jkacinskas

Kas dėl "Pranešti", tai anksčiau niekada jo nenaudodavau, tačiau paskutiniu metu, maždaug prieš pusę metų pradėjau mygtuką naudoti. Ypač, kai sukuria temas ne vietoje arba prisiregistruoja ir tą pačią dieną sukuria 2-3 identiškas temas, taip pat, kai reklamuoja kokias nesąmones ne tam skirtoje vietoje. Iš tiesų, visi pasistengę nepraleisti pro akis nesąmonių, galėtume sukurti švaresnį forumą. Tik kad moderatoriams darbo padaugėtų... :)
Beje, labai pritariu nariui Pattio. Tą, ką jis čia parašė, bandau sakyti visiems, kurie dėl mados (ar kažkokio kvailo mandrumo) visus lietuvius laiko vagimis, pavyduoliais ir pan. Galbūt ta kova beveik kaip su vėjo malūnais, bet nereaguojant, manau, geriau tikrai nebus.

Tikrai nesutikčiau su tokiu pasakymų, trolių yra visur. Taip pat, kaip ir idiotų yra kiekvienoje šalyje tiek, kad galėtų išdalinti kitoms šalims.
 
Nepatinka man tas kategoriškumas visur yra gerų žmonių, taip pat ir Lietuvoje. Labai nemėgstu, kaip kažkas pradeda "stumti" ant lietuvių, kad jie labai pavydi vieni kitiems ar yra blogi, juk yra pilna ir gerų žmonių, o tie "stumiantys" žmonės kaip tik ir sukuria tą pavydą bei blogį.
 
Ir šiaip manau viskas priklauso ne nuo šalies, o nuo pačio forumo. Kaip tas foruma yra tvarkomas, kiek įdedama į jį pastangų ir panašiai. :)

Sveiki, ką tik gavau iš Meganet e-mailą, kuriame teigiama: "Informuojame, jog is CERT-LT gavome informacija, kad is Jusu kompiuterio pastebetas kenksmingo programinio kodo (kompiuteriniu virusu) veikimas". Yra pateikti net laikai, kada buvo užfiksuotas tas virusų aktyvumas ir pan.
Prie "galimas pažeidimas" rašo SSDP_reflected_DDoS. Gal kas galit pasakyti, ką tai reiškia tiksliai? Googlėje ieškojau, nekažką man ten randa. Ir kai pamačiau, kad nuo kovo 24 d. tas aktyvumas užfiksuotas, prisiminiau, kad būtent nuo tada panelei, kuri gyvena tame pačiame bute su manimi (internetu naudojamės per routerį), pradėjo išsijunginėti kompas, dar paleidžiant kompiuterį kažkokią lentelę meta ir pan. Aš ten nelabai gilinaus, bet žinau, kad kažkokie prasidėjo neaiškumai su kompu.
Tai gal galit kas nors paaiškinti, ką reiškia būtent tas SSDP_reflected_DDoS ir kaip būtų galima tai sutvarkyti?

Labas! Aš Evelina. Man 16m. ^_^
Dirbu su dizainu, 3D, grafika. :)
Pora mano darbu:

Įdomiau būtų toks variantas:
 
http://youtu.be/xvT0MCugb58

Pažiūrėjau ir darbus tavo, kur jau forume gavai užsakymų, dar Vilnius Racing, apie kurį nebuvau girdėjęs, tai tikrai maloniai nustebino tavo darbai. Šaunuolė, linkiu tobulėti ir toliau. :)

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt

Netikrina. Draugas per bakalaurą prikūrė duomenų, niekas netikrino, 10 gavo. O kalbėjo apie tikrai žinomą banką, kur duomenis netgi nesunku patikrinti.
Kitas dalykas, pvz. rašant praktikos ataskaitą, ne visos įmonės sutinka duoti kažkokius duomenis savo įmonės arba neleidžia jų viešinti, tuomet pačio dėstytojo patarimas buvo viska padalinti iš 2, arba padauginti iš kažkiek.
Manau, gali nesijaudinti dėl šio dalyko. Tik nenurašyk į pievas duomenų, kad nesugalvotų dėstytojai iš smalsumo patikrinti duomenų, kadangi pvz. pasirodė tikrai nerealūs.

Man labai patinka, kad IdejosVerslui rašo taisyklinga, sklandžia kalba, kurią lengva skaityti ir nematai klaidų kas antrame sakinyje. :)
Nors būna keletas, šiuo atveju temos pavadinime nereikia nosinės, bet juk kam nepasitaiko. :)

Visą laiką bendrauju su jaunaisiais verslininkais. Su tais, kurie jau pradėjo, su tais, kurie dar tik planuoja pradėti ir net su tais, kurie dar sėdi mokykliniame suole. Kartais, beje, tie, sėdintys mokykliniame suole, atrodo mąstantys logiškiau, nei tie, kurie sėdi biuruose, puikuojasi savo nuotraukomis geltonojoje spaudoje ir panašiai. Na, bet nenukrypkime nuo temos.
 
Viena iš mano labai mėgiamų grupių, su kuo mėgstu bendrauti – tai tie žmonės, kurie planuoja labai greitu metu atsidaryti verslą arba ką tik tai padarė. Jie ir parašo man, ir paskambina kartais, klausia patarimų ir noriai priima pagalbą.
Žemiau – pateiksiu kelis klausimus, kuriuos girdžiu praktiškai visą laiką, ir atsakymus į tuos klausimus. Kai kurie iš jų gali Jums nepatikti. Kai kurie – prieštarauti ką tik perskaitytam atsakymui. Kai kurie atsakymai gali atrodyti Jums „nesąmonė“ ir uždarysite šį puslapį. Tiesa, kai dėdė bankrotas pabels į Jūsų duris – gal dar sugrįšite čia, bet bus jau vėlu…
 
Dėmesio: žemiau pateikiama mano asmeninė nuomonė ir ji nebūtinai gali sutapti su Jūsų ar tuo, ką skaitote knygose už 39.99 ;)
 
Klausimas: Ar man reikalingas verslo partneris?
 
