jkacinskas

Viskas priklausys nuo tinklapio ir kaip jis suprogramuotas :) jeigu pas tave tik tekstai kaip tu sakai 92 requests yra LABAI daug. Turėtum įtilpt į max 20-25
 
Bet jau vien Landing Page redirects kad nesurenki 100 rodo, kad kažkas blogai suprograminta - bet nematant web sunku ką ir pasakyt
 

Pagrinde svetainė, bet jeigu serveris stovi kur nors kalabybiškio kaime ant stacionaraus, tai žinoma stebuklų nesitikėk. Memchache turi palaikyti. Padeda CDN, cloudflare.
Labai daug laiko suvalgo visokie facebook, twiter importai, boxai visokie. Labai stipriai greitis krenta jeigu naudoji google mapsų importą. Footeryje naudok šituos.
Htacess - minify, mod_expires, mod_deflate
Vengti didelių nuotraukų. Idealiausia visos viename faile. Neturėti flash ir šiaip didelių .jsSu nuotraukomis dar jas suspausti su - https://wordpress.org/plugins/wp-smushit/ arba ubuntu - optipng jpegoptim
Matavimui šitas google įrankis. Yra prie minusų aprašymai - https://developers.g...speed/insights/

Arba pakeisk kita WP tema, kuri greitesne. Labai padeda.

Optimizacija, optimizacija arba dar kartą optimizacija... Arba didinti planą, migruoti į VPS, arba optimizacija :)
Mano manymu reikia susirasti kažkokį žmogų, kuris gali paoptimizuoti, ilgoje perspektyvoje atsipirks.
 
Šiek tiek rašiau apie resursus praeitą savatę: https://www.linkedin.com/pulse/hosterio-u%C5%BEra%C5%A1ai-kiek-ir-koki%C5%B3-resurs%C5%B3-reikia-mano-svetainei-petkus/

Siemet pirma karta matau tiek daug reklamos su tuo black friday. Nezinau, ar cia tiesiog toks sutapimas, kad labiau atkreipe demesi didelis kiekis reklamu, ar tikrai prekybininkai dar labiau pasinese ant tos ‘black friday’ manijos. O nuolaidas, kiek teko uzmest aki, siulo panasias, kokias galima gauti per siaip kokias nors iprastas akcijas.

Siemet pirma karta matau tiek daug reklamos su tuo black friday. Nezinau, ar cia tiesiog toks sutapimas, kad labiau atkreipe demesi didelis kiekis reklamu, ar tikrai prekybininkai dar labiau pasinese ant tos ‘black friday’ manijos. O nuolaidas, kiek teko uzmest aki, siulo panasias, kokias galima gauti per siaip kokias nors iprastas akcijas.

Siemet pirma karta matau tiek daug reklamos su tuo black friday. Nezinau, ar cia tiesiog toks sutapimas, kad labiau atkreipe demesi didelis kiekis reklamu, ar tikrai prekybininkai dar labiau pasinese ant tos ‘black friday’ manijos. O nuolaidas, kiek teko uzmest aki, siulo panasias, kokias galima gauti per siaip kokias nors iprastas akcijas.

Siemet pirma karta matau tiek daug reklamos su tuo black friday. Nezinau, ar cia tiesiog toks sutapimas, kad labiau atkreipe demesi didelis kiekis reklamu, ar tikrai prekybininkai dar labiau pasinese ant tos ‘black friday’ manijos. O nuolaidas, kiek teko uzmest aki, siulo panasias, kokias galima gauti per siaip kokias nors iprastas akcijas.

Dar ir koks influenceris jis. Jis turi savo auditoriją, jo postais dalinasi, apie jį kalba. Tik reklamuot atitikimus produktus reikia ir tikėtis rezultatų ne kosminių.
 
 
Ko gero mados / kosmetikos ir pan. sferoj geresnės reklamos už ją nesurasi. Kainos kanda, bet efektas tai yra superinis. Nemanau, kad su mokama FB reklama pavyktų pasiekti kažką panašaus.
 
