psok

I tele2 salona nuejau penktadieni vakare supildziau kad i pildyk pereinu, o paskambino siandien diena is telia. Realiai dar net neperkele mano nr ir i pildyk, naudojuos senaja Telia kortele. 

Ne, turi kelt į kitą tinklą, į pildyk arba labas (ežys priklauso telia)

Na taip jei paciam idomiau uzsiimti siuvinejimu tada super, tik pirmyn! Va dar kuom stipriai siuvinejimas pranoksta kitas technologijas, tai kepuraiciu siuvinejimas. Va ten tikrai netinka termo pleveles ar dtg, o vat siuvinet tai super! 
Tada dar kaip suprantu su ta pacia masina galima ir antsiuvus siuti kareiviams su pavarde arba siaip iliustracijas ivairias? 
Pakabukus medziaginius su logo, na jo tikrai jei rimtai uzsiimti galima tikrai pakankamai prisigalvoti darbeliu :))) 

Lietuvoj tik 1-2 draudimo kompanijos teikia išplėstinę techninę pagalbą, kuri galioja ES, kainuoja keliasdešimt €, bet ją gali pasirinkt tik pirkdamas naują polisą, tai jei jau turi draudimą - teks jį nutraukt ir pirkt naują. Ir šios paslaugos būna neleidžia pasirinkt online, tik per brokerį. 
Kadaise tokio dalyko nebuvo ir jeigu norėjai turėt techninę pagalbą kelyje teko pirkti kasko. Kai anksčiau daug važinėdavau į DE taip ir dariau, bet lygiai iki to momento, kai teko tuo pasinaudoti. Lenkijoje, prie Wroclawo sugedo mašina, paskambinau į draudimą, jie surado traliuką, kuris net nesitarė su manim kur vežt, nuvežė į pažįstamų servisą, kuris pasirodo užsiima tik turistų apgaudinėjimu, prie serviso nebuvo nei vienos mašinos su vietiniais numeriais, bandė nulupt už remontą kosmosą. Toliau apgyvendino kažkokiam susmirdusiam barake, pas mus pabėgelių centruose žymiai geresnės sąlygos. Nesu išpindėjęs, man nereikia 5* viešbučių, visada ieškau pigiausios nakvynės, už 10-20€ Lenkijoj nakvoju žymiai geresnėse vietose, deja jau buvo vėlyva naktis, tai pasirinkimo nebuvo. Tada supratau, kad iš tos techninės pagalbos jokios prasmės. Traliuką, viešbutį, servisą, gali susirasti pats. Draudimas mašinų netaiso, už remontą moki pats. Vienintelis dalykas kada techninė pagalba gali atsipirkt - jeigu sustosi autobane, nes kiek girdėjau vien už tai, kad nutemptų nuo autobano iki artimiausios aikštelės žmonės moka po 300-400€. Palikt ten mašiną ar bandyti taisytis šalikelėje galimybės nebus, nes visur kameros arba praneš pravažiuojantys, iš karto atvažiuos policija ir stovės su švyturėliais kol neatvažiuos traliukas. Viskas dėl saugumo. Tai šiuo atveju geriau nusipirkt tą papildomą apsaugą už 20-40€, bet pirkt kasko dėl to mano manymu vistiek neverta. Iš patirties galiu pasakyti taip - per savo gyvenimą esu parvaręs savo eiga kelis šimtus auto iš DE, tai buvo visiškai skirtingi auto, nuo apynaujių su keliais k km ridos iki 500€ vertės. Taip pat su nuosavom auto esu pramynęs per Europą bendrai kokį pusę milijono km. Nė karto neteko sustoti vidury autobano. Aišku, įvairių gedimo buvo, tačiau dažnai juos pavykdavo sutvarkyti pačiam arba nuvažiuoti savo eiga iki serviso arba su tuo gedimu pasiekti Lietuvą. Neskaitant to atvejo su draudimu - daugiau tik vieną kartą teko kviestis traliuką iki serviso, bet mašiną spėjau priparkuoti parduotuvės aikštelėje ir iki viešbučio nuvažiavau traukiniu. Kelionėse automobiliai genda rėčiau nei važinėjant kasdien mieste, nes autostradoje patiria žymiai mažesnes apkrovas, rėčiau užvedami. 

