Avanhel

Gali Vilniaus senamiesty pardavinėt, iki 15 min galima stovėt be leidimo, o per 15 min geroje vietoje gali praeit iki 35 klientų, po 15 min pakeiti vietą 100 metrų atstumu nuo praėjusios ir nebereikia jokių leidimų. (išskyrus leidimą prekiaut maisto prekėmis ). Iš esmės gali užtekt pakeist atstumą 5 metrų, bet dėl akių galima ir 100 :)

Patariu paskaityti fantastiką. Visos PFAF (Pasaulinio fantastikos aukso fondo) knygas iki 275 nr.
 
Galima rasti arba Linkomanijoje arba labai retais atvejais knygynuose.
 
Aš pats perskaičiau per vasarą beveik 327 PFAF knygas. Ant tiek tai geros knygos. Otvechaju

Nesutinku, Dizainera.lt labai geras domenas. Nes tai yra kaip vienas išsireiškimas. O dizainoera tėra dviejų terminų sandūra.

Ar čia apie mano situaciją eina kalba? Jau minėjau, kad viskas kaip ir ok, refund'ą jau gavome. Tačiau nežinai kas gali būti ateityje. Tamstos post'as suintrigavo.

Patariu paskaityti fantastiką. Visos PFAF (Pasaulinio fantastikos aukso fondo) knygas iki 275 nr.
 
Galima rasti arba Linkomanijoje arba labai retais atvejais knygynuose.
 
Aš pats perskaičiau per vasarą beveik 327 PFAF knygas. Ant tiek tai geros knygos. Otvechaju

O mėginai rašyti Lietuvos vartotojų teisių apsaugos komisijai ? NEs jeigu tu gali nusipirkti prekę būdamas Lietuvoje, teisių apsauga privalo ginti tave. Todėl duok jiem užduotį apginti tave. Jie sakys, kad mes su užsienio firmomis neužsiimame, bet jie turi atsakyti pagal kurį straipsnį jie taip sako. Jeigu nepasakys, galima gauti kompensaciją iš tam tikros institucijos. Jei ką rašyk AŽ

Sveiki,
 
kas turit pasiūlyti geresne kaina VPS/VDS serverį UK? Gal turit rekomendacijų, kad būtų geras supportas.

65 nemokamos knygos pdf formatu apie:
Deep Learning
Python, R, and MATLAB, etc;
Algebra, Statistics;
ir t.t
 
https://towardsdatascience.com/springer-has-released-65-machine-learning-and-data-books-for-free-961f8181f189

Artėja diena (birželio 30 d.), kai reikės pasirinkti, ar pasilikti 2 kaupimo pakopoje ar ne, todėl pradėjau domėtis, ką reikštų atitinkami mano sprendimai. Iki tol nesigilinau į pensijų kaupimus ir nelabai nutuokiau kaip ir kas, tiesiog žinojau bendrai apie jų egzistavimą, kad pensija priklauso nuo gaunamo atlyginimo ir mokamų mokesčių. Nusprendžiau įsigilinti ir suprasti visą veikimą, tuo pačiu pateikti naudingos informacijos uždarbiečiams.
 
Šiuo metu kaupiu 2+2+2 (2 % „Sodros“ įmoka, 2 % įmoka nuo Jūsų darbo užmokesčio (bruto) ir 2 % skatinamoji įmoka nuo vidutinio atlygio šalyje (bruto)) II kaupimo pakopoje, jaunystėje Swedbank konsultantė įkalbėjo pasirinkti būtent šią kaupimo formą, atseit jos, finansinė grąža būtų didžiausia. Pasakysiu atvirai, tuo metu nei per daug gilinausi į tai, kokią naudą gausiu iš to, nei ką, (18-os metu galvojau, kaip greičiau atsidaryti banko sąskaitą ir tiek žinių) todėl savo pasirinkimo argumentuoti negalėčiau. Tačiau dabar, kai yra noro ir laiko labiau pasigilinti į savo pasirinkimus, pagrindinis momentas tas, kad pasirinkęs kaupimą II pakopoje padidinau riziką, jog jei pasirinktas fondas nesėkmingai investuos mano kaupimo pinigus, senatvėje gausiu mažesnę pensiją. Na bet kol kas Swedbank fondas pliusuoja (3% pelningumas per 2018 metus). Na bet ne apie tai dabar, reikia spręsti, ką rinktis toliau, nes kas ten žino, kokia krizė (o gal karas?) gali ateiti per ateinančius metus.
 
Kokie pasirinkimai:
A variantas - pensijų fonde kaupiant 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo + 1,5 proc. nuo vidutinio šalies užmokesčio iš valstybės biudžeto pervedamą įmoką.
 
B variantas – pensijų fonde kaupiant didėjančias įmokas (2019 m. 1,8 proc. įmoka nuo savo atlyginimo + 0,3 proc. įmoka nuo vidutinio šalies užmokesčio iš valstybės biudžeto, 2020 m. atitinkamai 2,1 + 0,6 proc., 2021 m. 2,4 + 0,9 proc., 2022 – 2,7 + 1,2 proc., 2022 m. ir vėliau – 3 + 1,5 proc.).
 
