Kolonistas

Tai, kokį "verslą" pradėjai, jei ne paslaptis?:)

Sedi Raudonkepuraite ant kelmelio nuliudus, pro sali eina meska. Pamate Raudonkepuraite nuliudusia ir klausia: Ei Raudonkepuraite, ko cia liudi? Raudonkepuraite atsako:...Kaip gi cia neliudesi... visos panos jau turi apzelusius kusius, o as dar ne... Pagailo meskai Raudonkepuraites, tai ji nusiplese savo uodega ir pridejo Raudonkepuraitei..nuo tada meskos be uodegu. Skrenda gandras ir mato vel Raudonkepuraite sedi liudna, nusileidzia ir klausia: Ei Raudonkepuraite, ko cia liudi? Raudonkepuraite atsako:Ko cia neliudesi, visos panos jau kaltos, o as vis dar cielk*te... Pagailo gandrui Raudonkepuraites, tai paeme ir pradure snapu jai pyz*a... Nuo tada gandru snapai raudoni... Eina Raudonkepuraite palei upe ir verkia. Priplaukia zuvis ir klausia: Ei raudonkepuraite, ko cia liudi?Raudonkepuraite atsako: Ko cia neliudesi, visos panos jau patyrusios orgazma, o as dar ne.! Pagailo zuvelei jos, isoko i pyzda, pasimakalavo ir issoko lauk. Nuo tada neaisku, ar pyz*a smirdi zuvimi, ar zuvys pyz*a..

Iškarto pasakau, jog už nė vieną straipsnį nemokėjau nė cento!

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
 
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
 
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Alkoholio vartojimas buvo pirmasis žingsnis žmogaus degradacijos link.

Primenu, kad nikotinas, alkoholis taip pat yra psichotropinės medžiagos, kurios sukelia priklausomybę. Taip pat priklausomybę gali sukelti facebook, twitter ir panašūs dalykai.

Kad teks susitaikyt, tai greiciausiai, nes vis daugiau pasaulyje vietu, kur zole bent jau dekriminalizuojama. :) Mano nuomone, sodint kaip baisiausius nusikaltelius uz grotu zmones, kurie augina viena ar kelis krumelius ir moket is mokesciu moketoju uz ju islaikyma yra retarded ;D Nes tie kurie augina toki kieki, dazniausiai tikrai neperpardavineja gatveje, is 60gramu per kelis menesius derliaus dazniausiai pats sau gyveni ir dar su savo draugais pasidalini. Dabar del tokio apgailetino kiekio kanapiu reikia drebeti, kad pasodins kaip uz nuzudyma Lietuvoj. O lygtais daugiau nieko ir nesi pridares, tvarkingai moki mokescius, dirbi tvarkinga darba, niekada nepakliuves i teisesaugos akirati. Tiesiog vat, del dvieju krumeliu sau su draugais atsipusti rizikuoji savo gyvenimu. Stai taip vat Lietuvoj. Galetu kaip Cekijoj leisti iki 5 krumu augintis savo reikmems ir tiek. Vienu metu prie saves tureti iki kokiu 2gr. tarkim ir tiek. Net nereikia jokiu pardavimo punktu ar ko, tiesiog reikia duoti laisve tokiems zmonems, kurie patys savo reikmems vartoja. Jie JAU vartoja ir vartos, to niekas nesustabdys, galima tik sutaupyti begale pinigu, kurie siuo metu skirti ju gaudymui ir laikymui uz grotu. Cia net nera kalbos apie kazkoki sveikuma/nesveikuma, kalba eina apie paprasciausia zmogaus laisve auginti augala, taip kaip ta augala augino musu proteviai jau simtus metu atgal.

Jeigu pas zmogu proto nedaug, tai jis nesvarbu ar ko pavartojes ar nieko nevartojes elgsis debiliskai, isidirbines ir panasiai, jei zmogus protingas, jis ir prigeres ir prirukes elgsis protingai. Viskas priklauso nuo Taves paties, o ne nuo tai ka vartoji.