Atsakymas: Taip.
 
Techniškai – jis Jums visiškai nereikalingas. Tačiau aš tikrai patariu tokį turėti. Būtent verslo partnerį, o ne „draugelį“, patarėją, konsultantą ar mamą. Ir tam yra kelios tikrai svarios priežastys.
 
Verslo pradžia yra sunkus darbas. Labai malonu (ir itin naudinga) turėti žmogų šalia, kuris padės Jums lipti į tą kalną ir nugalėti kliūtis.
 
Teoriškai – galėtumėte pasisamdyti ką nors (kad ir tokį kaip aš), o ne padaryti tą žmogų savo verslo partneriu, tačiau tokiu atveju, Jūsų santykiai bus labai skirtingi. Jums nereikia žmogaus, kuris lįs Jums į vietą, kur saulė nešviečia vien todėl, kad išsaugotų savo darbo vietą. Jums nereikia žmogaus, kuris bijos pasakyti Jums, kad tai, ką sugalvojote, yra visiška nesąmonė. Jums reikia žmogaus, kuris pastoviai ragins Jus priimti tinkamus sprendimus, kuris nebijos išsakyti savo nuomonę ir požiūrį. Jums reikia žmogaus, kuris norės iš to verslo uždirbti ne mažiau nei Jūs pats.
 
Verslo pradžia yra labai liūdna ir vieniša.
 
Daugumoje atvejų – Jūsų laukia pakilimai ir kritimai. Ir tie pakilimai gali būti laaabai aukštai, kaip ir kritimai – laaaaaaabai žemai. Beje – viskas gali nutikti per vieną dieną. Net ir turint verslo partnerį – Jūs turėsite tik vienas kitą (o jeigu neturite verslo partnerio – tada iš viso vienatvė…) ir daugiau nieko. Kurį laiką – su Jumis niekas nenorės bendrauti, niekas nenorės dirbti kartu (tai, kad tapote kažkieno klientas – nedaro Jūsų draugais ir partneriais), niekas nenorės dalintis patirtimi ar klientais. Jums bus sunku. O gal – lengva. Pasiruoškite tam.
 
Kiti žmonės gali patenkinti tam tikrų gebėjimų poreikius, kurių Jūs neturite.
 
Ieškokite verslo partnerio, kuris turi skirtingus sugebėjimus, tačiau jo bendras požiūris sutampa su Jūsų. jeigu Jūsų projektas yra susijęs su IT sritimi, o Jūs esate programuotojas – Jums reikia gero marketingisto ar pardavėjo ir atvirkščiai. Turite matyti vieną viziją, bet mokėti visiškai skirtingus dalykus. Du programuotojai nepasieks nieko.
 
Prieš rinkdamiesi partnerį (netgi – prieš pradėdami jo paieškas) – pagalvokite apie tai, kokių sugebėjimų reikia tam, kad vystyti verslą: techninių žinių; lyderystės; buhalterinių žinių; pardavimų; marketingo ir panašiai. Kiek žmonių moka viską? Labai (ir turiu omenyje – labai, labai, labai) mažai. Turint bent vieną papildomą partnerį (jų skaičius gi praktiškai neribotas) – Jūsų verslas įgyja pranašumų pačiame verslo vystymo procese.
 
Čia galiotų paprastas reikalavimas – ieškokite tokio žmogaus, kurio padedami, galėtumėte skaičiuoti taip: 1+1=3
 
Klausimas: Ar man reikia ieškoti investicijos?
 
Galbūt. Pradžioje – nemanau, kad to reikia.
 
Gauti investiciją yra tikrai nelengva. Ypač tiems, kurie kuria verslą pirmą kartą. IT versle – investuotojai yra amtę labai daug ir į investavimo pasiūlymus žiūri skeptiškai.
 
Viename verslo forume teko skaityti tokį pasakymą: „net jeigu ir dabar kas nors ateitų ir pasakytų man: „žiūrėk, turiu mintį apie žaidimą, kuriame būtų pikti paukščiai prieš kiaules“ (Angry Birds) – aš tam žmogui pasakyčiau, kad jis nesveikas, kaip ir jo idėja“. Ir asmeniškai aš – pagalvočiau lygiai tą patį.
 
Tačiau, kalbant apie Rovio ir jų sėkmę – ji atėjo ne investuotojų dėka, o kompanijos užsispyrimo: iki Angry Birds jie į rinką „paleido“ dar 51 (!) žaidimą. Grįžkime prie investicijų…
 
Mano rekomendacija yra paprasta – stenkitės išsiversti be investuotojų kaip įmanoma ilgiau. Sukurkite produktą (bent pirmąjį), pristatykite jį rinkai. Nereikia tobulinti to produkto iki „idealumo“. Jums būtina suprasti, ar Jūsų produktas patenkina rinkos poreikį. Jeigu taip – tada jau turėsite ką parodyti investuotojams, pateikti jiems įdomius rezultatus (o ne spėliones) ir tinkamai (kiek tai įmanoma) pateikti preliminarius skaičiavimus.
 
Taip pat labai svarbu suprasti, kad investuotojai, paprastai, išgirsta labai daug pasiūlymų investuoti. Ir pasirenka tik kelis projektus iš šimtų (ar net tūkstančių). Todėl, reikia ne tik turėti puikią idėją, jos įgyvendinimo planą, komandą ir taip toliau. Reikia parodyti investuotojui, kuo ši investicija skirsis nuo kitų.
 
Dauguma pradedančių verslą pradeda jį ne nuo to galo – pagrindine užduotimi laikydami investuotojų suradimą ir sutelkdami savo pajėgas būtent į tai. Patikėkite – labai sunku gauti investiciją, kai turi tik svajonę ir su Microsoft PowerPoint šablonu paruoštą prezentaciją.
 