C variantas – sustabdžius (neatnaujinus) įmokų į pensijų fondą, bet sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde.
 
D variantas – nutraukus kaupimo sutartį (arba atsisakius ją sudaryti), o pensijų fonde sukauptas lėšas grąžinus į „Sodrą“.
 
 
Iš pasirinkimo variantų matome, kad jei nieko nekeičiu, man automatiškai priskiriamas A variantas, tai reiškia, kad padidėja bendra įmokos suma iki 3% per mėnesį nuo (bruto) darbo užmokesčio ir dar 1,5% į kaupimo fondą perveda valstybė nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau žinant Lietuvos reformų dažnumą, galima tikėtis, kad tie 3%, kuriuos mokėsiu asmeniškai nuo savo atlyginimo tikrai kils. Prieš reformą valstybė ir sodra mokėjo 4% nuo mano atlyginimo sumokamų mokesčių į kaupimo fondą, dabar mokės tik 1,5% ir aš pats mokėsiu 1% daugiau, nei mokėjau iki reformos. Bravo, padidino mokesčius prisidengiant skatinamuoju šleifu kaupti ir apsirūpinti savo senatvei patiems. Jei kaupėt 2+0+0 būdu, Jums padidėja mokesčiai dar labiau, nes vietoje 2% kuriuos mokėjo sodra į kaupimo fondą, dabar mokėsite 3% asmeniškai nuo savo atlyginimo mokesčių ir gausite tik 1,5% subsidiją iš valstybės.
 
Gerai, dabar trumpas pavyzdys, kad būtų lengviau įsivaizduoti situaciją realiais skaičiais.
 
Pasiekiau 65 metus, prieš tai kaupiau 40 metų kaupimo fonde ir sukaupiau 20k€. Atrodo viskas puiku, tačiau pradėkim gilintis į skaičius. 15% nuo sukauptos sumos reikės grąžinti Sodrai, tai vadinasi lieka 17k€. Sodra įsipareigoja išmokėti tuos pinigus per 20 metų, tai vadinasi per mėnesį, kad kaupėm II pakopoje papildomai prie pensijos per mėnesį prisidėjome apie 70€ (20000*0,85=17000/20/12=70,83€). Reziume gauname 370€ pensiją.
 
Na bet reikia dar išgyventi iki 85 metų, kad atgauti tuos pinigus. Iš to seka klausimas, ar pensijos sukauptos lėšos yra paveldimos? Pagal surastą informaciją, visos lėšos yra paveldimos kol kaupiama II pakopos pensijų fonde. Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptų lėšų paveldimumas priklauso nuo išmokos pobūdžio:
 


 
Vienkartinė išmoka – paveldima.
Periodinė išmoka iš pensijų fondo – paveldima.
Atidėtas anuitetas – 85-90% sukauptų lėšų, kurios iki 85 metų mokamos iš pensijų fondo, yra paveldimos. Likusi sukauptų lėšų dalis mokama nuo 85-erių iki mirties, o šios lėšos nėra paveldimos.
Standartinis anuitetas – nepaveldimos išmokos.

Plačiau apie tai nekalbėsiu, tik paminėsiu, kad viskas priklauso nuo fonde esančios sukauptos sumos. (Plačiau apie paveldimumą)
 
Jei pasirenku B variantą, tai iš esmės tas pats kaip ir A variantas, tiesiog prie 3+1,5 prieisiu palaipsniui kelis metus. Mano atveju, kadangi jau kaupiu maksimaliai, šis variantas neįmanomas. Tiems, kas pasirinks šį variantą, reikš ne tokį staigų mokesčių padidėjimą.
 
Pasirinkus C variantą, sustabdau savo tolimesnį įmokų mokėjimą į fondo kaupiamąją sąskaitą, netenku valstybės subsidijos (1,5%), tačiau palieku jau sukauptą pinigų sumą fonde generuotis pačiai iš savęs. Tokiu atveju, jei ir toliau būtų 3% pelningumas, tiesiog garantuosiu, kad pinigai nenuvertės (jei nenutiks jokio apokalipsinio varianto dėl karo ar krizės padarinių, kas lemtų pačio euro nuvertėjimą kitų valiutų atžvilgiu).
 
Galiausiai, jei pasirenku D variantą, nutraukiu visus ryšius su fondais, grąžinu sukauptas lėšas į sodrą, pasididinu savo pensijos apskaitos vienetus, kurie buvo sumažėję dėl II pakopos kaupimo.
 
Trumpai, nuo ko priklauso, kokią pensiją gausite sulaukus pensinio amžiaus:
 
Bendroji pensijos dalis = Bazinis pensijos dydis (2019 m. 164,59€) + Sukauptas stažas (2019 m. minimalus privalomas 31 metai, tačiau 2027 metais bus 35 metai)/ Būtinasis stažas)
 

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
Bazinis pensijos dydis kasmet indeksuojamas;
Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų
+
 
Individualioji pensijos dalis = (Taško vertė (2019 m. – 3,52€) x Sukauptų taškų skaičius)

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją;
Apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojama;
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2019 m. VDU siekia 1 136,20 Eur.

*Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5.
 
Čia galite rasti skaičiavimų pavyzdžių: https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte
 
Išvados:
 
Pasirinkus pirmą variantą, dalinai prisidėdi prie savo įprastinės pensijos (kuri neženkliai sumažėja, dėl kaupimo), pasirinkus nekaupti, pasilieki prie įprastinės pensijos, kuri skaičiuosis tik nuo tavo surinkto stažo ir sodros taškų.
 
Matematiškai skaičiuojant, jei tarkim gauni 1,5k€ per mėnesį (imam iškart tokį skaičių, nes tai greičiausiai bus paprasto žmogaus uždirbamo atlyginimo vidurkis per visą jo gyvenimą), vadinasi 45€ kiekvieną mėnesį teks sumokėti mokesčiams, po ko tos lėšos bus grąžinamos į kaupiamąją sąskaitą pasirinktam fonde. Per metus gaunasi 540€. + Valstybė prideda 1,5% nuo šalies VDA kiekvieną mėnesį, tai būtų 196,8€.
 
Tarkim kaupi 40 metų ir sumoki 21600€ į fondą. Įvertinus fondų veiklą, jei jie generuoja po 3% per metus + valstybės subsidija 1,5%, gaunasi, kad sukaupi 57222€. Sodra įsipareigoja išmokėti tuos pinigus per 20 metų. Tai gaunasi 202,66€ per mėnesį.
 
Tęsiam skaičiavimą, kiek pati sodra įsipareigoja sumokėti neskaičiuojant kaupimo, jei 40 metų iš eilės dirbau ir gavau atlyginimo vidutiniškai per mėnesį po 1500€.


 
Surinktas stažas: 40 metų
Būtinasis stažas: 35 metai
Bazinis dydis: 164,59
Sodros taško vertė: 3,52
Sukauptų taškų kiekis: 52,8

Toliau skaičiuojam=(164,59x40/35)+(3,52x52,8)=188.10+185,85 ≈ 374€
 
Pridedam mėnesinę sukaupto fondo dalį=374+202 ≈ 576€
 
Nekalbėsiu apie tai, kad per 40 metų sumokėjom 140400€ soc. mokesčių ( + dar ir įmonė sumokėjo 11736€). Nekalbėsiu ir apie tai, kad pagal statistiką Lietuvoje vyrai nugyvena tik iki 70 metų (vidurkis), o moteris iki 80 metų. Nors čia gal gan ir svarbus momentas, nes jei vyras nugyvena tik 5 metus po pensinio amžiaus pasiekimo, tai vadinasi jis atgaus tik 36720€ per tuos 5 pensinio gyvenimo metus. Jei moteris gyvena 10 metų ilgiau nei vyras, moteris atgauna 110160€. Tai moterims (jei tikėti statistika) labiau apsimokėtų kaupti II pakopoje.
 
Mano asmeninė nuomonė tokia, jog kaupti apsimoka, jei dirbi samdomą darbą nepatenkantį į padidintos rizikos darbų sąrašus, t.y. nekenki sveikatai dirbdamas sunkų/fizinį darbą ir ketini gyventi bent iki 80 metų.
 
Neapsimoka, jei dirbi „ant savęs“ ir sugebi investuotą sumą padidinti per metus bent 7 procentais. Dar reiktų įvertinti faktą, kad galimas pats pensinio amžiaus pakelimas. Geriau savo pensiją pasirūpinsiu pats, nei tikėsiuosi, jog kažkas pasikeis Lietuvos pensijų sistemoje. (Europoje šis skaičius didinamas jau link 67 metų)
 
 
Šaltiniai:
https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=30580
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/langas-grizti-i-sodra-tuoj-uzsivers-ar-verta-tai-padaryti.d?id=80069223
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/7-mitai-apie-nauja-pensiju-kaupimo-tvarka.d?id=80019399
https://www.luminor.lt/lt/apie-2019-m-pensiju-reforma#2pakopa
https://reforma.invl.com/
https://www.sodra.lt/lt/pensiju-kaupimas-2-2-2
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sociumas/pensija-vakar-ir-rytoj-kiek-padidejo-per-desimtmeti-ir-ko-dar-laukti-1083-918590
https://www.sodra.lt/kaip-apskaiciuojama-pensijos-verte

už "priverstini" paspaudima gausi bana is googles, pabandyk kitus ads tinklus

Dėkoju !

Naudok didelius banerius, nes visi maži ar prisitaikantis neefektyvus :)
 
plius gali naudoti sticky widget.
 
