BS, kaip buvo praeitais metais taip ir dabar. Nesvarbu, kad panaikino tą lankytojų skaičių/per raktinį žodį. Reziume: pats Googlas nuspręs: kas kur ir kada bus reitinguotas pagal labai trumpą raktažodį (reitingas taip pat skiriasi google.co.uk ir google.com ). Visi jau seniai žinom, kad reikia oreantuotis į long tail tipo raktažodžius. Apačioje straipsnio pažiūrėkit kas jį parašė,- t.y. contributor/content writer. Šio straipsnio asociacija panaši į clickbait. panašiai kaip : "beware-seo is dead on 2016"
Tave sudomino pavadinimas. Tu ieškai vertės. Visi jos ieško, ne visi supranta kur ją rasti. Tu atsiverti straipsnį ir važiuoji žemyn pažiūrėti kokio jis ilgio. Pamatęs, kad skaitymo daugiau nei 5 min, tu arba jau išjungei, arba skaitai pirmąją pastraipą siekdamas įvertinti ar tavo potencialiai investuotas laikas skaitant iki galo atneš pridėtinės vertės. Bent jau aš taip darau...
Tikslas siūlų kamuoliuko vidury.
Jau keli mėnesiai mane slegia našta, kad reikia parašyti apie pinigus. Galbūt kažkam padėsiu, užvesiu ant kelio, ar duosiu smūgį, kuris bent 1 laipsniu pakeis kursą, kuriuo plaukia tavo kruizas. Bill Gates sakė: „žmonės pervertina ką gali padaryti per metus ir nuvertina tai, ką gali nuveikti per dešimt“. Tad jei šiandien duosiu smūgį, kuris bent kiek pakoreguos tavo kursą, po n metų atvyksi į visai kitą stotelę, ir klausimas ar svarstysi kaip būtų buvę, jei tada būtum daręs kitaip. Tačiau galvoj rodos, kad ant to pačio dažnio gaudau eilę radijo stočių ir jos trukdo viena kitai transliuoti. Ne todėl, kad būtų itin sunku susikaupti, tačiau dėl to, kad temos siaubingai persipina kiekvienam žingsny. Čia lyg ir atsiprašymas už potencialiai nepriimtiną, ribotos struktūros tekstą, artimesnį sąmonės srautui. Bet pabandykim.
Keisti pasaulį... Kurį?
Visi žiūrim į tą patį pasaulį, bet matom akivaizdžiai skirtingus dalykus. Kodėl taip yra? Selective focus. Nesąmoningai filtruojame - kas mums įdomu ir priimtina , ir tik akies krašteliu kabinam tas temas, kurios mus klibina iš vertybinių rogių. Kodėl žmonės tiki populizmu? Kodėl žmonės užleidžia žmogišką bendravimą technologijoms? Kodėl žmonės nemedituoja? Kodėl tiek žmonių skurde? Kodėl niekas neklausia ar nusistovėjusios tiesios yra iš ties teisingos? Kodėl žmonės žiūri kriminalus? Kodėl vietoje maisto renkasi burgerius? Kodėl žudo save nikotinu ir alkoholiu? Kodėl vakarų demokratija išsigimė į plutokratiją? Kodėl pirma reikia pastatyti atliekų deginimo elektrinę, o tik tada apšiltinti namus ir suprasti, kad nėra kur dėti perteklinės energijos? Kodėl, o kodėl... Dažniausiai užsimerki. Rankos svyra. Vistiek nieko nepakeisi. Klysti. Vanduo pragriaužia akmenį ne dėl savo jėgos, o dėl atkaklumo. Visų pirma pokytį aš matau visai per kitą galą. Ne per push, o per pull strategiją. Svarbu suprasti, kad tavo gyvenimas tuo pačiu metu yra svarbiausias dalykas ir nieko vertas. Tau – tai viskas. Tačiau pasauliui, tuo to ar tu jame ar už jo ribų – nėra skirtumo. Viskas kaip ėjo savo vaga, taip ir eis. Galima bandyti keisti išorinį, o galima žaidimo taisykles viduje, nes ten gyveni aktyviau nei išoriniame, tik gal pats apie tai nesusimąstai. Svarbu suprasti save ir kur stovi savo pasaulyje. Kuo tiki ir kaip tas tikėjimas atrodys papūtus globaliems vėjams?
Pull – tai ideologija, kuriai nestinga idealizmo; Tobula taika (pradedant su savimi), empatija aplinkai, darni plėtra, kitaip tariant sąlygos, kuriose neįmanoma jausti neapykantos, godumo ar arogancijos. Jei kiekvienas taikytų šią strategiją, nereiktų iš kailio nertis bandant kažką įtakoti išorėje. Išorėje rezultatas būtų kitas be pastangų. Neseniai teko skaityti apie Auroville. Ar žinai kodėl to pilnu masteliu niekada nebus?
Kas tu?
Tau atrodo, kad tu Andrius, Tomas, Rasa, Greta ar koks bebūtų tavo vardas. Lyg vienas žodis galėtų atrakint tavo individualumą. Aš teigiu, kad mes suknistos kempinės. Keli procentai genetikos, o visa kita tai šeimos įdiegtos programos ir geriausia dalis (nes ją galima sąmoningai keisti) – tavo aplinka. Ne šiaip, kiemas. Ne tai ką pameni, tačiau visi signalai, kurie nors ir nesąmoningai pasiekia smegenis. Kvapas, skonis, pojūtis, rega, klausa. Ko mokaisi, kokią muziką klausai, kaip maitiniesi, kur ir kaip leidi atostogas, kaip suvoki ir kontroliuoji savo emocijas, ką skaitai ir žiūri, koks tavo laisvalaikis, sprendimų sąmoningumas, kokie žmonės tave supa, kodėl. Mane stulbinamai stebina aplinkos įtaka. Kodėl aš apie tai? Nes ilgą laiką nebuvau patenkintas savo rezultatais. Alegoriškai tariant obelį auginau smėlyje ir norėjau valgyti obuolius. Nepaėjo. Tada kaskada gerų resursų (taip vadinu teigiamas įtakas praeityje) atvėrė pažinimą į kitokį mąstymą, pradedi keisti aplinką, persodini obelį ir valgai vaisius. Tai yra pokyčio kelias. Viskas ko reikia – yra noras.
Kas esu aš ir ką matau?
Save klasifikuoju kaip idealistą, generalistą, nuolatinio mokymosi, libertarianizmo šalininką, psiaudo-filosofą. Turiu teoriją, kad žmogus, kaip svogūnas, turintis daug sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis – skirtingoms gyvenimo situacijoms ir aplinkoms. Vienokie esame tarp draugų, kitokie šeimoje, dar kitokie patys su savim. Ne gana to, rytoj su savimi galime būti visai kitokie, nei vakar. Todėl prieš kelis metus pradėjau aktyviau domėtis neurologija ir filosofija. Abu iš jų atsakinėja į iš esmės tuos pačius, mano galva – svarbiausius klausimus. Kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip? Kas jį varo siekti aukštumų darbe, pavogti bokalą bare, kurti šeimą ar patirti agresijos proveržį? Vienas iš jų pasitelkia mokslą, kitas turi savitą, vidinį priėjimą. Taip pat manau, kad pašalinus visus sluoksnius, tokius kaip rasė, tradicijos, nacionalinis identitetas, religija, ir krūva kitų, kurie užaugo kartu su kūnu – esam visiškai vienodi. Kaip kūdikiai. Be išankstinių nuostatų ir socialinio kondicionavimo. Tačiau šios vienovės būtį jaučia retas. Didžiausiu to stabdžiu laikau įsigalėjusį kapitalizmą. Šūvis į tolį. Pabandysiu atvesti grandinę.
Kapitalizmo esmė – maksimizuoti pelną. Beveik be ribojančių sąlygų. Įstatymai lyg ir brėžia ribas savivalei, bet įstatymų vykdymą prižiūri žmonės. O ką turi žmonės? Ydas ir godžias kišenes. Tai ką matom per langą pavadinkim „sistema“ (angl. Establishment). Maždaug „just the way things are“. Gerai, būkim objektyvesni. Taip, kaip autorius mato, subjektyviai. Sistemai ir pelno maksimizavimui yra būtinas vartotojas su išoperuotu kritiniu mąstymu, tačiau ne pakankamai bukas, kad negebėtų dalyvauti darbo rinkoje ar užbaigtų savo mokesčių mokėtojo dalią susinaikinimu. To vykdymą aš matau tiek globalioje arenoje, tiek pas mus. Maistas, kuriame daug tuščių kalorijų, priedų neigiamai veikia mūsų smegenis, sunkiau išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, iš leto, alkoholiui padedant, vystomos lėtinės degeneracinės smegenų ligos. Žiniasklaida, kurioje turinį diktuoja sisteminė įtaka iškraipo faktus ir labai dažnai siekia ne informuoti, o užimti (linksminti) visuomenę. Ką daro laida „farai“? Kokią funkciją atlieka? Kokio įpročio, vertybių neurologinį kanalą pagilina žmonės peržiūrėję tokio tipo laidą? Vienoje studijoje Fox „žinias“ žiūrėję dalyviai buvo mažiau informuoti nei tie, kurie žinių nežiūrėjo išvis. Ten pat ir dar plačiau visuomenei užmetami „sėkmingo“ gyvenimo standartai pagal bukletą, neva nuėjus kryžiaus kelius per tradicinę edukacinę sistemą, įkūrus verslą ar atitarnavus eilę metų samdomame darbe, sukūrus šeimą, turint materialinių niekučių, kuriais galima pablizginti praeiviams galima pajausti išrinktiesiems skirtą laimę vergijoje (proto kalėjimas, nes tikslai buvo suformuoti, o ne iškelti savarankiškai). Religija... O, this is a big one. Atiduok atsakomybę už savo gyvenimo feilus superherojui. Tai dievo valia.