 
 
Kas liečia verslo reklamavimą soc. tinkluose, reikia labai gerai pasirinkti strategiją. Like/share konkursai - pamirštas reikalas. Teko vienai e-parduotuvei daryt tokio tipo postus (kliento pageidavimas) - efektas buvo nulinis. Tie žmonės kurie dalinosi ir komentavo vėliau nepalaikino nei vieno posto, vos tik įkėlus konkursą - vėl atsiranda neaiškių naujų likes, peržiūrėjus jų sienas - vien konkursai. Tai arba žmonės turi n+k anketų ir jas naudoja konkursams tik, arba tiesiog yra žmonių, kuriems FB tik tam ir reikalingas. Tad pagaut gerą klientą tokio tipo konkursais tikrai sunku. Be to, visi postai, kuriuose yra žodžiai konkursas, like/share pradžioje gauna labai mažą reach, bendroj sumoj, daug pasidalijimų, daug komentarų / like'ų, o reach realiai vos vos didesnis nei tradicinių postų.
 
Instagram aktuali reklama tik jei prekės yra jaunimui ir, dažniausiai, smulkesnės vertės. Kol kas kiek teko bandyti tai ten sunkiai pavyksta parduot didesnės vertės produkciją, ypač jei jos įsigijimui reikia laiko apsispręst.
Kolega bandė reklamą vkontakte - rezultatas maloniai nustebino.
 
 

Tai is siu komentaru panasu, kad isvados tokios gaunasi, kad labiausiai veikia fb mokama reklama.
 
Kalbant apie influencerius, tai maybach neieina i juos. Jis tikrai ne influenceris, o klounas, kurio auditorija-tie patys klounai.
Jeigu kas nors turi patirties su normaliais influenceriais, butu idomu, jei pasidalintumet patirtimi.:)
 
Beje, kalbant apie mokama fb reklama: kiek dedat filtru auditorijai? Renkat pagal pomegius, ar tik pagal lyti ir amziu?
 
Anksciau like and share konkursai veikdavo puikiai siekiant matomumo ir nauju laiku. Kiek teko girdeti, tai dabar jau nebeveikia. Turit patirciu?

Straipsnyje kalbama apie darbo santykius, darbo kodeksa, darbuotoja ir darbdavi, o temos autorius pats rase, kad dirbo pagal individualia veikla ir buvo bendradarbiavimo sutartis. Tad cia jau kita situacija.
Beje, Mikaz jau tave teisingai pataise - kai dirbi pagal individualia veikla, tu islieki fizinis asmuo, o ne juridinis.
 
Siaip apskritai pats blogiausias dalykas yra zmoniu nenoras/tingejimas skaityti sutarti. Temos autorius net teigia, kad savo sutarties kopijos neturi. Tai wtf-kaip zmogus isvis gali kazka pasirasineti ir net nepasiimti savo egzemplioriaus.
Ir blogiausia, kad po to zmones ima ieskoti teisybes, nors patys buna susifeiline ir to nepripazista.
 
Sitoj situacijoj, manau, pirmiausia reikia pradeti nuo saves ir atsakyti i klausimus: ar as pasirasiau kazkokia sutarti ir kokios sutarties salygos.
Jei savo kopijos neturi-paprasyk tos imones, kad atsiustu. Tikriausiai atsius, tad galesi paskaityti, pasigilinti i sutarties salygas ir, jei matysi, kad sutartis tikrai NEnumato kazkokios baudos tavo nenaudai ar apskritai sankciju tokioje situacijoje, kurioje dabar esi, tik tada reiketu kreiptis i kitus zmones (tiek forumiecius, tiek teisininkus ar pan) su klausimu, kaip spresti ta situacija.
Taciau turiu stipria nuojauta, kad sutartyje sankcijos uz tokia veikla bus numatytos, tavo parasas bus uzdetas ir nieko tu neirodysi - beliks susimoketi.

Straipsnyje kalbama apie darbo santykius, darbo kodeksa, darbuotoja ir darbdavi, o temos autorius pats rase, kad dirbo pagal individualia veikla ir buvo bendradarbiavimo sutartis. Tad cia jau kita situacija.
Beje, Mikaz jau tave teisingai pataise - kai dirbi pagal individualia veikla, tu islieki fizinis asmuo, o ne juridinis.
 
Siaip apskritai pats blogiausias dalykas yra zmoniu nenoras/tingejimas skaityti sutarti. Temos autorius net teigia, kad savo sutarties kopijos neturi. Tai wtf-kaip zmogus isvis gali kazka pasirasineti ir net nepasiimti savo egzemplioriaus.
Ir blogiausia, kad po to zmones ima ieskoti teisybes, nors patys buna susifeiline ir to nepripazista.
 