Prieš sakant, kad žolė yra baisus narkotikas, pasiskaitinėkite internete atliktus tyrimus. Jeigu tai būtų baisus ir gyvenimus žlugdantis narkotikas, aš abejoju, kad jį Jungtinėse Valstijose naudotų kaip preparatą gydyti įvairioms akių ligoms, vėžiui, psichinėms ligoms ir t.t. Visas pasaulis jau pradeda susiprotėti, jog "karas prieš narkotikus" atnešė daugiau žalos negu naudos: narodyleriai toliau stumdo savo šūdą gatvėse, dėl to miršta žmonės ir valstybė netenka daug pinigų. Tad gal geriau nutraukti visas nesąmones ir pagaliau pradėti kontroliuoti kanapes kaip ir alkoholį bei cigaretes.
 
Beja labai puikus, edukacinis filmas, pagrįstas faktais bei tyrimais, o ne nesąmonėmis bei tabako ir alkoholio lobistų papirkto parlamento nuomonė:
http://www.youtube.com/watch?v=PSKJrgGqx_E

Nusipirkčiau salą.

Sveiki,
 
Vakar teko klausyti Vilniaus mero Artūro Zuoko vėšnagės ZipFm įrašą. Manau pats pokalbis gali motyvuoti ir nemažai ko pamokyti daugeli iš mūsų. Pats pokalbis įtraukiantis, su niekada man asmeniškai negirdėtomis mero gyvenimo įstorijomis, tai pat Radistų juokeliai pokalbį pagyvina ir nuteikia pozityviai.
 
Kas negirdėjote, prisegu youtube linką. Gero klausymo. :)
 
 
http://www.youtube.com/watch?v=OEU-YhVUYHg

Prieš kelias dienas buvo išleistas ~5 metus kurtas dokumentinis filmas apie The Pirate Bay ir tai, kas su juo vyksta po to, kai įkūrėjai buvo nuteisti. Filmas platinamas be jokių autorinių teisių, jį galima atsisiųsti čia: https://thepiratebay.se/user/SimonKlose/ arba

Pristatau ką tik atsidariusią internetinę parduotuvę Aromatinga kava | eParduotuvė! Šiuo metu turime paprastą parduotuvę Kaune, adresu Vilniaus g. 38, Kaunas. Tačiau vis daugiau ir daugiau užsukusių klientų tiesiog akivaizdžiai reikšdavo nepasitenkinimą, kad negali užsisakyti prekių internetu. Darom išvadas: adresas čia.
 
Aprašymą papildysiu kiek vėliau, nes šiuo metu visas jėgas dedu į nuotraukų sudėjimą į parduotuvę... Jei kam įdomu, tai tikrai labai nemalonus ir monotoniškas darbas :( Tačiau viskas dėl Jūsų!
 
Kadangi projektas naujas, gali išlįsti klaidelių. Būčiau labai dėkingas, jei apie jas praneštumėte čia, ar parašytumėte į AŽ. Taip pat maloniai laukiu kitų pasiūlymų susijusių su internetine parduotuve!
 
Siūlau prisijungti prie mūsų Facebook grupės, kurioje rengsime keletą žaidimų. Nugalėtojai bus apdovanoti mūsų prekiaujama produkcija.
 
Artimiausi planai:

Pabaigti sukelti nuotraukas Kava, Alyvogių aliejus, Mineralinis vanduo - kategorijų užpildymas kokybiškais produktais. Mokėjimai.lt integracija. Tikimės ryt arba poryt sėkmingai įdiegti, kad Jums būtų patogiau apsipirkti. PayPal apmokėjimo integracija. Dėl šio punkto dar galvojame. Nežinome ar tai reikalingas dalykas ir ar jis pasiteisins. Tinklapio papildomos funkcijos, kurių pagalba Jums bus patogiau ieškotis sau tinkamos arbatos. Apie tai - vėliau.
Kadangi esu užkietėjęs uždarbietis (ryt einu maikę pasiimt iš pašto ), tai ir jums, mieli uždabiečiai, turiu dovanėlę. Kupono kodas: UZDARBIS2013 Tiesiog įveskite šį kodą krepšelio suvestinėje ir nuo pirkinių sumos nusibrauks 10%!
 
Skanaus!

