Tobulinimosi kursai

Kas penki metai visiems sveikatos specialistams reikia prasitęsti licenciją. Norint ją pratęsti, reikia surinkti tam tikrą valandų kiekį. Tos valandos renkamos labai paprastai – arba susimoki ir išklausai visą kursą specialios medžiagos, arba per penkis metus kas mėnesį po kelis kartus eini į nemokamas paskaitas, kurias rengia įvairios farmacinės kompanijos.

Žinoma, daugelis iš mūsų renkasi antrą tobulinimosi būdą. Nes tai nieko nekainuoja, o po paskaitų dar vyksta nedidelės vaišės. Šiose paskaitose dažniausiai pristatomos kelios ligos, jų požymiai ir, žinoma, gydymas tam tikrais vaistais. Gaila, kad pristatomi tik tos firmos, kuri organizuoja seminarą, platinami vaistai. Tai gali būti ir jau seniai esantys rinkoje, ir ką tik atsiradusios naujienos. Mes į paskaitas renkamės ne tik dėl reikalingų valandų, bet ir kad sužinotume kuo daugiau informacijos. Bet nelabai patinka tas žinių perteikimo būdas. Niekaip nesuprantu, kodėl pristatant vaistus, visada yra išbrokuojami visų kitų gamintojų vaistai? Tai gal tada iš viso reikia išimti iš rinkos tuos niekam tikusius nuodus? Pateikiama lentelė, kurioje lyderio poziciją VISADA užima paskaitos organizatorės preparatas. O dar įdomiau, kad paskaitą skaito gydytojai, kurie kasdieną susiduria su šiom ligom sergančiaisiais. Jie įdomiai paskaito apie ligą, jos požymius, kaip ją atskirti nuo kitų ligų, kokios komplikacijos ir pagaliau, koks gydymas. Ir tada taip norėtųsi sulaukti to objektyvaus sprendimo, kokiais vaistais gydyti.

Deja, jau ir pats žinai, kokie vaistai bus paminėti. O kur visi kiti, nuo kurių vaistinėse lentynos lūžta? Tai kokie čia tobulinimosi kursai, kurie praktiškai tavo darbe neduoda jokios naudos. Taip išeina, kad gydytojas specialistas, pvz., endokrinologas ateina į paskaitą pareklamuoti tam tikrą vaistą, kurį vaistinėje reikia pasiūlyti pirmumo teise. Po jo paskaitą skaitys kitas specialistas, gal urologas, ir jis taip pat paminės vaistą, skirtą jau urologinėms ligoms gydyti, bet ir vėl tik vieno gamintojo, kuris finansuoja šias paskaitas. Dažnai būna pakviestas ir trečias specialistas, dar kokios nors dažnos ligos. Ir vėl – gydymas lieka nuspėjamas.

Žinoma, galima suprasti mūsų gydytojus – jie siekia užsidirbti papildomai. Mes juk kiekvienas siekiame geresnio gyvenimo. Bet tai reikia daryti ne kitų sąskaita, o jie sutinka atstovauti tam tikrą kompaniją ir per mus, farmacininkus, skleisti žinią paprastiems žmonėms, kokius vaistus reikėtų naudoti jų ligai gydyti.

O žymiai įdomiau ir naudingiau būtų, jei tokias paskaitas organizuotų, pavyzdžiui dvi trys farmacinės kompanijos vienu metu ir aiškiai išdėstytų visus vaisto privalumus bei trūkumus. Gal tada ir “blogų” vaistų būtų mažiau, ir mūsų žinios būtų tikslesnės, ir ligoniai laimėtų daugiau, ir konkurencija būtų sveikesnė ir naudingesnė visuomenei:)

Šaltinis: Vaistininko užrašai