mantas666

jei tavo tekstai po 500-900 žodžių ir jie patinka skaitytojams, bei gerai optimizuoti, jie labiau patiks paieškos varikliams. Ilgesnis kokybiškas tekstas bus geriau vertinamas. Šiaip, net per google analytics matai- "visitors flow/landing pages/bounce rate/average time/exit pages"

Sveiki,
 
Labai dažnai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje forumuose, vartotojų grupėse ir kitose bendravimo terpėse susiduriu su diskusijomis apie hostingo, serverių, VPS kainas, aptarnavimą, resursus, palyginimus ir t.t. Labai dažnai matau nepamatuotus lūkesčius, ko pasekoje atsiranda neigiami komentarai apie tiekėją, pykčiai ir nesutarimai. Nutariau parašyti vieną kartą ir visiems laikams, kad galėtumėte įsivertinti ar mokate teisingą kainą už paslaugas ir ko už tai turėtumėte tikėtis. Neužsiimu reklama, todėl galite etikečių neklijuoti ir manęs su niekuo nesieti. Etikečių klijuotojų žinutes ir rėksnius prašysiu šalinti.
 
Visu pirma pradėkime nuo to, kad hostingo verslas taip pat yra verslas, kuris turi atnešti pelną, o darbuotojai užsidirbti savo algas ir uždirbti įmonei pelną. Pinigai iš oro nebyra, juos moka klientai, todėl visos įmonės dirba būtent klientams. Bet tai tikrai yra ne labdaros organizacijos.
 
Taigi, pradėkime nuo to, kad hostingo versle, kaip ir visuose kituose yra 3 scenarijai:
 
Geras aptarnavimas + Dideli resursai = Didelė kaina
Geras aptarnavimas + Žema kaina = Labai maži resursai, galbūt labai sena įranga.
Žema kaina + Dideli resursai = Prastas aptarnavimas arba jokio aptarnavimo.
 
O papildomas, nematomas parametras yra Laikas = Pinigai.
 
Pradėkime nuo to, kas yra geras aptarnavimas ir jo nebuvimas.
Geras aptarnavimas yra pati brangiausia sudedamoji dalis iš visų kitų. Tai yra pats didžiausias bet kurios įmonės turtas - žmonės, kurie žino ką daro. Turbūt ne paslaptis, kad daugelis esate girdėję apie gerų ir patikimų specialistų algas iš įvairių portalų. Tik visi dar pamiršta, jog mokant algą, valstybei mokesčiai sudaro beveik antrą dalį algos. Ir tai vyksta kiekvieną mėnesį. Taigi bet kuriuo atveju gerų specialistų komanda kainuoja brangiai, bet jie kokybiškai atlieka savo darbą. Jokio aptarnavimo arba prastas aptarnavimas reiškia arba nepakankamą specialistų skaičių arba nekvalifikuotus specialistus.
 
Resursai, serverio resursai, serverių, tinklo įranga, tinklas - tai kita sudedamoji dalis, kuri kainuoja taip pat nemažus pinigus. Gero serverio kaina prasideda nuo 15 - 20 tūkst litų. Tinklo įranga ir visa kita kainuoja žvėriškus pinigus. O jei pradėtumėme kalbėti apie Ddos apsaugos įrangą ir interneto srautą pakankamą dideliam ddos, kainos būtų 5 nuliukų zonoje + dar 4 nuliukų zona kas mėnesį.
 
Kaina - tai kita sudedamoji dalis, kurią nustato tiekėjas, kad paslaugos būtų ne nuostolingos, bet generuotų tam tikrą pelną. Kaina turi atpirkti įrangos kainą, darbuotojų algas, mokesčius valstybei, bankams, ofiso nuomai, mokėjimų tarpininkams, telefonams ir kitiems būtiniems darbui dalykams.
 
 
Hosingų ir serverių situacijos:
 
Vystyti SMS hostingą kainuoja svetainė, serveriai, darbuotojai, mokėjimų rinkimai ( Dažnai gaunama tik 50% - 70% nuo SMS žinutės ). Taigi scenarijus gaunasi: "Žema kaina + Dideli resursai = Prastas aptarnavimas arba jokio aptarnavimo.". Dar pridėčiau, kad gali būti arba ne nauja įranga, arba netgi VPS serveris. Paprasčiausiai už mokamus pinigus neįmanoma suteikti jokio aptarnavimo, todėl tiekėjai atsako vieną kartą į dieną arba į 2 dienas ir tai neturėtų niekieno stebinti. Nuolat dirbantis specialistas yra prabanga, o didelis vartotojų skaičius sudaro eibę problemų. Taip pat kuo daugiau svetainių, tuo didesnė tikimybė, jog viena iš svetainių turės problemų dėl DDOS ir apskritai daug didesnė tikimybė, jog serveris neveiks. Greičausiai tai bus labai užribotas hostingas, nes reikia pritalpinti kuo daugiau svetainių už žemiausią kainą. Kodėl dažniausiai nepateikiamas telefono numeris? Nes specialisto konsultacijas turbūt kainuos daugiau, nei už paslaugas sumokėsite per metus laiko.
 
Hostingas - Tai jau kita paslauga, kuri gali kainuoti arba daug, arba mažai. Kaina gali priklausyti nuo to, kiek svetainių talpiname serveryje, koks serveris naudojamas. Taip pat aktualus tampa ir resursų paskirstymas, resursų ribojimas. Serveris su svetainėmis turi generuoti pelną, todėl tiekėjas renkasi arba pritalpinti daugiau svetainių už mažesnę kainą, arba mažiau svetainių už didesnę kainą. Taigi jeigu svetainių yra mažiau, taigi tikimybė, kad vienas vartotojas kenks kitiems ( pvz ddos) yra kur kas mažesnė. Taip pat prisideda aptarnavimas, kuris yra pats brangiausias parametras.
 
VPS - Kodėl VPS su tais pačiais parametrais vienoje kompanijoje gali kainuoti 20 lt, o kitose 100lt? Lygiai tapati situacija kaip ir su hostingu. Kompanijos renkasi kiek į serverį pritalpinti VPS serverių. Viena kompanija į lygiai tokį pat serverį gali patalpinti 15, kita kompanija 40 lygiai tokių pat planų su tais pačiais parametrais. Taip, tai įmanoma ir tai vadinama serverio overselingu. Overselingas - serverio resursų perpardavimas. Sakykime serveris turi 2 procesorius po 4 cores ir kiekvienas po 3Ghz. Vadinasi abu procesoriai turės 24 Ghz. Jeigu serveris turi 10 planų po 2.4Ghz = 24Ghz - serveris nėra perparduotas, o kiekvienas papildomas planas jau darys serverį perparduotą. Pagrindinė VPS serverių problema - kietieji diskai. Taigi VPS su tokiais pat parametrais greitis irgi gali skirtis ir kelis kartus. Taip pat prisideda aptarnavimas, kuris yra pats brangiausias parametras.
 
Serveriai. Tos pačios konfiguracijos serverio kaina gali skirtis kelis kartus. Pvz OVH ir Singlehop. OVH teikia beveik tik geležį ir į pagalbos užklausas beveik neatsakinėja, procesai automatizuoti ir savitarnos sistema veikia pakankamai gerai. Singlehop teikia gerą greitą pagalba, greiti atsakymai ir sprendimai. Jeigu talpinama svarbi informacija, kuri turi veikti 100%, kas nutiks tokiu atveju, jeigu serveris suges ir nesulauksite pagalbos? Patirsite nuostolius. Laikas = pinigai. Jeigu nuostoliai yra galimi ir neveikimo laikas nėra problema, tuomet tai yra gerai. Visi labai pasitiki, kad serveris veiks ir nieko neatsitiks. Bet kaip patirtis rodo, gali būti daugybė įvairių situacijų, kartais net komiškų, kada reikia kvalifikuotos pagalbos ir brangių kvalifikuotų specialistų, kurių laikas yra ribotas. Kuo serverio žemesnė kaina, tuo specialistas turės aptarnauti daugiau serverių, vadinasi pagalbos reikės laukti ilgiau. Arba gali būti daugiau specialistų, bet kvalifikacijos lygis žemas. Atsakymai greiti, bet nevertingi. Žinoma, serveris su KVM, kada vartotojas gali administruoti serverį yra neblogas sprendimas, bet ištikus gedimui vistiek reikės techninės pagalbos. Kaip jau minėjau, serverių aptarnavimas yra pati diždiausia dedamoji prie serverio vertės. Mažiau svarbi yra serverio geležis, kuri santykinai kainuoja pakankamai nedaug. Taip pat gali būti naudojama sena duomenų centro įranga, nors OVH viskas padaryta naujai. Taip pat gali būti įranga serverinė arba neserverinė, kietieji diskai paprasti arba enterprise. Skirtumas kainose.
 
 
Reziume:
 
Galiu pasakyti tik tiek, kad pats klientas vertina ar jam kaina yra priimtina. Nėra pigių ir nėra brangių paslaugų - yra poreikiai ir yra 3 scenarijai, o klientai vertina ką geriau prarasti - ar aptarnavimą, ar resursus, ar pinigus ( mokant brangiau už paslaugą ). Kiekvienas gali įsivertinti pagal pinigus ir mokamas paslaugas - jeigu aš įsigijau hostinga pigiau nei rinkos kaina ir turiu nelimituotus resursus, vadinasi serverio neveikimas yra toleruotinas. Jeigu reikalingas greitas aptarnavimas ir nedidelė kaina, tuomet teks tenkintis 100mb disko vietos. Kiekvienas tiekėjas suteikia visų pirma paslaugų vertę už tam tikrą kainą, o po to klientas vertina kiek jis už tą vertę gali mokėti. Skundai, nepasitenkinimas ir kiti dalykai atsiranda iš to, kad kliento lūkesčiai dažnai yra didesni, nei sukuriama vertė už mokamą kainą.
 
Jokiu būdu negalima kaltinti vadinamų "budget" tiekėjų už blogą aptarnavimą, jie atlieka labai gerą darbą ir užpildo tam tikrą rinką. Bet labai apmaudu, kai pasipila nepamatuoti lūkesčiai ir skundai jų adresu, nes sukurti aukštą vertę už mokamą kainą yra neįmanoma. Pykti galima tuomet, kada mokama kaina yra aukšta, o aptarnavimas nekvalifikuotas ir miegantis.
 
Visiems linkiu nuspręsti teisingai ir pasirinkti paslaugas, kurios yra optimaliausios jūsų kainos/poreikių santykiui. bet tuo pačiu noriu paraginti nepamiršti, kad kartais visur visko pasitaiko, kaip ir realiame gyvenime.

Paieškos sistemoms sueis tiek vienas sakinys, tiek visas mokslinis darbas. Rašyk taip, kad žmogui būtų įdomus skaityti.
 
Šiaip 300-400 žodžių tekstai yra laikomi optimaliais, žmogus nepavargsta tiek skaitydamas ir teksto ilgis negazdina pradėti skaitymo.
 