Dauguma šių filmų matęs, tikrai puikūs filmai ir tikrai kažkiek pakeitę mano pasaulėžiūrą. Siūlau nepagailėt šiais laikais visiems "labai brangaus" laiko ir pažiūrėt šiuos filmus, vietoj tų tupų komedijų. :)

Sveiki uždarbis.lt gyventojai,
 
Taigi, ilgus metus buvau tik skaitytojas, ir tikriausiai tik šio forumo dėka ėmiausi didesnių verslo planų ( tačiau jie dar nėra pakankamai dideli, bet pradžia yra ir ja džiaugiuosi ), ar nors nepabijojau žengti tolimesnį žingsnį. Šiaip iškart noriu padėkoti aktyviems, ir plačių pažiūrų, bei suvokimą turintiems nariams, kurie neimdami nei cento, padeda kitiems atsakydami į klausymus. Galvoju, o ko gi man nepasidalinus patirtimi ar įvairiais verslo vystymo stiliais su kuriais teko susidurti? Iškart sakau, kad mano srytis nėra IT verslas, su tuo neturiu nieko bendro ir nesuprantu kaip jame viskas veikia, bet manau yra keletas ar keliasdešimt žmonių, kurie domisi ir paprastu, tradiciniu verslu. Tad pradėkime nuo to, kad šiame forume yra pilna informacijos, kaip pradėti verslą, nuo ko jį pradėti, kur registruoti ir panašei. Tad šią dalį manau reikia praleisti, ir neverta jos kartoti. Kas tikrai norės, informacija lengva ranka pasiekiama šiame forume.
 
Iškart pulkime prie reikalo, kad sunkiausias dalykas nėra verslo kūrimas, ar jo atidarymas. Sunkiausia su kuo susidursite ar susidūrėte, tai veiklos plėtojimas, ir konkurencijos mažinimas, šalinimas, bendradarbiavimas, reputacijos kėlimas, logikos pagrindai, ir svarbiausias aspektas - būti geriausiu, tačiau kaip juo tapti?. Kaip žinia, nėra prasto verslo plano, yra tik prastų įdėjų paskirstymas tam tikrame tinkle. Kaip pavyzdį galima duoti kad ir vaistinės atidarymą. Kaip žinia, šioje srityje yra gigantų, yra ir pavienių vaistinių. Tačiau kaip tapti stipriais, ir laikytis rinkoje? Šią sritį parinkau, nes daugiau nei 2/3 visų vaistų yra VKV ( valstybės kompensuojami vaistai), vadinasi, kad tik iki 33% visų vaistų kainas nustato savininkas, likusiuosius - valdžia. Didžiausias vaistų perkamumas atitenka kompensuojamiems vaistams (kas nežinote, kas yra VKV, tai prilygsta kaip ir cigarėtėms - visose parduotuvėse kainos vienodos. Esmė ta, kad brangiau neparduosi). Iškart kyla klausymas, kaip vienose ar kitose vaistinėse pritraukiama daugiau klientų, jei kainos vienodos?
 
Su šia situacija teko susidurti ir man pačiam. Sprendimo ieškojau visais būdais, teko naudotis konsultantų pagalba. Tačiau pradedant ar turint smulkų verslą, tokie žygiai gali būti retas malonumas, nes išlaidos be galo didelės. Bijau sumeluoti, bet gera ir tinkama informacija siekia minimum tris 0 litų (aš mokėjau kiek daugiau nei 2300lt). Žinoma, su laiku atsiperka, bet esamoje situacijoje piniginės storis ribotas. Ir ką už tuos pinigus sužinojau? O gi tai, kad kaip lengvai žmonės apsigauna, ir kaip lengvai pasiduoda įvairioms akcijoms ar pasiūlymams. Nors net nenutuokia, kad iš tikro laimi ne pirkėjas, o pardavėjas. Tam gavau ilgą ilgą ataskaitą, su tyrimais, patarimais. Didelė dalis pateiktos informacijos buvo banalybės, ar lengvai prieinama informacija internete. Likusi, trumpa ataskaitos dalis - vystymo EGO.
 
Kodėl protingi, išsilavinę, bei kažko pasiekę žmonės sako, kad prasto verslo nėra?
 
Nesugalvoju jokio kito paaiškinimo, kaip tik prastų įdėjų kišimas į netinkamas vietas. Pats buvau pateikęs ne vieną prastą idėją sau, kurias konsultantas atmetė ir atmetė su argumentais. Tos mano banalios idėjos butų mane sužlugdę, o jei ir ne, kitokių atvėju skaudžiai nukentėjęs ar pralaimėjęs daug laiko. Kas turi savo verslą, supranta, kad laikas, tai pats brangiausias ir svarbiausias "objektas", tad taupykite tai, ko nesusigražinsite ar neatpirksite.
 
Ar sulaukti kieno nors pagalbos yra gėdinga?
 