Keli patarimai: 
Nevažiuoti į kelionę su ką tik nupirkta mašina, ypač jeigu mašina pirkta Lietuvoje, ypač jeigu pirkta be profesionalų pagalbos, ypač jeigu pirkta iš perekupo, nes užslėpti gedimai garantuoti. Reikia pavažinėti bent kelis mėnesius, kad viska išlįstų. Teko skaityti pasakojimą kai žmonės turguj nusipirko mašiną ir iškart išvažiavo į kelionę, tai visą kelionę užsiiminėjo jos remontu.  Nevažiuoti į kelionę su neprofesionaliai tvarkyta mašina, kai gedimai taisomi viela ir izoliacija, pilami pigiausi skysčiai neatsižvelgiant į specifikacijas ir pan.  Nevažiuoti į kelionę jeigu jau yra kažkokių gedimų ar simptomų, net jeigu su jais jau važinėji kurį laiką ir atrodo nieko blogo nevyksta - galutinai sugesti gali būtent kelionėje. Teko skaityti pasakojimą kai dėžė pradėjo keistai veikti, nuvažiavo į atstovybę, jam pasakė, kad viskas ok, išvažiavo į kelionę ir ten sugedo dėžė.  Netaisyti mašinos prieš pat kelione, nes gali išlįsti remonto brokas, nesvarbu ar taisei garaže ar profesionaliam servise.  Nuodugniai patikrinti techninę būklę, nes būna juokinga ir graudu kai žmonėm kelionėje pasibaigia stabdžių kaladėlės, nors tai net nėra gedimas, tai natūralus nusidėvėjimas, kurį galima pamatyti prieš kelionę be jokių įgūdžių ar spec prietaisų.  Pravažiuot ilgesnį laiką autostradoje nespaudžiant stabdžių, po to sustoti ir pasižiūrėti ar nekaista ratai. Jeigu kažkuris ratas šiltesnis nei kiti - reiškia užstrigęs stabdžių suportas ir po ilgų km autostrados greičiais gali atsirasti didesnių bėdų. Reikia perrinkti stabdžius. Nuvežti atrestauruoti generatorių, net jeigu jis veikia puikiai - tai pati nenuspėjamiausia detalė mašinoje, nes dažniausiai sugenda staiga, be jokių požymių. Abu kartus kai teko kviesti traliuką kelionėje - abu kartus tai buvo generatorius. Du kartus vežiau gerą generatorių atrestauruoti prieš kelionę ir ten patvirtino, kad jis jau tuoj tuoj būtų sugedęs. Nebent mašina apynauje, iki 100k tikros ridos, tada gal galima ir netaisyti.   
Ką daryti sugedus kelionėje: 
Visų pirmą nepanikuoti, niekas dar nemirė sugedęs kelyje. Bus tik kažkiek daugiau kelionės išlaidų. Jeigu kelionė vyksta į vakarų Europą, o ne į kokią Afriką, tai ten civilizacijos daugiau nei LT. Kuo šaltesniu protu į viską žiūrėsi - tuo teisingesnius sprendimus priiminėsi. Kuo labiau savarankiškesnis būsi - tuo mažiau nuostolių turėsi ir tuo geresnė kelionė bus. Nes jeigu tik sėdėsi mašinoj ir skambinsi visiem iš eilės, kad tave vargšelį išgelbėtų, tai galiausiai sumokėsi daug ir kelionė bus sugadinta.  Pirmiausia reikia kuo tiksliau diagnozuoti gedimą, kad po to priimti teisingus sprendimus. Pasiskambink į Lietuvą draugams automobilistams arba į servisą kur pastoviai lankaisi, žmogus kitame laido gale bus šaltu protu ir be emocijų geriau patars ką ir kaip daryti.  Jeigu išlindo gedimas, bet mašina dar važiuoja, tai nevažiuoti kol sustos, o iš karto ieškoti nuvažiavimo nuo autostrados ir sustoti kokiam parkinge ar bent parduotuvės aikštelėje, kur stovinti mašina niekam netrukdys. Sustoti taip, kad ją galėtų pakrauti traliukas jei kartais neužsivestų.   Jeigu tai vakaras arba savaitgalis - pirmiausia ieškoti viešbučio netoli ir bandyti nusigauti iki ten. Komfortiškai sėdėdamas galėsi neskubant surasti servisą su adekvačiom kainom ir terminais, paieškot detalių, paguglinti gedimą ir pan. Kol užsiiminėsi mašinos remontu - kiti kelionės dalyviai galės aplankyti turistines vietas tame regione. Toks variantas žymiai geresnis nei stovėti šalikelėje su avariniu ir laukti kol kažkas atvažiuos ir pasirūpins kaip aklais kačiukais.  