loco

Kiekvienas sveiko proto zmogus yra pries nelegalu invazija i Europa, tuo paciu ir i Lietuva.
 
O leftistiniams parazitams gerai isdeste mintis Baciulis:
https://www.facebook.com/protingas/posts/963067197068852:0

Išnaršiau Azuoną skersai išilgai ir niekaip negaliu išsirinkt kur skrist, patarkit :)
Variantai tokie:
Maljorka iš Vilniaus, bilietai 2iems + nakvynė + auto apie 400€.
Kreta pigiau, apie 350€, bet iš Varšuvos (jau priskaičiavau nuvažiavimą).
Dar yra bilietų į Sardiniją už panašią kainą, bet kažkaip abejoju ar ten bus kas įdomaus lyginant su anais.
 
O gal nepagailėti dar apie 150€ ir nulėkti į Gran Canarią? Tik baisu, kad ten viskas bus brangiau. Biudžetas ribotas.
 
Kelionė domina pažintinė, visa sala bus išvažinėta su mašina, nes neįsivaizduoju savęs savaitę drybsančio prie baseino :) Šiltuose kraštuose dar nebuvęs.
 
EDIT: Antram puslapyje detalus kelionės aprašymas.

Perskaičiau visą temą, pasidarė žiauriai įdomu kai Unseen pasiūlė 1vs1, nes visgi įdomu ir naudinga būtų sekti šios srities specialistą, pasisemti žinių. Gaila, bet iRyklys, pasirodo visai ne ryklys, o šprotas...

Perskaičiau visą temą, pasidarė žiauriai įdomu kai Unseen pasiūlė 1vs1, nes visgi įdomu ir naudinga būtų sekti šios srities specialistą, pasisemti žinių. Gaila, bet iRyklys, pasirodo visai ne ryklys, o šprotas...

"Apsišikai" per silpnai pasakyta. Unseen netgi dave foru iShark, jis sutiko pradeti nuo nulio, kai iShark jau turi srauta, contenta ir t.t. Bet akivaizdu, kad apart kalbu forume, jo drasa baigiasi su rimtesniu issukiu. Tiek postu prirasei, apie ivairias strategijas, reitingus, ateities planus ir t.t., bet pats supranti, kad apart pilstymo is tuscio i kiauria, niekuom pasigirti negali. Manau yra ne vienas forumo narys, kuris is savo svetainiu uzdirba daugiau nei 1k euru i menesi, bet tokiu kosmosu neraso, o ramiai dirba. O tu akivaizdu nori demesio, todel tai puikus sansas sudalyvauti konkurse, kur sulauksi viso forumo nariu demesio. Ir vietoj tuscios beletristikos, galesim nagrineti konkrecius skaicius.
 
Pries keliolika metu "pasoksim" butu suprastas, taip kaip tu norejai, o siais laikais labai jau slidus reikalas :D

Neliks, tu juk prisijungsi. Ar, nepabijokim to žodžio, apsišikai?

Perskaičiau visą temą, pasidarė žiauriai įdomu kai Unseen pasiūlė 1vs1, nes visgi įdomu ir naudinga būtų sekti šios srities specialistą, pasisemti žinių. Gaila, bet iRyklys, pasirodo visai ne ryklys, o šprotas...

Ir tokios pajamos iš tinklapio Lietuvių kalba?

Rimčiausias vertinimas yra pagal uždirbtus pinigus.

Aš jums sakau, čia Varno pasekėjas :)

Įdomumo dėlei buvau nuvažiuoti pažiūrėti šitos vectros: http://www.autogidas.lt/opel-vectra-c-cdti--universalas-2006-0127297510.html
Atrodo, kaina didelė, komplektacija nebloga, turėtų būti tvarkinga: serviso knyga, rida 190k.
 
Priekis buvo muštas - surinkta šiaipsau. Tarpai tarp lempų ir sparnų nevienodi. Freonas išbėgęs. Airbagas buvo išokęs. Variklis karkia, o po kurio laiko čirpia. Vairas su ručiagu gerokai patrintas, salonas šiaipsau. Toli gražu jam iki 190k.
 
Daugiau ir nebeieškojom trūkumų. Išvada - brangus lavonas.

Sveiki,
 
mūsų komandos planuose yra sukūrti socialinį projektą apie azartinius lošimus.
 
Visų pirma, tai projektas apie lošėjus, jų gyvenimus, jų pasisekimus ir nesekmes. Mūsų nuomone, Lietuvoje per mažai yra pabrėžema lošimų gresmė žmogaus psichologinei būsenai, finansinei, santykiais su artimaisiais ir draugais. Ši priklausomybė nėra traktuojama, kaip kažkas siaubingo ir pražūtingo, bet jau pradeda ligiuotis su didžiausiomis priklausomybėmis - alkoholis, narkotikai.
 