Čia galim įjungt rinkų dėsnį. Pasiūlą (sistemos) formuoja paklausa (iš visuomenės). Ar tikrai? Aš teigiu, kad sistema dirbtinai kuria poreikį centralizuotiems valdymo organams per nuolatinį psichologinį terorą. Šios teroro bangos yra periodiškos. 9/11, Zika, terorizmas, emigrantai. Ir kiekvienos jų funkcija – sustiprinti tikėjimą, kad anarchija (centralizuotų institucijų nebūvimas) tai gauja skustagalvių su beisbolo lazdomis agresyviai artėjančių prie tavo nuosavybės. Jei kyla pagunda ginčytis šioje vietoje, galiu trumpai apginti savo poziciją. “With guns you can kill terrorists, with education you can kill terrorism.” - Malala Yousafzai.
http://i.imgur.com/TUG379V.jpg
N. Chomsky (globalaus lygio Čekuolis, intelektualas, ligvistas, autorius, profesorius), kažkurioje savo konferencijoje man atvėrė akis. Trečias pasaulis šiandien yra trečias tik todėl, kad pirmas pasaulis kolonijų laikais čiulpė iš ten resursus reikalingus auginti ekonomiką namie. Toks dalykas kaip teroristai egzistuoja, tačiau tai pavieniai (daug retesni, nei žiniasklaida teigia) ir jie yra elementaraus pykčio proveržis dėl
. Baimė – labai efektyvi sistemos palaikymo priemonė. Bet kokie visuomeniniai eksperimentai (prostitucijos, narkotikų legalizavimas pradžiai) atrodo radikalūs ir nesąmoningi, nors yra
. Čia tik plunksnos. Apie valdžios decentralizavimą išvis niekas niekada nekalba. (apart neseniai nuskambėjusių islandų piratų partijos agitacijos). Nors yra realūs
, kaip apginti savo turtą, kontroliuoti nusikalstamas veikas, užtikrinti socialinę apsaugą libertarianistinėje visuomenėje. Nors kapitalizmas yra rankinis stabdis idealiai visuomenės santvarkai bent pajudėti iš vietos, jį įvardinau kaip kūrybinę destrukciją, nes būtent jame gimė pramoninė revoliucija, internetas, hacktivizmas, gimsta blockchain, gims AI (stipriausias skaitytas straipsnis šiais metais) ir ką aš pavadinčiau – nereklamine individo laisve. Vienas baisiausių dalykų – tai finansinio turto pasiskirstymas. Tikiu, kad ateina diena, kada žmonija neturės baimės, o pagrindinė veikla bus kūryba.
Trumpam idealizmą padėkim į šalį. Gyvenam šiandien ir dabar. Kiekvienas siekiam aukščiausių kokybinių savo gyvenimo parametrų. Tikiuosi aiškinti, kad
nereikia. Tačiau turbūt visi suprantame, kad pinigų stygius (šiandieniniame vakarų pasauly) gali labai apkartinti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tad kol kapitalizmo sienoje dar tik atsiranda pirmi įtrūkimai, galima manipuliuoti konjunktūra savo naudai. „Tingių pinigų“ paieška. Finansinė autobiografija.
Nepamenu, kad vaikystėje kažkas man būtų akcentavęs konservatyvių asmeninių finansų teikiamus privalumus. Kažkaip tai jaučiau ir žinojau pats, o gal tiesiog užteko matyti kaip finansai tvarkomi mano aplinkoje. Manau, jei vaikystėj kas būtų nosį pakišęs po populiariuoju
tai išlaikyčiau jį be problemų. Jei indėlį banke laikysime pinigų rinkos priemone ir viena iš turto alokacijos sričių, tai investuoti savo santaupas pradėjau maždaug 14 metų. O šalia vyko „tingių pinigų“ paieškos eksperimentai. Suminiai eksperimentų kaštai svyravo nuo laiko (be piniginių investicijų) iki maždaug 2000 USD. Grąža – patirtis. Apie 16 gyvenimo metus Runescape platybėse išgirdau, kad egzistuoja toks e-gold. Jau po mėnesio sedėjau bux.lt, uždarbyje ir „darbavausi“ PTC rinkoje. Apie metus tęsęsis laiko švaistymas buvo terminuotas kartu su uždarbio forumo apsišvarinimu nuo neiaškių schemų ir PTC žaidimų. Tada lindau į pokerį (freerolls), lažybas, HYIP, investicines-piramidines platformas (Banner Brokers, Uinvest), kažkur per vidurį šių eksperimentų ties 17 metų jau prekiavau bonusiniais doleriais Forex rinkoje. Forex
Viena knyga, krūva straipsnių internete ir į grafikus bei pačią rinką greitai pradėjau žiūrėti visai kitaip. Line chart tapo visiškai neinformatyvus. Pasitikėjimas savo jėgom augo kiekvieną kartą kainai paklusus mano nubraižytoms linijoms. Problema glūdėjo kitur. Buvau vaikis su energijos pertekliumi. Veiksmo reikėjo visur. Rinkoje taip pat. Nuobodu buvo savaitgaliais, vėlyvais vakarais, kai biržos užsidarydavo. Volatility dingdavo, dingdavo ir mano entuziazmas. Grįždavau iš mokyklos ir jungdavau terminalą pažiūrėti kuria kryptim įvyko poslinkiai nuo paskutinio prisijungimo. Pabrango euras. Kodėl. Paskaitom specializuotus forex portalus. Akiratis plėtėsi į globalių rinkų stebėjimą, o ne tik buką kainos tampymąsi. Bedegant paskutiniems bonuso centams supratau, emocijų svarbą prekyboje. Man nepatinka būti tik stebėtoju. Noriu dalyvauti rinkoje. Tuomet visai kitaip sugerinėju žinias. Jos nedingsta užmaršty. Aš jas perku. Čia kaip nusipirkti sporto klubo abonementą arba savanoriškai kulniuoti į parką ir kruštis ant lauko treniruoklių. Rezultatą galima generuoti ir ten ir ten, bet pinigų tarpininkavimas geriau motyvuoja. Taigi degino noras visada turėti atvirą poziciją. Ergo blogi įėjimo taškai. Bedeginant antrą bonusinę sąskaitą supratau, kad čia galima uždirbti, tačiau tai ne šiaip sau laisvalaikis. Tai yra darbas. O dar po akim pakliuvo ir savalaikis DjiX‘o pasakojimas, tad terminalą įsijungdavau vis rečiau. Forex rinką stebėjau, joje prekiavau ir mokiausi techninės analizės su pertraukomis apie tris metus. Forex‘e priešingai nei dauguma reklamos aukų nesudeginau nei vieno savo lito/euro.
Perėjimas nuo žaidimų prie investavimo
Nežinau kada, bet atėjo suvokimas, kad forex rinkoje pradirbti savo sąskaitą yra neįtikėtinai lengva. Ne tik dėl sverto, volatilumo, tačiau dėl fiziologijos. Kaip kūnas reaguoja į besikeičiantį ženklą prie atviros pozicijos. Juk čia lošimas. Tik tiek, kad statymai atliekami finansų sektoriuje. Kad sudegintum portfelį akcijų rinkose reikia vieno iš dviejų:
Įmonė bankrutuoja; Force Majeure. Valstybė privatizuoja įmonę, nusavina nuosavybę, kyla karas, bankai uždaro duris, cunamis nuneša visus serverius ir panašios nesąmonės.
Antrasis – už tavo regėjimo ir kontrolės ribų. Vadinasi jei tobulai atliksi namų darbus – būsi garantuotam pliuse. Ergo – kapitalo rinkos.
Kapitalo rinka
Artėjant 18 gimtadieniui ir siautėjant 2008 pasaulinei krizei dėliojau mintis kur žengti pirmąjį žingsnį finansų rinkose. Tik sulaukęs pilnametystės nuėjau į vieno iš didžiųjų bankų konsultaciją investicijų padalinyje. Pamenu atidų žvilgsnį ir šiandien prisimindamas pokalbį ypač vertinu banko atstovo nuoširdumą ir darbo kokybę nepriklausomai nuo to, su kokiu klientu bendraujama. Išėjau su išsamiu banko siūlomų mutual tipo fondų bukletu, o po savaitės su ~30% santaupų jau turėjau pinigų rinkos fondo vienetų, kuris turėjo galimybes uždirbti ir iš aktyvų kritimo ir augimo. Krizės įkarštyje tai atrodė racionalus sprendimas. Kaip parodė praktika, tuo metu nerti į rizikingiausius aktyvus būtų buvusi pati geriausia strategija, tačiau turint omeny ne tik finansinio raštingumo nebūvimą, tačiau ir praktikos stoką, šią klaidą sau lengvai atleidau. Po metų fondo vienetus pardaviau su simboliniu -1% nuostoliu. Pasaulinės rinkos atsigavinėjo. Keli straipsniai liaupsinę Japonijos akcijų rinką patraukė mano akį. Tuo metu buvau aplinkosaugos ir darnios plėtros šalininkas. Norėjau turėti dalį atsinaujinančių šaltinių rinkoje. Išsirinkau danų VestasWind Systems ir vokiečių CentroSolar. Gėda šiandien pripažinti, kad nei finansinių ataskaitų nebuvau atsivertęs. Investavau techninės analizės, straipsnių ir reputacijos internete principais. Taigi iš trijų aktyvų turėjau pirmą diversifikuotą portfelį, kuriame spėju tuo metu sukosi apie 50% santaupų. Kursus stebėjau akylai. Japonai demonstravo konservatyvų augimą, o atsinaujinančių išteklių rinkoje veikiančios įmonės kurį laiką džiuginusios solidžiu popieriniu pelnu, pradėjo sukti priešinga kryptim. Fiksavau nuostolį ir tik po kelių metų supratau, kas vyko toje rinkoje su feed-in tarifais, ES atsinaujinančių išteklių strategija ir t.t.
