cnqq

Žmogau, ar tu turi bent kokį žalią supratimą apie tai kas yra monopolija? Ar tu pats bent kiek supranti ką šneki?
 
Tau kokios ekonominės literatūros gal parekomenduoti? Ar bent jau kažką tokio, kas paaiškintų normaliai kas yra monopolija?

Perkaitęs iškart pamaniau, kad čia tezės apie ES (vertinant kaip vienetą).
 
1. Lietuva: nutraukiamos alternativių TV kanalų transliacijos (PBK, RTR, NTV, RTV).
2. Prancūzija: Mistral nepardavimas pagal pasirašytą kontraktą.
3. ES: Merkel kultas.
4. ES (+ NATO): atviros kalbos apie būtiną karinio biudžeto didinimą.
5. ES: Viskas priklauso tik nuo Vokietijos, svarbiausi sprendimai priimami ten.
6. ES: Sankcijos, karo veiksmai už ES ribų.
7. Vokietija: Kitos nuomonės nepriėmimas, jokio kompromisų ieškojimo (pvz.: Graikijos rinkimai ir šantažas iš Vokietijos pusės).
8. ES pozicija: Rusija Ukrainos ir ES atzvilgiu.
9. Lietuva: prisiminkite tradicinius "del visko kalta Rusija", "Sovietinis mentalitetas".
10. Lietuva: eskaluojama pakentėti per krizę, kentėti po krizės, kentėti dėl šildimo kainų ir pan., vienintelis priešas - Rusija, reikia ruoštis karui ir pan.
 
Įdomu būtų sulaukti kontrargumentų.
 

Pala pala chebra :)
 
Suprantate fašizmo doktrina yra filosofinis veikalas, apie tai kaip turėtų būti organizuojama valstybė. Kaip politikos mokslų studentui teko skaityti ir mane nustebino, kad ten nė žodžiu neužsimenama apie tautinį šovinizmą ar aplamai apie kokią nors rasę.
 
Fašizmo esmė, valstybės valdymas politines partijas pakeičiant korporacijomis. Fašizmas yra atsakas į liberaliąją demokratiją, jis teigia, kad partijos atstovauja tik savo klasės intersus, liberlizme natūraliai kyla klasių kova, tais laikais, neegzistavo tokios populistinės partijos, kaip tarkim Darbo partija (geri visiem) už tai tai buvo gan aktualu.
 
Filosofai beje kritikuoja Musolinį, teigdami, kad praktikoje fašizmas niekada nebuvo įgyvendintas, net Italijoje! Julius Evola: Jei Italijoje egzistuoja fašizmas, tai kodėl vis dar yra fašistų partija? (Fašizmo ideologija riekalavo visiško partijų panaikinimo) Taigi galime prieiti, kiek ironiškos išvados, kad fašizmas niekada neegzistavo, o buvo tik utpine ideologija.
 
Tai gi visų pirma reiktų pakalusti, kas yra fašizmas? Šiandien ši sąvoka, vartojama taip plačiai, kad neįmanoma nustatyti, kas yra fašistinė valstybė. Šiandien valstybė, kuri man nepatinka yra fašistinė.
Už tai nepykit, bet visos šitos diskusijos yra absoliučiai beprasmiškos, nes iš tiesų nebėra jokių objektyvių standartų kas yra fašizmas, vienam tai vienas kitam kitkas :)
 
Čia nebent galit pažaisti žaidima, jeigu fašizmas būtų tai ką autorius vadina fašizmu, tai ar egzistuotuoja fašistinė valstybė, pseudo-intelektualūs plepalai :)

Jop, aš irgi ta patį mastau, kad prikirps uodegas netellerininkam ir skillintojam ateity. Plius kas iš to, kad gali nusiimt/atsiskaitinėt. Jeigu mažytės sumos tai taip, bet jeigu riebėt jos pradeda, tai tu pinigų kaip šieno hatoj turėsi ir nespėsi leist, nes nieko stambaus negali pirkt, kad nesudomint VMI. O Pats tai į swedą siunčiu tiesiai ir už praeitus metus esu pasiruošes deklaruot ir susimokėt mokesčius. O pokeris jeigu ir toliau judėsis tokiu tempu, tai žiauriai norėčiau pradėt investuot jau po biški į JAV dividendines akcijas/ investicinius fondus, kad pinigai darytų pinigus. O tam reiks švarių pinigų. Nes kadangi knisuosi karjerą ir darbo stažą, reikia užsiimt investicijom, kad turėt penciją.