Ne. Mano manymu, kiekviena pateikta informacija yra naudinga, net ir nuolat kišamos blogos idėjos. Kodėl? Nes tik taip mes suvokiame, ko pasaulyje iš tikro trūksta, ar ko dar nėra. Neperseniausiai gavau pasiūlymą iš kaimyno 80-mečio, keisčiausia buvo tai, kad jo pasiūlytas dalykas buvo tikrai kvailas. Cituoju " Jei nesiseka parduoti už 10lt, parduok už 5lt ". Iškart į galvą "šovė" mintis, kaip aš b* parduosiu x produktą už mažesnę, nei savikainos kainą? Praėjus kiek laiko, dar sykį prisiminiau mano vadinamą - durną išsisakymą, ir supratau tai, kad kaip pirkėjas suvokia, kad tie 5 ar 6lt yra būtent savikaina? Būtent, versle mąstymas negali būti paviršutiniškas, į jį reikia gilintis, ir gilintis tol, kol prisikąsi prie dugno.
 
Dideli antkainiai atneša didelį pelną?
 
Tik tuo atvėju, jei parduotuvė ar privatus žmogus turi didelį klientų ratą. Kitu atvėju TU žlugęs. Niekados pradžios, nepradėk darydamas lygiai taip pat, kaip daro tavo konkurentai. Pritrauk klientų ratą. Juos paprasčiausia pritraukti pradžioje nesiekiant pelno, ar net turint nuostolius (pradžioje nuostoliai jaučiami ir taip, juk tai pradžia, tad nepabijokit jų padidinti). Manau kiekvienas suvokiat, kad taip ilgai gyventi neįšeis. Tad Jūs turite ribotą laiką, per kurį turėsite įrodyti, kad esate geresni nei kiti.
 
Ar verta mokytis iš gigantų?
 
JOKIU BŪDU!!. Jei Jūs mokysities iš tų, kurie jau gyvuoja 10 ar 20 metų, nebūtinai pasieksite aukštumų. Kaip tik, tai pasiekti bus tik sunkiau. Juk jie, prieš daug laiko, kai dar tik vystėsi, turėjo kitus įrankius, kitas priemones, kitas galimybes. Keičiasi laikai, keičiasi ir priemonės.
 
Įstatymų nepaisymas.
 
Įstatymų nepaisymas pradžioje, gali smarkiai atsiliepti ateityje. Turiu pažįstamą, kuris verslo pradžioje kažką nuslėpdavo ( turbūt mokesčius ar dar ką rimčiau ), valdžia suuodė, o dabar tenka rinkis brangius advokatus, kad tik laimėti sudėtingą bylą. Žinoma, daug variantų išsisuka. Tačiau ar verta rizikuoti viskuo ką kūrei ilgus metus, vien tam, kad pradžioje palengvėtų gyvenimas?
 
Konkurentų naikinimas.
 
Turbūt pats sunkiausias dalykas su kuriuo kada teks susidurti (man tenka jau po truputį. Taip pat prieš pora metų teko susidurti atvirkštine tvarka ). Puola begalė daug klausymų, kaip tai padaryti, tačiau į šį dalyką tikriausiai nėra tikslaus atsakymo. Žinau tik tai, "valgyt pats, kol nesuvalgė tavęs". Durnas požiūris yra, kai žmogus galvoja, kad gigantai nebando patraukti smulkių verslininkų iš rinkos. Jie kaip tik tai stengiasi daryti, jei tame reikale mato perspektyvų. Tad žmonės kurie apie tai nepagalvoja, netikėtai gali griūti. Asmeniškai aš esu sulaukęs tokių žodžių, tarkim nuo anonimo - "Užsidarai, net nespėjęs atsidaryti, arba tai padarysime mes".
 
Abėjingumas savo idėja?
 
Asmeniškai man, tai nesuvokiamas dalykas, kai žmogus pradeda kažką daryti, kurti, ir tuo pačiu stipriai abėjoti. Kiekvienas žmogus prieš darant, turi tikėti savimi, savo jėgomis, planais. Kitokiu atvėju, reikėjo net nepradėti.
Dažniausiai neigiamą būseną įvaro patys artimiausi žmonės ( mano atvėju buvo tik palaikymas ), bijodami Jūsų nesekme. Todėl mano patarimas, jei yra galimybė, niekad nesakykit žmonėm, kurie yra arti, ir nėra su tuo susyję.
 