Pasikartosiu – turite padaryti kelis esminius dalykus:
 


 
sugalvoti, kas tai turi būti (kokią problemą tai spręs);
pagaminti/pristatyti/išbandyti bent vieną savo produktą;
pavargti ir pajusti, jog Jums nesigavo (būtinas sėkmės ingredientas);
pamiršti tai, ką buvote sugalvoję (palikti tai, o ne traukti iš paskutiniųjų ir patirti visišką fiasko);
sugalvoti naują idėją ir vėl bandyti iš naujo.

 
Klausimas: Turiu puikią mintį. Ar reikėtų bijoti, kad ją kažkas iš manęs pavogs ir įgyvendins?
 
Atsakymas: Nebijok, kad ją kažkas pavogs. Bijok, jeigu Tavo mintis kaip tik niekam nereikalinga ir neįdomi.
 
Tai galioja labai daugeliui verslo šakų. Idėja nereiškia nieko. Svarbiausia – kaip ji bus įgyvendinta, kas stovi už tos idėjos ir kas ją įgyvendins. Vienoje konferencijoje Ilja Laurs sakė: „idėjų autoriai nežino, kad daugumoje atvejų – investuotojai net nesupranta apie ką eina kalba ir į ką jie investuoja. Investuotojui yra svarbiausia grąža“. Ir tai – labai teisingi žodžiai.
 
Kaip pavyzdį – galime paimti tik ką nuskambėjusį „skandalą“ apie PriceOn. Idėjos „autorius“ (rašau kabutėse, nes idėja nėra originali – 2009 metais pasirodė programėlė „RedLaser", sukurta Occipital kompanijos ir parduota eBay 2010 metų birželio mėnesį; dar yra 2008 metais išleista ShopSavvy programėlė ir taip toliau) prieš kelias dienas „pasiskundė visuomenei", kad iš jo norima atimti įmonę, idėją, prekės ženklą ir panašiai. Atleiskite, tačiau mano subjektyvia nuomone (kurią turiu teisę reikšti savo svetainėje) – tai visiškas apsisnargliavimas. Su purslais. Fuj…
 
Sekančią dieną – pasirodė vieno iš „skandalo dalyvių“ atsakymas. Paskaitinėjus PriceOn įkūrėjo blogą – tikrai susidaro įspūdis, kad jaunuolis su investuotojų pinigais elgėsi kaip su savais, bet aš nei ieškau teisybės šioje istorijoje, nei man ji įdomi. Noriu pabrėžti tik štai ką – net jeigu žmogus ir kenkė savo kompanijai, buvo iš jos išmestas – jis vis tiek buvo sugrąžintas atgal. Nes be idėjos autoriaus, be jo vizijos – ta idėja yra nieko verta.
 
 
Bandymas slėpti idėją tik labai stipriai pristabdys visą jos įgyvendinimą procesą: gausite mažiau pagalbos, mažiau patarimų, mažiau bendradarbiavimo, mažiau kritiško požiūrio galimybių, mažiau galimybių pritraukti verslo partnerius į komandą ir taip toliau. Viskas tampa daug sunkiau. Nors ir natūralu būti paranojišku tokioje vietoje – siūlau nusiraminti. Praktikoje – tai beveik niekada nenutinka.
 
Ir dar kai kas – niekada neprašykite investuotojo pasirašinėti konfidencialumo sutarties. Rimtai. Jis ne tik jos nepasirašys, bet ir atsisveikinsite su bet kokia investicijos galimybe ne tik dabar, tačiau ir ateityje. Tai – kvailiausias dalykas, kurį galima pasiūlyti investuotojui.
 
Klausimas: Turiu puikią idėją. Ar man mesti mokslus/darbą ir pradėti verslą?
 
Atsakymas: Ne.
 
Likite mokykloje. Likite universitete/kolegijoje. Likite darbe. Laikas yra Jūsų pusėje. Dar turite labai daug laiko, tam, kad įkurti savo įmonę (tai padaroma per kelias dienas), o štai „atsitraukimo plano“ nebeturėsite. Tikrai šaunu, kai su idėja esi pats pirmas. Tačiau nieko nėra geriau, kai esi geriausias. Būtent tai padaro įmones galingomis ir žinomomis. Likdami ten, kur esate ir vystydami savo idėją – Jūs turite pilnas galimybes praplėsti savo pažinčių ratą, rasti aukščiau minėtus bendraminčius, investuotojus ir panašiai.
 
Tiesa – gal dar ir ko nors išmoksite.
 
Klausimas: Kur ieškoti darbuotojų ar bendraminčių?
 
Atsakymas: Visur.
 
Neseniai gavau laišką su būtent tokiu klausimu. Tiesa, atsakiau į jį ne vienu žodžiu. Jums nereikia duoti skelbimų ir panašiai. Jums reikia pažiūrėti į savo idėją/verslą kiek kitu kampu.
 
Kam įdomus Jūsų verslas? Kam reikalingas Jūsų produktas? Kokius žmones norite pritraukti? Kur tokie žmonės renkasi, bendrauja, dalinasi savo patirtimi? Atsakymai į šiuos klausimus atvest Jus prie sprendimų. Niekada negalime žinoti, kur ir ką sutiksime. Galite būti eilinis mokinys, tačiau Jūsų mokykloje per „Karjeros dienas“ gali apsilankyti koks nors verslininkas, kuriam papasakosite savo viziją ir turėsite pirmą investuotoją dar nepradėję verslo. Galite būti studentas ir paskaitose ar seminare užduoti eilę klausimų, kurie sukels susidomėjimą Jumis bei Jūsų požiūriu.
 
Tik mes patys kuriame sau ateitį, sudarome sau galimybes. Arba – atimame viską iš savęs. Nors tikrai nemėgstu beletristikos ir Paulo Coelho citatų, tačiau viena yra labai tinkama šiam atvejui:
 
 
Nepasiduokite ir siekite savo sėkmės. Asmeniškai aš – jau patyriau 4 nuopolius/nesėkmes/bankrotus. Dėka to – galiu dalintis savo žiniomis su Jumis ir patarti, ko nedaryti, kad Jūs to išvengtumėte. Bent jau ne dėl tų pačių priežasčių.
 
