tadassimkus

čia is serijos "susikurk pats mokykla, tada kalbėk" :) ok, atsakydamas į tavo klausimus, tai taip, pirmą dalyką kurį padariau, tai atsidariau jūsų puslapį, "About" skiltis visiškai neinformatyvi, kuria galima sutrumpint į "mes labai leaders ir profesionalai ateikit pas mus mokytis ir būsit belekaip verslininkai". ką aš gausiu po dviejų metų neaišku visiškai. patirtį? žinias? verslą? how? kažkokį baigimo diplomą, kuris kažkur kažką reikštų?
 
toliau, atsidariau lectors. pirmas lektorius: Marius King. čia bent tikras vardas ir pavardė? nes google nieko neranda. ar čia šiaip labai tylus very successful entrepreneur, kuris niekur neafišuoja?
 
kitas: Vytautas Liesionis - VDU vadybos dėstytojas. kaip ir viskas ok... dirba žmogus šimta metų dėstytojų, mokslinių darbų neradau jokių paviešintų. kaip suprantu, mėgsta karybą ir turi ūkį. that's it.
 
David Roberts - labai startup, labai verslininkas. atsidariau saitą: http://theothersideofthetracks.com/, paskui radau slide'us kažkokius: https://i.imgur.com/jmNEBa9.png aš tiesiog nieko nesakysiu ir paliksiu šita info čia...
 
Paulius Boreika - rašoma, kad investor, investment consultant ir t.t. pagal linkedin'ą buvo direktorius pora mažų įmonių kurių likimas dabar nėra visiškai aiškus. panašu, kad vis bando kažką, bet nelabai sekas, tai vis grįžta prie įmonės "Orion". gal ir viskas ok, turi patirties kažkokios. :)
 
Andrius Maziliauskas - pagal linkedin'ą baigęs Aleksandras Stulginskis University - Water management(kad ir ką tai reikštų). patirtis tiktai dabartinė įmonė, kurioje dirba - "Salesup"... ok... toliau dirbo įmonėje, UAB Tinklinio arena. google: "UAB Tinklinio arena" rezultatas: praktiškai nieko be įmonės rekvizitų puslapių. toliau "UAB PG valda" - įmonė bankrutavusi 2010. kita įmonė: "UAB Projektų gama" - bankturavusi 2012. dabar dirba: "Salesup" - kur yra kaip ir bendrasavininkas ir šį įmonė užsiima ivairiais pardavimų konsultavimais, mokymais ir t.t. "UAB Verslo vadovas" oh the irony...
 
Marius Krasauskas - baigė ISM Business Administration and Management. dirba WEB developeriu since 2011, savo įmonėje, kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra jis pats. jų tinklapis: http://laimingasverslas.lt/ kaip užsakyt paslaugas ten, aš nežinau. ką žinau, tai kad meta tokį dalyką saito apačioje: https://i.imgur.com/H5cGSg6.png tai kažkaip gėda turėtų būt webdeveloperiui.... aš nežinau ką ir kaip jis daro savo įmonėje, bet kad nekuria tinklapių, tai esu beveik tikras. ir kodėl pas jūs jis pavadintas IT expert aš nežinau taip pat. ai dar turi saitą: http://krasauskas.com/ - kur turbūt mokėsi, google maps paslapčių.
 
Valentinas Marinionokas - baigė Kauno kolegija Business management. tinklapis: http://www.grizliometodas.lt/, paklausiau youtube video... sounds like bet kokie bullshit mokymai, kurių dabar pilna. taip pats saite labai daug pagirų sau, kiek visko padarė ir nuveikė, kokius rekordus pasiekė, bet niekur tos info patikrint negalima. arba bent jau aš neradau. viską ką randa google yra jo mokymai. tik kažkaip užkliuvo viena įmonė, kurioje dirbo sales'u: http://www.laskinta.lt/ nice tinklapis. susidarė toks ispūdis, kad žmogus dirbo daug metu kaip sale'sas, paskui suprato, kad mokymus vesti lengviau, tai persimetė ant mokymų ir dabar sėkmingai pardavinėja savo mokymus.
 
Loreta Kizelevičienė - žmogus, kurio nėra linkedin'e ir apie jokius quality management(taip ji apibūdinta jūsų saite) google nieko neranda. apskritai google nelabai ka randa apie ja. bet aišku, kad turi įmonę: UAB "LINARIUS" kurioje yra vienas darbuotojas ir tai yra ji pati turbūt. savo tinklapio įmonė neturi, ką daro ir yra padarius, nelabai aišku.
 
tai tiek apie žmones. sorry, bet neradau nei vieno, kuris būtų iškėlęs kažkokį savo didelį verslą arba bent prisidėjęs prie kažko didelio(gali būt aišku, kad praleidau kažką). neradau nei vieno žmogaus, susijusio su kažkokiom šių laikų inovacijom. ką radau, tai grupę žmonių, kurie yra kažką kažkur savo laiku darę ir dabar labai nori mokyti kitus. nes mokymai dabar yra labai ant bangos ir easy money turbūt.
 
ir kaip suprantu, jūs tiesiog esat vienas iš "ATHE" centrų? kaip tapti tokiu centru radau info čia: https://athe.co.uk/become-an-athe-centre/ nėra labai sunku iš pirmo žvilgsnio. :) kaip suprantu baigęs, gauni ten kažkokio lygio diplomą, kuris iš esmės yra popierius. baigus kokius nors "Coursera" mokymus gauni turbūt tokios paties vertės diplomą. nes vėlgi kiek googlinau "athe", tai vienintelę info, kurią radau yra jų pačių saituose, kas turbūt nėra labai objektyvu. ir sprendžiant iš jų youtube kanalo: https://www.youtube.com/user/atheglobal tai panašu, kad nėra čia jau tokia plačiai pasaulyje žinoma organizacija. mažiau nei tūkstantis peržiūrų ir 23 subscriberiai. o ir video kokybė nėra turbūt labai jau high standard:
facebook: paskutinis atnaujinimas kovo 17 ir šiaip pilna stock nuotraukų. ~6000 puslapio like'ų, bet ant pačių postų vos vienas du like'ai. that's suspicious... twittery, tas pats, paskutinis atnaujinimas vasario 1, su tom pačiom stock nuotraukom. linkedin irgi nieko naujo. :) tai kaip ten su tais "ATHE"? kas nors juos žino, be jų pačių ir jų studentų? 
taigi išvada tokia, sukūrėt "mokyklėle", radot kažkokių random žmonių, kurie turi vieno žmogaus įmones arba kurie tariamai sėkmingai(neaišku "ant kiek" sėkmingai) dirbo kažkur kažkaip kažkada, yra kažkiek kažko matę, dėstę atrarūšiuose universitetuose. tada kreipėtes į random organizacija "ATHE", kad viskas rimčiau atrodytų, gavot "ATHE centre" vardą ir važiojat toliau. viskas kaip ir ok, kad kaip moka, tas taip sukasi. :)
 
verslų kūrimas, naujų produktų kūrimas, brainstormai skamba labai gražiai ir turbūt rasit naivių žmonių, kurie jumis patikės. bet man nuoširdžiai bus gaila tų žmonių, nes turbūt daugiausiai ką jie galės su jumis pasiekti yra būti lektoriumi jūsų mokyklėlėje. ties tuo ir baigsiu. sėkmės ;)

Ziurek kiek tavo kolegijos programa turejo ECTS kreditu, jeigu isitenki kreditais, uzsienyje gali tiesiai stot i magistra.

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Fainas dėstytojas, matyt, buvote

.

Siulyciau atsizvelgti ir i studentu veikla, ivairiu renginiu propagavima ir panasiai, kas paivairins studijavima/studentavima. O kuri universiteta ar IT krypties studiju programa pasirinksi nera labai didelio skirtumo, nes viskas priklauso nuo taves ir tavo noro pazinti IT pasauli, jeigu domesiesi tik paskaitu metu suteikta medziaga ir nezadi ideti pastangu suzinoti placiau tai studijos isvis nereikalingos. IT dabar ant bangos, kaip buvo su vadyba.. jauni zmones viliojami straipsniais apie kosminius atlyginimus, kurie zinoma mokami ne studenciokams. Siulyciau gerai pagalvoti ar tikrai nori sieti gyvenima su IT.

Į username įrašyk: administrator
Į password: 6,
 
Būtent taip kaip verčiasi tavo parašytas tekstas iš anglų kalbos. Type in = įrašykite/įveskite

Sveiki,
Noriu papasakoti apie mano pagaliau įgyvendintą savo svajonę - įrašyti savo podkastą. (čia paaiškinimas tiems, kas nežino kas yra podkastas)
 
Jau kokių 5 metų pats klausausi daug užsienio podkastų, o po to kai pačiam teko garbė sudalyvauti lietuviškame podkastas.lt projekte kaip svečiui (EP 12: Povilas Korop apie programuotojo karjerą, Lietuvos ir Anglijos rinkų skirtumus), tai įkvėpė ir pačiam imtis iniciatyvos.
 
Taigi, imkit ir klausykit: Podkastas "Programuotojo karjera"
 
Idėja - trumpi 5-10 minučių trukmės epizodai, kur pasakosiu apie savo patirtį programuotojo karjeros vingiuose. Kalbėsiu ne apie technologijas ir ne apie kodo rašymą, bet apie tai, kaip geriau išnaudoti savo talentus, kaip efektyviau dirbti ir gal daugiau uždirbti. Panašiai kaip tai dariau neseniai savo išleistoje knygoje.
 
Kol kas pasirodė pirmi du epizodai, gal šįvakar įrašysiu ir 3-čiąjį. Turinį klausytojai priėmė teigiamai, yra ir pirmų followerių/like'ų, su garso kokybe dar teks padirbėti, bet bendrai projektas startavo. Tad pasiklausykite ir jūs!
 
Jei turėsite idėjų, apie ką galėčiau papasakoti ateities epizoduose, pirmyn prie komentarų!

As sia vasara pradirbsiu tris menesius nemokamai. Taciau, kai vadovas atsiunte mano daily tasks, supratau, kad cia bus neikainojama patirtis, kuri labai papildys mano CV ir pades ateityje susirasti darbo vieta. Ziurek i tai kaip i investicija i pati save.

Kažkurią dieną jaučiausi visiškai apatiškas, todėl nusprendžiau paieškoti knygos, kuri manę "pastūmėtų į priekį". Po neilgo "googlinimo" akį patraukė iškalbingas knygos pavadinimas "The Universe Doesn't Give a Flying ###### About You". Tai amazono bestseleris, kainavęs vos 0,99USD, o dabar 0,00. Devynių puslapių knyga (grečiau spyris į užpakalį, nei knyga), kuri norom nenorom turi motyvuoti jus.
 
