Martynas90

Menininkai turi judėti su technologijomis į priekį. Vienas dalykas - tavo kūryba tau daro reklamą. Jei apmokestini, daug mažiau žmonių pamatys, daug mažiau žmonių žinos...mažiau žmonių pakvies kažkur koncertuot. :) Jau nekalbant apie aktorių reklamas visokias ir t.t.
 
Kodėl, tarkim, Ed Sheeran nemokamai albumą išplatino? :) Nes galvą turi, o ne elgiasi kaip 2000-aisiais. Galiu pasakyti, kad su tuo apmokestinimu kai kurie žmonės tik sau blogą daro.

O kam tokiam žmogui kreditas? Kreditų istorija prasta, faktas kad nemoka tvarkytis su finansais, tai kam vėl bristi į tą patį?

O geras programuotojas privalo gaudytis kurios kompo detalės jam labiausiai tiks? Keista, galvojau programuotojai šiek tiek kitais dalykais domisi, o ne kompo hardware. :)

Mūsų komanda buvo atsakinga už rekomendacijų servisą, kuriame buvo realizuotas PageRank algoritmas (realiai skaičiavimai su matricomis). Servisą teko realizuoti dukart, antrąkart kai reikėjo pakeisti karkasą, ant kurio veikė servisas.
 
Dėl kokios trigonometrijos ir matricų, tai jų daug yra 2D / 3D žaidimuose. Žinoma, ne kiekvienas, kuris kuria žaidimus, su tuo susiduria (to nereikės, jei esi dizaineris ar pasiimi kokį žaidimų variklį, kur paslinkimo matrica paslėpta po metodu .translateX()), tačiau kai kam tai yra būtina (pavyzdžiui, žaidimų variklio kūrėjas, kuris būtent ir paslėpė paslinkimo matricą po metodu .translateX()).
 
Dabar visur labai paplitęs mašininis mokymasis, dirbtinis intelektas ir rekomendavimo varikliai (kas dažnai yra paremta statistiniais modeliais). Yra netgi tokių įmonių, kurių produktas paremtas tuo (pavyzdžiui, Criteo kuria rekomendacijų variklį, kuris pagal vartotojo elgseną parenka, kokį turinį rodyti reklamoje). Kai kur mašininis mokymasis yra svarbus antrinis produktas (pavyzdžiui, Netflix buvo surengęs 1 milijono dolerių vertės iššūkį, kurio tikslas buvo 10% pagerinti jų algoritmą, kuris nuspėja, kokį įvertinimą vartotojas duotų filmui pasinaudojant tik informacija apie tai, kokie vartotojai kokiems filmams davė kokius įvertinimus). Vėlgi, ne kiekvienas, kuris dirba Netflix'e ar Criteo su tuo tiesiogiai susiduria, bet šitas funkcionalumas nepasirašo pats.
 
Klausti atsitiktinių žmonių, kam tenka naudoti matematiką ar sudėtingesnius algoritmus programuojant, ir pagal tai nuspręsti, kad jokie programuotojai to nenaudoja – tai tas pats, kas klausti, kam teko atsiskaityti kur nors Kinijos Juaniais ir galiausiai padaryti išvadą, kad tokios valiutos nėra. Čia tik mums tokia valiuta neegzistuoja, o kažkur milijardas žmonių ją naudoja kasdien.
 
Galiausiai, kaip ir sakiau, dauguma programavimo darbų yra susiję su tuo, kad reikia paimti duomenis iš kažkur, padėti juos į duomenų bazę, o vėliau juos pavaizduoti kokioje ataskaitoje. Čia dažniausiai nereikia nieko daugiau kaip elementarios matematikos ar algoritmų. Bet tokių darbų yra viso labo dauguma, bet toli gražu ne visi.
 
Topologinį rikiavimą naudoja Linux'ų apt-get.
 
Kad galėtum griežtai teigti, kad programavime visiškai nereikalingos matematikos ir algoritmų žinios, turi arba labai apriboti žodžio „programuotojas“ prasmę (tarkim, programuotojas – asmuo, kuris gauna iš kažkieno kito pseudokodą ir jį perrašo tam tikroje programavimo kalboje, t. y. code monkey; tada tuos, kurie pritaiko algoritmus ir matematiką problemoms spręsti belieka vadinti data scientist'ais), arba turi būti gana neišmanantis.
 