Jeigu tai vakaras ar savaitgalis ir visgi mašina sustojo ir pati nebevažiuoja - išsikviesti techninę pagalbą ir kol ji važiuos susirasti viešbutį ir vežti mašiną ten. O iš ten jau neskubant ieškoti serviso artimiausią darbo dieną.  Jeigu tai darbo valandos - ieškoti serviso, kuris priims ir vežti mašiną iš karto ten. Jeigu gedimas sudėtingesnis, tai tuo pačiu ieškoti viešbučio netoli. Reikia turėti omenyje, kad vakaruose niekas niekur neskuba ir niekas greitai nevyksta. Kažin ar servisas priims tą pačią dieną, jeigu reikės detalių, tai jos irgi iškart neateis.  Vakaruose geriausia ieškoti rusakalbių serviso, bent jau Vokietijoje tokių yra kiekviename mieste. Ten ir pigiau ir sugalvos pigesnių remonto būdų. Pvz., jeigu nukrito duslintuvas, tai rusakalbiai privirins už keliasdešimt € ir važiuosi toliau. Vokiečiai tokiu atveju užsakys naują duslintuvą už kelis šimtus €. Aišku būna ir lietuvių servisų, bet tikimybė, kad toks servisas bus netoli labai maža. Sugedus Lenkijoje remonto ir detalių kainos pigesnės nei Lietuvoje, tai dažnai ten net labiau apsimoka taisytis.  Jeigu mašina jau nebeturi garantijos, tai jokiais būdais nevažiuoti į atstovybę, nes ten už remontą paliksi daugiau nei tavo mašina verta.  Jeigu važiuojat su dviem mašinom ir vienai sugedo generatorius, tai galima važiuoti kaitaliojant akumus iš vienos į kitą. Nors tai nėra sveika akumams, bet vistiek pigiau nei kviesti traliuką.   Jeigu tampa aišku, kad mašina sugedo rimtai (variklis, dėžė) ir toje šalyje remontuoti neapsimoka, tai tolimesni žingsniai priklauso nuo to, kuriame kelionės etape randatės. 
Jeigu jau grįžtat į LT, tai ieškot viešojo transporto namo. 
Jeigu kelionė tik prasidėjo ar įpusėjus, tai vietoje to, kad ją nutraukti ir grįžti namo liūdniems geriau išsinuomoti kitą mašiną ir tęsti kelionę, vėliau grįžti į tą patį miestą, grąžinti mašiną ir iš ten važiuoti namo viešuoju transportu. Didesnės nuomos kompanijos suteikia galimybę grąžinti mašiną kitam mieste už papildomą kainą. Taip, automobilio nuoma nėra pigu, bet pasirinkus žemesnės klasės auto ir vietinę nuomos kompaniją - nuomos kaina stipriai nepadidins kelionės biudžeto, užtat būsit pakeliavę ir laimingi. Šį punktą galima pritaikyt ir tada kai mašina pataisoma, bet remontas užtruks ilgesnį laiką arba terminas neaiškus, tokiu atveju geriau išsinuomot auto ir toliau džiaugtis kelionės įspūdžiais negu trypčioti kelias dienas aplink servisą laukiant kol pataisys.  Kai mašina nepataisoma ir ją tokios būklės nuspręsta vežti į Lietuvą - raktus palikti serviso darbuotojui (jeigu mašina servise), viešbučio administratoriui (jeigu mašina stovi prie viešbučio), degalinėje (jeigu mašina stovi autobano parkinge) arba blogiausiu atveju paslėpti raktą kur nors prie mašinos, jeigu niekaip nerandat kur palikt. Surandat traliuką (yra tam skirtos fb grupės, portalai, tiesiog skelbimai), kada jis galės atvažiuos, paims raktą, pakraus mašiną ir atveš į LT, o jūs tuo metu tęsite kelionę arba grįšite į Lietuvą viešuoju transportu. Dažnai tenka matyti fb postus kai žmonės sėdi sugedusioje mašinoje ir laukia kol koks nors traliukas juos visus paims, tačiau taip nebus, nes tralai, nesvarbu ar maži ar dideli keleivių nevežioja. Nebent užsakysite busiką su priekabą, bet tokiu atveju reikės laukti n dienų kol jis iš Lietuvos iki jūsų atvažiuos ir už tokią kelionę sumokėsit daugiau nei už vietą ant tralo + lėktuvo bilietus. 