Example wordpresui: Q2W3 Fixed Widget

Matau tiek daug jaunimo šokancio palei dūdele :) Liūdna kad 21 amžiuje dar yra tokiu vietų pasaulyje,kur žmones yra verčiami kažka daryti prieš savo valią.Ir tik vienetai tokiu kurie išdrysta pasakyti savo nuomonę AŠ PRIEŠ KARĄ,GINKLUS,AŠ UŽ TAIKĄ. Čia aišku mano nuomonė-jūs manes nepriversit eit begiot su šautuvu.Manau jei butu tokiu daugiau kas nebijo savo nuomones pareikšti tai dabartinė tvarka su šaukimais butų senai pasikeitusi. Negalima skaitau iš žmonių atimt jų laiko,norų ir tikslų.

Sveiki, Uždarbiečiai, noriu pranešti, kad jau paskelbtos 12 klasės kalbėjimo potemės:


 

Šiais metais pasikeitusi tvarka apsunkino kalbėjimo įskaitos temos ir potemės pasirinkimą, todėl pateikiu siūlomas suformuotas potemes pagal NEC pavyzdžius,
jas galite rasti čia.

 
2016 m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temų pavyzdžiai
 


 
Pasirinkto lietuvių rašytojo stiliaus ypatybės.
Kalbinis apsisprendimas tautinio atgimimo epochoje XIX a. pab. XX a. per. (Šatrijos Ragana ir kt.)
Lietuvos raštijos ir literatūros tekstai, formavę lietuvių požiūrį į tautos ir valstybės istoriją.
Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą?
Kaip kalba padeda atsiskleisti vaizduojamąjį laikotarpį Mariaus Ivaškevičiaus Madagaskare?
Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių prozoje (Jurgis Savickis ir kt.)
Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje (Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir kt.)
Asmenybės laikysena ribinėse situacijose (Nijolė Sadūnaitė ir kt.)
Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje (Kazys Bradūnas ir kt.)
Kodėl šiandien prieštaringai vertinamas sovietmečiu žymių lietuvių rašytojų kūrybinis palikimas?
Antikos mitų interpretacija Lietuvos kultūroje (Judite Vaičiūnaitė ir kt.)
Krikščioniškoji etika Lietuvos Literatūroje (Antanas Škėma ir kt.)
Literatūra istorinės patirties liudijimas (Antanas Škėma ir kt.)
Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje (Marius Ivaškevičius ir kt.)
Ezopo kalba sovietmečio literatūroje (Kazys Saja ir kt.)
Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis (Šatrijos Ragana ir kt.)
Žaismas modernioje lietuvių literatūroje (Jurgis Savickis ir kt.)
Tėvas lietuvių literatūroje (Justinas Marcinkevičius ir kt.)
Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė (Jonas Basanavičius ir kt.)?
Tautosaka lietuvių literatūroje (Jonas Aistis ir kt.)

 
Pastaba: sklaustuose nurodytas autorius tik rekomenduojamas. Kandidatas, susiformavęs panašią temą, turėtų rinktis kitą (-us) autorių (-ius).
Suformuotos kalbėjimo potemės 2016 - potemes.lt.pdf

Tam puslapyje yra du variantai ir iš tų dviejų, geriausias šitas: http://www.dalinuosi.lt/fotoaparatu-objektyvu-nuoma/vilnius/rode-smartlav-prisegamas-mikrofonas-4885

Man patinka uždarbiečiai tuom, kad visada esame internetinio verslo apsuptyje. Tačiau dažnai pritrūksta žinių ar patarimo, kaip pradėti ir vystyti verslą, kur gauti investicijų ir kaip jų gauti. Taip pat, yra žmonių, kurie dar tik svajoja apie verslą, tačiau niekada nėra jo darę (ir aš toks buvau nesenai, prieš kokius 5 metus, čia, Uždarbyje).
 
Dauguma uždarbiečių turi įvairių patarimų apie minėtus klausimus ir tai, kaip "daryti" verslą, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad turime daugiausiai mokytis iš geriausiųjų pasaulyje. Marc Andreessen, mano nuomone, yra pats genialiausias internetinio verslo žmogus pasaulyje - interneto Tomas Edisonas. Trumpai apibendrinant jo karjerą:
 
Vienas pirmųjų investuotojų tokiose kompanijose, kaip: Facebook, Twitter, Skype, Airbnb, Github, Pinterest, Stripe ir daug kitų. Dar universitete pradėjęs Nestscape, vėliau už $4.6B pardavė AOL kompanijai. Ir dar daug daug daug kitų stambių sumų.
 
Tai, kaip šitas bičas, taip stipriai varo, nors jam dar tik 43 metai? Kaip jis pastebi galimybę? Kaip vysto idėjas ir kokius metodus naudoja?
 
Ačiū dievui, jis rašė ir rašo blogą, kur visiškai atvirai viską apie tai pasakoja. O visai nesenai, geriausius jo blogo straipsnius sudėjo į knygą, kuri yra nemokama :)
 
Aš nepraleidau galimybės ir keliaudamas iš San Francisko lėktuvu atgal į mūsų Lietuvą, ją visą perskaičiau (kas man yra nebūdinga). Itin įdomi, paprastai skaitoma ir svarbiausia: perskaičius pagaliau supranti, kaip gi turiu vystyti dabartinį savo verslą arba kaip pradėti.
 