O paieškos sistemoms svarbu unikalus turinys ir aišku, jei tavo tinklalapis apie batus, tai nepradėk rašyti apie ratus ;)

Žinok netik nexus tai galioja :) Aš su savo GSMART ilgiau išlaikau bateriją su 2000 mAh talpa, nei draugas išlaiko su 2900 mAh talpa. Jeigu kalbant konkrečiau - telefonus abu naudojam panašiai, tačiau jis niekada neišvalo fono programų, t.y. pajungė programą ir vaikšto per jas non-stop, nors ir naudoja ją tik kartą per dieną ( juk galima jas išjungti ir sutaupyti baterijos ). Juo labiau mažai kas naudoja tuos pačius task manager + background clean ( android native f-cija ).. Netgi žinau kas sugeba savo Note 3 nusodinti per 9 valandas... Kur jeigu pasiskaitai internete - tinkamai prižiūrint laiko iki kelių dienų kaip nieko... ( gan normaliai naudojant ) :)
 
 
ps. Jeigu sėda baterija nežmonišku greičiu tai patarčiau:
1. Iškrauti baterija kol liks < 15% ( jokiu būdu neiškrauti! )
2. Pradėti krauti telefoną kol pasikraus 100% ( JOKIU BŪDU NEIŠTRAUKTI ) bei krauti dar papildomai 1-2h nuo pilno pasikrovimo.
 
Pats esu taip atgaivinęs 2 baterijas ir pradėjo jos laikyti ~2 kartus ilgiau po maždaug 6 tokių krovimų :) ( nuo 4 valandų su internetu padidėjo iki beveik 9 valandų )

Retsykiais mėgstu piešti. Pasidalinsiu.
Įvertinkit ;)

1. Paieškok plugino fancybox for wordpress, nors pas mane temoje ir taip atidaro paveiksliukus kaip tu nori. Jei naudoji kažkokį specifinį gallery pluginą, tada viskas nuo jo ir priklauso.
2. Prisijunk prie admin dashboard, tada eik į settings/discussion- rasi daug nustatymų
3. Čia ne klausimas, tik faktas
3.1 ir 3.2 pakeisti galima su css. Kas tas css rasi čia. Pirma aišku siūlyčiau naudoti child theme, nes po temos update visi tavo padaryti pakeitimai dings
Kaip susikurti child theme rasi čia. Jei naudoji Mozila firefox- pasisiųsk pluginą Firebug. Ant bet kurio svetainės elemento (norimo) paspaudus dešinį pelės klavišą pasirink "inspect element with firebug". Pasidaryk norimus pakeitimus savo child theme.

Noriu trumpai pristatyti mano šią savaitę paleistą naują mini-projektą Motyvatorius.lt - ten bus trumpos įkvepiančios motyvuojančios citatos, o kartais ir tokie ilgesni straipsniai, kokį siūlau pasiskaityti jums dabar.
 
* * * * *
 
Ar esate girdėję frazę „man nesidirba“? Kiti variantai – „nėra nuotaikos“, „nėra įkvėpimo“ ir panašiai. Žmonės laukia, kol ateis geriausios sąlygos kažką padaryti, o viskas realiai priklauso nuo nusiteikimo. Taigi, jeigu jums „nesidirba“ – štai trumpi būdai kaip tą įveikti.
 
1. Pagalvokite apie galutinį tikslą
Kodėl darote tai, ką darote? Tiksliau, vardan ko? Ar jūs kuriate savo verslą? Net dar tiksliau – ką jūs norite pasiekti tuo verslu? Ar norite jachtos pajūryje, ar Lamborghini kieme, ar tiesiog apkeliauti pasaulį?
 
2. Laikas ribotas
Jei jums atrodo kad gyvenimas ilgas, tai paklauskite tų, kurie persirito per 40. Dauguma jų jau pradeda gailėtis kad kažko nepadarė paauglystėje ar jaunystėje, o laiko juk nesugrąžinsi. Kaip girdėjau mintį – tu gali pasidaryti daugiau pinigų, bet negali pasidaryti daugiau laiko.
 
3. Pagalvokite apie Afrikos vaikus
Nuvalkiota tema, žinau. Bet rimtai padeda. Kai pagalvoji apie žmones kurie maldautų kad atsidurtų jūsų vietoje ir kad dirbtų jūsų darbą, kažkaip pasidaro gėda. Ir motyvuoja.
 
4. Pagalvokite apie savo idealą
Ar turite savo idealą? Tai nebūtinai turi būti įžymybė – Lionel Messi ar Mark Zuckerberg – tai gali būti jūsų darbų mokytojas ar kaimynė iš gretimo aukšto. Svarbiausia pagalvokite apie kažką, į ką pats norite lygiuotis. O ką jis/ji darytų jūsų vietoje?
 
5. Pradėkite nuo lengvos dalies
Jei jums reikia padaryti kažką, kas atrodo sunku ar neįdomu, „triukas“ yra tiesiog pradėti. Pasirinkite mažą dalį ir ją užbaikite, ir ta mažytė sėkmė išjudins visą procesą. Galite pasirinkti ne tik tai kas lengva, bet ir tai kas jums asmeniškai patinka.
 
6. Raskite bendraminčių
Ne ne, neikite į Facebook ir Twitter. Na, nebent trumpam. Turiu omenyje tai, kad galima darbą daryti su kažkuo komandoje. Sakote, niekas nesutiks jums padėti su jūsų bakalauro darbu? O jūs pabandykite suformuoti kažkokį tyrimą ar užduotį, kad būtų įdomu. Netikiu kad visiškai neįmanoma. Arba kitas variantas – galite pradėti rašyti blogą apie savo darbą. Vienaip ar kitaip žmonės prisijungs – komentarais ar like’ais.
 
7. Įsipareigokite viešai
Šįkart nueikite į Facebook ar Twitter. Ar Google+ ar draugas.lt (jis dar gyvas?) – kur turite auditoriją. Ir parašykite trumpai – maždaug darau tą ir tą, palinkėkite sėkmės. Net jei niekas neatsakys, tai bus viešas įsipareigojimas, viduje uždegs norą dirbti.
 
8. Suskirstykite laiką į dalis
Yra daug laiko valdymo triukų, bet pagrindinis yra pagrindas to, ką turime nuo mokyklos – pamokos skirstomos po 45 min. Nes žmogus gali produktyviai dirbti tik ribotą laiką. Galite taip pat paskaityti apie Pomodoro techniką – laiko skaldymą į 25 min gabaliukus. Tikrai tikrai padeda.
 
9. Atjunkite internetą
Visiems parašėte? Visiems viešai įsipareigojote? Viskas, eikite offline. Rimtai, paspauskite Flight mode ar išjunkite routerį. Jei jums reikia informacijos internete, tai ją parsiųsti iš anksto. Kuo mažiau pagundų tuo geriau.
 
10. Įjunkite ritmingą muziką
Banalu, ar ne? Bet rimtai padeda. Tai nebūtinai turi būti trankus Trance ar Heavy Metal, bet turi būti ritmas – gali tikti ir Salsa ar tiesiog ritmingas Pop stilius. Bet smegenys jaus ritmą ir tai pasąmonės lygyje judins į priekį.
 
11. Šviesa į kambarį
Irgi paprastas dalykas, bet stebėtinai efektyvus. Tamsa ar prieblanda skatina jeigu ne miegą, tai atsipalaidavimą. O to jums dabar reikia mažiausiai.
 
12. Atsisėskite normaliai
Jei jūs gulite su laptopu ant kelių ir galvojate kad nudirbsite kažką produktyviai – pagalvokite dar kartą. Turi būti kėdė, stalas, normali sedėsena ir pasiryžimas darbui, o ne Homerio Simpsono kopijavimas. Arba, jei jau taip, paimkite kokią spurgą, atrodysite autentiškai.
 
13. Kaip jūs apsirengęs(-usi)?
Jei esate namuose ir norite su pižama nuveikti kažką naudingo – sėkmės. Ir taip, nėra nieko tokio kad apsivilksite kostiumą namuose ir sėsite prie stalo. Nieko tokio kad niekas jūsų nematys. Jūs matysite. Kažkada esu skaitęs įdomią mintį – kuo skiriasi kostiumas už 200 Lt ir už 1000 Lt? Ne tik medžiaga. O tuo kaip jūs jaučiatės jį užsidėję.
 
14. Sugalvokite sau apdovanojimą
Padėkite ant stalo spurgą (taip, tą pačią) ir pasakykite sau kad galėsite ją paimti tik kai užbaigsite tam tikrą darbo dalį. Arba šiaip ką nors sugalvokite kuo save palepinti. Gerai jau gerai, galite ir į Facebook nueiti.
 
* * * * *
 
Pabaigai – dar viena trumpa mintis pamąstymui: jeigu jums reikia papildomai motyvuoti save darbui, tai ar tikrai darote tai ką vertėtų daryti gyvenime? Gal vertėtų ką nors keisti, kad taip nebebūtų? Kaip sako sena patarlė, „Surask tokį darbą, kuris tau patinka, ir daugiau gyvenime neteks dirbti“.
 
Straipsnio originalas: Motyvatorius.lt

Prieš pusmetį Simple Express paskelbė prie savo maršrutų sąrašo pridedanti dar vieną Europos sostinę – Prahą. Negalėjau praleisti progos neaplankyti šio miesto vos už 6 eurus, mat ir šiam maršrutui kompanija taiko akciją: pirmos penkios vietos autobuse vos po 3 eurus į vieną pusę. Pasikvietęs draugą vykti kartu, užsisakėme bilietus. Deja, kadangi maršrutas paklausus, juos teko pirkti pusę metų į priekį.
 
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome ketvirtadienio popietę. Ilgai laukta savaitgalio prasidėjo.
 
Simple Express autobusai
 
Galiu sutikti, jog Simple Express autobusai yra gana komfortabilūs ir modernūs. Priešais kiekvieną sėdynę įmontuotas planšetinis kompiuteris bei elektros lizdas daugeliui yra tikras išsigelbėjimas kelionėje. Skirtingai nei praeitos kelionės metu į Berlyną, interneto ryšys visąlaik buvo puikus. Filmų mėgėjai ir melomanai plašetėje ras iš anksto paruoštą muzikos ir filmų sąrašą, kuris, mano manymu, galėtų būti platesnis, mat beveik visi įrašyti filmai buvo matyti, o iš savo mėgiamos muzikos radau vos porą dainų. Skirtingai nei tarpmiestiniuose autobusuose Lietuvoje – šiuose veikia ir galima naudotis tualetu. Sustojimo vietose nenutolkite nuo autobuso ilgesniam laikui nei nurodė vairuotojas. Jei nors minutę pavėluosite grįžti iki nurodyto išvykimo laiko – jūs pasiliksite tarpinėje stotelėje.
 