Gero verslo.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Priklauso nuo žmogaus ir pareigų, į kurias pretenduojama. Jeigu taip padarytum man - arba nebūtų jokio efekto, arba jis būtų neigiamas, kadangi realiai vertinčiau kaip bereikalingą mano laiką švaistymą. Visgi, atrinkti kandidatus nėra lengva ir noras dirbti nėra vienintelis esminis kriterijus. Iš esmės dirbti nori VISI, kadangi jie parodė susidomėjimą, kas savaime reiškia, jog darbas aktualus. Kitam asmeniui, gal visai patiktų.
 
Jeigu parašytum trumpą elektroninį laišką su padėka ir kažkokia nepasakyta motyvacija, atrodytų daug geriau. Laišką gali atsidaryti kada nori ir turi laiko, jei jis nedomina - ištrinti, jei domina - pasilikti. Skambutis tuo tarpu priverčia tau skirti dėmesį, nesvarbu jis pageidaujamas, ar ne.

Dėl keiksmažodžių, deja, bet ir man šiokia tokia problema yra. Prie giminių, tėvų - niekad nesikeikiu. Vieną kartą prie mamos išsprūdo "bl*t" kokių 16 m., tai tikriausiai vienintelis kartas buvo, užteko mamos žvilgsnio.
Bet va kalbant apie draugus, tai tikrai pasikeikiu. Blogiausia, kad kai būnu su jais kokioj viešoj vietoj dar nusikeikiu.
Kažkada porą kartų žaidžiau iš pinigų su bučioke. Keiksmažodis - 10 ct. Abudu kartus pralaimėjau. Bet padėjo kažkiek susivaldyti. Baigėm žaist, baigėsi valdymasis.
Šiaip apie keiksmažodžius esu skaitęs ir kad kartais gerai nusikeikti (bet čia, žinoma, kalbama apie stresines ir kitokias spec. situacijas, kai gali tuo keiksmažodžiu nuleist garą tam momentui), ir kad tai teršia mūsų vidų, mintis, nes tie keiksmažodžiai eina iš vidaus ir taip sau kenki.
Beje, dar kai keikiasi jaunimas, tai dar ne taip baisiai skamba, kaip kai keikiasi suaugę. Esu dar vaikystėj moterį tokią matęs, kuri belekaip keikdavosi, tai iki dabar pamenu. Kažkas kraupaus. Pirmo darbo vadovas mano irgi keikdavosi labai, tai irgi būdavo nesuprantama, kaip suaugęs, protingas žmogus gali taip daug keiktis.
Tikiuosi, kad pats kažkaip sugebėsiu atsikratyti to įpročio kuo greičiau.

Įdomiau būtų toks variantas:
 
http://youtu.be/xvT0MCugb58

Pradėti norėčiau nuo to, kad gal geriau tokio tipo straipsnius palikim rašyti IdejosVerslui, kadangi jo patarimai tikrai atrodo kompetentingesni ir labiau argumentuoti.
Taigi, pirmas žingsnis. Sakai pradėti mąstyti, ko nori iš gyvenimo JAU 11-12 kl. Man atrodo, kad iki tada jau turėtum kaip ir būti pagalvojęs, ko norėtum bent jau preliminariai, o tu siūlai tada tik JAU pradėti galvoti... Sakyčiau, kad netgi 9-10 kl. yra puikus metas pradėti sukti savo galvą. Bet, kalbant iš kitos pusės, jei tu jau 9 kl. galvosi, kad tikrai žinai, ko nori iš gyvenimo tai nereikš, kad turėsi puikia karjerą. Taipogi turiu pažįstamų, kurie tikriausiai ir 12 klasėj ir gal netgi pirmam kurse nežinojo, ko jie nori nei iš karjeros, nei iš asmeninio gyvenimo, tačiau dabar turi puikius darbus ir apskritai sėkmingą gyvenimą. Tad čia, sakyčiau, iš vis ne rodiklis ir kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.
Dėl studijų pasirinkimo čia subjektyvu, bet nesiginčysiu. Tiesiog siūlai tai, ką pats darai ir tiek. O ir argumentai parinkti tiesiog patogūs.
Dėl CV patarimas neišradinėti dviračio, tai nežinau, kuo argumentuojamas. Aišku, jeigu nori būti tiesiog pilka masė, tai žinoma, ko jau ne. Bet originalus, kokybiškas, tam tikrų sričių specialistų CV, manau, gali būti daug kartų pranašesnis už šabloninius. Žinoma, dar priklauso, kokio darbo ieškai. Sako, kad programuotojams užtenka ir notepad'e CV parašyto, gal kažką su žemės ūkiu dirbant irgi pakanka šabloninio CV, bet vis dėlto, mano manymu, originalus CV gali būti gerokai pranašesnis už šabloninį, nes pirmiausia atkreipi dėmesį į savo CV, t.y. į save, taipogi parodai savo kūrybiškumą, originalumą, o šiais laikais, manau, tu privalai išsiskirti. Arba tavo teiginys, kad klysta tie, kurie sako, kad nereikia rašyti tokių savybių, kaip komunikabilumas, punktualumas ir t.t. Nepagalvojai, kad gali net didžiausias tylenis parašyti, kad yra komunikabilus, o koks ispanas, kuris visada visur vėluoja, parašyti, kad yra itin punktualus? Galima absoliučiai beleką prirašyti. Čia daug nekomentuosiu, bet esmė, kad svarbiau, KOKS tu esi, o ne KĄ rašai. Man nereikėjo savo CV rašyti, kad esu komunikabilus, bet visi darbdaviai, kurie mane kvietėsi į pokalbius, galėjo jau pokalbio metu įsitikinti, kad esu komunikabilus ir tai, manau, gerokai naudingiau.
"Atsirenkam darbus" viena geriausių dalių :D Žmogus NT brokerius ir draudikus vadina laiko gaišimu. Tikriausiai kalbi apie "kažką kažkur girdėjau". Patikėk, yra tokių puikių NT brokerių (ir jaunų!), kurie uždirba maždaug 5-7x kiek tu dabar. Čia taipogi iš pažinčių kalbu, o ne iš kažkokių nuogirdų. Žmogus nuo, berods, pirmo kurso pradėjo NT brokeriu dirbti, dabar (po 2 su trupučiu metų) laikomas vienu geriausiu Vilniaus brokerių ir uždirba jis tikrai pakankamai didelius pinigus (čia, žinoma, tas didumas subjektyvu, bet lyginant su tais pačiais 2k Lt, tai tikrai gerokai daugiau). Ir čia nereikia būti vienu geriausiu Vilniuje, kad uždirbtum gerus pinigus, būdamas NT brokeriu. Aišku, galim kalbėti apie visokius brokerių niuansus, apie šūdbrokerius, kurie užsiima nuoma, apie tai, kad jau ateina brokeriams galas, nu bet vis tiek nesuprantu, kodėl tai pavadinai laiko gaišimu :D tas pats su draudimais. Gali ir ten turėti gerą atramą šuoliui, bet nebenoriu apie tai plėstis. Esmė, kad tas pasakymas "laiko gaišimas" visiškai neargumentuotas ir toks subjektyvus, kad kyla klausimas, kam iš vis kažką sakyti, nepagrindžiant savo nuomonės.
Dėl atlygio, tai taikymasis į 1300Lt yra laaabai neambicinga, labai subjektyvu, neaišku, kuo paremtas toks skaičius ir šiaip kažkokia pieva. Reikia prašyti tiek, kiek manai, esi vertas. Kokia nesąmonė, kad tu, jei esi studentas, tai turi kažkokias ribas, kiek gali gauti. Tokie žmonės dažniausiai ir neuždirba kažko daugiau, nes turi tam tikras ribas, tam tikrą dėžę, kurioje save laiko.
Žodžiu, apibendrinant galiu pasakyti tik tiek, kad rašinėlis be galo subjektyvus, paremtas tik kažkokiais asmeniniais pamąstymais. Tiesiog tai galima paskaityti tik kaip tavo nuomonę, bet kažin, ar kažkam bus naudos iš šio rašinėlio. Beje, pavadinimas tiksliausias būtų ne apie darbus, ne apie cv, o labiausiai "apie šį bei tą".
Sėkmės darbuose.