Programinę įrangą, kuri padeda, o vėliau paima duomenis iš duomenų bazės, kuria tiek ir užsienio įmonėse. Taip pat yra egzistuoja ir didžiuliai projektai, kuriuose tiesiog daug duomenų dedama į duomenų bazes ir daug duomenų iš jų paimama (nors tokiu atveju dažnai prireikia papildomo duomenų apdorojimo, kuriose duomenys apdorojami pagal specialiai pritaikytą veiksmų seką, duomenų bazių specialistų, kurie žino ne tik ką SELECT...FROM... grąžina, bet išmano ir aibių teoriją bei kaip vykdoma užklausa pačioje duomenų bazėje).
 
------------------------
 
EDIT: tarp kitko, jeigu algoritmai tokie nereikalingi ir vienintelis jų pritaikymas yra akademiniams uždaviniams spręsti, tai kodėl įmonės kaip Google ar Amazon pasikvietę žmogų darbo pokalbiui duoda išspręsti kelias nesudėtingas užduotis, kurios būtent ir susijusios su tinkamų duomenų struktūrų ir algoritmų parinkimu? Ten tai tikrai darbiniesi ne tam, kad akademinius uždavinius spręstum...

Buvau pas dietologes, atlikau tyrimus. Taigi, mano metabolinis greitis 1891 kcal, o kad aš suvartoju 3400kcal tai pakomentavo jog nieko tokio, dėl to jog aš labai aktyvus ir tiesiog visas tas kalorijas sudeginu, + sportas 4 kart per savaitę. Riebalų kiekis 6.9%, klausė ar kartais nešala galūnių, nes mažai riebalo :D Bet šiaip sakė viskas puiku, einu tinkama linkme, pagal gautus rezultatus man auga liesa raumeninė masė, nereikia bijot jog priaugsiu riebalo.
 
 
Turiu nusipirkęs keletą papildų, nes taip ir maniau kad reikia vitaminų. Mąstau ir apie BCAA kaip tu ir sakai :) + proteino po treniruotės.
 

:) tu speju koks freelanceris, dirbi per forex ar dirbi nuotoliniu budu kitaip? Prisiminiau jauna verslininka, kuris po visa pasauli pastoviai vienas pats keliauja ir dirba (ir uzdirba..) tik pabaiges 12 klasiu (Jacob Laukaitis fb) As taip nedirbu/nesugebu tai man tie keliavimai po pasauli zinai.. Salia busima zmona su kuria jau 7 metai, galvojam rimtai apie vaikus, pakeliave esam ir siek tiek, o dar ir keliausim tikrai ne karta ir ne du, buciau vienas pats sau ir koks IT specas tai gal ir patraukli ideja. Gal. O dabar as toks seimos zmogus. Del pabuvimo su idomiais zmonem tai as apskritai zmoniu nelabai megstu, uzsiimu savisvieta ir labai atsirenku su kuo bendraut, man tas toks 'kreizi' hipiskas gyvenimas nezinau ar tikrai trauktu, as ramaus budo, megstu seslu gyvenima, konkretuma, nemegstu siurprizu tai ne man gal cia toks gyvenimo budas :) Neturiu kazkokiu as isskirtinu sugebejimu, nekertu praktiskai nieko apie IT, tiesiog esu atrades labai gera darba ir i ji isikabines, isitvirtines, ileides kaip ir saknis. Vis delto tavo postas tikrai turetu ikvepti kai kuriuos, smagu del paties, kad ir nepazistu, pasenus aisku su sypsena bus malonu prisiminti visa tai paciam, as nesu avantiuristas ir kazkokio potencialo kazkam neturiu/jo nera tai man ir sirdies labai neskauda :) buvau kazkada labai geras futbolininkas, bet meciau, tai cia sito tesigailiu gyvenime, bet tam jau per velu, o daugiau..

Kai pažiūri iš šono, tai ir juokinga ir graudu... Perkat tuos išreklamuotus brand'inius telefonus su pigiausiom medžiagom už kosminę kainą, dar prisiperkat visokių nereikalingų priedų (dėklų, plėvelių, krovimo stotelių ir t.t.), būtinai originalių, dar papildomai susimokat už visokius draudimus, pratęstas garantijas, lizingo palūkanas ir t.t. O telefoną naudojat tik paskambint, parašyt, ir į feisbuką užeiti. Realiai viskas tik tam, kad nesijausti prastesniu už kitus. Kai visi draugai ar klasiokai jau turi paskutinį aifoną ar samsungą, o tu dar ne, tai jautiesi atsilikęs. Bravo, gamintojų marketingas pasiekė savo. O kai kas nors nutinka, tai jau būna negarantinis atvejis arba nedraudiminis įvykis. Ir tai ne todėl, kad jiem gaila sutaisyt jūsų telefoną. Jo netaiso todėl, kad žino, kad vistiek nueisit ir nusipirksit vėl naują brandą. Juk nusipirkti pigų analogą kuris atitiktų jūsų poreikius - nelygis. Skupus moka du kartus, kvailas moka tris kartus, o lopas moka visada...

