Mister Love

Būtent ! B-)
 
Pritardamas tam, paantrinsiu tam.
 
http://24.media.tumblr.com/c23bc6b9d08b56cd0b1d5479368076c7/tumblr_msvf7oHldZ1r8hg1ho1_500.jpg
 
Ko gero... Būtent tuo, šiai dienai, kliedžiu labiausiai. Viską stengiuosi daryti ypatingai... Viską ! Tada net paprasčiausi dalykai įgauna... Žavesį. Daryti tą kažką stengiuosi maždaug tokiu principu:
 
http://24.media.tumblr.com/71b31386460114fc2e136b40f9647866/tumblr_mhnrg77gmj1qcgddto1_500.jpg
 
Brangindamas Tai !
 
Tai va... :)

Būtent ! B-)
 
Pritardamas tam, paantrinsiu tam.
 
http://24.media.tumblr.com/c23bc6b9d08b56cd0b1d5479368076c7/tumblr_msvf7oHldZ1r8hg1ho1_500.jpg
 
Ko gero... Būtent tuo, šiai dienai, kliedžiu labiausiai. Viską stengiuosi daryti ypatingai... Viską ! Tada net paprasčiausi dalykai įgauna... Žavesį. Daryti tą kažką stengiuosi maždaug tokiu principu:
 
http://24.media.tumblr.com/71b31386460114fc2e136b40f9647866/tumblr_mhnrg77gmj1qcgddto1_500.jpg
 
Brangindamas Tai !
 
Tai va... :)

Mano manymu viskas priklausė nuo psichologijos ir pačio noro mesti rūkyti. Nemanau,kad šis būdas padėtu tam kuris nenori mesti rūkyti arba nustojas rūkyti turėtu ilgesį ir nostalgija rūkalams. Iš pojučiu tikrai jokio noro nebuvo nebuvo,bet organizmas regavo atitinkamam. Metęs rūkalus tiesiog pradėjau valgyti ir valgyti,bet medžiagų apykaita dirbo labai sparčiai tad gavosi,kad svorio nepriaugau o tik numečiau. Tuos rūkymo metus visą laiką sportavau (bėgiodavau profesonaliai) ,bet nejutau jokių problemų kurias turėjo sukelti rūkymas mano sportiniai veiklai,tačiau metęs rūkyti pastebėjau,kad mano sporto rezultatai labai suprastėjo ir darėsi sunku įveikti nuotolius per atrodo visai lengvą laiką. Bet organizmas persilaužė gal per kokius pusę metų ir tada visi rezultatai taip sparčiai pradėjo gerėti,kad net treneriai vis užklausdavo ka tu vartoji :D Būdavo net ,kad sapnuodavau jog rūkau ,bet pabudęs ryte tik nusišypsodavau ir viskas.

Autoriau ! Bent jau keletą įsimintiniausių eilučių iš tosios knygos, kurios buvo tiesiog wOw ! :)
 
Aš pats Asmeniškai neturiu absoliučiai jokių problemų su rūkymu. Niekad neturėjau tam priklausomybės. Priežąstis to ? Dvokas ! Galbūt tik todėl ir nerūkau. :D O šiaip... Man tiesiog nesuvokiama, kaip Žmogus gali susigyventi su tokia smarve. Ne Žmonės, o Gladiatoriai... :D
 
P. s Būna ir pats pasižaidžiu... Bet ne daugiau.

Autoriau ! Bent jau keletą įsimintiniausių eilučių iš tosios knygos, kurios buvo tiesiog wOw ! :)
 
Aš pats Asmeniškai neturiu absoliučiai jokių problemų su rūkymu. Niekad neturėjau tam priklausomybės. Priežąstis to ? Dvokas ! Galbūt tik todėl ir nerūkau. :D O šiaip... Man tiesiog nesuvokiama, kaip Žmogus gali susigyventi su tokia smarve. Ne Žmonės, o Gladiatoriai... :D
 
P. s Būna ir pats pasižaidžiu... Bet ne daugiau.

http://31.media.tumblr.com/tumblr_m760ywQ85j1ro00nno1_1280.jpg

Gauta ismoka :)
http://img194.imageshack.us/img194/2125/a5cz.jpg

Gavau išmoką :)
 

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

http://24.media.tumblr.com/5c23ab01dc4852719a516a3c2d474e3b/tumblr_mkqnhtp6f41rzshqfo1_1280.jpg

Sveiki, man 17 metų, ne už kalnų 18. Itin daug nerašysiu, nes nelabai mėgstu apie save plepėti, o prisistatymą, kaip supratau, parašyti būtina.
 