Keli klausimai į kuriuos atsakiau perskaitęs jo knygą:
 
1. Kokie yra internetinio verslo vystymo etapai?
2. Kaip pritraukti investicijų iš geriausių pasaulio investuotojų?
3. Kada ieškoti investicijų ir ar apskritai jų reikia?
4. Jei nenori pradėti verslo šiandien, kaip kreipti savo karjerą, kad taptum profesionaliu investuotoju ar verslininku?
5. Kodėl nereikia rašyti didelio verslo plano internetiniams verslams?
6. Kaip samdyti geriausius žmones?
7. Ir daug kitų :)
 
Nuoširdžiai rekomenduoju visiems, kurie daugiau mažiau domisi startupais ir internetiniais verslais. Tai yra neįkainojamos žinios tiesiogiai iš Silicio Slėnio.
 
Knyga, įvairiais formatais (.pdf, .epub, .mobi) rasite čia: http://a16z.com/2015/01/09/pmarca-blog-ebook/
 
Gero likusio sekmadienio ir sėkmės versluose!
 
p.s. Beje, čia jis (kaip tikras Kaunietis, ane?):
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/75/Marc_Andreessen.jpg
 
p.p.s Aišku, kartais turi atrodyti ir kaip "investuotojas", juk yra vienas geriausių pasauly:
 
http://a16z.files.wordpress.com/2013/12/asset1380302975.jpg

Tikrai! Taip ir yra! Galite juos dar pamatyti, nors jie miršta labai lėta ir skausminga mirtimi. Tačiau jie vis tiek miršta. Neilgai truks, ir šie dinozaurai dings nuo žemės paviršiaus. Bent jau tokie, kuriuos mes dar matome šiandien.
 
Kalbu apie pardavimų dinozaurą – fizines parduotuves. Dar, atrodo, taip neseniai jos dominavo pardavimų sektoriuje ir kitokių apsipirkimo būdų mes net įsivaizduoti negalėjome. Dabar – po truputį lentynose kaupiasi dulkės, kurias nuvalo tik žmonės, vis dar jaučiantys poreikį „pačiupinėti, pauostyti, paliesti, palaižyti“ prekę realiai, prieš ją užsisakant internetu. Fizinės parduotuvės dar „laikosi“ dėka žmonių, kurie taip ir neišmoko naudotis internetu, nemoka užsienio kalbų ir panašiai. Na, yra dar „akcijos“, kurias skelbdamos, parduotuvės meldžiasi, kad pritrauktų lankytojų ir galėtų įbrukti jiems ne tik dempinguojamas prekes, tačiau ir ką nors su 300% antkainiu.
Jau daugelį metų parduotuvėms reikėdavo „atremti atakas“ iš dviejų pusių: specializuotų parduotuvių ir interneto parduotuvių. Specializuotos parduotuvės, paprastai, labai neblogai atlieka savo užduotį ir paskirtį, randa savo siaurą nišą, specializuojasi joje, yra laikomi ekspertais ir žmonės mielai ten lankosi. Internetinėse parduotuvėse yra kiek kitaip – jų pelningumas, populiarumas ir kiti faktoriai priklauso ne tik nuo prekių asortimento, tačiau ir nuo klientų aptarnavimo, reklamos internete, SEO optimizacijos ir daugelio kitų dalykų.
 
Kai visas pardavimų pasaulis pradėjo keistis ir judėti į priekį, mūsų parduotuvės, kažkodėl, vis dar tūpčioja ir trypčioja vietoje, tuo pačiu metu prarasdami tūkstančius eurų. Blogiausia dalis yra ta, kad jiems, atrodo, sunku suprasti, kodėl tai vyksta ir jeigu jie nesikeis kartu su pasauliu bei jame gyvenančiais žmonėmis – pajamų mažėjimo procesas tik greitės.
 
Jau esu minėjęs ankstesniuose savo straipsniuose, kad viena iš didžiausių verslo klaidų mano praktikoje yra tokia, kai verslo savininkai niekaip nesugeba pažiūrėti į savo verslą taip, kaip kad jį mato jų klientai. Klientai viską vertina kitaip, nei tie, kurie tą verslą sukūrė. Ir tame „kitokiame supratime“ slypi kliento pasitenkinimo rodikliai. Jeigu Jūsų verslas „supranta“ klientą – jis jaučiasi puikiai aptarnautas ir patenkintas. Žinoma – jis sugrįš pas Jus dar ir dar kartą, bei rekomenduos Jūsų verslą savo draugams. O kaip yra tada, kai Jūs jo nesuprantate? Būtent tai ir vyksta su dabartinėmis parduotuvėmis – jos „nesupranta“ klientų. Nesuprantami klientų norai nesitampyti nesveiko dydžio prekių krepšelių; nesuprantami klientų norai gauti konsultaciją, o ne „prekės brukimą“; nesuprantami klientų norai apsipirkti patogiai ir greitai; ir taip toliau.
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/04/virtualus-apsipirkimas.jpg
 