Baltijos rinka
2010 metais atradau ir įdarbinau savo santaupų dalį vietinėje kapitalo rinkoje. Vėliau mano paties nuostabai portfelio susidedančio iš Agrowill ir Ūkio sudarymui išleidau apie 150 Lt. Turbūt nepatiklumas ir praeities klaidos ženkliai apribojo rizikos apetitą. Žiūriu į excel prekybos istoriją ir šypsausi. Agrowill po 8 mėnesių parduotas su pasakišku 215,38% prieaugiu; Ūkio bankas laikytas iki galo po trijų metų virto -100% nuostoliu. Pirkimo strategija? Įėjimo taškai? Pamiršk. Ūkio bankas – nes ten buvo mano investicinė sąskaita, bankai savęs niekada neskriaudžia; Agrowill? Juk visada visiems maisto reikėjo ir reiks, o valdoma žemė visada turės vertės. Teigiama, kad Ūkio banką sulankstė prezidentė, o Agrowill, buvusi ant bankroto ribos sėkmingai restruktūrizavusi skolas ir sužibėjo portfelyje. Nors dauguma vietos investuotojų labai skeptiškai nusiteikę techninės analizės atžvilgiu Baltijoje dėl likvidumo stokos, tačiau niekad nepamiršiu kaip Linas Agro kaina judėjo pleište
http://i.imgur.com/NnwY0IF.jpg
leidusi ne tik fiksuoti laiku konservatyvų pelną, bet ir apsaugojusi portfelį nuo prasidėjusio downtrend. Baltijos rinką seku nuo 2010 pradžios, seku ~40 emitentų kainas beveik kasdien jau eilę metų. Baltijos rinkoje šiuo metu yra apie 60% portfelio. Pats nežinau kodėl pradėjau ne namų rinkoje.
Ką po galais aš čia dabar darau?
Po metų spėliojimo pagal kitų nuomones forumuose, paties linijas ant grafikų, praeities dividendus, likvidumą rinkoje ir galbūt dar kelis kriterijus supratau, kad stambesnį pinigą įkišti be savarankiško suvokimo apie įmonės vertinimą bus baisu. Pradėjau skaityti finansines įmonių ataskaitas, kurios iš pradžių atrodė nuobodžios ir visai neįdomios. Domėjausi kokie matematiniai modeliai egzistuoja siekiant įvertinti tikrąją įmonės vertę. Apskritai pradėjau skirti sąvokas „kaina“ ir „vertė“. Iki šiol buvę lyg ir ekvivalentūs, biržoje šie apibrėžimai labai dažnai prasilenkia su realybe. Su žiniomis, patirtimi, specifinės žiniasklaidos fonu pradėjo aiškėti kodėl taip būna. Pradėjau pats skaičiuotis populiariausius įmonės finansinės būklės ir vertės nustatymo santykinius rodiklius. Man patiko. Aš, inžineriją studijuojantis čiuvas laisvalaikiu nardau visai kitoje sferoje ir mano žiniomis paremti pinigai daro daugiau pinigų. Žiauriai keistas pasaulis. Pajudėjo tektoninės plokštės. Nusipiešiau viziją. Sudėtinės palūkanos ir panašūs pasvaičiojimai. Portfelio augimas iš pradžių grįstas atidėtomis piniginėmis dovanomis, vasaros darbų santaupomis, vėliau įgavo daugiau stabilumo su „standartiniu 8-17“ darbu.
Paradigm shift. O kam tau tie pinigai?
Iki ketvirto bakalauro kurso buvau tobula malka.
http://i.imgur.com/DxWS0kG.jpg
Tiksliai žinau žmones, straipsnius, filmus ir youtub‘o resursus, kurių dėka pradėjau save spardyti ir augti už sisteminių parametrų ribų. Buvo pati pradžia, o po bakalauro neturėdamas minčių ką toliau gyvenime veikti garantavau sau dar 2 metus sisteminėje santvarkoje. Tuo metu sutikau žmonių, kurie savo ir taip plonoje piniginėje randa dosnumo ir atjautos nupirkti benamiams duonos ar cigarečių, dalinasi likučiais, gyvena šiandiena, ir nestrateguoja į ateitį. To asmeninis liudijimas šiandien yra viena geriausių pamokų mano gyvenime.
Kažkuriais metais, gal 23-aisiais, rišau per daug laiko valgiusius kompiuterinius žaidimus. Griežtai, metams. Netrukus turėjau daryti išimtį šachmatams. Nesu labai geras žaidėjas, tačiau žinau, kad gerokai patobulėjau nuo tada, kai pradėjau live 10-minutinius mačus pliekti. Tai davė labai daug ne tik lentoje, bet ir už jos ribų. Pastebėjau, kad pagerėjo periferinis temų matymas, vertinimas skirtingais pjūviais. Įvykių grandines iš esamų detalių pradėjau ekstrapoliuoti gana tiksliai. O kiekvienos prognozės pasitvirtinimas tik augino pasitikėjimą. Iki tol aklas portfelio auginimo tikslas ir pažintis su visai kitokio mąstymo žmonėmis davė šlapiu skuduru per zūbus ir pastatė portfeliui ir mano santykiui su pinigais egzistencinius klausimus. O kam man jie? Namas? Turiu stogą po galva. Mašina? Turiu savo kibirą. Geresnė? Kad galėčiau kažką nustebinti? Neįdomu; ne aš. Gal sukurti paramos fondą? Ne, dar per jaunas, nežinau kaip tai daroma. Santykis su pinigais totaliai atbuko. Apskritai pradėjau modeliuoti scenarijus kas būtų, jei iš manęs būtų atimta viskas. Ne portfelis. Viskas. Panašiu metu atsirado gilesnis suvokimas apie savo emocijas, kas per žvėris yra ego, ko jis nori ir kaip su juo tvarkytis. Tokie protiniai pratimai ir kritinių klausimų formavimas yra labai sveikas ir išvaduojantis procesas. Pradėjau labai atidžiai sekti kokių žmonių klausau. Ar jie, pasiekę profesinį olimpą ir gavę viešą pripažinimą išsaugojo moralę, ar juos užvaldė godumas? Kas slypi po jų žodžiais? Neįtikimą pagarbą ir dėkingumą už tai, kad savo pamokas perduoda kitiems jaučiu eilei žmonių, kurių niekada nesutiksiu. Jų mokymuose materialus turtas niekada nebus nei siekiamybė, nei poreikis, o greičiau neišvengiamas rezultatas.
Pamažu portfelyje esantys atskirų pozicijų popieriniai (nefiksuoti) nuostoliai pradėjo neberūpėti, nebegraužti. Pradėjau šaltai vertinti ar nuostolis atsirado dėl mano kaltės, ar faktorių, kurių įeinant į poziciją numatyti buvo neįmanoma. Jei jo negalėjau numatyti – tai kodėl turėčiau save graužti? Atsirado įėjimo į pozicijas strategija, ko ankščiau tikrai nebuvo. Žinau ko racionaliai laukiu iš pozicijos ir modeliuoju kaip elgsiuosi, jei ji bus -5%, -15%, ar -25% lygiuose. Emocinis pasiruošimas pirkimui vyksta dar analizės metu.
Akylesnis skaitytojas galėjo pastebėti, kad liko neatsakytas paragrafo pavadinime iškeltas klausimas. Jis skaitytojui. Atsakymą sau aš turiu. Kitaip nei kritusios moralės atstovai esu įsitikinęs, kad niekada nekalsiu savo laimės kitų sąskaita. Netgi priešingai...
Kodėl rytų europiečiai neinvestuoja?
Šypsausi. Mūsų regionas istoriškai neblogai išprievartautas. Politinė, socialinė represija giliai įspaudė baimę, nepasitikėjimą į mūsų tėvų kultūrą, gyvenimą. Apgaulė, nepasitikėjimas, nei valdžios organais, nei kaimynais. Akis už akį. Aš 90-ųjų vaikis. Stengiuosi tarp bendraamžių komunikuoti finansinį raštingumą tiek pat kiek ir svarbą domėtis politika ne paskutinius 2 mėnesius iki rinkimų, o nuolat. Ir labai retai susilaukiu susidomėjimo. Galvoju sau: damn it, juk kartos pasikeitė, iš kur tas konservatyvumas, baimė, ar tau nepatinka pinigai? Nepatinka antras pajamų šaltinis, sudėtinių palūkanų teikiami privalumai? Suprantu, kad finansiškai neraštingi tėvai negali mokyti to, ko nemoka, o tada žvilgsnis krypsta į švietimo sistemą. Turėjau mokykloje ekonomikos vieną semestrą, universitete dar vieną. Nežinau ar man vienam – bet iš modulių medžiagos pamenu arti nulio. Kažkas apie pasiūlą ir paklausą, kažkas apie net present value. Kodėl? Ne, dar geresnį klausimą turiu. Kodėl ekonomikos dėstytojai nėra milijonieriai? Juk jie puikiai pažįsta rinkas ir jų dėsnius? Perduoti žinių kapitalą turėtų būti hobis. Tad kodėl mes tokie atitolę nuo finansų? Mane asmeniškai žeidžia skurdo, greitųjų kreditų rinkos egzistavimas (pats faktas, kad yra tam paklausa), ir terminuotų indėlių apimtis, ir bendras neraštingumas finansuose (18psl). Galų gale, jei to neturime, tai negalime vertinti, gerai ar blogai, kad valstybė pasiskolino už neigiamas palūkanas? Geriečiai ar blogiečiai valdžioje pakėlė pensijas? Mūsų investavimas dažniausiai pasibaigia pensijų pakopose (sakot gausit?), o geriausiu atveju – nekilnojamuoju turtu (NT). Tai nėra blogai, tačiau NT trūksta likvidumo, kaip ir visur – egzistuoja ciklai, o norint įeiti į rinką reikia turėti pluoštą stambių kupiūrų arba nemažai skaičiukų el. bankininkystės ekrane.
