Keichene

Imciau ta kuris pigesnis nes
* Is visu galima paskambinti, o kam permoketi ?
* Is visu galima parasyti zinute ir taip pat isirasyti numeri i adresu knygute
* Is visu galima klausyti muzikos
* Is visu galima isirasyti video medziagos
* Is visu galima narsyti internete
* Is visu galima pazaisti laisvalaikiu koki zaidimuka
 
O jeigu as noreciau kazko ispudingiau as pirkciau kompiuteri, netbook'a.

As siulyciau pradeti nuo: http://download.oracle.com/javase/tutorial/

As siulyciau pradeti nuo: http://download.oracle.com/javase/tutorial/

Turbūt visi iki vieno esame buvę susidurę su situacija, kai visiškai nelieka motyvacijos mokytis, viskas yra neįdomu ir nuobodu. Būtent taip jaučiausi ir aš, tačiau galiausiai supranti, kad tai ilgai tęstis negali ir reikia susiimt, tačiau kaip ?
1. Planuok savo dieną ir studijuok tinkamu metu
Susiplanuok kiekvieną dieną iš anksto. Užsirašyk užrašų knygutėje kada mokysiesi, kada ilsėsis, kada pramogausi. Viską reikia pradėt dabar, ir neturi būti jokių "nuo rytojaus". Kai rengiate dienos planus, mokslus įrašykite kaip galima anksčiau, nes po TV žiūrįjimo, neto surfinimo ir t.t prie jei jų grįžti bus gerokai sunkiau. Mokytis turėtumėt tada kai tam yra mažiausiai trukdžių. Nesimokykit iškart po valgio, nes sočiai pavalgięs žmogus darosi mieguistas. Taip pat, nesimokykite vėlai vakare ar tada, kai esate labai pavargęs, nes naudos iš to bus mažai.
2. 5 minučių "triukas" (mano mėgstamiausias)
Visada sunkiausia yra pradėti darbus. Jei jis jau pradėtas, viskas gerai, tačiau kaip prisiversti atlikti vieną ar kitą užduotį ? Yra vienas "triukas", kuris vadinamas 5 minučių iššūkiu. Jei turit atlikti kokį nors darbą, pasakykit sau, kad jį atlikinėsit ne ilgiau kaip 5 minutes. Dažniausiai, po tų 5 minučių jūs jau būsite visiškai įsivažiavęs į darbą, ir jo nutraukti nebenorėsite. Nepamirškit, kad tas 5 minutes reikia mokytis visiškai susikaupus, be jokių pašalinių trikdžių.
3. Sustok ten kur įdomu

Jei norite užkąsti ar šiaip pailsėti, sustokite mokytis ties ta vieta, kur yra įdomu. Tokiu būdu, kai norėsite pratęsti mokymąsi, tai padaryti bus gerokai lengviau, nes jūs žinosite, kad jūsų laukia kažkas tai įdomaus jums.
 
4. Pašalink daiktus, kurie tavo manymų gali trukdyti.
 
Tokie daiktai, kaip televizorius, telefonas ar kompiuteris neturėtų būti šalia tuo metu, kai yra mokomasi. Šie daiktai visada trukdo tai daryti, ir jūs patys puikiai suvokiat, kad jei įsijungsit naršyklę būtinai užsuksit į uždarbis.lt ar kitas jūsų pamėgtas svetaines. Tai be jokio abejonės tik trukdo mokymosi procesui.
5. Nusistatykit tikslus
 