Pradėti norėčiau nuo to, kad gal geriau tokio tipo straipsnius palikim rašyti IdejosVerslui, kadangi jo patarimai tikrai atrodo kompetentingesni ir labiau argumentuoti.
Taigi, pirmas žingsnis. Sakai pradėti mąstyti, ko nori iš gyvenimo JAU 11-12 kl. Man atrodo, kad iki tada jau turėtum kaip ir būti pagalvojęs, ko norėtum bent jau preliminariai, o tu siūlai tada tik JAU pradėti galvoti... Sakyčiau, kad netgi 9-10 kl. yra puikus metas pradėti sukti savo galvą. Bet, kalbant iš kitos pusės, jei tu jau 9 kl. galvosi, kad tikrai žinai, ko nori iš gyvenimo tai nereikš, kad turėsi puikia karjerą. Taipogi turiu pažįstamų, kurie tikriausiai ir 12 klasėj ir gal netgi pirmam kurse nežinojo, ko jie nori nei iš karjeros, nei iš asmeninio gyvenimo, tačiau dabar turi puikius darbus ir apskritai sėkmingą gyvenimą. Tad čia, sakyčiau, iš vis ne rodiklis ir kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.
Dėl studijų pasirinkimo čia subjektyvu, bet nesiginčysiu. Tiesiog siūlai tai, ką pats darai ir tiek. O ir argumentai parinkti tiesiog patogūs.
Dėl CV patarimas neišradinėti dviračio, tai nežinau, kuo argumentuojamas. Aišku, jeigu nori būti tiesiog pilka masė, tai žinoma, ko jau ne. Bet originalus, kokybiškas, tam tikrų sričių specialistų CV, manau, gali būti daug kartų pranašesnis už šabloninius. Žinoma, dar priklauso, kokio darbo ieškai. Sako, kad programuotojams užtenka ir notepad'e CV parašyto, gal kažką su žemės ūkiu dirbant irgi pakanka šabloninio CV, bet vis dėlto, mano manymu, originalus CV gali būti gerokai pranašesnis už šabloninį, nes pirmiausia atkreipi dėmesį į savo CV, t.y. į save, taipogi parodai savo kūrybiškumą, originalumą, o šiais laikais, manau, tu privalai išsiskirti. Arba tavo teiginys, kad klysta tie, kurie sako, kad nereikia rašyti tokių savybių, kaip komunikabilumas, punktualumas ir t.t. Nepagalvojai, kad gali net didžiausias tylenis parašyti, kad yra komunikabilus, o koks ispanas, kuris visada visur vėluoja, parašyti, kad yra itin punktualus? Galima absoliučiai beleką prirašyti. Čia daug nekomentuosiu, bet esmė, kad svarbiau, KOKS tu esi, o ne KĄ rašai. Man nereikėjo savo CV rašyti, kad esu komunikabilus, bet visi darbdaviai, kurie mane kvietėsi į pokalbius, galėjo jau pokalbio metu įsitikinti, kad esu komunikabilus ir tai, manau, gerokai naudingiau.
"Atsirenkam darbus" viena geriausių dalių :D Žmogus NT brokerius ir draudikus vadina laiko gaišimu. Tikriausiai kalbi apie "kažką kažkur girdėjau". Patikėk, yra tokių puikių NT brokerių (ir jaunų!), kurie uždirba maždaug 5-7x kiek tu dabar. Čia taipogi iš pažinčių kalbu, o ne iš kažkokių nuogirdų. Žmogus nuo, berods, pirmo kurso pradėjo NT brokeriu dirbti, dabar (po 2 su trupučiu metų) laikomas vienu geriausiu Vilniaus brokerių ir uždirba jis tikrai pakankamai didelius pinigus (čia, žinoma, tas didumas subjektyvu, bet lyginant su tais pačiais 2k Lt, tai tikrai gerokai daugiau). Ir čia nereikia būti vienu geriausiu Vilniuje, kad uždirbtum gerus pinigus, būdamas NT brokeriu. Aišku, galim kalbėti apie visokius brokerių niuansus, apie šūdbrokerius, kurie užsiima nuoma, apie tai, kad jau ateina brokeriams galas, nu bet vis tiek nesuprantu, kodėl tai pavadinai laiko gaišimu :D tas pats su draudimais. Gali ir ten turėti gerą atramą šuoliui, bet nebenoriu apie tai plėstis. Esmė, kad tas pasakymas "laiko gaišimas" visiškai neargumentuotas ir toks subjektyvus, kad kyla klausimas, kam iš vis kažką sakyti, nepagrindžiant savo nuomonės.
Dėl atlygio, tai taikymasis į 1300Lt yra laaabai neambicinga, labai subjektyvu, neaišku, kuo paremtas toks skaičius ir šiaip kažkokia pieva. Reikia prašyti tiek, kiek manai, esi vertas. Kokia nesąmonė, kad tu, jei esi studentas, tai turi kažkokias ribas, kiek gali gauti. Tokie žmonės dažniausiai ir neuždirba kažko daugiau, nes turi tam tikras ribas, tam tikrą dėžę, kurioje save laiko.
Žodžiu, apibendrinant galiu pasakyti tik tiek, kad rašinėlis be galo subjektyvus, paremtas tik kažkokiais asmeniniais pamąstymais. Tiesiog tai galima paskaityti tik kaip tavo nuomonę, bet kažin, ar kažkam bus naudos iš šio rašinėlio. Beje, pavadinimas tiksliausias būtų ne apie darbus, ne apie cv, o labiausiai "apie šį bei tą".
Sėkmės darbuose.