Visų antra, mum įdomi ne tik lošėjų nuomonė, mum įdomu jų šeimų, draugų, ką jie galvoji apie šį polinkį žaisti. Kokios pasekmės, kokie lošėjų veiksmai, žiūrint iš šalies. Šeimos kenčia labiau nei pats lošėjas. Lošėjai praranda savikontrolę, dažniausiai ir jausmus. Tampa šalti visų atžvilgiu, išskyrus - lošimui.
 
Dažnam praeiviui sunku skirti lošėją, jie ne tik iš vargingų šeimų, kaip dauguma alkolizmu sergančiu žmonių. Tai aukštas pareigas užimantys žmonės valstybinėse įstaigose, savo įmones turintys, gerus atliginimus gaunantys žmones. Jie atrodo galbūt linksmesni už kitus, bet viduje slepia savo blogąją pusę. Dažnas lošėjas nelinkęs kalbėti apie savo problemas, sako, jog tai nėra liga. „Norėčiau - nežaisčiau“ – pasakė Jonas, grįžęs namo pralošęs trečią algą, savo žmonai. Ne, Jonai, tu negalėtum taip lengvai visko sustabdyti.
 
Kokių priemonių imtis? Vaistų nėra. Šiuos žmones reikia kalbinti, kad jie atsiskleistų, atvertų save, paprašytų JŪSŲ pagalbos ir pripažintų jog yra priklausomas lošėjas. Reikia norėti pakeisti gyvenimą, kol nevėlu. Skolos, greitieji kreditai, visa tai lyg uodega pradeda sekti lošėjus. Yra pralošiami ne tik savi pinigai, bet ir skolinti. O baisiausia, jog pralošiamas stogas virš galvos ir šeima.
Azartinių lošimų pelnas kiekvienais metais didėja. Sumos beveik šimtą milijonų eurų per metus. Pradeda darytis keista, kad mažesniuose miestuose azartinių lošimų įstaigų yra daugiau nei kavinių pasedėti, bendrauti su žmonėmis.
 
Taip, azartiniai lošimai sukurti pramogai, atsipalaidavimui. Visiškai sutinku. Bet yra žmonių, kai juos kontruoliuoja azartas ir tai veda mažais žingsniais į sunkų gyvenimą, o blogiausia – savižudybę.
Neleisk artimui daryti šios klaidos, kreipkites pagalbos kol nevėlu. Anoniminiai lošėjų susirinkimai vyksta kiekviename mieste, psichologai taip pat gali Jums padėti.
 
Mūsų tikslas išklausyti Jūsų istorijas, jūsų gyvenimo patirtį ar ji buvo sėkminga ar ne? Ar pavyko atsitiesti? Kokiomis priemonėmis? Ar kas žinojo šią Jūsų priklausomybę?
Viskas yra anonimiška. Mums nereikia jokios jūsų kontaktinės informacijos, jokių vardų, miestų ar telefono numerių. Galbūt Jums bus geriau, jei mums viską išsipasakosite, nes visa tai slepiate nuo visų?
 
Mūsų šūkis – „kalbėk – netylėk!“ . Bendravimas gydo žaizdas ir motyvuoji gyventi laimingą gyvenimą!
 
Laukiame Jūsų laiškų : [email protected]
Laukiame ir komentarų!
 
Gražaus vakaro ir prasmingo rytojaus!

as dar nemates sklypo kad neitu privaziuoti,atsigabenti trasu ir pan :lol:

Po biški ruošiu 3 interviu, tai bandysiu atsižvelgti į išsakytas mintis ir tobulėti.
Interviu labai darbui imlus procesas, praktiškai autorinis darbas - tiek rašančiam, tiek duodančiam interviu, ir rezultatas gaunasi tik abiejų pastangų dėka.
Kas liečia pinigų ėmimą - vienas dalykas imti interviu pas įžymybę, kitas - pas politiką reklaminės kompanijos metu ar verslininką, reklamuojantį savo verslą.
Sutiksite, kad tai ne tas pats.
Darbas vis tiek darbas, kad pragyventi vien iš adsence, lankomumą reikia didinti kaip minimum 100 kartų.
Beje, pirmą Eurą jau uždirbau :) kas džiugina.

anksciau skaitydavau kiekviena diena tokias nesamones, kaip delfi ar lrytas.
 
Tai tiesa, šūdportalių laikas praėjo, bėda tame, kad jie turi labai didelį svorį, įdirbį, begalę temų, šimtus komentarų ir tt.
Kad konkuruoti, reikalinga komanda bent iš 30 žmonių, apie tai buvau sukūręs temą, nepatikėsi - ji buvo sunaikinta, nors sulauke nežmoniško populiarumo.
 
Žmonių kvailinimas - daugiau nei biznis, tai sistema. Kuo durnių daugiau - tuo geriau.

Kadangi pats domėjausi nemažai, nes vyksiu irgi šios akcijos dėka, vienareikšmiškai kas vyksta parai laiko ten siūlau įsigyt (http://www.copenhagencard.com/) kortelę.
 