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Sveiki.
 
Užsiregistravus į šią svetainę yra siūloma prisistatyti.
Tą ir padarysiu :)
 
Esu Vaidas.
Man 40.
 
Nuo 12 metų maigau kompiuterio klaviatūrą ir laikau save IT specialistu.
Visada patiko programuoti, tik tai niekada nebuvo pagrindinis mano pajamų šaltinis.
Turiu nemažai įdomios patirties kuriant įvairius verslus Lietuvoje.
 
Vieną verslą prieš dešimt metų sėkmingai pardaviau. Pasistačiau namą, likusius pinigus suinvestavau į akcijų rinką.
Anksti išėjau į pensiją ir paskyriau kelis sekančius metus populiaraus žaidimo projektui.
Kai jau atrodė, kad šis naujas projektas taps dar vienu sėkmingai įkurtu verslu, atėjo nuosmukis akcijų rinkoje, o po to sekė skyrybos su žmona.
 
Taigi pusę aktyvų suvalgė ekonominė krizė, kitą pusę palikau buvusiąjai, kad turėtų kur gyventi.
Neilgai trukus žaidimų projektas "užsilenkė" dėl nesuvaldytų rizikų.
Finale esu verslininkas be kapitalo, bet su ambicijomis ir patirtimi.
 
Šiuo metu aktyviai programuoju ASP.NET ir Unity3D aplinkoje, bet esamos specializacijos nepakanka, kad būčiau medžiojamas įdarbinimo agentūrų.
 
Šioje svetainėje tikiuosi rasti bendraminčių, kurie mėgsta plaukti dar neatrastais maršrutais.
 
Jei ieškote draugiško komandos nario savo idėjos įgyvendinimui, parašykite man į PM.
Kartu paieškosim bendrų taškų, o gal ši nauja pažintis išaugs ir į sėkmingą verslą.
 
Ačiū, kad skaitėte

6 litrai - tiek vandens standartiškai išnaudojame vienu kartu nuplaudami unitazą.
 
Sakykim, šeimoje gyvena trys žmonės. Įsivaizduokim, kad į tualetą namie jie eina po 4 kartus per dieną, taigi vandeniu nuplauna unitazą 12 kartų.
 
Per dieną taip išnaudojami 72 litrai geriamo vandens.
 
Per mėnesį - 2160 litrų geriamo vandens = 2.1 m3
 
Vandens kaina Vilniuje šiuo metu yra 5,88 m3
 
Per mėnesį: 12.34 lt
Per metus: 148.08 lt
 
Suma gal ir neatrodo labai įspūdinga kai imi vieną namų ūkį. Tačiau padauginkim iš 1000:
 
25920 litrų (vienos šeimos geriamo vandens unitaze išnaudojamas kiekis per metus) * 1000 (šeimų) = 25920000 litrai = 25920 m3 * 5.88 lt = 152409.6 lt
 
Bet esmė čia ne pinigai, o pats vanduo, kuris nėra amžinas dalykas. Kiek man yra tekę būti užsienio didmiesčiuose - niekur vanduo iš krano nebuvo geriamas. Na, gal ir galima jį gerti, bet chloro skonis tiesiog vimdo.
 
Aš tiesiog susimąsčiau apie tai, kad turime neįkainojamą turtą, kuris ateityje gali būti vertinamas labiau, nei dabar nafta.
 
Idėja paprasta:
 

 
Gal tai galėtų išaugti į verslą? Visas sistemos sumontavimas ir pajungimas neturėtų brangiai kainuoti. Tik, žinoma, problema būtų tokios sistemos pritaikymo senos statybos daugiabučiams.

Parengiau šiokį tokį straipsniuką, gal kažką sudomins.
 
Kažkoks projektas, pavadinimu "ProjectX.Lt" siūlo liepos mėneso viduryje kelionę į Černobylį. Pasiskaičius internete suradau, kad vyko šiais metais viena kelionė, kovo mėnesį, ji kainavo apie 900Lt. Ši kelionė parašyta, kad kainuos apie 1500Lt. Viskas turėtų vykti taip, kad patys ekskursantai galės dėstyti savo laiką ir veikti ką sugalvos. Tik į daugiabučius sunkiai bus galima patekti, nebent kaip nematys kelionės gidas. O lankytiniausios vietos būtų šios:
 
1. Radijo blokavimo antenos - žinomos "Russian woodpecker" kodiniu pavadinimu. Didelės radijo antenos, kurios veikė nuo 1976 iki 1989 metų, buvo skirtos blokuoti iš vakarų sklidusias radijo bangas.
 