Pradėti norėčiau nuo to, kad gal geriau tokio tipo straipsnius palikim rašyti IdejosVerslui, kadangi jo patarimai tikrai atrodo kompetentingesni ir labiau argumentuoti.
Taigi, pirmas žingsnis. Sakai pradėti mąstyti, ko nori iš gyvenimo JAU 11-12 kl. Man atrodo, kad iki tada jau turėtum kaip ir būti pagalvojęs, ko norėtum bent jau preliminariai, o tu siūlai tada tik JAU pradėti galvoti... Sakyčiau, kad netgi 9-10 kl. yra puikus metas pradėti sukti savo galvą. Bet, kalbant iš kitos pusės, jei tu jau 9 kl. galvosi, kad tikrai žinai, ko nori iš gyvenimo tai nereikš, kad turėsi puikia karjerą. Taipogi turiu pažįstamų, kurie tikriausiai ir 12 klasėj ir gal netgi pirmam kurse nežinojo, ko jie nori nei iš karjeros, nei iš asmeninio gyvenimo, tačiau dabar turi puikius darbus ir apskritai sėkmingą gyvenimą. Tad čia, sakyčiau, iš vis ne rodiklis ir kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.
Dėl studijų pasirinkimo čia subjektyvu, bet nesiginčysiu. Tiesiog siūlai tai, ką pats darai ir tiek. O ir argumentai parinkti tiesiog patogūs.
Dėl CV patarimas neišradinėti dviračio, tai nežinau, kuo argumentuojamas. Aišku, jeigu nori būti tiesiog pilka masė, tai žinoma, ko jau ne. Bet originalus, kokybiškas, tam tikrų sričių specialistų CV, manau, gali būti daug kartų pranašesnis už šabloninius. Žinoma, dar priklauso, kokio darbo ieškai. Sako, kad programuotojams užtenka ir notepad'e CV parašyto, gal kažką su žemės ūkiu dirbant irgi pakanka šabloninio CV, bet vis dėlto, mano manymu, originalus CV gali būti gerokai pranašesnis už šabloninį, nes pirmiausia atkreipi dėmesį į savo CV, t.y. į save, taipogi parodai savo kūrybiškumą, originalumą, o šiais laikais, manau, tu privalai išsiskirti. Arba tavo teiginys, kad klysta tie, kurie sako, kad nereikia rašyti tokių savybių, kaip komunikabilumas, punktualumas ir t.t. Nepagalvojai, kad gali net didžiausias tylenis parašyti, kad yra komunikabilus, o koks ispanas, kuris visada visur vėluoja, parašyti, kad yra itin punktualus? Galima absoliučiai beleką prirašyti. Čia daug nekomentuosiu, bet esmė, kad svarbiau, KOKS tu esi, o ne KĄ rašai. Man nereikėjo savo CV rašyti, kad esu komunikabilus, bet visi darbdaviai, kurie mane kvietėsi į pokalbius, galėjo jau pokalbio metu įsitikinti, kad esu komunikabilus ir tai, manau, gerokai naudingiau.
"Atsirenkam darbus" viena geriausių dalių :D Žmogus NT brokerius ir draudikus vadina laiko gaišimu. Tikriausiai kalbi apie "kažką kažkur girdėjau". Patikėk, yra tokių puikių NT brokerių (ir jaunų!), kurie uždirba maždaug 5-7x kiek tu dabar. Čia taipogi iš pažinčių kalbu, o ne iš kažkokių nuogirdų. Žmogus nuo, berods, pirmo kurso pradėjo NT brokeriu dirbti, dabar (po 2 su trupučiu metų) laikomas vienu geriausiu Vilniaus brokerių ir uždirba jis tikrai pakankamai didelius pinigus (čia, žinoma, tas didumas subjektyvu, bet lyginant su tais pačiais 2k Lt, tai tikrai gerokai daugiau). Ir čia nereikia būti vienu geriausiu Vilniuje, kad uždirbtum gerus pinigus, būdamas NT brokeriu. Aišku, galim kalbėti apie visokius brokerių niuansus, apie šūdbrokerius, kurie užsiima nuoma, apie tai, kad jau ateina brokeriams galas, nu bet vis tiek nesuprantu, kodėl tai pavadinai laiko gaišimu :D tas pats su draudimais. Gali ir ten turėti gerą atramą šuoliui, bet nebenoriu apie tai plėstis. Esmė, kad tas pasakymas "laiko gaišimas" visiškai neargumentuotas ir toks subjektyvus, kad kyla klausimas, kam iš vis kažką sakyti, nepagrindžiant savo nuomonės.
Dėl atlygio, tai taikymasis į 1300Lt yra laaabai neambicinga, labai subjektyvu, neaišku, kuo paremtas toks skaičius ir šiaip kažkokia pieva. Reikia prašyti tiek, kiek manai, esi vertas. Kokia nesąmonė, kad tu, jei esi studentas, tai turi kažkokias ribas, kiek gali gauti. Tokie žmonės dažniausiai ir neuždirba kažko daugiau, nes turi tam tikras ribas, tam tikrą dėžę, kurioje save laiko.
Žodžiu, apibendrinant galiu pasakyti tik tiek, kad rašinėlis be galo subjektyvus, paremtas tik kažkokiais asmeniniais pamąstymais. Tiesiog tai galima paskaityti tik kaip tavo nuomonę, bet kažin, ar kažkam bus naudos iš šio rašinėlio. Beje, pavadinimas tiksliausias būtų ne apie darbus, ne apie cv, o labiausiai "apie šį bei tą".
Sėkmės darbuose.