Nemokamas viešasis (traukinys, metro, autobusas), 74 nemokamos lankytinos vietos (įskaitant TIVOLI parką bei Calsberg alaus daryklą:)).
 
Kaina 48 eur. Bet be šios kortelės sumokėsit daug daugiau ;)
 
sėkmės!
 
Papildymas:
 
kadangi varom 4-se, tai ieškojom kur apsistot, labai easy su booking.com.
 
Žinant, kad Danijoj kainos aukštos, ieškot pradėjau nuo hostelių, bet radau viešbutį centre pačiam, netoli geležinkelio stoties. Kaina žmogui 31 eur, su pusryčiais! 4-vietis. Cabinn Express 2 žvaigždučių.
 
Tai, 24 valandų kelionės kaina 31+48+2=81 eur! ir kas sakys kad neapsimoka taip papramogaut?

Išsirink kolegą, kurio visi nemėgstat, ir visiem būtų linksma iš jo pasijuokt.
Nusiperki 3 butelius skirtingo riebumo pieno, ir apelsinų sulčių. Sulčių jam geriau nerodyk, o tai įtars. Pripili 3 stiklines pieno, ir vieną stiklinę apelsinų sulčių. Stiklinės su apelsinų sultim jam nerodyk, bet pasidėk kur nors netoli.
Tada pasodini jį prie stalo, ant kurio padėtos 3 stiklinės pieno, ir užrašyta kuri kurio riebumo, nu gali ir pieno pakelius parodyt, w/e. Tada papasakoji taisykles - jam bus užrišamos akys, tu paduosi jam po vieną stiklinę pieno, ir jis turės nustatyt, kuri stiklinė pieno yra kokio riebumo užrištom akim.
Užriši akis, paduodi vieną stiklinę pieno, jis spėja, paduodi antrą stiklinę pieno, jis vėl bando spėt koks tas riebumas, tada paduodi stiklinę su apelsinų sultim. Jis paragauja, ir jos jam tikrai nepatiks... Nepatiks taip, kad jis apsivems, arba bent jau bus LAAABAI šlykštu. Kur nors kibirą turėk, jei labai jau supykins :D Na, iš esmės čia irgi psichologinis eksperimentas.. Nes jis galvos, kad tai pienas, o paragaus sulčių kurios rūgštos etc, jam tai bus netikėta ir bus neskanu

Sveiki,
Praėjo du mėnesiai nuo mano paskutinės kelionės į Lenkiją (https://uzdarbis.lt/index.php?app=forums&module=forums&section=findpost&pid=2753211 ) , kas gali reikšti tik tai, kad atėjo laikas sekančiai avantiūrai.
 
Šį kartą vėjai mane užnešė į dar vieną kaimyninę šalį, Latviją. Kodėl būtent ten? Priežastis paprasta. Labai norėjau apsilankyti viename koncerte, kuris turėjo įvykti Rygoje. Dar viena priežastis – pasirodė kiek keista keliauti po tolimesnes šalis, kai nesi aplankęs savo kaimynų.
 
Taigi prieš geras dvi savaites įsigyjau autobuso bilietus į abi puses bei bilietą į patį koncertą, o dar po savaitės pradėjau ieškoti vietos, kur galėčiau apsistoti dviems naktims (bilietus nusipirkau nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ankstaus ryto). Ieškojau vėl ten pat, portale Couchsurfing (iš jų pusės būtų labai logiška man jau mokėti už reklamą kiekviename straipsnyje). Buvo išsiųsta apie 35 užklausų, bet arba negaudavau jokio atsakymo, arba gaudavau neigiamus atsakymus.
 
Ir štai atėjo penktadienis, kai lipau į autobusą ir vis dar nežinojau, ką veiksiu atvykęs į vietą. Ar vėl naktinėsiu po miestą, ar pirmą kartą gyvenime išbandysiu hostelį. Ten pat, autobuse, su pakeleive pradėjau apie tai kalbėti, domėtis kur yra geresni ir nebrangūs hosteliai, tuo pačiu, kol dar nebuvau kirtęs sienos ir turėjau internetą su lietuviška sim kortele, išsiunčiau dar apie 20 užklausų nakvynei. Po valandos iš vieno vaikino gavau atsakymą: “Atleisk, bet šiandien jau turiu dvi merginas iš Lietuvos, kurios nakvoja pas mane”. Kadangi kartais esu gana naglas, atrašiau, jog man tinka bet kokios sąlygos ir galiu drąsiai būti vertėju tarp lietuvių bei latvių kalbų (juoko forma žinoma). Dar po kurio laiko gaunu dar vieną atsakymą: “Na jei tikrai neturi kur gyventi, paklausiu merginų, gal jos nebus prieš” bei parašė savo tel. numerį. Nuotaika jau šiek tiek pagerėjo.
 