Kelionė autobusu
 
Jei esate nelinkę autobuse praleisti apie 17 valandų sėdomis – tuomet tokio pobūdžio kelionės ne jums. Tačiau kai pamąstai, jog ~2400 km nuvyksti už 20 litų bei aplankai svetimą šalį, išsisklaido bet kokios abejonės nevažiuoti. Visa kelionė praėjo sklandžiai, išskyrus kuomet turėjome apie 30min laukti, kol bus atidarytas kelias po skaudžios avarijos automagistralėje. Pravažiuodami suskaičiavome 7 susidūrusius automobilius iš kurių 2 buvo nulėkę nuo kelio, o lauke tvirojo degėsių kvapas. Dėl šio įvyko galutinę stotelę taip pat pasekėme pusvalandžiu vėliau.
 
Praha
 
Į Prahą atvykome penktadienį 10 valandą vietos laiku. Couchsurfing.org svetainės pagalba susipažinome su Prahoje studijuojančiu Vojta. Su juo buvome susitarę susitikti gerokai po piet, tad turėjome šiek tiek laiko apžiūrėti miestą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis miestas turi labai gražų senamiestį: didinga Prahos pilis, nuo kurios atveria puiki miesto panorama, žydų kvartalas, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė ir t.t. Keletas nuotraukų:
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9571.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9562.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9525.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9478.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9473.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9466.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9434.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9352.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9350.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9334.jpg
 
Vakarop susitikome su mus priimti sutikusiu Vojta ir jo mergina Katka. Vojta, geografijos magistrą studijuojantis čekas, gyvena trijų kambarių bute kartu su dar dviejais grupiokais ir vieno iš jų mergina, kurių, deja, nei vieno tą savaitgalį nebuvo. Vienas jo kambariokų – Petr – išmaišė pusę pasaulio tranzuodamas ir kitaip pigiai keliaudamas. Katka – taip pat geografijos studentė, tačiau atvykusi iš Slovakijos dėl aukštesnio lygio čekiškų universitetų. Palikę daiktus išėjome vakarą praleisti mieste, kur susitikome dar su vienu Vojtos draugu Jyri, kuris studijuoja ekonomiką, o laisvu nuo studiju laiku užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos bei kaip žaisti tenisą. Mums pasisekė – būtent tą vakarą vyko šviesos šou renginys, kurio metu visame mieste buvo vykdomos įvairios šviesos projekcijos. Pasigrožėję šou (kuris truko iki pat vidurnakčio), nuėjome į pub’ą šalia upės kranto ir paragavome čekiško alaus, kuris, galiu pasakyti, šiek tiek kartesnis nei lietuviškas. Maisto prekių parduotuvėje alus vidutiniškai kainuoja iki 2 litų. Keista tai, jog jie alaus stiprumą baruose matuoja ne laipsniais, o paprastais skaičiais, pavyzdžiui: 12 = 5 laipsniai, 10 = 4 laipsniai.
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9542.jpg
 
Kadangi gerokai po vidurnakčio parduotuvės jau nebedirbo, užkandome greito maisto ir atsisveikinę su Vojtos mergina Katka, parvykome į mūsų nakvynės vietą. Smagu, jog skirtingai nei Vilniuje, viešasis transportas Prahoje veikia visą parą. Išlenkę dar po vieną alaus, pasišnekučiavę, nuėjome miegoti.
 
Kitą rytą, atsikėlę, padėkojome Vojtai už šauniai praleistą vakarą bei už galimybę apsistoti jo bute, atsisveikinome ir išvykome. Nusipirkę suvenyrų ir čekiško alaus lauktuvių išskubėjome į autobusų stotį. Po šešiolikos su puse valandos kelionės autobusu mes ir vėl Lietuvoje.
 
Viešasis transportas
 
Jei mieste planuojate būti neilgai, tuomet vertėtų įsigyti paros arba trijų parų viešojo transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims: metro, tramvajams ir autobusams.
 
Kainos:
 


 
24 valandų bilietas: 110 Čekijos kronų
72 valandų bilietas: 310 kronų
30 minučių vienkartinis bilietas: 24 kronos
90 minučių vienkartinis bilietas: 32 kronos

Vaikams nuo 6 iki 15 metų taikoma 50% nuolaida. Vaikams iki 6 metų bilieto nereikia.
 
Kelionės išlaidos:
 


 
20 Lt už autobuso bilietus,
14 Lt už 24h viešojo transporto bilietą,
~30 Lt maistas.

Mokomės iš klaidų
 
Tinklinio marketingo kompanijos auga tik išnaudodamos juose „dirbančių“ žmonių socialinį statusą, santykius ir pasitikėjimą. Jeigu nusprendėte dalyvauti TM veikloje – Jums teks susitaikyti su tokiu išnaudojimu, nes tai yra „verslo sudedamoji dalis“. Tai ir yra Jūsų „tinklas“. Atleiskite, tačiau jeigu man kas nors pasakytų: „žmogaus, ateik pas mus dirbti, bet turėsi parduoti mūsų produktą visiems savo draugams ir artimiesiems, bei susigadinsi su jais visais santykius“ – toks „siūlytojas“, geriausiu atveju, su pasigardžiavimu suvalgytų savo batą.
 
Aktyvūs pardavimai – piramidinė taktika
 
Kas liečia pardavimus – tinklinio marketingo versle dirbantys „verslininkai“ nėra labiau agresyvūs (pardavimuose) nei įprasti pardavėjai. Kadangi didžioji dauguma TM dirbančiųjų nėra verslo mokslus krimtę specialistai – produktai parduodami seminaruose, konferencijose ir kituose grupiniuose susiėjimuose. O kai pardavimą bandoma įgyvendinti kliento namuose – pardavėjas netenka bent jau „neutralios teritorijos“ galimybės ir parduoti tampa dar šiek tiek sunkiau. Turbūt, vieninteliai iš labiau pastebimų skirtumų tarp standartinio pardavimo ir tinklinio pardavimo yra galimybė apgauti galutinį pirkėją, kadangi nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų pirkėjui pateikiamos informacijos kokybę. Nepaisant to – visa kita yra labai panašu į standartinį verslą.
Tačiau, kai kalbama apie Jūsų tapimą distributoriumi („nuosavo verslo galimybę“ ir panašius kliedesius) – tuomet viskas kardinaliai keičiasi. Tinklinio marketingo atstovai patys, dažnai net to nejausdami, pradeda „kišti“ šią idėją („galimybę“, kaip kad tai pavadintų jie) visiems, kas tik jų klausysis. Čia nereikėtų pamiršti, kad tinklinio marketingo kompanijų atstovai nuo kiekvieno atvesto žmogaus gauna savo „procentą“. Ko, žinoma, nėra normaliame versle. Tačiau tai – negali būti laikoma „privalumu“.
 
„Mama, leisk man Tau papasakoti apie nerealią verslo galimybę…“
 
Kaip bebūtų keista – tinklinio marketingo tinkluose galima rasti įsipainiojusių įvairiausių žmonių: nuo vis dar besimokančių studentų (ši kategorija žmonių yra labiausiai pažeidžiama, nes pastoviai nori užsidirbti, įgauti patirties, o įprastas verslas nėra linkęs samdyti visiškai naujų žmonių) iki patyrusių buhalterių. Pastarieji, beje, lyg ir turėtų turėti pakankamai įžvalgos, kad pamatyti, jog šis verslo modelis prasilenkia su bet kokia logika. Tačiau…
 
Šios pastraipos pavadinimas parodo tokios „verslo galimybės“ absurdiškumą. Dauguma žmonių (nepaisant to, kiek giliai jie įsivėlę į tą tinklą) nesiūlytų tokio dalyko savo artimiausiam žmogui. Netgi žmonėms, kurie pirmą kartą susiduria su TM, nuojauta kužda: „nedaryk to su tėvais“. Ir pirmieji „naujai iškepto verslininko“ taikiniais tampa jo… draugai. Ir visgi, atėjus nusivylimo laikui (jeigu nušvitimas pirmas neapsilanko), pardavimo keliai kai kuriuos „verslininkus“ vis tiek „nuveda pas mamą“. Gal jau nebetęsiu, ant kiek tai yra tragiška.
 
Niekada nepripažink, kad klysti
 
Dar viena kategorija žmonių, kurie savo buvimo tinkliniame marketinge negali paaiškinti jokia logika – tai tie, kurie išėjo iš normalaus, stabilaus ir bent jau patenkinamai apmokamo darbo, kad „siektų savo svajonių“. Ir kadangi juos taip „techniškai apgavo“ – jie nėra iš tų žmonių, kurie labai lengvai pripažins tai. Net sau patiems. Jiems atrodo lengviau būti įsikibus į netikrą svajonę, lankstinukuose besipuikuojančius fotomodelius akinančiomis šypsenomis ir prie nuomotų jachtų, nei sutikti su tuo, kad juos apgavo.
 
Kaip nekeista – tarp tinklinio marketingo dalyvių yra juntamas toks nerašytas palaikymas. Kaip kokia slapta brolija. Jie komentuoja neigiamus straipsnius vieningai, kaip komanda. Jie vienas kitą visuomet palaiko (nesvarbu, kad jų TM kompanija yra visiškai kita), pasidalina patarimais. Tokių gerų „santykių“ standartiniame versle praktiškai nepamatysime. Tačiau kai prasideda bendravimas su „netikinčiaisiais“ – tada tik laikykis, brolau! Tikrai liūdna ir graudu matyti žmones, kurie mieliau klimpsta į skolas, nei pasako sau, kad klydo, nusipurto dulkes ir eina per gyvenimą toliau. Bet ką galima padaryti?
 
Pasitikėjimas instinktais?
 
Daugumai žmonių, ačiū Dievui, darbinė patirtis tinklinio marketingo kompanijose greitai baigiasi finansine nesėkme ir tokios schemos visam likusiam gyvenimui yra „padedamos į šalį“. Tačiau net jeigu paklausime tokių žmonių, kodėl jiems nepasisekė – mes gausime vieną iš dviejų, dažniausiai pasitaikančių, atsakymų: 1) neturėjau tiek laiko, kiek reikėjo tam skirti (o jeigu teisybę pasakius – „man gėda buvo tai daryti“), arba 2) jeigu būtų pasirašęs tas ir anas (jie turi daug draugų, yra žinomi ir įtakingi) – mums būtų buvę viskas gerai“. Tie, kurie vis tiek nepaleidžia TM svajonės – ir toliau vaikosi „lengvų pinigų schemų“, nors viso to rezultatas būna toks pats.
 
Todėl, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie tinklinio marketingo kompanijas bei jų veiklos modelius. Žmonės žino, kad TM dėka, jie susigadina santykius, praranda pinigus (kartais – itin didelius), jais manipuliuojama, juos užvaldo godumas ir panašiai. Ir kai jų gyvenime atsiranda dar viena „verslo galimybė“ – tokie žmonės žino, kad reikia laikytis nuo to kuo toliau. Papildomos „motyvacinės medžiagos“ rūsyje jiems daugiau tikrai nebereikia.
 