Taigi, jei kam trūksta motyvacijos, šią devynių puslapių "knygą" galite atsisiųsti čia: http://www.smashwords.com/books/view/174740 (anglų kalba)

Dauguma profesijų, kurios buvo paklausios prieš dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų, dingo amžiams, nes šiuolaikinės technologijos tiesiog jas išstumė. Kai kurios iš šių profesijų buvo pavojingos gyvybei ir sveikatai, kitos naudojo vaikų darbą.
 

Šaltinis:
www.rašo.meDalinkites http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779164_Facebook-icon.png http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779312_Google-plus-icon.png http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779349_Twitter-icon.png
Fotografijos iš fresher.ru


 
Ar tikrai visos šios profesijos dingo?
Be abejones ne. Kai kurios sutinkamos po šiai dienai. Tarkim, ledo pjovėjai šiais laikais pjauna ledą skulptūrų drožėjams. Skaitytojai kaip ne keista būtų (juk XXI amžius už lango), paplite Lotynų Amerikoje, o Sielių plukdytojai iki šiol sutinkami sibire. Tam tikri Turkijos sluoksniai, vis dar naudojasi žmonių-žadintuvų paslaugomis. Bet manau gan šauniai šiais laikais žiūrėtusi eilutė CV lape – Lavonų grobikas.
 
Jūsų dėmesiui 10 profesijų, kurios dingo. Arba kaip išsiaiškinom, tolimuose kraštuose vis dar yra paklausios, nepaisant vakarų civilizacijos pastangų.
 
 
 
Berniukas – pinspotter’is
Pinspotter’iai praėjusio amžiaus 20-aisiai metais, buvo berniukai dirbę boulingo take. Jie statydavo kėglius ir paduodavo baulingo kamuolius.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/1.jpg
Berniukų – pinspotter’ių darbas kėglių takuose
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/2.jpg
Berniukai – pinspotter’iai
 
 
 
Žmogus-žadintuvas
Ši profesija atsirado Anglijoje ir Airijoje, o tokiems darbuotojams užduotis buvo žadinti žmones darbui. Signalui į langą ar duris buvo naudojamos lazdos arba smulkus akmenys.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/3.jpg
Su lazda per langą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/4.jpg
O čia matyt, spjaudo akmenim
 
 
 
Ledo pjovėjai
Šie žmonės užsiiminėjo tuo, kad pjaustydavo ledą ant užšalusių ežerų ir pristatydavo jį savo klientams, vyno rūsiams ir šaldymo kameroms. Toks darbas buvo laikomas pavojingų ir dažniausiai atliekamas ekstremaliomis sąlygomis.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/5.jpg
Ledo pjovėjai pjauna ledą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/6.jpg
Ledo pjovėjai
 
 
 
Žmogus-radaras
Anksčiau kariuomenėje buvo naudojami akustiniai veidrodžiai ir garso klausymosi prietaisai, tam, kad identifikuoti artėjančių priešų orlaivius, pagal variklių garsą.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/7.jpg
Žmogus-radaras įdėmiai klausosi
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/8.jpg
Žmogus-radaras
 
 
 
Žiurkių gaudytojas
Europoje šios profesijos žmonės kontroliuodavo žiurkių populiaciją, taip padėdami išvengti pavojingų infekcinių ligų plitimą.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/9.jpg
Žiurkių gaudytojai
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/10.jpg
Žiurkių gaudytojai kažką dirbą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/11.jpg
Žiurkių gaudytojas demonstruoja savo vakarienę
 
 
 
Žibintininkas
Prieš elektros lempų atsiradimą, žibintininkai naudojo ilgus polius, su kuriais jie uždegdavo, gesindavo ir papildydavo degalais gatvių šviestuvus.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/12.jpg
Žibintininkas
 
 
 
Miško plukdytojai (Sielių plukdymas)
Senovėje, šiuolaikines technologijas ir sunkvežimius pakeisdavo stiprūs vyrai, kurie savo rankomis upėmis plukdydavo rastus iš kirtaviečių į medžio apdirbimo vietas.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/14.jpg
Miško plukdytojai
 
 
 
Komutatoriaus operatoriai
Ryšio operatoriai buvo neatsiejama telefono stoties dalis: jie sujungdavo tarpmiestinius pokalbius ir atlikdavo kitas pareigas, kurios šiuo metu įgyvendinamos skaitmeniniu būdu.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/15.jpg
Ryšio operatorės
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/16.jpg
O čia visas jų pulkas
 
 
 
Lavonų grobikas
Vadinamieji Kūno grobikai 19-ajame amžiuje buvo samdomi darbuotojai, kurie iškasdavo lavonus tam, kad vėliau juos atiduoti į medicinos universitetus. Teisiškai gauti lavoną studentų tyrimams buvo sunku, todėl mokslo įstaigoms tektado naudotis pagrobėjų paslaugomis.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/17.jpg
Lavonų grobikai
 
 
 
Skaitytojas
Skaitytojus samdydavo fabrikai, darbuotojų sąskaita, siekiant juos linksminti monotoniško darbo metu.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/18.jpg
Skaitytojas
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/19.jpg
Skaitytojas

Studenčiokui su 500lt kišenėj tikrai tokio auto reik. Kaip sakoma pagal Jurgį ir kepurė turi būt ;)

Sveiki. Nežinau ar šis sub-forumas labiausiai tinka šiai temai, bet tiek to.
 
Administracijai - tai nėra vienintelė mano paskyra šiame forume. Šią susikūriau vien tik dėl šios temos, kadangi norėčiau išlikti anonimas. Galite užblokuoti. Ačiū.
 
Taigi, lošimai - ne visiems. Šia tema nesiekiu sudaryti blogos nuomonės apie lošimus. Lošimai gali būti smagus laiko praleidimo, kaikuriems sėkmingiesiems ir šioks toks uždarbio būdas. Aš visą laiką į lošimus kaip į uždarbio būdą žiūrėdavau skeptiškai. Tačiau, kad ir koks bebuvo mano požiūris - įklimpau.
 
Viskas prasidėjo šių metų Gegužę. Gyvenu ne Lietuvoje, bet Europoje, šalyje kurios valiuta yra Euras. Lošimai prasidėjo ne Gegužę, šį mėnesį pradėjau savo smulkų verslą. Sukaupęs šiek tiek santaupų nusprendžiau nebedirbti savo nuolatinio darbo ir paekspermentuoti el. prekyboje. Pradėjęs išsinuomojau mažą ofisą, kuriame dirbau vienas. Savaime aišku pradėjus naują verslą didžiulės sėkmės nebuvo, tačiau per pirmuosius du mėnesius gavau keletą užsakymų. Pelno nebuvo, buvo minimalūs nuostoliai, tačiau tai mane tenkino, nes nesu (arba nebuvau) iš tų žmonių kurie nori visko iš karto.
 
Praleisdamas daug laiko prie kompiuterio užmatydavau daug internetinių kazino reklamų. Vieną Liepos dieną nusprendžiau išbandyti visą šitą reikalą. Atsidariau sąskaitą viename kazino ir įsimečiau 10 eurų "pabandymui". Pradėjau žaisti Blackjack'ą. Šiek tiek laimėjau, šiek tiek pralaimėjau, bet gale sąskaitos likutis buvo 15 eurų ir nusprendžiau viską išsigryninti.
Praėjus porai dienų per pietų pertrauką nusprendžiau vėl pabandyti laimę ir vėl įsimečiau 10 eurų. Pralošiau visus per 5 minutes. Pagalvojau "ai nieko tokio, buvo smagu". Už valandos pagalvojau, kad reikia pabandyti atsilošti. Vėl 10 eurų įsimečiau. Rezultatas - išsigryninau 80 eurų. Užtrukau 6 valandas, kas reiškia, kad nedirbau savo darbo. Užsikabinau, bet grįžęs namo praleidau vakarą su mergina ir apie lošimus per daug negalvojau. Kitą dieną atvykęs į ofisą iš pat ryto jau sėdėjau kazino. Per gerą pusvalandį pralošiau 60 eurų. Didėja "pelnas", didėja apetitas ir statymai. Iš vienos pusės supykau, bet iš kitos - gi pralošiau ne savus, o išloštus pinigus. Porą valandų padirbau, nusprendžiau papietauti. Pietų metu vėl prisijungiau į kazino. Tik šį kartą spjoviau į Blackjack'ą, atradau kaiką įdomiau - gyvus ruletės stalus - kuriuose žavios merginos suka ruletę tau matant ir net kalbasi su tavimi. Blackjacką žaidžiau prieš kompiuterį ir buvau įsitikinęs, kad pralaimėjau, nes taip buvo "užprogramuota". Taigi perėjau prie gyvos ruletės. Tai nebuvo geras žingsnis. Nesivelsiu į visas detales, nes prirašyčiau keletą lapų apie visus statymus. Trumpai apibendrinant pradėjau gan neblogai, stačiau ant 10 skaičių, laimėjus statymas dauginosi iš 36. Iš pradžių buvo šioks toks pelnas, bet praleisdavau visą dieną nedirbdamas savo darbo. Einant dienoms sekmė aplankydavo vis rečiau, ko pasekoje statymai augo, nes norėjau atsilošti savo prarastus pinigus. Buvo momentų, kai pasakiau viskas - užtenka. Tačiau vos praėjus keletai minučių vėl sėdėjau prikibęs prie ruletės. Buvo momentų kai beveik atsilošiau, bet vidinis velnias liepė daryti nesąmoningus statymus, nes gi gal pavyks išeiti vėl į pliusą. Dėja. Galų gale pralošiau 2000 Eurų. Taip, taip nuo -10 iki -2000 Eurų "šokau" truputį daugiau nei per 2 savaites. Sutelkiau jėgas ir užblokavau visas savo kazino sąskaitas (buvo apie 10). Išsipasakojau merginai, pyko, bet palaikė morališkai, kas yra labai svarbu tokiu momentu.
 
Šita kvailystė gerokai apsunkino mano verslo padėtį, prie jo praleidau labai mažai laiko, praradau keletą užsakymų. Atvirai kalbant, net į e-meilus potencialių klientų neatrašiau. Taigi gerokai įklimpau.
 
Kalbant apie šią dieną. Verslas žlugo, tačiau vėl dirbu savo nuolatinį darbą ir kaupiu santaupas, naujų įdėjų vystymui.
 
Apibendrinant visą šią istoriją, nenoriu jūsų visiškai nuteikti prieš lošimus, tačiau jei pradedate - darykite tai atsakingai. Atminkite, kad jei ir matote pavyzdžių žmonių kuriems tai sekasi tai nereiškia, kad ir jums pasiseks, nes visgi kazino tikslas nėra paversti jus turtingesniais.
 