Romoje buvau 4 dienas. Viskas aprašyta mano kelionių bloge.
 
Hosteliai Romoje tikrai pigūs, jei nebūtinas visiškas komfortas. Imant daugiau naktų, gauni nuolaidą. Tarkim naktis 10, perkant dvi kainuos tik 15.
 
Transportas iš oro uosto labai paprastas. Stovi autobusas, jei gerai atsimenu 6 eurai iki centro. Atgal iš tos pačios vietos važiuoja.
 
Neimkit jokių hop-on/off. Pinigų leidimas ant to autobuso. Roma didelis muziejus mieste. Aš per 4 dienas apėjau su draugu visus objektus po 10 kartų, o vaikščioti gatvelėmis ten dar smagiau, nei važinėti tuo senukų autobusu. Vienintelis pliusas, kad yra gidas viduje, tačiau apie kiekvieną objektą gali pasiskaityti internete, ar vietoje.
 
Siūlau nepraeiti ir aplankyti nemokamus objektus - Pantioną, Vatikano baziliką ir pan.
 
Taip pat siūlyčiau aplankyti Bonci piceriją, kuri randasi netoli Vatikano. Pačios skaniausios picos Romoje ir apskritai kiek esu ragavęs!
 
Asmeniškai siūlyčiau neimti ir jokių metro, autobusų ir pan. bilietų, mums jų visiškai neprireikė. Nebent gyvensi nepatiogioje vietoje. Romą reikia explorinti, o ne po žeme važinėti. :) Tai tiek. Jei kažkas dar įdomu, klausk. :)

Įdomiau būtų toks variantas:
 
http://youtu.be/xvT0MCugb58

Įdomiau būtų toks variantas:
 
http://youtu.be/xvT0MCugb58

Kaip tu taip dar rasai ? :D kas pirmas nusipirks ka su siuo kodu,tuo ir uzsibaigs :D

Konkuravimas kaina, tiesus kelias i bankrota. Jei pradesite mazinti kainas, o klientu kiekis dides minimaliai, tai dar didesne beda. O jei dar isivelsit i kainu kara su konkurentais, tai nei vieni, nei kiti neuzdirbsit, ir galutiniam rezultate vis vien kazkas tures pasitraukti.

Jei už didelę sumą perki, tai nepagailėk kelių šimtų tarpininkams arba bent jau bandyk patikrinti kiek įmanoma daugiau info apie įmonę. Geriau prieš nuspręsdamas rizikuoti, pamėgink riziką sumažinti iki kuo mažiau, kas tavo jėgose. :)

Čia jau krypstam nuo temos ir iš tiesų net nenoriu veltis į gilesnes diskusijas, bet tik noriu pasakyti, kad pritariu nariui Unseen.
IdejosVerslui gerų ir naudingų straipsnių parašo, to nepaneigsi, tačiau neskaniai žiūrisi kai kurie pasisakymai ir diskusijų kultūra. Ne rašymas "Tu" didžiąja raide rodo pagarbą žmogui, su kuriuo diskutuoji, o tai, kaip tu diskutuoji.
Gaila, bet matosi, jog žmogus visiškai nenori to pripažinti.

Perku batus internetu ir dažniausiai neapsirinku su dydžiu.
Aprašymuose reikėtų surašyti iš kokių medžiagų pagaminta (išorinė bato dalis, vidinė ir netgi padas), kulno aukštis, ilgaaulių batų būna aktualu aulo plotis (čia kad botų nenusipirktum, nes blauzdos skirtingo storio pas žmones), jei būtų išmatuotas vidpadžio ilgis - būtu idealu. Perant kedus, pvz. bėgimo labai aktualu nurodytas jų svoris, nes pagal tai jau gali spręsti kokiems atstumams jie skirti.
Ir, žinoma, kaip ir kiti anksčiau rašiusieji pritariu, batai turėtų būti "tikrų prekinių ženklų", o ne iš aliexpres ar pan. kinietiško šlamštelio.
Labai padeda perkant komentarai anksčiau pirkusiųjų, kaip batai labiau plačiai pėdai ar siaurai arba padidinti/pamažinti ir t.t.
Foto gerai būtų iš kelių rakursų padaryta: iš priekio, šono, viršaus, net padas...
:)

Prieš pusmetį Simple Express paskelbė prie savo maršrutų sąrašo pridedanti dar vieną Europos sostinę – Prahą. Negalėjau praleisti progos neaplankyti šio miesto vos už 6 eurus, mat ir šiam maršrutui kompanija taiko akciją: pirmos penkios vietos autobuse vos po 3 eurus į vieną pusę. Pasikvietęs draugą vykti kartu, užsisakėme bilietus. Deja, kadangi maršrutas paklausus, juos teko pirkti pusę metų į priekį.
 