 
2. Technikos kapinynas. Milžiniškas laukas, kuris yra užverstas visokiausia technika, auto ir avio, kurios malšino katastrofą.
 

 
3. Pripetės miestelis ir pramogų parkas. Manyčiau viena įdomiausių vietų. Turbūt visi prisiminsime, kas matę, Černobylio dienoraštį filmą, šią vietą. Čia svarbu neįlįsti "kišenę", ar sulaukėjusių, vietinių šunų "bazę"
 

 
4. Apleisti ir gyvenami kaimai. Na pagal mane, tai čia žmonės nebegyvena, likę tik apleisti namai, patys černobyliečiai gyvena pačiam Černobylyje, kuriame ir vyks nakvynė ekskursijos metu.
 

 
5. Preževalskio arkliai. Ar pamatys ekskursijos dalyviai nėra tikslu, nes šie arkliai yra vieninteliai likę laukiniai arkliai Europoje.
 

 
 
 
Gal atsirastų uždarbiečių norinčių važiuoti, aš vietą užsiprašiau, kad rezervuotų. Jeigu, taip tai facebook'e pasieškokit "projectx.lt", ir jiem parašykit.

Tai taip, bet jeigu nemoki tos šalies kalbos, o moki anglų kalbą, tai ir reikia orientuotis į international įmonę taip pat geresnėje pozicijoje. Tokių įmonių tikrai yra daug ir tik reikia susirasti sau tinkamą. Ta pati taisyklė galioja net ir pačioj UK, pvž. tu nemoki anglų, bet gerai kalbi rusiškai, tai jeigu turi supratimą, kaip bendrauti su tam tikrais žmonėm, tu susirasi darbą ir aukštesnėse pozicijose, o ne tik fabrike ar statybose. Juk imigrantų yra daug, kurie nekalba angliškai, kažkam reikia su jais bendraut :).

Pats asmeniškai lyg ir norėčiau dėti nuotrauką į CV, bet, manau šitas dalykas priklauso, kur darbinies t.y. jei pardavėja Sportland'e, tai faktas, kad jiems tos nuotraukos reikia, nes turbūt nori priimti sportiškus/patrauklius žmones, kurie asocijuotųsi su sveikumu padedant išsirinkti sportinę prekę, bet darbinantis į inžinieriaus darbo vietą nuotraukos nereikėtų.
 
P.S. Už atlanto plačiai priimta praktika - CV nuotraukos nerasite tikrai.

Pagal si kara, Lietuvai reiketu parasyti maziausiai keliasdesimt kartu daugiau propagandiniu naujienu, taip pat, visos ziniasklaidos priemones turetu buti 95% pavaldzios prezidenturai, nes kitaip neimanoma pasiekti tokio propagandinio lygio, juk yra pavyzdys, nebent tu Putina laikai neismaneliu, kuris nemoka valdyti savo propagandos.
 
O kaip atsiranda propaganda privaciuose leidiniuose? Dabar parase apie suomi, kuris nusove 500 rusu. Cia kas, propaganda, kad reikia saudyti rusus? :DDD Yra reitinga, yra nisa ir raso, kas tau nepatinka, butu vel cunamis Japonijoj, visi ir rasytu apie Japonija, galvoji zurnalistam ne dzin
?
 
 
Ir zinoma, kaip kovoti su propaganda, juk nepaduosi priesiskos salies i teisma del propagandos. Propagandos tikslas, paveikti visuomene, paprastus zmones, kurie gyvena ir Rusijoj ir Lietuvoj, nu paprastas darbo zmogus. TARKIM rusa veikia kryptinga propaganda, O Lietuvoj TARKIM propagandos nera, tik demokratija ir simtu politiku ir simtu nuomoniu kratinys, kuriame zmogelis paliktas vienas kapstytis. Akivaizdu, kad zmogelis veikiamas propagandos patikes tuo kas sakoma, o kuom patiketi zmogui, kuris neveikiamas propagandos, o turi pats isaiskinti simta melu ir atsirinkti maziausia? Protingi zmones klausysi uz save protingesniu, o kvailiai klausys uz save kvailesniu, taip ir atsirinks.
 