Dar vienas pjūvis. Ypač jaunosios kartos suvokimo į pinigus, finansus formavimui – tai grynieji vs data. Data simboliškai pavadinau bet kokios formos skaitmeninę mainų vienetų vertę. Šiandieniniai vaikai auga aplinkoje, kurioje galima matyti mirštančius grynuosius. Kodėl tai vykdoma atskiras klausimas. Apart technologinio proveržio ir šiaip „user friendly“ atsiskaitymo patirties aš matau dar dvi pilkesnes – individų finansų monitoringas, duomenų kaupimas ir faktas, kad išleisti pinigus skaitmenine forma kur kas lengviau. Vaikai augantys ir augsiantys tarp atsiskaitymų telefonais, NFC, swype, biometriniais būdais praranda pinigų konceptą. Anot
, dėl ko suvokti tai, kaip ribotą išteklį ir konservatyviai su juo elgtis tampa tik sunkiau. Investuotojų asociacijos pirmininkas V. Plunksnis neseniai vykusiame seminare puikiai apibendrino minčių seką kodėl jaunimas nesiryžta investuoti. Turiu laisvą 100 €. Investuodamas į biržą galiu per metus gauti tikrai solidžią 10% grąžą. Kas yra 10%? Tai 10€. Mažoka. Geriau pataupysiu stambesnę sumą ir tuomet investuosiu. Studijos, darbas, metai prabėga ir stovi su 10 000 €. Jau pinigai, baisoka tiek investuoti, patirties nėra, čia dabar domėtis viskuo taip iškart. Geriau buitį pasigerinsiu, automobilį jau reikia keisti. Ir taip užsidaro investavimo durys pro jas niekad neįėjus. Galima grįžti į Bill Gates citatą pradžioje. Dabar ji turėtų skambėti jau kiek prasmingiau visame šiame kontekste.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymų turiu daug.
Man nepatinka priklausomybė ir nelaisvė. Darbas – sąlyginis dalykas. Šiandien yra, žiūrėk rytoj jau nebėr. Dalis darbų dingo su pramonine revoliucija, dalis dingsta dabar, dalis dings per artimiausius dešimtmečius. Esi saugus, jei dirbi labai nišinėse sferose su nišiniais gebėjimais. O jei tavo amatas vairuoti fūrą ar kasininkas, tai tavo vietoje nedelsdamas mokinčiausi kažko, ko negalėtų replikuoti dirbtinis intelektas (jau minėtas straipsnis). Kitaip tariant – investavimas – tai antro pajamų šaltinio kūrimas. Santaupų apsauga nuo infliacijos (šiai dienai beveik neaktualu); Tinkama diversifikacija per skirtingas rinkas, valiutas, turto klases apsaugo nuo sisteminių rizikų. Pvz. hipotetinė ir visai reali tavo turto vagystė per centrinio banko sprendimą devalvuoti eurą; Mane erzina nedirbantys pinigai. Laikrodis, kompiuteris, mašina (nekalbam apie antikvarus, tai atskira tema, kurioj kol kas praktikos ir žinių neturiu) nedirba. Jie atlieka funkciją. Mane žavi mintis turėti verslo dalį, ir jame aktyviai nedalyvauti. Kai tu miegi, kažkas suka galvą, kaip uždirbti pinigų. Tame tarpe ir tau. Tai gyvenimo būdas ir augimo kelias. Investavimas kaip veikla – siaubingai plati sritis. Gauni žinių ir naujienų iš labai plataus spektro. Kas vyksta vietinėje rinkoje, užsienyje, biržoje, ekonomikoje, politikoje, kaip sekasi įmonių rezultatams, žaliavų, atlyginimų sąnaudų eilutės, kokios tam tikrų rinkų subtilybės, kokios investicinės galimybės ar idėjos patraukliausios šiandien, ateityje. Kodėl krito ar augo specifinės rinkos, ar jose veikiančių įmonių rezultatai. Keli pavyzdžiai: City Servise išėjo į Lenkijos rinką. Investicija tapo priklausoma nuo EUR/PLN kurso. Esu priverstas jį stebėti, akies krašteliu sekti kokios naujienos stumdo zloto kursą. Kitas – biržoje atėjo naujokas – K2 LT – Kėdainių krematoriumas. Analizuodamas sužinojau apie kremavimo statistiką vakarų Europoje, įmonės veiklos perspektyvas vietinėje rinkoje, pagrindinius konkurentus (užsienyje), paslaugų įkainius, veiklos specifiką, populiacinius Lietuvos rodiklius. Stebėti rinkų reakciją į politinius įvykius, stichines nelaimes, rinkų tarpusavio sąryšius – visai kita sritis, tačiau ne mažiau įdomi. Supranti, kad pinigai kaip vanduo, o rinkos ir turto klasės – kaip indai. Vanduo niekada nebūna ant žemės, tiesiog vyksta pilstymai. Ir jei tavo lašas būna inde į kurį ką tik prasidėjo perpylimas – laukia įdomus metas. Neatradau geresnio ir nebandžiau specialiai ieškoti emocinės kontrolės testavimų poligono už biržą. Turbūt apgaudinėčiau save, jei sakyčiau, kad nėra įveltas dopaminas. Vizija geresniam mano ir aplinkos rytojui. Kad parodyčiau, jog tai lengviau nei atrodo. Ir bent kiek užbėgčiau gailesčiui dėl praeities sprendimų už akių.
Kada pirkti ir ar menu galima vadinti žongliravimą skaičiais?
Kartais siekdamas suprasti kažkokį procesą, organizacijos vertybes seku Platono pėdomis ir skaidau „iki sveikų“. Finansų rinkose sveikas – žmonės arba robotai (algoritmai). Algoritmai užtikrina volatilumo triukšmą, žmonės – racionalumo klaidas ir pirkimo galimybes. Nes iš esmės – investuojant tikslas, kaip ir kiekvienuose mainuose, yra nupirkti kokybišką daiktą (aktyvą), kuris rinkoje kainuoja pigiau, nei tikroji jo vertė.
Priešingai nei parduotuvėje, birža suteikia tokias galimybes gan dažnai.
Mėgstu gerėtis fotografija, kinu, skoninga muzika. Ir to žodžio „menas“ nenorėčiau purvinti su dabartine finansų sistema. Bet jei žmogus jauti malonumą spręsdamas uždavinius, analizuodamas aktyvus įvairiais pjūviais, tai gal nieko baisaus šį žodį pasiskolinti?
Rasti pigų brangakmenį (nuvertintą rinkoje aktyvą, ypač dabartinėje steroidų pamaitintoje rinkoje) mano nuomone yra menas. Dėl dviejų esminių priežasčių:
Brangakmenio ieško kiekvienas; Žema kaina turi savo priežastis. Greičiau tai ne pirkimui palanki proga, nežinojimas; Nežinojimas virsti žinojimu gali po pirkimo, gali ir niekad.
Strategija, aktyvų atrankos kriterijai – individualios ir straipsnio tikslus aplenkiančios temos, tad nuo specifikos susilaikysiu. Mane kabina kiti dalykai. Ir noriu pasidalinti dar keletu epiphanies.
Šališkumas (Biases), elgsenos ekonomika.
Cognitive biases – yra ištisas sąrašas kognityvinių klaidų ar nuokrypių, kurie trukdo racionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
http://i.imgur.com/hFIb2iw.jpg
Vienas įdomiausių dalykų investavime yra iš pradžių savo, o tada ir kitų rinkos dalyvių loginių klaidų indentifikavimas, sprendimų ir situacijos racionalizavimas, lankstymas stengiantis pritempti, iškraipyti, išrinkti duomenis, kurie sutampa su tam tikru tikėjimu ar įsitikinimu. Tai persmelkiančiai įdomūs reiškiniai. Psichologija (o jos pamatu laikau būtent neurobiologiją) ir ekonomika susitinka atskiroje disciplinoje - elgsenos ekonomika. Dan Gilbert - vienas mokslininkų, kuris bado pirštu į eilę mūsų klaidų įvertinant dabartinę, ateities pinigų vertę, instant vs delayed gratification efektų ir kitus įdomius eksperimentus:
https://www.youtube.com/watch?v=c-4flnuxNV4
Nauja koordinatė – laikas. Efektyvumo matas.