«Tarp kitko, šį kartą bandžiau filmuoti dabar madingą “vlogą”, aprodant miestą, išgyvenant įspūdžius ir įterpiant savo komentarą. Bet nufilmavau tik pirmą parą, ir tai ne viską. Gal dėl to, kad man tai yra kažkas naujo, gal dar dėl kažkokios priežasties, bet jau sekmadienį nutraukiau filmavimus.»
 
Po gerų keturių valandų išlipau jau Rygos autobusų stotyje. Nužygiavau į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkau vietinę sim kortelę už 6 eurus. Parašiau žinutę, jog jau esu Rygoje ir galiu susitikti reikiamu adresu ir nuėjau link senamiesčio (laimei ir nelabai, Rygoje yra begalė rusakalbių, todėl su komunikacija su vietiniais gyventojais nebuvo absoliučiai jokių problemų, tad užkalbinti merginą arba paklausti kelio buvo labai paprasta).
 
http://puu.sh/j7CEm/7bd937acbe.jpg
 
http://puu.sh/j7CJx/b0b4f4a28d.jpg
 
Užsukęs į pirmą pasitaikusį parką pastebėjau daug prekybinių palapinių ir pradėjau klausinėtis, koks čia renginys vyksta. Pasirodo pataikiau į vietinę Kaziuko mugę. Bet man toks scenarijus nelabai įdomus, todėl ilgai čia neužsibuvau. Ir čia pat sulaukiau skambučio iš vaikino, kuris galėjo mane priimti nakvoti. Po 15 minučių jau susitikome prie parduotuvės, nusipirkau sau alkoholinės giros bei nuėjome pas jį į namus. Ten pat susipažinau su dar dviem jo butiokais bei lietuvaitėmis, apie kurias rašiau aukščiau.
 
Nuo 22 val. Iki daugmaž 1 val. nakties bendravome apie įvairiausias temas, kol galiausiai nuėjome apžiūrėti naktinio Rygos gyvenimo ir apsilankyti skirtinguose baruose. Viskas užsitesė iki šešių ryto. Visi griūvome miegoti ir nauja diena prasidėjo jau vidurdienį. Dar vakar, vos išlipęs iš autobuso ir norėjęs užkasti, užsukau į pirmą pasitaikusį Subway. Ten dirba visai miela mergina, todėl pasiėmiau tel. numerį ir paprašiau, kad rytoj aprodytų man miestą. Deja šeštadienį ji paraše, jog išvyksta į draugės gimtadienį, todėl daugiau jos ir nemačiau.
 
http://puu.sh/j7CLD/e0c890db81.jpg
 
http://puu.sh/j7COq/abd59ea7ad.jpg
 
http://puu.sh/j7CRR/9c4394e450.jpg
 
Vakare turėjau koncertą, todėl turėjau visą dieną Rygos pažinimui. Užkasiau kavinėje, ir ilgai nelaukdamas, nuėjau apžiūrėti Rygos apylinkes, atokiau nuo centro ir senamiesčio. Nuėjau į nelabai pažįstamą vietovę ir prasidėjo lietus. Pralaukęs pusvalandį telefone peržiūrėjau, jog lietus tik stiprės supratau, jog reikia gaudyti viešąjį transportą ir važiuoti link centro, kadangi iki koncerto buvo likusios trys valandos, o dar turėjau papietauti ir rasti pastatą, kur viskas vyks. Laimei, savo telefone turėjau aplikaciją, kur yra detalūs visų baltijos šalių viešojo transporto tvarkaraščiai, todėl greitai apsisprendžiau, kuris troleibusas man tinka (tarp kitko kiekvieną kartą įsitikinu, kad be išmanaus telefono bet kokia kelionė tampa žymiai nuostolingesnė ir labiau komplikuota.
 
Sulaukęs troleibuso, įlipau į jį. Jokių bilietėlių neturėjau, todėl teko nusipirkti iš vairuotojos. Važiavau vos 6 stoteles. Sumokėjau už tai 2 eurus. Nepigus malonumas. Perkant ne iš vairuotojo, kaina – 1.20 Eur. Išlipau vėl šalia stoties, užsukau į kavinę ir papietavau, pailsėjau bei pajudėjau link koncerto.
 
Dabar atskirai apie patį koncertą. Atvykau vienas iš pirmųjų. Koncertuoti turėjo rapo grupė iš Rusijos (taip, gana specifiškas koncertas daugeliui). Grupėje yra trys atlikėjai. Vos atvykęs į koncerto salę, sužinojau, jog du iš atlikėjų – neatvyks. Vienas nespėjo į lėktuvą, kitam užlaikė pasą. Todėl tą dieną už 2.30 val. (23:30) turėjo pasirodyti tik vienas iš jų. Organizatoriai praneše, jog šiandienos koncertas tiems, kas turi bilietus, bus nemokamas, o visos grupės koncertas perkeliamas po mėnesio. Iš vienos pusės nuliūdau, kadangi tai buvo viena pagrindinių priežasčių čia važiuoti. Iš kitos – apsidžiaugiau. Reiškia šis koncertas bus nemokamas, o po mėnesio galėsiu dar kartą čia atvykti. Patį bilietą (vertė 30 eurų) galiausiai palikau salėje, todėl greičiausiai daugiau čia nevyksiu. Vietoje sutikau kelis Lietuvius, pabendravom ir po koncerto išsiskyrstėme.
 