Akivaizdu, kad istisos minios nesupranta kas yra ta propaganda. Pilna tokiu, kurie galvoja, kad jeigu parase kaskas savo nuomone pries rusus, tai jau propaganda.
Arba 1000 rusijos propagandos zodziu pries viena is kaskur isdygusi Lietuvos propagandos zodi. Zmogus, su savo isankstiniais nusistatymais paims ta viena zodi ir reks miniai, va va! vakarai skleidzia propaganda, reiskiasi rusai neskleidzia, reiskias rusai istikruju sako tiesa. Nu cia apgailetina.
Kam jau kam, o butent rusu ziniasklaida palaikantiems reiktu patyleti, nes jus gi patys zinot, kad viskas ten yra melas ir jus palaikot ta mela samoningai, nes tai galingas ginklas, jus didziuojates siuo ginklu.
Na o kas istikruju tiki ir lygina propagandos masta su vakarais ar su bet kuo kitu, tai belieka apgailestauti, is jusu gardziai pasijuoks bet kuris Rusijos zurnalistas.

Kol kas geriausias atsakymas/nuomonė šioje temoje:
 
 
 
Jūs neanalizuojat visiškai situacijos. O kai to nedarot, tai ir atsiranda visokie "JAV naudinga karas Europoje", "valdžia siūs kariauti", "bėgsiu velniop" ir t.t. Kitaip tariant - emocijos, emocijos ir dar kartą emocijos.
 
 
Jeigu jau galvojat, kas būtų jeigu Rusija pultų Lietuvą, tai analizuokit kokie tie puolimo būdai yra galimi.
 
Pirmasis ir kol kas labiausiai tikėtinas - tai rusų teisių gynimas oficialiai ar ne įvedant "žaliuosius žmogeliukus". Tiesa, tokiu atveju tikėtina jie bus anksčiau įvesti Latvijoje ar Estijoje, nes ten rusų mažumos didesnės. Tokio puolimo atveju greičiausiai nebūtų tiesioginių karo veiksmų. Separatistų atsiradimas Lietuvoje mažai tikėtinas (tam reikia nemažai žmonių), o ir atitinkama spec. pajėgų reakcija būtų staigi (Lietuvoje nėra tokios suirutės, kokia buvo po/per Maidano). Plius tokiu atveju jau suveiktų NATO greitojo reagavimo pajėgos (kurios greitu metu bus įkurtos).
 
Antrasis atvejis - tai tiesioginis bandymas okupuoti Baltijos šalis. Šiuo atveju turbūt nebūtų jokių žalių žmogeliukų - būtų tiesioginė karinių dalinių invazija į visas tris Baltijos šalis, plačiu frontu. Šiuo atveju grėsmė būtų gerokai padidinta. Eiti ginti šalį poreikis tikrai būtų ir tai netgi galėtų duoti naudos. Vėl gi - NATO pajėgoms reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį reikėtų bent kažkiek pristabdyti puolimą.
 
Trečiasis variantas - tai tiesioginis Trečio pasaulinio karo paskelbimas ir atominio ginklo panaudojimas. Pritariu Arvydui, kad ko gero jis būtų panaudotas prieš Lenkiją, galbūt net kabinant dalį Vokietijos. Taip būtų sudaryta "siena", atitverianti Rytų Europos šalis nuo Vakarų. Po ginklo panaudojimo Baltijos šalys greičiausiai taptų arba Rusijos arba Europos karo linija - t.y. frontu, kuriame 100% vyktų karas. Tiesa, dėl to aš gal būčiau biški skeptiškas - šiandieninių ginklų dėka nereikia kažkokios karo fronto linijos, galima atakuoti bet kurią vietą pasaulyje iš bet kur. Taigi kažkokiu tankas vs. tankas kovų nebūtų. Nebent atskiruose taškuose dėl jų kontrolės.
 
 
Taigi pirmaisiais dviem atvejais mes turim užnugarį - tai NATO. Sakot, kad NATO nusispjaus.. jeigu taip ir bus, tai reikštų visos NATO griuvimą, nes būtent tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu ši organizacija ir yra sukurta. Taigi - NATO mus gintų. Jeigu Rusija tęstų puolimą ir prieš NATO - tai artėtų trečiasis variantas, kas yra manau labai labai mažai tikėtina.
 
Karo nenori niekas, ypatingai pasaulinio karo. Todėl, kad tai reikštų visos pasaulinės santvarkos griuvimą. Europa nebebūtų vienintelis nukentėjęs žemynas. Jeigu Rusija kariaus su JAV (NATO), tai puls ne tik Europą, bet ir JAV tiesiogiai. Pridėkime Kanadą, Australiją ir Kiniją. Pastaroji irgi turės du variantus: ar kariauti prieš Vakarus ar kartu su Vakarais sunaikinti Rusiją ir pasisavinti jos teritoriją (kartu su didžiuliais ištekliais).
 
Taigi išvada paprasta. Pirmaisiais dviem atvejais ėjimas ginti šalies būtų reikalingas ir galbūt net naudingas šaliai. Trečiuoju atveju nebepadėtų niekas, net bėgimas į Pietų Ameriką ar Australiją.
 
P.S. Dabar egzistuoja ir ketvirtasis karo variantas - tai informacinis. Tiesioginių sugriovimų nėra, aukų taip pat. Viskas, kas daroma - tai ruošiama dirba pirmiems trims variantams.
 
P.P.S. Ir juokingai skamba "JAV naudingas karas". Pamirškit. Karas naudingas, jeigu jis vyksta toli, ilgai ir yra nedidelis. Ir nebūtinai tik JAV. Tam pačiam Putinui karas yra naudingas, nes kelia jo garbinimo reitingus. Niekas, kartoju niekas nenori Pasaulinio karo. Na, nebent koks visiškai psichinis ligonis. Nes, dar kartelį, tokiame kare pralaimėtų absoliučiai visos šalys, galėtumėt pamiršti dolerių kilimus ar kritimus.

1. Lietuvos (NATO narės), Rusija tikrai nepuls :) Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas visai kas kita, jos nebuvo NATO.
 
2. Lietuvos neapsimoka pulti, nes strategiškai mes nelabai reikalingi, Kaliningrado sritis pakankamai "įsikišusi" į Europą ir ten dislokuotos raketos dengia dalį Baltijos jūros teritorijos. Nebent prireiktų "koridoriaus" su Baltarusija, bet tas kainuotų labai brangiai - WW3.
 
3. Jei pultų NATO nares (Lietuvą tame tarpe), tai pultų plačiu frontu ir tikrai su atominiu ginklu, tikėtina, kad jį panaudotų prieš Lenkiją (tokia mano subjektyvi nuomonė). Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.
 
---
 
Jei visgi pultų, tai aš gelbėčiau savo šeimą, o ne valstybę (jei Rusija pultų tiesiogiai, tai čia nebūtų dėl ko kariauti - visą Lietuvos karinį potencialą nušluotų per parą). Man asmeniškai yra svarbiau mane supančių žmonių gerovė, o ne politikų rietenos. Kaip derėtų gelbėtis? Praktiškai neįmanoma misija. Oro erdvė uždaryta, siena uždaryta, lieka tik jūra - jos greitai aklinai neužversi.
 
Tad maučiau su automobiliu iki jūros, o tada ieškočiau greitaeigio katerio ar kitos plaukimo priemonės, kelionei į Švediją, vėliau, pirmai galimybei pasitaikius, į Australiją ar Pietų ameriką :rolleyes:

Sveiki, forumiečiai.

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

Pastaruoju metu internete padažnėjo wannabe-verslininkų pranešimų iš serijos "turiu nerealią idėją, ieškau kas prisijungtų prie komandos". Paskutinis pavyzdys - FB grupėje "Lietuvos webo profesionalai" ta tema gavosi kilometrinė diskusija.
 
Noriu pafilosofuoti ta tema ir truputį nuraminti tuos, kas skraido padebesiais ir galvoja kad "vat tuoj sukursiu projektėlį, greitai subėgs lankytojai ir uždirbsiu milijonus".
 
Apskritai į Lietuvą pastaraisiais metais atėjo verslo optimizmo mada - atsirado startuolių, visokių hubų, *camp'ų, o ir tas pats Forum One įgavo pagreitį. Visiems yra rėkiama: ateikite ir darykite verslą, tai yra paprasta, reikia tiesiog [turėti idėja / daug dirbti / geros komandos / pasirinkti nišą / profesionaliai parduoti] - pasirinkite tinkamą variantą. Ir tautiečiai prisiklausė tokių minčių, juk iš tikro pasakoja rimti dėdės, kurie jau sukūrė verslus, kaip čia galima jais netikėti.
 
O bet tačiau. Realus kelias iki bent kažkokios minimalios sėkmės yra daug daug daug (DAUG!) sudėtingesnis, negu pasakojama motyvacijos knygose ir kalbama konferencijose.
 
