvarzo tokia sutartis mano teisiu? O gal sis darbas yra viskas ka as moku, ir daugiau kitaip nesugebu uzsidirbti pragyvenimui, tai kaip jie gali man tai uzdrausti?