Atleiskite, tačiau tai, jog investuosite į savo pardavėjų apmokymus – nepakeis Jūsų klientų pasitenkinimo lygio. Bent jau tikrai ne tiek, kad pajustumėte tai pajamų lygmenyje. Šiandienos klientai nori pajusti patį apsipirkimą, mėgautis juo, o ne „dirbti“ atėję į Jūsų parduotuvę. Šioje vietoje – specializuotoms parduotuvėms yra lengviau, nes pas juos ateinantis klientas praktiškai aiškiai žino, ko nori. Jis atėjo ne „pasidairyti“, o įsigyti prekės būtent iš to segmento, kuriame specializuojasi parduotuvė. Ir kokia tai bus prekė – jau priklauso tiek nuo pačio kliento, tiek nuo parduotuvėje dirbančių žmonių. Didesnės parduotuvės vis dar neranda būdų, kaip sudominti klientą ne tik „pažiūrėti“ ir „pačiupinėti“, o mokėti pinigų už sprendimus – nenori. Nors, ilgainiui, tai atsiliepia „pajamų“ eilutėje ir kainuoja jiems daug daugiau. Lietuviškas mentalitetas? Gal.
 
Internetinių parduotuvių niša pilnėja kiekvieną dieną. Dabar jau daugelis žino aliexpress.com, miniinthebox.com, sportsdirect.com ir kitas parduotuves. Internete galima greitai pirkti, greitai parduoti. Galima, tačiau ne visiems tai pasiseka. Interneto parduotuvių savininkai mano, kad „atsidariau parduotuvę, o dabar pas mane turi pasirodyti klientai“. Atleiskite, tačiau internete viskas veikia kiek kitaip, nei realiame pasaulyje. Taip, internete žmonių srautas yra milžiniškas ir, pavyzdžiui, Kauno „Akropolio“ metinis lankytojų srautas internete yra laikomas vaikiškai juokingu matuojant net ne per metus, o per valandą. Žinoma, jeigu Jūsų parduotuvė yra pritaikyta užsienio rinkai, turi keletą kalbų, tarptautinius atsiskaitymo būdus ir taip toliau. Ne? Neturi? O kodėl? Paklauskite to savęs.
 
„Internetinė parduotuvė turi stengtis sudominti klientus kiek kitaip. Nors tas srautas „yra“, iš tikrųjų, jo kaip ir „nėra“. Jį reikia „sukurti“. Realiame pasaulyje – atsidarei parduotuvę prekybos centre ir „srautas įeina į nuomos kainą“. Internete „nuomos kainos“ kaip ir nėra (na, išskyrus atvejus, kai tikrai naivūs žmonės „nuomojasi“ internetines parduotuves), tačiau pinigus vis tiek reikia investuoti – į parduotuvės optimizavimą paieškos variklių atžvilgiu (SEO optimizacija), į reklamą internete (Google AdWords, reklaminiai baneriai kituose portaluose ir pan.), į pačią elektroninę parduotuvę. Žinoma, čia egzistuoja ir dar viena, labai rizikinga pusė – galimybė, kad bankrutuosite, kai kažkas to panorės (plačiau apie tai skaitykite čia).
 
https://www.youtube.com/watch?v=NMacTuHPWFI
 
Pasaulinio žinomumo elektroninės prekybos platformos jau žengia į realų pasaulį. Jie stengiasi „pagerinti“ mūsų gyvenimą, „palengvinti“ jį ir, tuo pačiu, padidinti savo pardavimus.
 
Tačiau dinozaurai dar turi šansą išgyventi. Tik reikia išmesti savo dinozaurišką mąstymą pro langą, elgtis drąsiai ir žengti į priekį. Gerinti savo klientų patirtį parduotuvėse, kurti kažką naujo ir nepatirto klientams, kas privers juos jaustis gerai ir grįžti. Reikia nebijoti, kurit, investuoti ir daryti. Kitaip – Jūsų verslas bus atkapstytas po milijonų metų ir demonstruojamas kaip „nevykęs pavyzdys“.
 
Gero Jums verslo.

Sveiki, Uždarbiečiai,
 
labai norėčiau paprašyti išmėginti ir išsakyti savo nuomonę, pasiūlymas ar kritiką apie gan naudingą puslapį, kurį prieš kelias dienas baigėm ruošti. Sakau naudingą, nes jo naudingumas buvo patikrintas praktikoje.
 
Neseniai draugas ieškojo automobilio ir neturėjo laiko skelbimų puslapių tikrinimui, todėl pasirašė scriptuką, kuris praneštų apie naujai įdėtus automobilius na ir po 4 naujienlaiškių su naujausiais pasiūlymais, draugas jau susitarė dėl užstato ir dabar važinėja labai patenkintas su savo nauju Volvo automobiliu kurį įsigyjo už stulbinančiai mažą kainą.
 