Saugokitės tinklinio marketingo aklumo užkrato
 
Tinklinio marketingo schemų dalyviams yra tikrai labai sunku pažiūrėti į save „iš šono“. Akyse nyksta jų draugystės, santykiai, jų pradeda vengti šeimos nariai ir pan., tačiau jie nesupranta, kad viso to priežastis – „nereali nuosavo verslo galimybė“. Ir jeigu, neduok Dieve, bandai parodyti tokiam žmogui, kad TM yra nelogiška, kad tai prives tą žmogų prie moralinio ir materialinio kracho – su tavimi, žmogau, bus elgiamasi kaip su tuo, kuris vagis, plėšikas, sukčius, žudikas ir prievartautojas viename asmenyje. Ir tavimi reikia atsikratyti, nes tinklinis marketingas yra vos ne „naujasis verslas“, „nauja religija“ ir panašiai.
 
Nepaneigsime – yra ir su tinkliniu marketingu nesusijusios įmonės, kuriose dirbantys žmonės pasiūlo produktus savo draugams ir/ar artimiesiems – pavyzdžiui automobilio draudimas ar nusipirkti mėsos mažoje krautuvėlėje, o ne dideliame prekybos tinkle. Tačiau šie žmonės neatakuoja savo artimųjų ir draugų. Jie jų nepuola, neverčia pirkti ir nekviečia „pasinaudoti verslo galimybe“.
 
Ir, kaip sakė Rolandas Paksas apie STT organizuotą kratą TT būstinėje: „čia kaip dramblys porceliano parduotuvėje“. Tinkliniame marketinge dalyvaujantis žmogus yra tas dramblys, o porcelianas – jo draugai ir artimieji. Ir tas dramblys, nesuprasdamas pasėkmių, trypia viską aplink save. Tačiau ateina laikas, kai jau viskas būna sutrypta ir nieko aplink nebėra. Užduokite sau klausimą, ar norisi pasiekti tą ribą?
 
Pasėkmės
 
Pasinaudojusius „nerealia nuosavo verslo (tinkliniame marketinge) galimybe“ galima prilyginti rūkoriui – jis žino, kad tai blogai, bet niekaip negali to mesti, negali pripažinti, kad neturi tam valios. Ir jis slapčia nori, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau. Tačiau kai paverti savo draugus klientais – kelias atgal būna itin sunkus.
 
Ši, dalyvavimo tinkliniame marketinge kaina, neturėtų būti nuslėpta, pamiršta ar paneigta. Kiekvienas skaitytojas, kuris galvoja apie prisijungimą prie TM kompanijos ar jau yra jos dalimi ir galvoja, ar tęsti toliau – turėtų pagalvoti, ar jis pasiruošęs tą kainą sumokėti?
 
Išvados
 


 
Tinklinio marketingo kompanijos, dėl savo verslo modelio, yra pasmerktos žlugti: jos į savo schemas priima absoliučiai visus ir tie „visi“ gali pritraukti irgi absoliučiai visus, ir taip be galo.
Didžiąjai daugumai dalyvių, tinklinis marketingas yra lygiai ta pati piramidė, kuri yra kaip ir legalizuota dėl to, kad joje yra produktas (prekė ar paslauga).
Kiekvienas, dalyvaujantis TM veikloje, turi atsisakyti bet kokių etinių/moralinių normų.
Šeima ir draugai turėtų tokiais ir išlikti. Jie neturi tapti klientais.

 
Viskas.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

jei nori kad atidarinetu kokia nors svetaine, manau kad neiseis.

po tavo video yra editinimo mygtukai, paspausk ant annotations, prie video desinej atsiras "add annotation" , tada pasirenki "spotlight" ir susireguliuoji nustatymus pagal savo norus idejes link.

„Turinys yra dievas!“ „Turinio strategija padidins jūsų pardavimus n kartų!” „Turinys padės jūsų prekės ženklui tapti Apple ar Coca-Cola lygio…“
 http://seo.straipsnis.lt/wp-content/uploads/2014/10/turinio-strategija.jpgAr dažnai jums tai sako jūsų rinkodaros „specialistai“? Jūs jais tikite? Būkite atsargūs ir į turinio strategijas žiūrėkite blaivia galva. Neleiskite naujausiai madai užgožti laiko patikrintus metodus reklamuoti jūsų verslą. Facebookas tai jau kartą padarė leidęs visiems registruoti savo įmones, o vėliau rodydamas nemokamai tik 10% visų sekėjų, kad už kitus susimokėtumėte papildomai. Tada poros metų darbas nuėjo šuniui ant uodegos. Dar žemiau gali nueiti turinio strategija, jei ji nėra daroma tinkamai.
 
Atsakykite į šiuos 5 esminius klausimus:
 

Ar jūsų įmonė turi savo tinklaraštį arba bent jau reguliariai pildo naujienų skiltį? Ar turite rašytą planą, kuriame būtų išvardintos straipsnių temos, apklausų pobūdis, infografiko tema ir tikslas? Ar turite specialų turinio publikavimo kalendorių (gali būti ir Excelis) kartu su turinio papildomu viešinimu? Kas jums tą turinį ruošia? Dar nežinote?.. Ar nustatėte turinio tikslus – daugiau lankytojų, sukelta diskusija socialiniuose tinkluose, dar kartą priminta apie prekės ženklą ir pan.? Jei į visus 5 atsakėte TAIP, toliau galite ir neskaityti, nes šis straipsnis ne jums. Jei atsakėte NE į bent vieną klausimą, skaitykite toliau ir įsidėmėkite...
 
Skaitykite toliau>>>
 
 

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip tapti geidžiamu darbdaviu, kodėl Jums nereikalingas darbuotojo CV ir dar kelis straipsnius apie personalą bei darbdavius. Minėjau, kad greitu metu parašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašymuose. Kadangi svetainė yra labiau dedikuota žmonėms, kurie nori turėti savo verslą – parašysiu ir priemones, kaip tokius melagius sugaudyti.
 
Kaip vyksta melagystės gyvenimo aprašymuose
 
Pradžiai – šiek tiek statistikos (šaltinis):
 
Gyvenimo aprašymo melo statistika
 
Gyvenimo aprašymų, kuriuose pateikiama melaginga informacija, kiekis 53 %
Studentų, meluojančių savo gyvenimo aprašymuose, kad gautų darbą, kiekis 70 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už nesunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 3 %
Kandidatų, kurie gyvenimo aprašyme teistumą už sunkų nusikaltimą maskuoja netikra darbo vieta 7 %
 
Tyrimo autoriai nurodo, kad 46 % atvejų, tikrinant gyvenimo aprašymo duomenis (darbo vietą, išsilavinimą, rekomendacijas), pasirodo, jog pateikti duomenys realybėje skiriasi nuo įrašytų į CV
 
Detalesni gyvenimo aprašymų falsifikacijos duomenys
 
Nurodomi klaidinantys duomenys 78 %
Nurodytas melagingas išsilavinimas 21 %
Neteisingos darbo datos 29 %
Meluojama apie atlyginimo dydį 40 %
Neteisingas atliekamų pareigų aprašymas 33 %
Melagingos rekomendacijos 27 %
 
AOL Jobs organizuotos apklausos duomenys (18,000 dalyvių)
 
Ar esate melavę savo gyvenimo aprašyme?
 
Taip, kelis kartus 9.5 %
Taip, vieną kartą 4.1 %
Ne, bet svarstau tai padaryti 12.9 %
Ne, niekada 73.5 %
 
Manau, kad AOL Jobs pamiršo dar vieną klausimą savo apklausoje: “Ar meluojate atsakinėdami į šią apklausą?”.
 
Duomenys, kaip matote patys, yra tragiški. Gal todėl nereikia žiūrėti į gyvenimo aprašymą? Na, bet jeigu jau žiūrite, tai siūlau skaityti toliau.
 
Kam meluoti? Juk vis tiek pagaus…
 
Kaip paaiškėjo – ne visuomet. Pastaruoju metu – Google tampa Jūsų CV. Darbdaviai veda kandidatų vardus ir pavardes į paieškos laukelius, landžioja po rezultatus ir ieško “tamsiosios pusės”. Ar nustebtumėte sužinoję, kad paspaudimų kiekis ant “neigiamos informacijos” (DELFI Kriminalų skyrelis, pvz.) nuorodų yra daug didesnis, nei ant “teigiamos” (pavyzdžiui – rezultatai su Verslo Žinių nuorodomis)? Aš – nenustebčiau.
 
Jeigu mokate kontroliuoti viešai pateikiamą (ir prieinamą) informaciją apie save – paieškos varikliai pateiks kitiems tik tokią informaciją, kokią Jūs norite, kad jie pamatytų. Tačiau mokėjimas tokią informaciją kontroliuoti – jau atskira meno forma. Šiandien, kalbame ne apie tai.
 
Darbo knygelė
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/darbo-knygele-300x199.jpg
 
Pradingus iš akiračio “darbo knygelėms” (žr. nuotrauką), kurios buvo privalomos Sovietų Sąjungos laikais – potencialiems darbuotojams “atsirišo liežuviai” keisti informaciją apie save gyvenimo aprašymuose: nuo darbo vietų autentiškumo iki užimamų pareigų ir darbo datų. Darbo knygelėse buvo rašoma visa informacija apie tai, kur dirbote, kokiose pareigose, kiek laiko ir kodėl ten nebedirbate. Taip, atleidimo priežastys taip pat būdavo nurodomos. Ir “pametus” tokią knygelę – buvo galima išsiimti naują, tačiau… į ją vis tiek įrašydavo paskutinį ten buvusį įrašą.
 
Šiais laikais niekas nepasikeitė. Išskyrus tą faktą, kad darbo knygelės su savimi nesinešiojame. Tačiau duomenys apie tai išlieka SoDros duomenų bazėje ir juos būsimasis darbdavys gali labai nesunkiai pamatyti. Todėl, tarp nevykėlių (taip, tiktai taip galima pavadinti žmones, kurie meluoja apie savo darbo patirtį, mokslus ir pan.) paplitęs būdas nurodyti darbo vietas kitose Europos Sąjungos šalyse. Tipo – “dirbau Anglijoje/Airijoje/Vokietijoje, ten vadovavau įmonei vienai, paskui kitai ir išėjau, nes neįdomu buvo”. Žinoma! Ir grįžai į Lietuvą, nes čia atlyginimai didesni… Oi, palauk…
 
Netgi tais atvejais, kai kažkas “pralenda” su melaginga informacija – niekas nėra “apsaugotas” nuo to, kad naująjame darbe atsiras buvęs bendradarbis, kuris atskleis visą tiesą. Tačiau, nepaisant visos su teisybės pasirodymu susijusios rizikos – kandidatai vis tiek meluoja. Ir meluojama apie įvairiausius dalykus:
 


 
Aukštasis išsilavinimas (Kauno Kolegijos Studentų Gatvės Universiteto M. B. A.);
Datos (1999-2002: Pravieniškių 2-oji sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija McDonald’s);
Skaičių didinimas (padidinau pelną begalybę procentų);
Padidintas atlyginimas (jie mokėjo man kruvinais deimantais, todėl negaliu niekam sakyti);
Išpūstos pareigos (Skyriaus Vadovas; Direktoriaus dešinioji ranka; Verslo Guru… oi);
Melagystės apie technines žinias (Safūlka ir Bičėzas? Jo, mokiausi tas programavimo kalbas mokykloje!)
Melas apie užsienio kalbas (moku lenkiškai, nes Londone gyvenau, paskui dar Urdu, kinietiškai ir tą afrikiečių kalbą, kur liežuviu reikia caksėti);
Išsilavinimo pažymių vidurkio pagrąžinimas (10… O ką?!)