c'mon lyg internete ir parduotuvėj viskas ne iš to pačio sandėlio. Juokingi tokie nusistatymai. Sutinku tik su vienu, kad Lt nėra normalaus mob. aparatų serviso ir tiek. Iš dalies būtų įdomu pamatyt kaip viskas vyksta iš vidaus. Bet ta prasme kaltinti parduotuvę ar tuo labiau konsultantą tai išvis kvaila.

Zmogus praso pagalbos, o ne klausytis jusu su draugais iskrypusiu laisvalaikio uzsiemimu :)

Aš irgi lankiausi pas psichologą, tiesa pakankamai trumpai, ne pilną pusmetį po kartą per savaitę. Dėl ko? Nerimas, baimės, priklausomybės, įsitikinimai, kaip kažkas turi būti, nerealus santykių/ meilės suvokimas, t.t. Iš pradžių atrodė, kad išmetu pinigus į balą (galbūt dėl to, kad atėjau visiškai sumišęs), bet laikui bėgant konsultacijos tapo tikrai ganėtinai produktyvios.
 
Svarbu jausti ryšį, pasitikėjimą psichologu. Iš karto man pasakė, kad jeigu jausiu, jog nifiga jis nepadeda, tai netylėti. Buvau pas Paulių Skruibį, tikrai rekomenduočiau jį.
 
P.S. mindfulness meditation jėga :D

Maskvoje gyvenu jau beveik 7 metus. Prašau, pagrįsk šį savo teiginį. Jei tu tik "svajoji", kad čia taip geriau viskas, tai turiu tave nuliūdinti, Lietuvoje kur kas geriau viskas nei čia....

Bet gi viskas kas cia parasyta, ta pati galima pasakyti ir apie sio straipsnio autoriu. Apie portala, kuris ji publikuoja.
Ar cia ne nebe patycios ir suformuotos nuomones kisimas?
 
O ir pacio portalo tiesos.lt redaktore buvusi (o gal ir esama nezinau) Puteikio viena is patareju. Kaip zinia Tapinas neglosto, nei Puteikio nei valdanciosios frakcijos, kuriai priklauso Puteikis.

Kodėl tu sakai, kad siūlau ignoruoti problemas? Tai kaip tik atvirkščiai, aš siūlau vietoj to, kad pusę valandos stovėt prie produkto ir galvot, kuris yra geresnis ir turi mažiau E raidžių, tiesiog kartais galima sau leisti mažiau pergyventi dėl to ir pasirinkti, kad ir brangesnį arba išvis bet kurį. Taip yra išvengiama problema. Gali atrodyti juokinga, nes tu turbūt galvoji, kad tas pusvalandis išlieto prakaito ilgo mąstymo tau gyvenimo nepakeis. Tada tu teisus. Bet būtum nelabai teisus jeigu pagalvotum ar sveika ir verta taip svarstyti visą gyvenimą.
Taip gyvenime turėsi mažiau problemų. Tada gal ir atsiras ir racionalesni sprendimai. Tai nėra kraštutinumas, tai yra tiesiog paprasčiausias pavyzdys, kuris gyvenime kaip matom deja nėra jau toks paprastas.
Jeigu tu nuėjęs pusę valandos svarstai ką pirkti ir po to priimi sprendimą, kuris tik atrodo, kad jis geras, tai reiškia, kad tu visose srityse taip mąstysi, nes parduotuvė tai tik pavyzdys. Tie kurie taip daro irgi gali sakyti, kad jie planuoja savo finansus ir remiasi logika. Neskirstyk gyvenimo į kraštutinumus ir ne :)
 
 
Tai ką čia parašei yra tik pasišaipymas be priežasties, nes nei tu žinai nei matei nei ką. Man kaip tik sekasi knygas rinktis. Štai susidomėjau istorija, nusipirkau knygą, tik biški gaila, kad per vėlai susidomėjau, bet dabar tai menka problema.
Aš irgi matau, kad tau kai kas nesiseka. Pvz tau nesiseka suprasti kitus ir laikaisi tik savo tiesos. Ir nematau daugiau ką čia tau argumentuot, nes pats nieko neargumentuoji o tik eini lengviausiu keliu- įžeidinėjimai. Tai toks pats lengviausias kelias kaip ir pirkti pigų produktą. Nieko gero iš tokių kelių. Dar pats sakai, kad su manim nėra diskusijos. Nėra nes pats jos neieškai. Ko ieškai tą ir randi.

Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..
 
"People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."
 
Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.
 
Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)
 
Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.
 
Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

Iliustracija daryta savais tikslais, vieno nelaimingo žmogaus atminimui.
 
https://www.behance.net/gallery/30994845/In-memorian

Man tas "Savęs atradimas" juoką kelia. Kaip jus suvokiate šį atradimą? Iš kur jis atsiranda? Aš suprantu tuos, kurie nuo pat mažumos sportuoja krepšinį, lanko dailės burelius, programuoja ir t.t Jų pažinimo kelias prasidėjo nuo pat mokyklinio amžiaus. Bet yra didesnė dauguma tų, kurie 18-19 metų nieko neveikė vardan savęs ir neįgijo jokio amato ar hobio. Tuomet kaip jus galit save atrasti kai jus nieko nemokat ir apie save nežinot? Niekados neatrasit tai kas neegzistuoja. Kažkas pasiūlys jums viską bandyti iš eilės. Tačiau greičiausiai 99proc viską mesit po savaitės ar mėnesio, nes niekas nėra išmokstama taip greitai. Tada toliau savęs ieškosit.
 
Sako keliavimas padeda. Tiesa, jus gaunate įkvėpimo, pamatote dalykų, kurie jūsų manymu net neegzistavo. Tačiau to nepakanka. Reikia suprasti, kad norint įgyti žinias/amatą užtruksite ne vienerius metus, o pradžioje viskas ką darysit bus šudo verta. Dėl to gali dingti noras tęsti ką pradėjote ir blaškysites nuo vienos srities prie kitos visą gyvenimą. Todėl tiems, kurie nežino ką nori veikt gyvenime, siūlau ne tik pasyviai keliauti ar išvažiavus į norgę dirbt, bet skirti kelis metus įvairiems dalykams mokytis. Mokymosi ir pažinimo proceso metu suprasite ar tai ką darote jums teikia malonumą, bet šis jausmas neateis po savaitės ar mėnesio kol neišvysite geresnių rezultatų ir neišgirsite pirmųjų komplimentų ar paskatinimo. Todėl nemeskite ką esat pradėję po kelių prisilietimų, sakydami "tai ne man", sulyginę save su asmeniu, kuris tuo pačiu dalyku užsiema galbūt net visą savo gyvenimą. Kitaip galie niekados saves ir neatrasti.

Kas sako, kad "meilės už pinigus nenusipirksi" - matyt, niekada nėra turėję šuns... :)

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Mūsų požiūriai į mokslą yra kardinaliai skirtingi. Geriausiuose pasaulio universitetuose žmonės mokosi ekonomikos istoriją, Computer science studentai mokosi filosofiją, Civil Engineering meno istoriją. Aukštasis mokslas formuoja požiūrį, o ne tik moko kaip vesti apskaitą ar įsteigti įmonę. Turi suprasti istoriją, jos raidą, kad galėtum iš jos pasimokyti ir panaudoti kuriant inovacijas. Bet diskusija ne apie tai. Nenoriu įžeisti, bet nemanau, kad galėtum kitus žmones mokyti kaip kurti verslą. Gerai, gali išmokyti kaip įsteigti įmonę, rinkodaros, procesų valdymo pagrindų, tačiau tai nepadaro žmogaus verslininku. Gal aš klystu, gal tikrai sukursit kažką gero ir jūsų studentai per tuos du metus įgaus daug patirties bei džiaugsis kursais, bet dabar aš tuo netikiu ir nežinau kas galėtų patikėti. :)

Tai kokioj aplinkoj dirbi, tokie ir zmones. Jei eini i fabrikus dirbti, kur zmones "neskaite knigu, nes givenimas visko ismokes" dirba, tai nera ko daugiau ir tiketis. Toj pacioj Anglijoj galima rasti darba, kur tie patys lietuviai bus nors siek tiek issilavine ir dirbs be nesamoniu.
Anyway, skaitant pirma posta juokinga pasirode tas, kad reiks gyventi su draugiskai lietuviais ir iskart isivaizduoju, kad ten visi is skerdyklos, uzgere soka ant baltu ir rodo fintus su peiliais :D