Sakykime, kad sugalvojote idėją nerealiam verslui, kuris, jūsų galva, turi iššauti ir atnešti jums turtus. Kaip dažniausiai įsivaizduojamas tolimesnis kelias:
- Iš kur nors gaunu pinigų pradžiai - juk mano idėja tokia nereali, visi duos pinigų
- Pasamdau komandą, kuri sukurs afigeną produktą/paslaugą
- Įdedu reklamą į Google/Facebook/Uždarbis arba šiaip į enternetą, dar girdėjau kad pora kilogramų SEO padeda
- Ateis kvadrilijonai lankytojų, kurie norės iš manęs užsisakyti viską ką pasiūlysiu
- Profit
 
Dabar grįžkime prie dažnesnės realybės:
- Vien į idėją niekas investuoti nenori, teks krapštyti pinigus iš savo ar artimųjų kišenės
- Žmonių samdymas irgi nėra lengvas: juk norėsite pigiau, o tada nukentės kokybė, o ir dar pataikysite ant neteisingų žmonių, dėl ko kūrimas užtruks 2x ilgiau ir kainuos 3x brangiau
- Pakeliui dar atsiras tuzinas idėjų, ką pakeisti, patobulinti ar išmesti iš pirminės idėjos - visam tam įgyvendinti vėlgi reikės pinigų
- Pirminė reklama bus brangi ir neduos tinkamo efekto - net jei žmonės ir ateis, tai nereiškia kad pirks
- Sužinosite, kas yra konversija ir kad skaičiai yra žiaurūs, kad kažką perka internete kas šimtasis/tūkstantasis lankytojas
- Blem, kiek pinigų sukišta, o užsidirbti nesigauna... Raukiam.
 
Trumpai tariant - paveiksliukas:
 
http://static6.businessinsider.com/image/4f967b9469bedd6828000031/success-sketch.png
 
- - - - - - -
 
Bet yra ir šviesi medalio pusė. Nesmerkiu žmonių, kurie nori pradėti savo verslą. Tai yra labai labai sveikintina, ir pats nuoširdžiai padedu kam tik galiu, jei kas kreipiasi su įdomiom idėjom. Bet problema yra tame, kad per daug aplinkui matau rožinių akinių. Taigi, ką noriu patarti turintiems nerealią verslo idėją:
 
1. Nusiimkite rožinius akinius, nusileiskite ant žemės, papasakokite savo idėją kažkam patyrusiam, o geriau keliems žmonėms, surinkite kritiką, permąstykite raudoniolika kartų, ar verta pradėti.
 
2. Paklauskite realių potencialių klientų, ar naudosis jūsų paslauga. Gali ir čia atšokti noras, kai suprasite kad kuriate projektą sau ir savo katei.
 
3. Paskaičiuokite realius verslo kūrimo kaštus ir galima pelną. Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Aišku, pradžioje juos prognozuoti sunku, bet reikia bent įsivaizduoti, ar kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių, ar šimtus tūkstančių.
 
4. Sukurkite pirmą produkto versiją kiek įmanoma greičiau. Taip vadinamas MVP skirtas ne garsiai pristatyti save pasauliui - o parodyti realų veikimą pirmiems realiems pirkėjams ir sugeneruoti pirmus realius užsakymus. Jei matote, kad šiame etape kažkas REALIAI susidomi ("realiai" = moka pinigus), tada eikite toliau. Priešingu atveju - galbūt apsimoka sustoti čia.
 
5. O tada jau viskas pagal situaciją - jei šiame etape jaučiate potencialą, tada darykite platesnę versiją, investuokite į reklamą, didesnę komandą ir plėskite akiratį.
 
Štai tiek padrikų minčių. Nieko nenorėjau įžeisti, tiesiog tampu kažkiek alergiškas verslininkų "svajukų dramblionėms", tai tikiuosi šis postas bent kažką privers susimąstyti.

Sveiki, kaip tik pamačiau, kad prieš mane buvo žmogus rengiantis tokį patį iššukį, tačiau jis nustojo jį daryti. aš apie ši dalyką galvojau jau porą mėnesių kol pagaliau prisiverčiau pradėti. Jai ką tikrai nebandau kopijuoti nieko. net pats nustebau pamatęs žmogų, kuris daro tą patį ką ir aš.
 