 
Gal gana? Žmogiškųjų išteklių ir personalo atrankos specialistai, manau, dar ne tokių bajerių yra matę. Ir žino, kaip tokius žmones sugaudyti. O blogiausia – jie niekada nepasakys kandidatui, kad supranta jo CV matomą akivaizdų melą. Kad tas kandidatas ir toliau siuntinėtų savo gyvenimo aprašymą be jokių rezultatų.
 
O nežinantiems, kaip pagauti kandidatus meluojant – duodu kelis patarimus.
 
Atėjo laikas teisybei
 
Kaip patikrinti kandidato pateikiamus duomenis gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu? Tam yra keli patikimi būdai:
 


 
Išsilavinimas: paprasčiausia yra susisiekti su aukštojo mokslo institucija, kuri nurodyta kandidato CV ir pateikti jiems užklausą. Įprastai – Alma Mater įstaigos mielai dalinasi informacija apie buvusius studentus;
 
Darbo vieta: paieškokite paminėtos įmonės LinkedIn socialiniame tinkle ir Google paieškoje. SoDra duomenų bazė taip pat Jums, kaip darbdaviui, yra prieinama (daugiau informacijos apie duomenų patikrinimą galite gauti paskambinę tel. 1883). Galite susirasti ir kandidato “buvusius kolegas”, kas veda, beje, prie sekančio punkto;
 
Rekomendacijos: niekas netrukdo gi kandidatui pateikti kelias rekomendacijas – vieną savo draugo Anglijoje, kuris pasakys, kad toks pilietis tikrai dirbo Barclays banko vadovu; kitą – savo mamos, kuri būtinai paliudys, kad turėjo tokį darbuotoją ir jis vadovavo visam Statoil tinklui Pabaltijo šalyse; ir dar kokį vieną draugelį. Lengviausia (ir patikimiausia) yra ne skambinti/rašyti pateiktais kontaktais, o ieškoti kontaktų savais būdais. Ir tam labiausiai tinka tas pats LinkedIn. Šiame verslo socialiniame tinkle yra ne viena Lietuvos kompanija, o užsienio – beveik visos. Raskite įmonę, rasite jos vadovus ir darbuotojus ir parašykite jiems, pateikite jiems užklausą. Atsakymas, greičiausiai, Jus nustebins.

 
Tikrinkite informaciją, nes neteisingo kandidato pasamdymas Jūsų verslui gali kainuoti labai didelius pinigus.
 
Pilkoji melo zona
 
Yra ir informacija, kurią galima laikyti melu, tačiau galima laikyti ir teisybe. Viskas priklauso nuo kandidato apsukrumo ir darbdavio noro į pateikiamą informaciją pažiūrėti taip, kaip ją nori pateikti kandidatas. Jeigu jis nėra baigęs aukštojo išsilavinimo, tačiau turi kelis metus darbo patirties (tikros ir patikrintos) toje srityje bei baigęs kursus – ar jis netinkamas Jums? Jeigu jo gyvenimo aprašyme yra neužpildytas kelių metų laiko tarpas – ar tai reiškia, kad žmogus buvo įkalinimo įstaigoje? O gal jis reabilitavosi po avarijos?
 
Įvairią informaciją galima palenkti tiek savo, tiek kandidato naudai. Pavyzdžiui::
 


 
“Priimti ir įgyvendinti produktų pozicionavimo sprendimai” – užtektų parduotuvėje perstumti vieną lentyną į kitą vietą ir tai jau tampa teisybe;
“Padidintas įmonės pelnas 100 %” – užtenka įkalbėti klientą pirkti dvi porcijas ledų vietoje vienos ir tai vėl tampa tiesa;
“Įmonės grynųjų pinigų srautų priežiūra” – tiesiog dirbo kasininku;
“Komunikacijos specialistė” – atsiliepinėjo telefonu;
“Patalpų higienos specialistė” – valytoja;
“Landšafto priežiūros specialistas” – kiemsargis;
“Darbuotojų apmokymas naudotis įmonės technologijomis” – parodė naujam kolegai, kaip veikia kavos virimo aparatas;
“Spausdinimo technologijų problemų sprendimas” – ištraukė popierių iš užsikirtusio kopijavimo aparato…

 
Ir taip toliau. Žinau, skamba juokingai. Tačiau galima prigalvoti ir pamatyti dar ne tokių perliukų. Tiesiog reikia įsitikinti, kad tai, kas rašoma – yra tiesa. O jeigu neturite laiko ar žinių tinkamo darbuotojo samdymui – ieškokite personalo atrankos įmonės, kuri tai padarys už Jus. Tiesa, esu beveik tikras, kad jie neatspindės darbo pokalbyje Jūsų interesų ir parinks tinkamiausią kandidatą “ant popieriaus”. O kokio kandidato Jums reikia: popierinio ar tikrai galinčio atlikti darbą – spręsti tik Jums patiems.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

Pastaruoju metu internete padažnėjo wannabe-verslininkų pranešimų iš serijos "turiu nerealią idėją, ieškau kas prisijungtų prie komandos". Paskutinis pavyzdys - FB grupėje "Lietuvos webo profesionalai" ta tema gavosi kilometrinė diskusija.
 
Noriu pafilosofuoti ta tema ir truputį nuraminti tuos, kas skraido padebesiais ir galvoja kad "vat tuoj sukursiu projektėlį, greitai subėgs lankytojai ir uždirbsiu milijonus".
 
Apskritai į Lietuvą pastaraisiais metais atėjo verslo optimizmo mada - atsirado startuolių, visokių hubų, *camp'ų, o ir tas pats Forum One įgavo pagreitį. Visiems yra rėkiama: ateikite ir darykite verslą, tai yra paprasta, reikia tiesiog [turėti idėja / daug dirbti / geros komandos / pasirinkti nišą / profesionaliai parduoti] - pasirinkite tinkamą variantą. Ir tautiečiai prisiklausė tokių minčių, juk iš tikro pasakoja rimti dėdės, kurie jau sukūrė verslus, kaip čia galima jais netikėti.
 
O bet tačiau. Realus kelias iki bent kažkokios minimalios sėkmės yra daug daug daug (DAUG!) sudėtingesnis, negu pasakojama motyvacijos knygose ir kalbama konferencijose.
 
Sakykime, kad sugalvojote idėją nerealiam verslui, kuris, jūsų galva, turi iššauti ir atnešti jums turtus. Kaip dažniausiai įsivaizduojamas tolimesnis kelias:
- Iš kur nors gaunu pinigų pradžiai - juk mano idėja tokia nereali, visi duos pinigų
- Pasamdau komandą, kuri sukurs afigeną produktą/paslaugą
- Įdedu reklamą į Google/Facebook/Uždarbis arba šiaip į enternetą, dar girdėjau kad pora kilogramų SEO padeda
- Ateis kvadrilijonai lankytojų, kurie norės iš manęs užsisakyti viską ką pasiūlysiu
- Profit
 
Dabar grįžkime prie dažnesnės realybės:
- Vien į idėją niekas investuoti nenori, teks krapštyti pinigus iš savo ar artimųjų kišenės
- Žmonių samdymas irgi nėra lengvas: juk norėsite pigiau, o tada nukentės kokybė, o ir dar pataikysite ant neteisingų žmonių, dėl ko kūrimas užtruks 2x ilgiau ir kainuos 3x brangiau
- Pakeliui dar atsiras tuzinas idėjų, ką pakeisti, patobulinti ar išmesti iš pirminės idėjos - visam tam įgyvendinti vėlgi reikės pinigų
- Pirminė reklama bus brangi ir neduos tinkamo efekto - net jei žmonės ir ateis, tai nereiškia kad pirks
- Sužinosite, kas yra konversija ir kad skaičiai yra žiaurūs, kad kažką perka internete kas šimtasis/tūkstantasis lankytojas
- Blem, kiek pinigų sukišta, o užsidirbti nesigauna... Raukiam.
 
Trumpai tariant - paveiksliukas:
 
http://static6.businessinsider.com/image/4f967b9469bedd6828000031/success-sketch.png
 
- - - - - - -
 
Bet yra ir šviesi medalio pusė. Nesmerkiu žmonių, kurie nori pradėti savo verslą. Tai yra labai labai sveikintina, ir pats nuoširdžiai padedu kam tik galiu, jei kas kreipiasi su įdomiom idėjom. Bet problema yra tame, kad per daug aplinkui matau rožinių akinių. Taigi, ką noriu patarti turintiems nerealią verslo idėją:
 
1. Nusiimkite rožinius akinius, nusileiskite ant žemės, papasakokite savo idėją kažkam patyrusiam, o geriau keliems žmonėms, surinkite kritiką, permąstykite raudoniolika kartų, ar verta pradėti.
 
2. Paklauskite realių potencialių klientų, ar naudosis jūsų paslauga. Gali ir čia atšokti noras, kai suprasite kad kuriate projektą sau ir savo katei.
 
3. Paskaičiuokite realius verslo kūrimo kaštus ir galima pelną. Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Aišku, pradžioje juos prognozuoti sunku, bet reikia bent įsivaizduoti, ar kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių, ar šimtus tūkstančių.
 
4. Sukurkite pirmą produkto versiją kiek įmanoma greičiau. Taip vadinamas MVP skirtas ne garsiai pristatyti save pasauliui - o parodyti realų veikimą pirmiems realiems pirkėjams ir sugeneruoti pirmus realius užsakymus. Jei matote, kad šiame etape kažkas REALIAI susidomi ("realiai" = moka pinigus), tada eikite toliau. Priešingu atveju - galbūt apsimoka sustoti čia.
 
5. O tada jau viskas pagal situaciją - jei šiame etape jaučiate potencialą, tada darykite platesnę versiją, investuokite į reklamą, didesnę komandą ir plėskite akiratį.
 
Štai tiek padrikų minčių. Nieko nenorėjau įžeisti, tiesiog tampu kažkiek alergiškas verslininkų "svajukų dramblionėms", tai tikiuosi šis postas bent kažką privers susimąstyti.

Moralinis iššūkis
 
Kol moralės ir etikos tema galima tikrai nemažai ginčytis (kiekvienas gi turi savo, unikalias ribas viskam, kas jį supa) – materializmas ir godumas yra dvi savybės, kurios yra pasmerktos visų pasaulio religijų ir net nereligingų žmonių. Tai, žinoma, nereiškia, kad žmonės nėra materialistai ar godūs (visi, turbūt, pažįstame bent vieną tokį žmogų), tačiau kalba eina apie patį principą ir požiūrį į tokias savybes.
 
Dauguma žmonių, būdami materialistais (ar godūs), stengiasi šias savybes kažkaip maskuoti ir nuslėpti. Na, nesinori atvirai sakyti, kad “man rūpi tik pinigai”, teisingai? Tai nėra tie žmonės, kuriuos galime pamatyti tam tikruose žurnaluose ar paskaityti apie juos interneto portaluose. Ten – ne tie, kurie materialistai ar godūs. Ten – dėmesio vergai ( JAV tokie žmonės vadinami dar geriau – “attention whore“).
 