Labas, spėtum.
Taip, iš savo lėšų, ir tikrai nesiskaitys kaip nuosavų lėšų dalis ir balų negausi.

ir postinimas skirmanto malinausko video

Aš irgi mačiau tą reklamą, įdomiai atrodė, bet vistiek nepritraukė manęs. :D Bet šiaip jo, būtent ta reklama man irgi įsidemėjo, o toliau iš jo nieko įdomaus nėra.
 
Šiaip labai daug priklauso nuo prekės, bet influencinimas yra tikrai geras dalykas.
 
Micro influencerių sąrašas: https://docs.google.com/spreadsheets/d/1qBJjCFeDf5pP68heMtM4IAJnkZY7pL0EArExTqy4U5w/edit#gid=0
 
Manau pravers gal kam. :)
 
Siūlyčiau peržvelgti Instagramus (moterų, merginų) kas turi 30-60k sekeju ir parašyti su pasiūlymu, manau tikrai turėtum susitarti, tiek sekėjų turinčios moterys merginos parduoda reklama tikrai nebrangiai, o jeigu dar prekė kažkokia tai nematyta, tai gal net apseisi tiesiog nusiuntęs prekę. :)

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

bbs te zino gal ir verta

O sugalvojau ten istot tik del to, kad paziuret nauja Arsausko podcasta ;D

Aišku verta, gi vietoj to, kad kažką darytum, galėsi sėdėt, žiūrėt video, seminarus, podkastus apie nereikalingus dalykus ir "užsimotyvuoti" kažko darymui ir tolesniam video žiūrėjimui :)

auto perekupas

kazino

Niekada nesuprasiu tu kurie geria menesiais,ir prageria visus pinigus.Juk gali gerti po truputi,pragerti kiek negaila

Lauksiu tesinio, taipogi galesiu pasidalinti savo pralosto gyvenimo istorija...

Sveiki! "Užsikablaivau" ant stai tokio tipo iliustraciju piesimo ir labai idomu isgirsti jusu nuonome. Darbai kolkas yra minimalus, taciau galbut juos taikant reklamos rinkiniuose (kuriant animacijas, naudojant zurnaluose, skrajutese ar pan) ir pritaikius prie temos/aplinkos galima butu sukurti kažka gražaus? Aciu uz nuomone!

- Aš turiu draugą.

Birželis. Už lango +23. 11 mėnesių be atostogų. Tai gali reikšti tik viena: norą praleisti bent dalį laiko taip, jog pasibaigus vasarai nereikėtų gailėtis, kad puikiausią metų laiką praleidai veltui. Būtent todėl nieko nedvejodamas puoliau ieškoti pigiausių lėktuvų bilietų. Kur? Nesvarbu. Norvegija? 30 eurų į abi puses? Skamba viliojančiai. 15 minučių, ir bilietai rezervuoti.
 
Bet kodėl nenuėjus dar toliau ir neišvykus į užsienį visiškai be pinigų? Tegul tai būna Norvegija (viena brangiausių šalių pasaulyje), tegul tai būna 11 dienų, tegul būsiu vienas. Galiausiai, kaip ten sako? Gyveni tik vieną kartą? Ilgai negalvodamas apsisprendžiau. Toks keliavimo būdas man tinka.
 
 



 
 
 
 
 
 
 

Visą istoriją galite perskaityti šiuo adresu:
 
www.anton.lt


 
Padiskutuokime! Tiek čia, tiek po straipsniu komentaruose.

rimta varkė

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Paprastas sprendimas studentui
 
Ši verslo idėja siūlo pradėti verslą - baldų nuomą atvykusiems mokytis studentams.
 
Kiekvienas studentas mėgina sutaupyti, ne paslaptis ir perkant baldus. Ši verslo ideja kaip tik
 
ir išspręs šia problemą.
 
Idėja: nuomokite studentams baldus uz tam tikrą mėnesinį arba metinį mokestį. Kai
 
esamiems klientams nuomos sutartis baigiasi, pernuomokite baldus naujiems studentams,
 
kurių kiekvienais metas į sostinę atvaţiuoja vis daugiau. Ši paslauga susilauktų didelio
 
dėmesio ir pasisekimo, nes tai yra galimybė studentui sutaupyti ir tuo pačiu nesukti sau
 
galvos kur padėti nereikalingus baldus studijų gale.
 