Iš vienos pusės tai pasimokiau iš savo klaidos. Sumokėjau 2000 Eurų už gyvenimišką pamoką. Džiaugiuosi, nes turiu vieną gerą savybę - galiu matyti save iš šalies. Aš save laikiau stipriu žmogumi ir buvo įdomu matyti kaip aš virstu šiukšle kuris negali kontroliuoti savo veiksmų. Esate buvę tikrame kazino? Tada tikriausiai esate matę "zombius" sėdinčius prie tų aparatų kiauras dienas. Toks buvau ir aš tik man nereikėjo niekur net kojos iškelti, kas palengviną visą procesą.
 
Nenoriu būti pseudo-ekspertas, bet štai keletas mano patarimų potencialiems ir esamiems lošėjams:
- Užsiregistravę į kazino iškart nusistatykite depozito limitą. Tvarkingi kazino neleidžia šio limito pakeisti 24 valandas, taip galite atgauti sveiką protą ir apmastyti ar verta vėl rizikuoti.
- Išlošėte pinigų sumą kuri jums tuo metu atrodo įspudinga, sustokite, bent dienai. Euforija gali jus priversti daryti neapgalvotus sprendimus.
- Nebekontroliuojate situacijos? Netylėkite, išsipasakokite artimiausiam žmogui. Geriau išsilieti nei laikyti viską savyje, ko pasekoje kvailos mintys gali priversti grįžti į ta patį liūną. Tai nebūtinai turi būti tėvai, geriau išsipasakoti žmogui kuris jus konstruktyviai sukritikuos, nei tam kuris išvadins bepročiu.
- Bloga financinė padėtis? Nesitikėkite ją pagerinti lošiant.
 
Kaip ir minėjau, nesu visiškai prieš lošimus, laiku pasitraukęs bučiau galėjęs turėtį ir neblogą pliusą, tačiau augantis apetitas padarė savo. Būkite atsargūs, negalvokite esantys dievai turintys stiprią valią. Taip galvojau ir aš.
 
Nenoriu būti vienas iš tų "emygerių", kurie praleidę mėnesį užsienyje užmirštą gimtają kalbą, bet Lietuvoje negyvenu jau beveik dešimt metų ir pastebėjau, kad pradedu užmiršti gramatiką, tad labai nesmerkite :)

Na, aš dar prieš pirmą kursą pabaigdamas radau darbą pagal savo specialybę mažoj programinės įrangos kompanijoj UK. Vėliau draugei pagelbėjau gaut projektų vadovės internship'ą The Body Shop headquarter'iuose. Galbūt turėsiu idėjų, ką daryt. Čia žinoma iš savo patirties pasakosiu ir stipriai supynus su savo požiūriu į gyvenimą. Kiti sukasi kitaip, todėl tai bus tik viena medalio pusė.
 
Pirmiausia atsimink vieną dalyka: Niekam. Nereikia. Tavo. Diplomų. Pirmas išsilavinimas reikalingas gaut teorinėm žiniom. Vėliau visi magistrai, kursai ir stažuotės, be patirties, nereiškia nieko. Labai dažnai įjungt smegenis ir elgtis kūrybiškai yra daug sunkiau nei keliaut vedamu už rankos per laipsnius ir kursinių rašymus įvairiems balams, dėl to dauguma jaunų žmonių renkasi tą lengvesnį kelią.
 
Svarbiausia ieškant darbo yra du dalykai:
 
Patirtis ir pažintys.
 
Kaip gaut patirties? Visiem darbdaviam tu esi reikalingas dėl vienos priežasties: jie turi kažkokią problemą, kuriai išspręst jiems reikalingas kitas žmogus, kad įmonė ar verslas veiktų efektyviau ir galėtų uždirbt daugiau pinigų. Vos tik tavo atlyginimas ima kainuot brangiau, nei uždirbi verslui pinigų, tampi potencialiu kandidatu sekančiam įmonės darbuotojų valymui. Jei negali gaut oficialios darbo patirties - susikurk patirtį pats. Parodyk savo iniciatyvumą, parodyk savo kitokį mąstymą.
 
Vos pradėjęs universitetą aš žinojau, kad noriu kaip nors patekt į digital marketingą. Dėl to skaičiau knygas, kūriau svetaines, rašiau straipsnius ir tyrinėjau google analytics diena iš dienos. Kol mano kursiokai savaitgaliais linksminosi, aš dirbau. Kol jie mokėsi nemaišyt jėgermaisterio su šampanu, aš mokiausi sukurt svetainę nuo 0, pritraukt lankytojų, ištyrinėt kiekvieną socialinį tinklapį, kokį tik galėjau rast ir kūriau netikras reklamos kampanijas neegzistuojantiems produktams. Tai nebuvo nei unikalu, nei gerai padaryta, nei kam nors naudinga - tai buvo iniciatyvumo pavyzdys ir praktika.
 
Tu gali daryt lygiai tą patį. Priklausomai nuo to, kokį darbą nori dirbt, imk patirtį kurt pats. Nežinau, ką finansuose nori daryt, bet jei pavyzdžiui bandyčiau tapt buhalteriu, atsispausdinčiau įmonių finansinius duomenis ir labai gerai išsityrinėčiau kaip juos reik skaityt ir suprast. Prisijungčiau prie 2-3 forumų, kuriuose renkasi buhalteriai ir sekčiau naujienas. Perskaityčiau bent 2-3 knygas apie buhalterinę apskaitą ir panašius dalykus. Galiausiai, pamėginčiau vest balance sheet'us, cashflow statement'us ir visus kitus esminius darbo reikalus, o tada 2-3 mėnesius už dyką pradedančiam verslui finasus tvarkyčiau. Štai ir turi patirties. Turi ką papasakot, turi kaip išsiskirt. Gali dar papildomai susirast norimo darbo skelbimų, žvilgtelt į reikalavimus ir keliaut per vieną po kito, kol išmoktum savarankiškai daryt kiekvieną ten prašomą punktą.
 
Tuomet gali pradėt ieškot darbo skelbimų, tačiau čia nesustok. Ieškok pažinčių. Verslo parodos, networking event'ai, chambers of commerce ir specializuoti forumai - tavo draugai. Britanijoj jie yra gan populiarūs, tad rasi nesunkiai. Ieškok žmonių dirbančių ten, kur norėtum dirbt tu. Rašyk jiem laiškus. Klausk jų patarimo ieškant darbo, klausk kaip jie pradėjo. Būk mandagus ir rašyk labai trumpai - tai bus greičiausiai užimti žmonės. Atrašys gal 5, gal 10 iš 100 išsiųstų laiškų. Bet 5 pažintys yra 5 pažintim daugiau nei 0. Nuo čia jau gali judėt toliau.
 
Atsiradus darbo galimybėm - neskubėk. Greičiausias kelias gaut darbą - įdėt pastangų ruošiantis. Darbo skelbimui pritaikytas CV ir Covering letter - būtini (praleidau daugiau nei 15 valandų besiruošdamas savo interviu darbui, kurį dar ir dabar dirbu). Toliau - gerai išsinagrinėk kompaniją, gerai žinok savo CV, pasidomėk suktais ir populiariais klausimais, kurie užduodami per interviu. Google pateikia nerealų kiekį specifinių patarimų kiekvienai gyvenimo situacijai.
 
Galiausiai - nepamiršk, kad interviu ir įsidarbinimo procesas yra žaidimas. Turi žaist pagal darbdavio taisykles. O žaist iš karto gali ir nepavykt. Teks mokytis ir priprast. Rašyk CV ir tą motyvacinį laišką pagal tai, ko darbdavys ieško. Pademonstruok, kad sugebi atlikt kiekvieną reikalavimą. Tekdavo matyt CV, kuriuose žmonės pabrėžia savo darbo komandoj ir organizacinius sugebėjimus, kai darbdavys ieško žmogaus, kuris mokėtų dirbt vienas ir praktiškai nemotyvuojamas iš šono. Stiprus CV, bet tiesiai į šiukšledėžę.
 
Jei nesugebi kažko iš reikalavimų - išmok ir tada ieškok. Taip tapsi rimtu kandidatu be 10 metų patirties, nes patirtis metais yra praktiškai nieko nesakantis dalykas. O kas jei aš tuos 10 metų šūdą pramaliau? Kai sugebi pateikt konkrečius pavyzdžius ir, ypač kai bandai darbintis į pradedančiųjų pozicijas, savo iniciatyvumą - bet kuris mąstantis darbdavys įžvelgia tai kaip entuziazmą ir nuoširdų domėjimąsi tuo darbu į kurį kandidatuoji. Tai, labai dažnai, daug svarbiau, nei 2, 5 ar 10 metų patirties (bet čia priklauso nuo situacijos).
 
Žodžiu, pirmiausia nuspręsk kokio darbo maždaug nori. Jei nežinai kaip koks darbas atrodo - ieškok linkedin'e tos profesijos atstovų, kviesk į draugus ir rašyk asmenines žinutes su būtent tokiais klausimais. Kai išsiaiškinsi ką norėtum daryt - rask konkrečių darbo skelbimų ir susirašyk reikalavimus. Laisvu laiku dirbk ties kiekvienu reikalavimu, kol galėsi savo CV ir motyvacinį sudaryt taip, kad aiškiai pademonstruotum, jog gali padaryt viską, ko darbdavys gali tikėtis. Kai sulauksi kvietimo į interviu, investuok pakankamai laiko, kad būtum visiškai pasikaustęs bet kokiem klausimam. Iš pirmo, antro, penkto karto gali nepavykt - nepasiduok. Šiaip ar taip, kai pradedi nuo dugno, nėra jokio kito kelio kaip tik eit į priekį :)
 
Sėkmės.

Sveiki, aš esu Narcizas.Žinote, kas man labiausiai patinka visame pasaulyje? Tai AŠ pats! Aš esu pats gražiausias! Niekaip nesuprantu, kai pro šalį eina užsieniečiai ir, kurie visai neblogai kalba lietuviškai, ir burba „urod" arba „čiučela". Žodžiai visai neblogi, bet aš pats moku pačius kiečiausius ir geriausius žodžius. Žinau, kad yra verslinykai ir karabinieriai (labai zeksi žodis, tipo itališkas...). Aš viską žinau apie verslą ir reklamą, todėl šiandien noriu duoti keletą patarimų,kaip nebūti locheliais ir pasiekti savo gyvenimo tikslų. Juk aš pats pačiausias, ir galiu save vadinti guru-ekspertu.
 
http://openclipart.org/image/250px/svg_to_png/3580/jongalloway_Pluged_in_coder.png
Mano draugas Simas, kuriam visada statau alaus, kad palaikytų man kompaniją, yra, kaip jis ten sakė, frylancerius... Freelanceris... Laisvadarbys... Na, kažkas panašaus, bet esmė lieka ta pati – jis dirba vienas ir sau – programuoja ir dizaineriuoja kažką, dalyvauja įvairiuose projektuose. Žodžiu, rimtas bičas ir verslinykas. Sąžiningai moka mokesčius, durnelis, bet ką jau padarysi, pats kaltas, kad nesugeba kitaip. Taigi, Simai, tau čia ir skirti šie patarimai, kaip susirasti klientų ir užsidirbti krūvelę pinigų.
 