Praeitų metų pabaigoje suvokiau, kad nors naujais savo sprendimais portfelyje tampu vis labiau patenkintas, tačiau nevertinu pinigų laike. T.y. neišnaudoju to, kad fiksavus solidžios, stabilios įmonės poziciją laikinai apsimoka įšokti į sparčiai pardavimus ir sentimentą rinkoje auginančios įmonės traukinį, nes pinigai nors uždirbami ir ten ir ten, sparčiai besivystančioje įmonėje išėjus tinkamu metu galima efektyviau išnaudoti savo kapitalą. Apie laiką šiais metais uždarbyje jau rašau. Visai neseniai pradėjau sekti CAGR atidarytoms pozicijoms ir jau uždarytiems sandoriams. Iš esmės tai grąža per laiko vienetą. Greitis, akceleracija - kažkas panašaus iš kasdieninio pasaulio. Absoliutus prieaugis gali klaidinti. Jei 5 metus atidaryta pozicija sugeneravo 5% pelną, apskaičiuok jos CAGR. Paaiškės, kad džiaugtis erdvės nėra daug.
Skaitau Medium. Ne viską. Ten 2015 metais pasirodė Mike Hearn straipsnis apie bitcoin‘o galą. Ir su techniniais argumentais kodėl bitcoin vystymuisi iškilo rimtų egzistencinių problemų. Kažkas apie blokų dydį, ženkliai svyruojantį mokestį, dar bala žino ką. Man, žaliam ir nieko nesuprantančiam padarė įspūdį ir žinojau erdvę, kurioj galiu rasti ekspertinių nuomonių šiuo klausimu. Taktiškai pripažinau, kad esu žalias ir prašau patvirtinti arba paneigti Mike Hearn argumentus. Ačiū vyrams, kurie sekančiuose komentaruose tvarkingai, papunkčiui sudaužė tariamus techninius iššūkius į šukes, o mane paliko su iki šiol atminty likusia mintim – Mike Hearn yra bankų konsorciumo atstovas. Ten mano klausimai dėl straipsnio baigės, ir prasidėjo žinių, naujienų blockchain erdvėje sekimas. Per ateinančius metus išbandžiau atsiskaitymus praktiškai, taip pat dalelę portfelio diversifikavau visiškai nesisteminiais vertės vienetais labiau idėjiniais pagrindais nei spekuliaciniais tikslais. Po 10 metų mano turimos kriptovaliutos vertė gali būti artima nuliui, gali kainuoti ir 10 000 €. Abu scenarijai realūs.
Reakcija? Galima skirti du dalykus. Tai ką supratau klausydamasis ekspertų ir tai ką patyriau praktiškai. Praktika: Dariau du pavedimus. Vienas jų darytas darbo dieną, darbo valandomis, kitas sekmadienio vakarą. Abu truko iki 10 minučių. Atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo technologijai visai nesvarbus. Galėjau paremti Ganoje veikiančią labdaros organizaciją arba nusipirkti kebabą per tą patį laiką. Mokesčiai abiems pavedimams sudarė apie 0,05%. Galėjau pervesti 0,02 € arba 1500 €. Suma taip pat mažai piešia. Žinai kas kiečiausia? Mano duomenys lieka pas mane, savo transakcija bendrauju tiesiogiai su gavėju/siuntėju ir mums nereikia tarpininko. Niekam nereikia atsiskaityti duomenų vagystę. Mes pasitikime matematika. Tai patyręs praktiškai pasijutau tuo, kuo ankščiau niekada nebuvau – early adopter. Kietas jausmas. Nekilo abejonių, kad finansų revoliucija įslinks pas kiekvieną, o tokios nemanevringos industrijos kaip bankai bus suspausti tarp konkurencijos ir reguliavimo. Finansuose ateina labai įdomūs laikai.
Teorija: Yra toks kompiuterių inžinierius Andreas Antanopolous. Nepažįstu daug programišių, tačiau, manau, kad retas jų – puikus oratorius. Andreas yra šių dviejų polių ekspertas. Jau kelis metus jo pagrindinis darbas yra pasakoti plačiajai visuomenei apie blockchain plėtrą, aiškėjančius ateities kontūrus, naujausias pritaikymo sritis, iššūkius ir sprendimus. Susipažinimui.
Tai ką girdžiu iš jo su pavyzdžiais istorijoje, paaiškinimais ir argumentais iš technologinės pusės, pritaikymo galimybėmis ir atsakymais į kartais tikrai sunkius klausimus kursto mano viltis apie geresnį pasaulį. Be priespaudos, jėgos struktūrų, skylėtos duomenų apsaugos ir svarbiausia – laisve į savo turtą.
Kuo dengtas doleris ir euras?
Šioj vietoj man reiktų labiau pasikaustyti ekonomikos istorijoj, bet su aukso standartu buvo maždaug taip. Ankščiau doleris buvo padengtas kažkuo. Tas kažkas buvo auksas. T.y. už kiekvieno cirkuliuojančio dolerio stovėjo auksas. Ir nuėjęs į centrinį banką teoriškai galėjai paprašyti, kad tavo dolerį iškeistų į aukso krislelį. Užpuolus didžiajai depresijai, stokojant aukso, esant aukštam nedarbo lygiui ir poreikiui stimuliuoti ekonomiką buvo atsisakyta fiksuoto kurso su auksu ir centriniam Amerikos bankui (FED) buvo atrištos rankos reguliuoti ne tik pinigų kainą (palūkanų normą), tačiau ir pinigų pasiūlą. Kas vyksta, kai didinama produkto pasiūla – kaina krenta. Vyksta infliacija. Viskas ne taip tiesiogiai kaip mikroekonomikoje, nes QE mechanizmas visai kitoks, tačiau esmė ta pati. Iš mūsų vagiami pinigai – mažinant jų vertę. Tačiau jei pinigai niekuo nepadengti, tuomet kas sukuria vertę? Tikėjimas. Tik mes patys suteikiame viskam vertę. Jei rytoj visi pradėtų keistis grūdais, tabaku ar vandeniu – valiutos prarastų savo funkciją ir prasmę.
Čia išryškėja bitcoin protokolo privalumas – jis buvo sukurtas atkartoti tauriuosius metalus. Kuo toliau – tuo sunkiau iškasti, aiškus ribotas ir matematiškai aprašytas naujų vienetų paleidimo į rinką algoritmas (suminė pasiūla). Vertė kaip ir bet kur kitur – diktuojama visuotina nuomone, tačiau nėra sisteminės rizikos.
Noriu atskirti sąvokas blockchain ir bitcoin.
Blockchain
Tai atviro kodo technologija, kurios pagrindu veikia bitcoin – virtuali kriptovaliuta – viena iš technologijos pritaikymo galimybių. Bitcoino ateitis gali kadanors baigtis, gal netgi po metų, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai, ką atneša pasauliui blockchain bus tiek pat revoliucinga, kiek internetas 90-aisiais.
https://www.youtube.com/watch?v=Pl8OlkkwRpc&
Teko girdėti, kad Vikipedijoje vyko korekcinis – ideologinis karas, nes yra žmonių, kurie nori blockchain, tačiau nenori asociacijų su bitcoin. „Blockchain“ straipsnyje žodis „bitcoin“ tai dingdavo, tai atsirasdavo. Įdomu. Saudo Arabija neseniai paskelbė, kad visus dokumentus iki 2020 laikys blokų grandinėje, Estija jau seniai su tuo dirba. Net nei pirmas kriptovaliutos eksperimentas prisvils, esu įsitikinęs, kad esamas FIATvaliutas centriniai bankai vienaip ar kitaip užkelinės ant blockchain bėgių.
Jūs suprantate, kad Jūsų sugeneruotas turinys (kad ir mano – šis straipsnis) neša pridėtinę vertę, taip? Facebook‘o rašytojai kala pinigus Markui, aš atiduodu duoklę uždarbiui už senus gerus laikus, todėl nesigraužiu. Tačiau ir socialinių tinklų veikimo principas ydingas. Aš ne tik generuoju turinį, tačiau savo turiniu generuoju ir srautą, kas iš esmės yra pagrindiniai reklamos, o tai reiškia - pinigų varikliai. Niekas nesijaučia apvogtas?
Blockchain pagrindu sukurtas jau ir pirmasis socialinis tinklas Steemit. Mano nuostabai Lietuvos žiniasklaidoje dar nebuvo apžvelgtas. Ten vartotojai gauna atlygį už savo turinį. Atlygio dydis priklauso nuo bendruomenės įvertinimų. Huffington Post apie tai plačiau. Žinoma šiandien tai nišinis projektas, kurio pagrindinė varomoji jėga – atlygis už turinį. Kas nebūtinai reiškia kokybę. Tačiau būtų klaida neįsivaizduoti, kad tai negali pasiekti tinklo efekto ir vieną dieną padėti facebook į lentyną šalia myspace.
Kuo asmeniškai man patinka blockchain? Savo atvirumu. Korupcija mėgsta šešėlį. Dienos šviesoje „varkės“ daromos tik diktatūroje. Su atviru kodu labai lengvai galima atnešti atsakomybę už viešo pasitikėjimo išdavystę. O tai tam tikra prasme jau būtų sąlygos augti teisingumui.
Bitcoin plėtra
Pinigai paperka moralę. Retas kuris atsilaiko prieš simbolio galią. Valstybės pažadas mokėti pensijas, bankų pažadas atiduoti tavo pinigus, ir krūva kitų pažadų, kurių tarpinė yra žmogus – yra guminiai pažadai. Viena didžiausių vertybių žmonių santykiuose laikau pasitikėjimą. O jei jis grindžiamas matematika, tai -
, o jo vykdymas grįstas iš anksto žinomomis sąlygomis – programuojamu algoritmu. Žiniasklaidoje periodiškai išeina straipsniai kurie teigia, kad bitcoin mirė. Šiaip jau netgi yra archyvas šioms nesąmonėms. Aš žiūriu į faktą – transakcijų kiekį. Jei šis auga – vadinasi tinklas auga.