Materialistai nori gyventi gerą gyvenimą, tačiau (jeigu pas juos nėra išvystyta dar ir priklausomybė dėmesiui) jie stengiasi tą savybę slėpti. Ir mes, kaip visuomenė, nors nepritariame toms savybėms, jas toleruojame tol, kol jos akivaizdžiai nekrenta mums į akis.
 
Materializmas? Godumas? Ne, negirdėjau…
 
Bet tai netaikoma tinklinio marketingo kompanijoms, jų reklaminėms kampanijoms, juose dirbantiems žmonėms (tiems, kur save vadina “nuosavo verslo savininkais”) ir t. t. Paimkite praktiškai bet kokį TM kompanijos lankstinuką ar video įrašą, ir pamatysite godumą ir materializmą visame gražume. Įprastai (ir labai šabloniškai) bus panaudota viena iš apipavidalinimo formų: naujas, didelis namas; prabangus automobilis; prabangi jachta ar vidutinio amžiaus pora, lipanti į nuosavą lėktuvą. Beje, pastaruoju metu (kai pasaulyje atsiranda vis daugiau turtingo jaunimo), tampa įprasta naudoti ir jaunesnius veidus tokioms reklamoms. Tipo – jeigu jau šitie pienburniai tai gali – tai gali ir Tu!
 
Tokios reklamos pasirinkimas ir naudojimas, paprastam žmogui sukelia eilę klausimų ir abejonių:
 


 
Kodėl man tai rodoma?
Ar tai gali būti tiesa?
Kur ir kas čia užslėpta?
Kodėl nerodomas pats produktas?

 
Ir taip toliau. Ir dabar aš Jums pasakysiu kai ką, kas užtrauks TM dalyvių rūstybę: šios reklaminės kampanijos yra nukreiptos ir veikia… tik materialistus. Materialisto galvoje – godumas užgniaužia logišką mąstymą ir žmogus nebemato to, kad yra manipuliuojama jo godumu. Pamatęs tokius “turtus”, materialistas stačia galva pasineria į “galimybę tokius turtus užsidirbti“.
 
Atkreipkite dėmesį į “tradicinio verslo” ir tinklinio marketingo kompanijų reklamas. Tradicinis verslas visuomet reklamuoja savo produktą – prekes ir/ar paslaugas. Labai retas atvejis, kai tradicinis verslas reklamuoja savo prekės ženklą. Tarp tokios marketingo strategijos naudojimo šalininkų galima rasti Coca-Cola (nežinau, kas atsimins, bet buvo tokie laikai, kai Coca-Cola atėjo į Lietuvą ir iš karto buvo pristatyti Yo-Yo žaislai su Coca-Cola prekės ženklu), Bentley ir kitus žinomus prekių ženklus.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/coca-cola-yoyo.jpghttp://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/10/bentley-235x300.jpg

 
Tradicinis verslas labai kontroliuoja tai, kas yra “transliuojama visuomenei” apie prekės ženklą ir produktus. Tinklinio marketingo kompanijos, savo ruožtu, viską daro kitaip. Jie nereklamuoja savo produkto (o kam? Juk tam yra “distributoriai”). Jie reklamuoja “galimybę tapti distributoriumi”, “galimybę turėti savo verslą” ir panašiai. Ar pastebite tendencijas?
 
Dar kai kas: jeigu kiekvienas “nepriklausomas verslo savininkas” reklamuotų produktus – tinklinio marketingo būdais veikianti kompanija turėtų peržiūrėti kiekvieno tokio “verslininko” gaminamas reklamas, kad jos atitiktų kompanijos “gero vardo išsaugojimą”, nekenktų prekės ženklui ir panašiai. O kai parduodamos svajonės – kam tai kontroliuoti? Kaip tik – TM kompanija, tokiu būdu, nusimeta nuo savęs bet kokią atsakomybę (tai jis mums nedirba, mes neatsakome už tai, ką jis sako kitiems). Ir, žinoma, kiekvienam tokiam “verslininkui” yra suteikiama reklaminė medžiaga ar jos šablonai. Tiesa – medžiaga bus ne apie produktą.
 
Kokybiškos informacijos trūkumas
 
Pradėkime nuo aktualiausio verbavimo į TM punkto: “būk savo verslo savininkas“. Ši “verslo politika” yra iš esmės pražūtinga. Supraskite kelis itin svarbius dalykus:
 


 
tinklinio marketingo “verslo savininkas”, dažniausiai, yra visiškai žalias versle;
jam duodami produktai, apie kuriuos jis nieko nežino (išskyrus tai, ką jis girdėjo per “seminarą”);
jis veikia visiškai be priežiūros (savo metodais);
jo atlyginimas priklauso tik nuo to, kiek jis parduos produktų (kas skatina meluoti, kad parduoti kuo daugiau).

 
Užduokite sau klausimą – kas nutinka tokioje situacijoje? Realiai – toks “verslininkas” yra tik dar viena “tiksinti bomba” rinkoje. Tuomet, kyla kitas klausimas: kodėl verslas pasirenka tinklinį marketingą? Vienas iš galimų paaiškinimų: tokiu būdu yra išvengiama kontrolės mechanizmo (pavyzdžiui – VTAT), nes kiekvienam potencialiam TM kompanijos klientui yra asmeniškai pasakojamos pasakos apie stebuklingus produktus ir jų galias, produkto tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai, įžymius žmones, kurie tą produktą vartoja ir panašiai. Akis į akį – galima papasakoti bet kokią pasaką, kurios tradiciniais marketingo būdais neperduosi, kadangi yra… vartotojų teisių apsauga ir atsakomybė už melagingą reklamą.
 
Tokiais būdais, tinklinio marketingo būdu veikiančios kompanijos sukūrė savotišką nišą: tinklinis marketingas gali būti naudojamas parduoti produktus, kurių neįmanoma parduoti kitaip. Kitas variklis, stumiantis tą visą schemą į priekį – tai TM sistemoje dalyvaujančių žmonių reputacija ir jiems artimi žmonės. Juk taikiniais tampa, visu pirma, jie. Ir tie draugai bei artimieji tiki viskuo, kas jiems sakoma, nes tai sako jų draugas ar artimas jiems žmogus.
 
Piramidės: inovatyvus marketingas ar organizuotas nusikalstamumas?
 
Manau, kad visi sutinkame, jog siekis apgaulės būdu užvaldyti asmens pinigus yra nusikaltimas? Bent jau taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos Baudžiamąjame Kodekse. Paprastai, panašų veikos apibūdinimą galime rasti ties straipsniais, kurių pavadinime figūruoja žodžiai “vagystė” ar “sukčiavimas”. Aš nesakau, kad tokiais būdais negalima užsidirbti pinigų. Tik toks “uždarbis” bus labai laikinas. Ir teks tuos pinigus grąžinti.
 
Piramidinės verslo schemos yra nelegalios. Jos nelegalios dėl to, kad žmonės, dalyvaujantys piramidėje, yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Ir piramidėse dalyvaujantys žmonės, dažniausiai, yra iš pačių jautriausių visuomenės sluoksnių: neturintys darbo, vilties ir pasimetę.
 
Tačiau pridėkime prie piramidės produktą ir staiga – tai jau tinklinio marketingo kompanija! Rimtai?!
 
Staiga, piramidė tampa visiškai “legaliu verslu”. Jame dalyvauja žinomi žmonės, juos matote seminaruose ir tai tikrai negali būti nelegalu! O pačią tinklinio marketingo kompaniją gina tie patys žmonės, kurie yra tos piramidės pamatuose (žemiausioje grandyje). Juk jie vis dar tiki jiems parduodamomis svajonėmis ir planuoja užsidirbti krūvą pinigų vėliau. Juk tas, kuris veda seminarą, tai pasiekė!
 
Juk jeigu tai atrodo kaip šuo, vaikšto kaip šuo, loja kaip šuo – turbūt tai ir yra šuo. Taip, turbūt tai – tikrai šuo. Jeigu jis nedalyvauja tinkliniame marketinge.
 
Kad ir ką besakytų tinklinį marketingą propaguojantys “verslininkai” – visos tinklinio marketingo kompanijos yra, tam tikra prasme, piramidės. Žinoma – kai kurie niuansai, kietų teisininkų komandos (kiekvienas įstatymas turi apstatymą) ir kiti faktoriai leidžia toms kompanijoms gyvuoti toliau. Bet gyvuoja ir mafija. Tačiau tai nedaro jos legaliai ir teisėtai veikiančia struktūra, teisingai? O išnaudojimas tęsiasi…
 
Esminiai klausimai išlieka ir toliau: ar tinklinio marketingo kompanijų naudojami verslo modeliai yra mums (kaip visuomenei) priimtini etiškai? Ir, svarbiausia, ar ta veikla išliks legali?
 
Net jeigu policija (ar kitos teisėtvarkos institucijos) Jūsų nepagaus – pragare nepasiteisinsite, kad “tai buvo legalu“.
 
Laukite tęsinio.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Puikus straipsnis, taiklus pastebėjimas, kad visi tie dėsniai veikia kiekviename versle, nepasant to ar jis legalus.
 
Mano pastebėjimu marihuanos verslas Lietuvoje labai primena Kiniškų prekių verslą:
Gerų tiekėjų rasti sunku.
Produktai visada turi paklausą.
Pigi partija visada nekokybiška.
Jei imi daugiau gauni pigiau.
Didėjant kiekiams ir pelnui, didėja ir rizika.
Gali kilti šiais karjeros laiptais:
1. Vartotojas
2. Dropshiper'is
3. Perpardavinėtojas
4. Mažmenininkas
5. Didmenininkas
6. Distribiutorius
7. Gamintojas
 
Gali paprašyti testinės partijos.
Naudotis tarpininkų paslaugomis.
Jei esi įtakingas gali net papirkinėti (muitinę, kriminalistus). :D

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Naujasis google atnaujinimas "Penguin 3.0 Finally". Kokie jūsų pastebėjimai?
 
Užsienio forumuose atsiliepimai maždaug tokie "From first position to nowhere! I ######ing hate you google.", "everything wiped out for me".
 
Mano beveik viskas krito ir pakankamai nemažai krito...
 
Informacija - http://www.geekiti.com/2014/10/google-update-penguin-30/

Pasirengę pasamdyti savo pirmąjį darbuotoją? Jeigu dar nesate to darę anksčiau ir Jūsų atsakymas į straipsnio pradžioje pateiktą klausimą yra “taip” – Jums, turbūt, tikrai įdomu, kaip teisingai pradėti rinkti personalą į savo verslą. Visu pirma, turite suprasti vieną labai svarbią taisyklę – tinkamo žmogaus suradimas gali užimti nemažai laiko. Tikrai nenorite priimti į darbą pirmo pasitaikiusio žmogaus, ar ne? Jis/ji gali pasirodyti, kaip tinkamas žmogus į laisvą darbo vietą, tačiau jeigu užduodate kandidatui netinkamus klausimus – greičiausiai, Jūsų versle atsiras netinkamas žmogus. O tai reiškia ne tik sugaištą laiką (ieškant, samdant ir jam dirbant, kol nustatote, kad jis netinkamas), tačiau ir finansines sąnaudas. Ne tik jo atlyginimui, tačiau ir galimo nuostolio (juk pelną nešantis žmogus nėra netinkamas, ar ne?) bei išlaidų naujo darbuotojo paieškai. Ir, kadangi tai būtų pirmasis darbuotojas – neteisingo žmogaus priėmimas gali sustabdyti visą verslą.
 