Apie antrą valandą nakties grįžau prie namo, kur turėjau nakvoti. Ir čia prasidėjo linksmybės. Pamiršau, kelintame bute gyvena mano latviški draugai. Iš lauko langai degė trečiame aukšte, tačiau laiptinėje garsai sklindo iš antrame aukšte esančio buto. Laiptinėje užtrukau apie 15 minučių, vis bėgiojau iš aukšto į aukštą. Klausiausi iš kur vis dėlto sklinda balsai, bandžiau belstis į duris (skambinti labai nenorėjau, visgi antra valanda nakties, o suklysti ir paskambinti kaimynams tikimybė buvo kaip minimum 50%). Ir vis galvojau, kaip atrodau iš šono, kai antrą valandą nakties nepažįstamas su fotoaparato blykste žiūrinėjo duris, klausėsi, kas darosi už durų ir bandė atsargiai patraukti už rankenos. Telefonas, žinoma, buvo jau seniai miręs, todėl ir paskambinti ir paprašyti, kad įleistų į butą, negalėjau. Ir čia man nusišypsojo laimė. Išgirdau, kad kažkas užeina į laiptinę. Ten buvo keturi mano laikini butiokai (viena visgi buvo likusi bute). Jie grįžo iš pasivažinėjimo dviračiais ir pagaliau visi kartu užėjome į butą ir nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/j7Dzc/86e002e2c9.jpg
 
Lietuvaičių nerodau. Deja nepaklausiau ar galiu naudoti jų nuotraukas, todėl iš etikos paslėpiau veidus.
 
 
http://puu.sh/j7DiD/f6fb152938.jpg
 
Taip pat naktį parke sutikau bebrą.
 
 
Sekančią dieną supratau, kad Rygos man pakanka ir reikia aplankyti artimiausią miestą. Buvau įsitikinęs, kad tai bus Jurmala, kuri yra vos už 35 km. nuo Rygos. Tačiau visi iki vieno sakė, jog ten nieko įdomaus ir man vertėtų aplankyti Siguldą, kuri yra kiek toliau, 50 km. nuo Rygos. Vos išėjęs iš namų pradėjau ieškoti vietos, kur papusryčiauti. Ilgai ieškodamas, radau kavinę “City Diner”. Tai yra amerikietiško stiliaus jauki kavinė. Skanus maistas, malonus aptarnavimas. Beje, dėl aptarnavimo. Taip gavosi, kad vėl pasiėmiau padavėjos telefono numerį su sąlyga, kad šiandien po darbo ji man aprodys Rygą. Tarp kitko, prieš tai, buvau vėl netyčia sutikęs moterį, su kuria kartu važiavau į Ryga iš Vilniaus. Visgi tikrai nėra Ryga tokia jau didelė. Vėliau senamiestyje netyčia užtikau Sovietų okupacijos muziejų. Įėjimas – kiek negaila. Aš sumokėjau po apsilankymo. Autobuso stotyje susipažinau dar su trimis vaikinais, du iš Olandijos, vienas iš Belgijos. Pabendravome ir įlipome į autobusą.
 
http://puu.sh/j7CTt/b1e361ecd2.jpg
 
http://puu.sh/j7CWj/4bfc50af24.jpg
 
Čia prasidėjo įdomiausia dalis. Atsisėdau šalia merginos ir užmigau, atsibudau jau Siguldos autobusų stotyje. Kažkaip labai greitai visi žmonės išsibarstę ir likome tik aš ir mergina, su kuria važiavau. Paklausęs, ar ji taip pat nežino kur judėti, pasiūliau palaikyti man kompaniją ir Siguldą apžiūrėti kartu su manimi. Labai greitai radome bendrą kalbą ir susipažinome. Tai buvo Orli iš Atlantos, JAV. Ji prieš porą mėnesių baigė studijas universitete ir dabar pusmetį keliaus po pasaulį. Prieš porą dienų buvo ir Vilniuje. Siguldoje žinojome, jog mūsų laukia daug gamtos, kalnai, uola ir kelios pilys. Tačiau į žemėlapį pažiūrėjome tik vieną kartą, pradžioje. Vėliau nutarėme, kad įdomiau eiti tiesiog ten, kur jaučiame, jog bus teisingas kelias. Pakeliui į pirmą pilį užsukome į bažnyčią, užlipome į viršų, kad apžiūrėti apylinkes, tačiau nieko apart medžių gausybės nematėme. Nutariau, kad jei jau užlipom, tai reikia bent kartą pagroti varpu. Orli iki paskutiniojo manė, jog juokauju. Bet ne, padariau tai. Buvo garsiai. Greitai nusileidom ir nuėjome toliau. Pakeliui visą laiką linksminomės ir prašiau Orli’es, kad mokintų mane anglų kalbos ir taisytų, jeigu kažka pasakysiu ne taip. Pakeliui klausinėjome praeivių, kurie ėjo link mūsų, kas gero yra toje pusėje iš kur jie eina ir tuo pačiu žaidėme žaidimą. Kokių žmonių sutiksime daugiau, rusakalbių ar angliakalbių. Jei sutikdavom pirmus – kalbėjau aš, jei antrus – ji. Ir štai mes pamatėme pirmą pilį, jeigu tai galima taip pavadinti. Iš kart už jos – nuostabus vaizdas.
 