Kaip tai veikia: reikalingus baldus galite lengvai įsigyti iš studentų kurie jau baigė mokslus
 
ir nori parduoti nepageidaujamus baldus. Pirkdami baldus iš studentų nemazai sutaupysite,
 
nes studentams rūpi, kaip greičiau atsikratyti baldais. Dazniausiai jie visus turimus baldus
 
parduoda, taigi po kiek laiko turėsite nusipirkę nemazai komplektų, kuriuos ir nuomosite.
 
Nuomoti baldus galite atskirai, taip pat galite sudaryti komplektus, kurie tiktų vieno, dviejų ar
 
trijų kambarių butams. Į komplektą ieitų miegamojo baldai (lova, spinta, spintelės), svetainės
 
baldai bei virtuvės baldai. Tai paskatins klientus nuomotis iš jūsų, nes nereikės eiti niekur
 
daugiau ir ieškoti papildomų baldų.
 
Ši verslo idėja tinka ne vien baldų nuomai - galima nuomoti ir elektroninius bei buitinius
 
prietaisus, pvz. kompiuterius, televizorius, skalbykles, šaldytuvus ir kita.
 
Siūlant šią paslaugą galima pasirašyti sutartis su universitetais, kurie nukreiptų atvykstančius
 
studentus pas jus.
 
Reikalingas interneto puslapis. Jis turėtų būti gana paprastas ir neklaidinti klientų. Tiesiog
 
išsirenkami norimi baldai ir technika, visa tai yra dedama į krepšelį ir sumuojama. Baigiant
 
uzpildomi reikalingi duomenys ir nuomos sutartis pristatoma kartu su baldais.
 
 
Kaip jum si verslo idėja? :)

O taip, siuntinių laukt ir juos gaut - didelis malonumas ;)

Svarbiau ne kaina, o kokybė. Šiais laikais žmonės tingi dėl lito skirtumo paėjėt 100m. Užtat pasiryžę važiuot į kitą miesto galą ar net į kitą miestą vien dėl to, kad draugas pasakė kad ten skanūs kebabai.

Šiuo metu keliauju ir nusprendžiau savo kelionę aprašinėti gyvai, dalimis, kuomet turėsiu internetą. Kelionės tikslas - kuo pigiau ir įdomiau praleisti vasarą (o galbūt ir daugiau) europos rytuose/pietryčiuose (Balkanuose).
 
Kelionės įspūdžiais, linksmais nutikimais, netradicinėmis nuotraukomis gyvai dalinuosi facebooke naudodamasis hashtagu #avantiura2014. Daugiau pamatyti galite - http://on.fb.me/1pHNhSf arba fb puslapyje - https://www.facebook.com/Juozapas.lt .
 
Na ir nieko nelaukdamas pristatau pirmąją kelionės dalį - Nuotykiai Ukrainoje (Pradžia).
 

http://juozapas.lt/wp-content/uploads/2014/06/20140627_190328-624x351.jpg

 
Apie 2014 metų vasarą galvojau jau pakankamai seniai, planuose buvo įvairūs maršrutai ir norai, bet galiausiai apsisprendžiau tranzuoti po Balkanų pusiasalio valstybes. Tam puikus postūmis buvo krikštatėvio Ričardo skambutis ir pasiūlymas važiuoti kartu iki Lvovo. Šiek tiek pagalvojęs nusprendžiau, kad važiuoju kartu.
 
Be didesnių nuotykių pervažiavę visą Lenkiją pasiekiame Ukrainos sieną, o ten - didžiausia eilė, kokią esu matęs prie valstybės sienos. Pervažiavę Ukrainos sieną pastebime, jog viskas yra šiek tiek kitaip nei mūsų akys įpratusios matyti - kas antras automobilis žigulys, pakelėse pilna šiukšlių. Pasiekiame viešbutį Lvove, kurį užsisakė Ričardas su Jūrate ir išsiskiriame. Aš Lvove apsistojau pas Katią, kuri sutiko mane priimti dėka CouchSurfing.
 
Skaitykite daugiau - http://juozapas.lt/avantiura-2014-1-dalis-arba-nuotykiai-ukrainoje
 
Komentarai, pastabos labai laukiami. Rekomendacijos ką aplankyti balkanuose, pasiūlymai kur gyventi, ką veikti labiau nei laukiami!

Pradžiai tokiai prekybai tik IV, viskas lengviau, mažesni mokėsčiai