Pati didžiausia nauda!
 
Ją pasiekti galime tik tada, kai produktą perkame tik iš pirmų/antrų rankų. Taip laimime ne tik mes, bet ir klientas. Perparduoti produktą iš rinkos į rinką yra rizikinga ir tai didžiausias rizikos faktorius, koks tik gali būti. Prieš kuriant verslą, reikia tobulai sukurti idėją, taip nukenčiame mažiausiai. To nesugebate, geriau nerizikuokit ir nepabijokite sumokėti tam, kas viską ar tam tikrą dalį padarys už Jus. Naikinkit tuos senus stereotipus, kurie trugdo mums tobulėti!
 
Pastebėjau įdomų faktą, kad Lietuvoje kiekvieną dieną vis daugėja e-parduotuvių, bet daugiau nei pusė, net nenutuokia kaip tai daryti ir daro pagal kitus. Tačiau naršydamas internete pastebėjau tai, kad jos praktiškai niekuo nesiskiria. Viskas vienoda, ir jas palaiko tik nuolatinės reklamos. Tokį gyvavimą galiu pritaikyti būtent tik egzistuojančiu tinklapiu, be jokių vizijų ar fantazijų ( kalbu ne apie visas, tačiau tokių tikrai daug ). Bėje, e-parduotuvė niekuo nesiskiria nuo "paprastos". Norint kažko pasiekti, reikia įdėti daug darbo. Kiek žinau už puikią informaciją, e-parduotuvių savininkai turėtų pakloti nemenką sumą.
 
Gal yra žmonių, kurie naudojasi konsultantų pagalba? Gal čia yra tokių žmonių, kurie iš to gyvena? Būtų įdomu sužinoti, kokio lygio informaciją perkate ar parduodate, ir kokios sumos svyruoja pas Jus? Ar Jums jie padėjo? Lietuvoje tokie dalykai nepopūliarūs, gal dėl to ir yra gan didelis bankroto, lėto vystymo lygis.
 
Šiuo metu testuoju užseniečius konsultantus. Puslapis dingo, skype veikia. Tad neteiksiu jokios informacijos apie juos, kol neįsitikinsiu kad jie kažką moka. Geriau tegul nukenčia vienas, nei keli kiti Bėje, kainos mažos, ir atsiskaitymus priima tik per PayPal'ą. Bandysiu rizikuoti. Užsakymas priimtas, laukiu rezultatų. p.s. Jų puslapis buvo gan keistokas.
 
Dėl klaidų nepykstam, labai pavargęs rašiau. Norėjau pasidalinti mintymis, patirtimi :rolleyes:. Šiuos dalykus išsakiau vasaros pradžioje VU universitete.
 
Informacija besirituliojanti Jūsų galvoje, yra pats vertingiausias dalykas ką turite ir galite parduoti už pinigus!
 
EDIT:
Užsakymą gavau, nors užtruko ilgiau nei žadėjo, dabar tikrinsim ką jie ten už 245$ prikūrė. Esu permokėjęs 35$ kurių jie negražina, tad galėčiau kam nors padovanoti Šv. Kalėdų proga. Ar kas norit išbandyti ecgrow konsultacijų pasiūlymus už tą sumą? Duokit kokį savo asmeninį tinkalpį (www.123.lt), email, nuorodas kuriose yra patalpintos reklamos. Būtų gerai, kad rašytumėte tvarkingai ir jei bus kokių žodžių, kad būtų ENGLISH, iškart persiūščiau jiems, įdomu ką jie turės Jums pasiūlyti.(rašom tik į privatą)
Geriausia padėka - AČIŪ.

kas tingi skaityt visa pranesima - siulo teikti escrow paslauga.

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Jeigu kam senos nuorodas yra vimeo.com egrafika channely.

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Dauguma šių filmų matęs, tikrai puikūs filmai ir tikrai kažkiek pakeitę mano pasaulėžiūrą. Siūlau nepagailėt šiais laikais visiems "labai brangaus" laiko ir pažiūrėt šiuos filmus, vietoj tų tupų komedijų. :)

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Dauguma šių filmų matęs, tikrai puikūs filmai ir tikrai kažkiek pakeitę mano pasaulėžiūrą. Siūlau nepagailėt šiais laikais visiems "labai brangaus" laiko ir pažiūrėt šiuos filmus, vietoj tų tupų komedijų. :)