http://puu.sh/j7CXT/48f3898ab1.jpg
 
http://puu.sh/j7D1H/17791b54f1.jpg
 
http://puu.sh/j7D38/7d4b9385f5.jpg
 
http://puu.sh/j7D4T/393ff473ff.jpg
 
Už kelių kilometrų radome žymiąją uolą, kur šiek tiek pailsėjome, papildėm vandens atsargas ir nuėjome ieškoti kitų pilių.
 
http://puu.sh/j7D5W/d1a471b57c.jpg
 
http://puu.sh/j7D8E/b29d0e7147.jpg
 
Dar už geros valandos toli radome dar vieną. Tačiau jau buvome pavargę ir nenuėjome ten. Vietoj to nuėjome prie upės kranto, kur vėl pasėdėjom ir tiesiog pasimėgavome supančiu grožiu. Ir galiausiai pajudėjome link stoties. Paskutinis autobusas jau buvo nuvažiavęs, todėl teko važiuoti traukiniu.
 
http://puu.sh/j7Dbw/1df5f5ea6f.jpg
 
http://puu.sh/j7Ddj/7152a661b3.jpg
 
Po valandos grįžome į Rygą. Orli nuvyko persirengti į savo hostelį. Aš tame pačiame pastate, McDonalds’e jos palaukiau ir nuėjome pasivaikščioti po vakarinę Rygą. Po valandos turėjome išsiskirti, kadangi Orli turėjo susitikti su kitais draugais. Per tas 7 valandas, kurias praleidome kartu, tapome labai artimi, kaip brolis ir sesė. Sužinojome labai daug vienas apie kitą, daug juokėmės ir draugiškai tyčiojėmės vienas iš kito, todėl skirtis buvo labai sunku. Tačiau kadangi Orli dar ilgai keliaus, pažadėjome, kad padarysime viską įmanomą, kad susitikti dar kartą, kurioj nors šalyje. Nuotaika kiek suprastėjo, todėl nuėjau į naktinę senąją Rygą, pažiūrėti dar kartą, kas ten būna per vidurnaktį.
 
http://puu.sh/j7DeC/dc549f0146.jpg
 
http://puu.sh/j7Dgz/5de66db71c.jpg
 
Prieš porą valandų, kai dar galvojau, jog su Orli užtruksiu ilgiau, Viktorijai (padavėjai iš City Diner) parašiau, jog deja nesigaus susitikti. Todėl likusią naktį praleidau visai vienas. Valandą pasibasčiau po senamiestį, prisėdau ant suoliuko. Po kurio laiko priėjo benamis, kuris man papasakojo labai “įdomias” istorijas, kaip Amerika traukia Baltijos šalis žemyn, kaip Baltijos šalys parsidave vakarams, kaip Latvija jau ne tokia kaip buvo prieš sankcijas, kai čia buvo gausybė turistų iš Rusijos. Su lengva ironija dešimt minučių išklausiau jo ir tiesiog nuėjau link stoties, kadangi pradėjo lyti. Pralaukęs ten porą valandų sulaukiau autobuso ir šeštą valandą ryto jau buvau Vilniuje.
 

 
Taip ir praėjo dar viena kelionė. Ši buvo trumpiausia iš aprašytų, tačiau supratau, jog vos per dvi dienas labai pailsėjau (ir pavargau). Pailsėjau morališkai, aplankiau daug objektų ir vietovių, susipažinau su gausybe žmonių. Per savaitgalį praėjau lygiai 50 kilometrų (8 iš jų – kalnuotoje Siguldoje). Labai skatinu kada nors spontaniškai tiesiog nusipirkti autobuso ar lėktuvo (kas bus pigiau) bilietus ir nuvykti į nežinomą šalį, bent porai dienų. Man, kai daug ką pamačiau ir nesėdėjau vienoje vietoje, tos dvi dienos praėjo kaip penkios, todėl grįžau ne kaip po savaitgalio, o kaip po nedidelių atostogų.

Sveikas.
 