Temos pavadinimas asocijuojasi su skaudžiu mano gyvenimo įvykiu. 2012 metų vasarį autoavarijoje netekau savo šeimos. Ilgą laiką kybojau ant kilpos, apjuosusios kaklą, tačiau nebuvau toks drąsus, kad sugebėčiau ją trūktelėti. Nuolatinis sielvartas gadino mano sveikatą, tačiau skatino kūrybingumą.
 
Vieną praeitų metų rudens vakarą, po pusmečio nuo nelaimės, turėjau parašyti rašinį mokyklai apie tai, kas mums brangu. Ši tema stipriai palietė mano širdį - "atsirakino" visi jausmai. Rašinyje taip išliejau mintis, viršydamas žodžių limitą 3 kartus, jog pajutau atsidėkojęs tėvams už viską, ką jie suteikė man. Rašinys buvo dedikuotas būtent jiems.
 
Kiek vėliau viskas aprimo. Nustojau tūnoti sielvartautojo vaidmenyje. Regis, visa padrika praeitis nuplaukė tarsi srauni upė, atvėrusi man kelią į kūrybos pasaulį. Praėjus galbūt mėnesiui po ankstesnėje pastraipoje paminėto vakaro, mokytoja apibendrino visus rašinius, tačiau apie mano nekalbėjo. Džiaugiausi, kad mane "nurašė", mat nemėgstu, kuomet žmonės apie mane kalba. Tačiau klydau. Po pamokos buvau pakviestas pasilikti pakalbėti su tamsta. Ilgą laiką jai įrodinėjau, jog tai mano rašinys. Jos teigimu, ten pateikiamos mintys buvo pernelyg "suaugėliškos". Tačiau viskas baigėsi gerai, mokytoja liko sužavėta ir tuo pačiu liūdinti dėl ten esančio teksto. Tuo tarpu aš, graibydamasis sau už galvos, galvojau - kodėl rašiau apie tėvus, juk tai pernelyg asmeniška.
 
Ne vieną parą mane kamavo kaltės jausmas. Juk vardan gero pažymio paaukojau tėvų atminimą, dedikavau jiems tai, ką jaučiau ir tas mintis paverčiau trišalėmis - mokytoja (vertintoja) taip pat turi akis ir gali skaityti tekstą. Tačiau... Gal tai nebuvo klaida? Galbūt dovana iš dangaus? Po šio rašinio buvau tarsi plūgas išnaudojamas dviejuose rašinių konkursuose, kuriuose labai pasisekė. Viename jų vėl buvo panaši situacija kaip ir man su mokytoja - kilo abejonių, jog tai mano paties kurtas rašinys, todėl vertintojai subūrė dar vieną vertinimo komisiją, kuri nagrinėjo rašinį (kuriozas?).
 
Dar nesustojau. Žengiu į priekį, kad ir kokia skaudi būtų praeitis. Tragedija mane užgrūdino kurti, rašyti. Šiuo metu baiginėju vieną knygą, ji tarsi vidinio AŠ atspindys popieriaus lapuose. Iš savo patirties supratau, kad kartais sėkmingas gyvenimas prasideda nuo skaudžių nelaimių. Arba atvirkščiai.
 
Turbūt, kad viskas - prisistatymas baigtas. Tačiau gyvenimas tęsiasi.
 
P.S. Būkite geri, jokių užuojautų nereiškite. Dar nevisai aš tvirtas, tad bijau suklupti...

http://24.media.tumblr.com/5c23ab01dc4852719a516a3c2d474e3b/tumblr_mkqnhtp6f41rzshqfo1_1280.jpg

Sveiki,taigi norejau prisistatyti esu Paulius iš Kaišiadorių man yra 14 metų.
Gyvenime užsiemu krepšiniu,programavimu HTML/PHP taipat nesenai pradėjau mokintis dyrbti su Photoshopu.
Atėjau į šį forumą todėl ,kad turiu keletą verslo planų. Todėl manau su jūsų pagalba aš juos įgyvendinsiu!
Taigi išejo laaabai trumpas pristatymas bet geriau mažiau nei visai nieko. :)
Ačiū ir susitiksim forume!. :)

Geriausias kompiuteris yra žmogus, ir tai yra vienintelis kompiuteris, kurį masiškai gaminti gali netgi nekvalifikuota darbo jėga.
 