Įstojau tik šiais metais, dar nė mėnuo nepraėjo nuo pirmo atėjimo į univerą, tačiau jau spėjau susiplanuoti ateitį (maždaug, planai juk visad gali keistis), ir jame ši mokslo įstaiga užimą pagrindinę vietą ir tik vėliau eina savo idėjų įgyvendinimas. Kodėl? Todėl, kad studijuoju tokį įdomų dalyką- automatiką. Taip, be diplomo galima išmokti programuoti, patapti ekonomistu ir dar daug kuom, bet labai retai inžinieriumi. Viena, kai tau užtenka tik kompiuterio ir laisvo laiko. Visai kita, kai reikia įvairių, ne kiekvienam eiliniam piliečiui įkandamų prietaisų. Universitete tu gali naudotis šimtatūkstantinio brangumo laboratorijomis ir taip mokytis, kai sėdėdamas namie, negalėsi nieko atlikti praktiškai. Kitas dalykas, kaip minėjo, savo verslumais gali užsiimti ir po studijų- laisvo laiko per akis. Juolab universitete tiek daug chebros, kad:
 
A) Gali savo „Home certified“ paslaugas įkišti kone bet kam, tik spėk jų pinigus graibyt.
B) Tie patys žmonės gali tapti gerais, vėliau gal net įtakingais pažįstamais, arba šiaip iš oro šnekučiuojant kažkokią gerą idėją numesti, esmė- bendrauji.
C) Gali pabendrauti su dėstytojais, kurių patirtis gali būti neįkainojama. Gal ką šiaip patars, gal perspės nedaryti kokių klaidų. Kai, tuo tarpu, vienam tektų tas klaidas padaryti, ir dar pasimokyti.
 
Nežinau kaip jūs, bet studijuočiau net jei ir diplomo neduotų. Vis vien atėjęs pas darbdavį, sakyčiau išmokau to ir ano, jei reikia, galiu įrodyt. O apie verslo kūrimą- spėsi ar taip ar anaip.

"Tuščias" komentaras:
Eiliniai, šio forumo tipo, pliurpalai. Darbdavys - šėtonas. Visi darbai blogi, nebent "dirbi ant savęs". Vienintelis atlyginimo dydis "dirbant ne ant savęs" - minimumas. Dirbi kažkam kitam? Esi visiška vidutinybė plaukianti palei srovę. Universitetai - beprasmiai, užtenka popieriaus lapo, pieštuko ir youtube video ir pasaulis bus tavo. "Visiems girdėta, banali motyvacinė frazė po kurios norisi vemti". Nors kažkas gan naujo buvo - komentaras apie moteris. Kažkaip privertė suabejoti tavo super-intelektu dėl kurio tau aplinkiniai atrodo "atsilupę". Visas tavo pranešimas yra kitų žmonių skambių frazių bei minčių kratinys (gan ironiškai skamba tavo frazė apie supratimą, jog nugyvenai kažkieno kito gyvenimą). Tiesa sakant, galima pagalvoti, kad tau pačiam yra praplautos smegenys tų motyvacinių video ir gyveni svajonių pasaulyje.
Įprastai nerašau tiek kritikos, bet gavosi kaip gavosi.

Nueini i www.bwin.com. Prisijungi ir ten virsuj buna parasyta binside. Paspaudi, seki nuorodas ir uzsiregistruoji :)

Okey, šis bad runas jei dar ilgai tęsis, pribaigs mane. Esu turėjęs siaubingų runų, bet šis tikrai jiems neprilygsta.
 
Mėnesio pradžioje buvau pilnas optimizmo, pasiryžęs žaisti liepą daug, mokytis ir toliau gilintis į žaidimą, dabar neliko jokio optimizmo, tik pyktis ir filsofinis savęs klausimas, negi tai įmanoma....
 
Šį mėnesį jau pralaimėjau 15BI, tiesiog žudantis skaičius, net norėtusi save kaltinti, tačiau kiek žiūriu į handus, suprantu, kad nieko kitaip negalėjau padaryti. Na galbūt keliose vietose galėjau foldint su tripsais, tačiau klaidos tikrai nėra didelės.
 
Aš nehitinu jokių draw, priešininkai visas, būtent dėl to, mano EV grafa rodo, jog turėčiau būti up 9BI, tai reiškia, jog runninu 24 su trupučiu BI žemiau EV linijos...
 
Šį mėnesį jau sužaista 30000 handų ir net neįsivaizduoju, kada tas bad runnas baigsis.
Nereikia man ypač gero runo, nereikia man, kad kas įjungtų boomswitchą, man tik reikia neutralios sėkmės, tačiau neįsivaizduoju kada/ar jos sulauksiu :)
 
 
Va tiek mano, suvažinėto, pokeristo minčių :D