Turint tam tikrus tikslus, motyvacija gerokai išauga. Savo išsikeltus tikslus užrašykite užrašų knygutėje, ir ji lyg sąžines balsas jus vers atlikti užsibrėžtus tikslus, nes jūs juos matysit tol, kol prie jų nepadėsite pliuso ar dar kokio tai skiriamojo ženklo, kad darbas buvo atliktas. Pavyzdžiai: perskaityti 50psl Makiavellio, išmokti anglų žodžius ir panašiai.
6. Apdovanokite save
Kai nusistatot savo tikslus, sugalvokit sau kokią dovanėlę, kurią turėtumėt sau padovonti, jei viską atlikot gerai ir iš "dūšios". Pavyzdžiui: Jei iš koliokvumo gausiu 9 ar 10 leisiu sau prisikimšt junk foodo ir panašiai.
Surašiau tik keletą, man labiausiai patikusių, jei turit ką pridėti rašykit, paredaguosiu šį postą. Tikiuosi atsiras žmonių, kuriems bent kažkiek ši tema pagelbės. Man asmeniškai 5 minučių iššūkis ir savęs apdovanojimo metodas veikia stebuklingai :) Sėkmės!!!

Nesiklausiau, bet dabar tai tikrai paklausysiu! :)
 
Aš čia tik savo kuklias išvadas pateikiau, jas padariau remdamasi savo, ir kai kurių kolegų patirtimi - ne kartą girdėjau tokią frazę iš žmonių kurie dabar yra gitaros virtuozai, puikūs dailininkai, keramikai, dizaineriai, fizikai ir pan.: "Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom."
 
Akivaizdu kad visi jie buvo slopinami, laužomi ir gadinami... Giliai širdyje dėl to piktdžiugiškai džiaugiuosi kad turiu "nesulaužytą" draugą, grojantį elektrine gitara nedaug prasčiau už Steve Vai (ir jam tik dvidešimt penkeri), ar bičiulę, kuri fantastiška keramikė - bet labai gaila tų, kuriuos "sulaužė"...
 
Egzistuoja ir priešingos psichologijos momentas - gali būti kad gitaristas nebūtų toks geras, jeigu jį nuo vaikystės girtų ir glostytų, gal aš nebemėgčiau piešti, jeigu tai nebūtų buvęs savotiškas maištas prieš visą pasaulį, bet čia jau vėl - nauja tema.
 
Jeigu taip filosofiškai, plačiau pažvelgus - nereikalingi tie protaujantys žmonės... Reikia pilkos, lengvai valdomos masės, ir vieno kito protingo, kuris valdys tas mases. Deja žmogiškos ambicijos kur kas didesnės, nei tų protingųjų poreikis :) Bet čia jau tikrai filosofija, bijau kad nueisim į neišsemiamą diskusiją...

twea, priminei TED kalbą Mokykla žudo kūrybiškumą (klauseisi, ar ne? :)). Ji per 4 metus nuo tada, kai buvo pasakyta 2006-tais, tapo legendine. Prieš kelis mėnesius tas pats seras grįžo į pasakė jos tęsinį: Pradėkime mokymosi revoliuciją!
 
Abi kalbas labai rekomenduoju išgirsti visiems (yra lietuviški subtitrai). Nemanau, kad kada kas nors gailėjosi tų 20 minučių :)

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!
 
Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.
 
Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".
 
Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.
 
Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.
 
Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.
 
Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.
 
Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.
 
Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.
 
Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)

ka mokykloj mokeisi, tai yra tik logikos vystimui, suvokimui, sprendimo mastymui..
univiere net matematika visiskai kita ;)

Nu ir as vel isikisiu manau apibrezdamas viska. Mokytis bet kokiu atveju reikai , jeigu esi labai gabus ir jauti malonuma besimokant , i sveikata mokykis visas pamokas , blogiau nuo to nebus :) Jei manai , kad tau uztenka 2-3 pamoku su,kuriomis nori sieti savo gyvenima , gal , bet nepamirsk , kad blogiau nebus , jeigu atsiversi ir kokiu kitu knygu ne tik pavartyt , bet ir pasiskaityt :) Mano manymu 8 klasei reikia labai gerai mokyris , jeigu nori istoti i normalia gimnazija , o joje jau nebegalesi nesimokyti :)

Neo gerai sako " bet aš turėjau tikslą ir siekiau jo" Manau nusitaikyti i kuria nors saka ir link jos eiti visa laika kol esi mokykloje yra geras pasirinkimas,aisku iki 8-10 klases viskas dar keisis,bet ar humanitariniai mokslai ar tikslieji traukia manau jau gali susiprast, siaip retai buna kad kas uzdarbyje praso motyvacijos mokslui, vien del to respect autoriui.

Čia kaip mačiau kažkas minėjo pasimokysi ir įstosi, nes dabar visur lengva įstot. Galbūt, bet nepamiršk kad ties įstojimu viskas nesibaigia, kai įstosi reikės mokytis ir toliau ir bus tikrai sunkiau :) na nebent į kokią vtvk įstosi tada galėsi šūdą malt :D

Niekam nereikalingos barbės devyndarbės. Devyni amatai, dešimtas - badas. Jau geriau mokėt du tris dalykus gerai, negu susimest istoriją, geografiją, fiziką, biologiją, kurios dėl pamokų skaičiaus apribojimo bus B lygio, kad tik galėtum pasišnekėt su draugu biologu ir draugu fiziku.

Nesutinku su tokiu požiūriu. :) Išties daug girdėjau panašių argumentų ir dar begalę tokių, kad matematikos užtenka tik pinigam skaičiuot. O iš tikro matematika lavina mąstymą. Taip, sutinku, jog tas, atrodo beprasmiškų formulių kalimas, vieną dieną gali įvaryti vėžį. Bet išmokęs tas formules, tu galėsi operuoti veiksmais greičiau ir tą patį uždavinį išspręsti žymiai paprasčiau. Pavyzdžiui reikia suprastinti trupmeną:
 
http://www.fileupyours.com/files/246929/1trupmena.JPG
 
Tas, kuris nežino formulių ir galvoja "ai kam jų man reikia", sėdės ir kankinsis daugindamas viską iš eilės. O tu galėsi paprasčiausiai pastebėt, kad gali pasirašyti taip:
 
http://www.fileupyours.com/files/246929/2trupmena.JPG
 
Ir suprastinęs, gausi paprastą atsakymą:
 
http://www.fileupyours.com/files/246929/3trupmena.JPG
 
Galbūt šis pavyzdys per lengvas, ar per paprastas, bet viskas nuo paprastų dalykų ir prasideda. Tam pačiam programavime, išlavinto mąstymo dėka, tavo algoritmas susispaus į minimalų ir skaičiuos tą patį kaip kažkieno kito griozdas. Beje, prieš gerus metus teko programuot su spalvom, tai netgi ten atradau matematikos - sinusai, kosinusai ir tie dar su radianais.
 
O atsakant autoriui į klausimą - mokytis niekada ne per vėlu. Gerai, kad dabar apie tai pagalvojai, o ne 11-12 klasėj. Tad jei nepristygs motyvacijos, manau gali spėti į pravažiuojantį traukinį..

Reziume manyčiau galime pasakyti, žinios tikrai palengviną gyvenimą ir savo tikslo siekimo kelią, žinoma geriausia kai jos yra suderintos. Tai yra teorines žinias, stengiesi pritaikyti praktiškai.

Esi nuostabus tikslo siekimo pavyzdys visiems :)
 
Manau, kad sunku išmatuoti (ir kiekvienu atveju yra kitaip), kiek vertos žinios ir kiek patirtis. Galiausia tai labai susiję dalykai (su patirtimi įgyji žinių; su geromis žiniomis gali turėtį geresnę patirtį). Man patiko Myndės pavyzdys apie patyrusius verslininkus be verslo žinių :)

Taip, čia mano įprotis parašius ilgesnį tekstą (o dauguma tokie...) dar kelis kartus jį peržiūrėti ir redaguoti po to, kad būtų aiškus ir suprantamas :]

Kerniau - per dažnai Editini postą :D
 
Atestatas yra gerai, ir aš pats jį turiu, nors ir studijuoju. :)
 
Lietuvoje praktiką turi pats pasiimti, tai yra studijuoti ir pats norėti pritaikyti savo žinias praktikoje.
Šiuo metu esu antrakursis, bet jau turiu neblogus įgūdžius pardavimo srityje, kuriuos ir toliau gilinu, šiuo metu valdau 6 žmonių komandą, kuri dirba ties vienu projektu. Planuose turiu bent vieną stažuotę užsienyje ( labiausiai norėčiau dviejų :) )
ir aš egzaminus išlaikiau vidutiniškai ir dėl to teko pačiam studijuoti pusę metų psichologiją, bet aš turėjau tikslą ir siekiau jo, tad po pusės metų atsidūriau ekonomikoje nemokamoje vietoje.
 
Be to Lietuvoje tikrai nesąmonė, kad stojant gali pasirinkti 15 vietų, ir kad nereikia rašyti motyvacinių laiškų stojant, pats buvau gavęs pasiūlymą studijuoti Glasgow universitete, bet teko jo atsisakyti, dėl ko net džiaugiuosi :) Nes kaip sakoma: Dievas uždaro duris, bet atidaro langą :)
 
 
Sutinku, gerai baigęs mokyklą tavo kelias į sėkmę bus daug lengvesnis, bet visų pirma turi žinoti, ko nori iš gyvenimo, tiksliau sakant ką nori studijuoti.
 
 
Pagrindinė mintį teisingai supratai :) O nemanai, kad pranašesnis yra tas, kuris turi daugiau patirties?
 
Pranašesnis tas, kuris mokės tas žinias pritaikyti, todėl, kad ypač Lietuvoje, daug kas nemoką tų žinių priraikyti, tame tarpe ir aš, dar nesupratau, kur aukštosios matematikos kursą pritaikysiu :D
 
EDIT: mėginsiu ir aš sudėlioti tvarkingai savo mintis :)

Bijai, kad derlius nudžius? :rolleyes:

Viskas tau priklausys nuo gauto atestato 12kl. ir 11-12kl. rinkis tokias pamokas, kurios tau tikrai pravers stojant, nes kiti pasima 4 kūno kultūras, lietuvių a lygi ir technologijos a, kad išlaikyti egzaminus ir baigti 12.
 
O dėl mokymosi, viskas priklauso nuo tavęs, tad imkis ir mokinkis tiek kiek dar liko laiko, nes viską ką išmoksi gyvenime tau pravers.

Aš taip pat drįsčiau nesutikti su tavim.
Neabejoju, jog yra LABAI daug įdomių/protingų žmonių, kurie nebūtinai mokėsi puikiai nuo 1 iki 12 kl. ir domėjosi ne visais dalykais, kurie buvo "kišami" jiems į galvą.
Ar tu manai, jog sausas chemijos, fizikos ir pan. dalykų teorijos "kalimas" daro žmogų daug labiau išprususiu ir komunikabilesniu, su kuriuo įdomu bendrauti?
Mano nuomone, kai žmogus "kiša" į savo galvą viską ką jam liepia -- jis dar labiau bunka ir darosi eilinis "pilkos masės" gumulėlis, kuriam bemaž nebelieka daugiau jokio laiko, apart mokyklos, pamokų ruošimo ir t.t. Jis tiesiog neranda laiko (o vėliau ir jėgų) savęs pažinimui, tobulinimui, savišvietai (domėtis, tuo, kas JAM yra įdomu ir malonu,o ne tiesiog pareiga...) ir darosi labai monotoniškas.
Asmeniškai aš stengiuosi "atsirūšiuoti", tai, ką man užduoda mokytojai; stengiuosi suvokti atliekamų dalykų naudą ir prasmę, o dėl pažymių per daug nesijaudinu, nes žinau, kad tai nieko daugiau, kaip paprasti skaičiai... :)
Tokiu būdu aš dar sugebu atrasti bent šiek tiek laiko mano širdžiai maloniems dalykams ir taip (bent jau aš) jaučiuosi ne ką mažiau išprusęs ar žinantis, nei už kokį pirmūną. ^_^
 
O dėl tavo pasakymo, jog "Kuo daugiau dedi į smegenis, tuo lengviau į jas dar daugiau dėt.", tai galiu tik paklaust. Ar jauti skirtumą (našumą) savo galvos, rugsėjo-spalio mėnesiais ir mokslo metų pabaigoje?
Turbūt ne man vienam jaučiasi akivaizdus skirtumas. :)
 
P.S. Turiu ir vieną draugą, kuris mokslams nelabai gabus, ne itin ką ir mokydavosi, bet jis -- viena iš nuostabiausių asmenybių, kurias esu sutikęs ir su kuriuo yra be galo įdomu bendrauti. :)

O, žinau šitą jausmą :) Jis vienija visus tiksliuosius mokslus ir tikrai yra nuostabus. Aš nemėgstu skirti laiko dalykams, kurių realios naudos nejaučiu - pavyzdžiui, kas pasikeis, jei aš išspręsiu tą uždavinį? Jį išsprendė tūkstančiai žmonių. Neturiu jokios motyvacijos būti 1001-mas. Žinau, kad galėčiau sėkmingai mokytis matematiką, bet ji manęs visiškai nemotyvuoja - aš nieko naujo neišrasiu, nieko nesukursiu spręsdamas tuos uždavinius.
 
Visiškai priešinga yra informatika (irgi tikslusis mokslas) - niekada nėra vieno sprendimo, tu nuolatos esi kūrėjas ir gali daryti dalykus, kuriais paskui naudojiesi ne tik tu, bet ir tūkstančiai kitų žmonių, - tada jauti, kad savo laiką skiri kažkam prasmingam. Tiek programuodamas, tiek spręsdamas matematiką žmogus tobulėja, tik pirmu atveju jis gali pakeisti kažką savo ir kitų gyvenimuose, o antru - išnaudoti tušinuką ir lapą popieriaus, kad pasitenkintų gavęs teisingą atsakymą.
 
Galiausiai viskas priklauso nuo motyvacijos.

Puiki idėja :D Ypač dėl lietuvių.

Tikrai būtų įdomu perskaityti tokį straipsnį.

Manau praverstu netik man vienam :)beto tu tai gerai sugebi.Dėl anglu kalbos straipsnis labai patiko.

Kerniau, iš tavo posto supratau, kad turi kompleksą - MATEMATIKA :) Galbūt, tai vienas iš dalykų, kurio negali išmoti greitai (o tu viską mėgsti išmokti įdėjus maksimaliai mažai darbo ir laiko), nes matematikai reikia įgūdžių, kuriuos moksleiviai pradeda gauti jau pradinėse klasėse.
 
Bet visgi stojai į ekonomiką, kur MATEMATIKA yra pats svarbiausias dalykas (0,4 kof. ) ar tai nebus viena iš priežasčių, kodėl ekonomikos studijose pasijutai nesavas? (Visgi du pirmi semestrai aukstoji MATEMATIKA) Ir stojai į universitetą, kur visiškai nėra MATEMATIKOS.
 
Nežinau kodėl nemėsgti MATEMATIKOS, bet spėju, kad neturėjai mokytojo, kuris sudomintų ir padėtų pamilti šį dalyką, tap, kad per pamokas nejaustai, kaip prabėga laikas, kad išsprendęs sudėtingą ir nematytą uždavinį jaustum pasitenkinimą, kuris tik dar labiau paskatina mokintis.
 
Moralas, nereikia bėgti nuo kompleksų, šiuo atveju - MATEMATIKOS.

Aš pvz prastus pažymius turiu tik todėl, kad nedarau tų namų darbų, kurie man atrodo visiškai nereikalingi, tuomet gaunų vienetą :) Taigi, tie prasti pažymiai nevisada reiškia žinių nebūvimą.