Wernher von Braun

Kaip tai ,,tik keletas"? Gal tu nematei, kiek jis tokio pobūdžio temų sukūręs? Žmogus turi tikrai rimtų psichologinių (ir/ar dar bala žino kokių problemų - į galvą neįlįsim ir nepatikrinsim, tad reikia tikėti ,,girtomis temomis") problemų. Žinoma, pirmasis pastebėjimas geras. Gal tik išgėręs randa ,,prasmingos" veiklos ir kuria tokio pobūdžio temeles. Vis dėlto, jo problemos tikrai nėra menkutės (kad ir kaip norėtųsi tai pasakyti ir man), tad sumenkinti neskubėk, o ir alkoholis, kaip kad jis minėjo, yra tik priemonė nustumti viską šalin.
 
Pastaruoju metu? Tu man pasakyk, kada žmonės nebuvo egocentriški. Ogi visada buvo, dabar yra ir per amžius liks, nes tokia jau jų prigimtis (dauguma šitai atskleidžia labai greitai). Šiuo atveju (ne Makakos atveju, o apskritai) egocentriškumas ir pasireiškia. Iškelia žmogelis save virš visko, jo problemos (neabejotinai) taip pat aukščiau kitų, nes juk jis yra ,,pasaulio centras". Jei viskas okey - puiku ir gražu, bet vos tik atsiradus problemėlei, jie tampa labai jautriais (panašu juk į tai) stuobriais, kurie mato tik savo problemas.
 
Makaka, aiškiai nesi atradęs savęs ir neatrasi, jei gyvenime nieko nekeisi. Tavo noras suprasti jau yra geras ženklas, tačiau asmeninių problemų eskalavimas įvairiuose forumuose tikrai nėra raktas, kuris atvertų TAS duris. Kaip ten bebūtų, jeigu manai, kad čia gali rasti patarimų, deja, klysti. Matysi čia tik nuomones, kurių tarpe, beje, gali atsirasti ir įžeidimų, tad verčiau reikėtų prisiminti artimus žmones, kurie galėtų tavęs išklausyti akis į akį. Vien tai, kad čia sukūrei kelias panašaus pobūdžio temas, susijusias su tavosiomis problemomis, liudija apie tavo atotrūkį nuo tų pačių aplinkinių, artimų žmonių rato. Manau, jog tai reikėtų keisti pirmiausiai.

Labas vakaras, mielieji uždarbis.lt portalo lankytojai.
 
Įvadą norėčiau panaudoti lygiai tokį patį, kokį naudojau buvusiame dienoraštyje:
 
"Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, jog ši tema - dienoraštis - bus skirta tam, jog tiek sau, tiek visiems kitiems uždarbis.lt internetinio forumo lankytojams įrodyčiau, ir tuo pačiu paskatinčiau, jog turint noro ir tam tikrus įgūdžius įmanoma uždirbti.
 
Kodėl visgi tema yra kuriama dabar? Į šį klausimą galėčiau atsakyti dvejais svariais argumentais. Visų pirma, paprasčiausiai pavargau tinginiauti ir laiką leisti nuobodžiai. (Nepamanykite, jog esu iš tų, kurie nemėgsta draugų kompanijos - priešingai, daug laiko praleidžiu jų tarpe, tačiau likusią laiko dalį norėčiau išnaudoti naudingiau (visomis prasmėmis)) Visų antra, pavargau nuo stereotipinių pasakymų, jog lietuviai yra "dėjuotojų tauta", kuri nori didžiausių turtų ir geriausios kloties, o dėl to visiškai nesistengia ir, kaip sakoma, nepajudina nė piršto. Savo įdėtu darbu pasistengsiu stereotipus pašalinti.
 
Kodėl gi tema kuriama šiame sub-forume? "Žmonėms, kurie nenori stovėti vietoje." - manyčiau, jog ši citata, esanti po "Asmeninis tobulėjimas" užrašu, viską pasako.
 
Šioks toks pastebėjimas: Nežinau, ar esate girdėję, tačiau pvz. Danijoje, sugedus, tarkime, skalbimo mašinai, žmonės nepuola jos tvarkyti savarankiškai - išsikviečia šios srities specialistus, sumoka jiems tiek, kiek jie yra verti ir toliau laimingai gyvena. Ką tuo norėjau pasakyti aš? Tai, jog lietuviai neturėtų bijoti leisti kitiems žmonėms uždirbti pinigų - jeigu mes sugebėsime pakeisti vidinę mūsų tautos ideologiją ir sampratą į "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti", labai banaliai pasakysiu, bet "Pasaulis taps gražesnis".. :)
 