Trumpas projekto pristatymas:
 
RaskPirmas.lt - tai skelbimų tikrinimo puslapis (kitais žodžiais - naujausių skelbimų gaudyklė), kuris praneša apie naujausius skelbimus el. paštu. Skelbimai bus pateikti iš populiariausių Lietuvos skelbimo puslapių. Šiuo metu pateikiamos automobilių ir nekilnojamo turto skelbimų kategorijos.
 
Spauskite čia ir įvertinkite: http://goo.gl/u4acos
 
Šiuo metu esame 1 stadijoje.
 
1 stadija - išbaigti skelbimų paiešką, sutvarkyti prenumeratos klaidas, papildyti skelbimų kategorijas, prie automobilių skelbimų pridėti sunkiosios technikos, motociklų ir pan..
 
2 stadija - sukurti vartotojo paskyros funkciją , įdėti užsienietiškų puslapių į paieškos ir tikrinimo filtrą na ir galiausiai paruošti ir uždėti naują dizainą.
 
Iš anksto dėkui už išsakytą nuomonę, kritiką ir pasiūlymus :)

Taip, žinoma, jau turim tai darbų sąraše :) Labai dėkoju už gražius žodžius :)

Keista, kad temoje apie kariuomene labiausiai reiskiasi merga, kuriai ta kariuomene nei gresia, nei apskritai turetu rupeti.
 
Ir del disciplinos, paziurek i kiekviena asocialu, prasigerusi asmeni, kuri matai mieste, ar izvelgi jame disciplina, tvirtybe? Praktiskai kiekvienas is ju yra tarnaves armijoje, ar jam tai labai padejo gyvenime?

Pipirmetė - neįsižeisk, bet nei tu kariuomenėj buvai, nei tau apie ją šnekėt. Man juokinga kai daugelis, ypač moterys sako "va, atitarnaus kariuomenėje - taps vyru". Absurdas. Taip buvo gal prieš 30 ir daugiau metų, ir tai dar klausimas. Dabar šauktinių kariuomenė nuo kalėjimo nedaug kuo skiriasi, nes pagrindinis kontingentas ten narkomanai ir kiti asocialūs asmenys. Daug pažįstamų prieš kariuomenę buvo emociškai stiprūs, turintys gyvenimo tikslą, planus, kūrybiškai mąstantys. O atitarnavę grįžo visiškais degradais, nulinės asmenybės, iki šiol pasimetę gyvenime, negali jokio normalaus darbo rasti apart fizinio. Kai kurie ten net ant narkotikų užsėdo.
Visiškai kitaip su savanoriais, visai kitas principas, kitos sąlygos, kitas žmonių mąstymas. Keli draugai vaikšto ten - visiškai normalūs žmonės.

Nieko, visiems pasitaiko :D

Nusiperki kokią lempinę temą, kurios niekas nesirenka, išmoksti, pakalbi, the end.

Jeigu Jūsų interneto svetainė (ar portalas, ar elektroninė parduotuvė) vis dar nepritaikyta mobiliąjai platformai – Jūs prarandate lankytojus. O prarasdami lankytojus – Jūs prarandate pinigus. Tai taip paprasta.
 
Nuo 2007-ųjų, interneto vartotojai (ir jų elgesys) keičiasi, o tai įtakoja (jau kurį laiką) išmanieji telefonai.
 
Neįtikėtini išmaniųjų įrenginių naudotojų augimo tempai
 
Praėjus jau daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo iPhone pristatymo, išmaniųjų telefonų augimo tempai buvo pritrenkiantys. Ir vis dar yra. Išmaniųjų technologijų įtaka verslui taip pat stipriai auga ir pastebimos tam tikros tendencijos.
 
Nesiremsiu pasauliniais tyrimais, kadangi mes dar dar šiek tiek atsiliekame savo „išmaniųjų technologijų skvarba“, tačiau net ir Lietuvoje atliekamų tyrimų duomenys ganėtinai įdomūs:
 


 
2012 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 17 proc. apklaustųjų (šaltinis);
2013 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 23 proc. apklaustųjų (šaltinis);
2014 m. tyrimo duomenimis – Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi „daugiau nei kas trečias“ (kas reiškia, kad daugiau nei 33 proc.) apklaustųjų (šaltinis).

Skaičiai kalba patys už save.
 
Svetainių lankymas naudojantis išmaniaisiais įrenginiais
 
Drįstu spėti, kad daugumos svetainių (kalbu ne tik apie svetaines, tačiau ir apie portalus, el. parduotuves ir panašius projektus) lankytojai, besinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais, sudaro maždaug nuo 20% iki 40-45% visų lankytojų. Šie skaičiai dar nėra stabilūs, vis dar auga ir, manau, jog toliau sėkmingai augs. Vis daugiau žmonių naudojasi mobiliaisiais telefonais, kad susirasti pigiausią produktą „šalia“ (savo buvimo vietos) ar elektroninėje parduotuvėje. Todėl, ypatingą dėmesį į savo įvaizdį internete, turėtų atkreipti smulkusis (vadinamas „vietinis“) verslas ir elektroninės parduotuvės.
 