Sitoj situacijoj, manau, pirmiausia reikia pradeti nuo saves ir atsakyti i klausimus: ar as pasirasiau kazkokia sutarti ir kokios sutarties salygos.
Jei savo kopijos neturi-paprasyk tos imones, kad atsiustu. Tikriausiai atsius, tad galesi paskaityti, pasigilinti i sutarties salygas ir, jei matysi, kad sutartis tikrai NEnumato kazkokios baudos tavo nenaudai ar apskritai sankciju tokioje situacijoje, kurioje dabar esi, tik tada reiketu kreiptis i kitus zmones (tiek forumiecius, tiek teisininkus ar pan) su klausimu, kaip spresti ta situacija.
Taciau turiu stipria nuojauta, kad sutartyje sankcijos uz tokia veikla bus numatytos, tavo parasas bus uzdetas ir nieko tu neirodysi - beliks susimoketi.

Straipsnyje kalbama apie darbo santykius, darbo kodeksa, darbuotoja ir darbdavi, o temos autorius pats rase, kad dirbo pagal individualia veikla ir buvo bendradarbiavimo sutartis. Tad cia jau kita situacija.
Beje, Mikaz jau tave teisingai pataise - kai dirbi pagal individualia veikla, tu islieki fizinis asmuo, o ne juridinis.
 
Siaip apskritai pats blogiausias dalykas yra zmoniu nenoras/tingejimas skaityti sutarti. Temos autorius net teigia, kad savo sutarties kopijos neturi. Tai wtf-kaip zmogus isvis gali kazka pasirasineti ir net nepasiimti savo egzemplioriaus.
Ir blogiausia, kad po to zmones ima ieskoti teisybes, nors patys buna susifeiline ir to nepripazista.
 
Sitoj situacijoj, manau, pirmiausia reikia pradeti nuo saves ir atsakyti i klausimus: ar as pasirasiau kazkokia sutarti ir kokios sutarties salygos.
Jei savo kopijos neturi-paprasyk tos imones, kad atsiustu. Tikriausiai atsius, tad galesi paskaityti, pasigilinti i sutarties salygas ir, jei matysi, kad sutartis tikrai NEnumato kazkokios baudos tavo nenaudai ar apskritai sankciju tokioje situacijoje, kurioje dabar esi, tik tada reiketu kreiptis i kitus zmones (tiek forumiecius, tiek teisininkus ar pan) su klausimu, kaip spresti ta situacija.
Taciau turiu stipria nuojauta, kad sutartyje sankcijos uz tokia veikla bus numatytos, tavo parasas bus uzdetas ir nieko tu neirodysi - beliks susimoketi.

Straipsnyje kalbama apie darbo santykius, darbo kodeksa, darbuotoja ir darbdavi, o temos autorius pats rase, kad dirbo pagal individualia veikla ir buvo bendradarbiavimo sutartis. Tad cia jau kita situacija.
Beje, Mikaz jau tave teisingai pataise - kai dirbi pagal individualia veikla, tu islieki fizinis asmuo, o ne juridinis.
 
Siaip apskritai pats blogiausias dalykas yra zmoniu nenoras/tingejimas skaityti sutarti. Temos autorius net teigia, kad savo sutarties kopijos neturi. Tai wtf-kaip zmogus isvis gali kazka pasirasineti ir net nepasiimti savo egzemplioriaus.
Ir blogiausia, kad po to zmones ima ieskoti teisybes, nors patys buna susifeiline ir to nepripazista.
 
Sitoj situacijoj, manau, pirmiausia reikia pradeti nuo saves ir atsakyti i klausimus: ar as pasirasiau kazkokia sutarti ir kokios sutarties salygos.
Jei savo kopijos neturi-paprasyk tos imones, kad atsiustu. Tikriausiai atsius, tad galesi paskaityti, pasigilinti i sutarties salygas ir, jei matysi, kad sutartis tikrai NEnumato kazkokios baudos tavo nenaudai ar apskritai sankciju tokioje situacijoje, kurioje dabar esi, tik tada reiketu kreiptis i kitus zmones (tiek forumiecius, tiek teisininkus ar pan) su klausimu, kaip spresti ta situacija.
Taciau turiu stipria nuojauta, kad sutartyje sankcijos uz tokia veikla bus numatytos, tavo parasas bus uzdetas ir nieko tu neirodysi - beliks susimoketi.

Tai 3 skirtingos veiklos. Todėl jokių problemų gali būti + IV + MB narys + samdomas darbas. Svarbu viską laiku spėji pats, t.y. IV ir MB klientai neturi pretenzijų dėl prekių/paslaugų teikimo, o darbdavys dėl atlikto darbo.
 
Tie vadinami "etatai' skaičiuojasi tik dirbantiems pagal darbo sutartį, turintiems darbo santykius, bet ir dabar pagal naują Darbo kodeksą tas ribojimas "1,5 etato" yra tik pas tą patį darbdavį. Jei dirbi keliose darbovietėse, nebeliko kontrolės mechanizmo kiek laiko tu išdirbi.

Sveiki, ar turim uždarbiečių, kurie užsiima kokių nors daiktų nuoma? Gal kas nors pasidalins patirtimi, koks atsiperkamumas ir apskritai, ar tas procesas nuomoti fiziniams asmenims daiktus, kuriais jie patys naudojasi (ir tikriausiai ne taip saugo, kaip savo) nesukelia daugiau vargo ir streso, nei atneša uždarbio?
Nekalbu apie konkrečius produktus, bet apskritai apie daiktų nuomos paslaugą, tad būtų smagu, kad pasidalintumėte patirtimi tie, kurie tuo užsiima arba kurie yra bent jau ketinę tai daryti ir dėl kažkokios priežasties atsisakė šios idėjos.
Beje, turiu omeny bet kokius daiktus, išskyrus automobilius ar kt. transporto priemones.

Sveiki, ar turim uždarbiečių, kurie užsiima kokių nors daiktų nuoma? Gal kas nors pasidalins patirtimi, koks atsiperkamumas ir apskritai, ar tas procesas nuomoti fiziniams asmenims daiktus, kuriais jie patys naudojasi (ir tikriausiai ne taip saugo, kaip savo) nesukelia daugiau vargo ir streso, nei atneša uždarbio?
Nekalbu apie konkrečius produktus, bet apskritai apie daiktų nuomos paslaugą, tad būtų smagu, kad pasidalintumėte patirtimi tie, kurie tuo užsiima arba kurie yra bent jau ketinę tai daryti ir dėl kažkokios priežasties atsisakė šios idėjos.
Beje, turiu omeny bet kokius daiktus, išskyrus automobilius ar kt. transporto priemones.

Sveiki, ar turim uždarbiečių, kurie užsiima kokių nors daiktų nuoma? Gal kas nors pasidalins patirtimi, koks atsiperkamumas ir apskritai, ar tas procesas nuomoti fiziniams asmenims daiktus, kuriais jie patys naudojasi (ir tikriausiai ne taip saugo, kaip savo) nesukelia daugiau vargo ir streso, nei atneša uždarbio?
Nekalbu apie konkrečius produktus, bet apskritai apie daiktų nuomos paslaugą, tad būtų smagu, kad pasidalintumėte patirtimi tie, kurie tuo užsiima arba kurie yra bent jau ketinę tai daryti ir dėl kažkokios priežasties atsisakė šios idėjos.
Beje, turiu omeny bet kokius daiktus, išskyrus automobilius ar kt. transporto priemones.

Esu dirbęs ir b2b, ir b2c, tai aš asmeniškai jaučiu, kad b2b pardavimuose man per daug nešvarių reikalų ir vaidybos. Žinoma, čia galioja jeigu kalbam apie normalius b2b pardavimus, už didesnes sumas ir pan., nes tada atsiranda netikros draugystės dėl naudos, privalomi "sugėrimai" ir pan. Man asmeniškai visiškai nepriimtina, kai įmonė siunčia savo geriausius pardavėjus į viso savaitgalio trukmės pasiplaukiojimą jachta, kitaip tariant - viso savaitgalio pragėrimą, tam, kad tiesiog susikurti santykius su savo klientais, t.y. įmonių/pirkimų vadovais. Nesmerkiu to dalyko, tačiau padirbęs toj srity tiesiog supratau, kad man kaip žmogui šitas dalykas yra nepriimtinas ir tikriausiai niekada nebūsiu geras b2b pardavėjas, nes nemoku būtų tuo slidžiu "čiešalu".
 