Darydamas prielaidą, kad nuo to momento, kad kompiuteris prijungiamas prie interneto, mano visi duomenys teoriškai prieinami visam internetui, kelis mėnesius domėjausi visų pirma kaip užtikrinti savo kriptovaliutos saugumą. (jei kažkieno pagauti duomenys neaktualūs šiandien, nereiškia, kad nebus auktualūs po 10 metų, kai potencialiai btc kapitalizacija išaugs keliasdešimt kartų). Būkim nuoširdūs. Bitcoin nereikalingas nei man nei tau. Kodėl turėtume gilintis į piniginę, jos saugumą, technologiją, jei mums puikiai tinka eurai? Tačiau pasauly apie 2 milijardai žmonių, kurie neturi priėjimo prie finansinių paslaugų (naujesnio šaltinio po ranka nebuvo), neturi galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Ekspertai mano, kad bitcoin infrastruktūra pirma atsiras ten. Besivystančiose ekonomikose, kur infliacija suvalgo daugiau už žmones bitcoin jau randa prieglobstį. Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, kur ekonomika šiais metais išėjo per kaminą pasakoti apie bitcoin reikia mažiau. Jie jau žino. Kinai sėda į bitcoin traukinį dėl vietinės valdžios primetamos kapitalo kontrolės.
Žiūrint į inovacijos sklaidos kreivę, manau bitcoin šiandien yra pačioje inovatorių stadijoje.
Todėl paspragint popkornų laiko dar turim. Kol kas matom reklamas, o priešais dar viskas filmas.
Didieji duomenys, didysis brolis, didžiosios klaidos
Internetas labai greitai įsiveržė į mūsų gyvenimus su visais savo privalumais. Tik tada buvo pradėti kelti klausimai apie privatumą, sistemingą duomenų rinkimą. Jei tema Jums visai nauja, tai trumpam intro:
https://www.youtube.com/watch?v=9CqVYUOjHLw
Orwello pranašystės akivaizdžiausiai matomos Amerikoje.
paviešinęs valstybinio masto savo piliečių šnipinėjimą dabar yra apkaltintas išdavyste ir priverstas slapstytis Rusijoje. Toli žiūrėti nereikia, tame pačiame Uždarbyje pamenu temą, kurioje buvo pasakojama Degutienės (tuometinės seimo pirmininkės) istorija, pasiklausomus pokalbius. Užtenka turėti bent kiek galios, įtakos šiam pasauly ir jei tu nepatiksi vienu laipteliu aukščiau esantiems, su tavim susidoroti bus pat paprasta kaip išjungti šį straipsnį. Valdžia yra viena. Ji turi savo tikslus. Bet yra ir privatus sektorius. Google, facebook, youtube. Visi clickai, visi komentarai, laikai, pasidalinimai, naršymo istorija, pažymėjimai kėlionėse (GPS tracking) – tai tavo gyvenimas kažkieno debesyje be tavo leidimo. Lyg ir dzin, pasakytum, tegu turisi. Tačiau prisidengiant technologine pažanga aš manau, kad big data pagalba kuriami produktai yra nukreipti labiau prieš žmogų, nei jam. Kad ir elementarus
, ar
. Ar kas nors tavęs klausė? Ar turėjo? Aš įsitikinęs, kad taip. Futuristai teigia, kad ateityje asmeniniai duomenys bus branginami daug labiau. O kai kurie teigia, kad netgi galėsime atsiskaityti atskleidę dalį savo privačių duomenų. Finansiniai duomenys hackinimą papildžius socialine inžinerija tampa tiek pat atviri kiek ir Hillary Clinton laiškai. Tai tavęs neglumina?
Vilties teikia atviro kodo projektai, tokie kaip TAILS, kurie siekia nutraukti duomenų nepageidaujamas keliones po internetą. Bitcoin protokolas suteikia psiaudo anonimiškumą. Tai reiškia, kad jei norėsiu – liksiu anonimiškas. Tam užtikrinti yra netgi atskiri įrankiai. Visi klaidingai įsivaizduoja – kad anonimiškumas, tai iškart nusikalstamumas. Tai yra žinutė, kuri buvo ir bus pumpuojama tų, kurie sieks sustabdyti tinklo plėtrą. Taip. Nusikaltėliai naudoja bitcoin. Jei naudoja ir mašinas internetą, eurus ir ofšorines sąskaitas. Pasakykit ką nors, ko nežinau. Statistika prieštarauja kaltinimams.
Pradžia.
Mes įpratę vartoti, o ne auginti. Atsakymai dažnai mums duodami kartu su klausimais, belieka priimti sprendimą. Straipsnyje siekiau palikti kuo daugiau erdvės savirefleksijai, diskusijai. Jei ten atsiras Tavo atsakymai, tai bus tikroji straipsnio pridėtinė vertė.
Jei straipsnis kažkurioje vietoje Tau suteikė dėkingumą, tai jį išreikšti galima bitcoin adresu: 1Q1zGHoxG6YcL8ut5eTUYaCDGit3FW2Edq
Atsakomybės apribojimas: Tai nėra patarimas pirkti ar parduoti straipsnyje minimas finansines priemones. Autorius neprisiima atsakomybės už skaitytojo finansinius sprendimus.
Galiu apsiimti, teko bendradarbiauti su lrytu, individualiais zurnalistais, 15 min, uzsakineti reklama. Sutartis pasirosomos nuo 2000 eu/men pas didziuosiuos portalus. Uzsakomieji straipsniai nuo 500-700 eur uz viena kuris rodomas 7 dienas pasirinktoje skiltyje
siaip pagal geruma kainos kokybes/santykio 1. Keyword iskelimai SEO pagalba 2. indeksavimas, banerine reklama specifiniuose tinklapiuose (tarkim auto-moto forume) 3. Gyvi seminarai, susitikimai, parodos 4. Pirktiniai straipsniai fiziniuose zurnaluose (lrytas ir ju priedai, katalogai) 5. Facebook reklama 6. Tiesioginis ko nors remimams (esu dabar futbolo klubo remejas lenkijoje, begioja futbolistai su mano kompanija ant krutiniu) 7. Reklama didziuosiuose portaluose
Jei turit N pinigu tai bandykit visus budus, jei per metus biudzetas mazesnis nei 30000 euru, raukit reikala su rimtais saitais.
atsidaryk bet kurį email kuris turi stiliaus elementų naršyklėje aš naudoju chrome (t.y. jis ne vien tekstinis) tada savo naršyklėje spaudi bet kurioje email vietoje dešiniu pelės klavišu ir pasirenki view page source tada matai html page source gali paspausti ctrl+f (paieška) ir įvesti "header" tada pamatysi visus header elementus
Jei nesi susipažinęs su html siūlyčiau:
arba išmokt pačiam (užtruks laiką :rolleyes: ) arba surast kas supranta (greičiausiai kainuos pinigus) arba naudoti mailchimp ar kokį kitą email service. Ten iškart yra padaryti šablonai(responsive html design kuris gerai atrodo visuose įrenginiuose) ir nereikia vargti su html template+nemokama (mailchimp) iki tam tikros ribos.
Tas custom paveiksliukas su dinozauru (kaip internet offline) man primena statybininką su užrašu "website under construction" iš 1995 metų... Jei nori kuo mažiau darbo tada redirectini lankytojus į home page (jei naudoji wordpress pluginas https://wordpress.org/plugins/404-to-start/) Jei nori geresnio user experience redirectini į "custom 404". Custom 404 galėtų turėt Headline -> puslapis nerastas, pasinaudokite paieška (t.y. turėtų būt search box)plius galima būtų nukreipt vartotojus į sakykim 10 recent post's prie to pačio Jei nori geriausio user experience,- padarai redirect'us į teisingus puslapius, nesvarbu, kad puslapio url pasikeitė (čia jei toks turinys egzistuoja) paprastas pluginas https://wordpress.org/plugins/simple-301-redirects/
Tas custom paveiksliukas su dinozauru (kaip internet offline) man primena statybininką su užrašu "website under construction" iš 1995 metų... Jei nori kuo mažiau darbo tada redirectini lankytojus į home page (jei naudoji wordpress pluginas https://wordpress.org/plugins/404-to-start/) Jei nori geresnio user experience redirectini į "custom 404". Custom 404 galėtų turėt Headline -> puslapis nerastas, pasinaudokite paieška (t.y. turėtų būt search box)plius galima būtų nukreipt vartotojus į sakykim 10 recent post's prie to pačio Jei nori geriausio user experience,- padarai redirect'us į teisingus puslapius, nesvarbu, kad puslapio url pasikeitė (čia jei toks turinys egzistuoja) paprastas pluginas https://wordpress.org/plugins/simple-301-redirects/
Tas custom paveiksliukas su dinozauru (kaip internet offline) man primena statybininką su užrašu "website under construction" iš 1995 metų... Jei nori kuo mažiau darbo tada redirectini lankytojus į home page (jei naudoji wordpress pluginas https://wordpress.org/plugins/404-to-start/) Jei nori geresnio user experience redirectini į "custom 404". Custom 404 galėtų turėt Headline -> puslapis nerastas, pasinaudokite paieška (t.y. turėtų būt search box)plius galima būtų nukreipt vartotojus į sakykim 10 recent post's prie to pačio Jei nori geriausio user experience,- padarai redirect'us į teisingus puslapius, nesvarbu, kad puslapio url pasikeitė (čia jei toks turinys egzistuoja) paprastas pluginas https://wordpress.org/plugins/simple-301-redirects/
Tas custom paveiksliukas su dinozauru (kaip internet offline) man primena statybininką su užrašu "website under construction" iš 1995 metų... Jei nori kuo mažiau darbo tada redirectini lankytojus į home page (jei naudoji wordpress pluginas https://wordpress.org/plugins/404-to-start/) Jei nori geresnio user experience redirectini į "custom 404". Custom 404 galėtų turėt Headline -> puslapis nerastas, pasinaudokite paieška (t.y. turėtų būt search box)plius galima būtų nukreipt vartotojus į sakykim 10 recent post's prie to pačio Jei nori geriausio user experience,- padarai redirect'us į teisingus puslapius, nesvarbu, kad puslapio url pasikeitė (čia jei toks turinys egzistuoja) paprastas pluginas https://wordpress.org/plugins/simple-301-redirects/
priklausomai nuo tavo svetainės dydžio ir amžiaus, bet bet kokiu atveju jokia svetainė neturi atgalinių nuorodų vien tik iš labai gerų svetainių. Dažniausiai turi vieną arba kelias iš labai gerų, kitos su mažesniais parametrais ir autoritetu. Ir tai yra natūralus SEO profilis.