Tačiau kandidato atranka neapsiriboja vien tuo, jog reikia rasti tinkamą žmogų. Atrankos metu daug kas gali įvykti ne taip ir tai gali ne tik sutrikdyti Jūsų verslą, bet ir pakenkti verslo reputacijai dar jam neišsiplėtus. Žemiau, pateiksiu Jums kelis patarimus, kaip atliekamas personalo paieškos ir atrankos procesas.
 
Pradėkite nuo teisingo darbo skelbimo aprašymo
 
Kiek pastangų įdedate į savo darbo aprašymą? Jis turi būti labai tikslus ir aiškiai nusakyti jį skaitantiems asmenims (kandidatams), ko ieškote, ko tikitės ir ko jie gali tikėtis iš Jūsų. Darbo skelbimas turi atitikti ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių, bei LR Lygių galimybių įstatymus. Turite aiškiai parodyti, kad nediskriminuosite kandidatų, tačiau nurodykite ir bet kokius fizinius reikalavimus (pvz. “kiekvieną dieną gali reikėti kelti svorius iki 50 kg), kurie gali turėti įtakos kandidatų apsisprendimui.
 
Sukurkite darbo pokalbio strategiją
 
Prieš bendraujant su atrinktais kandidatais, Jums reikia susikurti tam tikrą pokalbio strategiją – kaip uždavinėsite klausimus kiekvienam kandidatui, kaip bendrausite, kas Jus domina ir panašiai. Nepamirškite, kad ta pati strategija turi tikti (ir būti taikoma) visiems asmenims, kurie kandidatuoja į skelbiamą darbo vietą. Jokių išimčių. Nenuklyskite nuo proceso, net jeigu su kandidatu (-e) maloniai rezgasi pokalbis. Jūsų užduodami klausimai turėtų paliesti jo/jos:
 


 
Pagrindinius įgūdžius;
Patirtį;
Gebėjimus;
Išsilavinimą;
Motyvaciją (šią vietą daug kas praleidžia);
Tikslus.

 
Dar svarbiau – turite puikiai žinoti, apie ką negalima klausti pokalbio metu:
 


 
Šeimyninę padėtį/santykių statusą;
Religiją;
Vaikus;
Kilmės šalį;
Įsiskolinimus;
Lytinę orientaciją;
Socialinį statusą;
Neįgalumą (išskyrus atvejus, kai Jūsų darbo vieta yra skirta neįgaliam asmeniui).

 
Tiesą pasakius – asmeniškai aš, pokalbiuose dėl darbo, visiškai nesidomiu kandidato (-ės) patirtimi, žiniomis ir panašiai, jeigu darbas nėra reikalaujantis specifinių techninių žinių (pvz. programavimas ir panašiai). Tiesiog bendrauju su žmogumi, leidžiu jam atsipalaiduoti (ir skatinu atsipalaidavimą), užduodu labai nestandartinius klausimus. Bet tai – mano atrankos kriterijai. Nors jie dar nei vieno karto manęs nepavedė. Jums siūlau vadovautis tuo, kas parašyta aukščiau (ir žemiau), nes nestandartinės atrankos eigą reikia išmokti. Ir ne, ji nėra paveldima.
 
Nustatykite tinkamus atrankos kriterijus
 
Negalima samdyti darbuotojo (ar atsisakyti samdyti jį/ją) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir/ar religijos. Šie kriterijai yra itin saugomi įstatymų ir gali tapti verslą griaunantys, jeigu paaiškės, kad kandidatą rinkotės būtent pagal tai.
 
Dar vienas, pakankamai svarbus dalykas: kandidatas turi sutarti ne tik su Jumis. Galbūt, ieškote pasamdyti ne vieną žmogų, o kelis (ar net keliolika) iš karto. Tada – labai svarbią rolę žaidžia darbuotojų tarpusavio sutarimas. Priimami darbuotojai gal ir turės Jums reikiamus įgūdžius ar žinias, tačiau kaip su asmenybėmis? Galų gale – su jais turite rasti bendrą kalbą ir Jūs.
 
Visai neseniai, buvau susitikęs su žmonėmis, kurie pateikė man… Scientologų bažnyčios “išrastą” ir naudojamą “asmenybės testą”. Dar jis vadinamas “Oxford Capacity Analysis“, “American Personality Analysis” ir kitais pavadinimais. Lietuvoje jo pavadinimas buvo, berods, “Lyderystės testas” ar kažkas panašaus. Testą sudaro lygiai 200 klausimų, tokių kaip: “9. Ar manote, kad reikėtų skirti daugiau pinigų socialinei apsaugai?” Rimtai?! Kaip šitas klausimas nustatys mano asmenybę? Tokių klausimų pilnas testas, tačiau jį naudojantys asmenys/įmonės nesupranta elementaraus dalyko: OCA testas buvo sukurtas ne tam, kad nustatyti individo asmenybę ar galimybes. Testas sudarytas taip, kad jis sukirstų bet kurį normalų žmogų. Kaip kitaip scientologai paaiškins žmogui, kad jam reikia “įsilieti į jų gretas” ir kad jie “gali padėti panaikinti tam tikras negeras savybes”. Tai – savotiška marketingo (beje, paremto psichologiniu spaudimu) strategija – JAV miestuose, gatvėje stovi ženklai, kviečiantys užeiti į kažkokį pastatą, pasidaryti “nemokamą asmenybės testą”. Ir žmonės eina, “darosi” ir tampa scientologų bažnyčios sekėjais.
 
Tema ne apie tai. Tačiau noriu pasakyti, kad priemonės, kurias naudojate siekdami priimti žmones darbui, turi būti parenkamos labai atsargiai. Štai 16-os asmenybių tipų testas man yra priimtinas ir laikau jį objektyviu.
 
Renkantis žmogų darbo vietai užimti – pasvarstykite labai gerai ir nuspręskite, kas Jums yra aktualu ir svarbu. Galite susidurti su tokiais atvejais, kai prieš Jus – labai geras specialistas, su kuriuo neįmanoma būti viename kabinete. Ar imsite jį į darbą? Duotu atveju – įvertinkite, ar jis dirbtų vienas, ar turėtų savo nuosavą kabinetą, ar vadovautų žmonėms ir kitus faktorius, galinčius įtakoti ne tik jo rezultatus, bet ir Jūsų įmonę tiesiogiai. Ir tada priimkite atitinkamus sprendimus.
 
Tikrinkite informaciją
 
Jeigu esate iš tų darbdavių, kurie negali net pažiūrėti kandidatui į akis nepaskaitę jo gyvenimo aprašymo – tuomet patarčiau Jums įsitikinti, kad viskas, kas ten parašyta, yra tiesa. Iš tikrųjų, tai siūlau iš viso neskaityti CV ir net nežiūrėti į jo pusę, bet… Kadangi be to negalite gyventi…
 
Kitą savaitę rašysiu straipsnį apie melą gyvenimo aprašyme, apie melą darbo pokalbio metu, pateiksiu visą statistiką (kas, apie ką, kiek ir kodėl meluoja) ir Jūs tikrai būsite šokiruoti to, ką perskaitysite. Tad, jeigu turite ateinančią savaitę darbo pokalbius – nukelkite juos iki tol, kol nepaskaitysite naujo straipsnio arba… nežiūrėkite kandidatų CV ir vertinkite juos pagal tai, kokie jie yra žmonės. Jeigu norite perskaityti apie tokį darbuotojų atrankos metodą daugiau – spauskite čia.
 
Pirmojo darbuotojo priėmimas yra savotiškas balansavimas tarp tinkamo žmogaus suradimo ir verslo ateities apsaugojimo. Neskubant – galite išbalansuoti teisingai ir rasti žmogų, kuris sukurs Jūsų verslui pridėtinę vertę, o ne atneš nuostolius.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Site title- parašyk savo puslapio pavadinimą, kaip pavyzdys "skaniausi patiekalai čia"
Tag line gali dar parašyt, kas bus matoma paieškoje, pvz "cepelinai|kepsniai|šašlykai"
 
Taip gautum bendrą vaizdą
skaniausi patiekalai čia|cepelinai|kepsniai|šašlykai
Plius jei naudoji tokius pluginus kaip "seo by yoast" arba "all in one seo" pagal tavo pasirinktus nustatymus, rodymas paieškos variklyje gali skirtis

Pastaruoju metu, interneto platybėse pastebiu, kad vis daugiau žmonių klausinėja apie verslo plano parašymą. Taigi – koks turi būti tas verslo planas, kokia turi būti jo struktūra, kas jame turi būti parašyta? Šiandien, pasistengsiu parašyti nedidelę santrauką apie tai, kas Jums aktualu.
 
Paprastas verslo planas
 
Ką turiu omenyje, sakydamas “paprastas”? Tai – trumpesnė verslo plano forma, nereikalaujanti itin detalaus informacijos pateikimo, skirsnių pačiame plane ir panašiai. Dauguma įmonių ar pradedančių verslą žmonių turėtų orientuotis į būtent tokį verslo plano formatą. Galų gale – nelabai matau galimybių, kur pradedantis verslas gali parašyti 200+ lapų išsamų verslo planą. Nors… Aš irgi esu žmogus ir galiu klysti, teisingai?
 
1. Įmonės apžvalga
 
Pradėkite verslo planą nuo trumpo, konkretaus ir aiškaus verslo pristatymo. Koks yra Jūsų verslas ir ką jis daro? Reikėtų apžvelgti Jūsų viziją ir ką planuojate pristatyti rinkai. Nepamirškite pateikti ir “bazinės informacijos”: kada buvo įkurta Jūsų įmonė (kada pradėta veikla?); kas yra verslo savininkai; kur registruota įmonė; koks buveinės adresas ir panašiai. Žinoma, jeigu jau vykdėte veiklą iki verslo plano sukūrimo – reikėtų trumpai parašyti/parodyti, kaip Jums sekėsi ir kokie yra augimo planai.
 
Ši verslo plano dalis yra labai svarbi. Žmogus, skaitantis Jūsų planą (pradedantis jį skaityti), skaitydamas šią dalį, priims vieną iš dviejų sprendimų – skaityti planą toliau ar išmesti jį į šiukšliadėžę. Todėl – šioje vietoje tikrai verta pasistengti.
 