Joa.. Prisimenu ir aš ne pirmą darbą įmonėje, bet trečią (pirmas buvo super, bet buvo dirbama keturiese be jokių versijavimų ir pan. Dar kažin ar buvo paplitę tai..., antram buvau vienintelis programeris backendo ir frontendo, tiesiog turėjom prestashopo parduotuvę, kurią prieš tai kreivarankis programino. Tačiau ten buvo sunku su atsiskaitymais... Išejau savo noru)
Va trečia įmonė, kurioj įsidarbinau oficialiai, tai žiauriai patiko. Pirma savaitę pasodino dizainerių skyriui, davė vieną iš savo turimų projektų ir savaitę laiko susipažint... Boring, tačiau paskui pertvarkė IT skyrių, sėdau ten kur ir programeriai sėdi.
 
Prasidėjo visi įdomumai. Pirmą kart susidūriau su SVN`u. Tačiau per dieną perpratau ir jau kitą dieną sugebėjau atkalbint vyrus nuo svno. Perėjom prie gito. Gavom kiekvienas programeris išsirinkt softą, kurį įmonė supirko. Gavom laptopus ir gavom smagią užduotį. Su symfony2 perrašyt visą projektą panaudojant elasticsearchą.. Iš keturių programerių nei vienas nebuvom su juo susidūrę. Per pirmas dienas suprantome, kad vienas programeris per silpnas, jam baigėsi bandomasis ir likom tryse... Padirbėjom mėnesį ir suprantom, kad programinam dviese.. trečiam sukrovėm vidines įvairias įmonės sistemas. (čia smagu, jos programintos dar nuo 2000 metų su php4...)
 
Pirmadieniais susėsdavom, aptardavom, ką kiekvienas padarydavo ir ką padarys per ateinančią savaitę.. Nepadarius tasko, gaudavo minusą. Projektų vadovui jau nebe minusus paišydavom, o kaukoles. Tie minusai buvo ant lentos, ir tiesiog nemaloniai jausdavais kai ateina kokia generalinė ir mato, kuris čia looseris :) Šiaip, jo, komunikacijos prasme super yra dirbt komandoj ir kuo didesnė įmonė, tuo smagiau. Smagiausia, kai ne visi programeriai, o yra ir vos kompais bedirbančių (vos suprantančių žmonių). Prieš juos atrodai toks didvyris... :)
 
Sunkiausia užduotis buvo gaut gan sudėtingą portalą su tokia užduotim: Latviai pradėjo prekiaut per tą portalą. Reikia parašyt manualą, kad jie galėtų importuot savo duomenis (keli šimtai tūkstančių..) Atrodo fun, bet kai pats nesusipažinęs su portalu - supažindint kitataučius.. ######... O, dar angliškai. Gerai, kad bent jau raštu sugebu bendraut :)
 
Teko išeit iš įmonės. Prasidėjo freelanciavimas, prasidėjo įvairūs versliukai, finansinė pusė priklausoma tapo tik nuo pačio pastangų ir norų.
 
Dabar žinau, freelančiaut, tikrai nefreelančiausiu visą laik. Arba isisteigsiu IT įmonę arba grišiu dirbt į kažkokią įmonę...

pas mane darbe tas pats, tik as dirbu statybininku :D

Labai nesiplėsiu, bet paskaičius Uždarbiečių Idėjas (Idėjų skyriujs) susidarė nuomonė, kad dauguma nesupranta, kas yra Verslas ir jį painioja su Bizniuku.
Nežinau ar yra straipsnių ar mokslinių darbų šia tema, tačiau organizuoti verslą yra - nerandu lietuviško žodžio - žymiai sunkiau nei prasukti bizniuką.
"orders of magnitude harder" - gal kas išvers.
 
Taigi - kas Jūsų nuomone yra verslas, o kas bizniukas?
Aš manau, kad verslas daromas, bizniukas prasukamas.
Verslas yra pajamas nešančių struktūrų kūrimas, bizniukas dažniausiai vienkartinis arba trumpalaikis.
Uzdarbyje pasigendu būtent struktūrinio požiūrio, dažniausiai aptariamos primityvios idėjos "pirk pigiai, parduok brangiai", arba "turiu unikalią idėją, reikia pinigų įgyvendinimui".
 
Verslas tai buhalterija, teisės ir įstatymų išmanymas ir pasinaudojimas šiomis žiniomis. Verslas - tai įvairūs fondai ir programos, sutartys ir tarptautinis bendradarbiavimas. Verslas - tai samdomi darbuotojai, patalpos, resursai, kapitalas.
 
Gal tokių temų yra, šios skyriaus dar nenagrinėjau, būtų įdomu jei atsirastų norinčių rimčiau pašnekėti apie abstraktų verslo darymą.
Kas svarbu, o kas ne?
Ką daryti pirmiausia?
Ar reikalinga nauja unikali idėja, ar užtenka imti jau egzistuojančią sritį su esama rinka ir tiesiog atkąsti nuo jos gabalą?
Manyčiau, ne man vienam tai įdomu.