Kalbant apie b2c pardavimus, tai šitoj srity dirbant kartais kyla mintys "iš kur apskritai tokie žmonės atsiranda pasauly", nes nu rimtai, kartais nesuvokiama tai, kaip žmogus elgiasi, kaip vertina aplinką ir pardavėjo bei savo, kaip pirkėjo, pozicijas. Tenka taikstytis su aukščiausio lygio susireikšminimais arba problemomis, kurios tam žmogui atrodo tuo metu didžiausios jo gyvenime, nors tai yra menkniekis. Tačiau man patinka, kad b2c susikurti ryšį su žmogumi yra gerokai paprasčiau, nes tu sprendi jo asmeninę problemą, tu bendrauji tiesiai su juo apie jam aktualius dalykus ir jeigu su juo sukursi ryšį, tai ir turėsi pirkėją ilgam laikui. Čia ne kaip b2b, kad gali atsirasti tiesiog naujas darbuotojas, su kuriuo teks bendrauti, kuris atsives savo tiekėjus ir be jokių emocijų pasakys, kad sori, tavo paslaugom nebesinaudosim.
 
Tai trumpai tariant, abiejose srityse savi niuansai, bet man b2c daug priimtiniau.

Esu dirbęs ir b2b, ir b2c, tai aš asmeniškai jaučiu, kad b2b pardavimuose man per daug nešvarių reikalų ir vaidybos. Žinoma, čia galioja jeigu kalbam apie normalius b2b pardavimus, už didesnes sumas ir pan., nes tada atsiranda netikros draugystės dėl naudos, privalomi "sugėrimai" ir pan. Man asmeniškai visiškai nepriimtina, kai įmonė siunčia savo geriausius pardavėjus į viso savaitgalio trukmės pasiplaukiojimą jachta, kitaip tariant - viso savaitgalio pragėrimą, tam, kad tiesiog susikurti santykius su savo klientais, t.y. įmonių/pirkimų vadovais. Nesmerkiu to dalyko, tačiau padirbęs toj srity tiesiog supratau, kad man kaip žmogui šitas dalykas yra nepriimtinas ir tikriausiai niekada nebūsiu geras b2b pardavėjas, nes nemoku būtų tuo slidžiu "čiešalu".
 
Kalbant apie b2c pardavimus, tai šitoj srity dirbant kartais kyla mintys "iš kur apskritai tokie žmonės atsiranda pasauly", nes nu rimtai, kartais nesuvokiama tai, kaip žmogus elgiasi, kaip vertina aplinką ir pardavėjo bei savo, kaip pirkėjo, pozicijas. Tenka taikstytis su aukščiausio lygio susireikšminimais arba problemomis, kurios tam žmogui atrodo tuo metu didžiausios jo gyvenime, nors tai yra menkniekis. Tačiau man patinka, kad b2c susikurti ryšį su žmogumi yra gerokai paprasčiau, nes tu sprendi jo asmeninę problemą, tu bendrauji tiesiai su juo apie jam aktualius dalykus ir jeigu su juo sukursi ryšį, tai ir turėsi pirkėją ilgam laikui. Čia ne kaip b2b, kad gali atsirasti tiesiog naujas darbuotojas, su kuriuo teks bendrauti, kuris atsives savo tiekėjus ir be jokių emocijų pasakys, kad sori, tavo paslaugom nebesinaudosim.
 
Tai trumpai tariant, abiejose srityse savi niuansai, bet man b2c daug priimtiniau.

Toks geras klikbaitas
Bet dar geresnis atsakas :)https://www.facebook...212145627980660
Tautvydas Marciulaitis
· Tokio liudno teksto jau labai senokai neteko skaityt. Va prie ko veda finansinio svietimo ir lavinimo trukumas.
 
Siaip, reiketu turbut atskleisti, kad taupuma, o ypac toki, koks aprasomas tekste, laikau nuodeme. Nes taupumas gali buti nebent is reikalo, kas yra fine. Gyvenimas pagal galimybes visada yra svarbiausia, kai kalbam apie finansus.
 
Bet krastutinumai i abi puses yra blogi. Lygiai taip kaip gyvenimas vien is paskolu, taip ir besaikis taupumas yra finansinio neisprusimo pozymis. Kai, nors zmogus gali, bet nieko sau neleidzia, man noris ji uz pakarpos purtyt ir rodyt ta nuostabu pasauli aplink, kuriuo galima taip dziaugtis.
 
Bet zmogus nesidziaugia. Nes daznai turi isikales i galva koki kreiva tiksla ir bando ji visiskai neefektyviai igyvendinti.
 