 
Taigi aš žaisdamas Sit&Go bei MTT tunryrus bandysiu paversti savo 10$ į 1000$ ir visą tai filmuosiu bei kelsiu į youtube. Video kursiu anglų kalba, todėl kaikuriem iš jūsų tai gali nepatikti, tačiau toks yra mano pasirinkimas.
 
jau nufilmuotas pirmas video tad jai kam įdomu prašom žiūrėkite, komentuokite ir sekite jai norite pamantyti daugiau:
 

 
Laukiu jūsų pastebėjimų bei pasiūlimų tiek youtube tiek čia, ačiū :)

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Kas penki metai visiems sveikatos specialistams reikia prasitęsti licenciją. Norint ją pratęsti, reikia surinkti tam tikrą valandų kiekį. Tos valandos renkamos labai paprastai – arba susimoki ir išklausai visą kursą specialios medžiagos, arba per penkis metus kas mėnesį po kelis kartus eini į nemokamas paskaitas, kurias rengia įvairios farmacinės kompanijos.
Žinoma, daugelis iš mūsų renkasi antrą tobulinimosi būdą. Nes tai nieko nekainuoja, o po paskaitų dar vyksta nedidelės vaišės. Šiose paskaitose dažniausiai pristatomos kelios ligos, jų požymiai ir, žinoma, gydymas tam tikrais vaistais. Gaila, kad pristatomi tik tos firmos, kuri organizuoja seminarą, platinami vaistai. Tai gali būti ir jau seniai esantys rinkoje, ir ką tik atsiradusios naujienos. Mes į paskaitas renkamės ne tik dėl reikalingų valandų, bet ir kad sužinotume kuo daugiau informacijos. Bet nelabai patinka tas žinių perteikimo būdas. Niekaip nesuprantu, kodėl pristatant vaistus, visada yra išbrokuojami visų kitų gamintojų vaistai? Tai gal tada iš viso reikia išimti iš rinkos tuos niekam tikusius nuodus? Pateikiama lentelė, kurioje lyderio poziciją VISADA užima paskaitos organizatorės preparatas. O dar įdomiau, kad paskaitą skaito gydytojai, kurie kasdieną susiduria su šiom ligom sergančiaisiais. Jie įdomiai paskaito apie ligą, jos požymius, kaip ją atskirti nuo kitų ligų, kokios komplikacijos ir pagaliau, koks gydymas. Ir tada taip norėtųsi sulaukti to objektyvaus sprendimo, kokiais vaistais gydyti.
 
Deja, jau ir pats žinai, kokie vaistai bus paminėti. O kur visi kiti, nuo kurių vaistinėse lentynos lūžta? Tai kokie čia tobulinimosi kursai, kurie praktiškai tavo darbe neduoda jokios naudos. Taip išeina, kad gydytojas specialistas, pvz., endokrinologas ateina į paskaitą pareklamuoti tam tikrą vaistą, kurį vaistinėje reikia pasiūlyti pirmumo teise. Po jo paskaitą skaitys kitas specialistas, gal urologas, ir jis taip pat paminės vaistą, skirtą jau urologinėms ligoms gydyti, bet ir vėl tik vieno gamintojo, kuris finansuoja šias paskaitas. Dažnai būna pakviestas ir trečias specialistas, dar kokios nors dažnos ligos. Ir vėl – gydymas lieka nuspėjamas.
 
Žinoma, galima suprasti mūsų gydytojus – jie siekia užsidirbti papildomai. Mes juk kiekvienas siekiame geresnio gyvenimo. Bet tai reikia daryti ne kitų sąskaita, o jie sutinka atstovauti tam tikrą kompaniją ir per mus, farmacininkus, skleisti žinią paprastiems žmonėms, kokius vaistus reikėtų naudoti jų ligai gydyti.
 
O žymiai įdomiau ir naudingiau būtų, jei tokias paskaitas organizuotų, pavyzdžiui dvi trys farmacinės kompanijos vienu metu ir aiškiai išdėstytų visus vaisto privalumus bei trūkumus. Gal tada ir “blogų” vaistų būtų mažiau, ir mūsų žinios būtų tikslesnės, ir ligoniai laimėtų daugiau, ir konkurencija būtų sveikesnė ir naudingesnė visuomenei:)
 
Šaltinis: Vaistininko užrašai

Daugumoje žvejybos parduotuvių konsultantai(pardavėjai) visada išmano savo darbą :D. Turbūt vienintelė didelio masto prekybvietė, kurioje dirba tokie darbuotojai.

Didžiausia apgavystė…
 
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
 
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
 
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
 
Trumpai paburbėsiu
 
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
 
Realybė
 
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
 
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
 
Prabudimas
 
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
 
Nauda
 
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
 
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
 
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
 


 
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu;
Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės);
Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.