Kaip jums toks komentaras? Radau jį delfyje, po šiandienos straipsnio kuriame rašo, kad teatsiliepė tik 8 proc šauktinių. :)

Tik po pirminio kontakto, kitu atveju tai bergždžias siuntinėjimas ir tik vadybininko varnelės užsidėjimas, kad va išsiunčiau pasiūlymą.
 
Iš viso geriausią pasiūlymą siųsti po pirminės analizės, ko klientui konkrečiai reikia - kokių modelių, kokių kiekių ir stengtis pasiūlymą padaryti bent šiek tiek unikalų ir pritaikytą specialiai tam klientui. Tada ir klientas jaučiasi svarbesnis ir labiau vertina tave, kaip būsimą partnerį.

Bingo!!! Ilgai lauktas atsakymas. Labai nenorėjau kištis į šią temą, bet pasyviai skaitydavau ir laukiau kada ateis žmogus ir pasakys (nors ir netiesiogiai), kad vieni čia diskutuoja apie ratus, kiti - apie batus, dėl to ir puslapių 30 privaryta, o jokių išvadų niekas taip ir nepadarė, apart konfliktų šen bei ten dėl nelabai aišku ko. :)
 
Čia daug žmonių, kaip pats pastebiu, nėra prieš šauktinius, bet yra prieš tokią sistemą, kokia yra dabar (loterija), ir diskusija iš esmės sukasi būtent apie tokią tvarką, kokia yra dabar (visi tie argumentai apie šeimas, darbus ir kt.). Tuo tarpu kita pusė varo, kad jie yra "mižniai" ir kad "šauktinius reikėjo grąžinti" (dar pasiremia Izraelio pavyzdžiu, nors jis visiškai netinka šioje diskusijoje daugeliu atvejų). Na ir dar kartais ateina kokia mergiotė ir pasakoja, kad visi yra verksniai, bet kai pačiai pasiūlo užsirašyt į savanorius, tai atsiranda "priežasčių" (identiškų toms ar dar blogesnių, kurias turi "mižniai", bet yra priversti eiti anyway), kodėl negali...
 
Problema yra ne šauktiniai, problema yra esama tvarka, kuri yra diskriminuojanti ir ydinga per visus galus. Ir kas nesugeba įžvelgt to, tai arba willingly tiesiog ignoruoja visus argumentus, kurie yra pateikti temoje, arba nesugeba žvelgt toliau negu jie patys. :) Jeigu ne šios sistemos ydos, viso šito širšalo čia nebūtų.
 
Ir, beje, kariuomenė nėra tik "lakstymas po laukus", į tai įeina orientavimasis, karinė strategija, topografija, etc. Šie dalykai vieną dieną gali labai stipriai praverst ir gyvenime. Ir neabejoju, kad jeigu valstybė nebūtų taip stipriai susimovus su savanorių piaru, tai išvis jokių šauktinių net nereiktų. Jeigu dvyliktokai būtų pakankamai informuoti apie tai, kas yra kariuomenė, kokios yra kuopos, kas ten vyksta ir - svarbiausia - kad tai nėra "lakstymas po laukus", tai susidomėjimas būtų buvęs keliskart didesnis negu buvo. Taip sakant, bandoma lopyt idiotiško valdymo spragas priverstinėmis priemonėmis. Ir tos priverstinės priemonės netgi yra kvailai parengtos. Tai aš neįsivaizduoju, kaip buvo galima tikėtis kitokios visuomenės reakcijos į tai.
 
Na, bet per šį šaukimą panašu, kad jau šauktinių nebereikės, o iki kito galbūt įstatymų leidėjas supras, po viso šito pasipiktinimo ir kt., kokia idiotiška yra ši tvarka ir ją pakeis (geriausia - į kažką bent kažkiek panašaus į Izraelio pavyzdį). Tada išsispręs didžioji dalis problemų, kurios kyla šiuo metu. Ir bent jau neatrodys taip idiotiškai, kai prezidentė, Seimo nariai ar dar kažkas kiša Izraelio pavyzdį su ta intencija, kad vis tiek didžioji dalis žmonių nesidomės, kad mūsų tvarka ir Izraelio tvarka skiriasi kaip diena ir naktis. :)

Tai čia ir arkliui aišku turėtų būt.. Ar tikrai yra manančių, kad pasodins į kalėjimą jei neprisistatysi ten ? Dar tuo labiau trims metams ? Nejuokaukit žmonės. Permečiau kelias bylas ką pavyko online rasti, tai net dezertyravę profesionalai atsipirko baudomis ir nebent tik labai minimaliu laisvės atėmimu. Bet tai yra priesaikas davę profesionalai, ėję ir įsipareigoję savo noru, ne kvailos loterijos būdu pašaukti šauktiniai.