Sveiki, turiu Jums pasiūlymą! Bet apie viską iš pradžių. Kadangi grįžtu į uždarby po ilgokos pertraukos, reikėtų prisistatyti, nes to taip ir nepadariau. (niekad nebuvau iš tų, kurie norėtų apie save šnekėti, bet keičiasi laikai – reikia keistis ir mums). Aš Vytenis ir šį vakarą nusprendžiau paatvirauti. Kaip ir dauguma „anais“ laikais (aš jau lipau į greitai važiuojantį traukinį) buvau užvaldytas aukso karštinės. Turiu omenyje uždarbį internete.. O tie kas dirbo „kartu“ tikrai žino ką tai reiškia. Bet po daugybės bandymų uždirbti, valandų valandas užtrukusio reklamų spaudymo ir kitokių centų kaupimo formų, tėvų elektros sąskaita, radau DAR VIENĄ BŪDĄ UŽDIRBTI. :)
Ne ne. Nebandysiu Jūsų įtraukti į piramidę.. Tąkart aš susidomėjau logotipų kūrimu. (taip taip dar vienas dizaineris). Tikriausiai atrodė greiti lengvi pinigai, juk logotipas toks, iš pažiūros, nesudėtingas dalykas… Ir šį kartą vistik tai užkabino rimčiau nei paprastai. Aišku pirmiausia reikėjo išmokti techininių dalykų, pradėti nuo pagrindų. Apie photoshop’ą buvau girdėjęs, bet kas yra illustrator’ius ar vektorinė grafika?!… Po to sekė teorija, spalvos, šriftų subtilybės ir išsamus suvokimas kas apskritai yra logotipas. Bet viskas išmokstama, o ypač jeigu darai tai kiekvieną dieną. (tuomet didžiausias motyvatorius buvo ~300$ siekiantys prizai už logotipą crowdsource’iniuose web’uose).
Dabar net sunku patikėti, bet be jokio realaus atlygio praktiškai kasdieną piešdavau bandydavau dalyvauti konkursuose, siųsdavau logotipus kritikai (ir gaudavau jos nemažai) bet visa tai tik dar labiau drivin’o. (Beje aš tiesiog dievinu konstruktyvią kritiką – iš jos išmokstama daugiausiai. Na ir žinoma iš nesėkmių). Tai PUSANTRŲ F*CKING METŲ.. T.y. aš dirbau be jokio finansinio atlygio 18 mėnesių.. diena iš dienos.. NIEKO SAU GREITI PINIGAI..
Nors kažkaip ne taip skamba. Iš tiesų aš mokiausi 18 mėnesių ir man nereikėjo už tai mokėti.(skamba geriau) Ir tada vieną vakarą čia uždarbyje man pavyko. Kas? uždirbau pirmuosius pinigus. Nepamenu koks buvo konkursas ir koks logotipas, tačiau laimėjau/pralaimėjau - užėmiau antrą vietą ir gavau savo pirmuosius 20 Lt iš logotipų kūrimo. Na pinigai – panaudoti bigmac’ui ir pakeliui mėlyno camel, tačiau tai davė daug daugiau.. Daugiau pasitikėjimo pasivimi, motyvacijos ir svarbiausią supratimą, kad sunkus darbas apsimoka ir kad niekada nereikia nuleisti rankų. Viskas įmanoma jei tik dirbi kryptingai. Tai davė jėgų sudalyvauti dar viename konkurse ir jau kitą savaitę laimėjau pirmą logomyway.com konkursą su berots 250$ prizu. Tai buvo vienos svajonės išsipildymas. Paskui dėsningai tokios svajonės pildydavosi vis dažniau ir įgavo pagreitį. Galiausiai laimėdavau kelis konkursus per savaitę ir galėdavau netgi kelias dienas paatostogauti nes pilnai save išsilaikiau :).
Tada baigėsi studijos(statybos inžinerijos, kurios visa studijų laikotarpį absoliučiai nepatiko, bet kaip čia nepabaigsi..). Pakeičiau keletą darbų ir galiausiai… Galiausiai atsidūriau vienoje iš geriausių kūrybinių agentūrų Lietuvoje. Ši agentūra orientuojasi į kokybę ir garsius didelius bei mažus, bet įdomius projektus. Daugiausia kuriame pakuotes (mano galva, sudėtingiausias ar bent kompleksiškiausias komercinis grafinio dizaino objektas, jeigu leisite taip išsireikšti.) Aptarnaujame garsiausius prekinius ženklus Lietuvoje ir už jos ribų.
Maži dalykai gyvenime nulemia didelius. Maironis žvelgiantis iš kurpiūros nulėmė mano profesiją. Bet iš tiesų gali būti kas tik nori, jeigu iš tikrųjų nori. :) Norėkite ir jūs.
Taigi aš profesionalus grafikos dizaineris Vytenis. Sveiki kolegos tikiuos galėsiu būti naudingas. Atleiskite už stiliaus ar rašybos klaidas. Atviraujant ne visada viskas rišliai susirašo.
Neįtikėtina, bet žmonės jau gyvena "kosmose". Tiesą sakant, net neseku tokių naujienų, bet jos pačios lenda į akis per media, naujienų portalus ir blogus. Kaip suaugę žmonės gali užsiiminėt tokiomis nesamonėmis?
trūksta išsamesnės informacijos. Konkreti situacija su realiais rezultatais turėtų būt pateikta kaip pavyzdys. ėra jokių atsiliepimų iš vartotojų pirkusių/pardavusių reklaminius postus ir tai nepastato tavo puslapio kaip autoriteto, kitaip sakant klientas nežino kur jis "lenda".
Bet tai koks įsikalimas savo nuomonės - baisu. Vaiko nuotrauka įdėta vis dar mano manymu nelegaliai, nuogų vaikų negalima dėti į internetą. Tobula nuotrauka tykančiam pedofilui. Jeigu nuotrauka įdėta pas Jus ir Jūs ja prekiaujate - Jūs turite turėti visus leidimus tą nuotrauką apskritai turėti. Kur yra model release formos? Čia nėra rimtas verslas, jei įstatymai yra px, nes "didelė dauguma (jei jau dauguma, tai kodėl didelė? gali būti maža dauguma?) žmonių mėgsta save demonstruoti".
Ir vel matom, kad utopine ideja nepasiteisins. http://shutterstock.com turi milijonus vartotoju, tiek tu kurie perka nuotraukas, tiek tu kurie jas deda. Tai taip ir nesuprantu, jei man uz tai nemokesi, koks tikslas siust foto tau, kai galiu jas talpint ten. Kuo tavo projektas, kuris yra 0 busenoje yra geresnis ir patraukllesnis man uzdirbt centus?
Puikiai aprašei savo situaciją, todėl pamėginsiu pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis. NT, kurį išeina išnuomoti už tokią sumą yra puikus ramybės garantas apie pardavimą nemanau, kad svarstyčiau, bet čia labiau priklauso nuo to kur panaudotum laisvą kapitalą.
Dėl darbo ir verslų tai iš esmės pinigų uždirbimą riboja keli veiksniai: darbo kiekis, ribotas laikas tam darbui atlikti arba ribotas apyvartumas/kapitalas. Čia turbūt trys pagrindiniai veiksniai, kurie riboja bet kokio verslo ar darbo uždirbamų pinigų kiekį.
Norint pasikelti dabartines pajamas, reikia sugalvoti kaip sumažinti išvardintus ribotumus arba idealiu atveju išvis juos panaikinti.
Pavyzdžiui esi teisininkas ir už 160val. darbo uždirbi 1200EUR/mėn. Darykime prielaidą, kad darbo yra neribotai, tokiu atveju iš savo pusės gali keisti kiek valandų dirbsi per savaitę ir valandinį įkainį. Perspektyvų uždirbti stipriai daugiau nelabai yra, todėl, kad idealiu atveju dirbant 2 kart brangiau ir 1.5kart daugiau valandų, atlyginimo lubos bus: 3600EUR/mėn. ir turėsi draskytis kaip žvėris, nukentės kitos gvenimo sritys ir t.t. Mąstant pragmatiškai ir tik iš finansinės pusės nelogiška būtų dirbti daugiau valandų arba keltis kvalifikaciją, kad didėtų valandinis įkainis :) jeigu iškart gali daryti žemiau išvardintus dalykus.