Stai turim jauna zmogu, kuris turi savo amziui sukaupes nemenkas santaupas. Kaip ir all good. Bet kai skaitai to zmogaus mintis, tiesiog purto.
 
Taupyti 75 procentus savo pajamu. Dirbti dirbti dirbti ir nieko sau neleisti. Labai gerus gyvenimo metus issvaistyti tam, kad budamas 31 metu galetum iseiti i ala pensija irrr gauti maziau nei vidutini Lietuvos atlyginima. Bei saskaitoj tureti 200k eurasiku.
 
Ta prasme taip, tai ner niekine suma. Bet 7 metai gyvenimo tam, kad jie optimistiniu atveju pageneruotu kazka tarp minimumo ir vidutinio, uz ka galesi gyvent dar 5 metus, kol tu 700 perkamoji galia visai dings, yra plainly kvaila.
 
Juo labiau, kad augimo ciklui pasibaigus, toks portfeliukas pajudes 50-70 procentu zemyn. Po ko liks tik 100k, o iki 200 grizimas truks turbut 3-5 metus. Zmogaus tekste minima svajone susirasti darba naujo ciklo pradzioje, pabuvus kelis metus bedarbiu, yra labai naivi. Todel labai realu, kad teks pensininkui jaunajam gyventi zemiau skurdo ribos.
 
Nebukit tokie. Nesikelkit visiskai kvailu finansiniu tikslu ir neskriauskit saves del nieko. Gyvenimu reikia dziaugtis ir ji mylet, o ne isikalus durna svajone, kurios potencialiu pasekmiu gerai net nesupranti, kankint save ir svaistyt gyvenima.
 
Finansine nepriklausomybe nera galejimas neit i darba. Finansine nepriklausomybe yra galejimas negalvot apie pinigus. Turet mylima veikla, kuri nevercia skaiciuot kiekvieno cento ir dienu, kada viska galesi mest, nes busi pasiekes mistine riba. Galejimas tarkuot kortele ir nesukt veliau galvos, kad persistengei.
 
Galimybe tiesiog gyvent ir megautis situ nuostabiu, puikiu ir be galo graziu vieninteliu gyvenimu be baimes del pinigu - tai yra finansine laisve.
 
O isejimas i pensija 31 metu su ziauriai mazomis pajamomis, nedideliu expected lifetime wealth ir 7 metais vergavimo pinigams su finansine laisve neturi absoliuciai nieko bendro.

Yra keletas variantų: siunta gali būti padalinta į mažesnes dalis ir išsiųsta įprastai per paštą ir tada atsiimtum iš pašto skyriaus įprastai. Kitas variantas gali būti, kad bus sukomplektuota paletė ir ją pasiūlys siųsti kitu būdu, pvz. per kokią nors siuntų tarnybą, kuriems nėra problemų pristatyti ir paletę.
Pvz. siunčiantis papildus, priklausomai nuo tiekėjo, gali būti sukomplektuota paletė, bet gali būti nors ir 10 atskirų didelių dėžių po 30 kg. Ir čia tas skiriasi grynai pagal tiekėją.
Bet iš esmės, tai pats pardavėjas turėtų pasiūlyti būdą, kaip gali išsiųsti tokį didesnį siuntinį, tad vienos taisyklės nėra.

Nežinau, kuris variantas geresnis, nes nežinau nei pardavėjo, nei standartinės siuntimo kainos, nei prekės, tačiau tavo vietoje pirmiausia susisiekčiau su pardavėju ir paklausčiau, ar nebus problemų perkant tokį didesnį kiekį.

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Mano kolegos kineziterapeutai, tai į šias studijas gana skeptiškai žiūri: šiuo metu kinezų prikepta gana daug, konkurencija didelė ir turi būti laaabai geras, jeigu nenori dirbt su pavargusiais senukais arba šiaip kokioj liūdnoj ligoninėj ir gaut žemesnį nei vidutinį atlyginimą. O būtent tokių kinezų dabar yra dauguma. :)
 
Tačiau yra kita pusė - jeigu būsi labai geras specialistas ir atsiduosi šiai profesijai 100 proc., uždarbio ir karjeros galimybės labai labai aukštos.
Tad belieka klausimas, ar esi pasiruošęs būti tarp 10 proc. geriausių kinezų Lietuvoje. :)