 
Nesunku, teisingai?
 
Ką daryti
 
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
 


 
Ko jie nori iš Jūsų verslo?
Kada jie to nori?
Už kokią kainą?

 
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
 
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Labas visiems, keli sakiniai apie save: aš esu vardu Valery, man yra 20 metų. Lietuvoje gyvenu jau trejus metus, esu atvažiavęs iš Baltarusijos kurioje baigiau lietuviška mokyklą. Lietuvoje baigiau kolegiją teko dirbti: virėjo ir geležinkelio darbuotoju, bet man visada patikdavo menas ir dizainas, tiksliau piešimas pamenu buvau pardavęs kelis darbus. Apie šią svetainę sužinojau visai nesenai ir pamatęs daugybę diskusijų kurios mane tikrai domina ir atsako į reikiamus klausimus nusprendžiau užsiregistruoti, vienu žodžiu nenoriu jums trukdyti, ačiū jums už dėmesį ir sveiki visi dar karta!! :)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2029d04042e611e4b328ee8724e3e13c
 
Pagal šiuos pakeitimus nuo 2015 m. sausio 1 d. reikės notariškai tvirtinti šiuos sandorius:
1. Jei parduodama daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų;
2. Jei parduodama ir mažesnė įmonės akcijų dalis, tačiau sandorio suma viršija 14500 eurų (apytikriai 50000 Lt.)
3. Jei bus teikiama paskola grynaisiais pinigais ir jos suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.).
4. Jei norėsite išrašyti vekselį kaip fizinis asmuo (arba kaip IĮ savininkas arba MB narys) kurio suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.), toks vekselis turės būti tvirtinamas pas notarą.

Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
 
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
 
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.

Sveiki,
 
Esu abiturientas iš Kauno. Daug labiau nei mokykla, mane traukia po pamokinė veikla. Esu žingeidus, tačiau jau senai įgriso sausa ir pasenusi informacija, kurią reguliariai kala į galvą mokykloje, tikindami, kad tai mums gyvybiškai svarbu kaip oras. Keletą metų bandžiau įvairius uždarbio būdus, kol pagaliau, manau, kad radau šaką, kuri gali generuoti realias pajamas. Priežastis, kodėl pasirinkau uždarbį - nežinau kur man ieškoti žmogaus, kuris paaiškintu kur ieškoti žmogaus kurio man reikia (Ne vienas jūsų turbūt esate susidūrę su atveju, kai nebežinote į kokią valdžios ar mokesčių instituciją kreiptis, kokios srities profesionalų ieškoti). :D Kita priežastis - noriu rasti naujausią ir patiems vartotojams aktualiausią informaciją apie verslą, noriu išgirsti kontraversiškas nuomones, bei susipažinti su visom įmanomomis veiklos sritimis.
 
Kalbant apie tai ką atsinešiau, o ne ką ruošiuosi pasiimti...
 
Esu WEB programuotojas savo malonumui. Puikiai sugebu statyti PHP/MySQLi kodą, tačiau nemėgstu to parduoti, nes nesijaučiu visiškas profesionalas. Dauguma mano projektų tebetūno mano localhost'e, o tai ką esu pardavęs neatnešė man kalno pinigų. Mėgstu programuoti tada, kai man "užplaukia", todėl sunku įtilpti į deadline'us. Taip pat VISIŠKAI neišmanau dizaino tendencijų. Negalėčiau kurti projekto, jei neturėčiau žmogaus, kuris dirbs su dizainu. Patys pasižiūrėkit:
http://i.imgur.com/qPoBZsO.png
 
Jei visgi nuspręsit, kad tai nuostabus meno šedevras - paveiksliuko autorines teises galėsiu lengvai perleisti. Už didelius pinigus. :D
 
Kalbant ne apie kompiuterio reikalus - esu ekstravertas. Mėgstu būti su žmonėmis ir tarp jų. Nevengiu scenos, todėl dažnai vedu įvairius renginius mokyklos mastu. Labai mėgstu hip-hop'ą, repą, todėl jau kurį laiką ir pats kuriu. Stengiuosi, kad artimiausiu metu galėčiau įrašyti keletą dainų. Štai vieni trumpesnių lyrics'ų jūsų teismui:
 
 
Tai tiek trumpai apie mane ir džiaugiuosi galėdamas tapti jūsų kolektyvo dalimi! :)