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome ketvirtadienio popietę. Ilgai laukta savaitgalio prasidėjo.
 
Simple Express autobusai
 
Galiu sutikti, jog Simple Express autobusai yra gana komfortabilūs ir modernūs. Priešais kiekvieną sėdynę įmontuotas planšetinis kompiuteris bei elektros lizdas daugeliui yra tikras išsigelbėjimas kelionėje. Skirtingai nei praeitos kelionės metu į Berlyną, interneto ryšys visąlaik buvo puikus. Filmų mėgėjai ir melomanai plašetėje ras iš anksto paruoštą muzikos ir filmų sąrašą, kuris, mano manymu, galėtų būti platesnis, mat beveik visi įrašyti filmai buvo matyti, o iš savo mėgiamos muzikos radau vos porą dainų. Skirtingai nei tarpmiestiniuose autobusuose Lietuvoje – šiuose veikia ir galima naudotis tualetu. Sustojimo vietose nenutolkite nuo autobuso ilgesniam laikui nei nurodė vairuotojas. Jei nors minutę pavėluosite grįžti iki nurodyto išvykimo laiko – jūs pasiliksite tarpinėje stotelėje.
 
Kelionė autobusu
 
Jei esate nelinkę autobuse praleisti apie 17 valandų sėdomis – tuomet tokio pobūdžio kelionės ne jums. Tačiau kai pamąstai, jog ~2400 km nuvyksti už 20 litų bei aplankai svetimą šalį, išsisklaido bet kokios abejonės nevažiuoti. Visa kelionė praėjo sklandžiai, išskyrus kuomet turėjome apie 30min laukti, kol bus atidarytas kelias po skaudžios avarijos automagistralėje. Pravažiuodami suskaičiavome 7 susidūrusius automobilius iš kurių 2 buvo nulėkę nuo kelio, o lauke tvirojo degėsių kvapas. Dėl šio įvyko galutinę stotelę taip pat pasekėme pusvalandžiu vėliau.
 
Praha
 
Į Prahą atvykome penktadienį 10 valandą vietos laiku. Couchsurfing.org svetainės pagalba susipažinome su Prahoje studijuojančiu Vojta. Su juo buvome susitarę susitikti gerokai po piet, tad turėjome šiek tiek laiko apžiūrėti miestą. Galiu pasakyti tik tiek, kad šis miestas turi labai gražų senamiestį: didinga Prahos pilis, nuo kurios atveria puiki miesto panorama, žydų kvartalas, Karolio tiltas, senamiesčio aikštė ir t.t. Keletas nuotraukų:
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9571.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9562.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9525.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9478.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9473.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9466.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9434.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9352.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9350.jpg
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9334.jpg
 
Vakarop susitikome su mus priimti sutikusiu Vojta ir jo mergina Katka. Vojta, geografijos magistrą studijuojantis čekas, gyvena trijų kambarių bute kartu su dar dviejais grupiokais ir vieno iš jų mergina, kurių, deja, nei vieno tą savaitgalį nebuvo. Vienas jo kambariokų – Petr – išmaišė pusę pasaulio tranzuodamas ir kitaip pigiai keliaudamas. Katka – taip pat geografijos studentė, tačiau atvykusi iš Slovakijos dėl aukštesnio lygio čekiškų universitetų. Palikę daiktus išėjome vakarą praleisti mieste, kur susitikome dar su vienu Vojtos draugu Jyri, kuris studijuoja ekonomiką, o laisvu nuo studiju laiku užsidirba mokydamas vaikus anglų kalbos bei kaip žaisti tenisą. Mums pasisekė – būtent tą vakarą vyko šviesos šou renginys, kurio metu visame mieste buvo vykdomos įvairios šviesos projekcijos. Pasigrožėję šou (kuris truko iki pat vidurnakčio), nuėjome į pub’ą šalia upės kranto ir paragavome čekiško alaus, kuris, galiu pasakyti, šiek tiek kartesnis nei lietuviškas. Maisto prekių parduotuvėje alus vidutiniškai kainuoja iki 2 litų. Keista tai, jog jie alaus stiprumą baruose matuoja ne laipsniais, o paprastais skaičiais, pavyzdžiui: 12 = 5 laipsniai, 10 = 4 laipsniai.
 
http://travelto.lt/wp-content/uploads/2014/10/DSC_9542.jpg
 
Kadangi gerokai po vidurnakčio parduotuvės jau nebedirbo, užkandome greito maisto ir atsisveikinę su Vojtos mergina Katka, parvykome į mūsų nakvynės vietą. Smagu, jog skirtingai nei Vilniuje, viešasis transportas Prahoje veikia visą parą. Išlenkę dar po vieną alaus, pasišnekučiavę, nuėjome miegoti.
 
Kitą rytą, atsikėlę, padėkojome Vojtai už šauniai praleistą vakarą bei už galimybę apsistoti jo bute, atsisveikinome ir išvykome. Nusipirkę suvenyrų ir čekiško alaus lauktuvių išskubėjome į autobusų stotį. Po šešiolikos su puse valandos kelionės autobusu mes ir vėl Lietuvoje.
 
Viešasis transportas
 
Jei mieste planuojate būti neilgai, tuomet vertėtų įsigyti paros arba trijų parų viešojo transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims: metro, tramvajams ir autobusams.
 
Kainos:
 


 
24 valandų bilietas: 110 Čekijos kronų
72 valandų bilietas: 310 kronų
30 minučių vienkartinis bilietas: 24 kronos
90 minučių vienkartinis bilietas: 32 kronos

Vaikams nuo 6 iki 15 metų taikoma 50% nuolaida. Vaikams iki 6 metų bilieto nereikia.
 
Kelionės išlaidos:
 


 
20 Lt už autobuso bilietus,
14 Lt už 24h viešojo transporto bilietą,
~30 Lt maistas.