Technologijos
 
Šiandieninės interneto projektų programavimo technologijos suteikia užsakovui visišką laisvę pasirenkant, ko jis nori, kaip tai turi atrodyti, funkcionuoti ir panašiai. Dauguma svetainių kūrėjų siūlo adaptyvųjį dizainą (angl. – responsive design) kaip standartinį priedą prie kuriamos interneto svetainės. Žinoma, yra tokių užsakovų, kurie nori, jog jų mobilioji svetainės versija atrodytų kitaip ir rodytų tik tam tikrą informaciją (ar turėtų supaprastintą funkcionalumą) ir užsako individualius sprendimus.
 
Ko iš Jūsų mobiliosios svetainės tikisi lankytojai?
 


 
Greito puslapių krovimo;
Prisitaikymo prie naudojamo įrenginio;
Patogaus informacijos išdėstymo
Teigiamos patirties naršant (angl. – user experience)

Žinoma, Jūsų laukia visa eilė teigiamų dalykų:
 
Teigiamas Jūsų prekės ženklo įvertinimas
 
Jeigu turite veikiančią svetainės, pritaikytos mobiliai platformai, versiją – niekas, naršydamas Jūsų svetainėje, nekeiks Jūsų įmonės. Ir sudarysite savo lankytojams stiprų ir teigiamą įvaizdį, jog esate jaunatviška įmonė, nebijote pokyčių, sekate rinkos tendencijas ir technologijas.
 
Taps lengviau su Jumis susisiekti
 
Ar žinote, kad jeigu turite mobilią svetainės versiją – lankytojui tereikia atlikti vieną (arba du) paspaudimus, kad paskambinti Jums? Beje, tikrai patariu turėti tam atskirą telefono numerį. Taip tiksliau galėsite atsekti, kaip ir koks klientas atėjo pas jus. Be to – kadangi mobiliųjų telefonų vartotojai, paprastai, jau būna prisijungę prie savo socialinių tinklų paskyrų – susijungti su Jumis jie taip pat gali vienu paspaudimu.
 
Paieškos varikliai mylės Jūsų verslą dar labiau
 
O štai čia – dėmesio!
 
Google patvirtino, kad jie išleido naujus įrankius, kurie skatins svetainių kūrėjus/prižiūrėtojus atkreipti dar didesnį dėmesį į geresnės sąsajos su mobiliųjų technologijų vartotojais sukūrimą. Kompanija oficialiai paleido „mobile friendly“ (liet. – pritaikyta mobiliesiems) prierašus paieškos rezultatuose (praėjusį mėnesį jie buvo testuojami) ir testavimo įrankius. Google taip pat „užsiminė“, jog šiuo metu yra testuojami pozicionavimo signalai, kurie paieškos rezultatuose pakels svetaines, pritaikytas naršymui naudojant mobilias technologijas.
 
Daugiau galite pasiskaityti (anglų kalba) oficialiame Google įraše.
 
Kaip nekristi paieškos rezultatuose?
 
Visu pirma – Jums reikia nustatyti, ar Jūsų interneto projektas atitinka Google keliamus „standartus“. Tai galite padaryti atlikdami pritaikymo mobiliesiems testą, kuris parodys, ko reikalauja Google ir išanalizuos Jūsų projekto (svetainę, portalą, el. parduotuvę ir t. t.) „draugiškumą“ mobiliųjų įrenginių atžvilgiu.
 
Svetainių savininkai taip pat gali pasinaudoti Google Webmaster Tools esančia „mobile usability report“ (liet. – naudojimosi mobiliaisiais) ataskaita.
 
Šie du įrankiai parodys, kas gręsia Jūsų svetainei – pakilimas ar kritimas paieškos rezultatuose.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/mobilus.jpg

 
Kada bus įgyvendinti pakilimai/kritimai paieškos variklių rezultatuose?
 
Na, šioje vietoje Google yra kaip Apple – stengiamasi išlaikyti maksimalų konfidencialumą apie tai, kada viena ar kita paieškos variklių algoritmo dalis keičiasi (ir kaip). Galime būti dėkingi, kad atskleista bent jau tai, kas surašyta aukščiau.
 
Ir nors nežinome, kada tai bus įgyvendinta – vis tiek siūlau paskubėti ir pritaikyti savo svetainę mobiliesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Kaip jau minėjau aukščiau – nuo to blogiau tikrai nebus. Daugiau lankytojų = daugiau pajamų.
 
Svarbiausia – pasieksite visus klientus, kurie ieškos Jūsų
 
Visiškai nebesvarbu, kokį įrenginį naudos Jūsų interneto svetainės lankytojas. Informacija jam bus pateikta taisyklingai, patogiai, greitai ir, svarbiausia – neerzins. Nereikės „žnaibyti ekrano“, pirštu „stumdyti visą svetainę“ vertikaliai ir horizontaliail būsite lengvai pasiekiami.
 
Ir nepamirškite – net 64 procentai „sprendimo galią“ turinčių verslininkų internete naršo naudodamiesi mobiliuoju telefonu (esu rašęs apie tai anksčiau). Pagalvokite apie tai, kokius klientus prarandate.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt