justas

Elektroninio atsiskaitymo pionierės „PayPal“ fizinio mokėjimo sistema, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui, pradeda veikti ir Europoje. JAV interneto prekybos milžinės „eBay“ elektroninio atsiskaitymo padalinys „PayPal“ pristatė „PayPal Here“ pavadintą kišeninį mokėjimo kortelių skaitytuvą, kuris yra susietas su „PayPal“ paskyra.
 
Šiuo metu sprendimas veikia Jungtinėje Karalystėje (JK). Įrenginys leidžia priimti mokėjimą kredito arba debetine kortele ir per „PayPal“ paskyrą. Netolimoje ateityje ši mokėjimo sistema turėtų būti perkelta ir į kitas Europos šalis, taigi, ir į Lietuvą.
 
Teigiama, kad verslui nereikės pasirašinėti jokių sutarčių, tik įsigyti įrenginį. Kūrėjai taip pat tikina, jog priimti atsiskaitymą su „PayPal Here“ verslui kainuos pigiau nei naudojantis kortelių terminalais ir bankų sistemomis. Tačiau kainų „PayPal“ kol kas neatskleidžia.
 
Beje, „PayPal Here“ įrenginys pritaikytas naudoti šalyse, kuriose paplitusios yra kortelės su lustais ir kuriose atsiskaitant, kaip Lietuvoje, reikalaujama PIN kodo. Šalims, kuriose naudojamos belustės kortelės su magnetinėmis juostomis, naujo sprendimo teks palaukti ilgiau.
 
Panašų sprendimą Europai jau rengia ir kita JAV bendrovė, didžiausia „PayPal“ konkurentė „Square“. Taip pat Europos bendrovė „iZettle“. Įvairiomis technologijomis paremtas mokėjimo sistemas siūlo ir Lietuvos bendrovės – tarp jų „EVP international“, „Wora Pay“, „Moki Pay“ ir kitos.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/2/28/paypal-pradeda-veikti-ir-europoje#ixzz2MTnP4aXS

Nusipirktum šią paslaugą už minėtus 50 000, tai manau tau ne tik tą vakarėlį surengtų, bet ir pačių kiaulių nupirktų :D

linkomanija.net valdytoja ir K.Erminas "Microsoft" privalo sumokėti 130.000 Lt, uždaryti svetainę - teismas
 
Dalijimosi failais portalo linkomanija.net valdytoja Vilniaus bendrovė N5 ir jos direktorius Kęstas Ermanas Jungtinių Valstijų programinės įrangos milžinei "Microsoft" privalo sumokėti 130 tūkst. litų dėl autorių teisių pažeidimo, nutarė teismas. Jo sprendimu, bendrovė turės uždaryti svetainę linkomanija.net. K.Ermanas sako kol kas nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį visiškai patenkino "Microsoft" ieškinį, BNS informavo teismo teisėja Ona Gasiulytė.
 
"Ieškinys patenkintas visiškai. Buvo reikalaujama uždaryti svetainę, nesinaudoti į "Microsoft" panašiais prekių ženklais, buvo daug reikalavimų", - BNS sakė teisėja.
 
K.Ermanas BNS sakė, kad N5 2009 metais tinklapio valdymą perleido kompanijai "Vitality International Investment". Anot jo, jis vertins teismo nutartį, tuomet spręs, ar sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
"Kol kas dar anksti sakyti", - BNS sakė K.Ermanas.
 
"Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie atliko tiesioginius veiksmus, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, tai yra, kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Šiuo atveju atsakovų (N5 ir K.Ermano - BNS) veiksmus teismas vertina kaip jų vykdomą netiesioginį "Microsoft" kompiuterių programų padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais, sudarant galimybes neteisėtai atgaminti šias kompiuterių programas bei platinti jas", - įvertino teismas.
 
Atsakovai byloje buvo tiek N5, tiek K.Ermanas - "Microsoft" teigė, kad jie yra tinklalapio linkomanija.net faktiniai savininkai. Teismas įpareigojo įmonę N5 ir K.Ermaną uždaryti tinklalapį, jiems uždrausta naudoti "Microsoft" priklausančius prekės ženklus.
 
"Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai inicijavo „Linkomanijos projekto“ vartotojų daromus autorių teisių pažeidimus, turėjo absoliučiai visas galimybes kontroliuoti projekto vartotojus, jų pateikiamą turinį, žinojo apie konkrečius vartotojų vykdomus autorių teisių pažeidimus ir esant reikalui turėjo visas galimybes juos pašalinti", - nutarė teismas.
 
Įmonei N5 ir K.Ermanui taip pat uždrausta teikti "interneto tarpininko paslaugas tretiesiems asmenims, kurie tomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovo "Microsoft" korporacija teises bei teisėtus interesus".
 
Teismo nutartyje rašoma, kad N5 ir K.Ermanas teismo prašė atsakovais byloje įvardyti Seišelių salose registruotą įmonę "Vitality International Investment", nes "Microsoft" teikiant ieškinį 2009 metais, N5 jau nebebuvo linkomanija.net savininkė.
 
Teismas nutarė, kad N5 ir vienintelis jos akcininkas K.Ermanas turi būti atsakovais byloje - esą, be kita ko, iš domenų vardų registravimu užsiimančių įmonių pateiktų duomenų matyti, jog iki pat 2010 metų lapkričio domeno linkomanija.net savininkas buvo įmonė N5.
 
N5 ir K.Ermanas teismą tikino, kad tinklapio savininkė yra "Vitality International Investment", kuri yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl teismas apskritai neturi jurisdikcijos spręsti ginčo, be to, tikino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų - esą N5 veikla buvo programos "Torrent" failų duomenų bazės valdymas, kuri yra teisėta informacinės visuomenės paslauga, be to, jos teikėjas esą neturi pareigos stebėti ir sekti informaciją. Teismas buvo tikinamas, kad "Microsoft" neįrodė ir konkrečios padarytos žalos dydžio.
 
http://vz.lt/article/2012/12/13/linkomanija-net-valdytoja-ir-k-erminas-microsoft-privalo-sumoketi-130-000-lt-uzdaryti-svetaine-teismas?pageno=1

linkomanija.net valdytoja ir K.Erminas "Microsoft" privalo sumokėti 130.000 Lt, uždaryti svetainę - teismas
 
Dalijimosi failais portalo linkomanija.net valdytoja Vilniaus bendrovė N5 ir jos direktorius Kęstas Ermanas Jungtinių Valstijų programinės įrangos milžinei "Microsoft" privalo sumokėti 130 tūkst. litų dėl autorių teisių pažeidimo, nutarė teismas. Jo sprendimu, bendrovė turės uždaryti svetainę linkomanija.net. K.Ermanas sako kol kas nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį visiškai patenkino "Microsoft" ieškinį, BNS informavo teismo teisėja Ona Gasiulytė.
 
"Ieškinys patenkintas visiškai. Buvo reikalaujama uždaryti svetainę, nesinaudoti į "Microsoft" panašiais prekių ženklais, buvo daug reikalavimų", - BNS sakė teisėja.
 
K.Ermanas BNS sakė, kad N5 2009 metais tinklapio valdymą perleido kompanijai "Vitality International Investment". Anot jo, jis vertins teismo nutartį, tuomet spręs, ar sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
"Kol kas dar anksti sakyti", - BNS sakė K.Ermanas.
 
"Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie atliko tiesioginius veiksmus, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, tai yra, kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Šiuo atveju atsakovų (N5 ir K.Ermano - BNS) veiksmus teismas vertina kaip jų vykdomą netiesioginį "Microsoft" kompiuterių programų padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais, sudarant galimybes neteisėtai atgaminti šias kompiuterių programas bei platinti jas", - įvertino teismas.
 
