Blackbeard

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

Jungtinė Karalystė turi išskirtinai mažus mokesčius, tuo pačiu ir mažiau nemokamų paslaugų. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas, kaip matote iš biz grafiko, yra gana vidutiniškas. Prieš siūlydami savo darbuotojams dirbti su individualia veikla, kas šiaip jau yra nelegalu, pagalvokite ir apie tai, kad jie sukaups mažesnę pensiją, mažesnes išmokas ligos atveju, jiems bus sunkiau gauti paskolą.
Šiaip jau šitoje temoje daug tipiško negatyvaus supaprastinimo. Nė vienas nepaminėjo, kad Lietuva pagal Ease of Doing Business reitingą yra 11 pasaulyje.
Apibendrinant, turim šalį, kur nėra daug biurokratijos ir kliūčių, lengva mokėt mokesčius, teismai vieni greičiausių ES. Tiesa, kad gautum paskolą, reikia paplušėti, bet tai visos ES ir ypač šiaurės Europos valstybių bruožas. Iš technologinės pusės turime žaibišką internetą, pagal kibernetinį saugumą esame ketvirti pasaulyje, neblogai išvystytą elektroninę valdžią (20 vieta pasaulyje). Žmonės išsilavinę ir kvalifikuoti, nors didelei įmonei jų skaičiaus gali ir neužtekti. Atlyginimai ES lygiu nedideli, kaip ir kainos, nors perkamoji galia pasiekė tokių ES senbuvių kaip Ispanija lygį.
Čia nekalbu apie gyvenimiškus faktorius: gamta, švarus oras, mažai kamščių, saugi kriminogeninė padėtis.

Nu kad ne,
tai ką įgijai iki vestuvių, kartu su įsipareigojimais lieka taip kaip yra, paskolos davėjas po paskolos davimo nebesidomi, ar tu santuokoje, ar tu jau vaikų turi, svarbu toliau mokėti paskolą. O jei nustosi mokėti, antstolis kabins tik tave

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

Jungtinė Karalystė turi išskirtinai mažus mokesčius, tuo pačiu ir mažiau nemokamų paslaugų. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas, kaip matote iš biz grafiko, yra gana vidutiniškas. Prieš siūlydami savo darbuotojams dirbti su individualia veikla, kas šiaip jau yra nelegalu, pagalvokite ir apie tai, kad jie sukaups mažesnę pensiją, mažesnes išmokas ligos atveju, jiems bus sunkiau gauti paskolą.
Šiaip jau šitoje temoje daug tipiško negatyvaus supaprastinimo. Nė vienas nepaminėjo, kad Lietuva pagal Ease of Doing Business reitingą yra 11 pasaulyje.
Apibendrinant, turim šalį, kur nėra daug biurokratijos ir kliūčių, lengva mokėt mokesčius, teismai vieni greičiausių ES. Tiesa, kad gautum paskolą, reikia paplušėti, bet tai visos ES ir ypač šiaurės Europos valstybių bruožas. Iš technologinės pusės turime žaibišką internetą, pagal kibernetinį saugumą esame ketvirti pasaulyje, neblogai išvystytą elektroninę valdžią (20 vieta pasaulyje). Žmonės išsilavinę ir kvalifikuoti, nors didelei įmonei jų skaičiaus gali ir neužtekti. Atlyginimai ES lygiu nedideli, kaip ir kainos, nors perkamoji galia pasiekė tokių ES senbuvių kaip Ispanija lygį.
Čia nekalbu apie gyvenimiškus faktorius: gamta, švarus oras, mažai kamščių, saugi kriminogeninė padėtis.

Jungtinė Karalystė turi išskirtinai mažus mokesčius, tuo pačiu ir mažiau nemokamų paslaugų. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas, kaip matote iš biz grafiko, yra gana vidutiniškas. Prieš siūlydami savo darbuotojams dirbti su individualia veikla, kas šiaip jau yra nelegalu, pagalvokite ir apie tai, kad jie sukaups mažesnę pensiją, mažesnes išmokas ligos atveju, jiems bus sunkiau gauti paskolą.
Šiaip jau šitoje temoje daug tipiško negatyvaus supaprastinimo. Nė vienas nepaminėjo, kad Lietuva pagal Ease of Doing Business reitingą yra 11 pasaulyje.
Apibendrinant, turim šalį, kur nėra daug biurokratijos ir kliūčių, lengva mokėt mokesčius, teismai vieni greičiausių ES. Tiesa, kad gautum paskolą, reikia paplušėti, bet tai visos ES ir ypač šiaurės Europos valstybių bruožas. Iš technologinės pusės turime žaibišką internetą, pagal kibernetinį saugumą esame ketvirti pasaulyje, neblogai išvystytą elektroninę valdžią (20 vieta pasaulyje). Žmonės išsilavinę ir kvalifikuoti, nors didelei įmonei jų skaičiaus gali ir neužtekti. Atlyginimai ES lygiu nedideli, kaip ir kainos, nors perkamoji galia pasiekė tokių ES senbuvių kaip Ispanija lygį.
Čia nekalbu apie gyvenimiškus faktorius: gamta, švarus oras, mažai kamščių, saugi kriminogeninė padėtis.

Retas atvejis kai rukymas didina populiacija, o ne mazina :D

Jungtinė Karalystė turi išskirtinai mažus mokesčius, tuo pačiu ir mažiau nemokamų paslaugų. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas, kaip matote iš biz grafiko, yra gana vidutiniškas. Prieš siūlydami savo darbuotojams dirbti su individualia veikla, kas šiaip jau yra nelegalu, pagalvokite ir apie tai, kad jie sukaups mažesnę pensiją, mažesnes išmokas ligos atveju, jiems bus sunkiau gauti paskolą.
Šiaip jau šitoje temoje daug tipiško negatyvaus supaprastinimo. Nė vienas nepaminėjo, kad Lietuva pagal Ease of Doing Business reitingą yra 11 pasaulyje.
Apibendrinant, turim šalį, kur nėra daug biurokratijos ir kliūčių, lengva mokėt mokesčius, teismai vieni greičiausių ES. Tiesa, kad gautum paskolą, reikia paplušėti, bet tai visos ES ir ypač šiaurės Europos valstybių bruožas. Iš technologinės pusės turime žaibišką internetą, pagal kibernetinį saugumą esame ketvirti pasaulyje, neblogai išvystytą elektroninę valdžią (20 vieta pasaulyje). Žmonės išsilavinę ir kvalifikuoti, nors didelei įmonei jų skaičiaus gali ir neužtekti. Atlyginimai ES lygiu nedideli, kaip ir kainos, nors perkamoji galia pasiekė tokių ES senbuvių kaip Ispanija lygį.
Čia nekalbu apie gyvenimiškus faktorius: gamta, švarus oras, mažai kamščių, saugi kriminogeninė padėtis.

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Cia 2019 m duomenimis, UK 1,44 eur norint sumoketi 1 eur.
Ar kazkas po brexit taip drastiskai keitesi, ar tiesiog paemei minimuma vos ne, kas duoda kazkokiu specialiu mokestiniu privilegiju. Butu optimalu lygint vidutiniu algu apmokestinimus tokiu atveju.
 
 

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Kur dingo pardavimu forumuose prefixai kaip [Perka], [Parduoda], [Aukcionas], [Baigta]? Nes dabar nuejus i, tarkim, Kitus pardavimus, neaisku ar zmogus perka ar parduoda automobilio duslintuva. Na, forumo tema man asmeniskai taipogi nelabai, senesne geriau ziurejos, bet skonis draugu neturi :)

Vien jau iš UX pusės - tai tikrai nemažas šuolis aukštyn. Dėl UI pusės, skonio reikalas, žinoma.
Smagu matyt, jog akcentas forumo išliko, tačiau taip pat atnešta daug naujovių ir funkcionalumų. Negaliu nepastebėti naujų suasmeninimo filtrų - (pvz. Srauto nustatymai), labai patogu. Atnaujintas profilio puslapis taip pat informatyvesnis, patogesnis. 
Pranešiau keletą klaidų bei pasiūlymų į kuriuos, tikiuosi, bus atkreiptas dėmesys.

Dar kart labai didelis pliusas už UX atnaujinimus. Bravo!

Pirmiau reikėtų imtis dabartinių minėtų darbų, o ne plėsti fantazijas apie ateities planus. :) Priminsiu, buvo ne vienerius metus planuojmi atnaujinimai, kuo pasibaigė didieji grandioziniai planai? Pasibaigė tuo, kad žmogų visi dabar laiko šnekoriumi.
 
Pirmiausia, tegu susiburia bendruomenė kaip senais laikais, gavina ją. Apie apmokestinimus, kai forumas merdėja ir kalbos negali būti. :) Kad prieitų iki jūsų taip fantazuojamų atnaujinimų su apmokestinimu, čia turėtų praeiti keli metai.

jo, pritariu dėl games lt. Pats lankydavausi, per savaitę bent postą parašydavau. bet kad sugebėjo numarinti tai dar reikia taip sugebėti. Visiškai sudeginti pinigai, kad ir kiek ten sumokėjo.
https://www.patreon.com/gameslt gaila ir žiūrėti, kai vienintelis patreon remėja yra tai pats jo savininkas

Facebooke viena tema yra vienai ar dviem dienoms. Tadai jau viskas. Kita diena, kita kalba. O ta nugrimzta į užmarštį. Prisijungia nauji nariai ir uždavinėja grupėje senai aptartus klausimus, nes jų nieks neieško.

Tik nekiskit niekas facebooko grupiu :D didesnio siukslyno nera. Naudotis paieska? Aha, sekmes. O forume viskas tvarkinga sudeliota paspaudi, paziuri.

Tuoj ankedotų temą prikels. Kažkada buvo labai gyva, kol pliusus joje dėliojo. Baigėsi pliusai-baigėsi ir anekdotai forume...

Trolių yra visur. Užsienis rimtai žiūri į trolius, nesisackina su jais, todėl įprastai troliai ten buria savo bendruomenes, nes jų atsikrato visokie forumai, o Lietuvoje jir kaip tik integruojasi į kitus forumus, tokius kaip šis. Dėl to, ar lietuvių kultūra prastesnė už užsieniečių, galima ginčytis, tačiau aš manau, kad taip, kultūra truputį prastesnė. Bet yra ir čia daug gerų žmonių. Galbūt lietuvius savotiškai paveikė neigiamos emocijos. Nesakyčiau, kad Lietuva kaimas lyginant su užsieniu. Lietuva tiesiog kažkiek atsilieka etikos srityje, bet nėra autsaiderė. Užsienis kai kur yra daug griežtesnis, todėl ir žmonės auga kultūringesni. Bet didžiausias indėlis čia yra administratorių ir kitų žmonių, kurie filtruoja žmones, t.y. užkerta kelią naudotis jų paslaugomis tiems, kurie nusišneka ar keikiasi. Tokia ir politika. Lietuviai taip nedaro, pavyzdžiui šis forumas, atrodo, kad tik ir stengiasi išlaikyti trolius. Gal populiarumo trūksta? Juk užblokavus etatinius nusišnekėtojus uždarbio bendruomenė sumažėtų pastebimai.

Tikrai nesutikčiau su tokiu pasakymų, trolių yra visur. Taip pat, kaip ir idiotų yra kiekvienoje šalyje tiek, kad galėtų išdalinti kitoms šalims.
 
Nepatinka man tas kategoriškumas visur yra gerų žmonių, taip pat ir Lietuvoje. Labai nemėgstu, kaip kažkas pradeda "stumti" ant lietuvių, kad jie labai pavydi vieni kitiems ar yra blogi, juk yra pilna ir gerų žmonių, o tie "stumiantys" žmonės kaip tik ir sukuria tą pavydą bei blogį.
 
Ir šiaip manau viskas priklauso ne nuo šalies, o nuo pačio forumo. Kaip tas foruma yra tvarkomas, kiek įdedama į jį pastangų ir panašiai. :)

Manau būtų smagu pagaliau uždrausti temas apie filmus, warez ir muziką ir ypač nelegalių projektų pardavinėjimą. Taip, yra pasaulinis BHW forumas, bet jis manau nesisieja su uždarbio vertybėmis. Jau visi išaugome iš tokių projektų, nebe 2008-ieji ir atsiriboję nuo wannabe "verslininkų" bet kokia kaina pritrauksime rimtesnės auditorijos, kuri gali rimtai padiskutuoti apie verslą ir skatintume užsiimti rimtais projektais. :)
 
Tuo pačiu būtų smagu "Projektų pardavimų" temose kažkoks filtras ar papildomi laukeliai kuriuos suvedus galima būtų iškart po pavadinimu matyti:
 
A) Lankomumą.
B) Pelną / pajamas.
C) Kainą.

Neskaitant administracijos (kurios dauguma atlieka ir moderavimo darbus), šiuo metu yra trys (įskaitant Renatą).
 
Renata labai padės su narių supporto ir pastovaus moderavimo darbais. Planuojame jog ji bus su administratorės teisėmis, bet tik tam jog galėtų atlikti keletą papildomų veiksmų. Ji bus super-moderatorė, kuri padės peržiūrėti praneštą turinį, pagalbos bilietus bei narių el. laiškus. Tad visada bus žmogus kuris daug laiko skirs tam ir nereikės didelio kiekio moderatorių, kad užtikrinti jog viskas tikrai būtų peržiūrėta.
 
O Uždarbiui augant ir keičiantis, turėsime prisitaikyti. Ateitis parodys.