Mano supratimu norint uždirbti daugiau galimi šie variantai:
Įdarbinti savo pinigus/investuoti
Techniškai tai yra tas pats kas savo laiko pardavimas, tik parduodamas ne savo asmeninis laikas, o turimų pinigų laikas, kol juos valdo kažkas kitas. Todėl investuojant dingsta ribotumas dirbti 200 ar 300val./ mėn. Grąža pradeda priklausyti nuo turimo kapitalo kiekio.
Pradėti verslą, kuris neturi daug ribotumų
Kaip minėjai tokius verslus kaip grožio salonas ir pan. man jie atrodo labai sunkūs ta prasme, kad norint uždirbti stipriai daugiau nei kokius 2000-3000EUR/mėn. turi būti super darbštus, dirbti be perstojo ir dar turi sektis gana gerai. Būtent tokie verslai turi daugiausiai mano išvardintų ribotumų: klientų pritraukimo laikas yra ilgas, ribotą kiekį žmonių išeina aptarnauti per dieną, nėra ženkliai apdovanojama už išskirtinai geros kokybės paslaugas, plėtrai reikia sąlyginai didelio kapitalo ir t.t. Esu pats turėjęs kompiuterių taisyklos verslą iš kurio supratau, kad offline verslas turintis tiek ribotumų niekad nepradės nešti normalaus pelno.
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.
Aš, pavyzdžiui, prieš penkis metus galvojau ką veikt. Sugalvojau: davai imsiu ir susikursiu blogą. Netyčia šovė į galvą pavadinimas "Debesyla" Tai kažkaip susiję su debesimis, o tai - su lengvumu. Hm! Parašiau straipsnį apie lengvumą. Po trijų metų ir N+ straipsnių supratau, kad man patinka rašyti ir mokyti. Po dar dviejų metų, dabar, iš mokymų ir rašymo ir gyvenu. Ir tai dievinu. :) Iš esmės čia jokio triuko nebuvo. Tik atsitiktinumas.
Ir kas įdomiausia: aš nesu toks vienas. Pavyzdžiui mano mama taip pradėjo kurti rankų darbo lėles, tėtis užsiimti marmuro apdaila ir židinių statyba, o močiutė - draudimo veikla. Ne iš didelio galvojimo "ką galėčiau daryt, et, et, reikia sąrašo...", o iš bandymo, darymo - ir ei! Žiū! Netikėtai užkliuvai už kažko, kas veža. :)
18-kos metų, beje, aš išvis sedėdavau ir visą dieną video žaidimus žaisdavau... :D
Esu Tautvydas Šlevas. Kartu su drauge Kamile Jokšaite nusistatėme tikslą mažiausiai metus autostpu ir kitais būdais keliauti po pasaulį :) Jau spėjome patirti neužmirštamų nuotykių. Šiuo metu keliaujame po Europą. Jau sukorėme nemažai kilometrų, sutikome daug naujų draugų. Kai nakvojome Zakopanėje kalnų apsupty atėjo ūkininkas su penkiais šunimis aiškintis kas tie įsibrovėliai pasistatę palapinę jo žemėje, bet galiausiai leido pasilikti, kitą dieną pakvietė į svečius, vaišino naminiais valgiais. Slovakijoje nakvojome ant upės kranto trys šimtai metrų nuo Lenkijos-Slovakijos sienos. Kai buvom Košice - turėjom reikalų su policija. Vengrijoje susipažinom su pačiais nuostabiausiais žmonėmis. Žmogus sustojo mūsų pavežti, o už pusvalandžio jau sėdėjome su jo šeima už stalo. Tris dienas gyvenome pas jį. Buvom maitinami tradiciniais vengriskais valgiais, aplankėm dešimtis architektūros paminklų. Aplankėm nacionalinį parką ir sielojomės kai atėjo laikas atsisveikinti... Šiuo metu esame Rumunijoj. Keliausim po nuostabųjį Transilvanijos regioną. :) Po Europos keliausime į Aziją (labai laukiam kada atvyksime į Iraną), Australiją...
Mums reikalingas Jūsų palaikymas.
Mano žavioji mergina kurs trumpametražius filmukus, o aš rašysiu straipsnius.
Mūsų dienoraštis (InvisusMundi.lt) Kelionė aplink pasaulį
Facebook puslapis su daugybe nuotraukų https://www.facebook.com/invisusmundi
Palaikykite Kamilę sekdami jos youtube puslapį. Mums reikia surinkti mažiausiai 100 subscribe, kad taptume "tikru" Youtube kanalu. Youtube kanalas -->
Apytikriai prieš 2-3 metus pradėjau tai nesąmoningai suvokti. Šiandien jau galiu mintims suteikti žodžius. Dvi esminės prielaidos gyvenimui, priminimo raštelis. Sau, kitiems. Kuo dažniau žmogus tai prisimins, tuo naudingiau jam pačiam.
1. Tu miršti. 2. Tu esi kvailys.
Vienas. Pažiūrėk į laikrodį. Sekundės tiksi. Tavo sekundės. Nebe pakartojamos. Kiekvieną sekundę tu ir gyveni ir miršti tuo pačiu metu. Teko iš vieno brangaus žmogaus girdėti mintį, kad mirtis ir gyvenimas eina laike kartu. Žmogus neša mirtį visą savo gyvenimą, o šiam pavargus jie pasikeičia. Tai suvokus atsiranda dieviška pagarba laikui. Pirma savo. Tada kitų. Ši prielaida uždeda nano filtrą ant visų gyvenimo pasirinkimų. O iš čia keliai tik du. Arba tu nori išnaudoti savo laiką čia kuo efektyviau, arba tau tiesiog nesvarbu. Sportas ar serialas? Kavinė ar maisto gamyba? Taip ar ne? Dabar ar vėliau? Gal niekad? Ir t.t. Kai įsisąmonini savo egzistenciją laike pradedi gebėti jį stabdyti. Subjektyviai – žinoma. Sustabdytą laiką praeityje geriausia rasti prisiminimuose. Tai, ko nesinori, bet ir neįmanoma ištrinti. Vaizdų, jausmų, garsų, kvapų ir fiziologinių pojūčių visuma užstrigusi atmintyje. O čia į pagalbą Jordan Belfort: “No matter what happened to you in your past, you are not your past, you are the resources and the capabilities you glean from it. And that is the basis for all change.” Taigi turint gebėjimų atpažinti kur laikas sustoja, galima jį stabdyti ir ateityje. Užuomina – ekstraordinarinis reiškinys, patyrimas, vieta, vaizdas, mintis, jausmas ar jų samplaika.
Du. Niekada nežinosi visko. Tačiau gali žinoti tikrai daug vienoje ar keliose sferose. Savo darbo vaisiais tapti asu, specu, profesionalu, mokytoju, guru, lyderiu. Čia laukia arogancijos spąstai. „Žiūrėk kaip reikia; tu nieko nemoki“ – dažniau tai sklinda ne taip akivaizdžiai, o apgaudinėjant save ir bandant išlaikyti savo „gero vyruko“ paveikslą. Jei žodžius gebame kontroliuoti, tai kūno kalboje, laikysenoje arba tone šį signalą paslėpti daug sunkiau. Mažas kojos kryptelėjimas šiame kelyje ir supranti, kad atvykai į visai kitą stotelę, nei norėjai. Esi kietas, bet be integralumo. Kažkur pakeliui pametei savo standartines vertybes. Tuomet reikia padaryti reset‘ą – nunulinti save. Tu esi kvailys – nesvarbu ką jau žinai. Imkis naujos veiklos, interesų lauko. Neleisk sau snausti ant laurų, mokykis ir augink savo moralinį kapitalą. Kad ir kokiu keliu beeitum, visada rasi prastesnių, mažiau pažengusių, skurdesnių, kvailesnių ir kitaip silpnesnių žmonių. Lygiai taip pat gali apstulbęs žiūrėti į savo dievaičius. Aktorius, menininkus, rašytojus, verslo atstovus ir nesuvokti kaip jie daro ar padarė tai, kas pakeitė pasaulį. Priklausomai kur save pastatysi į šią eilę ir žiūrėdamas į kaimyną greta tu gali arba sunaikinti save ardydamas savo paskutinius pasitikėjimo savimi likučius arba priešingai – stovėdamas baloje įsivaizduoti, kad esi jūrų kapitonas. Atskaitos taškas turi būti tik tu pats sau. Praeityje. Kartais sustok ir pažiūrėk atgal. Ar pasikeitė tavo požiūris į tam tikrus dalykus? Pokytis, šiuo atveju ne vizualus – geriausias įrodymas, kad nestovi vietoje. Rodos šioje vietoje man pritaria ir F. Dostojevskis: “The cleverest of all, in my opinion, is the man who calls himself a fool at least once a month.”
mantas666 gavo reakciją nuo JamesB SEO po Google keyword plannerio eros
mantas666 sureagavo į RobertBorkowski SEO paslaugos ir kylančios pavojai
mantas666 gavo reakciją nuo Thirdsoul HTML Email
mantas666 gavo reakciją nuo DomantasV 404 not found
mantas666 gavo reakciją nuo radianas Atgalinės nuorodos
mantas666 gavo reakciją nuo Druski Pokemon GO - ar yra idėjų iš jo uždirbti?
mantas666 gavo reakciją nuo QlimaxPovar Pigi reklama Facebook puslapiuose.