Būtent dėl šios priežasties, aš siūlau savo paslaugas - straipsnių rašymas. Aš puikiai suprantu, jog, tarkime, turint savo asmeninį puslapį, pasirūpinti visomis detalėmis yra be galo sunku - tiesą sakant, buvau ir pats su šia situacija susidūręs. Žinote, kuomet turėjau internetinę svetainę, iškilus vienai ar kitokiai bėdai nepuldavau jos narplioti savomis jėgomis - pasakysite tingumas? Na, galbūt, tačiau aš tiesiog žinojau, jog toje srityje yra pranašesnių už mane, o lįsti tos krypties link, bent jau man asmeniškai, nebuvo nei prasmės nei naudos - tiesiog programavimas visiškai "netraukė", o ir vėl grįšiu prie principinės taisyklės "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti".
 
Kodėl gi Jūs turėtumėte pasirinkti manąsias straipsnių rašymo paslaugas? Pradėsiu nuo to, jog šioje srityje sukuosi ganėtinai senai, ar bent jau pakankamai, jog galėčiau pateikti kokybišką produktą. Šiame, uždarbis.lt forume, taip pat, turėjau straipsnių rašymo paslaugų temą - klientų buvo, atsiliepimai yra - džiugu, jog pavyko patenkinti pastarųjų lūkesčius. Nepaisant to, pasirinkus mane, Jūs gausite motyvuotą darbuotoją, kuris pasiruošęs produktą pateikti tokiu laiko ir kokybės santykiu, kokiu bus reikalaujama. Vertinu kiekvieno užsakovo nuomonę, jaučiu didžiulį malonumą, kuomet asmeniniai darbai yra įvertinami (visgi esu liūtas (zod. ženklas) - žodžiu, motyvacijos bei laiko netrūksta.
 
Esminės taisyklės/pastebėjimai:
 
1. Jeigu užsakymas neviršija 3000 žodžių, jis bus įvykdytas 24 valandų bėgyje tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Užsakymai iki 1000 - 1500 žodžių bus įvykdyti per penkias valandas nuo užsakymo. (Naktis įskaitoma į 20 valandų periodą, į 5-ių - ne.)
2. Vadinamasis "kursas", tai yra žodžio kaina - 1,8 - 2,0cnt/žodį lietuvių kalba ir 2,2 - 2,5cnt/žodį anglų kalba. (Iš tiesų, nemanau, jog kur nors galėtumėte rasti geresnį kokybės bei kainos santykį)
3. Straipsnius užsakovams atsiunčiu elektroniniu paštu - manau, jog tai yra pats patogiausias būdas bendradarbiauti.
4. Straipsnių teko rašyti įvairiausiomis temomis (kieto kuro katilai, paskolos, kreditai, fitnesas, filmai, automobilių nuoma, blakstienos ir t.t.), todėl esu atviras pasiūlymams.
5. Klientai, kurie užsisakys straipsnių, kurių bendra suma viršys 5000 žodžių, susilauks nuolaidos.
 
Darbo pavyzdžiai:
 
Kadangi gerbiu savo klientus - nenori šių atskleisti be jų sutikimo. Dėl šios priežasties, darbo pavyzdžius pateiksiu tik rimtai susidomėjusiems užsakovams, pakoreguodamas parduotus straipsnius taip, jog tekstas taptų visiškai unikalus ir priešingais nei buvo pateiktas.
 
Kontaktinė informacija:
 
Skype: raheed-justas
Uždarbis.lt asmeninės žinutės.
 
Viliuosi, jog šį mini dienoraštį seks bent keli asmenys, ar bent jau užsuks pasižiūrėti kaip sekasi, todėl pamaniau, jog vesti šiokią tokią statistiką būtų ne tik pravartu, tačiau ir įdomu. Taigi, atlikus bet kurį sandorį, tai yra straipsnių rašyme, parašysiu naują žinutę, tokiu būdu prikeldamas ir atnaujindamas temą. Laiko limitas - trisdešimt dienų."
 
Iš tiesų, kaip ir matote, tai yra antrasis mano asmeninis dienoraštis. Pasakysiu nuoširdžiai, pasiekti buvusį tikslą buvo neįtikėtinai įdomu, o daugiausiai džiaugsmo suteikė tai, jog rašliava ir užsibrėžtas tikslas motyvavo kitus asmenis.
 
Kuomet pildžiau buvusį dienoraštį, mielieji piliečiai pateikė nemažai patarimų, tad ši tema bus šiek tiek kitokia. Pasistengsiu kiekvieną dieną paminėti trumpą komentarą, kaip sekėsi. Pasikartosiu dar kartą - tikiuosi, jog dienoraštis susilauks pakankamai daug lankytojų ir šie prisidės prie tikslo siekimo. Taip pat, kaip pastebėjote, šį kartą užsibrėžiau pasiekti kiek didesnę sumą - 1500lt.
 