2. Prekės ir paslaugos (produktai)
 
Ši verslo plano dalis yra apie Jūsų verslo “varomąją jėgą” – produktą. Nesvarbu, kas tai yra – prekės ar paslaugos (ar abi) – reikia tai tinkamai aprašyti. Ši dalis, paprastai, būna sudaryta vien iš teksto, tikrai nerekomenduoju kelti produktų nuotraukų (nebent tai – visiškai naujas, niekur nematytas produktas) ir gadinti viso verslo plano. Pasistenkite detaliai paaiškinti, koks yra Jūsų produktas. Kad būtų lengviau – šioje dalyje leisiu sau šiek tiek išsiplėsti.
 
Detalus aprašymas
Kokius parduodate (ar planuojate parduoti) produktus? Prekes? Paslaugas? Kiekvienai prekių/paslaugų kategorijai skirkite šiek tiek dėmesio – parašykite, kas tai, kiek kainuoja, kas yra produkto tikslinė grupė (kas produktą pirks, į ką jis orientuotas) ir kodėl (kuo produktas naudingas/reikalingas tikslinei grupei). Kokius kliento poreikius Jūsų produktas patenkina, kokias problemas sprendžia ir t. t.? Jeigu produktas yra pristatomas klientui naudojantis pašto/kurjerio paslaugomis – kiek tai kainuoja, kas moka tuos kaštus, kaip vyksta pristatymas, per kiek laiko (nuo užsakymo iki pristatymo į rankas) trunka visas procesas ir t. t.
 
Beje, turiu pabrėžti, kad rašydami šią verslo plano dalį, susidursite su labai įdomiu fenomenu – pradėsite generuoti naujas verslo idėjas. Nenuklyskite. Geriau – užsirašykite jas atskirai, nepradėkite jų plėtoti verslo plane ir maišyti su jau sugalvotomis ir išdirbtomis idėjomis. Naujai gimusias idėjas tikrai galėsite panagrinėti vėliau.
 
Palyginimas su konkurentais
Būtinai palyginkite savo produktą su konkurentais. Paaiškinkite, kuo jie yra geresni už Jus (na, beveik negali būti, kad Jūsų produktas visais aspektais lenkia konkurentus ar yra “vienintelis ir nepakartojamas rinkoje”), o kuriose vietose Jūsų produktas lenkia konkurentus. Galbūt, pas Jus yra geresnė geografinė vieta? O gal esate laikomi rinkos ekspertais tam tikroje srityje ir tai suteikia Jums pranašumą?
 
Kitais žodžiais – šioje vietoje reikia trumpai apžvelgti, kokia yra Jūsų produkto pozicija rinkoje.
 
Gamyba/importas ir savikainos
Paaiškinkite savo produkto kainos sandarą. Jeigu perparduodate kažkieno kito gamintą produktą – parašykite, kiek Jums kainuoja jį nusipirkti, kiek kainuoja atsigabenti, produkto saugojimas ar panašios būtinosios išlaidos, sudarančios produkto kainą.
 
Gamintojai turėtų nurodyti, kiek kainuoja produkto gamyba, medžiagos, darbo jėgos kaina, technologijų kaina ir panašius faktorius. Paslaugas teikiantys verslai – teikiamų paslaugų savikainą, kuri susideda iš patalpų nuomos, technikos, žinių (kvalifikacijos kėlimas?), transporto ir panašių faktorių.
 
Būsimi produktai
Jeigu turite planų dėl naujų produktų pristatymo ateityje (t. y. – mokate tinkamai planuoti) – dabar būtų pats metas juos atskleisti. Kokie tai bus produktai? Kaip jie bus gaminami? Kam jie bus reikalingi ir t. t. (žr. aukščiau)?
 
Šioje vietoje, gali kilti konfidencialumo klausimas dėl verslo plane pateikiamos informacijos. Jeigu manote, kad Jūsų verslo plane yra konfidenciali informacija – labai detaliai fiksuokite, kam jį pateikiate, kada ir kodėl. Taip pat – galite, kartu su verslo planu, pateikti ir konfidencialumo sutartį pasirašymui.
 
3. Rinkos analizė
 
Ši verslo plano dalis – itin svarbi. Kad ir kam Jūs tą planą pateiksite – gavėjai (-as) tikėsis, kad Jūs esate šios verslo srities ekspertas ir puikiai išmanote savo rinką. Ir štai šioje dalyje reikia tai parodyti. Turite ją parašyti taip, kad ji būtų suprantama bet kuriam ją skaitančiam žmogui.
 
Rinkos analizė privalo susidėti iš:
 


 
Rinkos dalyvių

Privalote žinoti, kas dar dalyvauja šioje rinkoje be Jūsų. Sunku būtų apibūdinti savo verslą, jeigu negalite apibūdinti, koks jis yra pas kitus tos pačios rinkos dalyvius. Egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp skaitmeninės televizijos tiekėjų rinkos, kurioje yra tik keliolika dalyvių, iš kurių yra keli stambūs, ir taksi bendrovių, kurių, turbūt, yra šimtai.
 
Tokia analizė turi didelę įtaką ne tik verslo planui, bet ir pačiam verslui.
 


 
Platinimo/prekybos modelių

Prekės ir paslaugos gali patekti pas klientą įvairiausiais būdais. Paaiškinkite, kokie būdai yra labiausiai paplitę Jūsų verslo segmente, kaip veikia produkto platinimas. Kai kurie produktai yra išskirtinai parduodami didžiuosiuose prekybos tinkluose, kiti – elektroninėse parduotuvėse, kur papuola iš didžiųjų distributorių, kurie tuos produktus perka tiesiai pas gamintoją. Kai kuriais atvejais – tam tikri produktai yra parduodami ir tinklinio marketingo būdu, užsakomuoju paštu, vaikštant po klientų namus ir kitais būdais.
 
Bet kokiu atveju – privalote žinoti (ir įvardinti) populiariausius, geriausius ir efektyviausius (piniginiu atžvilgiu) platinimo modelius.
 


 
Konkurentų

Būtina aiškiai suprasti savo konkurentus. Kaip jie save pozicionuoja rinkoje? Kas jie? Kodėl (ir kokie) klientai renkasi būtent juos? Kodėl jie (konkurentai) yra sėkmingi? Kas įtakoja jų sėkmę – kaina, produkto galimybės, teikiamos paslaugos, klientų aptarnavimas, klientų apmokymai, programos, technologijos, prekių ženklai, pristatymas? Kas?!
 
Esu parašęs ir atskirą straipsnį apie rinkos tyrimus, jį galite rasti paspaudę šią nuorodą.
 
4. Strategijos apžvalga
 
Šioje dalyje, reikia nustatyti Jūsų verslo strategiją: ką darote dėl savo tikslinės grupės (arba – tikslinei grupei) ir kodėl esate geriausi? Toliau – pabrėžkite, kaip auginsite lojalių klientų skaičių. Detaliai paaiškinkite. Labai detaliai. Tai – Jūsų strategija.
 
5. Komandos apžvalga
 
Tai – ne tik “įmonės įkūrėjas baigė 12 klasių ir sukūrė Counter-Strike žaidimo serverį, kurį aplanko iki 100 žaidėjų per mėnesį”. Ne, toks įrašas verslo plane atrodys mažų mažiausiai apgailėtinai. Labai tikiuosi, kad tokie žmonės net nedaskaitė šio straipsnio iki šios vietos, tad galime tęsti toliau.
 
Paprastame verslo plane – parašykite, kas yra Jūsų verslo “varomoji jėga”, kodėl (patirtis, žinios, mokslai ir pan.) ir kiek tai Jūsų verslui kainuoja pinigų. Paprastai – “proto kaina” nurodoma paskutinių 3 mėnesių ir sekančių dviejų metų.
 
Detaliame verslo plane – negalima apsiriboti vien tokia informacija. Čia jau reikia įvardinti visus skyrius (pavyzdžiui – gamybos, reklamos, pardavimų ir t. t.), darbuotojų skaičių kiekviename skyriuje, jų kainos augimą ir panašiai. Terminai, paprastai, nurodomi tie patys, tik skiriasi detalumas.
 
6. Finansinis planas
 
Šie dalykai yra privalomi bet kuriame verslo plane:
 
Pinigų apyvarta (apyvartinės lėšos) yra svarbiausia finansinės skilties verslo plane dalis. Didžioji dalis verslo veikia dėka grynųjų, tačiau joks verslo planas neapsieina be apyvartos skaičiavimų.
Pelnas ir nuostoliai, pardavimai, pardavimų kaina, verslo išlaikymo išlaidos ir panašiai. Visos sumos, paprastai, nurodomos prieš mokesčius. Nepamirškite įtraukti ir prognozuojamas investicijas į plėtrą ir pan.
Balansinė vertė: be grynųjų ir pelno/nuostolių ataskaitos bei plano – verslas dažnai turi ir turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), finansinius įsipareigojimus ir kapitalą.
Pardavimų prognozės: sunku įsivaizduoti verslo planą be pardavimų prognozės. Ji tiesiog privalo čia būti. Beje, didelė dauguma žmonių, rašančiųjų verslo planus savo verslui (kai tai daro patys, o ne samdo žmogų iš išorės), daro milžinišką klaidą skaičiuodami optimistiškai.
Darbuotojų planas: nepamirškite, kad Jūsų versle dirbantys (ar dirbsiantys) žmonės irgi kainuoja pinigus. Paprastame plane užtenka vos kelių eilučių, tačiau jos privalo būti (žr. aukščiau).
Atsipirkimo analizė (sąlyginė): dauguma su verslo planais pridedamų investicijų atsipirkimo analizių nėra naudingos, nebent planą žadate pateikti bankui ar investitoriams.
Rinkos prognozės: be pardavimų prognozės, būtina atlikti ir rinkos prognozę. Ar Jūsų produktas yra pastovaus, ar riboto vartojimo? Kiek yra potencialių klientų? Kaip šie skaičiai keisis? Pavyzdžiui – jeigu gaminate peilius su garantija iki gyvos galvos, užduokite sau klausimą, kada pasieksite natūralią rinkos ribą?
 
7. Įgyvendinimo apžvalga
 
Daug yra ginčyjamasi, kiek turi apimti ši, paskutinė dalis. Joje reikia apžvelgti visą planą trumpai – svarbiausius jo elementus, stipriausias ir silpniausias vietas, veiksmus, augimo planus ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – ši verslo plano dalis turėtų tilpti į vieną/du puslapius. Daugiau tikrai nereikia. Stenkitės išmokti sisteminti informaciją ir atrinkti tai, kas iš tikrųjų yra svarbu.
 
Žinau – šį kartą pateikiau labai daug “sausos” informacijos. Tačiau verslas nėra vien “linksmybės ir žaidimai”. Toli gražu. Be to – kartais rekomenduoju pasidaryti tokį verslo planą (bent kartą per metus) grynai “sau”. Taip padėsite sau sugeneruoti naujų minčių, pastebėsite rinkos dalį, kurioje nėra parduodami Jūsų produktai ar neteikiamos paslaugos, galėsite tinkamai atlikti savo verslo analizę ir taip toliau. Verslo planas sudaromas ne tik pinigams iš banko gauti. Jis sudaromas ir pinigams daryti.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.