1 ir esminis patarimas – turi būti, kaip AŠ, ir pagaliau suprasti, kad pats gražiausias pasaulyje, taip pat ir protingiausias, ir mieliausias esi pats. Jei nesuvoki, nieko baisaus – tiesiog tokiu apsimesk. Daug kas pas mus apsimetinėja, tai nieko tokio nenutiks. Apsimesk, kad esi pats krūčiausias, o kitas toks krūtas gali būti tik dievulis. Kaip sakė vienas universiteto dėstytojas, kuris niekam nerašydavo 10-tukų „10-tui moka tik Dievas, 9-iems –dėstytojas, o studentas gali mokėti tik 8-tui". Tai vat tu ir esi tas Dievas,aišku, savo srities. Jei taip mąstysi – klientų turėsi per akis. Jie patys prašysis,kad tik tave pamatytų, o gal ir sumokės už tai, jei būsi pakankamai įžūlus, kad padarytum mokamas audiencijas.
 
2 patarimas – aiškiai žinok, ką tu gali daryti, o ko ne. Jei jau programuoji, tai programuok, o ne skaldyk malkas, kaip čia vienas veikėjukas, kuris neseniai skelbėsi internete, kad daro beveik viską. Savo paslaugą aprašyk taip gražiai,kad seilę varvintų visi, kas tik paskaitys. Tai sunku, bet verta kelias naktis pasėdėti ir palaukti tos mūzos. Duok tada kokiam raštininkui klaidas ištaisyti ir viskas – turi savo paslaugų aprašymą. Dabar galim pereiti prie kito etapo –reklamos internete.
 
3 patarimas – užsiregistruok profų puslapiuose. Tokių dabar yra ne vienas. Tai Versliukai.lt, Telo.lt, DirbaLaisvai.lt, Starters.lt ir kiti puslapiai pižoniškais pavadinimais. Man jie patinka, nes juose galima atsiskleisti ir parodyti pasauliui, o tavo atveju ir būsimiems klientams, koks esi nuostabus ir geidžiamas.
 
4 primygtinis patarimas – dirbk su skelbimais. Skelbiu.lt, Chaltūrke.lt, Plius.lt ir kitus didžiuosius ir mažuosius skelbimų puslapiuose galima nemokamai pasiskelbti, kad tik šią savaitę programavimo paslaugos – su 80% nuolaida ir puslapio sukūrimas kainuos tik 1000 litų. Pameni, juk tu programuotojų Dievas,o dievai paprastai nemažai uždirba... Taigi nuolaida atrodys tikrai įspūdinga... Skelbimuose pažymėk, kad esi pats kiečiausias, turi nerealią patirtį, praktiškai pirmas tavo žodis buvo ne „AŠ", o „PHP", žodžiu, esi nenaujokas ir snarglys šiame reikale.
 
5 patarimėlis – išmok daryti normalius video, kur pristatyk savo projektus, pasidalink savo patirtimi. Nerašyk tų nesąmoningų blogų – niekas jų neskaito ir neprenumeruoja šiais laikais – tai totali atgyvena. Tik vaizdu gali pasakyti,koks esi afigienas programuotojas ir puslapių kūrikas... Tik šiukštu,nesižemink ir nemyk, kaip šitas bičas. Tavo paslaugos pristatymas YouTube – ne pasaka prieš miegą trimečiams, tad rėžk viską, kaip yra, be jokios baimės. Tu juk pats šauniausias ir fotogeniškiausias! Gali savo veido neslėpti – gerai, kai klientai tave gatvėje atpažįsta. Jei moki, gali pridėti efektų – žmonėms patinka efektyvūs vaizdeliai, tik atsargiai, nepersistenk, nes papulsi tarp savaitės video fail'ų.
 
6 patarimas – skirk laiko visokiems startupų renginiams, kuriuose galima nemokamai papliurpti su jaunais ir neapsiplunksnavusiais verslininkais. Kai kurie gauna neblogus pinigus, nes, kaip ir AŠ, puikiai moka kalbėti ir įrodinėti, kad jiems tiesiog reikia padovanoti tuos 100 000 eurų už projektą, kuris niekam neįdomus ir nereikalingas. Pinigų gal negausi, tačiau kontaktų pasirinksi. Kaitiems kvaišeliams atsivers akys ir jie supras, kad pinigus reikia pirmiau uždirbti, ir tik tada leisti, o ne atvirkščiai, tada turėsi puikių klientų.
 
7 patarimas – Facebooke draugauk su visomis celebritėmisir nuolatos komentuok po jų postais. Ir iš viso Facebooke dėk tik pačias kiečiausias savo nuotraukas ir prisistatyk taip, kad pasistotų... Na, supranti,apie ką aš čia ;) Žodžiu, Facebooke turi turėti draugų draugelių. Būtinai tarpjų turi būti Užkalnis, Račas, Algis Greitai, Grybauskaitė ir Ilja Laursas. Tie patys populiariausi. Be Facebooko gali dar užsukti į Google+ ir būtinai užsiregistruok LinkedIn. Twitterį gali pamiršti, kaip ir One.lt ir visus kitus– klientai ten nenardo, neršia tik paaugliai, kurie nieko iš tavęs neužsisakys,o laiko su jais sugaiši be proto daug.
 
8 patarimas – susikurk savo interneto puslapį. Tik kurk specialiai gana paprastą –vien tiktai kontaktai ir viskas. Tik nepamiršk, kad reikia įdėti savo nuotrauką per visą ekraną ir telefono numerį ir meilą. Tik nesirink kokio nesąmoningo [email protected] – visi klientai į tokius tik spamą siūs, o ne kainų užklausimus. Sugalvok kokį originalesnį paštą,pavyzdžiui [email protected]. Būsi kiek kitoks, nei ta visa šutvė proglamerių,o klientai tai, patikėk, labai vertina…
 
9 patarimas – užsiregistruok pagaliau tokiame specialiame forume Uzdarbis.lt. Sako ten vieni vaikai sėdi, projektus visokius daro, verslinykus vaidina, bet juk išvaiko saldainį atimti lengviau, nei iš suaugusio bemsą... ;) Būk gudrus ir naglas, bet neapgaudinėk. Niekas nemėgsta būti išdurtas. Saugokis, kad neišdurtų ir tavęs. Aišku, Uzdarbis.lt – ne kalėjimas su nuolat krentančiu muilu duše, bet atsargumo priemonės nepakenks. Ir nekreipk dėmesio į visus komentarus – jie paprastai nežino, ką tu sugebi, be to baisiai pavydi, todėl ir vadins tave negražiai visaip... Bus grubūs ir nemandagūs. Juk vaikai – mūsų gyvenimo gėlės – ant š*do auga, bet grožį ir kvapą skleidžia kurį laiką.Atleisk tu jiems, ir toliau ieškok klientų – to čia registruojiesi, nes laiką gerai gali praleisti žaisdamas FB žaidimus.
 
10 patarimas yra gana simbolinis. Dėl to, kad tau tiesiog reikia nusipirkti reklamos. 10% nuo savo pelno skirk reklamai per Facebook arba Google AdWords –tikrai klientų susirasi. Nors gal nuo šio patarimo ir reikėjo pradėti, nes vistiek niekas netikės, kad esi pats geriausias ir profesionaliausias puslapių kūrėjas...
 
Dešimt patarimų pakaks pradžiai. Viską padaryk per vieną mėnesį, paskui galėsi džiaugtis savo triūso vaisiais – klientais su storomis piniginėmis.
 
Bet perspėju iš karto – jei lievai dirbsi, špygą taukuotą matysi, o ne babkes!Be to savo reputaciją susigadinsi, o tada jau niekas nebetikės, kad gali nerealiausius puslapius už 5 štukes kurti – teks vėl už 500 Lt dirbti, kaip dabar…

Sveiki, as esu Tomas. Noriu pasidalinti savo patirtimi. Baigiau pirma kursa Skotijoje, Stirling universitete ir nusprendziau sios vasaros neissvaistyti geriant alkoholio ir dejuojant kaip nuobodu ir nera ka veikti. Taip ir gime ideja sia vasara padirbeti Anglijoje. Kodel ne Skotijoje, kur gyvenau ir mokiausi jau vienerius metus? Turbut del dvieju priezasciu: norejau pakeliauti, pamatyti Anglija, joje verdanti gyvenima ir uzsidirbti siek tiek pinigu, kad galeciau pradeti igyvendinti savo verlso ideja Skotijoje.
 
Taigi geguzes pabaigoje grizau i Lietuva atsvesti savo gimtadienio ir siek tiek praleisti laiko Lietuvoje (2sav). Susikroviau savo rankini bagaza, i kuri iejo:

Drabuziai (Striuke, keli megztiniai, maikutes, trejos kelnes, apatiniai)
Vaistai (Mezym, ibuprom, ibuprofen, paracetamolis)
Dokumentai (50 CV, IELTS pazymejimas, Barclays banko israsas)
Laptopas
100g. sukamo tabako
Lagamino svarstykles (niekada neisimu is pacio lagamino, labai pravercia

Be to, pasiemiau is tevu 2000Lt, kas mano paskaiciavimais turi uztekti trims savaitems pragyvenimui, maistui, butiniausiems dalykams. Nepatariu veztis daugybes rubu, tokiu kaip marskineliai, treningines kelnes, marskinai ir t.t., kadangi nueje i parduotuve kaip Primark viska nebranigiai galesite isigyti. Be to, nepatariu veztis ir tokiu dalyku kaip duso zele, sampunas ranksluosciai del anksciau minetos priezasties.
 
Taigi nuvaziaves ten atvykau pas drauga (rytu londonas), pas kuri, pagal plana, turejau apsistoti keletai dienu, kol susirasiu sau issinuomuoti kambari. Ivyko taip, kad kambario sau issinuomuoti uz prieinama kaina neradau (visur praso daugiau nei 90svaru per savaite uz kambari), tad su draugo seiminikais suitarem taip, kad abu su draugu mokesime po 60ssvaru per savaite ir gyvensime jo vienvieciame kambaryje. Is pradziu buvo gan sudetinga, del vietos stygiaus, taciau nusipirkau sau pripuciama ciuzini uz 15 svaru ir bent turiu kur laikinai issimiegoti. Padariau isvada, kad sitaip pagyventi pora menesiu nesukels dideliu problemu.
 
Mano CV. Kadangi tikros darbo patirties as kaip ir niekad neturejau, teko suktis su tuo, kad praeita vasara keleteta menesiu siek tiek dirbau pas tevus kepykloje. Sia vienintele darbo patirti ir irasiau. Be pagrindines informacijos ir darbo patirties, paminejau, kad studijuoju UK universitete, koks as fainas ir kokiu puikiu savybiu turiu, bei, kad galiu dirbti kompiuteriu (competitive with most of Microsoft office programs).
 
Prasideda darbo paieskos. Atvykes penktadienio nakti, sestadieni nuo ryto jau pradejau applyinti internete i darbo skelbimus. Nusprendziau, kad darbas fabrike ne man ir tokius darbus pasiliksiu paskutineje vietoje. Nenorejau applyinti per agenturas, kadangi atlyginimas gaunasi zymiai mazesnis. Pradejau applyinti i ivairius restoranus, kavines, viesbucius, kazino, fast food restaurants. Ta pacia diena gavau laiiska is Mcdonalds, kad esu laukiamas pirmadieni ju interviu. Pamastes supratau, kad tai nera pats puikiausias darbas ir jei atsitiks taip, kad niekur daugiau nepriims, teks dirbti McDonalds. Nuejes pirmadieni i interviu, manageris pranese, kad esu priimtas i darba ir del mano gan neblogos anglu kalbos ir iskalbos apskritai, galesiu dirbti uz kasos. Be to, pasake ir tai, kad sekmadieni vyks trainingas. Valio, turiu dar visa savaite rasti kita darba. Taigi eidamas per miesta ir grozedamasis Londono gatvemis, isnesiojau savo visus CV. Apmaudu, taciau is visu manageriu gavau atsakyma, jog darbo vietu nera, arba jiems reikia zmoniu su patirtimi. Turbut visiems girdeta dainele, ar ne?
 
Dabartis. Kadangi jokio kito darbo gauti kaip ir nepavyko, siuo metu dirbu McDonalde. Pries pradedant dirbti maniau, kad cia bus juokas, o ne darbas - stovesiu uz kasos ir spaudysiu mygtukus. Taciau viskas ne taip. Nuilatinis skubejimas, ikyrus ir nemandagus klientai, sau po nosimi burbantys seniai, kuriu neina suprasti. Taciau, kaip bebutu, darbas yra darbas, del jo as atvaziavau ir toliau siekiu savo tikslo.
 
Reziume. Niekam ten jusu nereikia. I Londona atvyksta simtai tukstanciu emigrantu, kurie pasiryze darba padaryti veltui. Jauno zmogaus reikalaujama darbo patirtis, kuria nezinia is kur istraukti. Pragyvenimas gana brangus, taciau taupant galima uzsidirbti. Taciau, kaip bebutu, man sis gyvenimas patinka. Londonas yra tas miestas, kurie tiesiog viskas verda. Kas dien i London 1 zona metro vazineja 2mln. zmoniu. Man patinka ta ivairove, britu perdetas mandagumas ir ju sypsenos sukandus dantis. Stai toks yra Londonas mano akimis.
 
Laukiu jusu klausimu, nuomoniu, visada esu pasirenges padeti!
 
Atnaujinimas:

Pamirsau pamineti, kad norint dirbti daugumoje vietu reikalauja asmeninio National insurance number (NIN). Ji nurodant tavo vardu bus mokami mokesciai ir gaunamos soc. garantijos. Norint ji gauti reikai paskambinti nurodytu Job Centre numeriu ir uzsiregistruoti i interviu. Nueje i interviu, konsultantas supildys visas formas ir gausite savaji numeri pastu keliu savaiciu begyje. Savaji jau gavau gyvendamas Skotijoje.
Stirling Universitete mokausi Business studies and marketing. Taciau, pasimokius vienerius metus supratau, kad vadyba yra ne man ir pries savaite pakeiciau savaji degree (lietuviskai specialybe?). Kalbant apie keitima, kas man pasirode idomu ir visiskai logiska yra tai, kad daugiau nei 50% studentu pakeicia savuosius degree. Universitetas tai leidzia padaryti be jokiu problemu. Zmogus pasimoko viena ar kita dalyka ir tik tada supranta, jog tai gal yra ne jo pasaukimas, kaip ir man atsitiko su vadyba, nors visad galvojau, kad su tuo siesiu savo ateiti. Pasimokes metus accounting & finance, supratau, kad tai yra man daug idomiau ir siek tiek daugiau nei pries savaite pasikeciiau savaji degree i Finance.
McDonalde siuo metu gaunu 5 svarus per valanda. Kodel mazai? Kadangi McDonaldas atlyginima moka pagal amziu. Man yra 20m., todel gaunu 5svarus/valanda, taciau jei butu 21 - gauciau berods 6.19/valanda. Be valandinio atlyginimo, dar yra bonusai. McDonaldas samdo isorine kompanija, kuri vertina kiekviena restorana ir jei ivertinimas yra aukstas (o girdejau, kad daznai taip ir buna), visi darbuotojai papildomai gauna 0.5 svaro uz kiekviena pradirbta ta savaite valanda.

Tolimesnis straipsnelis (o gal greičiau esė) yra mano idėjų rinkinys, kurias jau buvau išsakęs įvairiose temose pranešimų pavidalu. Todėl jei jaučiate deja vu, kad tai jau kažkur girdėjote, neišsigąskite – čia ne Matrica glitch'ina, čia tiesiog aš kartojuosi.
 
 
 
 
Prieš nedaug laiko karts nuo karto vis atsirasdavo temų, kuriose arba buvo diskutuojama apie mokslą, arba jos nejučia nukrypdavo ta linkme. Ir tada galėdavai išvysti LKL visų žvaigždžių dienos scenarijų, kai susikaudavo Ereliai prieš Vilkus. Ir nors aš pagal idėją priklausyčiau Erelių komandai, vis dėl to labiau palaikau Vilkų pusę. Todėl toliau esantis žodžių kratinys, kurį jūs perskaitysite (arba ne), bandys kažkiek užstoti mokyklą, švietimo sistemą ir net patį mokslą.
 
http://www.part.lt/img/2360a820db7b9c47cf62e143b0222fa1223.jpg
 
Turbūt pastebėjote, kad pagrindinis argumentas, kodėl mokykla yra nesąmonė, yra toks: kas nors suranda Facebook'e paveikslėlį, kuriame parašyta „Things I didn't learn at school:“. Iš karto galima suprasti, kad žmogus nepagauna mokyklos esmės. Mokykla nėra ta vieta, kuri gimdo visų galų meistrus. Mokyklos funkcija yra suteikti žmogui sveiką protą (ką angliakalbiai įvardintų kaip common sense) ir paruošti jį spręsti problemas. Mokykla suteikia tau žinių bagažą, kuris gal ir nevisais atvejais bus naudingas, bet padarys tave išprususiu. O jie, matai, pradeda šaukti, kad manęs neišmokė to ar ano.
 
Pakalbėkim apie tai, ko mūsų neišmokė. Mokėti mokesčius? Dar dabar prisimenu, kaip ekonomikos mokytojas pabrėžė, kad atsiskaitymas už komunalines paslaugas nėra mokesčiai. Tai kas iš mokesčių belieka? PVM – sumoki automatiškai paduodamas pinigus kasininkei už prekes. Darbo mokesčiai? Vėlgi, viskuo pasirūpina darbdavys (nebent gauni vokeliais, tai ir ši pareiga nukrenta nuo darbdavio pečių). O jei ir yra koks mokestis, kuris nėra automatiškai įskaičiuojamas, tai dažniausiai gauni nurodymus, kiek, ko ir į kokią sąskaitą pinigų pervesti. Na, bet sutinku, galėtų įtraukti į mokyklos kursą modulį bent vieniems metams „Paying taxes 101“. Kita problema: kaip užvesti mašiną ją stumiant? Įjungi degimą, stumi, įmeti antrą bėgį. Vėlgi, praverstų moduliukas „Jump start a car 101“. Be viso šito, mokykloje niekas neišmoko, kaip pasidaryti namų sąlygom nedidelį branduolinį reaktorių. Visgi būtų pravartu įgauti energetinę nepriklausomybę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo pačios valstybės. „Building nuclear reactor at home 101...“
 
O dabar apžvelkim nereikalingus dalykus, kuriuos išmokome mokykloje. Na, jei nežadi dalyvauti „Šeši nuliai – milijonas“, tai istorija kaip ir nereikalinga. Jeigu nieko negeri ir nevalgai, tai net bazinės chemijos žinios nėra reikalingos. Jei visą laiką drybsai ant sofos ir nė kiek nejudi ir nepriverti kitų objektų judėti, tai kinematika irgi ne tau. Pitagoro teorema? Taigi galima paimti ir tiesiog išmatuoti įžambinę. Net jei ir reiktų išmatuoti stačiakampio ežero įstrižainę, vis tiek patogiau perplaukti visą jį skersai su metru rankoje. (Išvertus šią pastraipą iš sarkazmo kalbos: gal vis dėl to ne mokykla kalta, kad nedagyvenai [atleiskit už „da“, bet kitaip neskamba] tiek, jog išmoktos žinios taptų naudingos.)
 
Kita dažna diskusija: teorija vs. praktika. Vis kas nors teigs, kad vietoj universiteto rinkis kolegiją, ten gausi daug praktikos ir bus viskas labai gerai. Gal kas matėt serialą „Didžiojo sprogimo teorija“. Žinot, kodėl Šeldonas išaukština save likusios trijulės atžvilgiu? Nes jis – teoretinis fizikas, o teorija yra aukščiau už praktiką. Praktika seka iš teorijos, o ne atvirkščiai. Teorija apibendrina praktiką. Pirma būna hipotezė, o tik po to ji išbandoma praktiniais bandymais. Pirma būna teorema, o tik po to ji pritaikoma konkrečiam uždaviniui.
 
Žinoma, nesakau, kad kiekvienam duota suprasti viską. Kai kuriems vis dėl to būtina keliolika kartų viską pritaikyti praktikoje, kol vis sugula į vietas. Bet šioje vietoje noriu pakartoti mintį iš „Daktaro Fausto“, kad kas nesugeba pats – mokosi atmintinai...
 
Kartais galima aptikti tokį paradoksą. Kai kalba eina apie asmeninį išsilavinimą, tai būtinai atsiras tokių žmonių, kurie teigs, jog nori mokytis tik jam patinkančią sritį ir nieko daugiau. Gink dieve, kad tik nenukryptų kur į šoną. Po to vėl tie patys pradeda aiškinti, kad su kai kurių profesijų žmonėmis (ypač kompiuteristais) negalima rasti bendros kalbos (matai, jie tik apie kompus išmano...) Tada belieka jų pasiteirauti nuomonės apie dvigubus standartus...
 
Dar keliems sakiniams nušokime į pasaulio istoriją. Kiek žinote žmonių, kurie buvo pagerbti dėl savo nuopelnų mokslui, dėl ypatingų žinių ar atradimų? O kiek žinote ypatingai gerų, tiesiog tobulų mokesčių mokėtojų?
 
O dabar truputis asmeniškumų. Kaip ir daugelis žmonių, lankiau mokyklą. Kaip ir daugelis žmonių, nemėgau istorijos. Visus tuos metus nuo 6 klasės nesidžiaugdavau, kai reikėdavo mokytis atmintinai datas ir įvykius. Bet dabar dėl to širdies neskauda. Vienintelis dalykas, ko norėčiau, tai kad būtų įmanomas toks žaidimas su laiku: chronologinėje linijoje išdėlioti visus dalykus, ką mano protas mokėjo ir ką sugebėjo tam tikru metu, bei visą šią liniją patraukti atgal laiko atžvilgiu. Kiek tada būčiau visko pasiekęs...
 
O pabaigai norėčiau baigti svetimais žodžiais, nes pats jau ir taip prisišnekėjau. Paspauskit ant
ir pasiklausykit žmogaus, kuris turi ilgiausią pergalių grandinę amerikiečių intelektualiniame žaidime Jeopardy (jei automatiškai to nepadarys, pereikit iki 17:28). 

Tenka visiems tą sakyt – tikrai nepamenu, kaip pradėjau. Turbūt pradžia ir buvo visokių PHP/HTML mišrainių knibinėjimas, nesuprantant dar, ką darau. Bet taip mokytis nesiūlyčiau turbūt niekam (žr. paskutinį klausimą).
 
Vėlgi, sunku pasakyti – tas minėtas mišraines žiūrinėjau dar gal kokių 12-13, bet iš tikrųjų mokytis Python pradėjau... Net nežinau. 14, 15? Gal kažkas tokio. Ir būtent Python buvo ta kalba, kurią tikrai įvaldžiau, o ne „ai čia moku kažką sumest“.
 
Priklauso ką ir kam darai. Jei tai kažkoks hobby projektėlis, tai, žinoma, tiesiog malonumas, kažką sukūrus. Jei opensourcini, tai ir tai, kad kažkam tai būna naudinga. Na, o jei klientui – pinigai, gera reputacija ir geri darbiniai santykiai...
 
Galiu paminėt keletą pagrindinių šaltinių: Hacker News, Planet Python, Planet Django (rasit atitikmenis ir kitoms kalboms), Reddit skiltys, skirtos programavimui. Atskirų blogų iš esmės neskaitau – visa, kas geriausia, vis tiek ateina per HN arba planetas :)
 
Savamokslis. Mokyklinis programavimo kursas neišmoko nieko, kas man dabar praverčia, ir šiaip yra siaubingas, tad net nesiskaito...
 
Vargu, ar yra „kalba pradedančiajam“. Nebent kalbam apie visišką „kaladėlių dėliojimą“, kaip Scratch. Yra kalbų, kurios tinkamos ir pradėti mokytis programavimo, ir vėliau jau kurti kone bet ką...
 
Žinoma, norisi parekomenduoti savo mylimą Python, bet, kaip sakoma, YMMV :) Tuo labiau, kad yra ir daugiau šaunių kalbų – kad ir sparčiai besivystanti Go :)
 
Man labai nepatinka neteisingai ir nepagrįstai susidarytos nuomonės: jei nori web kurti – tik PHP, jei grafines aplikacijas – C++ ar Java, jei žaidimus – tai tik C++, o Javascript – tik naršyklėje... Niekas iš šitų nėra tiesa, beveik bet kurią bendro pobūdžio kalbą gali naudoti bet kam: nuo komandinės eilutės ar GUI aplikacijų iki žaidimų ar serverių.
 
Bet iš esmės – žr. 8 punktą, jei tapsite programuotoju, jūs tikrai neprogramuosite visą gyvenimą viena kalba, net jei ji universali ir atlieka viską, ko jums reikia. Plėsti akiratį būtina.
 
Pasidrovėsiu ir įrašysiu tik Python. Šiek tiek tenka pakrapštyti ir, pavyzdžiui, C, bet tame tikrai nesu patyręs. Norėtųsi išmokti daug ką: Go, Haskell, ir t.t. – tik valios reikia :)
 
1. Programavimas yra plati sritis, nekalbant jau apskritai apie IT. Didelė klaida yra tikėtis, kad per porą dienų perskaitę tam tikros kalbos manualą jūs jau būsite kietas programeris. Ne.
 
Programavimas nesibaigia viena kalba, viena taikomųjų programų sritimi, galiausiai viena kompiuterių architektūra... Jau dabar yra neaprėpiami kiekiai informacijos ir įrankių – o visa tai yra ir toliau vystoma kasdien. Taip taip, jūsų kalba, įrankiai ir kita – tai nuolat keisis, ir jūs privalote sekti to evoliuciją, jau nekalbant apie domėjimąsi naujais dalykais. Jei to nedarote ir nesekate analogiškų šaltinių mano paminėtiems 4 punkte – neabejoju, jog domitės nepakankamai.
 
Ir aš nenoriu, kad čia būtų vien tokia prievolė, kaip mokykloje „jūs turite domėtis, kitaip bus negerai“. Jei norite programuoti, jaučiate, kad tai – dalykas jums, tai man visiškai natūralu atrodo, kad iš jūsų pačių kiltų noras ir aistra domėtis vis daugiau ir daugiau (ir daugiau nereiškia, kad kasdien padaryti po PHP svetainę nelegaliems filmams žiūrėti). Jei ne – kažkas ne taip...
 
http://abstrusegoose.com/strips/ars_longa_vita_brevis.png
(tinka ne vien C++, o beveik bet kam)
 
2. Mokykitės tvarkingai. Daug kas minėjo mokymąsi „ai padarai, jei veikia – gerai“. Taip, kai kam toks mokymasis – gal net svetimo kodo nagrinėjimas nuo pačios pirmos dienos suveikia. Tačiau šiandien turime gausybę gerų šaltinių, metodikų.
 
Konkrečiai iš ko nesimokyti: daugumos video tutorialų (thenewboston, 3Dev.lt ir pan.). Tai – greitas, paviršutiniškas prabėgimas „va taip reikia daryt“, nepaaiškinant kas ir kodėl. Apskritai, mokytis pradedant nuo „kaip sukurti tą ir aną“, o ne pagrindų, yra blogai. Čia kaip išmokti duoną pjaustyti, bet ne apskritai naudotis peiliu. O kai norėsite užsidėti ant duonos dešros? Eisite ir mokysitės to atskirai? O jei perpjauti obuolį, vėl?
 
Ir šiaip, reikėtų nepasikliauti visokiais neaiškiais šaltiniais (W3schools, ...), beveik visais lietuviškais saitais (pvz. manualai.lt) – Lietuvoje ir taip nėra kalnai gerų programuotojų, manote, kiekvienas dar norės rašyti geras pamokas? Ne, kuria vos pramokę pagrindus naujokėliai. Ir sukuria SIAUBINGAS pamokas – paviršutiniškas (kaip jau minėjau), su blogom praktikom ir net tragiškom saugumo bei logikos klaidom, kurios, jei analogiškas kodas kada atliks svarbų vaidmenį kur nors, gali jums daug kainuoti.
 
Kaip sakiau, yra pilna gerų šaltinių. Bent tokios kalbos kaip Python ar PHP turi oficialius saitus, kurių tutorialai yra viena geriausių medžiagų pradžiai. Kitos, kaip C – neturi, bet tam yra, pvz., Stackoverflow sąrašai. Yra netgi gerų screencast'ų – tik neišsigąskit, jie bus ilgi. Gal ir ne ilgesni už knygas, bet ilgesni už tuos netikusius, kur moko gaminti lievą TVS. Nes video nėra kažkokia burtų lazdelė, kuri mokymąsi sutrumpina šimtą kartų.
 
Prirantinau daug, bet, tikiuosi, mintis supratote...
 
Beje, patikusi literatūra:
http://rtfb.lt/writings/my-babel.html
http://rtfb.lt/writings/learningc.html
http://www.norvig.com/21-days.html
http://www.catb.org/~esr/faqs/hacker-howto.html
 
(Atsiribojimas: ne su kiekvienu kiekvieno šaltinio sakiniu sutinku 100%, bet yra puikių minčių.)
 
–––
 
Nežinau, ar čia vieta diskusijoms, bet tiek nusišnekėjimų kitų atsakymuose...
 
Neįsivaizduoju, kas dedasi galvose visų tų, kurie čia rekomenduoja mokytis Paskalį. KAM? :( Kalba, kuri jokioj srity nėra geriausia (ar net tarp geriausių), pasenusi, niekam nebeįdomi. Sakote, pagrindams? Galima pagrindus mokytis naudinga kalba, kuri pravers ir vėliau, o ne kažkokia nereikalinga iškasena.
 
Tinklalapių kūrimas – žemiausia grandis, nes PHP – nesmagi kalba? Feispalmovičius... Žr. aukščiau – tinklalapių kūrimas gali būti NIEKAIP nesusijęs su PHP.
 
Ruby per daug „nereikalingų daikčiukų“? WAT? Paaiškinkit, nes kitaip – visiška nesąmonė...

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Taigi, akis užkliuvo už vieno uždarbiečio random minčių. Prisiminiau, o tiesą sakant geriau paieškojus kompe radau ir aš saviškes, tik rašytas prieš 3 metus. Tuomet sakykim buvo įdomus laikotarpis gyvenime. Gal kam taip yra buvę.. Guli ar sėdi ar kažką darai ir tiesiog "pareina" minčių srautas tik spėk užrašyt. Taip gime "part I" ir kitos keturios dalys. Iš viso 5 part'ai ;) Miniatiūros apie nieką, kartu apie viską. Redaguota minimaliai. Vėliau įkelsiu daugiau.
 
 
Part I
 
Jum ir taip būna? Būna, kad vienintelis dalykas kurio norit, tai sėdėti ant pasaulio krašto ir rūkyti cigaretę, arba prisigerti taip, kad kitą dieną būtum nauju žmogum ? Būna, kad nenorit nieko ir kartu norit visko? Vieną dieną atsikėlus iš lovos (nesvarbu kuria koja) jūs norit užkariaut pasaulį, o kitą, sėdėt susigūžus kur nors kampe (jau ne ant pasaulio krašto) ir žiūrėt į vieną tašką. Ir niekas niekas negali to jausmo išmušti. Pyktis kuris gniaužia gerklę atsiradęs tiesiog iš niekur, ir jautrumas, kurio niekada nebuvo skverbiasi per kiaušius (atsiprašau merginų)...
 
Sėdžiu dabar prie savo laptop'o. Groja kažkokia liūdna daina. Kas nušove tylą. Nuotaika? Ne ji nėra gera. Manau jos išvis nėra. Nei geros, nei blogos. Tik vienintelis dalykas ko dabar norisi, tai įsidėti tą baltą apvalų popieriuką su tabaku į dantis, uždegti degtuką ir kiek tik galima giliau įtraukti į plaučius. Jaučiat? Palengvėjimas. Nikotinas užlieja smegenis. Tiršti dūmai. Širdis ima truputį greičiau tvinkčioti. Palaima. Trunkanti keletą minučių. Atsipalaidavimas. Bėdų nėra? Toli gražu. Jos neišejo su dūmais. Jos liko ten pat. Smegenyse. Noras užsirūkyti antrą tokį patį magiška popieriuką didėja. Skamba kaip narkomano užrašai? Neatspėjot. Narkomanai savo bėdų nesupranta. Jie su jom nekovoja. Čia tik mažytė nikotino dozė, kuri problemos neišspręs, tačiau jos ir ne pablogins. Kaltinsit? Nereikia. Sugadinsit ir taip mažą kiekį savo nervų ląstelių. O jų dar prireiks. Patikėkit. Užjausit? Nepadės. Nes yra pasaulyje dalykai, kurie įvyks ir be jūsų. Norit jūs to ar ne. Vienas iš jų - šita rašliava. Gal ji bevertė, gal tuščia, bet ir pimpalą antroje klasėje sąsiuvinyje nupiešus juk taip gera būdavo. O kam visa tai ir dėl ko - sunku pasakyt. Gal kad mes iš prigimties anonistai. Ir tai yra aukščiau visko? Gal..O trečiasis popieriukas jau dantyse..
 
 
 
 
 
Part II
 
 
Išjungiau laptop’ą. Atsiguliau. Dešimt minučių gyvenimo pagalvėje. Ramybė. Neilgam. Galvoje avilys. Mintys apie viską ir kartu apie nieką. Bandymas suprasti save, savo veiksmus, poelgius ir tai, ko aš noriu šitam gyvenime. Atsikeliu. Geriau nuo to nepasidaro. Nueinu iki virtuvės. Žiauriai užsinorėjau mandarino. Juk greit Kalėdos. Suprantu tik vieną. Rašymas, tai ne privilegija, ne noras ir toli gražu ne galimybė. Tai jausmas. Jis žino kada tu silpnas. Jis žino, kada ateiti, kad rastų ir užkluptų tave nepasiruošusį. Žino kada įlysti į galvą ir iš jos padaryti dūzgiantį avily. O ką tu? Tu beatodairiškai jo klausai, nors, paradoksas, nemėgsti, kai tau kas vadovauja. Tu tampi jo bejausme nuolankia kale. O gal ne tik jo?
 
 
Yra dvi nuodėmės. Two sins. Kad geriau skambėtų... Jausmas ir Noras. Kuriam labiau pataikaujat spręskit patys. Kuo labiau mąstysit, tuo labiau jus valdys Jausmas. Kuo labiau stengsitės tą mąstymą nutraukti, tuo labiau jus dulkins Noras. Ir kas absurdiškiausia jums tai patiks. Šypsotės? Be reikalo. Nesu matęs, kad išprievartautieji šypsotųsi. Aš žiaurus? Spręsti jums...
 
 
 
Grįžau į lovą. Mintis ant kelių pasidėti kiekvieno studento džiaugsmą laptop’ą po mandarinu atrodė vis realesne. Taip ir padariau. Keista, niekada nemėgau konvejerių ir štampų. Gal kad teko prie pirmųjų dirbti. Klakt, klakt, klakt. Monotonija. Tik užmerk akis ir sujauksi visą tvarką. Čia kaip visada pagelbėti pasiruošęs Jausmas. Dėjau ant tokios pagalbos. Ji man trukdo gyvent. Deja, tik man.
 
 
Sakysi man taip nėra buvę! Prieštarauju! Kas čia per nesąmonės! Patylėk. Palauk ir Pamatysi. Nusiprausk po šaltu vandeniu. Pažvelk į veidrodį. į tuos du taškiukus, į tuos du guzikėlius, kurie gilesni nei įsivaizduoji. Ne, tai ne papai. Aukščiau. Įsižiūrėk į tas akis ir pasakyk paprastą dalyką: Ar ne mes gyvenam dulkinami norų? Atsakymą pasilaikyk sau.
 
 
Visada sakiau “ Gyvenimas ne tikslas, o kelionė”. Šita sušiktą posakį kišdavau visur, kur tik galėdavau, į mokyklinius rašinius taip pat. Kodėl sušiktą? Suprasit. Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Tai ką myli, vėliau atsiradus galimybei vemdamas nekęsi. Tas posakis buvo mano a la credo. Tikslas nėra taip svarbu, kelione - geriau. Prisikeliavau, o gal reiktų sakyti prisikeliavom. Juk nepaneigsit, jog siekti panelės/vaikino yra smagiau nei jį turėti jau šalia. O žiemos vasaros laukimas? O kas būna kai ji ateina? Sulaukus ilgai lauktos žiemos ir tik paspaudus šaltukui pirmi žodžiai būna “O tu kr*va kaip šalta greičiau vasara”. Kalėdų rytas nublanksta tik gavus dovanas. O koks buvo tų Kalėdų laukimas: kvepiantis mandarinais, vaikišku jauduliu “ O ką gi čia padovanoti? “ , ir noru nustebinti mylimus žmones. Siekiant mylimo žmogaus palankumo, mūsų neatpažindavo net patys artimiausi žmones. Mes švytėdavom. Netgi arbatinuko užvirimo laukiam labiau, nei jau užkaistos arbatos. Štai jum ir Noras. Noras mėgautis kelione. Žinot kuo tai baigiasi? Susiradus vaikiną/merginą kyla dvejonės ar teisingai pasielgėm, ar čia tas žmogus. Atėjus Kalėdom visas tas laukimas sueina i virškinamąjį traktą. O užvirus arbatinukui suprantam, kad ne velnio tos arbatos nenorim. Tos sušiktos kelionės džiaugsmas privedė prie to, kad tapom nepastovūs. Noras pavojingas. Jis gali išsipildyt. Norėkit atsargiai.
 
 
Part III
 
Lėtas šeštadienis. Taip būtų galima pavadinti dieną, kurios pabaigos nematyti. Totali vegetacija. Egzistavimas. Kur tai veda? Ogi niekur. Visiškai. Filmas. Juokingiausia tai, kad žiūrėdamas jį, matai savo gyvenimą. Būtų graudu, jei nebūtų juokinga. Permąstau dar kartą. Bandau įžvelgti teigiamus bruožus. Visgi įdomu savo gyvenimą matyti iš šalies. Tos pačios situacijos. Tos pačios klaidos. Tokie patys norai ir tokie patys nusivylimai. Tai sukelia šypsena. Perkreiptą, bet šypseną.
 
Šiandien bedirbant akis užkliuvo už voro. Gyvis lakstė nežinodamas kur dėtis. Ieškojo užuovėjos ir ramybės. Atradau paralelių. Turbūt visi būtų atradę. Ne. Teisintis nemėginu. Šiaip vorai be kita ko, yra sakoma, laimę neša. Toks vaizdas, kad visus juos jau bučiau sutrypęs. O tie kurie gyvi – bijo ir pažiūrėti į šitą pusę. Reiks ieškoti naujų laimę nešančių padarų.
 
Part IV
 
Vėl naktis. Keista. Beveik kaip toj dainoj. „ Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi...“ Iš tiesų. Niekada turbūt nesusimąstome, kodėl būtent naktimis atsiranda stebėtinas atvirumas, įsigilinimas į save ir mums nebūdingas nuoširdumas. Pastebėkit, kad naktimis (vakarais) vyksta atviriausi pašnekesiai, „širdies išliejimas“ ir nesuklysiu sakydamas, jog žmogus vakare būna pats natūraliausias. Gal viskas taip todėl, kad vakare permąstome visą dieną, padarome atitinkamas išvadas ir po visko tampame tuo, kuo esame. O gal ir nuovargis padaro savo.. Taip sakant išgrynina žmogų.
 
Naktį kiti jausmai, kiti pojūčiai...Bet žmogus tas pats. Taip, jis dažnai kiek pyktelėjęs, bet jis moka atleisti, o jei reikia ir neparodyti pykstąs. Dėl ko? Bala žino.. Pats ant savęs, gal kiek ant situacijos (ji irgi beje priklauso nuo jo). O gal ant likimo? Tas padla moka ir mėgsta papokštauti. Neee, šį kartą jis čia niekuo dėtas. Tas minčių raizginys neduoda ramybės jau kuris laikas, o lapas (nors ir virtualus), yra šiokia tokia paguoda ir savotiškas morfijus. Tam kartui nuramina, o vėliau ir vėl prisireikia. Dabar mintys sukasi ties dviem problemom: Žmogum ir Jausmais. Taaaip taaip, kaip visada filosofiškai. Kitaip aš negaliu. Atsibodo tas popsizmas. Jis bukina, alina, išsunkia ir galų gale vemt verčia. Juo persigėrę viskas kas tik įmanoma. Mūsų žodžiai, veiksmai, jausmai, mintys.. Bala nematė tų veiksmų. Paaukočiau juos, jei atiduotų jausmus. Taip juos. Romantikas grįžo, jau galit plot katučių. Juk viskas, ką jaučiame, o vėliau ir darome yra apgaubta netikrumo skraiste. Skraiste, kurios nuplėšti jau niekas nenori, o gal jau ir negali. Robotizmas. Mes juk viską mėgstame, mums viskas patinka, mes visus mylime, gerbiame ir saugome. O tikrovė? Visko nekenčiame, nieko nenorime, ir nudėtume, jei galėtume patys savom rankom. Žmonės bijo savo tikrųjų jausmų. Jų paprasčiausiai ne-be-li-ko. O jei liko, tai tik negyvose formose. Pripažinkit. Bijome pasakyti, ką iš tikro galvojame. Norime būti geresniais nei esame. Ir tai masiška. O mes žinome, kiek yra pilkų, vegetuojančių ir masėms paklūstančių robotukų?! Dauguma. Tačiau remiantis vėlgi ta pačia visiems žinoma daina popsas turi savų pliusų. Įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.
 
O žmogus. Kodėl jis vienu metu gali traukti ir stumti? Kodėl norėdami jį nustebinti arba sužavėti pereitume pragarą, o siekdami atleidimo nesugebame ištarti paprasto atsiprašau? Baigėsi parakas? Kaip visada ne laiku... Kodėl žmogaus fizinė galybė turi atsvarą – jausminę negalią? Kad būtų įdomiau gyventi? Ar todėl, kad viskas šiame pasaulyje turi in ir jan? Priešingybių balansas sukuriantis harmonija. Tiesiog dieviška. Nuostabu. Pasakiška. Ir kartu taip sušiktai žmogiška. Savo keverzones baigsiu viena mintim. Pamačiau, perskaičiau, patiko. Ji visai iš kitos temos. Ji nedera šitoj raizgalynei, bet.. Jei už kiekvieną mergina, tokią kaip tu, aš gaučiau 5 centus, turėčiau... 5 centus.
 
Part V
 
Guliu. Niekaip negaliu užmigti. Mintyse bėga veidai, vaizdiniai iš gyvenimo. Tų žmonių aš nepažįstu, o vaizdiniams prisiminti minčių srautas per greitas. Įdomi naktelė. Pagalvojau, gal sąžinė prabilo ir nori man ką nors pasakyti? Bet vėliau tik tyliai nusijuokiau iš savo tokio klausimo. Juk kvaila būtų ieškoti žibučių žiemą. Bet stebuklų būna, neneigsiu. Taip ir man su sąžine.
 
O jums irgi taip būna, kad atsigulus į lovą jaučiatės mirtinai pavargę, o tą minutę, kai galva paliečia pagalvę, ima rastis baimė. Baimė užmigti. Miegas išgaruoja. Lieki tik tu ir tamsa. Ir gink dieve, apie akių sumerkimą jau negali būti jokios kalbos. Ima plūsti įvairios mintys. Vieniem egzistencinės, kitiem labiau žemiškos. Tu negali jų kontroliuot. Negali sustabdyt, išvyt,ištrint, išmest. Jos taip giliai, kad tu gali tik laukti ir melstis, kad tai netruks visą amžinybę. Taigi vienu metu apturi garbę turėti dvi baimes: Viena baimė sudėt bluostą, kita, kad mintys, kurios tave terorizuoja nesitęs amžinai. Atsikeliu. Kelias į virtuvę painus. Ar dėl minčių, ar dėl tamsos, nežinau. Nusiprausiu veidą, atsigeriu ir grįžtu atgal. Velniava. Negeriau. Sėdėdamas ant lovos krašto imu skaityti senus sms‘us. Nuo galo, po vieną. Kantriai ir meistriškai atkurdamas dialogus bei situacijas. Po kiek laiko susivokiau. O velniam man to reikia? Kodėl man turi rūpėt žmonės, kurių galbūt nemačiau ir santykiai, kurie neegzistavo? Tai tarsi matrica. Mano kitas pasaulis. Klampi, užburianti, juoda masė, į kurią pasinėrę tampame savo pačių įpročių vergais. Ne, aš to daugiau nenoriu. Delete all. Die bitches. Nebenoriu jūsų matyt, prisimint juo labiau. Tai ir yra tai, kas vėliau grįžta srautais, kas atsispindi kaip vardų ir vaizdinių mišrainė. Ir kas sukelia baimę užmigti. O jums, ar taip būna...?

Sveiki,
 
taigi nusprendziau pasidalinti savo ispudziais is keliones i Anglija.
Isvykau praeita vasara liepos menesi. Tikslas buvo padirbeti 3 men. susitaupyt masinai. Kaip ir daugelis, tikriausiai zinote, lengviausia darba susirasti fabrike, tuo labiau, kad gyvenau labai mazame miestelyje Watton'e. Kadangi fabrike dirbo draugo tevas - mesininku, todel eiti i fabrika atrode priimtiniausia iseitis, tuo labiau jog dirbsime tik tris menesius.
Isidarbinti stengemes Cranswick foods fabrike - tai yra mesos fabrikas. Nuejus pirma diena i fabrika uzpildyti darbo paraiskos, mane pasitiko lietuve vadybininke ir nusivede i kambari, kuriame lauke dar daugiau darbo norinciu zmoniu, kurie buvo ivairiausiu tautybiu - lenkai, latviai, lietuviai ir t.t. Uzpildzius paraiskas ir sutvarkius visus dokumentus ta pacia diena, vadybininke paklause, kas noretu pradeti dirbti jau siandien. Iskart pakeliau ranka, kadangi tikslas buvo vienas - uzsidirbti kuo daugiau pinigu. Beje, darbintis ejau ne vienas, o su draugu - abu studentai, taciau darbo nebijojome, kadangi nebuvome baltarankiai. Tad rankas pakeleme abudu. Is visu zmoniu, norejusiu dirbti ta diena, paeme tik mus.
Vadybininke mane palydejo iki valgyklos, kur mane pasitiko anglas supervisor'ius. Nusivede mane i rubine pasake kuo apsirengti ir pranese, jog lauks manes skerdykloj. Persirengiau rubais, kuriuos duoda fabrikas - baltos kelnes, baltas dzemperis, balti batai, salmas, pirstines ir plauku tinklelis. Iejus i skerdykla iskart krenta i akis drbanciu zmoniu kiekis, visi skuba, pastovus surmulys. Susitikus su supervisor'iu sikart skerdykloje, jis mane pristato kitam lietuviui, jog sis man parodytu ka reiks dirbti.
Pirmasis darbelis nebuvo sunkus - reikejo patempti kabancias kiaules ant veikiancios linijos, kadangi pagrindine linija buvo sugedusi. Dirbau salia britu ir lietuviu, todel nebuvo nemalonu - britai buvo draugiski, patardavo, lietuviai taip pat pagelbedavo. Po 3 valandu darbo gavau pietu pertrauka (break'a). Gryzus po pertraukos priejes lietuvis pasake, jog reikes dirbti kita darba.
Naujojo darbo esme buvo tokia, jog judancias ant linijos kiaules reikedavo prapjauti, isimti ju zarnas, kad butu lengviau pradurti slapimo pusle ir imesti ju zarnas i dubeni. Darbas sikart buvo zymiai sunkesnis, kadangi ant linijos keliavo motinines kiaules, o ir pats darbas buvo nemalonus, kadangi buvau visas purviinas, slapias nuo slapimo, beto ir pats kvapelis buvo nemalonus, taciau kvapams nesu jautrus man tai nesudare jokiu rupesciu, tiesiog buvo sioks toks nemalonus kvapelis.
Baigusis pirmajai mano darbo dienai, skaudejo nugara, tikriausiai, nuo kiauliu zarnu kilnojimo, kadangi linija ejo pakankamai greitai. Dziugu buvo tik tai, jog jeigu kas nors nespedavo, sustabdydavo linija ir niekas nebudavo pries ir nereiksdavo jokiu nepasitenkinimu. Zinojau, jog kita diena dirbsiu vel ten pat, todel buvau ramus, kad zinau kad turesiu darbo.
Mano draugo pirmoji diena taip pat buvo sunki. Ji nuvede i packing'a, taciau darbas buvo sunkus. Dirbo jis latviu ir lietuviu kolektyve. Reikedavo jau sutvarkyta, ispjaustyta ir paruosta mesa supilti i dezes, kurias vezdavo moterims, o jos pakuodavo. Mesa, kuria reikedavo supilti i bin'us (tai labai dideles dezes), buvo pristatoma jam jau dezese. Pagal bendra tvarka, dezes negaledavo but sunkesnes negu 15 kg berods, tiksliai nepamenu, taciau i dezes budavo kraunama zymiai daugiau, kartais siekdavo net po 40-60 kg. Packing'e dirbo jauni vyrai kadangi ten reikejo nemazai jegos ir istvermes. Pats kolektyvas buvo ziauriai nemalonus, atejus naujam zmogui, visi kiti ziuri kreivai ir nemandagiai. Pirma taisykle - niekada nereikia leisti lipti sau ant galvos, visada turi parodyt, kad atejai cia dirbti, bet pastovet uz save taip pat gali. Siek tiek primena kalejima :D Taciau tikrove tokia, kadangi teks dirbti ne su paciais maloniausiais zmonem. Sitam fabrike, nezinau kaip kituose, buvo labai nemazai kaliniu, netik is Lietuvos, bet ir Lenkijos, bet apie tai veliau...
 
 
Rasiau paprasta buitine kalba, kad butu lengviau skaityt, klaidas pats issitaisysiu artimiausiu metu. Jeigu domina, tuomet toliau galiu pasakot savo patirti Anglijoje, tiesiog leiskit man zinot ar jums tai idomu. Beje rasiau sita istorija, tiesiog noredamas papasakot, ko tiketis zmonems, kurie zada vykti i Anglija.
 
Tai tiek, geros dienos.
 
Antra dalis

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
 
Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
 
Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
 
Apie tinklinį marketingą
 
Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
 
Apie idėjų generavimą
 
Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
 
Apie sveikatą ir nuotaiką
 
Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
 
Apie galią ir įtaką
 
"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
Margaret Thatcher
 
Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
 
Pradžios pabaiga
 
Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
 
“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

http://apieviska.info/wp-content/uploads/2013/04/web-master-day-big-slider.png
 
Šiandien 4.04 diena.
 
Sveikinu visus web-kūrejus, dizainerius, karpytojus ir kitus vienaip ar kitaip susijusius su web kūrimu. Linkiu jums sėkmingų projektų, gerų klientų, daugiau įdomių problemų.

Aš už tuos kurie nori emigruoti, puikus pasirinkimas. Jeigu žmonėms sunku LT, prašom tegul vyksta ten kur jiems lengviau. ;] Pats asmeniškai iš dalies norėčiau išvykti ir iš dalies ne. Lietuva.. Kokia sušikta ji bebūtu, bet prie gimtinės vistiek yra kažkoks prisirišimas, viskas pažįstama, geri prisiminimai etc, bet pagalvojus už ką tau teks gyventi visos emocijos išsisklaido ir į smegenys atplūsta realybės banga...
 
Norint normaliai gyventi Lietuvoje reiktu, bent 2500 algos. Į ta normaliai įeina - susimokėjimas už būta, normalus maistas, kažkoks daiktas ar drabužis. Tikrai ne kiekvienas pas mus tokia alga gauna. ;]
 
Anglijoi, dirbi paprasčiausia darbą, gauni 1k svarų, užsimoki už būsta, valgai kas tau skanu (labai neisiplečiant), ir dar gali nueit nusipirkti be parkių sau drabužiukų ar šiaip ko nors.
 
Tuo tarpu kol anglijoje emigrantai džiaugiasi gyvenimu čia Lietuvoje mes spėjame ir skūstis gyvenimu ir dar apšnekėti emigrantus. ;D
Šūdu ##### likes iš Lietuvos, patrijotai pykit nepyke, bet šūdu #####. ;] Visi suka varkes, moka pinigus vokeliuose, visi bando kažką nusukti.
 
Nu žodžiu per daug čia prirašiau, tad.. !!! Linkiu visiems emigrantams gero gyvenimo užsenyje!!! O sau ir kitiems esantiems Lietuvoje linkiu stiprybės!! Mums jos prireiks (Uch ;DDD)