Daugiau, manyčiau, išsiplėsti nė nevertėtų, viską detalizuosime dienoraščio eigoje.
 
Papildomos naudingos nuorodos:
Pirmasis dienoraštis.
Buvusi tema, kurioje yra nemažai atsiliepimų.
Profilio nuoroda, kurioje taip pat "tūno" likusieji atsiliepimai.
 
Taigi.. Pradedam! :)
 

Liepos 21d. - Rugpjūčio 20d.
Per šį laikotarpį iš viso uždirbta: 389,36lt

Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
http://www.ldb.lt/eures/
https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
Papildymas
Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.

Bet ! Į šį pasaulį ateinama tik juodo darbo dėka...

Bet ! Į šį pasaulį ateinama tik juodo darbo dėka...

Dabar taip pamislįjau... Taip čiut čiut... Daugiausiai esu dirbęs Juodą Darbą... Fizinį ! Dažniausiai prie statybų. Tai daugmaž įsivaizduojate... Prie Balto Darbo esu tik prisilietęs... Bet ! Dirbti Juodą Darbą Man patiko labiau ! Kartais netgi pats pasididindavau sau darbo krūvį... Nes ! Labiau laikiau Tai treniruote, o ne darbu, todėl, musiau, ir mėgdavau ale paarti. Be to ! Esu pastebėjęs ( Ir ne tik Aš ), kad Juodo Darbo kompanija, dažniausiai, būna labiau MLDC. Tokie... Labiau saviakai. Žinoma ! Labiau rūkantys, geriantys... Bet ! Pvz. Man Tai netrugdydavo.
 
P. s Jeigu šio straipsnio Autoriukas toks pat atsilupęs ir Gyvenime... Tikrai nenorėčiau, kad jis būtų Mano bendradarbis. Nes ! Čiuju per darbo pertraukėles tik bliautų ir skųstųsi... Ir žemintų pigią darbo jėgą ! Boooooring !

Dabar taip pamislįjau... Taip čiut čiut... Daugiausiai esu dirbęs Juodą Darbą... Fizinį ! Dažniausiai prie statybų. Tai daugmaž įsivaizduojate... Prie Balto Darbo esu tik prisilietęs... Bet ! Dirbti Juodą Darbą Man patiko labiau ! Kartais netgi pats pasididindavau sau darbo krūvį... Nes ! Labiau laikiau Tai treniruote, o ne darbu, todėl, musiau, ir mėgdavau ale paarti. Be to ! Esu pastebėjęs ( Ir ne tik Aš ), kad Juodo Darbo kompanija, dažniausiai, būna labiau MLDC. Tokie... Labiau saviakai. Žinoma ! Labiau rūkantys, geriantys... Bet ! Pvz. Man Tai netrugdydavo.
 
P. s Jeigu šio straipsnio Autoriukas toks pat atsilupęs ir Gyvenime... Tikrai nenorėčiau, kad jis būtų Mano bendradarbis. Nes ! Čiuju per darbo pertraukėles tik bliautų ir skųstųsi... Ir žemintų pigią darbo jėgą ! Boooooring !

Bet ! Į šį pasaulį ateinama tik juodo darbo dėka...

Juokinga ! Sakyčiau. Nes ! Tave Tai kaip tik turėtų įkvėpti. Nes ! Jeigu iš dalies gali primesti savo baigtį... Negyventum taip tarsi 1000 metų į priekį... Iš gyvenimo stengtumeisi pasiimti dar daugiau !
 
Be to ! Minėjai... Kad dingtų gyvenimo tikslas... Bet ! Tu primesk ! Tikslas, kurio Tu sieki gali būti ir neįgyvendintas... Tai su tavo tokiu mąstymu... Pvz. sugalvotum išmokti ugnį iš burnos išpūsti. Pagalvosi: Da nu i nach ! Manau... Nepasiseks ! O dar tąsai likimas... Būtų per žiauru sulaukti panašios baigties... Sudegti. Kaip pragare ! Ne ! Piz2... :D

1 -ienas iš idealų...
 
http://www.elephantjournal.com/wp-content/uploads/2008/12/tylerdurden.jpg

Geriausias kompiuteris yra žmogus, ir tai yra vienintelis kompiuteris, kurį masiškai gaminti gali netgi nekvalifikuota darbo jėga.
 
Wernher von Braun