Atsakovai byloje buvo tiek N5, tiek K.Ermanas - "Microsoft" teigė, kad jie yra tinklalapio linkomanija.net faktiniai savininkai. Teismas įpareigojo įmonę N5 ir K.Ermaną uždaryti tinklalapį, jiems uždrausta naudoti "Microsoft" priklausančius prekės ženklus.
 
"Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai inicijavo „Linkomanijos projekto“ vartotojų daromus autorių teisių pažeidimus, turėjo absoliučiai visas galimybes kontroliuoti projekto vartotojus, jų pateikiamą turinį, žinojo apie konkrečius vartotojų vykdomus autorių teisių pažeidimus ir esant reikalui turėjo visas galimybes juos pašalinti", - nutarė teismas.
 
Įmonei N5 ir K.Ermanui taip pat uždrausta teikti "interneto tarpininko paslaugas tretiesiems asmenims, kurie tomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovo "Microsoft" korporacija teises bei teisėtus interesus".
 
Teismo nutartyje rašoma, kad N5 ir K.Ermanas teismo prašė atsakovais byloje įvardyti Seišelių salose registruotą įmonę "Vitality International Investment", nes "Microsoft" teikiant ieškinį 2009 metais, N5 jau nebebuvo linkomanija.net savininkė.
 
Teismas nutarė, kad N5 ir vienintelis jos akcininkas K.Ermanas turi būti atsakovais byloje - esą, be kita ko, iš domenų vardų registravimu užsiimančių įmonių pateiktų duomenų matyti, jog iki pat 2010 metų lapkričio domeno linkomanija.net savininkas buvo įmonė N5.
 
N5 ir K.Ermanas teismą tikino, kad tinklapio savininkė yra "Vitality International Investment", kuri yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl teismas apskritai neturi jurisdikcijos spręsti ginčo, be to, tikino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų - esą N5 veikla buvo programos "Torrent" failų duomenų bazės valdymas, kuri yra teisėta informacinės visuomenės paslauga, be to, jos teikėjas esą neturi pareigos stebėti ir sekti informaciją. Teismas buvo tikinamas, kad "Microsoft" neįrodė ir konkrečios padarytos žalos dydžio.
 
http://vz.lt/article/2012/12/13/linkomanija-net-valdytoja-ir-k-erminas-microsoft-privalo-sumoketi-130-000-lt-uzdaryti-svetaine-teismas?pageno=1

linkomanija.net valdytoja ir K.Erminas "Microsoft" privalo sumokėti 130.000 Lt, uždaryti svetainę - teismas
 
Dalijimosi failais portalo linkomanija.net valdytoja Vilniaus bendrovė N5 ir jos direktorius Kęstas Ermanas Jungtinių Valstijų programinės įrangos milžinei "Microsoft" privalo sumokėti 130 tūkst. litų dėl autorių teisių pažeidimo, nutarė teismas. Jo sprendimu, bendrovė turės uždaryti svetainę linkomanija.net. K.Ermanas sako kol kas nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį visiškai patenkino "Microsoft" ieškinį, BNS informavo teismo teisėja Ona Gasiulytė.
 
"Ieškinys patenkintas visiškai. Buvo reikalaujama uždaryti svetainę, nesinaudoti į "Microsoft" panašiais prekių ženklais, buvo daug reikalavimų", - BNS sakė teisėja.
 
K.Ermanas BNS sakė, kad N5 2009 metais tinklapio valdymą perleido kompanijai "Vitality International Investment". Anot jo, jis vertins teismo nutartį, tuomet spręs, ar sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
"Kol kas dar anksti sakyti", - BNS sakė K.Ermanas.
 
"Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie atliko tiesioginius veiksmus, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, tai yra, kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Šiuo atveju atsakovų (N5 ir K.Ermano - BNS) veiksmus teismas vertina kaip jų vykdomą netiesioginį "Microsoft" kompiuterių programų padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais, sudarant galimybes neteisėtai atgaminti šias kompiuterių programas bei platinti jas", - įvertino teismas.
 
Atsakovai byloje buvo tiek N5, tiek K.Ermanas - "Microsoft" teigė, kad jie yra tinklalapio linkomanija.net faktiniai savininkai. Teismas įpareigojo įmonę N5 ir K.Ermaną uždaryti tinklalapį, jiems uždrausta naudoti "Microsoft" priklausančius prekės ženklus.
 
"Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai inicijavo „Linkomanijos projekto“ vartotojų daromus autorių teisių pažeidimus, turėjo absoliučiai visas galimybes kontroliuoti projekto vartotojus, jų pateikiamą turinį, žinojo apie konkrečius vartotojų vykdomus autorių teisių pažeidimus ir esant reikalui turėjo visas galimybes juos pašalinti", - nutarė teismas.
 
Įmonei N5 ir K.Ermanui taip pat uždrausta teikti "interneto tarpininko paslaugas tretiesiems asmenims, kurie tomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovo "Microsoft" korporacija teises bei teisėtus interesus".
 
Teismo nutartyje rašoma, kad N5 ir K.Ermanas teismo prašė atsakovais byloje įvardyti Seišelių salose registruotą įmonę "Vitality International Investment", nes "Microsoft" teikiant ieškinį 2009 metais, N5 jau nebebuvo linkomanija.net savininkė.
 
Teismas nutarė, kad N5 ir vienintelis jos akcininkas K.Ermanas turi būti atsakovais byloje - esą, be kita ko, iš domenų vardų registravimu užsiimančių įmonių pateiktų duomenų matyti, jog iki pat 2010 metų lapkričio domeno linkomanija.net savininkas buvo įmonė N5.
 
N5 ir K.Ermanas teismą tikino, kad tinklapio savininkė yra "Vitality International Investment", kuri yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl teismas apskritai neturi jurisdikcijos spręsti ginčo, be to, tikino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų - esą N5 veikla buvo programos "Torrent" failų duomenų bazės valdymas, kuri yra teisėta informacinės visuomenės paslauga, be to, jos teikėjas esą neturi pareigos stebėti ir sekti informaciją. Teismas buvo tikinamas, kad "Microsoft" neįrodė ir konkrečios padarytos žalos dydžio.
 
http://vz.lt/article/2012/12/13/linkomanija-net-valdytoja-ir-k-erminas-microsoft-privalo-sumoketi-130-000-lt-uzdaryti-svetaine-teismas?pageno=1

linkomanija.net valdytoja ir K.Erminas "Microsoft" privalo sumokėti 130.000 Lt, uždaryti svetainę - teismas
 
Dalijimosi failais portalo linkomanija.net valdytoja Vilniaus bendrovė N5 ir jos direktorius Kęstas Ermanas Jungtinių Valstijų programinės įrangos milžinei "Microsoft" privalo sumokėti 130 tūkst. litų dėl autorių teisių pažeidimo, nutarė teismas. Jo sprendimu, bendrovė turės uždaryti svetainę linkomanija.net. K.Ermanas sako kol kas nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį visiškai patenkino "Microsoft" ieškinį, BNS informavo teismo teisėja Ona Gasiulytė.
 
"Ieškinys patenkintas visiškai. Buvo reikalaujama uždaryti svetainę, nesinaudoti į "Microsoft" panašiais prekių ženklais, buvo daug reikalavimų", - BNS sakė teisėja.
 
K.Ermanas BNS sakė, kad N5 2009 metais tinklapio valdymą perleido kompanijai "Vitality International Investment". Anot jo, jis vertins teismo nutartį, tuomet spręs, ar sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
"Kol kas dar anksti sakyti", - BNS sakė K.Ermanas.
 
"Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie atliko tiesioginius veiksmus, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, tai yra, kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Šiuo atveju atsakovų (N5 ir K.Ermano - BNS) veiksmus teismas vertina kaip jų vykdomą netiesioginį "Microsoft" kompiuterių programų padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais, sudarant galimybes neteisėtai atgaminti šias kompiuterių programas bei platinti jas", - įvertino teismas.
 
Atsakovai byloje buvo tiek N5, tiek K.Ermanas - "Microsoft" teigė, kad jie yra tinklalapio linkomanija.net faktiniai savininkai. Teismas įpareigojo įmonę N5 ir K.Ermaną uždaryti tinklalapį, jiems uždrausta naudoti "Microsoft" priklausančius prekės ženklus.
 
"Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai inicijavo „Linkomanijos projekto“ vartotojų daromus autorių teisių pažeidimus, turėjo absoliučiai visas galimybes kontroliuoti projekto vartotojus, jų pateikiamą turinį, žinojo apie konkrečius vartotojų vykdomus autorių teisių pažeidimus ir esant reikalui turėjo visas galimybes juos pašalinti", - nutarė teismas.
 
Įmonei N5 ir K.Ermanui taip pat uždrausta teikti "interneto tarpininko paslaugas tretiesiems asmenims, kurie tomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovo "Microsoft" korporacija teises bei teisėtus interesus".
 
Teismo nutartyje rašoma, kad N5 ir K.Ermanas teismo prašė atsakovais byloje įvardyti Seišelių salose registruotą įmonę "Vitality International Investment", nes "Microsoft" teikiant ieškinį 2009 metais, N5 jau nebebuvo linkomanija.net savininkė.
 
Teismas nutarė, kad N5 ir vienintelis jos akcininkas K.Ermanas turi būti atsakovais byloje - esą, be kita ko, iš domenų vardų registravimu užsiimančių įmonių pateiktų duomenų matyti, jog iki pat 2010 metų lapkričio domeno linkomanija.net savininkas buvo įmonė N5.
 
N5 ir K.Ermanas teismą tikino, kad tinklapio savininkė yra "Vitality International Investment", kuri yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl teismas apskritai neturi jurisdikcijos spręsti ginčo, be to, tikino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų - esą N5 veikla buvo programos "Torrent" failų duomenų bazės valdymas, kuri yra teisėta informacinės visuomenės paslauga, be to, jos teikėjas esą neturi pareigos stebėti ir sekti informaciją. Teismas buvo tikinamas, kad "Microsoft" neįrodė ir konkrečios padarytos žalos dydžio.
 
http://vz.lt/article/2012/12/13/linkomanija-net-valdytoja-ir-k-erminas-microsoft-privalo-sumoketi-130-000-lt-uzdaryti-svetaine-teismas?pageno=1

linkomanija.net valdytoja ir K.Erminas "Microsoft" privalo sumokėti 130.000 Lt, uždaryti svetainę - teismas
 
Dalijimosi failais portalo linkomanija.net valdytoja Vilniaus bendrovė N5 ir jos direktorius Kęstas Ermanas Jungtinių Valstijų programinės įrangos milžinei "Microsoft" privalo sumokėti 130 tūkst. litų dėl autorių teisių pažeidimo, nutarė teismas. Jo sprendimu, bendrovė turės uždaryti svetainę linkomanija.net. K.Ermanas sako kol kas nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.
 
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį visiškai patenkino "Microsoft" ieškinį, BNS informavo teismo teisėja Ona Gasiulytė.
 
"Ieškinys patenkintas visiškai. Buvo reikalaujama uždaryti svetainę, nesinaudoti į "Microsoft" panašiais prekių ženklais, buvo daug reikalavimų", - BNS sakė teisėja.
 
K.Ermanas BNS sakė, kad N5 2009 metais tinklapio valdymą perleido kompanijai "Vitality International Investment". Anot jo, jis vertins teismo nutartį, tuomet spręs, ar sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
"Kol kas dar anksti sakyti", - BNS sakė K.Ermanas.
 
"Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie atliko tiesioginius veiksmus, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, tai yra, kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo. Šiuo atveju atsakovų (N5 ir K.Ermano - BNS) veiksmus teismas vertina kaip jų vykdomą netiesioginį "Microsoft" kompiuterių programų padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais, sudarant galimybes neteisėtai atgaminti šias kompiuterių programas bei platinti jas", - įvertino teismas.
 
Atsakovai byloje buvo tiek N5, tiek K.Ermanas - "Microsoft" teigė, kad jie yra tinklalapio linkomanija.net faktiniai savininkai. Teismas įpareigojo įmonę N5 ir K.Ermaną uždaryti tinklalapį, jiems uždrausta naudoti "Microsoft" priklausančius prekės ženklus.
 
"Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai inicijavo „Linkomanijos projekto“ vartotojų daromus autorių teisių pažeidimus, turėjo absoliučiai visas galimybes kontroliuoti projekto vartotojus, jų pateikiamą turinį, žinojo apie konkrečius vartotojų vykdomus autorių teisių pažeidimus ir esant reikalui turėjo visas galimybes juos pašalinti", - nutarė teismas.
 
Įmonei N5 ir K.Ermanui taip pat uždrausta teikti "interneto tarpininko paslaugas tretiesiems asmenims, kurie tomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovo "Microsoft" korporacija teises bei teisėtus interesus".
 
Teismo nutartyje rašoma, kad N5 ir K.Ermanas teismo prašė atsakovais byloje įvardyti Seišelių salose registruotą įmonę "Vitality International Investment", nes "Microsoft" teikiant ieškinį 2009 metais, N5 jau nebebuvo linkomanija.net savininkė.
 
Teismas nutarė, kad N5 ir vienintelis jos akcininkas K.Ermanas turi būti atsakovais byloje - esą, be kita ko, iš domenų vardų registravimu užsiimančių įmonių pateiktų duomenų matyti, jog iki pat 2010 metų lapkričio domeno linkomanija.net savininkas buvo įmonė N5.
 
N5 ir K.Ermanas teismą tikino, kad tinklapio savininkė yra "Vitality International Investment", kuri yra registruota Seišelių Respublikoje, todėl teismas apskritai neturi jurisdikcijos spręsti ginčo, be to, tikino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų - esą N5 veikla buvo programos "Torrent" failų duomenų bazės valdymas, kuri yra teisėta informacinės visuomenės paslauga, be to, jos teikėjas esą neturi pareigos stebėti ir sekti informaciją. Teismas buvo tikinamas, kad "Microsoft" neįrodė ir konkrečios padarytos žalos dydžio.
 
http://vz.lt/article/2012/12/13/linkomanija-net-valdytoja-ir-k-erminas-microsoft-privalo-sumoketi-130-000-lt-uzdaryti-svetaine-teismas?pageno=1

visi puslapiai su skaičiais vienodu <title>..</title>, todėl google rodo puslapio numerį, kad vartotojas galėtų suprasti kur randasi..

Po 2 metų optimizavimas interneto paieškos sistemoms (SEO) bus pamirštas dalykas, ir teks grįžti prie to, apie ką visi žino, bet nedaro: auditoriją gali pritraukti tik įdomus ir originalus tinklalapių turinys, rašo „Forbes“.
 
„Forbes.com“ paskelbtame Keno Krogue'o, „InsideSales.com“ steigėjo ir prezidento, straipsnyje svarstoma apie niūrią SEO paslaugų ateitį „Google“ nusprendus perkelti savo paieškos rezultatų reitingavimo sistemos svorio centrą į socialiniuose tinkluose reiškiamą žmonių nuomonę. Pasak autoriaus, vienas geriausių JAV SEO paslaugų konsultantų Adamas Torkildsonas dar šį pavasarį jį apstulbino pareiškęs, kad „Google“ ėmėsi proceso, kuris visiškai sugriaus SEO rinką per artimiausius 2 metus.
 
Priminęs, kad SEO skirstomas į vidinį (kai tinklalapiai kuriami atsižvelgiant į geriausias „Google“ reitingo didinimo praktikas) ir išorinį (kai reitingą kelia straipsniai, pranešimai spaudai, tinklaraščiai, komentarai ir kiti tekstai, į kuriuos įterpti raktažodžiai veda į kliento tinklalapį), K. Krogue'as pabrėžia, kad šiuo metu tokia praktika sparčiai keičiasi dėl didelės interneto socialinės terpės įtakos.
 
„Ko nori „Google“? Ji nori tiesiogiai susijusio, realaus turinio internete, kurį žmonės norėtų skaityti ir apie kurį norėtų pranešti kitiems. Jei „Google“ nepateikia jūsų užklausą geriausiai atitinkančio turinio, vadinasi, ji nesusitvarko su savo darbu“, – rašo autorius.
 
Pasak jo, jau pačioje sąvokoje „optimizavimas paieškos sistemoms“ yra užkoduota „žaidimo“ su „Google“ paieška ir kitomis interneto paieškos sistemomis prasmė: SEO paslaugos turi pateikti kliento turinį geriau matomą internete, nei tai atsitiktų palikus jį vienui vieną su internete „veikiančiomis jėgomis“.
 
Paaiškėjo, kad niūrią SEO ateitį išpranašavęs Adamas Torkildsonas buvo teisus, nes jau po mėnesio „Google“ pranešė apie jos plėtojama naują tinklalapių reitingavimo algoritmą kodiniu pavadinimu „Penguin“, rašoma straipsnyje. Jis nukreiptas prieš vadinamąjį „juodąjį SEO“, tai yra, interneto tinklalapius, siekiančius pagerinti savo pozicijas rezultatų sąraše pasitelkus „Google“ draudžiamą praktiką: neleistiną raktažodžių įterpinėjimą į metažymas, turinio modifikavimą paieškos robotams, kuomet jiems pakišamas pakeistas tinklapio turinys, kuris skiriasi nuo to, kurį vartotojas mato naršyklėje, dalyvavimą įvairiose nuorodų schemose ir kt.
ad
 
Kurdama „Penguin“ algoritmą „Google“ stengiasi panaikinti dirbtinio tinklalapių reitingų kėlimo mechanizmus. Nauja reitingavimo sistema svorio centrą perkels iš atgalinių nuorodų (backlinks) į socialinių tinklų mechanizmus „Like“ mygtukų, komentarų, dalijimosi su kitais, „Twitter“ publikacijų, „Reddit“ žymų ir kt. pavidalu.
 
Tai reiškia, kad „Google“ tiesiog keičia požiūrį, teigia autorius. Anksčiau paieškos sistema manė, kad jei įdedate nuorodą į kitą tinklalapį, vadinasi, jame turėtų būti vertingas turinys. Dabar ji, atrodo, tiki, kad jei turinys populiarinamas socialiniuose tinkluose, tai reiškia, jog kitų domėjimąsi juo yra sunkiau sufalsifikuoti, o populiarumas šioje terpėje tikriau atspindi realų skaitytojų dėmesį ir leidžia nustatyti objektyvesnį reitingą, rašoma straipsnyje.
 
Pasak autoriaus, keisdama tinklalapių reitingavimo politiką „Google“ mano galėsianti apsisaugoti nuo klastojimo būdų socialiniuose tinkluose ir atskirti „netikrus žmones“ taip, kaip tai jau daro „Facebook“: esą vieno eksperimento metu A. Torkildsonas prieš metus „Facebook“ buvo sukūręs 1000 netikrų paskyrų, tačiau šiandien visos jos jau aptiktos ir uždarytos. Įdomiausia, kad jis net nežinąs, kaip „Facebook“ tai pavyko išsiaiškinti.
 
Taigi, kaip reikėtų elgtis tomis sąlygomis, kai „Google“ rimtai stengiasi pateikti savo vartotojams SEO neiškraipytus, tikslesnius paieškos rezultatus? – klausiama straipsnyje. Atsakymas, o kartu ir patarimas įmonių vadovams bei verslo strategams būtų labai paprastas, rašo autorius. Investuokite į realų, vertingą, kokybišką, adekvatų jūsų auditorijos poreikiams turinį. Padarykite jį tokį patrauklų, kad žmonės kalbėtų apie jį ir juo dalintųsi. Toks patarimas seniai žinomas visiems, nes jį sufleruoja sveikas protas. Bėda ta, kad iki šiol tai netapo sveika praktika, pastebi autorius.
 
Balsas.lt

neblogai ;)
 

http://wordpress.org/extend/plugins/contact-form-7/
http://wordpress.org/extend/plugins/form-maker/

Teisingai, neįvertinau PSD IV veikloje + reikėtų skaičiuoti 77 Lt/mėn, ne 72 Lt.

Skaičiavimas teisingas, požiūris - ? ;)

http://lt.inbelly.com/spring/eList

originali tema: http://creativewebgallery.com/demo/easycart/

Neturi minčių - nekurk :)

Investicijos nuo 0.00 Lt iki N Lt...
 
Įvertink savo tikslus, poreikius ir galimybes, sužinosi galimas investicijas:
1. El. parduotuvės "bazė"
1.1 Platforma (naudoti nemoką platformą; išsinuomoti už N Lt/mėn; nusipirkti už kelis šimtus/tūkstančius; užsisakyti visiškai unikalų produktą pagal tavo poreikius);
1.2. Dizainas (gali naudoti standartinę išvaizdą; naudoti nemokamą/mokamą šabloną; naujas dizainas);
1.3. Serveris (pasiekiamus, veikimo greitis; neverta taupyti);
1.4. Produktai (produktų talpinimas (užsiimti pačiam/samdyti darbui atlikti), aprašymų paruošimas ir t.t.);
1.5. El. parduotuvės optimizavimas (visomis prasmėmis);
2. Prekyba
2.1. Užsakymai (patvirtinimas, vykdymas, siuntimas);
2.2. Vadyba
2.3. Reklama
 
Suskaičiavai? Didelės išlaidos? Nesėkminga veikla? Analizuojam nuo pirmo punkto...

Kiek kainuoja el. parduotuvė?
 
„Per kiek laiko galite sukurti elektroninę parduotuvę ir kiek tai kainuos?“ – vienas pirmųjų ir dažniausių klientų klausimų. Atsakyti keliais žodžiais neįmanoma, taigi pabandysiu išdėstyti, nuo ko priklauso el. parduotuvės sukūrimo kaina ir kokie yra kainų rėžiai Lietuvoje.
 
Elektroninės parduotuvės sąvoka
 
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip užsakovas suvokia el. parduotuvę, ko iš jos tikisi bei ko siekia. Pastebėjau, kad elektroninės parduotuvės samprata labai skiriasi. Kaip ir Užsakovų lūkesčiai. Vieni mano, kad reikia kurti tinklalapį su prekių katalogu ir įdėti užsakymų formą. Kiti galvoja, kad el. parduotuvė - daiktas, kurį galima „įsidėti“ į serverį ir dirbti. Vieni nori kopijuoti kitas el. parduotuves, kiti prašo programuoti pagal jų norus ir dizainą. Vieni el. parduotuvėje nori matyti klientų valdymo, komercinių pasiūlymų rengimo, sąskaitų išrašymo, net logistikos grandinės valdymo galimybes, kiti prašo integruoti el. parduotuvę su apskaitos ar kitomis programomis.
 
Dažniausiai klausiantieji patys niekada nėra nieko pirkę internete, nežino elektroninė komercijos principų ir ko, be kainos, norėtų paklausti.
 
Idealu, kai yra norinčių ir galinčių viską papasakoti. Blogai, kai el. prekybos sistemos diegimo partneris pasirenkamas pagal pirminę kainą, galutinę sąmatos eilutę, neįsigilinus į paslaugų turinį ir, tuo labiau, kompetenciją. Dažniausiai paslaugų tiekėjai siūlo itin skirtingus sprendimus, kurių tarpusavyje palyginti neįmanoma.
 
Patirtis leidžia daryti prielaidą, kad vyrauja du požiūriai į tai, kas yra el. parduotuvė:
1. Internetinis tinklalapis - katalogas su prekių krepšeliu.
2. Tinklalapis su rinkodarinių bei verslo valdymo įrankių visuma, kuri leidžia patogiai atlikti kasdieninius darbus.
 
Reikia pastebėti, kai kurie paslaugų teikėjai dar teikia ir mokymų bei profesionalių konsultacijų paslaugas. Bet apie žinių pirkimą mūsų versle, deja, kalbama mažai, nors mokytis tikrai yra ko… Džiugu, kad bent populiarėja SEO ir Google Analytics mokymai.
 
Vienareikšmiškai, el. parduotuvės pirkėjo dalis (angl. frontend – tai, ką visi matome užėję į el. parduotuvę) yra tik marketingo įrankis pardavimo procesui automatizuoti. Nematoma el. parduotuvės dalis (ang. backend) – pardavimo, logistikos ir klientų aptarnavimo procesų valdymas, yra bene svarbiausia, tačiau pradedančiųjų el. verslininkų nepelnytai pamirštama.
 
Projekto apimtis
 
Be abejo, visada reikia įvertinti projekto dydį. Norint tai padaryti, reikia daugiau žinoti apie patį projektą, užsakovo tikslus. Jau esu rašęs, ko turi paklausti profesionalus el. prekybos sistemų kūrėjas, siekdamas perprasti Jūsų verslo užmojus.
 
Paprastai didesni projektai skaidomi į etapus:
 
poreikių surinkimas, analizė ir specifikavimas: surašomi funkciniai ir nefunkciniai projekto reikalavimai;
projektinė dalis (dizainas, produkto diegimas, naujo funkcionalumo kūrimas, integracijos, mokymai);
marketingo įrankių gamyba;
reklamos kampanijų vykdymas ir optimizavimas;
nuolatinis darbo procesų automatizavimas. Visų įrankių tobulinimas ir naujų gamyba, įvertinus pokyčius rinkoje ir analizuojant pirkėjų elgseną bei atsiliepimus.
 
Bandant nustatyti kainą, reikia aptarti galimus projekto vystymo etapus, darbo principus ir sutarti dėl darbų apimties. Dar niekam nėra pavykę sukurti idealios el. parduotuvės iš karto, todėl svarbu racionaliai įvertinti, ką reikia padaryti pirmame etape. Idealu, kai pirmas etapas apsiriboja poreikių analize, o gamyba perkeliama į kitą etapą. Pradžioje neverta vystyti itin brangios, sudėtingos sistemos, verčiau daugiau dėmesio skirti marketingui, pirkėjo veiksmų studijoms ir kasdieninių darbo procesų analizei bei optimizacijai.
 
Reiktų prisiminti, kad nepakanka vien paleisti el. parduotuvę. Kur kas svarbesnė ir sudėtingesnė užduotis yra jos vystymas, kuriam reikalingas vienoks ar kitoks biudžetas. Atlikus detalią analizę, dažnai paaiškėja, kad norai prasilenkia su turimu biudžetu, todėl projekto skaidymas į etapus – dažna praktika.
 
Lietuvoje įprasta, kad paslaugų tiekėjai konkuruoja kaina. Pradiniame pasiūlyme numatomas tik minimalus planas, įtraukiama nedaug paslaugų, nes dažnai pirkėjas renkasi pagal kainą ir turi mažai patirties. Taip pat kiekvienas diegėjas žino, kad el. versle pardavėjas su sistemos kūrėju tarytum susituokia: nutraukti ryšius vykstant prekybai ne taip paprasta – projekto užsakovas nuolatos turės naujų poreikių ir užsakinės papildomus dalykus. Rimtas paslaugų tiekėjas gerai supranta, kad el. komercijos naujokui projektas nebus sėkmingas be aibės papildomų paslaugų ir kainos minimizavimas tokių paslaugų sąskaita yra paprasčiausiai nesolidus.
 
Kainų lygiai
 
Ideali situacija, kai užsakovas gali įvardinti investicijų sumą. Tuomet galima suplanuoti projekto eigą ir parinkti efektyviausius sprendimus. Bet kuriuo atveju, kaina visiems yra labai įdomu todėl pabandysiu įvardinti pirminės investicijos kainų rėžius.
 
Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje į el. komercijos sprendimus investuojamos labai skirtingos sumos ir gaunami itin skirtingi rezultatai. El. komercijos projektų kaina dažnai skiriasi šimtus kartų, kokybė bei rezultatai – taip pat. Kaip galima matyti, įprasti kainų rėžiai Lietuvoje yra šie:
 
El. parduotuvės nuoma. Paprastai nuomojamas standartinis įrankis, kuris ir yra pritaikytas nuomai. Funkcijų kiekis būna minimalus, nes priešingu atveju aptarnavimas taptų labai sudėtingas (mokymai, priežiūra ir kt.). Pardavėjai turi itin mažai galimybių keisti el. parduotuvės išvaizdą, funkcionalumą. Paprastai tokia el. parduotuvė atrodo šabloniškai, bet gali būti pakankamai tvarkinga. Ši paslauga tinka tiems, kurie dar nežino, ko nori. Net šioje kategorijoje kainos skiriasi kelis kartus, pvz.:
 
Freeshop.lt paslaugų kaina yra 33 Lt/mėn. be PVM,
Verskis.lt – 170 Lt/mėn. be PVM.
 
Manau, kad ne itin gerai nuskambėjęs projektas beribu.lt be reikalo kūrė el. parduotuvę – būtų pakakę išsinuomoti savaitei ;) Sąžiningame versle viskas sudėtingiau.
 
Standartinės el. parduotuvės įsigijimas su šabloniniu dizainu, kuris šiek tiek pakoreguojamas, kad tiktų prie pardavėjo logotipo. Kaina: 2 500 – 5 000 Lt be PVM.
Standartinės el. parduotuvės diegimas su autoriniu dizainu, įvairių mokėjimų metodų diegimas, duomenų importas, naujų funkcijų programavimas. Dažna web programavimo įmonė už tokio projekto pirminį etapą projektą prašo 10 000 – 30 000 Lt be PVM. Tiesa, gali kainuoti ir daugiau, jei reikia įdėti daug kūrybinio darbo, jei trokštamų funkcijų nėra standartiniame produkte, pageidaujama marketingo ir konsultavimo paslaugų.
Jeigu reikalinga integracija su apskaitos ar kita programa, atsiranda B2B (didmenos) ir sudėtingesnių funkcijų programavimo darbai, jeigu įskaičiuojame ir marketinginių įrankių kūrimą (pvz. unikalios lojalumo sistemos kūrimas), sistemą ruošiame itin dideliam pirkėjų srautui, kaina viršija 35 000 Lt be PVM. Patirtis sako, kad ši suma yra didelis psichologinis barjeras daugumai pradedančiųjų interneto verslininkų. Visgi jį perlipę jie dažniausiai investuoja ir daug daugiau.
Unikalaus verslo modelio el. parduotuvės su sudėtingomis integracijomis, pritaikymu skirtingoms rinkoms, kaina viršija 80 000 Lt be PVM. Turėčiau pastebėti, kad virš 200 000 Lt be PVM vertės el. komercijos projektų Lietuvoje sukuriama vienetai. Be abejonės, marketingui ir personalui išleidžiama daugiau.
 
 
Svarbi ne sukūrimo kaina, o investicijų dydis iki atsipirkimo
 
Per metus paprastai bent ketvirtadalis pradinės projekto sumos yra skiriamas el. parduotuvės vystymui, bet ši suma gali ir skirtis. Jeigu pardavėjui sekasi, el. parduotuvės tobulinimas pereina į kitą lygmenį: automatizuojami darbo procesai, kai kada iškeliami net dirbtinio intelekto kūrimo klausimai :) Prie SEO, naujienlaiškių ir kitos rinkodaros galima dirbti amžinai… Išleisti galima daug, bet svarbiausia visada matuoti investicijų grąžą.
 
Tai kiek verta skirti el. parduotuvės kūrimui?
 
Deja, tokios kiekvienam tinkančios formulės nėra… Jeigu turite unikalią, žinomą ir trokštamą prekę, logistika nesudėtinga, dirbs nedaug žmonių, tuomet reikės mažiau pinigų. Jeigu dirbsite konkurencingoje aplinkoje, bandysite išmokyti vartotojus pirkti jūsų prekę ar paslaugą internete, dirbsite su daug tiekėjų ir reikės automatizuoti daug darbo procesų, investicijos bus didesnės.
 
Apibrėžtų kainos ribų nėra. Lietuvoje veikia ne vienas el. verslo projektas, į kurį yra investuota daugiau nei milijonas litų. Patyrę verslininkai kalba apie el. verslo pradžiai Lietuvoje reikalingus 100 000 Lt. Į šią sumą įskaičiuojami personalo, marketingo, IT ir kiti kaštai. Bet dažnam prireikia didesnės sumos, kol el. verslas pradeda veikti nepriekaištingai, t.y. atneša pelną :)
 
Darius Lebedzinskas

Kiek kainuoja el. parduotuvė?
 
„Per kiek laiko galite sukurti elektroninę parduotuvę ir kiek tai kainuos?“ – vienas pirmųjų ir dažniausių klientų klausimų. Atsakyti keliais žodžiais neįmanoma, taigi pabandysiu išdėstyti, nuo ko priklauso el. parduotuvės sukūrimo kaina ir kokie yra kainų rėžiai Lietuvoje.
 
Elektroninės parduotuvės sąvoka
 
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip užsakovas suvokia el. parduotuvę, ko iš jos tikisi bei ko siekia. Pastebėjau, kad elektroninės parduotuvės samprata labai skiriasi. Kaip ir Užsakovų lūkesčiai. Vieni mano, kad reikia kurti tinklalapį su prekių katalogu ir įdėti užsakymų formą. Kiti galvoja, kad el. parduotuvė - daiktas, kurį galima „įsidėti“ į serverį ir dirbti. Vieni nori kopijuoti kitas el. parduotuves, kiti prašo programuoti pagal jų norus ir dizainą. Vieni el. parduotuvėje nori matyti klientų valdymo, komercinių pasiūlymų rengimo, sąskaitų išrašymo, net logistikos grandinės valdymo galimybes, kiti prašo integruoti el. parduotuvę su apskaitos ar kitomis programomis.
 
Dažniausiai klausiantieji patys niekada nėra nieko pirkę internete, nežino elektroninė komercijos principų ir ko, be kainos, norėtų paklausti.
 
Idealu, kai yra norinčių ir galinčių viską papasakoti. Blogai, kai el. prekybos sistemos diegimo partneris pasirenkamas pagal pirminę kainą, galutinę sąmatos eilutę, neįsigilinus į paslaugų turinį ir, tuo labiau, kompetenciją. Dažniausiai paslaugų tiekėjai siūlo itin skirtingus sprendimus, kurių tarpusavyje palyginti neįmanoma.
 
Patirtis leidžia daryti prielaidą, kad vyrauja du požiūriai į tai, kas yra el. parduotuvė:
1. Internetinis tinklalapis - katalogas su prekių krepšeliu.
2. Tinklalapis su rinkodarinių bei verslo valdymo įrankių visuma, kuri leidžia patogiai atlikti kasdieninius darbus.
 
Reikia pastebėti, kai kurie paslaugų teikėjai dar teikia ir mokymų bei profesionalių konsultacijų paslaugas. Bet apie žinių pirkimą mūsų versle, deja, kalbama mažai, nors mokytis tikrai yra ko… Džiugu, kad bent populiarėja SEO ir Google Analytics mokymai.
 
Vienareikšmiškai, el. parduotuvės pirkėjo dalis (angl. frontend – tai, ką visi matome užėję į el. parduotuvę) yra tik marketingo įrankis pardavimo procesui automatizuoti. Nematoma el. parduotuvės dalis (ang. backend) – pardavimo, logistikos ir klientų aptarnavimo procesų valdymas, yra bene svarbiausia, tačiau pradedančiųjų el. verslininkų nepelnytai pamirštama.
 
Projekto apimtis
 
Be abejo, visada reikia įvertinti projekto dydį. Norint tai padaryti, reikia daugiau žinoti apie patį projektą, užsakovo tikslus. Jau esu rašęs, ko turi paklausti profesionalus el. prekybos sistemų kūrėjas, siekdamas perprasti Jūsų verslo užmojus.
 
Paprastai didesni projektai skaidomi į etapus:
 
poreikių surinkimas, analizė ir specifikavimas: surašomi funkciniai ir nefunkciniai projekto reikalavimai;
projektinė dalis (dizainas, produkto diegimas, naujo funkcionalumo kūrimas, integracijos, mokymai);
marketingo įrankių gamyba;
reklamos kampanijų vykdymas ir optimizavimas;
nuolatinis darbo procesų automatizavimas. Visų įrankių tobulinimas ir naujų gamyba, įvertinus pokyčius rinkoje ir analizuojant pirkėjų elgseną bei atsiliepimus.
 
Bandant nustatyti kainą, reikia aptarti galimus projekto vystymo etapus, darbo principus ir sutarti dėl darbų apimties. Dar niekam nėra pavykę sukurti idealios el. parduotuvės iš karto, todėl svarbu racionaliai įvertinti, ką reikia padaryti pirmame etape. Idealu, kai pirmas etapas apsiriboja poreikių analize, o gamyba perkeliama į kitą etapą. Pradžioje neverta vystyti itin brangios, sudėtingos sistemos, verčiau daugiau dėmesio skirti marketingui, pirkėjo veiksmų studijoms ir kasdieninių darbo procesų analizei bei optimizacijai.
 
Reiktų prisiminti, kad nepakanka vien paleisti el. parduotuvę. Kur kas svarbesnė ir sudėtingesnė užduotis yra jos vystymas, kuriam reikalingas vienoks ar kitoks biudžetas. Atlikus detalią analizę, dažnai paaiškėja, kad norai prasilenkia su turimu biudžetu, todėl projekto skaidymas į etapus – dažna praktika.
 
Lietuvoje įprasta, kad paslaugų tiekėjai konkuruoja kaina. Pradiniame pasiūlyme numatomas tik minimalus planas, įtraukiama nedaug paslaugų, nes dažnai pirkėjas renkasi pagal kainą ir turi mažai patirties. Taip pat kiekvienas diegėjas žino, kad el. versle pardavėjas su sistemos kūrėju tarytum susituokia: nutraukti ryšius vykstant prekybai ne taip paprasta – projekto užsakovas nuolatos turės naujų poreikių ir užsakinės papildomus dalykus. Rimtas paslaugų tiekėjas gerai supranta, kad el. komercijos naujokui projektas nebus sėkmingas be aibės papildomų paslaugų ir kainos minimizavimas tokių paslaugų sąskaita yra paprasčiausiai nesolidus.
 
Kainų lygiai
 
Ideali situacija, kai užsakovas gali įvardinti investicijų sumą. Tuomet galima suplanuoti projekto eigą ir parinkti efektyviausius sprendimus. Bet kuriuo atveju, kaina visiems yra labai įdomu todėl pabandysiu įvardinti pirminės investicijos kainų rėžius.
 
Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje į el. komercijos sprendimus investuojamos labai skirtingos sumos ir gaunami itin skirtingi rezultatai. El. komercijos projektų kaina dažnai skiriasi šimtus kartų, kokybė bei rezultatai – taip pat. Kaip galima matyti, įprasti kainų rėžiai Lietuvoje yra šie:
 
El. parduotuvės nuoma. Paprastai nuomojamas standartinis įrankis, kuris ir yra pritaikytas nuomai. Funkcijų kiekis būna minimalus, nes priešingu atveju aptarnavimas taptų labai sudėtingas (mokymai, priežiūra ir kt.). Pardavėjai turi itin mažai galimybių keisti el. parduotuvės išvaizdą, funkcionalumą. Paprastai tokia el. parduotuvė atrodo šabloniškai, bet gali būti pakankamai tvarkinga. Ši paslauga tinka tiems, kurie dar nežino, ko nori. Net šioje kategorijoje kainos skiriasi kelis kartus, pvz.:
 
Freeshop.lt paslaugų kaina yra 33 Lt/mėn. be PVM,
Verskis.lt – 170 Lt/mėn. be PVM.
 
Manau, kad ne itin gerai nuskambėjęs projektas beribu.lt be reikalo kūrė el. parduotuvę – būtų pakakę išsinuomoti savaitei ;) Sąžiningame versle viskas sudėtingiau.
 
Standartinės el. parduotuvės įsigijimas su šabloniniu dizainu, kuris šiek tiek pakoreguojamas, kad tiktų prie pardavėjo logotipo. Kaina: 2 500 – 5 000 Lt be PVM.
Standartinės el. parduotuvės diegimas su autoriniu dizainu, įvairių mokėjimų metodų diegimas, duomenų importas, naujų funkcijų programavimas. Dažna web programavimo įmonė už tokio projekto pirminį etapą projektą prašo 10 000 – 30 000 Lt be PVM. Tiesa, gali kainuoti ir daugiau, jei reikia įdėti daug kūrybinio darbo, jei trokštamų funkcijų nėra standartiniame produkte, pageidaujama marketingo ir konsultavimo paslaugų.
Jeigu reikalinga integracija su apskaitos ar kita programa, atsiranda B2B (didmenos) ir sudėtingesnių funkcijų programavimo darbai, jeigu įskaičiuojame ir marketinginių įrankių kūrimą (pvz. unikalios lojalumo sistemos kūrimas), sistemą ruošiame itin dideliam pirkėjų srautui, kaina viršija 35 000 Lt be PVM. Patirtis sako, kad ši suma yra didelis psichologinis barjeras daugumai pradedančiųjų interneto verslininkų. Visgi jį perlipę jie dažniausiai investuoja ir daug daugiau.
Unikalaus verslo modelio el. parduotuvės su sudėtingomis integracijomis, pritaikymu skirtingoms rinkoms, kaina viršija 80 000 Lt be PVM. Turėčiau pastebėti, kad virš 200 000 Lt be PVM vertės el. komercijos projektų Lietuvoje sukuriama vienetai. Be abejonės, marketingui ir personalui išleidžiama daugiau.
 
 
Svarbi ne sukūrimo kaina, o investicijų dydis iki atsipirkimo
 
Per metus paprastai bent ketvirtadalis pradinės projekto sumos yra skiriamas el. parduotuvės vystymui, bet ši suma gali ir skirtis. Jeigu pardavėjui sekasi, el. parduotuvės tobulinimas pereina į kitą lygmenį: automatizuojami darbo procesai, kai kada iškeliami net dirbtinio intelekto kūrimo klausimai :) Prie SEO, naujienlaiškių ir kitos rinkodaros galima dirbti amžinai… Išleisti galima daug, bet svarbiausia visada matuoti investicijų grąžą.
 
Tai kiek verta skirti el. parduotuvės kūrimui?
 
Deja, tokios kiekvienam tinkančios formulės nėra… Jeigu turite unikalią, žinomą ir trokštamą prekę, logistika nesudėtinga, dirbs nedaug žmonių, tuomet reikės mažiau pinigų. Jeigu dirbsite konkurencingoje aplinkoje, bandysite išmokyti vartotojus pirkti jūsų prekę ar paslaugą internete, dirbsite su daug tiekėjų ir reikės automatizuoti daug darbo procesų, investicijos bus didesnės.
 
Apibrėžtų kainos ribų nėra. Lietuvoje veikia ne vienas el. verslo projektas, į kurį yra investuota daugiau nei milijonas litų. Patyrę verslininkai kalba apie el. verslo pradžiai Lietuvoje reikalingus 100 000 Lt. Į šią sumą įskaičiuojami personalo, marketingo, IT ir kiti kaštai. Bet dažnam prireikia didesnės sumos, kol el. verslas pradeda veikti nepriekaištingai, t.y. atneša pelną :)
 
Darius Lebedzinskas

Vaizdinė medžiaga http://www.kulturizmas.net/forumas/t7970-nuotraukos-kuno-riebalu

Greičiausiai bus panaudota apkarpyta Alio.lt, tačiau žinant, kad sistema nėra itin patogi ir nepadarius rimtesnių pakeitimų, laukia sunki ateitis...

Kiek kainuoja el. parduotuvė?
 
„Per kiek laiko galite sukurti elektroninę parduotuvę ir kiek tai kainuos?“ – vienas pirmųjų ir dažniausių klientų klausimų. Atsakyti keliais žodžiais neįmanoma, taigi pabandysiu išdėstyti, nuo ko priklauso el. parduotuvės sukūrimo kaina ir kokie yra kainų rėžiai Lietuvoje.
 
Elektroninės parduotuvės sąvoka
 
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip užsakovas suvokia el. parduotuvę, ko iš jos tikisi bei ko siekia. Pastebėjau, kad elektroninės parduotuvės samprata labai skiriasi. Kaip ir Užsakovų lūkesčiai. Vieni mano, kad reikia kurti tinklalapį su prekių katalogu ir įdėti užsakymų formą. Kiti galvoja, kad el. parduotuvė - daiktas, kurį galima „įsidėti“ į serverį ir dirbti. Vieni nori kopijuoti kitas el. parduotuves, kiti prašo programuoti pagal jų norus ir dizainą. Vieni el. parduotuvėje nori matyti klientų valdymo, komercinių pasiūlymų rengimo, sąskaitų išrašymo, net logistikos grandinės valdymo galimybes, kiti prašo integruoti el. parduotuvę su apskaitos ar kitomis programomis.
 
Dažniausiai klausiantieji patys niekada nėra nieko pirkę internete, nežino elektroninė komercijos principų ir ko, be kainos, norėtų paklausti.
 
Idealu, kai yra norinčių ir galinčių viską papasakoti. Blogai, kai el. prekybos sistemos diegimo partneris pasirenkamas pagal pirminę kainą, galutinę sąmatos eilutę, neįsigilinus į paslaugų turinį ir, tuo labiau, kompetenciją. Dažniausiai paslaugų tiekėjai siūlo itin skirtingus sprendimus, kurių tarpusavyje palyginti neįmanoma.
 
Patirtis leidžia daryti prielaidą, kad vyrauja du požiūriai į tai, kas yra el. parduotuvė:
1. Internetinis tinklalapis - katalogas su prekių krepšeliu.
2. Tinklalapis su rinkodarinių bei verslo valdymo įrankių visuma, kuri leidžia patogiai atlikti kasdieninius darbus.
 
Reikia pastebėti, kai kurie paslaugų teikėjai dar teikia ir mokymų bei profesionalių konsultacijų paslaugas. Bet apie žinių pirkimą mūsų versle, deja, kalbama mažai, nors mokytis tikrai yra ko… Džiugu, kad bent populiarėja SEO ir Google Analytics mokymai.
 
Vienareikšmiškai, el. parduotuvės pirkėjo dalis (angl. frontend – tai, ką visi matome užėję į el. parduotuvę) yra tik marketingo įrankis pardavimo procesui automatizuoti. Nematoma el. parduotuvės dalis (ang. backend) – pardavimo, logistikos ir klientų aptarnavimo procesų valdymas, yra bene svarbiausia, tačiau pradedančiųjų el. verslininkų nepelnytai pamirštama.
 
Projekto apimtis
 
Be abejo, visada reikia įvertinti projekto dydį. Norint tai padaryti, reikia daugiau žinoti apie patį projektą, užsakovo tikslus. Jau esu rašęs, ko turi paklausti profesionalus el. prekybos sistemų kūrėjas, siekdamas perprasti Jūsų verslo užmojus.
 
Paprastai didesni projektai skaidomi į etapus:
 
poreikių surinkimas, analizė ir specifikavimas: surašomi funkciniai ir nefunkciniai projekto reikalavimai;
projektinė dalis (dizainas, produkto diegimas, naujo funkcionalumo kūrimas, integracijos, mokymai);
marketingo įrankių gamyba;
reklamos kampanijų vykdymas ir optimizavimas;
nuolatinis darbo procesų automatizavimas. Visų įrankių tobulinimas ir naujų gamyba, įvertinus pokyčius rinkoje ir analizuojant pirkėjų elgseną bei atsiliepimus.
 
Bandant nustatyti kainą, reikia aptarti galimus projekto vystymo etapus, darbo principus ir sutarti dėl darbų apimties. Dar niekam nėra pavykę sukurti idealios el. parduotuvės iš karto, todėl svarbu racionaliai įvertinti, ką reikia padaryti pirmame etape. Idealu, kai pirmas etapas apsiriboja poreikių analize, o gamyba perkeliama į kitą etapą. Pradžioje neverta vystyti itin brangios, sudėtingos sistemos, verčiau daugiau dėmesio skirti marketingui, pirkėjo veiksmų studijoms ir kasdieninių darbo procesų analizei bei optimizacijai.
 
Reiktų prisiminti, kad nepakanka vien paleisti el. parduotuvę. Kur kas svarbesnė ir sudėtingesnė užduotis yra jos vystymas, kuriam reikalingas vienoks ar kitoks biudžetas. Atlikus detalią analizę, dažnai paaiškėja, kad norai prasilenkia su turimu biudžetu, todėl projekto skaidymas į etapus – dažna praktika.
 
Lietuvoje įprasta, kad paslaugų tiekėjai konkuruoja kaina. Pradiniame pasiūlyme numatomas tik minimalus planas, įtraukiama nedaug paslaugų, nes dažnai pirkėjas renkasi pagal kainą ir turi mažai patirties. Taip pat kiekvienas diegėjas žino, kad el. versle pardavėjas su sistemos kūrėju tarytum susituokia: nutraukti ryšius vykstant prekybai ne taip paprasta – projekto užsakovas nuolatos turės naujų poreikių ir užsakinės papildomus dalykus. Rimtas paslaugų tiekėjas gerai supranta, kad el. komercijos naujokui projektas nebus sėkmingas be aibės papildomų paslaugų ir kainos minimizavimas tokių paslaugų sąskaita yra paprasčiausiai nesolidus.
 
Kainų lygiai
 
Ideali situacija, kai užsakovas gali įvardinti investicijų sumą. Tuomet galima suplanuoti projekto eigą ir parinkti efektyviausius sprendimus. Bet kuriuo atveju, kaina visiems yra labai įdomu todėl pabandysiu įvardinti pirminės investicijos kainų rėžius.
 
Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje į el. komercijos sprendimus investuojamos labai skirtingos sumos ir gaunami itin skirtingi rezultatai. El. komercijos projektų kaina dažnai skiriasi šimtus kartų, kokybė bei rezultatai – taip pat. Kaip galima matyti, įprasti kainų rėžiai Lietuvoje yra šie:
 
El. parduotuvės nuoma. Paprastai nuomojamas standartinis įrankis, kuris ir yra pritaikytas nuomai. Funkcijų kiekis būna minimalus, nes priešingu atveju aptarnavimas taptų labai sudėtingas (mokymai, priežiūra ir kt.). Pardavėjai turi itin mažai galimybių keisti el. parduotuvės išvaizdą, funkcionalumą. Paprastai tokia el. parduotuvė atrodo šabloniškai, bet gali būti pakankamai tvarkinga. Ši paslauga tinka tiems, kurie dar nežino, ko nori. Net šioje kategorijoje kainos skiriasi kelis kartus, pvz.:
 
Freeshop.lt paslaugų kaina yra 33 Lt/mėn. be PVM,
Verskis.lt – 170 Lt/mėn. be PVM.
 
Manau, kad ne itin gerai nuskambėjęs projektas beribu.lt be reikalo kūrė el. parduotuvę – būtų pakakę išsinuomoti savaitei ;) Sąžiningame versle viskas sudėtingiau.
 
Standartinės el. parduotuvės įsigijimas su šabloniniu dizainu, kuris šiek tiek pakoreguojamas, kad tiktų prie pardavėjo logotipo. Kaina: 2 500 – 5 000 Lt be PVM.
Standartinės el. parduotuvės diegimas su autoriniu dizainu, įvairių mokėjimų metodų diegimas, duomenų importas, naujų funkcijų programavimas. Dažna web programavimo įmonė už tokio projekto pirminį etapą projektą prašo 10 000 – 30 000 Lt be PVM. Tiesa, gali kainuoti ir daugiau, jei reikia įdėti daug kūrybinio darbo, jei trokštamų funkcijų nėra standartiniame produkte, pageidaujama marketingo ir konsultavimo paslaugų.
Jeigu reikalinga integracija su apskaitos ar kita programa, atsiranda B2B (didmenos) ir sudėtingesnių funkcijų programavimo darbai, jeigu įskaičiuojame ir marketinginių įrankių kūrimą (pvz. unikalios lojalumo sistemos kūrimas), sistemą ruošiame itin dideliam pirkėjų srautui, kaina viršija 35 000 Lt be PVM. Patirtis sako, kad ši suma yra didelis psichologinis barjeras daugumai pradedančiųjų interneto verslininkų. Visgi jį perlipę jie dažniausiai investuoja ir daug daugiau.
Unikalaus verslo modelio el. parduotuvės su sudėtingomis integracijomis, pritaikymu skirtingoms rinkoms, kaina viršija 80 000 Lt be PVM. Turėčiau pastebėti, kad virš 200 000 Lt be PVM vertės el. komercijos projektų Lietuvoje sukuriama vienetai. Be abejonės, marketingui ir personalui išleidžiama daugiau.
 
 
Svarbi ne sukūrimo kaina, o investicijų dydis iki atsipirkimo
 
Per metus paprastai bent ketvirtadalis pradinės projekto sumos yra skiriamas el. parduotuvės vystymui, bet ši suma gali ir skirtis. Jeigu pardavėjui sekasi, el. parduotuvės tobulinimas pereina į kitą lygmenį: automatizuojami darbo procesai, kai kada iškeliami net dirbtinio intelekto kūrimo klausimai :) Prie SEO, naujienlaiškių ir kitos rinkodaros galima dirbti amžinai… Išleisti galima daug, bet svarbiausia visada matuoti investicijų grąžą.
 
Tai kiek verta skirti el. parduotuvės kūrimui?
 
Deja, tokios kiekvienam tinkančios formulės nėra… Jeigu turite unikalią, žinomą ir trokštamą prekę, logistika nesudėtinga, dirbs nedaug žmonių, tuomet reikės mažiau pinigų. Jeigu dirbsite konkurencingoje aplinkoje, bandysite išmokyti vartotojus pirkti jūsų prekę ar paslaugą internete, dirbsite su daug tiekėjų ir reikės automatizuoti daug darbo procesų, investicijos bus didesnės.
 
Apibrėžtų kainos ribų nėra. Lietuvoje veikia ne vienas el. verslo projektas, į kurį yra investuota daugiau nei milijonas litų. Patyrę verslininkai kalba apie el. verslo pradžiai Lietuvoje reikalingus 100 000 Lt. Į šią sumą įskaičiuojami personalo, marketingo, IT ir kiti kaštai. Bet dažnam prireikia didesnės sumos, kol el. verslas pradeda veikti nepriekaištingai, t.y. atneša pelną :)
 
Darius Lebedzinskas